DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, UŽSIIMANČIŲ PRAMONINIŲ METALO IR KITŲ GAMINIŲ BEI ĮRANGOS PARDAVIMO VEIKLA IR KITA SUSIJUSIA VEIKLA, VEIKSMŲ, DALYVAUJANT VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS
Administracinė byla Nr. A552-2016/2012
Procesinio sprendimo kategorija 7.2; 37.1
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
2012 m. birželio 21 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Specialus montažas-NTP“ atstovui advokatui Kazimierui Motiekai,
atsakovo atstovei E. P.,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui D. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei ir UAB „Vilniaus energija“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB „Eksortus“ skundu (I t., b. l. 1-3) kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. I-3017-602/2011), prašydamas sumažinti atsakovo Konkurencijos tarybos 2011 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 2S-10 (toliau – ir Nutarimas) UAB „Eksortus“ paskirtą 52 400 Lt dydžio baudą.
Pareiškėjas UAB „Specialus montažas – NTP“ skundu (II t., b. l. 2-8, 62-68) kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. I-3000-602/2011), prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 2S-10 UAB „Specialus montažas – NTP“ paskirtą 334 200 Lt dydžio baudą ir pripažinti, kad Konkurencijos tarybos nustatyti UAB „Specialus montažas – NTP“ darbuotojų veiksmai dėl savo mažareikšmio poveikio itin riboti konkurencijos negalėjo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. teismo nutartimi bylos Nr. I-3017-602/2011 ir Nr. I-3000-602/2011 sujungtos (II t., b. l. 97).
Pareiškėjai UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ (toliau – ir pareiškėjai) nurodė, kad nesutinka su Nutarimu, kadangi kartelinio susitarimo faktas tarp įmonių grindžiamas prielaidomis dėl asmeninių darbuotojų ryšių, Nutarime ir tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtą faktą. Konkurencijos taryba nesistengė nustatyti, ar iš tiesų įmonės turėjo tikslą riboti konkurenciją. Pažymėjo, kad įmonės tokio susitarimo neturėjo, o identiškai suformuluoti pasiūlymai viešajam pirkimui atlikti taip pat to neįrodo. Pareiškėjų nuomone, šioms įmonėms paskirtos baudos yra per didelės, nes UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, jai netrukdė, pripažino esmines faktines aplinkybes apie kai kurių darbuotojų asmeninius ryšius, įmonių darbuotojų veiksmais žala nebuvo padaryta. Nenustatyta, kad UAB „Eksortus“ buvo draudžiamo susitarimo iniciatorius, todėl tai turėtų būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Nepaisant to, kad baudos turėtų būti diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, kiekvieno subjekto įtaką pažeidimo padarymui, pažeidimo trukmę, lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, skundžiamame Nutarime paskirtų baudų dydžiai nemotyvuojami, nenurodomos ir jokios lengvinančios aplinkybės.
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų skundus (I t., b. l. 87-96; II t., b. l. 31-37) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų teiginiai, jog konkuruojančių ūkio subjektų susirašinėjimas su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose susijusiais klausimais, identiškos klaidos, pateiktų pasiūlymų panašumai nepagrindžia buvus draudžiamą susitarimą, yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai. Ja remiantis, konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumas ir/ar vienodumas, vienodas šių formų užpildymo ir kainų rašymo būdas, tų pačių asmenų dalyvavimas rengiant konkurso pirkimo dokumentus, jeigu jų negalima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu, vertinant bendrai, laikytini pakankamais draudžiamo susitarimo, išreikšto suderintais veiksmais, įrodymais (Europos Teisingumo Teismo 2006-09-27 sprendimas sujungtose bylose Dresdner Bank AG and Others v Commission, 2008 m. liepos 8 d. sprendimas byloje BPB v Commission, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-697/2008). Pareiga paneigti buvus tokį susitarimą tenka pažeidimu įtariamam ūkio subjektui. Atsakovas, nustatęs pareiškėjų VĮ Ignalinos atominės elektrinės organizuotam konkursui pateiktų pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumus, darančius šiuos pasiūlymus praktiškai identiškus (vienodą šių formų struktūrą, užpildymo būdą, kainų rašymo būdą, identiškas klaidas, teksto formatavimo netikslumus, analogiškus nukrypimus nuo pavyzdinių konkursinių dokumentų, kurių negalima paaiškinti kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu), konstatavo, kad pareiškėjai sudarė draudžiamą susitarimą, išreikštą suderintais veiksmais. Pareiškėjų draudžiamas susitarimas dalyvaujant UAB „Vilniaus energija“ vykdytame pirkime pasireiškė tiesioginio kontakto tarp šių ūkio subjektų buvimu, t. y. UAB „Specialus montažas – NTP“ parengė UAB „Eksortus“ konkursinį pasiūlymą. Pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ rengtas viešojo pirkimo konkursas buvo organizuojamas keliais etapais: pirmiausia įvertinti konkurso dalyvių pirminiai pasiūlymai, atrinkus techninius reikalavimus atitinkančius kandidatus, vėliau su kiekvienu kandidatu atskirai buvo vedamos tolesnės derybos, kurių pagrindu atrinktas laimėtojas. Tyrimo metu nustatyta, kad buvo derinami vėlesni, derybų metu pateikiami pasiūlymai, t. y. UAB „Specialus montažas – NTP“ parengė UAB „Eksortus“ pasiūlymą po derybų, skirtą UAB „Vilniaus energija“ rengtam viešajam pirkimui. Pareiškėjų teiginys, kad derybos buvo vedamos jau paviešintų pirminių pasiūlymų pagrindu, nepagrįstas, kadangi nėra duomenų, kad po pirmo etapo, atrinkus tinkamiausius tiekėjus, jų pasiūlymai ir juose nurodytos kainos buvo paviešinti. UAB „Eksortus“, atskleisdamas UAB „Specialus montažas – NTP“ savo kainas, kurias ketino pateikti perkančiajai organizacijai po derybų, panaikino konkurento netikrumą dėl UAB „Eksortus“ elgesio rinkoje ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas, kadangi perkančioji organizacija negalėjo iš pateiktų konkursinių pasiūlymų išsirinkti geriausio, nes dalis jų nebuvo konkuruojantys. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Konkurencijos taryba nenustatė, ar tarp įmonių suderintų veiksmų tikslas buvo riboti konkurenciją, pažymėjo, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bet koks konkurentų susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas laikomas savaime turinčiu tikslą riboti konkurenciją ir jo neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, o tokie susitarimai yra savaime draudžiami ab initio. Minėtam pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo sudarymo faktą ir nereikia atskirai įrodinėti tokio susitarimo tikslo priešingumo konkurencijai ir/arba neigiamo jo poveikio konkurencijai. Nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėjai, ginčijamame nutarime darbuotojų asmeniniai ryšiai analizuojami ne atskiriems pažeidimams įrodyti, bet vertinant, ar pareiškėjų įmonės laikytinos konkurentais, ar galėjo sudaryti vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme, t.y. vertinamos ne pavienės aplinkybės, o visų aplinkybių visuma. Priešingai nei teigia pareiškėjai, Konkurencijos taryba pareiškėjams skiriamų baudų dydį pagrindė ginčijamame nutarime: išsamiai įvertintos visos Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje nurodytos aplinkybės, bauda apskaičiuota remiantis Baudos nustatymo taisyklėse nustatyta metodika. Pareiškėjų teiginiai, kad paskirtos baudos mažintinos atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba tyrimo metu ir pripažino tyrimo metu nustatytas aplinkybes, yra nepagrįsti. Nurodė, kad bendradarbiavimas ir padėjimas Konkurencijos tarybai tyrimo metu, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė vertintini tik tada, kai tokius veiksmus ūkio subjektas atlieka savo iniciatyva. Tuo tarpu pareiškėjai savanoriškai nepateikė jokios papildomos informacijos, neatliko kitų veiksmų, kurie būtų padėję Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą. Taip pat tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių pripažinimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė vertinama tais atvejais, kai ūkio subjektas pateikia aiškų, nedviprasmišką, besąlyginį pripažinimą, kuriuo remiantis galima vienareikšmiškai teigti, kad ūkio subjektas sutiko su pažeidimu. Pažymėjo, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nesutinka su teisiniu įvertinimu dėl įmonių kartelinio susitarimo sudarymo, pareiškėjų pripažinimo konstatuoti negalima. Nurodė, kad ūkio subjekto įtaka pažeidimo padarymui, tai, ar jis buvo pažeidimo iniciatorius, ar ne, vertinama atskirai, o ne kaip atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė. Tuo atveju, jei nustatoma, kad ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, bauda yra didinama, ir priešingai, bauda mažinama, jei atliko pasyvų vaidmenį, o aplinkybė, kad ūkio subjektas pažeidimo iniciatorius nebuvo, savaime nereiškia, kad bauda turi būti mažinama. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyto susitarimo žala konkurencijai yra preziumuojama, tokiems pažeidimams taip pat netaikoma de minimis taisyklė dėl mažareikšmio poveikio, todėl pareiškėjų teiginiai, kad jų veiksmai nepadarė jokios žalos, yra nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į pareiškėjų skundus (I t., b. l. 85-87) prašė juos nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad įmonė 2009 m. balandžio 30 d. vykdė reguliavimo vožtuvo pirkimą įprastinės komercinės praktikos būdu, gavus tris pirminius pasiūlymus ir nustačius, kad jie visi atitinka techninius reikalavimus, buvo vedamos derybos, po kurių buvo pateikti pakoreguoti pasiūlymai. Šie pasiūlymai taip pat atitiko techninius reikalavimus, todėl įmonei nekilo įtarimų, kad pareiškėjai galėjo tarpusavyje derinti savo pasiūlymus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu (II t., b. l. 107-115) pareiškėjų UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas nustatė, jog pareiškėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, bendradarbiavo vienas su kitu: VĮ Ignalinos atominės elektrinės viešojo pirkimo dokumentai patvirtina, kad tiriami ūkio subjektai bendravo prieš pateikdami savo pasiūlymus, tarp įmonių darbuotojų užfiksuoti telefoniniai skambučiai viešojo pirkimo išvakarėse, galutiniai pasiūlymai yra iš esmės vienodi (jų forma, struktūra, išdėstymas, tos pačios gramatinės ir teksto formatavimo klaidos bei netikslumai ir kt.); UAB „Vilniaus energija“ pirkimo dokumentai patvirtina, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ vadovas elektroniniu paštu siuntė UAB „Eksortus“ direktorei parengtą UAB „Eksortus“ pasiūlymą su kaina, o UAB „Eksortus“ direktorė informavo apie tai, kad pasiūlymą pasirašė ir nusiuntė rengėjui, analogišką pasiūlymą UAB „Eksortus“ pateikė konkurso organizatoriui UAB „Vilniaus energija“; be to, nustatyta, kad abiejose įmonėse įvairiais laikotarpiais dirbo tie patys darbuotojai, įmones siejo tas pats akcininkas M. K.. Pažymėjo, kad konkurentų susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas laikomas savaime turinčiu tikslą riboti konkurenciją ir jo neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, dėl to pareiškėjų argumentas, kad Konkurencijos taryba turėjo įrodyti, jog ūkio subjektai turėjo tikslą riboti konkurenciją, nepagrįstas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pasiūlymai tarp pareiškėjų buvo derinami, pareiškėjai nekonkuravo dėl geresnio pasiūlymo pateikimo pirkimų organizatoriams, o pateikė jiems iš anksto arba vėlesnių derybų metu suderintus pasiūlymus, dėl ko pirkimų organizatoriai neturėjo galimybės įvertinti realių konkurencinių sąlygų. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos nutarimas priimtas išsamiai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, o būtent ūkio subjektų tarpusavio ryšius, bendravimą elektroniniu paštu ir telefonu, užklausų teikimą, taip pat pateiktų pirkimo dokumentų panašumus, t. y. konstatavus, kad pareiškėjai, būdami konkurentais rinkoje, sąmoningai atskleidė savo ketinimus rinkoje vienas kitam. Pareiškėjų argumentą, jog dėl byloje nustatyto pareiškėjų bendradarbiavimo minėtuose pirkimuose nenukentėjo joks kitas ūkio subjektas, teismas laikė nepagrįstu, nes žala laikoma jau vien tai, kad perkančiosios organizacijos negalėjo pasinaudoti normalios konkurencijos teikiama nauda, nes tam tikrų tiekėjų pasiūlymai realiai nebuvo tarpusavyje konkuruojantys. Dėl to konstatavo, kad Konkurencijos tarybos išvada, jog UAB „Eskortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ savo veiksmais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, laikytina pagrįsta.
Dėl pareiškėjų argumentų, kad skiriant baudas nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl baudos yra per didelės, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad įmonių susitarimai, suderinti veiksmai ir sprendimai viešuosiuose pirkimuose laikomi vienu iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų, pareiškėjų pažeidimo – kartelinio susitarimo, susidedančio iš dviejų epizodų, pavojingumas įvertintas kaip itin sunkus. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kuris iš pareiškėjų yra pažeidimo iniciatorius, o bylos medžiaga patvirtina, kad abu ūkio subjektai aktyviai atliko veiksmus, sudarančius Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėtį, todėl pagrindo mažinti baudos dydį, nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjai nesutiko su Konkurencijos tarybos išvada dėl įmonių kartelinio susitarimo, o visą informaciją ir medžiagą tarybai pateikė tik šiai pradėjus tyrimą. Konkurencijos tarybos nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos teikimas negali būti vertinamas kaip padėjimas tyrimo metu. Pažymėjo, kad vadovaujantis Konkurencijos tarybos praktika, už draudžiamus kartelinius susitarimus viešųjų pirkimų konkursuose už pažeidimo pavojingumą buvo skirtos baudos nuo 1,25 iki 5 procentų (pvz., Konkurencijos tarybos 2010-11-11 nutarimas Nr. 2S-28, 2010-02-18 nutarimas Nr. 2S-6, 2008-07-10 nutarimas Nr. 2S-16). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams ginčijamu nutarimu paskirtos 1,2 proc. bendrųjų metinių pajamų dydžio baudos, t.y. nustatyta nedidelė bauda palyginus su maksimaliu įstatymo nustatytu dydžiu. Todėl dar labiau sumažinus paskirtą baudą, būtų paneigtas įstatymo leidėjo nustatytos baudos dydžio už atitinkamus pažeidimus efektyvumas, būtų paneigti tokios sankcijos nustatymo tikslai – nubaudimo ir prevencinis tikslas.
Nepagrįstu laikė pareiškėjo UAB „Specialus montažas – NTP“ reikalavimą pripažinti, kad jo padarytas pažeidimas dėl savo mažareikšmio poveikio riboti konkurencijos negalėjo, kadangi remiantis Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, patvirtintų Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 1 (2004 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1S-172 redakcija), 7.1 punktu, susitarimais, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, nėra laikomi horizontalūs susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos (fiksuojamos) tam tikros prekės kainos. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjai sudarė kartelinį susitarimą (t. y. esant horizontaliam konkurentų susitarimui dėl kainų derinimo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose), nuostatos dėl susitarimo mažareikšmio poveikio, negalinčio itin riboti konkurencijos, nėra taikomos.
III.
Pareiškėjas UAB „Specialus montažas – NTP“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 124-127) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti – pripažinti UAB „Specialus montažas – NTP” darbuotojų veiksmus mažareikšmiais ir paskirtą 334 200 Lt baudą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismas neįvertino Nutarime nustatytų aplinkybių ir neištyrė, ar jos gali būti siejamos su Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pažeidimu. Iš Nutarimo neaišku, į kokias konkrečias lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes skiriant pareiškėjui baudą Konkurencijos taryba atsižvelgė, jeigu Konkurencijos taryba konstatavo, jog lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių apskritai nebuvo nustatyta. Be to iš Konkurencijos tarybos pranešimo, jos Nutarimo ir apskritai iš byloje esančių duomenų matosi, jog nebuvo išaiškinta kiekvieno ūkio subjekto įtaka pažeidimo padaryme ir net nebuvo nustatyti pažeidimo iniciatoriai.
- Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju įtariamas tarp įmonių sudarytas susitarimas neatitinka konkurenciją ribojančių susitarimų draudimo esmės, kadangi ir pačiame Nutarime nurodyta, kad horizontalūs (t. y. karteliniai) kainų nustatymo susitarimai paprastai būna slapti. Todėl šiuo atveju identiškų pasiūlymų pateikimas ne patvirtina, bet paneigia, kad tarp UAB „Specialus montažas – NTP” ir UAB „Eksortus” galėjo būti ar buvo slaptas kartelinis susitarimas.
- Pagal Konkurencijos įstatymą, konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas turi būti grindžiamas netarpusavio ryšių tarp įmonių ar jose dirbančių darbuotojų nustatymu, bet susitarimu. Šiuo atveju klaidingą išvadą apie neva buvusį konkurenciją ribojantį susitarimą nulėmė įmonių darbuotojų techninio pobūdžio konsultacijos, kurių pasėkoje ir atsirado du identiško turinio pasiūlymai. Todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai draugiškus ir glaudžius santykius tarp įmonių darbuotojų tapatina su Konkurencijos įstatymo draudžiamais santykiais tarp įmonių ir tuo grindžia savo išvadas apie buvusį kartelinį susitarimą.
- Nei teismo sprendime, nei Nutarime nepasisakyta dėl to, ar dviejų įmonių darbuotojų tarpusavio ryšiai ir identiškai įformintų dokumentų pateikimas galėjo sukelti ar sukėlė pakankamą žalą konkurencijai, ar konkurencija iš tikrųjų buvo smarkiai trukdoma, ribojama arba iškraipoma. Šiuo atveju taikytinos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios galioja susitarimams, (šiuo atveju veiksmams), kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali riboti konkurencijos, o 5 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma.
Pareiškėjas UAB „Eksortus“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 130-133) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir skundžiamu Konkurencijos tarybos Nutarimu Nr. 2S-10 paskirtą UAB „Eksortus“ paskirtą 52 400 Lt baudą sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Kartelinio susitarimo faktas tarp UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas-NTP“ buvo grindžiamas prielaidomis dėl asmeninių darbuotojų ryšių, Nutarime ir tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtą faktą. Konkurencijos taryba nenustatė, ar iš tiesų įmonės turėjo tikslą riboti konkurenciją.
- Pareiškėjui paskirta bauda yra per didelė, nes jis bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, jai netrukdė, pripažino esmines faktines aplinkybes apie kai kurių darbuotojų asmeninius ryšius, įmonių darbuotojų veiksmais žala nebuvo padaryta. Nenustatyta, kad pareiškėjas buvo draudžiamo susitarimo iniciatorius, savo veiksmais tretiesiems asmenims jokios žalos nepadarė, todėl tai turėtų būti vertinama atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. įsigaliojo 42 straipsnio 1 dalis 6 punktas, numatantis, kad skiriant baudą privaloma atsižvelgti į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Konkurencijos taryba priimdama skundžiamą Nutarimą šia nuostata nesivadovavo, kadangi ji dar nebuvo įsigaliojusi, tačiau, pareiškėjo nuomone, teismas savo sprendime privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas jokių prekių nepardavė, todėl ši aplinkybė laikytina lengvinančia atsakomybę ir pagrindas paskirtą baudą sumažinti.
- Tiek Konkurencijos taryba, tiek pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje papildomai turėjo vadovautis ir baudžiamojo proceso principais ir nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje, todėl Konkurencijos taryba turėjo įrodyti, kad buvo sudarytas kartelinis susitarimas tarp UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas-NTP“ bei buvo tikslas riboti Konkurenciją.
- Teismas nepagrįstai vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, kadangi nurodytų bylų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai.
- Teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad, UAB „Vilniaus energija“ kvietimo pateikti komercinius pasiūlymo momentu, t.y. 2009 m. balandžio 30 d. ir vėliau akcininkas M. K. turėjo 100 proc. UAB „Eksortus” akcijų ir 50 proc. UAB „Specialus montažas – NTP” akcijų. Tačiau, byloje nebuvo tirta konkrečiai kas, kada ir kokias nustatė kainas įmonių komerciniuose pasiūlymuose, skirtuose UAB „Vilniaus energija“, nevertinta, ar akcininkas M. K. darė ar galėjo daryti įtaką pareiškėjams nustatant kainas, neatmetant galimybės, kad patys pasiūlymai galėjo būti įforminti ir pateikti vėliau, kai akcininkas M. K. jau nebeturėjo UAB „Eksortus“ akcijų. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į aplinkybę, kad R. V., pareiškėjui pateikiant UAB „Vilniaus energija“ komercinį pasiūlymą, iki 2009 m. rugsėjo 18 d. buvo UAB „Specialus montažas – NTP“ Importo-eksporto padalinio vadovė. Teismas netyrė ir teisiškai neįvertino, ar paminėtos aplinkybės neleidžia vertinti UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ kaip įmonių junginio, kaip vieno ekonominio vieneto konkurencijos teisės prasme, ir konstatuoti kad įmonėmis konkurentėmis nelaikytinos.
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus (II t., b. l. 142-154) prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pakartojo atsiliepime į pareiškėjų skundus pateiktą poziciją. Papildomai nesutikimą su apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:
- Nepagrįstais laikytini pareiškėjų teiginiai, kad Konkurencijos tarybos Nutarimas yra grindžiamas prielaidomis apie darbuotojų asmeninius ryšius ir nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bet koks konkurentų susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas laikomas savaime turinčiu tikslą riboti konkurencija ir jo neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas. Todėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti susitarimo sudarymo faktą ir nėra reikalinga atskirai įrodinėti tokio susitarimo tikslo priešingumo konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Todėl net ir tuo atveju, jei susitarimo šalys veikia neturėdamos subjektyvaus ketinimo sąmoningai riboti konkurenciją arba turi ir kitų, teisėtų tikslų, tai, bet kuriuo atveju, nepašalina ir nepaneigia objektyvaus susitarimo tikslo, t.y. kokio ekonominio rezultato buvo siekiama nagrinėjamu susitarimu, riboti konkurenciją.
- Konkurencijos tarybos išvados dėl pažeidimo buvo grindžiamos ne, kaip nurodo apeliantai, Konkurencijos tarybos padarytomis prielaidomis ir prezumpcijomis, o paremta ESTT suformuota praktika konkurencijos bylose. Pareiga pateikti įrodymus, kuriais remiantis konkursinių pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumą ar vienodumą, vienodą kainų rašymo būdą ar kitas susijusias aplinkybes būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu, tenka pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui. Šiuo atveju nei UAB „Specialus montažas – NTP”, nei UAB „Eksortus” nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad apeliantų pasiūlymus siejantys panašumai, darantys juos praktiškai identiškus, atsirado dėl kitų negu draudžiamo susitarimo (suderintų veiksmų) vykdymas priežasčių, todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, tokie panašumai yra laikytini pagrindžiančiais Konkurencijos įstatymo pažeidimo buvimą.
- UAB „Eksortus“ apeliacinio skundo teiginiai, kad priimdama ginčijamą Nutarimą Konkurencijos taryba turėjo vadovautis baudžiamojo proceso principais ir baudžiamajame procese įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra nepagrįsti, nes už Konkurencijos įstatymo pažeidimus kylanti atsakomybė nėra laikoma baudžiamąja. Taip pat UAB „Eksortus” nepateikia jokių įrodymų, kaip šis principas galėjo būti pažeistas priimant ginčijamą Konkurencijos tarybos Nutarimą ar pirmosios instancijos teismo sprendimą.
- Tai, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ parengė UAB „Eksortus“ konkursinį pasiūlymą patvirtina ne tik tyrimo metu nustatytos aplinkybės (Nutarimo 2.1. ir 5.1. dalys, bet tyrimo metu jas patvirtino ir R. V., kuri nagrinėjamu laikotarpiu ėjo UAB „Eksortus“ direktorės pareigas. Todėl akivaizdu, kad tokių veiksmų, kuomet UAB „Eksortus” paprašė savo konkurento UAB „Specialus montažas – NTP” už jį parengti konkursinį pasiūlymą viešajam pirkimui, kuriame abi bendrovės dalyvavo, negali būti traktuojami niekaip kitaip, nei suderintais veiksmais išreikštas draudžiamas konkurentų susitarimas dėl kainų.
- Atmestinas UAB „Eksortus“ argumentai, jog UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ turėtų būti vertinami kaip vienas ekonominis vienetas, kadangi šias bendroves siejo bendri akcininkai ir darbuotojai. Šis klausimas buvo detaliai išnagrinėtas Nutarime nurodant, jog nustatyta, kad konkrečiai pažeidimų padarymo metu UAB „Eksortus“ ir UAB „Specialus montažas – NTP“ konkurencijos teisės prasme vieno ekonominio vieneto nesudarė.
- Nepagrįsti UAB „Eksortus“ argumentai, kad privaloma buvo įvertinti, ar pasiūlymų pateikimo metu būdamas bendru įmonių akcininku M. K. galėjo daryti įtaką jiems nustatant kainas komerciniuose pasiūlymuose. Pažymi, kad UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ ryšiai buvo vertinami ne kvietimų dalyvauti konkurse pateikimo metu (t.y. 2009 m. balandžio 30 d.), o bendrovių galutinių konkursinių pasiūlymų parengimo ir pateikimo metu – 2009 m. birželio 23 d., kada apeliantų jau nebesiejo joks bendras akcininkas.
- Dėl UAB „Eksortus“ argumentų, jog tiek teismas, tiek Taryba nepagrįstai vadovavosi ESTT teismų praktika, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tiek Lietuvos teismų, tiek ESTT praktika yra itin svarbus teisės šaltinis priimant sprendimus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų, be to nėra reikalaujama, kad nagrinėjama situacija būtų identiška precedentinei bylai, pakanka, kad jos būtų iš esmės panašios (kaip yra nagrinėjamu atveju).
- Nesutinka su UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ argumentais, kad baudos jiems buvo paskirtos nemotyvuotai, nebuvo įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl paskirtos baudos yra per didelės. Šiuo atveju, atsižvelgus ir įvertinus visas atsakomybę lengvinančias ir (arba) sunkinančias aplinkybes, nebuvo nustatytas nė vienos jų buvimas, todėl detaliau nė viena atsakomybę lengvinanti ir (arba) sunkinanti aplinkybe ir nebuvo aprašoma Nutarime. Taip pat buvo vertinama apeliantų įtaka pažeidimo padarymui, tačiau kadangi šiuo atveju buvo nustatyta, kad abu pažeidime dalyvavę ūkio subjektai jame atliko vienodą vaidmenį, jiems pagrindinis baudos dydis nebuvo nei didinamas, nei mažinamas. Taip pat UAB „Eksortus” teiginiai, kad Konkurencijos tarybos paskirta bauda turėjo būti mažinama atsižvelgiant į jo atžvilgiu taikytinas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. tai, kad Konkurencijos tarybos tyrimo metu pripažino nustatytas aplinkybes, bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, tai, kad nenustatyta, jog UAB „Eksortus“ buvo pažeidimo iniciatorius, savo veiksmais niekam nepadarė žalos, yra nepagrįsti ir atmestini dėl atsiliepime pateiktų priežasčių.
- Nepagrįsti UAB „Specialus montažas – NTP“ argumentai laikyti apeliantų sudarytą susitarimą dėl savo mažareikšmio poveikio negalinčiu riboti konkurencijos. Nustačius Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą – draudžiamą konkurentų susitarimą (suderintus veiksmus) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas, de minimis taisyklė šio tarp apeliantų sudaryto atžvilgiu negali būti taikoma ir nepašalina už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą apeliantams kylančios atsakomybės.
- UAB „Eksortus” teiginiai, jog tiek Konkurencijos taryba skirdama baudą, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame numatyta, jog skiriant baudą yra atsižvelgiama į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę atmestini, nes ginčijamo Nutarimo priėmimo metu dar nebuvo įsigaliojusi. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ši aplinkybė nelaikytina lengvinančia atsakomybę, nes ji yra susijusi su geresniu baudų individualizavimu, be to, Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje yra numatytas baigtinis lengvinančiu aplinkybių sąrašas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo VĮ Ignalinos atominė elektrinė atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus (II t., b. l. 138-141) prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pakartojo atsiliepime į pareiškėjų skundus išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad pareiškėjams baudų dydžiai apskaičiuoti ir nustatyti tinkamai, o atsižvelgiant į Nutarime išdėstytų motyvų visumą bei paskirtos žalos dydį, kuris sudaro vos 1,2 proc. nuo bendrųjų metinių pajamų, darytina išvada, kad palyginus su maksimaliu 10 proc. įstatymo nustatytu dydžiu, pareiškėjams paskirta nedidelė bauda.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Byloje ginčas kyla dėl Konkurencijos tarybos 2011 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 2S-10 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiame Nutarime atsakovas, konstatavęs, jog UAB „Specialus montažas – NTP“ ir UAB „Eksortus“ neteisėtai derino konkursinių pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose ir šiais veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pareiškėjams skyrė sankcijas – pinigines baudas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad minėtas Konkurencijos tarybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
UAB „Specialus montažas – NTP“ apeliaciniame skunde prašo pripažinti jos darbuotojų veiksmus mažareikšmiais, neturėjusiais tikslo riboti konkurenciją ir paskirtą baudą panaikinti, o UAB “Eksortus” apeliaciniu skundu tais pačiais motyvais prašo sumažinti jai paskirtą baudą.
Ginčijamame Nutarime atsakovas konstatavo, jog pareiškėjai, derindami veiksmus ir kainas teikiant pasiūlymus dviejuose viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi Nutarime atsakovas iš esmės nusprendė, kad abu pareiškėjai sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą horizontalų susitarimą, kuriuo susitarta pateikti suderintus konkursinius pasiūlymus dėl prekių kainų. Faktiškai vienas su kitu nekonkuruodami draudžiamo susitarimo dalyviai apsunkindavo sąlygas įvertinti realias prekės kainas rinkoje viešąjį pirkimą organizavusiam asmeniui.
Kolegija pažymi, kad Konkurencijos įstatymas inter alia įtvirtina konkurenciją ribojančių susitarimų draudimą. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.
LVAT savo praktikoje (žr., pvz., 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-686/20006, Administracinių teismų praktika, 2007, Nr. 9, p. 107–137; 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-294/2011; 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 444-1433/2011) taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama (analogiškai žr., pvz., 1998 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą European Night Services (ENS) ir kiti prieš Europos Komisiją (sujungtos bylos T-374/94, 375/94, 384-388/94, Rink., p. II-03141, 136 punktą, kuriame susitarime esantis kainų nustatymas traktuojamas kaip akivaizdus konkurencijos ribojimas).
Taigi įvertinus tai, kad atsakovas Nutarime nusprendė buvus kainų fiksavimo atvejį (kainų kartelį), pažeidimui konstatuoti Konkurencijos tarybai pakako nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį ar netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą).
Šių aplinkybių (elementų) visuma sudaro Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėtį. Kaip minėta, Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog ūkio subjektai sudarė susitarimą dėl kainų fiksavimo, neprivalėjo įrodyti, jog šiuo susitarimu buvo siekta neteisėtų tikslų, arba kad dėl šio susitarimo galėjo ar kilo neigiamos pasekmės konkurencijai. Kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs ūkio subjektų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę.
Dėl šių priežasčių atmestini pareiškėjų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, jog byloje vertinamu atveju atsakovas privalėjo, be kita ko, įrodyti ir įvertinti pareiškėjų siekiamą tikslą, taip pat nustatyti ūkio subjektų susitarimo neigiamą poveikį rinkai.
Tuo tarpu pats susitarimo tarp pareiškėjų, kaip konkurentų viešuosiuose pirkimuose, faktas bei tokio susitarimo objektas Nutarime pakankamai įrodytas, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies požiūriu.
Apelianto UAB “Specialus montažas - NTP” nuomone, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas ir dėl mažareikšmiškumo nepripažinti pareiškėjų susitarimo negalinčio itin ribojančiu konkurenciją.
Kolegijos nuomone, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis nagrinėjamam atvejui pagrįstai netaikyta, nes Konkurencijos tarybos patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos 7.1 punktas neleidžia taikyti šios išimties horizontaliems susitarimams dėl kainų, nepriklausomai nuo susitarimų apimties, ūkio subjektų užimamos rinkos dalies ir kitų kriterijų. Europos Komisijos pranešimo dėl nedidelės svarbos susitarimų, kurie nežymiai riboja konkurenciją pagal EB steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalį (de minimis) (2001/C/368/07, OL C 368) 11 punkte taip pat įtvirtinta, kad de minimis taisyklė netaikoma inter alia susitarimams dėl trečiosioms šalims parduodamų prekių kainų fiksavimo.
Nors apeliantas UAB „Eksortus” teigia, kad abu pareiškėjai veikė kaip vienas ekonominis vienetas konkurencijos teisės prasme, nes juos siejo bendri akcininkai ir darbuotojai, tačiau teisėjų kolegija su tokia nuomone nesutinka.
Pati viešųjų pirkimų procedūros organizavimo esmė yra ta, jog ūkio subjektams varžantis tarpusavyje dėl užsakymo, konkurenciniu pagrindu teikiami pasiūlymai įsigyti prekes (paslaugas), o perkančioji organizacija iš jų išsirenka geriausią. Taigi atsižvelgiant į pačią viešųjų pirkimų procedūros esmę bei prasmę, perkančiosios organizacijos (ir konkurencijos teisės) požiūriu pareiškėjai ir kiti viešųjų pirkimų procedūrose dalyvavę bei komercinius pasiūlymus teikę ūkio subjektai laikytini konkurentais, nes pats komercinių pasiūlymų, kuriuos perkančioji organizacija laiko konkuruojančiais, pateikimas toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje parodo, kad ūkio subjektai veikia kaip konkurentai. Tai, kad ūkio subjektus sieja kai kurie bendri akcininkai ir darbuotojai ir juos galima laikyti susijusiomis įmonėmis, konkurencijos teisės prasme nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.
Pareiškėjai apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, lėmusias Nutarimu paskirtų baudų dydį, be kita ko, nurodo, jog skiriant baudas jos nebuvo tinkamai motyvuotos ir individualizuotos, paskirtos baudos nėra proporcingos padarytam teisės pažeidimui ir pareiškėjų vaidmeniui pažeidimo padaryme.
Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, kad už draudžiamus susitarimus bei kitus pažeidimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais . Baudos dydis skaičiuojamas pagal Nutarimo priįėmimo metu galiojusias Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintas Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisykles (toliau – ir Baudų skaičiavimo taisyklės).Nuo 2012 m. sausio 27 d. įsigaliojo Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64. Šio nutarimo 2.1 punkte nustatyta, kad minėtas aprašas taikomas tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 32 straipsnį proceso šalims apie Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų išvadas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų raštu pranešama nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos. Taigi, vertinant ginčo Nutarimu paskirtų baudų pagrįstumą, šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu nesivadovaujama.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas ir visapusiškas faktinių aplinkybių įvertinimas, skiriant sankcijas už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams bei parenkant jų dydį yra Konkurencijos tarybos diskrecija. Konkurencijos tarybos funkcijos leidžia jai visapusiškai įvertinti tam tikrus konkurenciją galinčius pažeisti veiksmus ir šių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Konkurencijos tarybai skirtos diskrecijos dalis.
Nutarimo 2 punktu atsakovas UAB „Specialus montažas – NTP“ skyrė 334 200 litų, o UAB “Eksortas” – 52 400 litų piniginę baudą , kas sudaro 1,2 proc. pareiškėjų bendrųjų metinių pajamų. Iš Nutarimo 7 dalies turinio matyti, kad skirdamas baudą atsakovas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (kartelinis susitarimas dėl kainų) ir pavojingumą (sunkus), viešųjų pirkimų, kuriuose pareiškėjai dalyvavo ir derino kainas, skaičių (du epizodai), pažeidimo trukmę (neviršija vienerių metų), taip pat byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nenustatyta) ir kiekvieno iš ūkio subjektų įtaką pažeidimo padarymui (inciatorius nenustaytas, abu subjektai atliko vienodą vaidmenį). Tokie kriterijai baudų dydžio nustatymui atitinka Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje ir Baudų skaičiavimo taisyklių 2 punkte nurodytus kriterijus.
Nagrinėjamu atveju apeliantai teismui nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas ir nustatydama jų dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecijos laisve. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų. Apeliaciniuose skunduose pareiškėjų nurodytos aplinkybės – bendradarbiavimas su atsakovu, realios žalos kitiems ūkio subjektams nebuvimas,laimėtų viešųjų pirkimų skaičius – nėra pakankamai svarios, kad dar sumažinti Nutarimu paskirtų baudų dydį. UAB „Eksortas” taip pat prašė atsižvelgti į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijųsių su pažeidimu, pardavimų vertę, kaip į jo atsakomybę lengvinančią sąlygą, numatytą dabartinės redakcijos Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punkte.Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju UAB „Eksortas” dalyvavo metalo gaminių ir metalo įrenginių viešojo pirkimo konkursuose, šios produkcijos grupės sudaro didžiąją dalį pareiškėjo parduodamų prekių ir laikytinos prekėmis, netiesiogiai susijusiomis su pažeidimais. Turint omenyje, kad pareiškėjams skirtos baudos sudaro tik apie aštuntadalį maksimaliai galimos skirti baudos dydžio, darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos skirtų baudų dydis yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus ir teisingai įvertino nurodytas aplinkybes. Taigi, tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniuose skunduose nenurodytų, pagrindų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjų apeliaciniai skundai atmestini.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
UAB „Specialus montažas- NTP“ ir UAB „Eksortus“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas
Irmantas Jarukaitis
Dalia Višinskienė
