Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Mindaugui Jablonskiui ir advokato padėjai Ilonai Jančiauskaitei, atsakovės atstovei Ignei Gražytei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Jelenai Jakelienei, Ričardui Leckui ir Timofejui Rusakovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėja Elektrėnų savivaldybė panaikinti Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2S-34 „Dėl Elektrėnų savivaldybės sprendimų, pavedant komunalinių atliekų tvarkymo darbus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau Nutarimas) dalyje, kurioje nutarta:

1) pripažinti, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 1, 2 ir 3 punktai ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda" vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 1 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas);

2) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus Sprendimų punktus ir nutraukti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 pagrindu tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ pasirašytas paslaugų teikimo sutartis (nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas);

3) įpareigoti Elektrėnų savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybą per 14 dienų apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas).

Skunde (b. l. 1-12) paaiškino, kad Konkurencijos taryba turėjo atsisakyti pradėti tyrimą dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2010 m. balandžio 15 d. rašto, kuriuo Konkurencijos tarybos buvo prašoma ištirti, ar Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ ir Elektrėnų savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatų. Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai ir juridiniai asmenys pasirenkami viešai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d. savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ Elektrėnų savivaldybės taryba nusprendė: 1) pavesti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ komunalines atliekas tvarkyti Elektrėnų, Kietaviškių, Beižionių, Semeliškių, Pastrėvio seniūnijose bei Kazokiškių gyvenvietėje; 2) pavesti UAB „Gelvita“ tvarkyti komunalines atliekas Vievio, Kazokiškių seniūnijose (išskyrus Kazokiškių gyvenvietę); 3) pavesti VšĮ „Pagrenda“ tvarkyti komunalines atliekas Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių gyvenvietėse. Atitinkamai, Elektrėnų savivaldybė su UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ sudarė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nusprendė Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 3 p. VšĮ „Pagrenda“ pavestą komunalinių atliekų tvarkymo Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių ir kitose gyvenvietėse, kuriose VšĮ „Pagrenda“ tvarkė komunalines atliekas pagal su paslaugų gavėjais sudarytas sutartis, funkciją perduoti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“.

Elektrėnų savivaldybės nuomone, šiuo atveju pagrindiniai nagrinėtini klausimai yra šie: (a) ar Elektrėnų savivaldybės taryba privalėjo skelbti konkursą, organizuoti kitą konkurencingą procedūrą komunalinių atliekų tvarkymo darbams atlikti; ir (b) ar Elektrėnų savivaldybės taryba sprendimu be konkurso pavedusi komunalinių atliekų tvarkymo darbus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“, galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad abu tiriami klausimai yra susiję su viešųjų pirkimų procedūrinių reikalavimų taikymu, Elektrėnų savivaldybės manymu, nurodytų faktų tyrimas yra priskirtinas Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijai. Viešųjų pirkimų įstatymo1 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje (2008 m. birželio 13 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-3139-602/2008) patvirtino Viešųjų pirkimo tarnybos ir Konkurencijos tarybos kompetencijų atribojimą, nustatydamas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo funkcijas, susijusias su viešųjų pirkimų procesu, šių pirkimų subjektų veiksmais, bet ne su viešųjų pirkimų įtaka kitiems subjektams ir kitiems teisiniams santykiams, kas būtų priskirta Konkurencijos tarybos kompetencijai, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo kontrolė yra pavesta Viešųjų pirkimų tarnybai, o Konkurencijos taryba jokių šio įstatymo vykdymo ir priežiūros funkcijų neatlieka. Tokiu būdu Konkurencijos tarybos teiginiai, kad Konkurencijos tarybos tyrėjai neperžengė kompetencijos ribų, pradėdami tyrimą dėl viešųjų pirkimų procedūrinių reikalavimų taikymo, yra nepagrįsti.

Tvirtina, kad Konkurencijos taryba apskritai neturėjo pagrindo pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo, o jį pradėjusi nedelsdama nutraukti, kadangi šiuo atveju yra akivaizdžios objektyviai pateisinamos aplinkybės, eliminuojančios įtarimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje UAB „Baltic Ground Services" v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba įtvirtino, kad objektyviai pateisinamos aplinkybės, kurios eliminuoja įtarimą dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo, paneigia Konkurencijos tarybos pareigą atlikti tyrimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų. Šiuo atveju objektyvus pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų yra tai, kad Elektrėnų savivaldybė yra vienintelė (100 proc.) UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ akcininkė ir turi visapusišką vienvaldę šių ūkio subjektų kontrolę.Konkurencijos taryba nepagrįstai nurodo, kad Elektrėnų savivaldybė, be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavesdama UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ atlikti komunalinių atliekų tvarkymo darbus, neva galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus, nes Elektrėnų savivaldybė organizuoti tokio konkurso ar kitos konkurencingos procedūros iš viso neprivalėjo, o tokia Konkurencijos tarybos išvada akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams bei kompetentingų institucijų praktikai.

Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šio straipsnio 2 d. yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektams yra draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Elektrėnų savivaldybės nuomone, šiuo atveju turi būti taikoma Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. įtvirtinta išimtis, kad tariamas konkurencijos komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų rinkoje ribojimas Elektrėnų savivaldybės teritorijoje galėjo kilti iš Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų.

Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d. įtvirtina, kad šiuo įstatymu yra siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. Atitinkamai, Konkurencijos taryba, aiškindama ir taikydama Konkurencijos įstatymo nuostatas, privalo vadovautis Europos Sąjungos institucijų teisės aktais ir praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma trijų aplinkybių visuma, tai yra, savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus arba grupes, dėl tokio sprendimo atsiranda arba gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendime (adm. byla Nr. A-1555/2008) teismas taip pat pažymėjo, kad nustatant atvejus, kuriems netaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta pirkimų tvarka, turėtų būti vadovaujamasi taip pat ir Europos Sąjungos teisminių institucijų praktika.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2010 m. kovo 2 d., šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje (2005 m. sausio 1 d. sprendimas byloje Nr. C-26/03) taip pat įtvirtino bendrąjį principą, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintiną sutartį su teisiškai nuo jos atskirta privačia įmone, neatsižvelgdama į tai, ar ši įmonė yra perkančioji organizacija, ar ne, konkurso skelbimas yra privalomas (2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-107/98). Vis dėlto, Europos Teisingumo Teismas taip pat įtvirtino dvi išimtis, kai konkurso skelbimas nėra privalomas, net jeigu sutarties šalis yra teisiškai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmonė: (i) pirma, valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, gali įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis administracinėmis, techninėmis bei kitomis priemonėmis ir neprivalo kreiptis į kitas įmones, nesusijusias su šiomis paslaugomis; tokiu atveju tai nėra atlygintina rašytinė sutartis su teisiškai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmone ir viešųjų pirkimų taisyklės nėra taikomos; arba (ii) antra, konkurso skelbimas nėra privalomas net jeigu sutarties šalis yra teisiškai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmonė, kai valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, turi teise kontroliuoti atskira nagrinėjama įmonę taip, kaip savo tarnybas, ir kai tokia įmonė didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su valstybine įstaiga, kuri ją valdo. Europos Teisingumo Teismas apibendrino, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros turi būti taikomos, jeigu perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintiną rašytinę sutartį su teisiškai atskira bendrove, kurios kapitalo dalį ji valdo kartu su viena ar keliomis privačiomis įmonėmis.

Akcentuoja, kad Elektrėnų savivaldybė yra vienintelė (100 proc.) UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ akcininkė ir turi visapusišką šių ūkio subjektų kontrolę.UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ yra įsteigtos komunalinių atliekų tvarkymo darbams atlikti. Visus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ stebėtojų tarybos ir valdybos narius bei bendrovės vadovą skiria/renka bei įmonės darbuotojų etatų sąrašą nustato Elektrėnų savivaldybė ar jos sudaryti bendrovės priežiūros ir valdymo organai. Be to, visas komunalinių atliekų tvarkymo darbų kainas taip pat nustato bendroves kontroliuojanti Elektrėnų savivaldybė. Taigi, pirmoji Europos Teisingumo Teismo nurodyta sąlyga yra tenkinama.

Antra, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ didžiąją savo veiklos dalį vykdo kartu su jas valdančia Elektrėnų savivaldybe. Pvz., 2009 m. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 95,1 proc. bendrųjų pajamų sudarė Elektrėnų savivaldybės pavedimu atliekamos paslaugos. 2009 m. UAB „Gelvita“ 93,4 proc. bendrųjų pajamų sudarė Elektrėnų savivaldybės pavedimu atliekamos paslaugos. Pareiškėja tuo pagrindu daro išvadą, kad abu Europos Teisingumo Teismo nustatyti kriterijai yra tenkinami.

Pažymi, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimas pavesti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ teikti komunalinių atliekų tvarkymo darbus neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje. Konkurencija rinkoje būtų ribojama tik tuo atveju, jei Elektrėnų savivaldybės taryba sutartį komunalinių atliekų tvarkymo darbų būtų sudariusi su įmone, kurios kapitalą sudaro valstybinis ir privatus kapitalas. Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika, viešojo pirkimo sutarties sudarymas su įmone, kurios kapitalą sudaro valstybinis ir privatus kapitalas, nepaskelbus konkurso, pažeistų atviros ir neiškraipytos konkurencijos tikslą ir vienodo požiūrio į suinteresuotus asmenis principą, nes taikant tokią procedūrą dalį įmonės kapitalo turinti privati įmonė atsidurtų palankesnėje situacijoje nei jos konkurentai (2005 m. sprendimas byloje Nr. C-26/03).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendime (byla Nr. A-1555/2008) įtvirtino, kad, nustačius objektyvius pagrindus, nebetenka prasmės atlikti kitus veiksmus, kadangi tolesni veiksmai, atsižvelgiant į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, būtų pertekliniai, neracionalūs, prieštarautų viešojo administravimo subjekto veiklos ekonomiškumo ir operatyvumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 yra nurodęs, kad jeigu supaprastintiems pirkimams nebūtų taikoma vidaus sandorių išimtis, susidarytų paradoksali situacija, kai supaprastinti pirkimai būtu reglamentuojami griežčiau už tarptautinius.

Pareiškėjos teigimu, Konkurencijos   tarybos   nutarimo   nepagrįstumą   patvirtina   ir   naujausia Lietuvos Respublikos teismų praktika. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš Konkurencijos tarybą taip pat analizavo, ar pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybė taikė vidaus sandorių išimties taisyklę, tai yra, ar teisėtai ir pagrįstai be konkurso pavedė savo 100 proc. kontroliuojamai įmonei UAB „Grinda“ teikti viešąsias paslaugas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimais, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą ir konstatavo, kad teisės aktai nustato galimybę savivaldybėms viešąsias paslaugas teikti būtent per savivaldybių bendroves ir Konkurencijos taryba visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tokiais sprendimais yra pažeidžiama sąžininga konkurencija. Sprendimas nelaikytinas teikiančiu privilegijas UAB „Grinda“ ir diskriminuojantis atskirus ūkio subjektus. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat pabrėžė, kad tiek aptarti teisės aktai, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktika suteikia teise savivaldybei pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo modelį, t. y. per savo struktūrinius padalinius arba per nuosavas tuo tikslu įkurtas įmones. Savivaldybės įgyvendinamas viešųjų paslaugų teikimas neturi komercinio ar pramoninio pobūdžio. Todėl nėra taikytini tie patys kriterijai kaip privatiems juridiniams asmenims.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 120-125) paaiškino, kadpareiškėja klaidingai traktuoja Elektrėnų savivaldybės sprendimą pavesti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ be konkurso teikti paslaugas išimtinai kaip viešųjų pirkimų reglamentavimo sritį.Konkurencijos taryba ir neteigia, kad jos kompetencija yra galimų pažeidimų tyrimas Viešųjų pirkimų įstatymo požiūriu. Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 4 p. numato Konkurencijos tarybos teisę ir pareigą nagrinėti, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 str. reikalavimus ir, esant pagrindui, kreiptis į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad viešojo administravimo subjektai, vykdydami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., kuri detalizuoja 4 str. 1 d., viešojo administravimo subjektų veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;2) dėl sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;3) skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.Konkurencijos taryba Nutarime konstatavo šių trijų aplinkybių visetą. Pareiškėja nepateikė jokių svarių argumentų, kad Konkurencijos taryba būtų suklydusi konstatuojant šių aplinkybių visumą. Pareiškėja neatsikirto į Nutarime išdėstytus argumentus, kad Elektrėnų savivaldybės sprendimas be konkurencingos procedūros pavesti įmonėms teikti atliekų tvarkymo paslaugas buvo diskriminuojantis, sukuriantis konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei kad toks sprendimas nebuvo įtakotas pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Konkurencijos įstatymo 4 str. nenumato, jog Konkurencijos taryba be minėtų trijų aplinkybių viseto turėtų nustatyti dar kokias nors papildomas sąlygas, t. y. Konkurencijos taryba neturėjo papildomai įvertinti Elektrėnų savivaldybės sprendimo Viešųjų pirkimų įstatymo atitikties požiūriu.Kita vertus, Elektrėnų savivaldybės atstovai savo raštais (tyrimo bylos 14, 101 lapai) ir viešo bylų nagrinėjimo posėdžio metu nurodė, jog už paslaugas visiems trims savivaldybės ūkio subjektams mokėjo ne pati savivaldybė, o atliekų turėtojai. Vadinasi, nagrinėjama situacija nepatenka į viešųjų pirkimų reguliavimo sritį.

Tvirtina, kad pareiškėjos teiginys, kad savivaldybė neprivalėjo skelbti konkurso atliekų tvarkymo darbams atlikti, yra niekuo nepagrįstas. Konkurencijos taryba Nutarime rėmėsi Konstitucija, Konkurencijos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu bei kitais teisės aktais. Konstitucijos 46 str. įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime pasisakė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas ir pažymėjo, kad negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama tik tada, kada yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 1 d. yra numatyta bendra savivaldybių pareiga, susijusi su atliekų tvarkymo organizavimu - savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Tuo tarpu Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 4 d. yra numatytos savivaldybės teisės, susijusios su sprendimais dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo, t. y. atitinkamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, šiuo atveju - komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo teikimo. Šio įstatymo straipsnio 4 d. nurodyta, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybė gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Taip pat nurodyta, kad savivaldybė gali organizuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 4 d. numatyta galimybė savivaldybėms pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą nepateisina Elektrėnų savivaldybės sprendimų ir nepaneigia jų prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams. Tokia išvada darytina dėl to, kad ši Atliekų tvarkymo įstatymo nuostata savaime nesuponuoja to, kad savivaldybė savo įmonei gali suteikti išimtines teises veikti atitinkamoje rinkoje, užkirsdama kelią kitiems ūkio subjektams teikti analogiškas paslaugas joje. Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 5 d. nustatyta, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A2-32/2007 pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 5 d. įtvirtintas reikalavimas atliekų surinkimą vykdančioms įmonėms sudaryti sutartis su savivaldybe ar savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, vertinamas kaip speciali norma, preziumuojanti konkurencinių santykių galimumą atliekų surinkimo rinkoje, nes teisės akte yra įtvirtinta galimybė, gavus savivaldybės leidimą, komunalinių atliekų surinkimo paslaugas savivaldybėje teikti kelioms įmonėms.

Atkreipia dėmesį, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 5 d. nurodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka buvo patvirtinta aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-233 „Dėl sutarties tarp įmonių, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą įskaitant antrinių žaliavų surinkimą ir savivaldybės (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 3 p. nustatytas įpareigojimas savivaldybei užtikrinti, kad sudarant sutartis su įmone būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Aprašo 5 p. nustatyta, kad savivaldybė sudaro sutartis su įmonėmis, laimėjusiomis savivaldybės organizuotą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą, bei įmonėmis, laimėjusiomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės organizuotą komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų pirkimo konkursą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei Nutarimo, Konkurencijos tarybai apklausus ūkio subjektus, potencialiai galinčius teikti atitinkamas paslaugas (UAB „VSA Vilnius“, UAB „Kauno švara“, UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, UAB „Monmarkas“, UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, UAB „Ecoservice“), buvo nustatyta, kad kai kurie iš šių ūkio subjektų norėtų ir galėtų teikti atitinkamas paslaugas bei dalyvautų Elektrėnų savivaldybės skelbiamame konkurse, jei toks būtų skelbiamas. Taigi, Elektrėnų savivaldybei surengus konkurencingą procedūrą, ji būtų galėjusi pasirinkti iš didesnio skaičiaus pasiūlymų ir būtų galėjusi išsirinkti savivaldybės teritorijoje esantiems atliekų turėtojams palankiausią pasiūlymą pateikusį ūkio subjektą paslaugoms teikti.

Tuo tarpu pareiškėja teigia, kad ji neprivalėjo rengti konkurso ir remiasi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2010 m. kovo 2 d. Šie pakeitimai Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įtvirtino nuostatą, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienerius finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Ši išimtis yra grįsta taip vadinamaisiais Teckal kriterijais, suformuotais Europos Teisingumo Teismo praktikoje (1999 m. lapkričio 18 d. sprendimas Teckal byloje C-10/98, 50 ir 51 punktai; 2005 m. sausio 11 d. sprendimas Stadt Halle byloje C-26/03, 49 punktas) ir laikytina taip vadinamuoju vidaus sandoriu. Vis dėlto, Teckal kriterijų taikymas nebūtų galėjęs lemti kitokios Konkurencijos tarybos išvados, o ir pats kriterijų taikymas šiuo atveju būtų buvęs nepagrįstas. Konkurencijos tarybai norint nustatyti Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimą, pakanka įvertinti aukščiau paminėtus tris kriterijus, papildomai neanalizuojant, ar tarp Elektrėnų savivaldybės ir jos įmonių sudarytas susitarimas tenkina Teckal kriterijus, t. y. ar šis susitarimas gali būti laikomas vidaus sandoriu. Net ir nustačius, jog tarp viešojo administravimo subjekto ir kito subjekto sudarytas susitarimas laikytinas vidaus sandoriu, kuriam netaikomos viešųjų pirkimų teisės aktuose numatytos procedūros, tai savaime nesuponuoja, jog ir Konkurencijos įstatymo nuostatos bus netaikomos. Tai patvirtina Viešųjų pirkimu įstatymo 10 str. 5 d. nuostatos, kurios numato, kad vadinamiesiems vidaus sandoriams netaikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. Minėtos nuostatos nesuteikia pagrindo teigti, jog šiais atvejais netaikomos kitų įstatymų, iškaitant Konkurencijos įstatymą, nuostatos. Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo sudėtis yra nustatoma analizuojant aukščiau paminėtų sąlygų buvimą, tuo tarpu aplinkybė, jog viešojo administravimo subjekto veiksmas laikytinas ar nelaikytinas vidaus sandoriu, pažeidimo vertinimui neturi įtakos.

Antra, Elektrėnų savivaldybės sprendimas Nr. TS-166 buvo priimtas 2004 m. rugpjūčio 11 d. Taigi, net jei Teckal kriterijai, įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d., ir galėtų būti taikomi, tai tokia išimtis galiotų tik Elektrėnų savivaldybės sprendimui Nr. TS-39, kuris buvo priimtas 2010 m. kovo 31 d., t. y. jau leidžiant perkančiosioms organizacijoms pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. nustatyta išimtimi.

Trečia, savivaldybė turėjo įrodyti, kad Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis galėjo būti taikoma šiuo atveju, t. y. ji turėjo pateikti pagrįstus duomenis, kad jį kontroliuoja UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, VšĮ „Pagrenda“ bei UAB „Gelvita“ kaip savo pačios tarnybas ar struktūrinius padalinius ir kuriuose yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir kad kiekvienas iš minėtų ūkio subjektų ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos Elektrėnų savivaldybės poreikiams tenkinti ar jos funkcijoms atlikti. Nors Elektrėnų savivaldybė kontroliuoja šiuos juridinius asmenis, t. y. galima kalbėti apie pirmos sąlygos išpildymą, tačiau pareiškėja nepateikė Konkurencijos tarybai duomenų, kad tenkintina išimties antra sąlyga, t. y., kad minėti ūkio subjektai ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos Elektrėnų savivaldybės poreikiams tenkinti ar jos funkcijoms atlikti. Pabrėžia, kad Elektrėnų savivaldybė turėjo pareigą pateikti tai įrodančius duomenis, tačiau to nepadarė. Šios informacijos taip pat buvo prašoma bylos nagrinėjimo posėdžio metu Konkurencijos taryboje, tačiau nė vienu atveju tokie duomenys Konkurencijos tarybai nebuvo pateikti. Prie skundo pareiškėja jau pridėjo duomenis, kurie, neva, rodo, jog UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ daugiau nei 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos Elektrėnų savivaldybės poreikiams tenkinti ar jos funkcijoms atlikti. Vis dėlto, kaip matyti iš pateiktų priedų, tai tėra neoriginalių dokumentų kopijos, todėl šių įrodymų pagrįstumas kelia abejonių. Be to, prieduose yra pateikta tik bendra informacija apie įmonių veiklos apyvartą, tačiau jokių konkrečių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų savivaldybė nepateikė. Teckal byloje Europos Teisingumo Teismas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pažymėjo, kad nukrypimo nuo viešųjų pirkimų procedūrų atveju teisėtumo įrodymo pareiga tenka tam asmeniui, kuris siekia konkrečia išimtimi pasinaudoti.

Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis jokiu būdu nelaikytina Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimu, dėl kurio nebūtų galima vykdyti Konkurencijos įstatymo 4 str. nurodytų pareigų viešojo administravimo subjektams. Savivaldybės nėra įpareigotos viešąsias paslaugas teikti sudarydamos vidaus sandorius su tam tikrais ūkio subjektais, o joms tik suteikta teisė, esant vidaus sandorius atitinkančios sąlygoms, pasinaudoti tokia sandorio sudarymo galimybe.

Patys Elektrėnų savivaldybės atstovai savo raštais ir viešo bylų nagrinėjimo posėdžio metu nurodė, jog už paslaugas savivaldybės ūkio subjektams mokėjo ne pati savivaldybė, o atliekų turėtojai, tad, paslaugai esant neatlygintinai, minėta Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta išimtimi nėra pagrindo remtis, nes nagrinėjama situacija nepatenka į viešųjų pirkimų sritį.

Konkurencijos taryba neteigia, kad savivaldybės negali teikti paslaugų per savo įmones, tačiau paslaugų teikėjas turėtų būti paskirtas konkurencingu būdu. Iš teismų praktikos šiuo klausimu taip negalima daryti išvados, kad savivaldybės turi laisvą valią skirti viešųjų paslaugų teikimą savo bendrovėms. Pareiškėjos minimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. I-1875-95/2010 yra ne įsiteisėjęs, nes apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir neturėtų būti laikomas jau suformuota teismų praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nė vienoje nutartyje nėra konstatavęs, kad Konkurencijos taryba negali tirti tų atvejų, kai savivaldybė, remdamasi vidaus sandorių išimtimi, suteikia teisę savo bendrovėms teikti paslaugas. Priešingai, teismų praktika leidžia teigti, kad Konkurencijos taryba gali nagrinėti tokius sandorius Konkurencijos įstatymo atžvilgiu. Pvz. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. 822-468/2010, patvirtinęs Konkurencijos tarybos teisę pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo pavesti be konkurencingos procedūros paslaugų teikimą savivaldybės įmonei, yra pažymėjęs, kad „Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nerengė viešojo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros ir privalomųjų paslaugų teikimą pavedė UAB „Grinda“, kurios 100 procentų akcijų priklauso pačiai Vilniaus miesto savivaldybei. Kolegija pažymi, kad Konkurencijos tarybai pagrįstai gali kilti abejonių, kad tokiu atveju, kai privalomųjų paslaugų teikimas pavedamas savivaldybei priklausančiai Įmonei, gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, nes kiti potencialūs privalomųjų paslaugų teikėjai eliminuojami iš atitinkamos rinkos“.

Teismo posėdyje pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Konkurencijos tarybos priimto administracinio akto (nutarimo), kuriuo pripažinta, kad Elektrėnų savivaldybė, priimdama atitinkamus sprendimus, privilegijavo tris įmones kitų ūkio subjekto atžvilgiu, ir paskirdama be konkurencingos procedūros šioms įmonėms teikti paslaugas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2010 m. balandžio 16 d. gavo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2010 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 3-118 (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 1-2), kuriame prašoma ištirti, ar Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ ir Elektrėnų savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. TS-39 „Dėl viešosios įstaigos „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atitinka Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus , ir, esant reikalui, kreiptis į Elektrėnų savivaldybės tarybą su reikalavimu pakeisti ar panaikinti savivaldybės tarybos sprendimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Elektrėnų savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 4 p., 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. TS-166 (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 3) nusprendė: 1) pavesti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ komunalines atliekas tvarkyti Elektrėnų, Kietaviškių, Beižionių, Semeliškių, Pastrėvio seniūnijose bei Kazokiškių gyvenvietėje; 2) pavesti UAB „Gelvita“ tvarkyti komunalines atliekas Vievio, Kazkokiškių seniūnijose, išskyrus Kazokiškių gyvenvietę; 3) pavesti VšĮ „Pagrenda“ tvarkyti komunalines atliekas Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių gyvenvietėse; 4) konteinerinę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą įvesti iki 2004 m. spalio 30 d. Elektrėnų savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 4 d. ir atsižvelgdama į VšĮ „Pagrenda“ likvidavimą, 2010 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. TS-39 (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 8) nusprendė: 1) Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 3 punktu VšĮ „Pagrenda“ pavestą komunalinių atliekų tvarkymo Abromiškių, Žebertonių, Gabriliavos, Gilučių ir kitose gyvenvietėse, kuriose VšĮ „Pagrenda“ tvarkė komunalines atliekas pagal su paslaugų gavėjais sudarytas sutartis, funkciją perduoti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“; 2) pavesti VšĮ „Pagrenda“ likvidavimo komisijai funkcijų perdavimą įforminti perdavimo aktu.

Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 str. ir 19 str. 1 d. 4 p., 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2S-34 (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 103-113) nutarė:

1. Pripažinti, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 „Dėl atliekų tvarkymo Elektrėnų savivaldybėje“ 1, 2 ir 3 punktai ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 „Dėl VšĮ „Pagrenda“ vykdomos atliekų tvarkymo funkcijos perdavimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 1 p. pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus.

2. Įpareigoti Elektrėnų savivaldybę per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 p. nurodytus sprendimų punktus ir nutraukti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. TS-166 ir 2010 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-39 pagrindu tarp Elektrėnų savivaldybės ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“ pasirašytas paslaugų teikimo sutartis.

3. Įpareigoti Elektrėnų savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjos teigimu, Konkurencijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, spręstina, kad tokia Elektrėnų savivaldybės pozicija yra teisiškai pagrįsta.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamo nutarimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovė, priimdama šioje byloje skundžiamą aktą, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d.). Šie principai visumoje su kitais Konstitucijos 46 str. įtvirtintais principais sudaro šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos laisvę Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.).

Nagrinėtinu atveju Konkurencijos taryba konstatavo Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimą. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. <a title="Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. detalizuoja šio straipsnio 1 d. įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Byloje nėra ginčo dėl atitinkamos rinkos ir paslaugų nustatymo. Konkurencijos taryba nutarime pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju atitinkama rinka yra komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, o paslaugos rinka – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų rinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatas, yra nurodęs, jog Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra pagrįstos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr., pvz., 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-762/2009). Nustačius, jog nėra bent vienos iš paminėtų aplinkybių, Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimai negalėtų būti pripažinti pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus.

Esminis klausimas šioje byloje yra vidaus sandorių instituto taikymas 2010 m. kovo 2 d. įsigaliojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos kontekste. Nutarimo priėmimo metu galiojo 2010 m. kovo 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, todėl Nutarime pagrįstai buvo analizuotas Elektrėnų savivaldybės sprendimų atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. nuostatoms.

Pagal nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2011 m. sausio 6 d. galiojusią (t. y. ginčijamo Nutarimo priėmimo metu) Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino vidaus sandorių išimtį, kurios požymiai iš esmės atitinkaEuropos Teisingumo Teismo suformuotą doktriną vidaus sandorių srityje (žr., pvz., 1998 m. lapkričio 18 d. sprendimą Teckal, C-107/98, Rink. 1999, p. I-8121, taip pat 2005 m. sprendimą Stadt Halle, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1), tik Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. tiksliau apibrėžiamas vienas iš tokio sandorio požymių, t. y. tiksliai nurodoma procentinė pardavimo pajamų, kurias subjektas gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, išraiška (ne mažiau kaip 90 procentų).

Vertinant viešojo administravimo subjekto veiksmus Konkurencijos įstatymo 4 str. numatyto draudimo požiūriu ir atitinkamam viešojo administravimo subjektui remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. numatyta išimtimi, analizuotina, ar viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju Elektrėnų savivaldybė) iš tiesų atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. numatytus kriterijus.

Teismas pažymi, kad dėl pirmojo Viešųjų pirkimų įstatyme numatyto kriterijaus (perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas) šiuo atveju ginčo byloje nėra. Byloje yra šį kriterijų patvirtinančių įrodymų (Juridinių asmenų registro išplėstinis sąrašas su istorija, b. l. 39-52). Atsakovė atsiliepime į skundą taip pat pripažino, kad Elektrėnų savivaldybė šį kriterijų atitinka.  

Sprendžiant dėl antrojo Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įtvirtinto kriterijaus (kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti) atitikties, būtina aiškiai nustatyti, kiek pardavimo pajamų per paskutiniuosius finansinius metus kontroliuojamas ūkio subjektas (nagrinėjamu atveju – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“) gavo iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos (nagrinėjamu atveju – Elektrėnų savivaldybės) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.

Kaip rodo byloje surinkti duomenys (pažymos apie bendrovių veiklos apyvartas už 2009 metus ir bendrovių teikiamas paslaugas pagal vietoves; b. l. 69-75), 2009 m. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 95,1 proc. nuo visų pardavimų pajamų sudarė Elektrėnų savivaldybės pavedimu atliekamos paslaugos. 2009 m. UAB „Gelvita“ 93,4 proc. nuo visų pardavimų pajamų sudarė Elektrėnų savivaldybės pavedimu atliekamos paslaugos. Konkurencijos taryba nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Elektrėnų savivaldybės, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ bei UAB „Gelvita“ argumentus dėl antrojo kriterijaus (90 procentų pajamų) atitikties, todėl teismas pagrindo remtis minėtomis UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“ pažymomis bei pareiškėjos paaiškinimais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).

Tai, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“ atstovai Konkurencijos tarybos posėdyje, įvykusiame 2010 m. gruodžio 9 d., negalėjo pateikti konkrečių duomenų apie tai, koks procentas pardavimo pajamų gaunama atliekant savivaldybės pavedimus (b. l. 131-132), remiantis gero administravimo principu, nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybos nariams baigti klausimo sprendimą iš esmės ir balsuoti dėl sprendimo priėmimo. Konkurencijos tarybai nustačius, kad trūksta tam tikrų duomenų arba esami duomenys nėra pakankamai, ji, siekdama užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, turėjo pareigą atkreipti subjektų dėmesį į tai, kad trūksta, nepakanka tam tikrus teiginius pagrindžiančių įrodymų, ir pasiūlyti jiems tokius duomenis pateikti. Tačiau to Konkurencijos taryba neatliko

Kadangi UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Gelvita“ tenkino abu Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. (2010 m. kovo 2 d. redakcija) įtvirtintus kriterijus, darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. priimtas nutarimas Nr. 2S-34 yra nepagrįstas, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Analogišką praktiką formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2011 m. gegužės 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A(858)-1491/2011).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

pareiškėjos Elektrėnų savivaldybės skundą tenkinti.

Panaikinti Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2S-34 „Dėl Elektrėnų savivaldybės sprendimų, pavedant komunalinių atliekų tvarkymo darbus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Gelvita“ ir VšĮ „Pagrenda“, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Rūta Miliuvienė

Arūnas Dirvonas

Rosita Patackienė