Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Sauliui Tamošaičiui ir Airidui Tamavičiui, atsakovės atstovei Giedrei Jarmalytei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Paulausko ĮI atstovui Albinui Paulauskui, UAB „Devintoji banga“ atstovui Jonui Kasperavičiui, UAB „Aštuoniukė“ atstovui Audriui Tvarijonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, V. Mėlinavičiaus individualiai įmonei, L. Averkino individualiai įmonei, UAB „Audresta“, A. Paulausko individualiai įmonei, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“ ir UAB „10 maršrutas“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėja Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija (toliau – ir pareiškėja, Asociacija) su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 83-86) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovė) 2011-03-31 nutarimą Nr. 1S-59 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą, bei įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, savivaldybė) direktoriaus 2010-08-20 įsakymo Nr. AD1-1492 ir 2010-08-24 įsakymo Nr. AD1-1513 (toliau –ir Įsakymai) atitikties Konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įsakymas) 4 str. reikalavimams.

Skunde nurodė, kad nesutinka su Nutarimu. Pažymėjo, kad ginčas tarp Administracijos ir maršrutinių taksi vežėjų kilo dėl to, kad savivaldybė taiko nevienodus sutarčių dėl keleivių vežimo mieste terminus iš esmės tai pačiai paslaugai tik skirtingiems ūkio subjektams (tiesioginiams konkurentams), t. y. nevienodų tos pačios ūkinės veiklos sąlygų sudarymo didžiųjų autobusų ir maršrutinių taksi vežėjams. Tvirtino, kad Įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jai taikytina minėta įstatymo nuostata (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.). Atsakovė Nutarime nurodė, kad tyrimą gali pradėti tik tuo atveju, jei yra pagrįstų įtarimų dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo. Įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta, kad konkurencijos ribojimas yra veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją, o to paties įstatymo 4 str. l d. nustatyta pareiga viešojo administravimo subjektui: įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvą. Pareiškėjos nuomone, būtent šią pareigą Administracija ir pažeidė. Laiko, kad atsakovė netinkamai ištyrė Asociacijos prašymą, nepakankamai įvertino pateiktus paaiškinimus ir neatskleidė prašyme nurodyto pažeidimo esmės. Atsakovė savo atsisakymą grindė tik tuo, kad, jos manymu, pareiškėjos pateiktas banko „Nordea“ raštas nepakankamas įrodymas tyrimui pradėti. Atsakovė neįvertino to, kad banko „Nordea“ raštą pareiškėja teikė turėdama tikslą įrodyti, kad negali gauti kitokių banko paaiškinimų ar įrodymų dėl kredito nesuteikimo priežasties, neįvertino paaiškinimų ir įrodymų apie pažeidimo faktines aplinkybes. Kilus neaiškumui ar neva įrodymų nepakankamumui, atsakovė neišnaudojo visų galimybių tiems įrodymams gauti ir neįvardino, kokių konkrečiai įrodymų papildomai dar reikia, kad būtų pradėtas tyrimas, nors pareiškėja raštu nurodė, kad sutinka įrodymus teikti ir net atvykti. Atkreipė dėmesį į tai, kad papildomi įrodymai gali būti renkami pradėjus tyrimą, todėl jų tariamas nepakankamumas, kai yra aiškūs įrodymai (sutartys, įsakymai), bei paaiškinimai dėl pažeidimo esmės, negali būti pagrindu atsisakyti pradėti tyrimą nes būtent tyrimo metu galima rinkti papildomus įrodymus ir gauti papildomus paaiškinimus. Pažymėjo, kad Tarybos 2002-11-14 nutarimu Nr. 129 patvirtinto Tarybos darbo reglamento 27 p. nustatyta pareiškėjui pareiga pateikti tik dokumentus, patvirtinančius skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, taigi, šią pareigą pareiškėja visiškai įvykdė, t. y. pateikė ir įsakymus, kuriais nustatytas sutarčių terminas, ir sutartis. Todėl atsakovei nebuvo pagrindo nepradėti tyrimo. Vien formalus Įstatymo 25 str. 4 d. taikymas iškreipia įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. prasmę ir sudaro pagrindą daryti išvadą apie nepakankamą Įstatymo nustatytų Tarybos funkcijų vykdymą. Tik formalus įstatymu nustatytų pareigų ir funkcijų vykdymas turi biurokratizmo požymių ir neatitinka Konstitucijos 5 str. 3 d. nustatyto principo, kad valdžios institucijos privalo tarnauti žmonėms ( Seimo kontrolierių įstatymo 2 str. l d.). Atsakovė gavusi įrodymus ir susipažinusi su pareiškėjos ir Vyriausybės atstovo nurodytomis aplinkybes apie skirtingų terminų nustatymą iš esmės tai pačiai ūkinei veiklai tik skirtingiems ūkio subjektams, pabloginant ekonomiškai silpnesnės šalies (maršrutinių taksi vežėjų) padėtį ir tuo suteikiant privilegijas stambiems vežėjams (reguliaraus susisiekimo Įstatymo 4 str. reikalavimams. Akcentavo, kad pareiškėja 2011-03-04 raštu dėl papildomos informacijos pateikimo atsakovės prašė padėti ir nurodė, kad yra pasirengusi net atvykti pas atsakovę dėl detalaus svarstomų klausimų aptarimo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Be kita ko, nurodė, kad yra dalis vežėjų, kurie yra paėmę kreditus transportui įsigyti ir tos kredito (lizingo) sutartys dar nesibaigė. Jei vežėjas nepadaro esminių pažeidimų, jam sutartis, leidimas pratęsiami tam pačiam laikui, t. y. 5 metams. Nutarime yra nurodyta aplinkybė, kad sutartys su maršrutinių taksi vežėjais buvo sudarytos 2004 m. ir baigėsi jų galiojimas 2009 m., t. y. buvo sudaromos 5 metų laikotarpiui, todėl ir turėjo būti tęsiamos tam pačiam laikotarpiui. Pastoviai pratęsiant sutartis tam pačiam terminui, vežėjas planuoja veiklą užtikrinamas veiklos stabilumas ir tęstinumas, vežėjas žino, kad įvykdys savo įsipareigojimus bankams ir kt. subjektams. Ginčo atveju, savivaldybė maršrutinių taksi vežėjams, neteisėtai nustatė kitokias ūkinės veiklos sąlygas (tęstinumą) nei reguliariųjų reisų autobusais vežėjams. Atsakovė apsiribojo tik formaliu banko „Nordea“ rašto vertinimu, t.y. kad tame rašte nėra nurodyta, jog kreditas bendrovei nesuteiktas dėl to, kad keleivių vežimo sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe sudaryta tik 2 metams. Tačiau atsakovė neatsižvelgė į šio įrodymo pateikimo tikslą ir šio įrodymo nevertino visų įrodymų kontekste, t. y. kad maršrutinių taksi vežėjai yra pakankamai mažos įmonės, kurių finansinis pajėgumas yra mažesnis nei reguliarių reisų vežėjų. Būtent, atsižvelgiant į finansinį maršrutinio taksi vežėjo pajėgumą, tokiam trumpam terminui (2 metams) bankas „Nordea“ ir nesuteikė kredito transporto priemonei įsigyti. Atsakovė nevertino, kad per didelė prabanga ir ekonomiškai nepagrįsta dviems metams mažai įmonei įsigyti transporto priemonę, nes yra akivaizdu, kad ji per du metus neatsipirks ir pelno įmonė neturės. Atsakovė neatsižvelgė taip pat ir į tai, kad maršrutinių taksi vežėjai įsigyja transporto priemones konkrečiam tikslui, t.y. sutarties dėl keleivių vežimo vykdymui ir kad įsigijus ganėtinai brangų transportą įmonė įgyja teisėtą lūkestį, jog jai bus sudarytos vienodos sąlygos keleivių pervežimo rinkoje, t. y. kad maršrutinio taksi vežėjas turės galimybę vykdyti veiklą 5 metus, kaip ir reguliariųjų reisų autobusais vežėjai. Savivaldybė, sudarydama sutartis tik 2 metams, realiai stumia ekonomiškai silpnesnį ūkio subjektą į beviltišką padėtį, iš anksto žinodama, kad jokia kredito įstaiga tokiam trumpam laikotarpiui nesuteiks kredito. Savivaldybė Tarybai parašė visišką netiesą apie tai, kad neva be jokios priežasties maršrutinių taksi vežėjai atsisakė integracijos į bendrą keleivių vežimo sistemą. Atsakovė neįvertino tai, kad integracijos koncepcijoje buvo nurodyta, jog maršrutinių taksi vežėjus ketinama iškeldinti iš pagrindinių viešojo transporto magistralių. Taigi, savivaldybė kryptingai proteguoja tiesioginius maršrutinių taksi vežėjų konkurentus. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-15 nutartyje Nr. A822-517/2010 išaiškino Įstatymo 25 str. 4 d. 5 p. taikymą, t. y. kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, privaloma preliminariai įvertinti tikimybę, kad suinteresuoto asmens nurodyti faktai gali atitikti pažeidimo požymius, tuo tarpu tiksliai rinka apibrėžiama ir situacija išnagrinėjama atliekant tyrimą. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, Darbo reglamento 27 p., 30 p., 74.7 p. bei Įstatymo 23 str. l d. l p. ir Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatas, konstatuoja, kad atsakovė, turėdama pakankamai duomenų apie tai, kad toje pačioje rinkoje dalyvaujantiems skirtingiems ūkio subjektams (konkurentams) buvo nustatytas nevienodas keleivių pervežimo sutarčių galiojimo terminas, be pagrindo atsisakė pradėti tyrimą. Kadangi atsisakymas pradėti tyrimą yra nepagrįstas, todėl atsakovė yra įpareigotina atlikti tyrimą dėl Įsakymų atitikties Įstatymo 4 str. reikalavimams.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 90-94) nurodė, kad priešingai nei teigia pareiškėja, Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą, remdamasi ne vien tik tuo, kad pateiktas banko raštas neįrodo galinio skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo. Nagrinėdama gautus pareiškimus dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų pažeidimo, Konkurencijos taryba savo iniciatyva ėmėsi priemonių, kad galėtų įvertinti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą. Prieš Konkurencijos tarybai priimant skundžiamą Nutarimą, buvo įvertinta visa subjektų bei pareiškėjos pateikta informacija ir visos šios informacijos (ne tik banko rašto) pagrindu buvo priimtas Nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą, nesant pagrindo įtarti Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba nagrinėja Konkurencijos įstatymo pažeidimus, o ne atlieka abstraktų vertinimą, ar konkretūs veiksmai, ar sprendimai yra teisėti, ar nepažeidžia kokių nors kieno nors interesų ar kitų nei Konkurencijos įstatymas teisės aktų reikalavimu. Atitinkamai ir vertindama, ar yra pagrindas pradėti tyrimą. Konkurencijos taryba turi įvertinti gautus duomenis konkrečios Konkurencijos įstatymo nuostatos kontekste. Konkurencijos įstatymo 4 str. apima tokius viešojo administravimo subjektų sprendimus, kurie diskriminuoja ar privilegijuoja atskirus ūkio subjektus (jų grupes) ir dėl kurių sudaromos ar gali būti sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos toje pačioje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šios Konkurencijos įstatymo nuostatos lemia, kad pareiškėjos bei Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje pateiktus duomenis Konkurencijos taryba vertino būtent pagal tai, ar jie bei kita Konkurencijos tarybos gauta informacija leidžia pagrįstai įtarti, kad Administracijos direktoriaus Įsakymai galėtų diskriminuoti vežėjus maršrutiniais taksi, dėl to galėtų būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos. Pastebėjo, kad Įsakymai, kuriuos prašė įvertinti Konkurencijos įstatymo 4 str. atžvilgiu, yra susiję su sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi. Tai, kad sutartys su šiais vežėjais buvo pratęstos ne tokiam laikotarpiui, kokiam jie tikėjosi, savaime nesudaro pagrindo įtarti jų diskriminavimo, dėl kurio galėtų būtų pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 str. Kita vertus, sudaromų ar pratęsiamų sutarčių termino skirtumas maršrutinių taksi vežėjų ir autobusų vežėjų atžvilgiu, taip pat savaime neparodo, kad, įvertinus ir kitas šių vežėjų veiklos sąlygas kompleksiškai (inter alia atsižvelgus į Klaipėdos miesto savivaldybės siekį įgyvendinti vietinio reguliaraus susisiekimo transporto reformą), galėtų būti pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimai, nes ne visi veiklos sąlygų skirtumai savaime gali būti prilyginami konkurencijos sąlygų skirtumams Konkurencijos įstatymo 4 str. prasme. Informacijos, duomenų ar kitų įrodymų, kurie leistų įtarti skirtingų sąlygų sudarymą (diskriminavimą), kuris galėtų lemti konkurencijos sąlygų skirtumus, pareiškėja Tarybai nepateikė. Atitinkamai, Konkurencijos taryba, nors ir turi bei įgyvendino savo turimus įgaliojimus, susijusius su papildomos informacijos, reikalingos tinkamai įvertinti prašyme pradėti tyrimą nurodytas aplinkybes, surinkimu, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba privalo už pareiškėją rinkti informaciją ir kitus įrodymus, kuriais Konkurencijos taryba pati pagrįstų įtarimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo. Pažymėjo, kad tokią Konkurencijos tarybos veiklos praktiką nagrinėjant Konkurencijos taryboje gautus pareiškimus, kuriais prašoma ištirti galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Teismas yra nurodęs, kad prašymas ištirti Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatų laikymąsi negali būti tik abstraktaus pobūdžio. Reikalavimus tokio prašymo turiniui sąlygoja Konkurencijos įstatymo 4 str. nurodyti konkurencijos sąžiningumo, privilegijų ar diskriminacijos kriterijai, todėl prašymą padavęs asmuo prašyme turi nurodyti, kuo (jo manymu) konkretus viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas ar kitas sprendimas pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminaciją atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d.), taip pat nurodyti, kuo (jo manymu) yra pažeidžiamos jo (prašymą pateikusio subjekto) Konkurencijos įstatymo ginamos teises. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad minėtų aplinkybių nurodymas savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą, nes jose yra reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris. Šitos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos tarybos turi būti įvertinamos siekiant nustatyti minėtų pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą. Konkurencijos įstatyme nesant tiksliai apibūdintų tokių požymių nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti prašomo ištirti teisės akto ar sprendimo preliminarią (turinio, konstrukcijos ir pan.) analizę bei įvertinti, kiek šitie požymiai (juos nustačius) gali turėti įtakos prašymą padavusio asmens Konkurencijos įstatymo ginamoms teisėms. Taigi, akivaizdu, jog vien tai, kad Konkurencijos tarybai pateiktas pareiškimas preliminariai ir atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. neturi trūkumų, kuriuos pareiškėjas turėtų pašalinti Konkurencijos tarybos nurodymu, pateikti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai (pvz., šiuo atveju Įsakymai, banko raštas) savaime nereiškia, kad tokiame pareiškime nurodyta informacija ir faktai yra pakankami, jog Konkurencijos taryba galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl pagrindo įtarti galimą Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimą buvimo ar nebuvo. Konkurencijos taryba Nutarimą priėmė atsižvelgus ne tik į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje bei vežėjų maršrutiniais taksi pateiktą informaciją, tačiau ir į Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą informaciją. Šios informacijos visuma leido Konkurencijos tarybai priimti pagrįstą Nutarimą, jog sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi sutarčių pratęsimas 2 metams, o ne 5 metams, nesudaro pagrindo įtarti galimo skirtingų konkurencijos sąlygų vežėjams maršrutiniais taksi sudarymo. Pabrėžė ir tai, kad aplinkybę, jog ne visi ūkio subjektų veiklos sąlygų skirtumai galui būti laikomi konkurencijos sąlygų skirtumais, pripažįsta ir LVAT praktika. 2011-01-17 sprendime LVAT konstatavo, kad įvairūs viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai gali turėti įtakos atitinkamoje rinkoje konkuruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos sąlygoms (pavyzdžiui, sprendimai viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu, sprendimai atleisti ūkio subjektus nuo tam tikrų mokesčių ir pan.), tačiau akivaizdu, jog ne kiekvienas toks sprendimas bus ydingas Konkurencijos įstatymo 4 str. požiūriu. LVAT nuomone, ne visi viešojo administravimo subjektų veiksmai, kuriais daroma įtaka ūkio subjekto ūkinės veiklos sąlygoms, gali būti vertinami kaip Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimas. Atsižvelgus į šiuos paaiškinimus, daro išvadą, jog Konkurencijos taryba, nagrinėdama klausimą dėl tyrimo pradėjimo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje ir vežėjų maršrutiniais taksi pareiškimų pagrindu ir siekdama identifikuoti galimo Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo požymius, turėjo teisę gauti papildomą informaciją iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kad būtų patvirtintas arba paneigtas įtarimo dėl vieno iš esminių Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo požymių (elementų) – atskirų ūkio subjektų diskriminavimas ar privilegijavimas, sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas – egzistavimas. Kadangi iš Klaipėdos miesto savivaldybės papildomai gauta informacija parodė, jog sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi pratęsimas 2 metams yra inter alia susijęs ir su kitomis jų veiklos sąlygomis (pvz., vykdoma vietinio reguliaraus susisiekimo transporto reforma), kurių atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams klausimo pareiškėjas nekėlė. Konkurencijos taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, konstatuodama, jog sutarčių pratęsimas 2 metams nesudaro pagrindo įtarti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo, o kitų įrodymų, patvirtinančių galimai skirtingas konkurencijos sąlygas, Konkurencijos tarybai nebuvo pateikta. Tai ypač pasakytina, kai, net pareiškėjos minimame banko rašte nėra jokių tiesioginių nuorodų į sutarčių su savivaldybe terminu, o tik nurodoma, kad konkretus ūkio subjektas UAB „Andora“ neatitinka banko keliamų reikalavimų. Tvirtino, kad Konkurencijos taryba, atlikusi preliminarų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje ir vežėjų maršrutiniais taksi nurodytų aplinkybių vertinimą, nenustatė Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo požymių, būtinų tyrimui pradėti, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo. Paminėjo ir tai, kad Konkurencijos taryba nenagrinėja savivaldybių ar kitų viešojo administravimo subjektų sprendimų atitikties kitų teisės aktų, o ne Konkurencijos įstatymo 4 str., reikalavimams. Todėl pareiškėjos nurodyti argumentai, kad sutarčių pratęsimas tik 2 metams, jos nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-02-14 įsakymu Nr. 3-62 patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklėms, savaime neįrodo, kad dėl to gali būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos. Be to, Konkurencijos taryba nagrinėja galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus ir tyrimus pradeda tik esant pagrindui įtarti tokius pažeidimus. Konkurencijos taryba nepradeda ir nevykdo tyrimų turėdama tikslą padėti atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms spręsti klausimus ar tarpininkauti sprendžiant klausimus, susijusius su jiems palankesnių veiklos sąlygų sudarymu. Laiko, kad pareiškėjos argumentas, jog Konkurencijos taryba turėjo pradėti tyrimą, nes neatsižvelgė į tai, jog, jos nuomone, per trumpam laikotarpiui pratęstos sutartys stumia ekonomiškai silpnesnius ūkio subjektus į beviltišką padėtį, nesudaro pagrindo naikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vyriausybes atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 95-96) nurodė, kad pritaria skunde nurodytiems argumentams dėl prašymo panaikinti Nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą ir įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą dėl Administracijos direktoriaus Įsakymų atitikties Įstatymo 4 str. reikalavimams.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 101-105) nurodė, kad pareiškėja nepateikė pakankamos informacijos bei duomenų, leidžiančių įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, pareiškėjos pateiktas pareiškimas ir kiti dokumentai iš esmės atspindi tik jos pačios vertinimą ir nuomonę. Mane, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškimą, atliko išsamų pareiškimo tyrimą, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigė, kad Administracija viešąjį transportą siekia organizuoti taip, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos Klaipėdos miesto gyventojams, o ne atskiriems vežėjams. Dėl šios priežasties, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba dar 2001-04-26 sprendimu Nr. 110 patvirtino Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą, kuriuo nustatė ilgalaikę Klaipėdos miesto viešojo transporto plėtros strategiją. Strategijoje numatyta tęsti visuomeninio transporto reformą siekiant vežėjų darbui sudaryti rinkos sąlygas, vežėjus maršrutams aptarnauti parinkti konkurso būdu, įvesti bendrą keleivių bilietų sistemą, atsiskaitymui su vežėjais pagrindu nustatyti transporto priemonių ridą sutartyje numatytomis darbo sąlygomis. Visas paminėtas priemones pavyko įgyvendinti su vežėjais, vežančiais keleivius autobusais, o su maršrutinių taksi vežėjais Strategijoje numatyta visuomeninio transporto reforma vyksta iki šiol. Siekiant įgyvendinti Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane numatytą priemonę – integruoti reguliaraus viešojo transporto (autobusų, maršrutinių taksi ir kitų rūšių) maršrutų ir tvarkaraščių tinklus bei bilietų sistemas, Administracija 2004 m. gegužės mėn. su maršrutiniais taksi vežėjais pasirašytas sutartis, kurios baigėsi 2009 m. gegužės mėn., pratęsė iki 2010-09-01, t. y. siekė suvienodinti sąlygas maršrutinių taksi ir autobusų vežėjams: (įvesti bendrą keleivių bilietų sistemą, atsiskaitymui su vežėjais pagrindu nustatyti transporto priemonių ridą sutartyje numatytomis darbo sąlygomis). Tai atrodė realu, nes dar 2008 m. visi maršrutinių taksi vežėjai pareiškė, kad yra pasirengę integruotis į bendrą miesto viešojo transporto maršrutų tvarkaraščių ir bilietų sistemą (Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų 2008-06-26 kreipimasis). Tačiau, iki sutarties termino pabaigos likus vos 2 mėnesiams, maršrutinių taksi vežėjai pakeitė savo poziciją ir pasiūlė dar du metus dirbti senomis sąlygomis. Maršrutinių taksi vežėjai 2010-08-13 ir 2010-08-16 Keleivinio kelių transporto komisijos posėdžių metu sutiko pratęsti maršruto aptarnavimo sutartį, bet kėlė klausimą, kodėl sutartis bus pratęsiama tik 1 m. Atsižvelgdamas į Keleivinio kelių transporto komisijos 2010-08-13 posėdžio protokolą Nr. ADM-352/1, 2010-08-16 posėdžio protokolą Nr. ADM-352 bei vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-01-20 sprendimu Nr. 1-09, Administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo mėn. su maršrutinių taksi vežėjais sutartis sudarė 2 metams, t. y. iki 2012-09-02. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005-01-20 sprendimu Nr. 1-09 patvirtino kompetencijų paskirstymą, valdant viešąjį transportą. Šiuo sprendimu taryba VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pavedė sudaryti, keisti, nutraukti keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusų vežėjais, esant būtinumui organizuoti konkursus vežėjui parinkti. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamo projekto „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ bei Europos Sąjungos Sanglaudos fondo viešosios transporto infrastruktūros programos finansuojamo projekto „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ įvykdymą, sutartys su reguliariųjų reisų autobusų vežėjais sudarytos iki 2015-09-01 m. Pažymėjo, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kompetencija yra tvirtinti reguliariųjų reisų miesto autobusų tvarkaraščius. Vežėjai privalo laikytis maršruto trasos ir užtikrinti tvarkaraščio vykdymą, nes vadovaujantis sutarties sąlygomis mokama už nuvažiuotą kilometrą. Visuose miesto autobusuose yra sumontuota GPS transporto priemonės sekimo įranga. Vežėjams, kurie nesilaiko nustatytos maršruto trasos ir tvarkaraščių, nėra mokama už nuvažiuotą kilometrą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis skiriamos nuobaudos. Be to, visuose miesto autobusuose yra sumontuota elektroninio bilieto įranga, veikia vieningo elektroninio bilieto autobusuose sistema. Įsigijus bilietą vienoje iš 100 (neskaitant pačių transporto priemonių) bilietų platinimo vietų, galima važiuoti bet kuriuo miesto autobusu, nepriklausomai nuo maršrutą aptarnaujančio vežėjo. Tuo tarpu maršrutiniuose taksi ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto jiems įlipus į transporto priemonę. Bilietų kasos aparatai maršrutiniuose taksi įrengti vienai transporto priemonei, išduotas bilietas galioja tik įsigytoje transporto priemonėje. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių 22 p. nustatyta, jog sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams. Keleivių vežimo sutarčių galiojimo terminų pratęsimo galimybė nebuvo numatyta nei 2004 m., nei 2010 m. tipinėse, nei dabar galiojančiose (iki 2012-09-02) keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartyse. Pastebėjo, kad savivaldybė nevykdo bankų ar kitų kredito įstaigų kontrolės, neturi įgaliojimų prižiūrėti jų veiklos ar nurodinėti kam ir kaip šios įstaigos privalo/neprivalo išduoti/neišduoti paskolas ar suteikti kitas finansines paslaugas. Viešai kredito įstaigų skelbiamose automobilių finansavimo sąlygose nurodoma, kad verslo klientas užpildo lizingo paraišką ir kartu su kitais reikiamais dokumentais (praėjusių ūkinių metų ir paskutinio ataskaitinio laikotarpio balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitų kopijos ir pan.) pateikia kredito įstaigai, kurios vadybininkas išnagrinėja projektą bei verslo kliento finansinę būklę ir pateikia finansavimo pasiūlymą. Pati kredito įstaiga vertina savo klientų finansinę būklę ir nusprendžia kokį sprendimą priimti. Taryba Nutarime pažymėjo, kad bankas informuoja bendrovę, jog ji neatitinka banko nustatytų reikalavimų gauti kreditą apyvartinėmis lėšomis. Taip pat Konkurencijos taryba, įvertinusi banko „Nordea“ atsisakymą suteikti UAB „Andora“ kreditą apyvartinėmis lėšomis pažymėjo, kad banko atsakyme nėra nurodoma, kad kreditas bendrovei nesuteiktas dėl to, jog keleivių vežimo sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe sudaryta 2 metams. Be to, atsakyme nenurodyta ir tai, jog norint gauti paskolą transporto priemonių įsigijimui viena iš būtinų sąlygų –  keleivių vežimo sutartis turi būti sudaryta 5 m. laikotarpiui. Be kita ko, Nutarime pažymėta, kad Konkurencijos taryba 2011-02-19 raštu paprašė Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų pateikti papildomą informaciją. Pareiškėja tokią informaciją pateikė 2011-03-04 raštu. Taip pat būtina įvertinti, kad atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d. bei į Konkurencijos tarybos darbo reglamento 25.4., 25.5., 25.6., 25.7. ir 27 p., pareiškėja nėra įpareigota pateikti Konkurencijos tarybai visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, tačiau turėtų pateikti pakankamai duomenų leidžiančių numatyti, jog galimai padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, t. y. pareiškėja nėra atleidžiama nuo pareigos pateikti tam tikrus duomenis, o ne tik savo nuomonę (2010-09-27 LVAT nutartis). Pareiškėja, kaip dar vieną konkurencinių sąlygų skirtumą tarp vežėjų, vežančių keleivius autobusais ir maršrutiniais taksi, Konkurencijos tarybai buvo nurodžiusi ir tai, kad UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ transporto priemonių įsigijimui yra skiriama Europos Sąjungos parama bei Savivaldybės biudžeto lėšos. Tuo tarpu, kaip teigia pareiškėja, privačios bendrovės ir maršrutinių taksi įmonės Europos Sąjungos paramos autobusų atnaujinimui pagal šią programą negali gauti. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2010-09-14 įsakymu Nr. 3-561 patvirtino VP3-3.3-SM-01-V priemonės „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – ir Aprašas). Apraše pateikiama pagrindinė informacija, kurią turi žinoti pareiškėjas (partneris), siekiantis gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo viešosios transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti, ir vertintojai, kurie atliks projektų vertinimą. Pagal Aprašo 3.1. p., viena iš remiamų veiklų yra ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas. Pagal Aprašo 12.3. p., šios remiamos veiklos pareiškėjų gali būti Administracija. Aprašo 14-16 p. yra numatyta galimybė pareiškėjui kartu su partneriu teikti paraišką įgyvendinti ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimo veiklą. Aprašo 15 ir 16 p. numatyti tinkamam partneriui keliami reikalavimai („tinkamas partneris yra tas, kuris su pareiškėju ar su jo įgaliota įstaiga yra sudaręs viešųjų paslaugų teikimo sutartį“ ir pan.). Todėl daro išvadą, kad ir maršrutinių taksi vežėjai galėtų būti partneriai ir kartu su pareiškėju (savivaldybė) galėtų teikti paraišką finansavimui iš Sanglaudos fondo viešosios transporto infrastruktūros projektams įgyvendinti gauti, tačiau jie turi atitikti tinkamam partneriui keliamus reikalavimus. Šiuo metu savivaldybė atlieka paruošiamuosius darbus, susijusius su paraiškų teikimu (su Susisiekimo ministerija derinamos techninės sąlygos), o iki 2011 m. lapkričio mėn. Transporto investicijų departamentui jau turėtų būti pateikta ir pati paraiška.

Tretysis suinteresuotas asmuo L. Averkino individuali įmonė su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 106-107) nurodė, kad 2004 m. keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis su Administracija buvo sudaryta 5 m. (iki 2009-05-24). Pasibaigus šiam terminui nauja sutartis, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2009-05-07 įsakymo Nr. AD1-779 1.3 p., buvo pasirašyta tik penkiolikai mėnesių iki Keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais sutarčių pabaigos, t. y. iki 2010-09-01. Šiai sutarčiai pasibaigus, buvo numatyta maršrutinių taksi integracija į vieningą miesto viešojo transporto sistemą. Miesto politikai minėtos integracijos koncepcijos projekto svarstymą atidėjo neribotam laikui (projekte pastebėta daug trūkumų). Ne kartą prašėme ir tikėjome Klaipėdos miesto savivaldybės valdininku žodiniais pažadais, kad sutartis su mumis bus pratęsta penkeriems metams, per tą laiką tikėjome, kad bus tobulinama integracijos koncepciją, bei, priešingai nei pirmasis projektas, šiek tiek derinama su maršrutinių taksi vežėjais, ir nuo 2015 m. pradėta įgyvendinti. Deja, 2010 m. rugpjūčio mėn. pasirašytos Keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys galios tik iki 2012-09-02. Tuo tarpu, su reguliariųjų reisų vežėjais sudarytos 5 m. sutartys. Keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais sutartys ir Keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys sudarytos skirtingiems terminams užkerta kelią sveikai konkurencijai tarp vienos rinkos dalyvių, suteikiant privilegijas reguliariųjų reisų vežėjams, su kuriais sutartys sudarytos ilgesniam laikui, ir atitinkamai diskriminuojami maršrutinių taksi vežėjai, kurių sutartys galioja žymiai trumpiau. Tokios trumpalaikės sutartys apriboja galimybes verslo plėtrai, ženkliai didina finansinę naštą. Pavyzdžiui, paėmusi iš banko 50 000,00 Lt. paskolą transporto atnaujinimui dvejiem metam, įmonė kas mėnesį turės grąžinti po 2 083 Lt., o tokio pat dydžio paskolos grąžinimui per penkis metus įmonė bankui atiduos tik 833 Lt. per mėnesį. Kadangi maršrutą aptarnauja pakankamai mažos įmonės, šis pavyzdyje atvaizduotas skirtumas tarp dviejų ir penkių metų įsipareigojimų bankams parodo, kad transporto parko atnaujinimas per didelė prabanga, nes yra akivaizdu, kad šios investicijos per du metus neatsipirks ir įmonės veikla greičiausiai bus nuostolinga. Pabrėžė, kad Nutarimas nepradėti tyrimo liečia ne tik įmonės interesus, bet ir kitus licenciją turinčius vežėjus, su kuriais sudarytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi bendradarbiavimo sutartys. Maršruto aptarnavimui naudoja aštuoniolika 1999-2008 m. pagamintų transporto priemonių. Visos minėtos transporto priemonės atnaujintos 2007-2009 m. Iš viso maršrutą aptarnauja 13 smulkių įmonių, sukurta apie 30 darbo vietų. Dalis maršrutą aptarnaujančių įmonių savininkų ar jo šeimos narių yra paėmę paskolas 2007-2009 m. transporto atnaujinimui, kurios dar negrąžintos, o tokios trumpalaikės maršruto aptarnavimo sutartys stumia į beviltišką padėtį, neįmanoma planuoti veiklos užtikrinant jos stabilumą ir tęstinumą, nepakeliama finansinė našta, nes per tokį trumpą laiką maža įmonė nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „10 maršrutas“ su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

Atsiliepimuose į skundą (b. l. 157-158) nurodė, kad Konkurencijos taryba, atsisakydama pradėti tyrimą, taikė dvejopus standartus. Teigė, kad pritaria pareiškėjos skundo argumentams, kad tik pradėjus tyrimą galima surinkti visus įrodymus: pagrindžiančius arba priešingai atmetančius, galimą Įstatymo pažeidimą. Konkurencijos taryba, formaliai taikydama Konkurencijos įstatymą, nesilaikė Konkurencijos tarybos nuostatų. Konkurencijos taryba ne tik tiria ir nagrinėja Įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka, bet ir nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo kriterijus ir tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje. Akcentavo, kad Tarybos sprendimas turi įtakos aštuoniems UAB „Dešimtas maršrutas“ darbuotojams ir dvidešimt dviem UAB „Andora“ darbuotojam, nes kartu su minėta įmone pagal bendradarbiavimo sutartį aptarnaujame tą patį maršrutą.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. Paulausko individuali įmonė su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 164) nurodė, kad visiškai pritaria, kad buvo pažeisti konkurencijos įstatymai. Klaipėdos miesto savivaldybė įvairiausiais būdais skatina, padeda ir dotuoja didžiųjų autobusų veiklą, o maršrutinių taksi veiklą žlugdo. Pratęsdama trumpam laikotarpiui sutartį, savivaldybė nesuteikia galimybės planuoti įmonės veiklą ateičiai. Įmonė turi įsipareigojimų bankui, kuriuos susidarė dėl autotransporto priemonių pirkimo. Jei bus nutraukta sutartis, susidarys daug nepatogumų, tuo pačiu savivaldybė reikalauja atnaujinti automobilius. Dėl trumpalaikių sutarčių sunku rasti gerų darbuotojų, nes vairuotojai nenori dirbti terminuoto darbo, todėl įmonėje didelė darbuotojų kaita, o tai trukdo ritmingam ir geram darbui. Mažoms įmonėms labai sunku išsilaikyti, todėl prašo teismo apginti jos interesus ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Audresta“ su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 165-166) nurodė, kad UAB „Audresta“ yra maršruto Nr. 6 „Mogiliovo g.-Melnragė“ Klaipėdos mieste operatorė, sudariusi su Klaipėdos miesto savivaldybe keleivių vežimo sutartį ankščiau minėtam maršrutui aptarnauti. UAB „Audresta“ sutartį vykdo pasirinkusi keleivių parvežimo įmones ir su jomis sudariusi bendradarbiavimo sutartis, kurioms yra pritarusi Klaipėdos miesto savivaldybė. Iš viso yra sudarytos 24 sutartys. Toks darbo modelis yra pasirinktas nuo 2004 m., nes tai padeda taupyti išlaidas, susijusias su vykdoma veikla, nes teisės aktai skatina smulkias įmones, suteikia joms mokestines lengvatas, o tai suteikia galimybę konkuruoti ir išgyventi nelengvoje kovoje su didžiųjų autobusų parkais, kuriuos dotuoja (2010 m. skirta 12 miln.lt.) ir visokeriopai palaiko Klaipėdos miesto savivaldybė. 2004 m. sudarant sutartis penkių metų laikotarpiui buvo reikalaujama, kad transporto priemonės būtu nesenesnės kaip 10 m. Pasibaigus sutarties galiojimo laikui 2009m., pratęsiant sutartis taip pat išliko reikalavimas transporto priemonėms nesenesnės 10 metų, nors sutartys buvo tęsiamos tik 1 metų laikotarpiui. Kadangi iš savivaldybės pusės buvo tikinama, jog per 1 metus maršrutiniai taksi bus integruoti į bendrą viešojo transporto sistemą, dauguma įmonių buvo priverstos pakeisti savo transporto priemones, nes nebeatitiko Klaipėdos miesto savivaldybės keliamų reikalavimų. Kai kurios įmonės, o jei jos neatitiko banko reikalavimų, tai įmonių savininkai ėmė vartojimo paskolas savo vardu, kad įvykdyti savivaldybės reikalavimus, t. y. atnaujinti transporto priemones. 2010 m. rugpjūčio mėn. baigiantis sutarties galiojimo laikotarpiui, Klaipėdos miesto savivaldybė parengė maršrutinių mikroautobusu integravimo į viešąjį transportą koncepciją, su kuria susipažinus pamatė, jog tai yra smulkiųjų vežėjų sunaikinimo schema (po jos įgyvendinimo butų likę tik apie 5% dabar dirbančių maršrutinių mikroautobusų ), todėl su tokiu „integravimu“, sutikti negalėjo. Buvo siūloma pasirašyti sutartis laikotarpiui, kol bus paskelbti konkursai maršrutams aptarnauti (neaišku dėl kokių priežasčių skelbiami konkursai, nes sutarties sąlygas vykdė, sutartys turėjo būti tęsiamos penkių metų laikotarpiui). Po ilgų derybų, pykčių, pavyko pasiekti, jog neteisėti reikalavimai būtų išbraukti. Tačiau teisėtas reikalavimas, kad sutartys būtų tęsiamos 5 m. nebuvo įvykdytas, ir sutartys buvo tęsiamos vos 2 m. (nors didiesiems autobusams 5m.). Mano, kad tokie Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmai žlugdo smulkųjį verslą (pagal paroštą integravimo schemą būtų sunaikinta 56 įmonės Klaipėdos mieste ), nors Lietuvos, o tuo pačiu ir Europos Sąjungos prioritetas yra suteikiamos smulkiam ir vidutiniam verslui. Taip pat yra menkinamas pasitikėjimas Lietuvos valstybės institucijomis (o gal tai ir kelia grėsmę Lietuvos valstybės išlikimui).

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Devintoji banga“ su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 167-168) nurodė, kad nesutinka su Nutarimu ir pritaria visiems pareiškėjos skundo argumentams. Pažymėjo, kad Taryba, ne tik formaliai taikė Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d., bet ir nevisiškai išnaudojo savo teises, nustatytas Konkurencijos tarybos nuostatų 7 str. l d., t. y. įgyvendindama savo uždavinius, Konkurencijos taryba turi teisę: gauti iš ūkio subjektų (tarp jų iš komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų) bei viešojo administravimo subjektų finansinius ir kitus dokumentus (iš jų ir turinčius komercinių paslapčių) bei kitą informaciją, kurios reikia rinkai tirti, tyrimams atlikti, valstybės pagalbos projektams vertinti ar kitiems Konkurencijos tarybos uždaviniams vykdyti). Ginčo atveju, iškilus abejonėms dėl kredito nesuteikimo priežasčių ir žinant praktiką, kad paprastai bankai tokio savo atsisakymo nemotyvuoja, remdamasi Konkurencijos tarybos nuostatomis, galėjo ir privalėjo kreiptis į banką dėl informacijos apie kredito nesuteikimo priežastis, o ne formaliai konstatuoti, kad kredito nesuteikimo priežastys banko atsakyme nenurodytos. Konkurencijos taryba galėjo ir privalėjo gauti iš banko informaciją ar sutarties, tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir maršrutinių taksi vežėjų, terminas turi įtakos kredito suteikimo galimybių vertinimui. Atsakovės sprendimas ir išvados turi įtakos dideliam žmonių skaičiui, nes vien tik UAB „Devintoji banga“ dirba 54 darbuotojai ir dar pasirašytos 5 bendradarbiavimo sutartys su kitomis įmonėmis, vykdančiomis keleivių pervežimo veiklą tuo pačiu maršrutu.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. Mėlinavičiaus individuali įmonė ir UAB „Aštuoniukė“ atsiliepimo į pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą nepateikė.

Skundas tenkintinas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Taryboje 2010-12-20 buvo gautas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos (Tyrimo b. l. 1), 2011-01-21 Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. Averkino IĮ, A. Paulausko IĮ, UAB „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta“, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“ (Tyrimo b. l. 58-59), 2011-03-07 Klaipėdos verslininkų asociacijos (Tyrimo b. l. 65-66) prašymai ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos įgaliota viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų, su maršrutinių taksi ir reguliariųjų reisų vežėjais sudarydamos sutartis skirtingais terminais. Prašymus grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-07 įsakymo Nr. AD1-779 pagrindu su maršrutinių taksi vežėjais naujai sudaromos sutartys vieneriems metams, tuo tarpu su reguliariųjų reisų vežėjais sudaromos sutartys penkeriems metams. Prie prašymų buvo pateikti dokumentai: 1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymo Nr. 480 kopija (Tyrimo b. l. 2), 2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-07 įsakymo Nr. AD-779 kopija (Tyrimo b. l. 5, 61), 3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-20 įsakymo Nr. AD1-1492 kopija (Tyrimo b. l. 6, 62), 4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-24 įsakymo Nr. AD1-1513 kopija (Tyrimo b. l. 11), 5. VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010-12-13 rašto Nr. S5-619 kopija (Tyrimo b. l. 12, 64), 6. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-01-20 sprendimo Nr. 1-09 kopija (Tyrimo b. l. 13-14), 7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-05-13 įsakymo Nr. 592 kopiją (Tyrimo b. l. 60), 8. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2010-12-17 rašto Nr. (5.3)-S13-619 kopija (Tyrimo b. l. 63).

Konkurencijos taryba 2010-12-28 raštu Nr. (2.18-25) 6V-2535 (Tyrimo b. l. 15-16) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę „Dėl informacijos pateikimo“ ir paprašė, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paaiškinti situaciją ir pateikti prašomą informaciją, t. y. 1. Kokiais kriterijais vadovaujamasi sudarant keleivių vežimo sutartis su vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais vežėjais ir maršrutiniais taksi vežėjais?, Kokie veiksniai apsprendžia sudaromų sutarčių su šių paslaugų teikėjais terminus ir kitas sąlygas? Nurodyti priežastis, kodėl, kaip teigiama Vyriausybės atstovės rašte, sutartys su paminėtomis vežėjų grupėmis buvo sudarytos skirtingiems terminams? Nurodyti, ar egzistuoja sutarčių sąlygų skirtumų, sudaromų su vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo vežėjais ir maršrutinių taksi vežėjais (pvz. ar abiejų grupių vežėjams nustatomas važiavimo grafikas, ar jo laikymasis yra privalomas abiem vežėjų grupėms), jeigu egzistuoja, prašė nurodyti tuos skirtumus, 3. Apibūdinti abiejų grupių vežėjų veiklos teisinio reglamentavimo ypatumus (maršrutų nustatymas, važiavimo grafikų laikymasis, tarifų nustatymas, bilietų platinimo sistemos ir pan.). 4. Nurodyti, kokie taikomi reikalavimai pageidaujantiems teikti keleivių vežimo paslaugas Klaipėdos mieste reguliaraus susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi. 5. Pateikti kitą informaciją, kuri gali turėti reikšmės nagrinėjant Vyriausybės atstovo rašte nurodytus klausimus.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-01-10 raštu Nr. (4.28)-R2-90 atsakė Tarybai ir pateikė prašomą informaciją (Tyrimo b. l. 17-18).

Konkurencijos taryba 2011-01-17 raštu Nr. (2.18-25) 6V-127 paprašė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos pateikti papildomą informaciją ryšium su gauta informacija iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (Tyrimo b. l. 19) bei 2011-01-17 raštu Nr. (2.18-25) 6V-123 paprašė Klaipėdos miesto savivaldybės pateikti papildomą informaciją, t. y. pateikti maršrutinių taksi siūlymus ar kitus dokumentus (posėdžių ar pasitarimų protokolus ar pan.), nurodyti, ar Savivaldybė yra gavusi skundų, susijusių su skirtingų sutarčių galiojimo terminų taikymu reguliariųjų reisų autobusų vežėjams ir maršrutinių taksi vežėjams. Jei buvo skundų, prašė pateikti jį kopijas (Tyrimo b. l. 20).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-01-27 raštu Nr. (4.36)-R2-313  (Tyrimo b. l. 21-22, 30-31) pateikė Tarybai atsakymą ir pridėjo papildomų dokumentų: 1. Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2010-08-30 rašto Nr. (31.1)-RS2-595 „Dėl maršrutinių taksi darbo“ kopiją (Tyrimo b. l. 23,33), 2. 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-595 adresatų sąrašo kopiją (Tyrimo b. l. 24,34), 3. Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų 2010-08-17 prašymo „Dėl vieningos viešojo transporto sistemos koncepcijos ir maršrutinių taksi pokyčių Klaipėdos mieste“ kopiją (Tyrimo b. l. 25,35), 4. Keleivinio kelių transporto komisijos posėdžio 2010-08-13 protokolo Nr. ADM-352/1 kopiją (Tyrimo b. l. 26), 5. Keleivinio kelių transporto komisijos posėdžio 2010-08-16 protokolo Nr. ADM-352 kopiją (Tyrimo b. l. 27-28), 6. Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos 2010-08-12 prašymo „Dėl vieningos viešojo transporto sistemos koncepcijos ir maršrutinių taksi pokyčių Klaipėdos mieste“ kopiją (Tyrimo b. l. 29,32).

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, atsakydama Tarybai į 2011-01-17 raštą pateikė papildomą informaciją ir pridėjo papildomus dokumentus (Tyrimo b. l. 39-40): 1. Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų 2010-10-14 kreipimosi kopiją (Tyrimo b. l. 41-45), 2. Publikacijos „Pertvarkos idėjos įkaitino vežėjų aistras“ 2010-07-26 dienraštyje „Vakarų ekspresas“ kopiją (Tyrimo b. l. 47-50), 3. Publikacijos „Maršrutinių taksi vežėjai – už kitokią pertvarką ir kainų mažėjimą“ 2010-08-18 dienraštyje „Vakarų ekspresą“ kopija (Tyrimo b. l. 51-54), 4. Publikacijos „Klaipėdos valdžia nusileido maršrutinių taksi vežėjams“ 2010-08-24 dienraštyje „Klaipėda“ kopiją (Tyrimo b. l. 5556).

Konkurencijos taryba 2011-02-19 raštu Nr. (2.18-25) 6V-380 L. Averkino individualiai įmonės paprašė pateikti papildomą informaciją: 1. Pateikti duomenis apie Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų turimą transporto priemonių skaičių, sugrupuojant jas pagal amžių, 2. Pateikti tokius pačius duomenis ir apie Klaipėdos miesto reguliariųjų reisų autobusus, 3. Nurodyti, ar laikotarpiu, kai pasirašė su Klaipėdos miesto savivaldybe skundžiamas keleivių vežimo sutartis, kreipėsi į bankus gauti paskolas transporto priemonių įsigijimui, jei kreipėsi, tai nurodyti ar gavo prašytas paskolas, kokio dydžio paskolas prašė ir gavo, prašė pateikti tai patvirtinančius įrodymus, jei negavo, nurodyti dėl kokių priežasčių bankai neteikė paskolų, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, 4. Pateikti duomenis, kiek kainuoja tokio paties amžiaus maršrutiniai taksi ir Klaipėdos mieste naudojami reguliariųjų reisų autobusai (Tyrimo b. l. 57).

Klaipėdos apskrities verslininkų asociacija 2011-03-04 raštu Tarybai informavo, kad ji toliau atstovaus Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų interesus, pateikė atsakymą į L. Averkino įmonei Tarybos pateiktą prašymą pateikti papildomą informaciją ir kartu paprašė pradėti tyrimą (Tyrimo b. l. 65-66). Kartu su raštu pateikti nauji papildomi dokumentai: 1. Klaipėdos miesto maršrutinio taksi Nr. 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15 maršrutų transporto priemonių, sugrupuotų pagal amžių lentelė (Tyrimo b. l. 67), 2. Klaipėdos miesto maršrutinio taksi maršrutų Nr. 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15 vežėjų su Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašytų sutarčių ir jų priedų kopijos (Tyrimo b.l. 81-216), 3. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje p. K. Valintaitės ir p. V. Kovšovo raštų Klaipėdos miesto savivaldybės merui ir savivaldybės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kopijos (Tyrimo b. l. 68-70), 4. Klaipėdos miesto maršrutinio taksi vežėjų rašto Klaipėdos miesto Tarybai, Klaipėdos savivaldybės miesto  (Tyrimo b. l. 72-73), 5. Banko pažyma apie paskolos neišdavimą (Tyrimo b. l. 71), 6. Rašto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui p. A. Každailevičiui, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir transporto skyriaus vedėjui p. R. Mockui m2010-08-17 kopija (Tyrimo b. l. 74).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011-03-25 raštu „Dėl ES paramos“ pateikė Tarybai informaciją apie LR Susisiekimo ministro 2010-09-14 įsakymo Nr. 3-561 „Dėl VP3-3.3-SM-01-V priemonės „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ vykdymo eigą (Tyrimo b. l. 217,218).

Taryba, 2011-03-31 tvarkomajame posėdyje išnagrinėjusi klausimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų sudarant keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, nutarė atsisakyti pradėti tyrimą, konstatuodama, kad pradėti tyrimą dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų galima tik esant pagrįstiems įtarimams, galimas prieštaravimas turi būti pagrįstas įrodymais, kad Savivaldybės sprendimas sukuria ar gali sukurti skunde nurodytoms ūkio subjektų grupėms skirtingas konkurencijos sąlygas (Tyrimo b. l. 222-225, teismo b. l. 8-11).

1999 m. kovo 23 d. Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 (toliau – ir KĮ) 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įsakymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) (2004-04-15 įstatymo Nr. IX-2126 redakcija) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Taryba 2011-03-31 nutarime nurodė, „jog nėra pagrindo įtarti, kad Vyriausybės atstovo ir Asociacijos skundžiami savivaldybės veiksmai gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. Nors Nutarimo konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad „Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, Konkurencijos taryba tyrimą dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų gali pradėti tik esant pagrįstiems įtarimams dėl galimų įstatymo pažeidimų“, tačiau KĮ 25 str. 4 dalyje yra penki punktai ir tik 4 dalies 5 punkte yra nurodyta minima priežastis, t. y. „nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą“. Darytina išvada, kad Taryba atsisakė pradėti tyrimą KĮ 25 str. 4 d. 5 p. pagrindu.

Siekiant nustatyti, ar buvo pakankamo pagrindo atsisakyti pradėti tyrimą KĮ 25 str. 4 d. 5 p. pagrindu, t. y. kai nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, būtina išsiaiškinti, ar pagal pareiškėjų pateiktus, bei Tarybos išreikalautus įrodymus buvo galima įtarti buvus veiksmus, numatytus KĮ 4 str. reikalavimams.

KĮ 4 str. 1 d. nustato pareigą viešojo administravimo subjektui, įgyvendinant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. KĮ 4 str. 2 d. draudžia viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

 Taryba skundžiamame Nutarime nurodė, kad „viešojo administravimo subjekto teisės aktai ar kiti sprendimai gali būti vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) Institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) Dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje;

3) Skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu“.

Pareiškėjai savo prašymuose nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos įgaliota viešoji įstaiga Klaipėdos keleivinis transportas sudarė sutartis su Keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir Keleivių vežimo maršrutiniais taksi skirtingiems terminams, todėl mano, kad tokiu būdu suteikiamos privilegijos reguliariųjų reisų vežėjams, su kuriais sutartys sudaromos ilgesniam laikui, bei atitinkamai diskriminuojami maršrutinių taksi vežėjai, kurių sutartys galioja žymiai trumpiau.

Taryba skundžiamame Nutarime nurodo, kad galimas prieštaravimas Konkurencijos įstatymui turėtų būti pagrįstas įrodymais ir vertina tik keliais argumentais, t. y. banko „Nodea“ atsisakymu suteikti kreditą aspektu bei skiriama ES parama ir savivaldybės biudžeto lėšomis transporto priemonių įsigijimui. Nurodo, kad daugiau jokių įrodymų pareiškėjai nepateikė. Kolegija nesutinka su Tarybos skundžiamame Nutarime išdėstytais argumentais. Iš aukščiau sprendime faktinių bylos aplinkybių išvardinimo nurodytų pareiškėjų pateiktų ar Tarybos iš pareiškėjų ar kitų institucijų išreikalautų dokumentų matyti, kad Tarybai buvo pateikta labai daug dokumentų, paaiškinimų iš kurių galima įtarti, kad keleivių vežimo rinkoje dalyvaujantiems asmenims, t. y. keleivių vežimo  vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleivių vežimo maršrutiniais taksi vežėjams, sudarant sutartis skirtingiems terminams, vieni vežėjai galėjo būti diskriminuojami, kitiems teikiamos privilegijos, galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamoje rinkoje. Taryba skundžiamame Nutarime neanalizavo pateiktų įrodymų visumos, o pateikdami atsiliepimą ir pasisakydami teismo posėdyje, atsisakymo pradėti tyrimą motyvus aiškino plačiau, nei jie argumentuoti skundžiamame Nutarime (pvz., atsiliepime nurodo, jog sutarčių su vežėjais maršrutiniais taksi pratęsimas 2 metams yra inter alia susijęs ir su kitomis jų veiklos sąlygomis (pvz., vykdoma vietinio reguliaraus susisiekimo transporto reforma, kurių atitikties KĮ 4 str. reikalavimams klausimo pareiškėjas nekėlė). Apie reformą skundžiamame Nutarime nėra net užsiminta. Tačiau tokia išvada gali būti padaryta tik atlikus tyrimą. Gi Tarybos skundžiamo Nutarimo turinys patvirtina, kad Taryba, atsisakiusi pradėti tyrimą, nepilnai įvertino pareiškėjų prašymus, nevertino pareiškėjų visų argumentų KĮ 4 str. pagrindu.

Kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjai, vadovaudamiesi KĮ nuostatomis, turėjo teisę pateikti prašymus atsakovui, o atsakovas pagal savo kompetenciją ir KĮ nuostatas, privalėjo priimti prašymus tirti, todėl atsakovo Nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą, naikintinas ir atsakovas įpareigotinas pradėti tyrimą.

ABTĮ 13 str. 1 d. nustato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵-993-07 nurodė, kad Konkurencijos taryba jos atliekamo tyrimo metu remdamasi prieinama informacija ar tiriamų ūkio subjektų pateikta informacija tik apytiksliai apibrėžia atitinkamas rinkas, kuriose gali būti nagrinėjama konkurencinė problema, vėliau tyrimo metu rinkos apibrėžimai gali kisti. Konkurencijos taryba privalo vykdyti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuoti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, tinkamai ir iki galo atlikti savo tiesiogines funkcijas. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymų turinius, sprendžia, jog juose pakankamai nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu galima įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimus.  

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Taryba skundžiamame Nutarime padarė procesinių pažeidimų: nenurodė visų pareiškėjų, Nutarimą išsiuntė taip pat ne visiems pareiškėjams.

Esant ankščiau išvardintoms aplinkybėms, skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

pareiškėjos Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2011-03-31 nutarimą Nr. 1S-59 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimų, sudarant keleivių vežimo sutartis su reguliariųjų reisų autobusais ir maršrutiniais taksi vežėjais, atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjų Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos, Klaipėdos miesto maršrutinių taksi vežėjų: L. Averkino IĮ, A.Paulausko IĮ, UAB „Dešimtas maršrutas“, UAB „Audresta“, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Devintoji banga“ bei Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos prašymus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Liuda Arlauskienė

Violeta Balčytienė

Bronius Januška