Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant pareiškėjo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Leonardui Urbanovičiui, pareiškėjo UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui, atsakovės atstovėms Simonai Tolušytei, Ignei Gražytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ skundus dėl Konkurencijos tarybos 2011 02 10 nutarimo Nr. 2S-4 panaikinimo atsakovei Konkurencijos tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „VSA Vilnius“, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje,

pareiškėjai Trakų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, savivaldybė) ir UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundus, kuriuose prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 02 10 nutarimą Nr. 2S-4 (toliau – ir Nutarimas).

Trakų rajono savivaldybės administracija skunde paaiškina, kad Konkurencijos taryba priėmė 2010 04 29 nutarimą Nr. 1S-61 pradėti tyrimą dėl Trakų rajono savivaldybės sprendimų, pavedant viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą vykdyti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Atlikus tyrimą priimtas ginčijamas nutarimas, su kuriuo pareiškėja nesutinka. Paaiškina, kad Konkurencijos taryba tyrimą atliko netinkamai, neatsižvelgė į tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai jų nekvalifikavo, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas.

Paaiškina dėl 2010 08 25 Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus parengtame pranešime Nr. 5S-30 nurodytų faktinių aplinkybių. Teigia, kad atlikto tyrimo metu Konkurencijos taryba pažeidimų, parenkant įmonę, kuri rangos būdu Trakų rajono savivaldybės teritorijoje įrengtų požeminius konteinerius, nenustatė, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracija pavesdama UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ atlikti požeminių konteinerių įrengimo darbus veikė teisėtai. Konkurencijos tarybos pranešime išdėstyta nuomonė, kad 2004 08 06 sutarties pratęsimas suteikė privilegijas UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, sudarė konkurencijos sąlygų skirtumus kitiems atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams ir nebuvo sąlygotas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo. Su tokiais teiginiais nesutinka. Paaiškina, kad jau tuo metu pareiškėja pateikė pastabas dėl atlikto tyrimo rezultatų ir atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo medžiagoje trūksta išsamios teisinės bei faktinių aplinkybių analizės. Konkurencijos taryba teisės normomis rėmėsi abstrakčiai. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba nenagrinėjo aplinkybės, jog sutarties su UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ pratęsimas yra ne naujas pavedimas teikti ūkio subjektui paslaugas be konkurso ar kitos konkurenciją užtikrinančios procedūros, o yra anksčiau įvykusio viešojo konkurso tąsa. Šis klausimas neišnagrinėtas ir ginčijamame nutarime.

Dėl Konkurencijos tarybos nutarimo motyvų teisinio vertinimo paaiškina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ne kiekvienas konkurenciją tam tikroje rinkoje ribojantis sprendimas laikytinas pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 01 17 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-858-118-11).

Trakų rajono savivaldybės administracija 2004 m. organizavo atliekų operatoriaus atrankos (koncesijos) viešąjį konkursą, kurio laimėtoju buvo paskelbta UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ ir su šia įmone buvo sudaryta viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartis. Taigi UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ vykdyti viešosios komunalinių atliekų sistemos operatoriaus pareigas buvo atrinkta konkurso būdu, vykdant konkurencingą procedūrą ir užtikrinant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų laikymąsi. Todėl natūralu, kad jau nuo 2004 m. savivaldybės teritorijoje kitiems ūkio subjektams yra sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti. Tačiau toks ribojimas nelaikytinas pažeidimu. Pagrindinis operatoriaus ir savivaldybės sudarytos sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki 2008 07 01, tačiau sutartis numatė ir pratęsimo galimybę. Taigi jau konkurso metu buvo žinoma, kad sutartis gali galioti ir ilgiau nei iki 2008 07 01.

Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas leidžia pratęsti sudarytas viešojo pirkimo sutartis, jeigu tokia galimybė buvo numatyta pirkimo dokumentuose (Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 9 dalis). Nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad jeigu padaromas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, Viešųjų pirkimų įstatymo normos, leidžiančios pratęsti pirkimo sutartį, negalės būti besąlygiškai taikomos. Pabrėžia, kad pagal savivaldybės administracijos 2004 metais vykdyto konkurso bei po konkurso 2004 08 06 pasirašytos sutarties sąlygas, savivaldybė operatoriui suteikė leidimą vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimu, o operatorius prisiėmė didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos už atlyginimą, kurį sudaro tik teisė teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas bei gauti pajamas iš tokios veiklos. Tiek konkursas, tiek po jo pasirašyta sutartis visiškai atitinka koncesijos apibrėžimą, pateiktą Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Todėl ginčo santykiams taikytinos ir Koncesijų įstatymo nuostatos.

Savivaldybės administracijai ėmus svarstyti sutarties pratęsimo bei naujos sutarties sudarymo galimybes, galiojo Koncesijų įstatymo redakcija, nustatanti vienintelį imperatyvų reikalavimą – kad koncesijos sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 25 metai (Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis 2004 08 06 sutarties 9.1 punktu, operatorius į savivaldybės viešąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą įsipareigojo investuoti mažiausiai 1 500 000 Lt. Toks pasiūlymas pripažintas naudingiausiu ir ekonomiškai geriausiu. Dėl to UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ papildomai investavo į savivaldybės viešąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Savivaldybė neturėjo jokių teisinių ar ekonominių svertų atmesti operatoriaus pasiūlymą dėl investicijų. Investicijos buvo atliekamos ir 2007 bei 2009 metais. Nesutinka su Konkurencijos tarybos nutarimo argumentais, kad pareiškėjos argumentai dėl ekonominės naudos yra teisiškai nereikšmingi. Savivaldybės gauta nauda šiuo atveju yra ir operatoriaus investicijos į viešąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, nes tokia nauda skirta ne pačios savivaldybės poreikiams tenkinti, o atliekų tvarkymo sistemos gerinimui, savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybės lygio kėlimui. Operatoriaus patirtos išlaidos požeminių konteinerių įrengimui kartu yra ir privačios koncesininko investicijos į viešąjį sektorių, kurioms galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina atsiperkamumą ir protingą investicijų grąžą.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teigti, kad savivaldybė pratęsdama sutartį su operatoriumi pažeidė įstatymų reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 03 14 nutartimi prie bylos pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos skundą, prijungta administracinė byla pagal UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ skundą (b. l. 51-58) dėl Konkurencijos tarybos 2011 02 10 nutarimo Nr. 2S-4 „Dėl Trakų rajono savivaldybės sprendimų, pavedant viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą vykdyti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (b. l. 83-84).

Pareiškėjas UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ skunde paaiškina (b. l. 51-58), kad Konkurencijos taryba netinkamai teisiškai kvalifikuoja sutarties pratęsimą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme. Aiškina, kad kvalifikuojant pažeidimą buvo būtina pirmiausiai identifikuoti, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos ir pareiškėjos, kokios teisės normos šiuos santykius reguliuoja. Taip pat būtina atsižvelgti į visas faktines aplinkybes, apibūdinančias susiklosčiusį teisinį santykį ir motyvuotai nustatyti šių faktinių aplinkybių reikšmę. Pastebi, kad Konkurencijos taryba daugiausiai rėmėsi bendro pobūdžio Konstitucijos ir Konkurencijos įstatymo normomis, kuriose įvertinti bendrieji laisvos konkurencijos principai, tačiau nepakankamai nagrinėjo šio konkretaus ginčo individualią santykių specifiką ir netaikė specialiųjų įstatymo normų.

Abejonių kelia Konkurencijos tarybos argumentai, kad nagrinėjamoje rinkoje buvo nustatytas konkurencijos ribojimas. Abejoja, ar yra kitų ūkio subjektų, kurie galėtų ir norėtų konkuruoti atitinkamoje rinkoje. UAB „VSA Vilnius“ 2004 metais konkurse nedalyvavo, Trakų rajone vykdė nelegalią veiklą, aptarnaudamas tik jam komerciškai patrauklius ir naudingus objektus (tai galima nustatyti iš UAB „VSA Vilnius“ ir Trakų rajono savivaldybės administracijos susirašinėjimo medžiagos), visiškai neinvestuodamas į bendrą savivaldybės atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Mano, kad Konkurencijos taryba neatliko tyrimo tam, kad nustatytų, ar konkurencijos ribojimas yra realus, nors privalėjo tai padaryti tam, kad būtų galimybė konstatuoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą. 

Pareiškėja aiškina, kad 2008 06 30 susitarimas Nr. T1-330 tarp pareiškėjo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos yra sudėtinė 2004 m. vykusio viešojo atviro konkurso dalis ir negali būti vertinama atskirai nuo 2004 m. viešojo konkurso ir jo rezultatų. Konkurencijos taryba sprendimą grindė konkurencijos ribojimo faktu. Tačiau kiekvienas viešojo pirkimo ar viešojo konkurso sutarties sudarymas jau pats savaime riboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Mano, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu negali būti pripažinti sprendimai, kuriuos priimti leidžia kiti įstatymai. Tokio Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio aiškinimo laikosi ir LVAT (2011 01 17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-118-11).

Paaiškina, kad Konkurencijos taryba, spręsdama dėl konkurencijos ribojimo teisėtumo, netinkamai parinko taikytinas teisės normas ir netinkamai įvertino (t. y. iš viso neįvertino) pareiškėjos investicijų į Trakų rajono savivaldybės viešąją atliekų tvarkymo sistemą.

Remiasi viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu (pvz. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi). Aiškina, kad sutarties terminą pratęsti buvo būtina, nes reikėjo užtikrinti pareiškėjos investicijų atsiperkamumą. Mano, kad šiuos argumentus Konkurencijos taryba neteisėtai ir nepagrįstai atmetė.

Sutarties pratęsimo galimybė buvo numatyta konkurso dokumentuose. Paaiškina, kad tarp pareiškėjų buvo susiklostę koncesijos teisiniai santykiai (tai nurodyta sutarties preambulėje), kaip tai nurodo Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiasi tarp pareiškėjų sudarytos 2004 m. sutarties 9.1. punktu, numatančiu pareiškėjo investicijas. Paaiškina, kad 2007 m. Trakų rajono savivaldybė vykdė konkurencingą procedūrą požeminių konteinerių įrengimo rangos darbams atlikti. Šios procedūros metu buvo nustatyta, kad būtent pareiškėjos pasiūlymas investuoti į požeminių konteinerių įrengimą savivaldybėje yra naudingiausias ir ekonomiškai geriausias. Pareiškėja į požeminių konteinerių įrengimą investavo reikšmingas sumas, t. y. investavo į viešąjį sektorių. Koncesijų įstatymas įpareigoja koncesiją suteikiančią instituciją parinkti tokį koncesijos sutarties galiojimo terminą, kuris užtikrintų privataus investuotojo investicijų atsipirkimą ir protingą investicijų grąžą. Vienintelis draudimas yra Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, reikalaujančiame, kad bendras koncesijos sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 25 metai. Pratęsiant sutarties terminą šis reikalavimas nebuvo pažeistas. Savivaldybė veikė įstatymo suteiktose ribose ir tai negali būti laikoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu.

Prašo panaikinti ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą.

Teismo posėdžiuose pareiškėjų atstovai palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė skundus tenkinti.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų skundus (b. l. 133-138) pareiškė, kad skundai yra nepagrįsti, todėl prašė skundus atmesti.

Paaiškina, kad ginčijamu nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad savivaldybės 2008 06 30 sudarytas susitarimas Nr. T1-330 su UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ (toliau – bendrovė) dėl 2004 08 06 savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutarties Nr. T1-193 pratęsimo pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ir įpareigojo savivaldybę per 3 mėnesius šį susitarimą panaikinti arba jį pakeisti taip, kad šis susitarimas neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos tarybos nuomone, pareiškėjų skundai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti, toliau paaiškina dėl kokių priežasčių.

Dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo vertinimo paaiškina, pareiškėjai savo skunduose teigia, kad Konkurencijos taryba rėmėsi bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Konkurencijos įstatymo normomis ir neanalizavo specifinių ginčo santykių, todėl neteisingai įvertino ginčo santykius bei neteisingai interpretavo konkurencijos ribojimo faktą. Pareiškėjų nuomone, jau pats sutarties su viešojo konkurso laimėtoju sudarymas lemia, kad konkurencija rinkoje yra ribojama, todėl šiuo atveju Konkurencijos taryba turėjo vertinti ne konkurencijos ribojimo faktą, o ar toks konkurencijos ribojimas yra leidžiamas kitų teisės aktų. Tokie pareiškėjų argumentai yra ydingi ir nesuderinama su teisinio reguliavimo logika. Paaiškina, kad tam, kad būtų galima konstatuoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą reikia nustatyti šių trijų aplinkybių paralelinį egzistavimą: 1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia diskriminaciją, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šiuo atveju svarbu paminėti ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 4 ir 5 dalis, kurios nustato, kad atliekų tvarkytojai gali atitinkamoje rinkoje teikti paslaugas tik savivaldybei juos pasirinkus kaip tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių vienu iš leistinų būdu (šiuo atveju skelbiant konkursą ar vykdant kitą konkurencingą procedūrą) ir sudarę sutartis su savivaldybėmis, kas leidžia daryti išvadą, jog įėjimas į atitinkamas atliekų tvarkymo rinkas, įskaitant ir atliekų surinkimo ir vežimo rinką Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, nėra absoliučiai laisvas. Kaip teisingai nurodo ir pareiškėjai savo skunduose, pačios sutarties sudarymas su konkurso laimėtoju sukuria konkurencijos ribojimą atitinkamoje rinkoje, nes tik konkurso laimėtojui suteikiama teisė veikti atitinkamoje rinkoje. Tačiau tokia situacija visiškai nereiškia, kad konkurencija tokiose rinkose apskritai yra neįmanoma ar kad ji yra absoliučiai eliminuojama. Itin svarbu, kad šiuo atveju dėl atliekų tvarkymo sektoriaus specifinio pobūdžio konkurencija pasireiškia konkurso dalyvių varžymusi pateikiant savo pasiūlymus, kuriais jie konkuruoja paslaugos kokybe, kaina ir kitomis palankesnėmis sąlygomis, taip tikintis, kad tokia ex-ante konkurencija pasireikš veiklos efektyvumo padidėjimu. Taigi konkurencija kyla ne pačioje atliekų tvarkymo rinkoje, bet dėl šios rinkos. Todėl pareiškėjų argumentas, kad Trakų rajono savivaldybės susitarimas su bendrove pratęsti atliekų tvarkymo sutartį negalėjo riboti konkurencijos, nes konkurencija atitinkamoje rinkoje jau ir taip buvo ribojama šios sutarties sudarymo pagrindu, yra nepagrįstas, kadangi toks sutarties pratęsimas automatiškai sąlygojo tai, kad nebus rengiamas konkursas ar kita konkurencinga procedūra komunalinių paslaugų tiekėjui nustatyti, taip užkertant kelią kitiems rinkos dalyviams, norintiems ir galintiems savo paslaugas teikti nagrinėjamoje rinkoje, dalyvauti konkurse ar kitoje konkurencingoje procedūroje ir varžytis dėl galimybės teikti komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugas ir tuo pačiu suteikiant pranašumą bendrovei kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi jai buvo suteikta galimybė be konkurencijos išlaikyti užimtą atitinkamos rinkos dalį ir gauti nuolatines pajamas. Akivaizdu, kad tokio savivaldybės ir bendrovės susitarimo pagrindu sukuriamos nelygios konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Taip pat pastebi, kad sutartis dėl viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo pratęsta 8 metų laikotarpiui, t. y. dvigubai ilgiau, nei pačios sutarties galiojimo laikotarpis, todėl konkurentų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje yra apribotos pakankamai ilgam laikotarpiui.

Pareiškėjų skunduose nurodyta LVAT pozicija, kad „įvairūs viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai gali turėti įtakos atitinkamoje rinkoje konkuruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos sąlygoms (pavyzdžiui, sprendimai viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu, sprendimai atleisti ūkio subjektus nuo tam tikrų mokesčių ir pan.), tačiau akivaizdu, kad ne kiekvienas toks sprendimas bus ydingas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio požiūriu. Pavyzdžiui, vykdydamas viešojo pirkimo procedūras viešojo administravimo subjektas gali nuolat laimėtoju paskelbti tą patį ūkio subjektą, jei būtent jis teisės aktų nustatyta tvarka pateiks ekonomiškai naudingiausią arba mažiausia kaina pagrįstą pasiūlymą. Akivaizdu, kad toks sprendimas galėtų turėti neigiamų padarinių su šiuo ūkio subjektu atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems kitiems ūkio subjektams, kurie prarastų galimybę potencialiam klientui tiekti tam tikras prekes ar paslaugas, ir taip atsidurtų mažiau palankioje situacijoje. Tačiau tokia situacija negali būti traktuojama kaip sąžiningos konkurencijos laisvės principo paneigimas ar pažeidimas, o, priešingai, ji laikytina šio principo įgyvendinimo išraiška“, t. y. LVAT pripažįsta galimybę, kad viešojo pirkimo konkurso pagrindu su laimėtoju sudaromos sutarties pagrindu sukuriamas konkurencijos ribojimas nedaro tokio savivaldybės sprendimo prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, šiuo atveju yra neaktuali, nes nagrinėjamas savivaldybės sprendimas yra visai kitoks savo esme, t. y. savivaldybė šiuo atveju priėmė sprendimą išvis nerengti konkurso ar kitos konkurencingos procedūros komunalinių paslaugų tiekėjui konkurencingu būdu nustatyti.

Bendrovės argumentas, kad Konkurencijos taryba nepagrindė, kad konkurencijos ribojimas yra realus, ir nenustatė, kad nagrinėjamoje rinkoje egzistuoja galinčių konkuruoti ūkio subjektų, taip pat yra nepagrįstas. Pažymi, kad jau vien dėl to, kad UAB „VSA Vilnius“ – komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikianti bendrovė, jau vykdanti veiklą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje – kreipėsi į Trakų rajono miesto savivaldybę, prašydama pateikti informaciją apie planuojamą skelbti viešąjį pirkimą arba atranką konkurso būdu dėl viešosios atliekų tvarkymo sistemos paslaugų sutarties sudarymo ir išreiškė savo interesą teikti savo paslaugas nagrinėjamoje rinkoje, galima daryti išvadą, kad bendrovė nėra vienintelė įmonė, kuri gali užsiimti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veikla Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Kiti bendrovės argumentai, kad UAB „VSA Vilnius“ nedalyvavo 2004 metais Trakų rajono savivaldybės skelbtame viešosios atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus konkurse, bei aptarnavo sau komerciškai patrauklius ir naudingus objektus bei visiškai neinvestavo į bendrą Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo infrastruktūrą, šiuo atveju neturi reikšmės ir niekaip neįtakoja UAB „VSA Vilnius“ galimybės konkuruoti atitinkamoje rinkoje. Tokie bendrovės keliami reikalavimai ūkio subjektui (šiuo atveju – UAB „VSA Vilnius“), siekiančiam įgyti teisę dalyvauti konkurse ar kitoje konkurencingoje procedūroje, ne tik nenustatyti jokiuose teisės aktuose, bet ir prieštarauja elementariai ekonominei logikai – UAB „VSA Vilnius“ yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, todėl jam keliami reikalavimai aptarnauti ne tik komerciškai patrauklius ir naudingus objektus ar investuoti į bendrą Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo infrastruktūrą, kurioje jis net nedalyvauja, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja bendrovės veiklos tikslams.

Atsakovė daro išvadą, kad atitinkamoje rinkoje veikia ar galėtų ir norėtų veikti daugiau ūkio subjektų, kurie yra suinteresuoti teikti komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo paslaugas, akivaizdu, kad atitinkamas paslaugas galintys teikti ūkio subjektai dėl savivaldybės priimto sprendimo, kuriuo buvo pratęsta sutartis su bendrove, neteko galimybės varžytis dėl galimybės teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Savivaldybė savo sprendimu suteikė pranašumą bendrovei kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi jai buvo suteikta galimybė be konkurencijos išlaikyti užimtą atitinkamos rinkos dalį ir gauti nuolatines pajamas. Tokią Konkurencijos tarybos poziciją patvirtina ir LVAT 2009 01 16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-91/2009, kurioje pažymima, kad „ savivaldybės pasirašyta su pareiškėju sutartis teikia privilegijas šiai bendrovei, dėl ko atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų <...> rinkoje, nes tokiu sprendimu buvo užkirstas kelias kitiems šioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas.“ Šiuo atveju galima kalbėti apie analogišką situaciją, kuomet Trakų rajono savivaldybės teritorijoje buvo užkirstas kelias ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas, kas pagrįstai vertintina kaip skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas.

Pareiškėjai savo poziciją taip pat grindžia argumentu, kad ginčijamas savivaldybės susitarimas su bendrove pratęsti sudarytą komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų tiekimo sutartį nepažeidžia teisės normų reikalavimų, nes tokią galimybę sutartį pratęsti nustato tiek ankstesnės, viešojo konkurso laimėjimo pagrindu su bendrove sudarytos sutarties 31 punktas, tiek pagal analogiją taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 9 dalis, numatanti galimybę pratęsti sutartį, jei tokia galimybė buvo numatyta pirkimo dokumentuose, tiek Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis, kad koncesijos sutarties terminas turi būti toks, kad užtikrintų investicijų atsipirkimą ir protingą investicijų grąžą ir negali būti ilgesnis nei 25 metai. Tačiau pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis leidžia nesilaikyti jame nustatytų reikalavimų tik tuo atveju, jei tam pagrindą sudaro imperatyvios teisės normos, tačiau nė vienas teisės aktas, kuriuo remiasi pareiškėjai, imperatyvaus įpareigojimo nerengti konkurso ar kitos konkurencingos procedūros nenustato. Priešingai, tiek sutartis, tiek Viešųjų pirkimų bei Koncesijų įstatymai, kuriais remiasi pareiškėjai, suteikia galimybę, o ne pareigą pratęsti sutartį, tačiau jokiu būdu tokia laisvė negali būti laikoma absoliučia. Konkurencijos įstatymo normų pagrindinis tikslas yra sudaryti kuo geresnes sąlygas laisvai ir sąžiningai konkurencijai tarp ūkio subjektų, todėl siekdama pasinaudoti šia jai įstatymo suteikta diskrecija ir pasirinkdama atliekų tvarkymo būdą, viešojo administravimo institucija turi įvertinti ir kitus teisės aktus, nustatančius papildomus įpareigojimus, tarp jų ir Konkurencijos įstatymą ir jo 4 straipsnį, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė, Konstituciją, kurios 46 straipsnis įtvirtina draudimą monopolizuoti rinką ir saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėtumo principą, kuris viešojo administravimo subjektams nustato pareigą priimant sprendimus vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų, tarp jų ir Konstitucijos bei Konkurencijos įstatymo, nustatytais reikalavimais.

Trakų rajono savivaldybė, net ir esant sutartyje numatytai galimybei pratęsti sutartį, turėjo atsižvelgti į kitais teisės aktais nustatytus reikalavimus, įvertinti, ar toks sutarties pratęsimas nepažeis jais ginamų vertybių, bei atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, galimas tokio sutarties pratęsimo pasekmes nagrinėjamai rinkai, konkurencijos sąlygoms joje bei kitiems atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ar galintiems konkuruoti ūkio subjektams. Daro išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės sutartis su bendrove gali būti pratęsiama tik tais atvejais, kai įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes, savivaldybė gali garantuoti, kad toks jų sprendimas nepažeis pareigos užtikrinti Konkurencijos įstatymo 4 dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvę. Todėl mano, kad sutarties nuostata, leidžianti ją pratęsti papildomam laikotarpiui, nerengiant viešojo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros, turėtų būti įgyvendinama ir sutartis pratęsiama tik išimtiniais atvejais bei sąlygomis, kai nėra kitų ūkio subjektų, kurie galėtų teikti viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir tokiu būdu būtų užtikrintas viešasis interesas.

Paaiškina, kad savivaldybėms pareigą neatlikti tokių veiksmų, kokius atliko Trakų rajono savivaldybė (t. y. pratęsė su bendrove komunalinių paslaugų teikimo sutartį, taip pažeisdama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį) nustato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 05 16 įsakymo Nr. D1-233 „Dėl sutarties tarp įmonių, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą ir savivaldybės (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktas, kuriame nustatyta, jog savivaldybė užtikrina, kad sudarant sutartis su įmone būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Tokia savivaldybei nustatyta pareiga galioja ne tik sutarties sudarymo metu, bet ir sprendžiant klausimą dėl sutarties pratęsimo.

Pastebi, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nėra tapatus viešųjų pirkimų ar koncesijų taisyklėms, taigi aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato sutarties pratęsimo galimybę, o Koncesijų įstatyme yra nustatytas vienintelis imperatyvus įpareigojimas, kad sutarties terminas neturi būti ilgesnis nei 25 metai, nėra aktuali įrodinėjant Konkurencijos įstatymo pažeidimo nebuvimą. Viešųjų pirkimų įstatymas, Koncesijų įstatymas ar kitos viešųjų pirkimų ar koncesijų taisyklės bei jų pažeidimas ar nepažeidimas nėra kriterijus vertinant konkrečius Trakų rajono savivaldybės sprendimus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio kontekste.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti, kaip jau minėta, turi būti konstatuota aplinkybių visuma, kuri nėra siejama su konkretaus sprendimo atitiktimi kitiems teisės aktams. Nustačius šias minėtas aplinkybes, to pakanka konstatuoti, jog buvo padarytas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas. Net ir tuo atveju, jei konkretus viešojo administravimo subjekto sprendimas (šiuo atveju – Trakų rajono savivaldybės susitarimas su bendrove pratęsti sutartį dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų teikimo, tokiu būdu iš esmės visiškai eliminuojant konkurenciją šioje rinkoje) atitinka kitų įstatymų reikalavimus (sutarties pratęsimo galimybės numatymas, sutarties galiojimo trukmė neviršija 25 metų), tai savaime nepašalina konkurencijos ribojimo, bei atitinkamai nepašalina Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.

Dėl netinkamai parinktų taikytinos teisės normų ir netinkamai įvertintų bendrovės investicijų į Trakų rajono savivaldybės viešąją atliekų tvarkymo sistemą paaiškina, kad pareiškėjai skunduose Trakų rajono savivaldybės ir bendrovės sutarties pratęsimo būtinumą grindžia bendrovės padarytomis didelėmis investicijomis į savivaldybės viešąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei savivaldybės gauta ekonomine nauda. Anot pareiškėjų, sutarties terminas turėjo būti pratęstas, kad būtų užtikrintas bendrovės investicijų atsiperkamumas. Pareiškėjų argumentas, kad Konkurencijos taryba neatsižvelgė į bendrovės į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą investuotas lėšas, šiuo atveju yra nepagrįstas. Pažymi, kad paties konkurso sąlygos reikalavo paslaugų tiekėją įsipareigoti garantuoti tam tikras investicijas, be to, jose nebuvo nustatyta galimybė sutarties terminą pratęsti pasibaigus 4 metų terminui, kuriam buvo sudaroma sutartis (apie tokią galimybę buvo užsiminta tik prie konkurso sąlygų pridėtame sutarties projekte), todėl bendrovė dalyvaudama konkurse galėjo tinkamai įvertinti savo galimybes dalyvauti viešajame konkurse ir teikti savo paslaugas. Aplinkybė, kad bendrovė viršijo numatytas investicijas, ypač kai tokios aplinkybės egzistavimas konkurso sąlygose nebuvo numatytas kaip pagrindas sutarčiai pratęsti, taip pat nedaro savivaldybės susitarimo su bendrove pratęsti sutartį neprieštaraujančio Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nustatyti, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo teikiamos privilegijos ar diskriminuojami kiti ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl to atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams vis dėlto nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, galima tik tada, kai nustatoma, kad tokios skirtingos konkurencijos sąlygos yra sąlygojamos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Taigi konkurencijos sąlygų skirtumas gali būti pateisinamas tik įstatymų nustatytų imperatyvių reikalavimų vykdymu, kurių šiuo atveju nebuvo nustatyta, tuo tarpu savivaldybės gauta ekonominės nauda ar bendrovės į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą investuotos didelės lėšos šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu pateisinti tokiu savivaldybės ir bendrovės sudarytu susitarimu sukurtų konkurencijos sąlygų skirtumų.

Be to, savivaldybė ne tik nepateikė gautą ekonominę naudą nemokamai įrengus konteinerius pagrindžiančių įrodymų, bet ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad savivaldybė sutartyje su bendrove yra saistoma įsipareigojimais (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo atveju ankščiau nustatyto termino ne dėl bendrovės kaltės, savivaldybė privalės kompensuoti bendrovei dalį konteinerių įrengimo darbų ir konteinerių įrengimo išlaidų kainos; bendrovei pateikus prašymus dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo įkainių didinimo, savivaldybė privalės koreguoti šiuos įkainius), kurių pagrindu savivaldybės argumentas dėl gautos ekonominės naudos nemokamai įrengus konteinerius kelia abejonių, kadangi dėl nenumatytų aplinkybių nutraukus sutartį anksčiau termino ne dėl bendrovės kaltės, savivaldybė patirtų papildomų išlaidų, o komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo įkainių padidinimo našta, tikėtina, tektų komunalinių (buitinių) atliekų turėtojams.

Pareiškėjai taip pat teigia, kad Konkurencijos taryba neanalizavo faktinių nagrinėjamo ginčo aplinkybių, rėmėsi abstrakčiomis bendrus principus nustatančiomis Konstitucijos ir Konkurencijos įstatymo normomis ir netaikė specifinių normų, tačiau nenurodo, nei kokios specifinės teisės normos, kuriomis, anot pareiškėjų, nesirėmė Konkurencijos taryba, turėjo būti taikomos, nei kokios faktinės bylos aplinkybės nebuvo vertinamos. Nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Koncesijų įstatymai, kuriais remiasi pareiškėjai, nenumato tokių specialiųjų normų, kurios nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą taikyti išimtį iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio. Kaip matyti tiek iš Konkurencijos tarybos Nutarimo, tiek iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, Konkurencijos taryba atlikdama tyrimą vertino tiek tai, kad savivaldybės ir bendrovės susitarimas buvo sudarytas ankščiau skelbto viešojo konkurso pagrindu ir sutarties pratęsimo terminą, tiek ir bendrovės į atliekų tvarkymo sistemą įdėtas investicijas ir savivaldybės gautą naudą, tiek išanalizavusi ir teisės aktų nuostatas, kuriomis pareiškėjai grindžia savo poziciją. Tuo tarpu, remiantis pareiškėjų skundais, darytina išvada, kad tokią savo poziciją pareiškėjai iš tikrųjų grindžia ne nepakankama Konkurencijos tarybos atlikta teisinių ir faktinių aplinkybių analize, bet, tuo, kad Konkurencijos taryba, išanalizavusi šias faktines ir teisines aplinkybes, priėmė pareiškėjams nepalankų sprendimą. Dėl to pareiškėjų argumentas dėl Konkurencijos tarybos tyrimo neišsamumo yra atmestinas.

Prašo atmesti pareiškėjų skundus.

Teismo posėdžiuose atsakovo atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundų netenkinti.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime į skundus (b. l. 131-132) prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad ginčo išsprendimas negali turėti jokios įtakos Vyriausybės atstovo teisėms ir pareigoms. Abejodamas, ar Trakų rajono savivaldybės sprendimai pavesti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ eksploatuoti ir plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą atitinka Konkurencijos įstatymą, Vyriausybės atstovas 2010 05 06 Konkurencijos tarybai pateikė prašymą išnagrinėti, ar šie Trakų rajono savivaldybės sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreiptis į Trakų rajono savivaldybę su reikalavimu pakeisti ar panaikinti konkurenciją ribojančius sprendimus.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo. Pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovui (b. l. 142).

UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimo teismui nepateikė. Teismo posėdyje 2011 09 06 atstovė pasisakė, kad palaiko Konkurencijos tarybos išvadas, mano, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškino, kad norėjo pateki į požeminių konteinerių paslaugų teikimo rinką Trakų rajone, tačiau 2008 m. sužinojo, kad tokios galimybės nėra. Paaiškino, kad savivaldybės argumentai dėl investicijų yra prieštaringi, kadangi teigiama, kad sutartos investicijos dar nėra investuotos, po to savo skundą grindžia investicijų atsiperkamumu. Taip pat paaiškino, kad pareiškėja UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ yra buvusi savivaldybės įmonė, kuri buvo privatizuota. Dėl to daro išvadą, kad dar 2004 m. priemonės bei įrankiai perimti ir jokių papildomų investicijų nereikėjo.  

Teismo posėdyje 2011 10 17 atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

Pareiškėjai ginčija Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 02 10 nutarimą  Nr. 2S-4 „Dėl Trakų rajono savivaldybės sprendimų, pavedant viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą vykdyti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.

Ginčijamas nutarimas priimtas dėl to, kad buvo nuspręsta atlikti tyrimą, gavus UAB „VSA Vilnius“ (toliau – VSA Vilnius) 2010 02 17 prašymą Nr. 16084 (Konkurencijos tarybos byla, l. 1-2). Kadangi tokio prašymo turinys yra svarbus, turi būti analizuojama prašymo esmė, argumentai, prašomo atlikti tyrimo apimtis (teismas vadovaujasi LVAT 2011 01 17 sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-118/2011).

VSA Vilnius prašyme nurodė, kad vadovaujasi Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, numatančiomis, kad atliekų tvarkymo sistemą eksploatuoja ir plėtoja savivaldybės paskelbtą viešojo pirkimo arba atrankos konkursą, kurių sąlygas ir kriterijus nustato savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisija, laimėjusi įmonė, teikianti atliekų tvarkymo paslaugas (Taisyklių 40-42 punktai). Dėl to VSA Vilnius kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyrių. Prašė pateikti informaciją apie artimiausiu metu planuojamo skelbti viešo pirkimo arba atrankos konkurso kriterijus ir sąlygas, kitus svarbius duomenis tokiai sutarčiai sudaryti. Gavo informaciją, kurioje nenurodyti teisiniai argumentai ir motyvai, kad neskelbiant konkursų buvo nuspręsta ilgalaikiam terminui pratęsti sudarytą sutartį su atliekų tvarkymo paslaugas teikiančiu operatoriumi UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, kuris šiuo metu aptarnauja visą Trakų rajoną, yra vienintelis komunalinių atliekų vežėjas rajone. Rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Konstitucijoje įtvirtintais sąžiningos konkurencijos, ūkinės veiklos laisvės principais, tuo, kad savivaldybė privalo laikytis Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Nurodo, kad teisės aktai nesuteikia teisės savivaldybei savo nuožiūra vienašališkai parinkti vieną ūkio subjektą viešajai paslaugai vykdyti. Pratęsus sutartį su UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, savivaldybės teritorijoje buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Prašyme nurodo, kad savivaldybė neįvertino, kad paslaugų rinka yra konkurencinga ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi. Atliekų tvarkymo paslaugą Trakų rajone galėtų teikti bet kuris šia veikla užsiimantis Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis ūkio subjektas, kuris yra suinteresuotas teikti šias paslaugas, bei dalyvautų viešame konkurse ar kitame Viešųjų pirkimų įstatyme numatytame paslaugų pirkimo būde. Dėl Trakų rajono savivaldybės veiksmų tiek VSA Vilnius, tiek kitiems atliekų tvarkytojams objektyviai nėra sudaroma galimybė naudojantis sąžiningos konkurencijos laisve viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu sudaryti viešąją atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį su Trakų rajono savivaldybe. Prašo atlikti tyrimą, nustatyti, ar minėti Trakų rajono savivaldybės veiksmai neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai ir nepažeidžia sąžiningos konkurencijos taisyklių.

Taigi VSA Vilnius prašė nustatyti, ar atliekų tvarkymo sutarties pratęsimas be atviro konkurso ar kitos Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos procedūros nepažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. VSA Vilnius buvo žinoma tik apie sutarties pratęsimą be atviro konkurso, apie tai, kad VSA Vilnius taip pat norėjo pasiūlyti atliekų tvarkymo paslaugas rajonui, tačiau, kaip matyti iš prašymo konkurencijos tarybai turinio, VSA Vilnius nebuvo žinoma apie 2004 m. sutartį, jos sąlygas ir papildomą 2007 m. susitarimą dėl požeminių konteinerių įrengimo, nes šių susitarimų VSA Vilnius nevertino.

Konkurencijos taryba paprašė VSA Vilnius pateikti papildomą medžiagą (Konkurencijos tarybos byla, l. 5). VSA Vilnius pateikė savo 2009 09 15 raštą Nr. 14926 Trakų rajono savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriui (ten pat, l. 7) ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2009 09 28 raštą Nr. AP3-3042, kuriuo pastaroji pranešė, kad rajone atliekų tvarkymo konkursą yra laimėjusi bendrovė „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, sutartis pratęsta 8 metams ir savivaldybė neturi priežasčių sutarčiai nutraukti (ten pat, l. 8). Tuomet VSA Vilnius pakartotinai kreipėsi į Aplinkos apsaugos skyrių 2009 11 03 raštu Nr. 15591 (ten pat. l. 9), nurodė, kad pirmajame rašte buvo keliami klausimai (kada planuojama skelbti viešą konkursą ir kada bus pateiktos konkurso sąlygos ir atrankos kriterijai, kada buvo skelbtas paskutinis konkursas ir pan.), į kuriuos atsakymas negautas. Prašo atsakyti pakartotinai. Taip pat nurodo, kad nežino motyvų, kodėl atsisakyta pateikti duomenis. Dar sykį tais pačiais klausimais VSA Vilnius kreipėsi 2009 11 09 raštu. Trakų rajono savivaldybės administracija atsakė 2009 11 18 raštu Nr. AP3-3630 (ten pat, l. 11). Šiuo raštu pranešė, kad konkursas vyko 2004 metais, laimėjo bendrovė „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, sutartis galioja ir savivaldybė neturi priežasčių sutartį nutraukti. Praneša, kad savivaldybė neįgaliota teisintis VSA Vilnius dėl atliekų tvarkymo tvarkos rajone, juo labiau pateikti dokumentus, susijusius su atliekų tvarkymo sutartimi. Papildomai primenama, kad 2009 10 28 raštu Nr. AP3-3368 savivaldybė siūlė VSA Vilnius nutraukti neteisėtą atliekų surinkimo paslaugos teikimą rajono teritorijoje, tačiau į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta. Nurodytos bendrovės, iš kurių VSA Vilnius surenka buitines atliekas rajone – prekybos centrai „Norfa“, „Iki“, bankas „Swedbank“ ir kt. Nurodė, kad savivaldybė dėl to kreipsis į įgaliotas institucijas dėl baudų skyrimo.

Konkurencijos taryba 2010 03 16 raštu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę dėl informacijos pateikimo, rėmėsi Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Trakų rajono savivaldybės meras 2010 04 09 raštu Nr.MP3-88 pateikė Konkurencijos tarybai informaciją (Konkurencijos tarybos byla, l. 13-14). Informacijoje nurodyta apie 2004 m. vykusį konkursą, apie tuo metu su konkurso laimėtoju sudarytą sutartį ir jos galiojimo terminą, kuriuos pratęsti leido konkurso sąlygų dokumentas – sutarties projektas, paaiškino apie 2008 06 30 tarp sutarties šalių pasirašytą papildomą susitarimą Nr. T1-330, kurio 1 punkte remiamasi šalių abipusiu susitarimu bei 2007 11 30 pasirašytu papildomu susitarimu dėl požeminių konteinerių įrengimo Nr. T1-642. Nurodo, kad 2004 m. sutartis buvo pratęsta papildomam 8 metų terminui. Savivaldybės pateiktoje informacijoje remiamasi 2007 11 30 papildomu susitarimu dėl požeminių konteinerių įrengimo Nr. T1-642, tuo, kad atliekų tvarkymo operatorius savivaldybės teritorijoje savo lėšomis įrengė požeminius konteinerius. Nurodė, kad savivaldybei buvo suteikta galimybė nemokėti už šiuos konteinerius su sąlyga, jog savivaldybė iki 2016 07 01 naudosis operatoriaus teikiamomis paslaugomis, todėl mano, kad susitarimo pasirašymas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas. Paaiškino, kad 2004 m. konkurse dalyvavo UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ ir UAB „Vienituras“. Savivaldybė pateikė savivaldybės tarybos 2004 04 29 sprendimo Nr. S1-92 „Dėl Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus atrankos konkurso sąlygų patvirtinimo“ ir atrankos konkurso sąlygų kopijas, sutarties projektą, o taip pat Trakų rajono savivaldybės tarybos 206 03 30 sprendimu Nr. S1-107 patvirtintas Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, 2004 m. rugpjūčio 6 d. sutartį T1-193, 2007 11 30 papildomą susitarimą dėl požeminių konteinerių įrengimo prie 2004 08 06 sutarties T1-193 Nr. T1-642 (Konkurencijos tarybos byla, l. 44-46), 2008 06 30 susitarimą dėl 2004 m. sutarties pratęsimo Nr. T1-330.

Gavusi išvardintą medžiagą Konkurencijos taryba 2010 04 29 nutarimu Nr. 1S-61 nutarė pradėti tyrimą dėl Trakų rajono savivaldybės sprendimų, pavedant viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą vykdyti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (ten pat, l. 50-52).

Šiuo atveju svarbu tai, kad tyrimas pradėtas ne dėl vieno kurio nors sprendimo, o dėl visų sprendimų, kuriais pavesta viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą vykdyti tam pačiam operatoriui, su kuriuo sudaryta 2004 m. sutartis, tačiau sprendimas priimtas tik dėl vieno sprendimo – dėl 2008 06 30 susitarimo pratęsti sutartį. Visgi apie 2007 11 30 papildomą susitarimą Nr. T1-642 kalbama ir šio nutarimo tekste, tačiau vėliau, nagrinėjant pažeidimo bylą Konkurencijos tarybos posėdyje, Konkurencijos tarybos atstovo buvo pasakyta, kad Konkurencijos taryba tyrimo dėl 2007 m. papildomo susitarimo nepradėjo, nes nebuvo pagrindo manyti, kad šis susitarimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Jau pradėjus tyrimą, Konkurencijos taryba 2010 05 11 raštu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, pranešė apie pradėtą tyrimą, nurodė, kad vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo pateikti informaciją: pirmiausia buvo prašoma pateikti informaciją, ar pasirašant 2007 11 30 papildomą susitarimą dėl požeminių konteinerių įrengimo Nr. T1-642, savivaldybė nagrinėjo kitų potencialių komunalinių atliekų tvarkytojų galimybes įrengti požeminius konteinerius; antra, prašė nurodyti, ar dėl šio susitarimo buvo priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, ar toks susitarimas pasirašytas tik administracijos iniciatyva. Taip pat buvo prašoma pateikti įkainius, kurie buvo po 2004 m. sutarties pasirašymo bei kurie galioja dabartiniu metu. Šiame užklausime buvo prašoma pateikti informaciją dėl 2008 06 30 sutarties Nr. T1-193 4 punkte nustatytos pareigos iki 2009 m. užtikrinti, kad paslauga naudotųsi ne mažiau 95 procentų savivaldybės atliekų turėtojų, informaciją dėl 2004 08 06 sutarties 9.4. punkto įgyvendinimo (prašė pateikti programą, planą, kitus sprendimus ir įsakymus).

Trakų rajono savivaldybės meras į 2010 05 11 raštą pateikė 2010 05 28 atsakymą Nr. MP3-164 (Konkurencijos tarybos byla, l. 58-59). Šiame atsakyme yra išsamūs paaiškinimai dėl 2007 11 30 papildomo susitarimo dėl požeminių konteinerių pasirašymo: pirma, nurodyta, kad papildomų susitarimų pasirašymo metu kitų potencialių komunalinių atliekų tvarkytojų galimybės įrengti požeminius konteinerius neturėjo pagrindo svarstyti, nes sutarties objektas buvo požeminių konteinerių įrengimo rangos darbai, o ne atliekų tvarkymo paslaugų teikimas; antra, galimybė įrengti požeminius konteinerius ir pavesti juos aptarnauti kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms negalėjo būti svarstoma, nes tuo metu galiojo 2004 m. sutartis su UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, kuriai buvo pavesta eksploatuoti visą savivaldybės komunalinių atliekų sistemą; trečia, sutarties projekte buvo numatyta jos pratęsimo galimybė; ketvirta, prieš pasirašant papildomus susitarimus dėl požeminių konteinerių įrengimo, savivaldybė buvo išanalizavusi tuo metu rinkoje galiojusias kainas, o UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ pasiūlė šiuos darbus atlikti už mažiausią kainą bei geriausiomis sąlygomis (nemokamai). Toliau nurodoma, kad dėl to savivaldybė gavo ekonominės naudos, sprendimas pavesti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ įrengti požeminius konteinerius buvo protingai apskaičiuotas, ekonomiškai naudingas, efektyvus, leido racionaliai ir taupiai naudoti biudžeto lėšas. Toliau dėstomi argumentai, greičiausiai susiję su 2008 m. sutarties pratęsimu, nurodoma, kad buvo atsižvelgta į teikiamų paslaugų gerą kokybę, į tai, kad bendrovė investuoja į sistemos plėtrą, atliekų tvarkymo kaina yra pagrįsta, o pagal taisykles tarifą nustato savivaldybė. Rašte nurodoma, kad buvo perskaičiuojami tarifai – 2007 11 29 sprendimu S1-187 ir 2009 08 27 sprendimu S1-187. Paaiškina, kad įkainių perskaičiavimas yra būtinas, nes situacija rinkoje nuo 2004 m. smarkiai keitėsi, perskaičiavimo galimybė buvo numatyta konkurso dokumentuose bei sutartyje. Dėl operatoriaus įsipareigojimo apimti 95 procentus galimų paslaugos vartotojų nurodė, kad paslaugų prieinamumas siekia 96,66 procento, teigiama, kad paslaugos teikėjas įvykdė kitus savo įsipareigojimus. Jokie priedai prie šio rašto nebuvo pateikiami, todėl galima teigti, kad kai kurie rašto teiginiai (dėl ekonominės naudos skaičiavimo, kainų tyrimo, įsipareigojimų įvykdymo) nebuvo pagrįsti faktiniais įrodymais.

Konkurencijos taryba 2010 05 11 raštu Nr. (2.1-25)6V-805 prašė VSA Vilnius pateikti papildomą informaciją, taip pat apie VSA Vilnius atliktus darbus įrengiant požeminius konteinerius Vilniaus mieste, šių darbų kainas, apie kitus atliekų tvarkymo įkainius, prašyta nuomonės, kokie dar ūkio subjektai galėtų teikti atliekų tvarkymo paslaugas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. VSA Vilnius pateikė 2010 05 24 atsakymą, kuriame nurodė, kad yra įdiegusi daugiau nei 120 požeminių konteinerių Vilniaus miesto gyventojams bei kitiems atliekų turėtojams, kad tokių konteinerių įdiegimas mažina paslaugos kainą, pateikti konkretūs sąrašai, kur ir kokie konteineriai įrengti, kad vieno konteinerio įrengimo kaina yra nuo 1000 Lt ir daugiau, pats konteineris gali kainuoti iki 3400 Lt ir daugiau, paaiškina, kad Trakų rajono teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas gali teikti bet kuri įmonė, kuri turi teisę užsiimti šia veikla, kad vien tik Vilniaus miesto savivaldybėje šia veikla verčiasi 7 įmonės, kurios visos galėtų aptarnauti Trakų rajono teritoriją (Konkurencijos tarybos byla, l. 61).

Tyrimo metu į Konkurencijos tarybą 2010 05 06 raštu kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje. Rašte nurodyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba Vyriausybės atstovui perdavė VSA Vilnius 2010 02 17 raštą dėl Trakų rajono savivaldybės administravimo subjektų sprendimų priimtų organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Rašte aprašomos aplinkybės dėl sutarties ir jos pratęsimo. Raštu persiųsti VSA Vilnius prašymas, kita medžiaga. Šioje medžiagoje buvo Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 03 05 raštas Nr. 4S-872 Trakų rajono savivaldybės administracijai „Dėl atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo iš UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, šiuo raštu prašyta paaiškinti, kodėl nebuvo organizuotas viešasis pirkimas, kokiu pagrindu sudaryti papildomi susitarimai dėl sutarties pratęsimo, prašoma pateikti sutartį. Trakų rajono savivaldybės administracija Viešųjų pirkimų tarnybai 2010 04 09 pateikė  informaciją, apie tai, kad sutartis sudaryta paskelbus viešą konkursą, su laimėtoju pasirašyta sutartis, kurios projekto 31 punkte buvo numatyta galimybė pratęsti sutartį, nurodė, kad 2008 06 30 papildomu susitarimu sutartis pratęsta, o šis susitarimas grindžiamas 2007 11 30 papildomu susitarimu dėl požeminių konteinerių įrengimo, aprašyta 2007 11 30 papildomo susitarimo Nr. T1-642 esmė – sąlyga, kad konteineriai bus įrengti nemokamai, bet už tai operatorius įgyja teisę teikti paslaugas iki 2016 07 01. Nurodyta, kad tai atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas.

Konkurencijos taryba 2010 06 22 raštu Nr. (2.1-25)6V-1112 kreipėsi į UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatą“ (Konkurencijos tarybos byla, l. 94), prašė pateikti informaciją apie įmonę, jos pajamas pagal atskiras veiklos rūšis, atskirai gautas pagal sutartį su savivaldybe. UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ pateikė informaciją – įstatus, pelno (nuostolių) ataskaitas, lenteles, iš kurių pajamos matyti pagal veiklos sritis.

Konkurencijos taryba, pakartotinai 2010 08 03 raštu prašė Trakų rajono savivaldybės pateikti įrodymus, kad savivaldybė, prieš pasirašant papildomus susitarimus, analizavo tuo metu rinkoje galiojusias kainas, o UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ pasiūlė mažiausią kainą su tam tikra sąlyga, tuo tarpu savivaldybė nepateikė įrodymų, kad UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ tikrai pasiūlė geriausias sąlygas. Taip pat papildomai prašė pateikti informaciją apie įkainius. Trakų rajono savivaldybė 2010 09 08 paaiškino dėl požeminių konteinerių įrengimo darbų kainų analizės: savivaldybės specialistai atsitiktine tvarka parinko kelias įmones, vykdančias veiklą Trakų rajono savivaldybės teritorijoje ir galinčias atlikti požeminių konteinerių įrengimo darbus, įmonės pateikė savo pasiūlymus dėl darbų atlikimo kainų, savivaldybės specialistų vertinimu UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ pateikė geriausią pasiūlymą. Šiuo raštu savivaldybė jau pateikė darbų pirkimo pasiūlymus, kuriuos gavo iš kitų įmonių – Iš UAB „Tramenas“, UAB „JPSF“, UAB „Račkūnų komercija“ (Konkurencijos tarybos byla, l. 139, 140, 142-143). Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos 2011 01 26 posėdžio protokolo Nr. 4S-5 (b. l. 172-175), ši medžiaga buvo Konkurencijos tarybos įvertinta, todėl pripažinta, kad 2007 m. susitarimas priimtas įvykdžius konkurencingą procedūrą, ir nuspręsta dėl 2007 m. papildomo susitarimo nepradėti tyrimo dėl šio susitarimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyrius dėl atlikti tyrimo 2010 08 25 surašė pranešimą Nr. SS-30 (Konkurencijos tarybos byla, l. 122-130). Šiame pranešime aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pasisakoma dėl 2007 11 30 susitarimo, pateikiamas teisinis aplinkybių vertinimas, pasisakoma dėl rinkos apibrėžimo ir galinčių joje konkuruoti subjektų. Daroma išvada, kad 2008 06 30 susitarimas Nr. T1-330, sudarytas be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nurodyta, kad savivaldybė, organizuodama jai reikalingų paslaugų pirkimą, turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę užtikrinančias procedūras. Tokia galimybė nebuvo ribojama jokiais teisės aktų reikalavimais, nenustatyta, kad savivaldybė tokį sprendimą priėmė, vykdydama kitų įstatymų reikalavimus.

Šiuo pranešimu užbaigtas bylos tyrimas. Byla nagrinėta 2011 01 26 posėdyje  (protokolas Nr. 4S-5, b. l. 171-175). Svarstyme dalyvavo Trakų rajono savivaldybės atstovas ir UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ atstovas ir kt. Iš posėdžio protokolo galima daryti išvadą, kad svarstymo metu Konkurencijos tarybos atstovas, atsakydamas į Vyriausybės atstovo pastabas, kad Vyriausybės atstovas prašė įvertinti ir 2004 08 06 sutarties 31 punktą, ir 2007 11 30 susitarimą dėl atitikties KĮ 4 straipsniui, iš esmės paskelbė protokolinį nutarimą, kuris po to buvo aptariamas pasisakymuose. Konkurencijos tarybos atstovas pasisakė taip:

„<...> pažymėtina, kad 2004 m. rugpjūčio 6 d. sutarties 31 punkto nuostata „abiem šalim susitarus, sutartis gali būti pratęsta, papildyta ir pakeista“ išreiškia susitariančių šalių ketinimus ir/ar valią sudarant sutartį, tačiau pati savaime nesudaro prielaidų konkurencijos ribojimui, todėl nebuvo pagrindo vertinti šios nuostatos atskirai Konkurencijos įstatymo prasme.

Dėl Vyriausybės atstovo pastabos dėl 2007 m. lapkričio 30 d. susitarimo vertinimo pažymėtina, kad, kaip tyrimo metu nurodė savivaldybė, prieš pasirašant papildomus susitarimus dėl požeminių konteinerių įrengimo, Savivaldybė atsitiktine tvarka parinko kelias įmones, galinčias atlikti požeminių konteinerių įrengimo darbus. Apklaustos įmonės pateikė savo pasiūlymus, tačiau UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ pasiūlė šiuos darbus atlikti už mažiausią kainą ir geriausiomis sąlygomis. Dėl to nėra pagrindo įtarti, kad šis susitarimas buvo sudarytas pažeidžiant sąžiningos konkurencijos taisykles“ (citatos iš protokolo pabaiga).  

Dėl to teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba pripažino, jog 2007 11 30 papildomas susitarimas Nr. T1-642 nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, dėl to net nepradėtas tyrimas, nors Vyriausybės atstovas dėl to ir pareiškė pastabą.   

Todėl pareiškėjų argumentai, kad šioje dalyje (dėl požeminių konteinerių) jie atliko konkurencingas procedūras, yra pagrįsti, tai patvirtina Konkurencijos tarybos 2011 01 26 posėdžio protokolas, taip pat ir priimtas galutinis 2011 02 10 nutarimas Nr. 2S-4, kuriame nėra konstatuota, kad 2007 11 30 susitarimu pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos.

Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba pripažino Trakų rajono savivaldybės 2008 06 30 susitarimą Nr. T1-330 „Dėl 2004-08-06 Trakų rajono savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutarties Nr. T1-193 pratęsimo“ pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus; įpareigojo Trakų rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbimo dienos panaikinti rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą susitarimą arba jį pakeisti taip, kad šis susitarimas neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams; įpareigojo Trakų rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

          Nutarime pasisakant dėl faktinių aplinkybių nurodoma, kad 2007 11 30 savivaldybė sudarė su Operatoriumi papildomą susitarimą Nr. T1-642 dėl požeminių konteinerių įrengimo prie 2004 08 06 sutarties Nr. T1-193. Šiuo susitarimu Operatorius įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007 12 31 Savivaldybės teritorijoje atlikti 21 konteinerio, kuriuos jam yra perdavusi savivaldybė ir kurie yra savivaldybės nuosavybė, įrengimo darbus, kurių preliminari vertė – 60 153 Lt, o savivaldybė, atsižvelgdama į Operatoriaus padarytas investicijas savivaldybės teritorijoje esančius atliekų turėtojus aprūpinant konteineriais, taip pat mainais už Operatoriaus atliktus darbus ir patirtas išlaidas įrengiant konteinerius, įsipareigoja pratęsti su Operatoriumi 2004 08 06 sudarytą sutartį Nr. T1-193 dėl savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo papildomam 8 metų terminui, t. y. iki 2016 07 01. Susitarimu savivaldybė patvirtino, kad iki šio susitarimo pasirašymo dienos Operatorius Trakų mieste Vytauto ir Mindaugo g. yra įrengęs ir atliekų turėtojams panaudos teise perdavęs 4 (keturis) konteinerius, kurie yra Operatoriaus nuosavybė ir kurių bendra kaina yra 27 750 Lt, o įrengimo darbų vertė – 7 481 Lt. Konkurencijos taryba nutarime pabrėžė, jog sutartyje taipogi nustatyta, kad savivaldybei atsisakius pratęsti 2004 08 06 sutartį Nr. T1-193, savivaldybė papildomu susitarimu įsipareigoja kompensuoti visą Operatoriaus atliktų darbų ir išlaidų, patirtų atliekant konteinerių įrengimo darbus, kainą pagal Operatoriaus parengtas darbų sąmatas. Pratęstą sutartį nutraukus anksčiau termino, t. y. anksčiau nei 2016 07 01 ne dėl Operatoriaus kaltės, savivaldybė privalo kompensuoti dalį Operatoriaus atliktų Konteinerių įrengimo darbų bei Konteinerių įrengimo išlaidų kainos. Pasibaigus 8 metų sutarties terminui, Operatoriaus pateiktų ir savivaldybės teritorijoje įrengtų konteinerių nuosavybės teisė pereina savivaldybei, įforminant tai atskiru aktu. Nutarime nurodyta, kad tyrimo metu savivaldybė papildomai informavo Konkurencijos tarybą, kad prieš pasirašant papildomus susitarimus dėl požeminių konteinerių įrengimo, savivaldybė buvo išanalizavusi tuo metu rinkoje galiojusias kainas, Operatorius pasiūlė šiuos darbus atlikti už mažiausią kainą bei geriausiomis sąlygomis (nemokamai). Be to, savivaldybė Konkurencijos tarybai nurodė, kad papildomų susitarimų pasirašymo metu kitų potencialių komunalinių atliekų tvarkytojų galimybės įrengti požeminius atliekų surinkimo konteinerius neturėjo pagrindo svarstyti, kadangi planuojamos pasirašyti sutarties pagrindinis objektas buvo požeminių konteinerių įrengimo rangos darbai, o ne atliekų tvarkymo paslaugų teikimas, taigi tokia galimybė negalėjo būti svarstoma, nes tuo metu galiojo savivaldybės ir Operatoriaus pasirašyta sutartis.

Nutarime konstatuojama, kad tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vadovaudamasi 2004 08 06 sutarties nuostata, leidžiančia šalims abipusiu susitarimu pratęsti šią sutartį, bei vykdydama 2007 11 30 tarp šalių pasirašytą papildomą susitarimą dėl konteinerių įrengimo, savivaldybė 2008 06 30 susitarimu Nr. T-330 pratęsė 2004 08 06 sutartį papildomam 8 metų terminui, t. y. iki 2016 07 01. Operatoriui visą sutarties galiojimo laikotarpį suteikta teisė savivaldybės teritorijoje teikti viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo (komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo) paslaugas. Sutartyje savivaldybė, be kita ko, įsipareigoja Operatoriui nustatyta tvarka pateikus motyvuotus prašymus dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo įkainių didinimo bei pagrindžiančius įrodymus, koreguoti įkainius, tačiau ne dažniau nei numatyta sutartyje.

Skundžiamame nutarime dėstomas priimto sprendimo pagrindimas.

Konkurencijos taryba nurodo, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato viešojo administravimo subjektų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Siekiant įvertinti, ar dėl savivaldybės priimto sprendimo pavesti viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą vienam ūkio subjektui atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei tai, ar tomis nuostatomis vieniems ūkio subjektams suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, visų pirma Konkurencijos taryba nustato, kokiai atitinkamai rinkai savivaldybės sprendimas gali daryti įtakos.

Nutarimo 1 dalyje „Dėl atitinkamos rinkos ir joje konkuruojančių ūkio subjektų“ daromos išvados dėl rinkos. Nurodoma, kad atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000 02 24 nutarimu Nr. 17 (Žin., 2000, Nr. 19-487), ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

 Dėl prekės rinkos apibrėžimo nurodoma, kad kaip nustatyta tyrimo metu, tarp savivaldybės ir UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ 2004 08 06 pasirašyta sutartimi šiai bendrovei buvo pavesta vykdyti viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą, dėl to tyrimo metu buvo analizuojama ši veikla.

 Nutarime remiamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi ir daroma išvada, jog atliekų tvarkymo sutartis, kurią pasirašo paslaugų teikėjas ir atitinkama savivaldybė, yra pagrindas ūkio subjektui pradėti vykdyti veiklą tam tikros savivaldybės teritorijoje, t. y. įeiti į atliekų tvarkymo rinką.

Nutarime nurodyta, kad atliekų tvarkymo sąvoka yra apibrėžta ir savivaldybės 2006 03 30 sprendimu Nr. S1-107 patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse. Nors pagal įstatymo 30 straipsnio 5 dalį savivaldybė ir ūkio subjektas yra įpareigoti sudaryti sutartį tik dėl atliekų surinkimo ir įstatyme atliekų vežimas yra įvardijamas kaip atskira ir savarankiška veikla, tačiau įstatymas neįtvirtina jokių specialiųjų reikalavimų atliekų vežimo veiklai, pagal įstatymo nuostatas, atliekų vežimo paslaugos teikėjui pakanka būti registruotam Atliekas tvarkančių įmonių registre nustatyta tvarka. Praktikoje komunalinių (buitinių) atliekų surinkimas ir atliekų vežimas yra neatskiriamos veiklos, teikiamos to paties ūkio subjekto. Tai patvirtina ir savivaldybės tarybos 2006 03 30 sprendimu Nr. S1-107 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės, kurių 42 punkte nustatyta, jog operatorius, laimėjęs savivaldybės paskelbtą atrankos konkursą ir sudaręs su savivaldybe ilgalaikę sutartį, savivaldybės teritorijoje įgauna teisę ir pareigą pagal nustatytas sąlygas ir tarifus sudaryti sutartis su individualių namų valdų savininkais, butų, sodų ir garažų valdų savininkais arba daugiabučių namų savininkų bendrijomis, būsto eksploatavimo įmonėmis (daugiabučių namų administratoriais), sodų ir garažų bendrijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimui, išvežimui ir tvarkymui.

Atsižvelgiant į tai, vertinant savivaldybės sudarytos bei pratęstos sutarties galimą įtaką konkurencijai, atitinkama prekės rinka (šiuo atveju paslaugos rinka) Konkurencijos tarybos buvo apibrėžta kaip mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimas ir vežimas.

Dėl rinkos apibrėžimo šio ginčo kontekste, teismas daro išvadą, kad rinka apibrėžta nepakankamai teisingai atsižvelgiant į 2004 m. sutartį ir ypatingai į 2007 m. papildomą susitarimą. Papildomas susitarimas (kuris pripažintas teisėtu) visgi buvo sudarytas dėl požeminių konteinerių įrengimo, jų pateikimo, o ne tik dėl jų eksploatavimo. Savivaldybė, dėl to vykdydama apklausą, apklausė Trakų rajono įmones, kurios nebūtinai turi leidimą atliekų tvarkymo veiklai. Todėl Konkurencijos tarybos analizuota sutartis visa apimtimi (o jos pratęsimas pripažintas neteisėtu) galioja platesnei paslaugų ir prekių rinkai nei apibrėžė Konkurencijos taryba ir rinkos apibrėžimas nutarime nėra teisingas. Parduoti ir įrengti požeminius konteinerius gali ir bet kuri įmonė, kuri neturi leidimo atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklai.

Nutarime apibrėžta ir geografinė rinka. Nutarime pasisakoma, kad nagrinėjamu atveju apibrėžiant geografinę rinką buvo atsižvelgta į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja savivaldybes organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Įstatymas atliekų tvarkymo sistemos organizavimo principų, plėtros ir eksploatavimo reikalavimų nenustato, šios funkcijos yra priskirtos savivaldybėms. Taigi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtinami atliekų tvarkymo sistemos principai, atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų santykiai, teisės ir pareigos, reikalavimai atliekų apskaitai, surinkimui, rūšiavimui ir šalinimui kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingi, todėl ūkio subjektų, teikiančių šias paslaugas, veiklos sąlygos kiekvienos savivaldybės teritorijoje gali būti skirtingos. Atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo savivaldybės teritorijoje paslaugą įmonės gali teikti tik tuo atveju, jei yra sudariusios sutartį su savivaldybe, daro išvadą, jog atliekų surinkimo, vežimo ir tvarkymo paslaugas teikiantys ūkio subjektai veikia savivaldybės nustatytomis sąlygomis, todėl atitinkama geografinė rinka Konkurencijos tarybos nutarime apibrėžta kaip Trakų rajono savivaldybės teritorija.

Dėl atitinkamos rinkos ir jos dalyvių Konkurencijos taryba nutarime nagrinėja savivaldybės sprendimo pavesti viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą vykdyti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ įtaką konkurencijos sąlygoms šioje atitinkamoje rinkoje – mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo ir vežimo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje rinkoje. Požeminių konteinerių pardavimas, įrengimas nepatenka į Konkurencijos tarybos tyrimą, nes rinka apibrėžta netiksliai. Konkurencijos taryba nutarime pastebi, kad, kaip yra patvirtinęs LVAT 2010 05 21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-539/2010, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t. y. rinkos apibrėžimui taikomi minimalūs reikalavimai. Todėl, apibrėžiant atitinkamą rinką, galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo atveju nėra būtinas itin detalus atitinkamos rinkos apibrėžimas, laikantis sąlygos, jog yra įmanoma nustatyti, kad yra ūkio subjektų, kurių atžvilgiu yra ar gali būti sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos.  

Šiuo atveju, kaip minėta, dalis galimos rinkos nebuvo įvertinta, dėl to ir konkurencijos ribojimo analizė, kurią atliko Konkurencijos taryba, negali būti pilnutinė ir išsami. Visgi būtina atsižvelgti į tai, kad konteinerių pardavimui ir įrengimui Atliekų tvarkymo įstatymas jokių papildomų privalomų reikalavimų nekelia, t. y. nereikalauja gauti leidimą tokiai ūkinei veiklai, registruotis Vyriausybės nustatyta tvarka, sudaryti sutartį su savivaldybe, todėl ši rinkos dalis skiriasi nuo paslaugų, tokių kaip atliekų surinkimas, tvarkymas, sistemų eksploatavimas, rinkos dalies.

Nutarime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra kitų ūkio subjektų, kurie konkuruoja ar galėtų konkuruoti atitinkamoje rinkoje dėl nagrinėjamų paslaugų teikimo su UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“.

Pastebi, kad savivaldybė 2008 06 30 susitarimu Nr. T1-330 „Dėl 2004-08-06 Trakų rajono savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutarties Nr. T1-193 pratęsimo“ pratęsė sutartį su Operatoriumi 8 (aštuonerių) metų terminui, t. y. iki 2016 07 01, suteikdama teisę minėtai bendrovei visą sutarties galiojimo laikotarpį savivaldybės teritorijoje teikti viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo (komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo) paslaugas.

Dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimo vertinimo, Nutarime paaiškinama, kodėl Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Paaiškina, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Dėl privilegijų ir diskriminavimo paaiškinama, kad vienas iš būdų įgyvendinti skaidrumo ir institucijų vykdomo reguliavimo ar veiksmų aiškumo ir nešališkumo principą – vykdyti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą, kurioje galėtų dalyvauti atitinkamos rinkos dalyviai bei potencialūs dalyviai. Nagrinėjamu atveju be atrankos konkurso pratęsusi atliekų tvarkymo sistemos sutartį su Operatoriumi savivaldybė suteikė jam išimtines teises iki 2016 m. visoje savivaldybės teritorijoje vykdyti komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo veiklą. Viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo ūkio subjektui suteikiama išimtinė teisė vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, vertinamas kaip absoliučius konkurencijos sąlygų skirtumus sukurianti privilegijavimo forma. Atsižvelgusi į tai, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatą, įmonės komunalinių atliekų surinkimo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik sudariusios sutartį su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu), Konkurencijos taryba teigia, kad be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pratęsusi sutartį su Operatoriumi dėl savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo, savivaldybė suteikė vienam ūkio subjektui išskirtines teises minėtam laikotarpiui vykdyti veiklą komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkoje savivaldybės teritorijoje. Tuo pačiu savivaldybė užkirto kelią kitiems ūkio subjektams įeiti į šią rinką. Tokiais veiksmais savivaldybė privilegijavo vieną ūkio subjektą kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir panaikino jiems galimybes siūlyti savo paslaugas atitinkamoje rinkoje.

Taigi, Konkurencija taryba padarė išvadą, kad nagrinėjamas savivaldybės sprendimas suteikė privilegijas vienam ūkio subjektui, diskriminavo kitus, kas yra vienas iš elementų, būtinų konstatuoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą.

Dėl konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams nutarime paaiškina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia diskriminaciją, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Tyrimo metu nustačius, kad atitinkamoje rinkoje veikia ar galėtų ir norėtų veikti daugiau ūkio subjektų, kurie yra suinteresuoti teikti nagrinėjamas paslaugas, akivaizdu, kad atitinkamas paslaugas galintys teikti ūkio subjektai dėl savivaldybės priimto sprendimo, kuriuo sutartis su Operatoriumi buvo pratęsta, neteko galimybės varžytis dėl galimybės teikti komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugas. Savivaldybė savo sprendimu suteikė pranašumą UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi jai buvo suteikta galimybė be konkurencijos išlaikyti užimtą atitinkamos rinkos dalį ir gauti nuolatines pajamas. Nutarime pasisakoma, kad faktinės tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į savivaldybę, norėdama teikti paslaugas, tačiau dėl savivaldybės veiksmų jai ši galimybė nebuvo sudaryta. Taigi, Konkurencijos taryba nustatė esant ir antrą būtiną elementą, kuris leidžia konstatuoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą - konkurencijos sąlygų skirtumus atitinkamoje rinkoje iš esmės nulėmė pagrindinė aplinkybė, kad ūkio subjektams nebuvo sudaryta galimybė siūlyti savo paslaugas. Tuo tarpu sutartis pratęsta 8 metų laikotarpiui, todėl konkurentų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje yra apribotos pakankamai ilgam laikotarpiui.

Dėl dviejų pirmųjų rinkos ribojimo požymių Konkurencijos taryba iš dalies pasisakė teisingai, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio reikalavimus, kitų šio įstatymo nuostatų reikalavimus (būtinumas turėti veiklai leidimus), kurie iš dalies visada riboja atliekų tvarkymo rinką. Be to, Konkurencijos taryba neanalizavo 2004 m. sutarties ir 2007 m. papildomo susitarimo, kurie galimai sudarė sąlygas konkurencijos ribojimui daugiau nei to reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas.

Nutarime pasisakoma dėl Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo. Konkurencijos taryba nurodo, kad pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, viešojo administravimo subjektų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir priimdama su tuo susijusius sprendimus, turi vadovautis teisėtumo principu, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Remiantis teisėtumo principu, savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir priimdama su tuo susijusius sprendimus, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitų įstatymų, įskaitant Konkurencijos įstatymą, reikalavimais. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą draudimą monopolizuoti rinką. Remiasi Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta bendra savivaldybių pareiga, susijusi su atliekų tvarkymo organizavimu – savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti atliekų tvarkytojų parinkimo būdai savivaldybei suteikia teisę pasirinkti ir nustatyti, kaip savivaldybės teritorijoje organizuoti atliekų tvarkymo sistemą, tačiau įstatymo nuostatų vykdymas, kas pabrėžiama Nutarime, nesąlygoja būtinybės nagrinėjamoje rinkoje suteikti išimtines teises ar nustatyti skirtingas konkurencijos sąlygas. Nors įstatyme nėra įtvirtinta savivaldybėms pareiga, neįvedant vietinių rinkliavų už atliekų tvarkymą, organizuoti atliekų tvarkytojų atrankos konkursą, tačiau savivaldybės, pasirinkdamos atliekų tvarkymo sistemos modelį, yra laisvos tiek, kiek tai neprieštarauja kitų teisės aktų reikalavimams. Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas atliekų surinkimą vykdančioms įmonėms sudaryti sutartis su savivaldybe ar savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu vertinamas kaip speciali norma, preziumuojanti konkurencinių santykių galimumą atliekų surinkimo rinkoje, nes teisės akte yra įtvirtinta galimybė, gavus savivaldybės leidimą, komunalinių atliekų surinkimo paslaugas savivaldybėje teikti kelioms įmonėms.

Dėl pastarojo Nutarimo teiginio nėra aišku, kodėl Konkurencijos taryba neanalizavo 2004 m. sutarties 10.16 punkto, o analizavo tik sutarties pratęsimą 2008 m. 

Nutarime daroma išvada, kad savivaldybės 2008 06 30 susitarimas Nr. T1-330 dėl 2004 08 06 savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutarties Nr. T1-193 pratęsimo, be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavedant viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir jos plėtojimą vykdyti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Savivaldybė, organizuodama jai reikalingų paslaugų pirkimą, turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, pasitelkdama atitinkamas sąžiningos konkurencijos laisvę užtikrinančias procedūras. Tokia galimybė nebuvo ribojama jokiais teisės aktų reikalavimais, tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad savivaldybė, be konkurso pratęsusi sutartį, kuria ji anksčiau pavedė šiam ūkio subjektui vykdyti viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą, būtų vykdžiusi kitų įstatymų reikalavimus. Pažymi, kad teisinis reguliavimas, be Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų, kaip tik nustato savivaldybėms pareigą neatlikti tokių veiksmų, kokius atliko Trakų rajono savivaldybė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 05 16 įsakymo Nr. D1-233 „Dėl sutarties tarp įmonių, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą ir savivaldybės (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, jog savivaldybė užtikrina, kad sudarant sutartis su įmone būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Tokia savivaldybei nustatyta pareiga galioja ne tik sutarties sudarymo metu, bet ją būtina užtikrinti ir pratęsiant sutartis.

Nutarimo 3 dalyje Konkurencijos taryba pasisako dėl kitų Trakų rajono savivaldybės argumentų. Pastebi, kad nors, kaip kad teigia savivaldybė, Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę pratęsti viešojo konkurso būdu sudarytą sutartį (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 9 dalis), visgi pabrėžia, jog net ir esant galimybei pagal įstatymą pratęsti sutartį, šia galimybe turi būti naudojamasi atsižvelgiant į tokio sutarties pratęsimo galimas neigiamas pasekmes rinkai, konkurencijos sąlygoms joje bei kitiems atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ar galintiems konkuruoti ūkio subjektams. Tais atvejais, jeigu pratęsiant sudarytą sutartį nebus garantuojama viešojo administravimo subjektams nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, t. y. bus padaromas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, Viešųjų pirkimų įstatymo normos, leidžiančios pratęsti pirkimo sutartį, negalės būti besąlygiškai taikomos. Tokią poziciją patvirtina ir savivaldybių veiklą reguliuojančiame Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas savivaldybėms nustatytas jų veiksmų teisėtumo principas, pagal kurį savivaldybių veiksmai turi atitikti įstatymų, teisės aktų reikalavimus, be kita ko, ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytą imperatyvią pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Dėl nurodytų įstatymų vykdymo Konkurencijos taryba padarė pagrįstas išvadas, kad jie neįpareigojo 2008 m. pratęsti sutartį, o tik sudarė galimybę.  

Nutarime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad savivaldybės nurodytos faktinės aplinkybės dėl sutarties pratęsimo ir jo įvertinimas nėra tikslūs. Konkurso sąlygose buvo numatytas konkretus paslaugos teikimo laikotarpis nuo 2004 06 01 iki 2008 07 01, t. y. 4 metai, ir šio laikotarpio pratęsimo galimybė nebuvo numatyta. Taip pat konkurso sąlygos įtvirtino nuostatą dėl paslaugos teikėjo įsipareigojimo garantuoti tam tikras investicijas. Taigi, tokie konkurso sąlygose numatyti reikalavimai ūkio subjektams, kurie dalyvavo ar potencialiai galėjo dalyvauti viešajame konkurse, leido pakankamai tiksliai įvertinti savo galimybes dalyvauti viešajame konkurse bei teikti nagrinėjamas paslaugas. Konkurso sąlygose niekur nebuvo numatyta, jog tuo atveju, jeigu numatytos investicijos bus viršytos, bus sudaromos sąlygos bendrovei pratęsti sutartį. Iš esmės, apie sutarties pratęsimo galimybę užsiminta tik prie konkurso sąlygų buvusiame sutarties dėl Trakų rajono savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo projekte. Šio sutarties projekto 31 punkte nustatyta, jog abiems šalims susitarus, sutartis gali būti pratęsta, papildyta ar pakeista. Akivaizdu, jog ši galimybė pratęsti sutartį privalo būti traktuojama būtent taip, kaip pateikta aukščiau, t. y. ja galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai toks pratęsimas neprieštarautų teisės aktų nuostatoms, įskaitant ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus – pratęsimu nebūtų sukuriamos skirtingos sąlygos atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ar galintiems konkuruoti ūkio subjektams (pavyzdžiui, tais atvejais, kai susidaro ekstremali situacija ir nėra kito ūkio subjekto, kuris galėtų užtikrinti nagrinėjamos paslaugos teikimą). Tuo tarpu Konkurencijos taryba pasisako, kad sutikti su savivaldybės argumentu, kad sutarties pratęsimas yra teisėtas vien dėl to, kad ši galimybė buvo numatyta pačioje sutartyje, nėra pagrindo.

Aptarta Nutarimo išvada taip pat yra pagrįsta ir teisėta.

Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu savivaldybė taip pat papildomai informavo Konkurencijos tarybą, kad prieš pasirašydama papildomus susitarimus dėl požeminių konteinerių įrengimo savivaldybė buvo išanalizavusi tuo metu rinkoje galiojusias kainas, Operatorius pasiūlė šiuos darbus atlikti už mažiausią kainą bei geriausiomis sąlygomis (nemokamai). Vertinant kompleksiškai dvi aplinkybes, t. y., kad konkurso būdu sudarytoje sutartyje buvo numatyta jos pratęsimo galimybė ir kad pratęsusi sutartį savivaldybė papildomai gavo ekonominės naudos, sprendimas konteinerių įrengimo darbus pavesti Operatoriui, Savivaldybės nuomone, buvo protingai apskaičiuotas, ekonomiškai naudingas, efektyvus, leido racionaliai ir taupiai naudoti biudžeto lėšas. Savivaldybė aiškino, kad papildomų susitarimų pasirašymo metu kitų potencialių komunalinių atliekų tvarkytojų galimybės įrengti požeminius atliekų surinkimo konteinerius neturėjo pagrindo svarstyti, kadangi planuojamos pasirašyti sutarties pagrindinis objektas buvo požeminių konteinerių įrengimo rangos darbai, o ne atliekų tvarkymo paslaugų teikimas, tokia galimybė negalėjo būti svarstoma, nes tuo metu galiojo Savivaldybės ir Operatoriaus pasirašyta sutartis. Pagal šią sutartį, teigia savivaldybė, Operatoriui buvo pavesta eksploatuoti visą savivaldybės komunalinių atliekų sistemą, todėl savivaldybė negalėjo pavesti teikti šias paslaugas kitai įmonei.

Vertindama savivaldybės argumentą, jog pratęsus sutartį, Operatorius įsipareigojo Konteinerių įrengimo darbus atlikti nemokamai ir savivaldybė gavo ekonominės naudos, Konkurencijos taryba nutarime pažymi, kad šis savivaldybės argumentas atlikto tyrimo išvadoms įtakos neturi. Šios išvados taip pat pagrįstos, kadangi savivaldybė dėl ekonominės naudos, investicijų grąžos paslaugos teikėjui jokių įrodymų nepateikė. 

Apibendrinant visą motyvuojamąją Nutarimo dalį, konstatuojama, kad Trakų rajono savivaldybė, aštuoneriems metams be konkurencingos atrankos procedūros pratęsusi su UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ 2004 08 06 sudarytą sutartį, kuria bendrovei pavesta vykdyti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo veiklą savivaldybės teritorijoje, privilegijavo šią bendrovę kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir, neįvertinusi, kad atitinkama rinka, kurioje savivaldybė savo sprendimu Operatoriui pavedė teikti minėtas paslaugas, yra konkurencinga, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Nutarimo nusprendžiamoji dalis priimta vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Iš priimto nutarimo galima daryti išvadą, kad Konkurencijos taryba pripažino Trakų rajono savivaldybės 2008 06 30 susitarimą Nr. T1-330 „Dėl 2004-08-06 Trakų rajono savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutarties Nr. T1-193 pratęsimo“ pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Įvertinus visą Nutarimo turinį, jame daromas išvadas, matyti, kad nei 2004 m. sutartis (kurios 10.16 punkte nustatyta (Konkurencijos tarybos byloje, l. 38-43, kadangi byloje sutarties tekstas pareiškėjo pateiktas yra sumaišius lapus), kad savivaldybė įsipareigoja nesudaryti sutarčių su kitomis atliekų tvarkymo įmonėmis dėl savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo, išskyrus atvejus, kai tai yra susiję su savivaldybės įsipareigojimais UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC)“, kai Atliekų tvarkymo įstatymas nedraudžia savivaldybėms pasirašyti sutartis su keletu atliekų tvarkymo įmonių), nei 2007 11 30 papildomas susitarimas Nr. T1-642 nebuvo tirti, nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Jeigu 2004 m. sutarties 10.16 punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui tirti niekas ir neprašė, tai dėl 2007 11 30 papildomo susitarimo tyrimą atlikti prašė Vyriausybės atstovas. Konkurencijos tarybos posėdyje buvo paaiškinta, kad dėl šio susitarimo tyrimas neatliktas, nes jį priimant buvo atliekama konkurencinga apklausos procedūra.

Todėl teismas daro išvadą, kad pripažinus 2007 11 30 susitarimą neprieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, būtina vertinti šio susitarimo reikšmę pratęsiant 2004 m. sutartį 2008 m. susitarimu. Teismas vertina, ar yra viena iš privalomų sąlygų, kad Konkurencijos taryba galėtų pripažinti 2008 m. susitarimą prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, o būtent, ar skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Pagal Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo rezultatus, taip pat susipažinus su 2004 m. sutartimi, galima daryti išvadą, kad 2004 m. sutartyje sutarties pratęsimas nebuvo numatytas kaip privaloma sutarties sąlyga, o tik kaip galimybė, ir nebuvo aptarta, kada būtų tikslinga sutartį pratęsti. Sutarties pratęsimo pagrindine sąlyga buvo abiejų šalių susitarimas, o tai reiškia, kad tiek savivaldybės administracija, tiek atliekų tvarkymo paslaugos teikėjas turėjo teisę atsisakyti pratęsti sutartį ir tai nebūtų sutarties sąlygų pažeidimas. Tiek 2004 m. sutarties, tiek 2007 m. ir 2008 m. susitarimų šalimi buvo Trakų rajono savivaldybės administracija. Todėl pareiškėjų argumentai, kad sutartį buvo galima pratęsti ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir pagal Koncesijų įstatymą nevertintini kaip privalomas įstatymo reikalavimų vykdymas. Šie įstatymai neįpareigoja pratęsti sutartį. Teismas daro išvadą, kad apskritai pareiškėjai nenuosekliai aiškina, kurį iš nurodytų įstatymų jie taikė 2004 m. sudarydami sutartį (Viešųjų pirkimų ar Koncesijų įstatymą).

Tačiau, 2004 m. sutarties vykdymo eigoje ją pakeičiant 2007 11 30 papildomu susitarimu, dėl kurio Konkurencijos taryba aiškiai pasisakė, kad jis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, nes jį sudarant naudotos konkurencingos procedūros (įmonių apklausa), tuo pačiu nebuvo priekaištų ir šiame susitarime numatytam 8 metų terminui, situacija, palyginus su 2004 m. sutarties 31 punkte nustatyta sąlyga, pasikeitė iš esmės.

2007 11 30 papildomo susitarimo dėl požeminių konteinerių įrengimo prie 2004 08 06 sutarties Nr. T1-193 dėl Trakų rajono savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo Nr. T1-642 1 punkte „Susitarimo objektas“ nustatyti du abiejų sutarties šalių įsipareigojimai – operatorius įsipareigoja atlikti požeminių konteinerių komunalinėms atliekoms ir/ar antrinėms žaliavoms surinkti įrengimo darbus šiame susitarime nurodytomis sąlygomis, o savivaldybė mainais į operatoriaus atliktus konteinerių įrengimo darbus bei iki šio susitarimo pasirašymo įrengtus bei atliekų turėtojams panaudos teise perduotus konteinerius įsipareigoja žemiau nustatytomis sąlygomis pratęsti 2004 08 06 su operatoriumi sudarytą sutartį Nr. T1-193 dėl Trakų rajono savivaldybės viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo.Šitas įsipareigojimas dar kartą pakartotas susitarimo 8 punkte, kuriame savivaldybė jau konkrečiai įsipareigoja, esant tam tikroms sąlygoms, pratęsti 2004 m. sutartį iki 2016 07 01. Niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų nepaneigė, kad tos sąlygos (aprūpinti konteineriais) buvo įvykdytos. Kaip kiekvienoje panašioje sutartyje, toliau numatomos sankcijos savivaldybei už sutarties nutraukimą anksčiau termino nesant operatoriaus kaltės. Susitarimo 18 punkte nustatyta, kad šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos ir yra neatskiriama 2004 08 06 sutarties Nr. T1-193 dalis. Nepaisant to, kad 2004 m. sutartyje apie požeminius konteinerius nebuvo susitarta, tik buvo sutarta apskritai dėl bendros investicijų sumos, tačiau 2007 m. susitarimas pasirašytas, kai sutartis dar turėjo galioti iki 2008 07 01, t. y. 7 mėnesius, 2007 m. susitarimas ir 2004 m. sutartis tapo vienu bendru dokumentu, sutartimi, kurioje numatyti nauji, jau privalomi įsipareigojimai abiems šalims. Daroma išvada, kad tik dėl to, kad buvo pasirašytas 2007 m. susitarimas, 2008 06 30 tarp sutarties šalių pasirašytas susitarimas dėl sutarties Nr. T1-193 pratęsimo T1-330, nes savivaldybė įsipareigojo pratęsti sutartį. Konkurencijos taryba pripažino, kad visas sprendimas dėl požeminių konteinerių įrengimo (2007 m. papildomas susitarimas visa apimtimi) priimtas teisėtai, laikantis konkurencingos procedūros. Nei Konkurencijos taryba, nei Viešųjų pirkimų tarnyba neatliko tyrimo ta prasme, ar 2007 m. ir 2008 m. susitarimuose nėra visai naujų, papildomų sąlygų, dalyje dėl kurių būtina buvo sudaryti naują sutartį, atitinkamai taikant konkurencingas procedūras, tuo tarpu 2007 11 30 susitarime esančios naujos sąlygos Konkurencijos tarybos buvo pripažintos teisėtomis. Konkurencijos taryba netyrė, ar sudarant 2007 m. papildomą susitarimą, pratęsiant 2008 m. sutartį, nebuvo pažeistos tuo metu galiojusio Koncesijų įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatos, kad net ir suteikiant koncesiją be konkurso, apie tai būtina paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, todėl šis klausimas teismo netiriamas.

Taigi tarp Trakų rajono savivaldybės ir UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ 2008 06 30 dar galiojo 2004 m. sutartis dėl paslaugų teikimo, jos dalimi buvo 2007 m. papildomas susitarimas. Tokius santykius reguliuoja ne vien visi pirmiau paminėti įstatymai, bet ir Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių teisę. Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šiuo atveju teismas remiasi tuo, kad 2004 m. sutartis ir jos 2007 11 30 papildymas, o tai sudaro vieną sutartį, Konkurencijos tarybos nutarime laikomi sudarytais teisėtai, kiek tai priklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai, t. y. ši 2004 m. sutartis, papildyta 2007 m., neprieštarauja konkurencijos ribojimą draudžiančioms Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Tokiu atveju galima teigti, kad 2004 m. sutartis su 2007 m. papildymu yra teisėtai sudaryta sutartis visa apimtimi. Minėta, kad 2007 m. papildomame susitarime (kuris tapo 2004 m. sutarties dalimi), 1 ir 8 punktuose įtvirtintas savivaldybės įsipareigojimas pratęsti 2004 m. sutartį visa apimtimi (ir su papildymu dėl požeminių konteinerių) 8 metams, t. y. iki 2016 07 01. Konkurencijos tarybos tirtas 2008 06 30 susitarimas tėra 2007 m. sutarties papildyme esančių įsipareigojimų įvykdymas. 2007 m. papildomame susitarime nebuvo numatyta, kad prieš vykdant savivaldybei įsipareigojimus bus atlikta kokia nors konkurencinga procedūra, be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad 2007 m. papildomas susitarimas priimtas įvykdžius konkurencingą apklausos procedūrą. Tokiu atveju savivaldybės administracija, 2008 06 30 pasirašydama susitarimą dėl 2004 m. sutarties pratęsimo ir jame nurodydama, kad vadovaujasi 2007 11 30 susitarimu, negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų, nes vykdė kitą sutartį, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (Civilinio kodekso 6.189 straipsnis) 2004 m. sutarties šalims turėjo įstatymo galią, o Trakų rajono savivaldybės administracija buvo 2004 m. (papildytos 2007 m.) sutarties šalimi, administracija pasirašė ir 2008 m. susitarimą.

Todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų (nutarime nurodyta 3-ioji sąlyga), kuri leistų pripažinti, kad savivaldybė, pratęsdama sutartį 2008 m. susitarimu pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį. Tuo tarpu LVAT ne kartą pasisakė, kad: „Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus

ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu“ (LVAT 2008 01 31 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-45/2008, 2009 01 16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-91/2009, 2011 01 17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-118/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra neteisėtas, nes prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Dėl to teismas plačiau neanalizuoja, ar kitos dvi sąlygos Nutarime nustatytos teisingai, nes, kaip minėta, privaloma nustatyti tų sąlygų visumą. Konkurencijos taryba Nutarime (1, 1.1., 1.2. 1.3. punktuose) apibrėžė rinką (teismo išvada yra, kad rinka apibrėžta netiksliai), nurodė kitus ūkio subjektus, galinčius veikti toje rinkoje, nepaisant trūkumų visgi padarė pagrįstą išvadą, kad rinka yra konkurencinga, tačiau, kadangi nevertino 2004 m. sutarties sąlygų, kur numatyta galimybė iš esmės tik vienam ūkio subjektui sudaryti atliekų tvarkymo sutartį, kadangi nustatė, kad iš esmės naujos paslaugos užsakymas 2007 m. susitarimu atliktas panaudojus konkurencingą procedūrą, tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti savivaldybę pažeidus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šiuo atveju vykdant įstatymų reikalavimus (Civilinio kodekso 6.189 str. 1 dalis) neįmanoma buvo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų. Beje, ir Civilinio kodekso 6.36 straipsnis, kuriame nurodyti prievolių vykdymo principai, reikalauja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus; Civilinio kodekso 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Kadangi minėti specialūs įstatymai šiais aspektais sutarčių nereglamentuoja (dėl teisėtos sutarties privalomumo šalims), taikytinos Civilinio kodekso normos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti pareiškėjų argumentai neanalizuojami. Minėta, kad teismas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad 2008 m. susitarimą sudaryti juos įpareigojo Viešųjų pirkimų įstatymas, Koncesijų įstatymas. Taip pat nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad sutarties pratęsimą be konkurso sąlygojo investicijų atsipirkimas. Nors Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas (galiojęs 2008 m. pratęsiant sutartį) nustatė, kad koncesijos sutarties terminas ir jo pratęsimo sąlygos, jei dėl jų susitariama, sąlygojami tuo, kad užtikrintų investicijų atsipirkimą ir protingą investicijų grąžą, ir kad koncesijos sutartis gali būti pratęsiama, bet jos bendra trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 25 metai, tačiau, kaip teisingai nurodė Konkurencijos taryba nutarime, pareiškėjai neįrodė šių aplinkybių faktiniais duomenimis. Minėta, kad Konkurencijos taryba ne kartą pareiškėjams siūlė teikti faktinius duomenis, tačiau jokių aiškių ir konkrečių paskaičiavimų dėl investicijų atsipirkimo ir grąžos pareiškėjai nepateikė nei Konkurencijos tarybai, nei teismui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 2 p., 127 str., teismas

panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 02 10 nutarimą Nr. 2S-4 „Dėl Trakų rajono savivaldybės sprendimų, pavedant viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą ir plėtojimą vykdyti UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Liuda Arlauskienė

Henrikas Sadauskas

Halina Zaikauskaitė