Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjo Plass Investments Limited atstovui advokatui Andriui Marapolskui, atsakovės Konkurencijos tarybos atstovėms Giedrei Jarmalytei ir Linai Simonaitytei - Venckuvienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų įmonių grupės „Alita“, AB ir FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg atstovei advokatei Linai Darulienei, AB „Swedbank“ atstovui advokatui Daliui Baranauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Plass Investments Limited skundą atsakovei Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg, įmonių grupei „Alita“, AB ir AB „Swedbank“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

pareiškėjas Plass Investments Limited 2011-10-04 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-09-28 nutarimą Nr. 1S-194 ir Konkurencijos tarybos 2011-09-29 tvarkomajame posėdyje priimtą sprendimą laikyti pateiktą informaciją dėl įmonių grupės „Alita“, AB akcijų įsigijimo nesudarančia pagrindo abejoti leidimo ją vykdyti išdavimo pagrįstumu (2011-09-29 raštas Nr. (2.20-24) 6V-2078 „Dėl koncentracijos“); 2) perduoti spręsti iš naujo Konkurencijos tarybai dėl leidimo FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg vykdyti koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. įmonių grupės „Alita“, AB akcijų (1 t., b. 1. 1-17; 2 t., b. 1. 171-187).

Pareiškėjas nesutinka su Konkurencijos tarybos 2011-09-28 nutarimu, kuriuo atsakovė leido vykdyti koncentraciją FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg, įsigyjant iki 100 proc. „Alita“ akcijų, ir 2011-09-29 tvarkomajame posėdyje priimtu sprendimu, kuriuo atsakovė nusprendė, kad pareiškėjo pateikta informacija dėl įmonių grupės (toliau ir - ĮG) „Alita“, AB akcijų įsigijimo nesudaro pagrindo abejoti leidimo ją vykdyti išdavimo pagrįstumu. Pareiškėjo teigimu, minėti sprendimai pažeidžia mažųjų „Alita“ akcininkų teises ir teisėtus interesus.

Paaiškino, kad pareiškėjas yra vienas iš ĮG „Alita“, AB akcininkų, turintis 169143 paprastąsias vardines „Alita“ akcijas. „Alita“ buvo privatizuota 1995 m., privatizavimo sandorį finansavo AB bankas „Hansabankas“ (dabar - „Swedbank“, AB). 2009 m. bendrovė buvo išskaidyta į dvi įmones: AB „Alita“ (2011-06-11 pervardinta į AB „ALT investicijos“) ir „Alita“. Šiuo metu „Alita“ akcijas siekia įsigyti trečiasis suinteresuotas asmuo FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg, kuris yra „Alita“ privatizavimą finansavusio banko įsteigta ir kontroliuojama investicinė bendrovė. Pareiškėjo nuomone, FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg dar iki 2011-09-07 pranešimo apie planuojamą koncentraciją faktiškai ją buvo įvykdęs. Įvykdytos koncentracijos pagrindas ir pagrindinė priemonė yra AB „Alita“ ir banko sudaryta 2006-06-29 kredito linijos sutartis, 2009-10-23 pasirašytas trišalis susitarimas tarp , Alita“, AB „ALT investicijos“ ir banko dėl solidarios atsakomybės. Atsižvelgiant į prastą AB „ALT investicijos“ finansinę situaciją, visa finansinė atsakomybė teko „Alita“. Pareiškėjo teigimu, bankas nuolat daro didelę įtaką bendrovei, dėl ko pareiškėjas ir kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlikti tyrimą.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamais nutarimais buvo pažeisti Konkurencijos tarybos 2000-04-27 nutarimu Nr. 45 „Dėl pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo, bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos 54-56 p.

Tvarkos 54p. numatytos būtinos įgyvendinti sąlygos, kad galėtų būti priimtas galutinis nutarimas: iki jo priėmimo asmenys, pateikę prieštaravimus, turi būti informuojami apie ketinamą priimti sprendimą, jiems turi būti suteikiama galimybė duoti paaiškinimus.

Pareiškimą atsakovei bendrovė pateikė per 2 savaičių terminą nuo pranešimo apie koncentraciją paskelbimo 2011-09-14, t. y. 2011-09-28. Atsakovė jau 2011-09-29 raštu informavo, kad 2011-09-28 priimtas galutinis sprendimas leisti vykdyti koncentraciją. Taigi pareiškėjo pateikta nuomonė buvo išnagrinėta pareiškėjui už akių, apie tai jam nepranešus ir jo neišklausius.

Tvarkos 55 p. reikalauja, kad asmenys, pateikę raštiškus prieštaravimus, būtų informuojami apie ketinamą priimti sprendimą, apie tvarkomojo posėdžio, kuriame bus svarstomas klausimas dėl leidimo vykdyti koncentraciją, datą, apie terminą, per kurį jie gali pateikti papildomus prašymus ir paaiškinimus. Pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas.

Tvarkos 56 p. suteikia pareiškėjui teisę susipažinti su koncentracijos nagrinėjimo bylos medžiaga, teikti atsakovei paaiškinimus bei prašymą dalyvauti ir būti išklausytu. Atsakovė šios pareigos neįvykdė. Dėl to priimti nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus. Nutarimais pažeisti objektyvumo, nediskriminavimo principai ir pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Konkurencijos įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad atsakovė, gavusi pranešimą apie koncentraciją, apie tai paskelbia leidinyje „Valstybės žinios“, taigi koncentracijos kontrolė yra vieša procedūra, tokio pranešimo tikslas yra užtikrinti suinteresuotų ūkio subjektų teises, suteikti jiems galimybę pareikšti poziciją šiuo klausimu.

Pagal Konkurencijos įstatymo 13 str. 3 d., atsakovė turi vieno mėnesio terminą priimti sprendimą dėl pranešimo apie koncentraciją. Nagrinėjamu atveju atsakovė sprendimą priėmė skubiai, nepraėjus šiam terminui, neišklausiusi asmenų, neįvertinusi sprendimui reikšmingų aplinkybių. Tokia atsakovės veikla leidžia teigti, kad tyrimas vienpusiškas, neobjektyvus, pasyvus, akivaizdžiai prieštarauja nešališkumo ir teisingumo, objektyvumo principams (pvz., LVAT 2010-11-26 sprendimas adm. byloje Nr. A756-1486/2010, 2011-09-02 nutartis adm. byloje Nr. A-858-2887-11 ir kt.). Nurodyti pažeidimai, pareiškėjo teigimu, pažeidė ir pareiškėjo teisę būti išklausytam, kuri numatyta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a punkte.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t., b. 1. 153-166).

Atsakovė nurodė, kad koncentracijų kontrolė yra siejama su formaliais bendrųjų metinių pajamų kriterijais, kuriuos tenkinantys ūkio subjektai privalo pateikti atitinkamą pranešimą Konkurencijos tarybai. Šiuo atveju FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg ketino įgyti ĮG „Alita“ kontrolę ir jų bendrosios pajamos tenkino nustatytus reikalavimus, todėl šie ūkio subjektai turėjo pateikti ir 2011-09-07 pateikė pranešimą apie ketinamą vykdyti koncentraciją. Atsižvelgus į Konkurencijos tarybos galimus priimti sprendimus dėl koncentracijų, matyti, kad pagrindinis koncentracijų kontrolės tikslas - ex ante užkirsti kelią ūkio subjektams koncentracijos būdu atitinkamoje rinkoje sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį, kitaip itin apriboti konkurenciją joje. Šios procedūros metu siekiama įvertinti, ar dėl vykdomos koncentracijos gali būti reikšmingai apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Tik nustačius riziką, atsiranda pagrindas neleisti ūkio subjektams vykdyti koncentraciją.

Konkurencijos taryba gali atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją tik tais atvejais, kai faktiniai duomenys leidžia numatyti pakankamai tikėtiną ir būtent koncentracijos lemta reikšmingų konkurencijos ribojimų atitinkamose rinkose atsiradimo riziką, ir tik tokia su konkurencijos ribojimu dėl koncentracijos atsiradusi rizika, o ne kitos aplinkybės gali būti pagrindas.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad dėl ĮG „Alita“ ir FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg vykdomos koncentracijos atitinkamose rinkose būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar kitu būdu itin apribota konkurencija.

2011-09-28 po posėdžio, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas, buvo gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame išdėstytą nuomonę ir prašymą atsakovas apsvarstė neeiliniame posėdyje 2011-09-29.

Tvarkos 48 p. numatytas 2 savaičių terminas suinteresuotiems asmenims pareikšti nuomonę dėl ketinamos vykdyti koncentracijos yra skirtas ne tam, kad būtų ginamos su koncentracija susijusios įmonės mažojo akcininko teisės dėl koncentracijos įvykdymo būdo, bet tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų pareikšti nuomonę, ar nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis rinkoje. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad taip gali nutikti dėl minėto akcijų įsigijimo, t. y. nenurodė nei vieno argumento, ar dėl koncentracijos galėtų būti apribota konkurencija atitinkamose rinkose ir dėl to būtų pagrindas atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją.

Pažymėjo, kad koncentracijoje dalyvaujantys subjektai iš esmės tarpusavyje nekonkuruoja, nes užsiima skirtingomis veiklomis. Ši koncentracija yra konglomeratinė, nes subjektai veikia skirtingose rinkose, todėl koncentracija neturi įtakos ūkio sektoriams, kuriuose jie veikia. Toks koncentracijos pobūdis iš esmės savaime pašalina vieną iš didžiausių reikšmingo konkurencijos ribojimo atsiradimo rizikų. Europos Sąjungos praktikoje laikomasi nuomonės, kad konglomeratinės koncentracijos, kurias sudaro įmonės, kurių produktai yra visai nesusiję, neturėtų sukelti konkurencijos ribojimo problemų (ESTT byla T-5/02 Tetra Lavai v Commission). Koncentracija gali būti draudžiama, jeigu ji turi tokį tiesioginį ir neatidėliotiną poveikį, jog esama konkurencija iš esmės pasikeičia, reikšmingai ir ilgą laiką ribojant veiksmingą konkurenciją (2002-06-06 sprendimas byloje Nr. T-342/99). Asmuo, kuris ginčija sprendimą leisti vykdyti koncentraciją, turi pateikti rimtų įrodymų dėl koncentracijos problemos ir jos poveikio (2006-07-07 sprendimas byloje Nr. T-l77/04).

Atsakovės nuomone, pareiškėjo nurodomi procedūriniai pažeidimai laikytini neesminiais ir nesudaro pagrindo naikinti Konkurencijos tarybos nutarimo. Reikėtų įvertinti, ar nesant procedūrinio pažeidimo taryba būtų padariusi skirtingas išvadas dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto (LVAT 2008-12-08 nutartis Nr. A442-715-08). Šiuo atveju pareiškėjo pateikti argumentai neįrodo, kad jo pareiškimas būtų lėmęs kitokį koncentracijos įvertinimą, ar kad jo pastabos nulemtų kitokį sprendimą.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo byloje, ginčija tik procedūrinius pažeidimus, šiame ginče nėra materialinės teisės, reglamentuojančios koncentraciją, pažeidimo. Be to, pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu Tvarkos 49 p. prasme.

Pažymi, kad sprendimas dėl koncentracijos turi būti priimamas labai greitai. Paprastai leidimas vykdyti koncentraciją suteikiamas per mėnesį. ESTT yra pasisakęs, kad trečiųjų asmenų teisė pasisakyti pagal Susijungimų reglamentą Nr. 139/2004 turi būti priderinta prie sprendimo dėl koncentracijos priėmimo schemos. Jie turi teisę teikti pastabas, bet Europos Komisija neįpareigota jų išklausyti. Teisė į išklausymą atsiranda tik tada, kai pareiškus tokį norą parodoma, kad asmuo yra pakankamai suinteresuotas. Dėl to Tvarkos 49 p. numatytas suinteresuotų asmenų apibrėžimas aiškinamas tokiu būdu, kad tų asmenų interesas yra apsaugoti rinką nuo konkurencijos ribojimo, kitaip jie nelaikytini suinteresuotais asmenimis. Konkurencijos taryba, gavusi trečiųjų asmenų nuomones dėl ketinamos vykdyti koncentracijos, pirmiausia įvertina, ar pateikta informacija yra tokia, kurią galima laikyti susijusia su tuo, ką taryba analizuoja spręsdama, ar leisti vykdyti koncentraciją. Jei nuomonėje pateikta informacija yra iš tiesų susijusi su vertinimu, kokią įtaką koncentracija turės atitinkamai rinkai ir per tai gali būti pažeisti nuomonę pateikusio asmens interesai, tuomet darytina išvada, kad nuomonę pateikęs asmuo gali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal Tvarkos 49.3 p. ir jam taikytini Tvarkos 54-56 p.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškime buvo dėstomi faktai apie banko įvykdytą koncentraciją, nurodomi du argumentai, dėl kurių Konkurencijos taryba negali leisti koncentracijos: tai, kad dukterinės įmonės akcijų įgijimas nėra koncentracija ir prašymą turėjo pateikti motininė įmonė. Šie argumentai nepagrįsti teisės aktais, prašymas paremtas subjektyvia pareiškėjo nuomone.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl to, kad buvo pažeisti objektyvumo, nediskriminavimo principai ir pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pažymi, kad kiti, tiesiogiai su koncentracija nesusiję asmenys, negali tikėtis tokių pačių teisių, kaip ir pranešimą apie koncentraciją pateikę ūkio subjektai. Pareiškėjas remiasi LVAT 2007-12-21 nutartimi Nr. A18-1177/2007, tačiau šioje byloje viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas iš tikrųjų paveikė pareiškėjo teises, laisves ar interesus, nes jam buvo skirta sankcija. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendimas leisti vykdyti koncentraciją nepaveikia pareiškėjo teisių ir laisvių. Pareiškėjo išsakyti jo teisių pažeidimai nesusiję su nagrinėjama Konkurencijos tarybos funkcija. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jo pareiškime pateikti paaiškinimai buvo išanalizuoti, nurodytas pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas gali atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją, konstatuota, kad remiantis pareiškėjo pateiktomis aplinkybėmis nenustatyta, kad dėl koncentracijos galėtų būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose. Be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pareiškimo dalis dėl koncentracijos įvykdymo be leidimo dar nėra baigta nagrinėti, tačiau pačios koncentracijos poveikio rinkai vertinimui ir atitinkamai Konkurencijos tarybos nutarimo leisti ją vykdyti pagrįstumui įtakos neturi. Pareiškėjas prašė Konkurencijos tarybos atidėti sprendimo dėl leidimo vykdyti koncentraciją priėmimą, iki bus atliktas tyrimas dėl to, ar bankas atliko koncentraciją be leidimo. Pažymi, kad Konkurencijos įstatyme nenumatyta galimybė sustabdyti prašymo dėl koncentracijos svarstymą. Be to, laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad bankas įvykdė koncentraciją iš esmės dėl to, kad bankas, o ne FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg turėjo pateikti pranešimą apie koncentraciją. Konkurencijos įstatymo 11 str. 1 d. nurodyta, kad pranešimą pateikia kontroliuojantis asmuo. Šiuo atveju FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg yra dukterinė įmonė, kontroliuojama banko, taigi preziumuojama, kad tarp jų yra susitarimas įgyti ĮG „Alita“ kontrolę ir atitinkamai laikoma, kad FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg yra kontroliuojantis asmuo šio ūkio subjekto atžvilgiu. Be to, FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg ir bankas yra susijusių ūkio subjektų grupės dalis Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. prasme, todėl galima juos laikyti vienu ūkio subjektu.

Per teismo posėdį atsakovės atstovės prašė skundo netenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg, ĮG „Alita“ ir „Swedbank“, AB atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t., b. 1. 131-140, 143-150).

Paaiškino, kad pareiškėjo nurodomi Tvarkos 54-56 p. taikomi tik tuo atveju, jei suinteresuoti asmenys pateikia savo prieštaravimus dėl koncentracijos iki Konkurencijos tarybos nutarimo leisti vykdyti koncentraciją priėmimo. Pareiškėjo prieštaravimai gauti po nutarimo priėmimo. Po nutarimo priėmimo pareiškimai nagrinėjami bendra Konkurencijos įstatymo 25 str. numatyta tvarka, pareiškėjas neginčija, kad atsakovė būtų pažeidusi šią tvarką.

Nutarimu leista vykdyti koncentraciją įgyjant ĮG „Alita“ akcijų, todėl pareiškėjas, siekdamas jį panaikinti, turi įrodyti, kad nesant procedūrinių pažeidimų, Konkurencijos taryba būtų turėjusi priimti sprendimą neleisti koncentracijos. Vienintelis pagrindas, kada Konkurencijos taryba gali atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją, - kai dėl jos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjas to neginčija ir nepateikia jokių įrodymų dėl koncentracijos poveikio. Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, rodančių, kad koncentracija yra neteisėta, o tik prašo grąžinti klausimą nagrinėti tarybai iš naujo, tokiu būdu vilkinant nutarimo leisti vykdyti koncentraciją priėmimo procesą. Pažymi, kad koncentracija, kurią leista vykdyti, nekelia konkurencijos problemų, nes asmenys veikia skirtingose rinkose. Pareiškėjo argumentai dėl AB „Swedbank“ ankstesnės galimai neteisėtos koncentracijos įvykdymo ar dėl pareiškėjo turtinių teisių pažeidimo nesusiję su byla ir nesudaro pagrindo naikinti nutarimą. Pažymi, kad nors po koncentracijos pareiškėjo akcijų skaičius sumažėjo, jo turimos akcijos tapo vertos 44,5 karto daugiau nei iki koncentracijos.

Per teismo posėdį trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad 2011-09-07 įmonė FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg pateikė Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“, AB akcijų (Konkurencijos tarybos byla, 1 t., b. 1. 117-146).

Apie tai Konkurencijos taryba 2011-09-14 paskelbė leidinyje „Informaciniai pranešimai“ 2011, Nr. 73(1), bei Konkurencijos tarybos oficialioje interneto svetainėje (1 t., b. 1. 184, 185-186).

Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, 2011-09-26 surašė Pažymą apie atliktą nagrinėjimą dėl leidimo FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg vykdyti koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“, AB akcijų Nr. 6D-45. Pažymoje nustatė, kad koncentracija bus vykdoma ĮG „Alita“ akcininkams priimant sprendimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo panaikinant bendrovės balanse nurodytus nuostolius, bei įstatinio kapitalo padidinimo išleidžiant papildomas bendrovės akcijas ir padengiant FR&R Invest paskolą naujai išleidžiamomis bendrovės akcijomis. Konstatuota, kad numatoma vykdyti koncentracija vertintina kaip konglomeratinė, nekeičianti atitinkamų rinkos struktūrų koncentracijos laipsnio, dėl jos nebus sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis ar itin apribojama konkurencija atitinkamose rinkose. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., siūloma leisti FR&R Invest, IGA S.A. Luxemburg vykdyti koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“, AB akcijų pagal pateiktą pranešimą (Konkurencijos tarybos byla, 3 t., b. 1. 81-93).

2011-09-28 Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg pranešimą apie koncentraciją, nustačiusi, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis ar itin apribojama konkurencija atitinkamose rinkose, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., nutarė leisti vykdyti koncentraciją FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“, AB akcijų (Konkurencijos tarybos byla, 3 t., b. 1. 94).

2011-09-28 pareiškėjas pateikė Konkurencijos tarybai pareiškimą, kuriame išdėstė nuomonę, jog FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg leidimas vykdyti koncentraciją yra neišduotinas, ir prašė atidėti 2011-09-07 pranešimu apie koncentraciją nagrinėjimą, iki bus išspręstas šis pareiškimas, ištirti konkurenciją ribojančius veiksmus - „Swedbank“, AB 2006-2007 metais įvykdytą ĮG „Alita“ koncentraciją, apie kurią nepranešta Konkurencijos tarybai ir negautas leidimas, atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją pagal 2011-09-07 pranešimą apie koncentraciją FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“, AB akcijų (11, b. 1. 165-183).

Konkurencijos taryba 2011-09-29 vykusio tvarkomojo posėdžio metu, kuriame buvo nagrinėjama pareiškėjo 2011-09-28 Konkurencijos tarybai pateikta nuomonė dėl ketinamos vykdyti koncentracijos, nutarė, jog pareiškėjo pateikta informacija nesudaro pagrindo abejoti leidimo FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg vykdyti koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“, AB akcijų išdavimo pagrįstumu (3 t., b. 1. 3).

Apie šį sprendimą Konkurencijos taryba informavo pareiškėją 2011-09-29 raštu Nr. (2.20-24) 6V-2078. Tame pačiame rašte taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl „Swedbank“, AB galimai neteisėtų veiksmų vykdant koncentraciją atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, Konkurencijos taryba išnagrinės ir atsakymą pateiks artimiausiu metu (1 t., b. 1.160).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su Konkurencijos tarybos nutarimu leisti įmonei FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg vykdyti koncentraciją bei mano, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino jo pateiktą informaciją, padarė procedūrinius pažeidimus, dėl ko turėtų iš naujo svarstyti leidimo vykdyti koncentraciją išdavimo klausimą.

1999 m. kovo 23 d. Konkurencijos įstatymas Nr. VIII-1099 (redakcija iki 2011-10-12) reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Juo siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. Šio Įstatymo nuostatomis įgyvendinamas 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas EB Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo.

Konkurencijos įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-03-01 nutartyje adm. byloje Nr. A -1668/2012 pažymėjo, kad būtent koncentracijų kontrolės procedūromis ir siekiama patikrinti, ar ūkio subjektų koncentracijos veiksmai (susijungimų ar įsigijimų forma) neribos konkurencijos. Konkurencijos įstatyme įtvirtintas ex ante koncentracijų kontrolės mechanizmas turėtų užtikrinti, kad koncentracija nepadarytų neigiamos įtakos konkurencijai, kad dėl koncentracijos veiksmų neatsirastų neigiamos žalos konkurencijos struktūrai.

Ūkio subjektams, siekiantiems įgyvendinti koncentraciją, galioja Konkurencijos įstatyme numatytos koncentracijų reguliavimo (kontrolės) taisyklės. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 14 d., koncentracija - tai: 1) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą; 2) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu.

2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau - Reglamentas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad laikoma, jog koncentracija vykdoma, kai atsiranda ilgalaikių kontrolės pokyčių dėl įsigijimo, kai įmonę įsigijo vienas arba daugiau asmenų, kurie jau kontroliuoja bent vieną įmonę, arba kai įmonę įsigijo viena ar daugiau įmonių pirkdamos vertybinius popierius arba turtą, sudarius sutartį arba kitomis priemonėmis, kurios leidžia tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti visą arba dalį vienos arba daugiau kitų įmonių.

Konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu trisdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų.

Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta, kad pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Pranešimas pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį arba pateikti viešą pasiūlymą supirkti akcijas. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 str. 1 ir 2 d., koncentracijoje, apie kurią privaloma pranešti, dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus.

Pagal Konkurencijos įstatymo 13 str. 1 d., Konkurencijos taryba, gavusi pranešimą apie koncentraciją, apie tai paskelbia „Valstybės žiniose“, nurodydama koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis. Remiantis šio straipsnio 3 d., per vieną mėnesį nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal 14 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją.

Konkurencijos įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų: 1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą; 2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje; 3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, išskyrus atskirus koncentracijos veiksmus, kuriuos leido atlikti Konkurencijos taryba pagal 12 straipsnio 3 dalį, arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis bei nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg galėjo būti duotas leidimas vykdyti koncentraciją.

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad sprendimas atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją priimamas tuo atveju, kai faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog dėl vykdomos koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar gali būti reikšmingai apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Nustatyta, kad FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg 2011-09-07 Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie ketinamą vykdyti koncentraciją, nurodė, kad koncentracija bus vykdoma įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“ akcijų, taip įgyjant vienvaldę ĮG „Alita“ kontrolę. Kaip minėta, kontrolės įgijimas tam tikromis įstatyme apibrėžtomis sąlygomis yra vienas iš koncentracijos atvejų. Tačiau pažymėtina tai, kad ne kiekvienas kontrolės įgijimas savaime suponuoja išvadą, kad bus sukurta ar itin sustiprinta dominuojanti padėtis ar kitaip itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 patvirtintų Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo 34 p., Konkurencijos taryba, nustatydama, ar konkurencijos ribojimas bus reikšmingas, atsižvelgia į šiuos veiksnius: ar koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai turi dideles rinkos dalis, ar jie yra artimi konkurentai, ar pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, ar susijungęs ūkio subjektas gali kliudyti konkurentų plėtrai, ar nagrinėjama koncentracija pašalina svarbų konkurentą rinkoje ir kita.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindiniai ūkio sektoriai, kuriuose veiklą vykdo su kontrolę įgyjančiu ūkio subjektu susiję ūkio subjektai: bankininkystė, investicinė veikla, draudimas, lizingas, nekilnojamojo turto valdymas; pagrindiniai ūkio sektoriai, kuriuose veiklą vykdo ūkio subjektas, kurio kontrolė įgyjama ir su juo susiję ūkio subjektai: alkoholinių gėrimų gamyba ir didmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai lemia, kad ginčo koncentracija pagal savo pobūdį yra konglomeratinė, kadangi koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai veikia skirtingose, tarpusavyje nesusijusiose rinkose. Tokia koncentracija negali nulemti nė vieno iš joje dalyvaujančių ūkio subjektų užimamų atitinkamų rinkų dalių padidėjimo bei atitinkamai tiesioginės konkurencijos, pašalinant vieną iš konkurentų, sumažėjimo.

Konkurencijos tarybos surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ginčo koncentracija iš esmės apribos konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjo skunde nurodytos prielaidos nesudaro pagrindo ginčo koncentraciją konkurencijos teisės normų atžvilgiu vertinti kitaip, nei tai atliko atsakovė. Vien tik subjektyvus įsitikinimas, kad koncentracija darys didelę įtaką kitų subjektų konkurencinėms galimybėms, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindas teismui pateikto skundo dėl administracinio akto panaikinimo tenkinimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Europos Komisijos sprendimų dėl koncentracijos pagrįstumą, taip pat yra nurodęs, kad asmuo, kuris ginčija sprendimą leisti vykdyti koncentraciją, turi pateikti rimtų įrodymų, galinčių akivaizdžiai įrodyti koncentracijos problemos, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Europos Komisija, egzistavimą (2006-07-07 sprendimas byloje Nr. T-177/04).

Pareiškėjas skunde iš esmės pabrėžia, kad dėl įvykdytos koncentracijos bus pažeidžiami smulkiųjų akcininkų, įskaitant pareiškėjo, teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad koncentracijos kontrolės tikslas yra konkurencijos apsauga. Koncentracijos kontrolės teisės normos nereglamentuoja ūkio subjektų sudaromų sandorių teisėtumo smulkiųjų akcininkų interesų atžvilgiu, o Konkurencijos taryba netiria tokių sandorių poveikio jiems. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo atsisakyti leisti FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg vykdyti koncentraciją, įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“ akcijų.

Pareiškėjas nurodo, kad Konkurencijos taryba, priimdama ginčijamą nutarimą, nesudarė galimybės pareiškėjui teikti paaiškinimų, neatsižvelgta į jo prieštaravimus, padaryti kiti procedūriniai reikalavimai, nustatyti Konkurencijos tarybos 2000 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 45 patvirtintos Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos 54-56 p.

Nurodyti Tvarkos punktai nustato, kad tuo atveju, kai suinteresuoti asmenys pareiškia prieštaravimus dėl ketinamos vykdyti koncentracijos, Konkurencijos taryba gali priimti sprendimą dėl koncentracijos po to, kai suinteresuoti asmenys informuojami apie ketinamą priimti sprendimą, jiems sudaroma galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir duoti paaiškinimus raštu ir žodžiu. Kaip minėta, FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg Konkurencijos tarybai pranešimą apie ketinamą vykdyti koncentraciją pateikė 2011-09-07, apie tai Konkurencijos taryba viešai paskelbė 2011-09-14. Pareiškėjas pareiškimą su jame išdėstyta nuomone dėl negalimumo leisti vykdyti koncentraciją Konkurencijos tarybai pateikė 2011-09-28, tą pačią dieną, kurią buvo priimtas ginčijamas nutarimas.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu pagal Tvarkos 49.3 p., todėl jam ši Tvarkoje įtvirtinta pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimo procedūra netaikytina. Minėtas punktas nustato, kad suinteresuotais asmenimis laikomi fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat visuomeninės organizacijos, kurių interesus liečia numatoma koncentracija. Taigi trečiųjų asmenų tikslas turi būti. informuoti Konkurencijos tarybą apie faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad numatoma koncentracija gali reikšmingai apriboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytą informaciją ir konstatavus, kad ji nėra susijusi su Konkurencijos įstatymo 14 str. 3 d. nustatytais pagrindais, kada leidimas vykdyti koncentraciją negali būti išduotas, t. y. nepateikus informacijos dėl galimo koncentracijos poveikio rinkai, pareiškėjas pagrįstai nevertintas kaip suinteresuotas asmuo šiuo aspektu.

Be to. vadovaujantis minėta Tvarka, prieštaravimai nagrinėjami iki Konkurencijos tarybai priimant atitinkamą nutarimą. Per teismo posėdį atsakovės atstovė paaiškino, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2011-09-28 dieną iki pietų, o pareiškėjo pareiškimas gautas tą pačią po pietų. t.y. jau priėmus ginčo nutarimą ( 4 t, b. 1. 174).

Esant tokiai faktinei situacijai, akivaizdu, kad įgyvendinti Tvarkos 54p. numatytų sąlygų, kurios turėtų būti įgyvendintos iki priimant galutinį nutarimą, buvo neįmanoma.

Pareiškėja pareiškimą atsakovei pateikė per numatytą dviejų savaičių terminą nuo pranešimo apie koncentraciją paskelbimo, t.y. 2011-09-28, paskutinę dieną tokiems prieštaravimams pateikti, todėl laiku pasinaudojo savo teise. Akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas, neišlaukus pilnai nustatyto termino.

Taigi, būtina įvertinti, kaip šis procedūrinis pažeidimas įtakojo ginčo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą bei pareiškėjo teises teikti atsakovei paaiškinimus bei dalyvauti ir būti išklausytu.

Pareiškėjo pareiškimas apie tirtinus faktus ir neigiamas pasekmes, su nuomone dėl ketinamos vykdyti koncentracijos atsakovės buvo priimtas, operatyviai įvertintas ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas. Taigi, skundžiamo nutarimo priėmimas neatėmė pareiškėjui galimybės raštu pateikti prieštaravimus. Jie buvo išanalizuoti ir įvertinti. Pareiškėjo tvirtinimas, jog vertinimas nebuvo išsamus, vertinamas kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nes nepagrįsta konkrečiais tai pagrindžiančiais įrodymais. Tai, kad pateiktų didelio kiekio dokumentų analizė buvo atlikta labai greitai, nėra objektyvus ir pakankamas pagrindas tokiai nuomonei patvirtinti.

Teisę teikti paaiškinimus žodžiu pareiškėjas realizavo kreipdamasis į teismą. Pažymėtina, kad be jau nurodytų argumentų, naujas teisme nurodytas tik tas, kad atsakovė pagal pareiškėjo pateiktą informaciją 2011-10-27 priėmė nutarimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens „Swedbank“. AB veiksmų vykdant koncentraciją atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo. Iš pateikto nutarimo matyti, kad pareiškėjas 2011-09-28 pareiškime be kita ko nurodė, kad 2006-2007 metais tretysis suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB 2006-06-29 kredito linijos sutarties Nr.06-046799-KL ir kitų dokumentų, užtikrinančių prievolės įgyvendinimą, pagrindu įvykdė koncentraciją, apie ją laiku nepranešęs Konkurencijos tarnybai ir negavęs tokio leidimo. Dėl nurodytos pareiškėjo informacijos apie galimai „Swedbank“ AB padarytus Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimus, nutarta pradėti tyrimą (4t., b. 1. 160-161).

Vertinant pastarąjį argumentą, pažymėtina, kad įstatymai neįpareigoja stabdyti koncentracijos sprendimo vykdymą, kol bus ištirti galimai 2006-2007 metais įvykdytos koncentracijos atitikimas Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Sprendimas dėl leidimo vykdyti koncentraciją yra susijęs su tam tikru momentu, įvertinant, bus ar nebus sustiprinta dominuojanti padėtis ar ribojama konkurencija rinkoje. Tuo tarpu 2006-2007 metų įvykiai reikšmingi tiek, kiek tai susiję su ūkio subjektų pareiga pranešti apie koncentraciją. Netgi nustačius tokių pažeidimų buvimą praeityje, tai nepaneigtų paties leidimo išdavimo. Tai yra dvi skirtingos procedūros,- sprendimo priėmimas išduoti leidimą vykdyti koncentraciją ir tyrimas dėl galimai padaryto Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju procedūrinis pažeidimas, t.y. ginčo nutarimo priėmimas pažeidžiant dviejų savaičių terminą nuo pranešimo apie koncentraciją paskelbimo, laikytinas formaliu, nes pareiškėjo pateiktoje informacijoje nėra nurodyta argumentų, kurie galėtų būti kliūtimi leisti vykdyti koncentraciją. Pareiškėjo motyvai nesiejami su tuo, kad ginčo sprendimas sustiprins dominuojančią padėtį ar ribos konkurenciją rinkoje, kas iš esmės ir būtų vienintelis pagrindas neleisti vykdyti koncentraciją. Kaip jau minėta, numatoma vykdyti koncentracija vertintina kaip konglomeratinė, nekeičianti atitinkamų rinkos struktūrų koncentracijos laipsnio, dėl jos nebus sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis ar itin apribojama konkurencija atitinkamose rinkose.

Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 15 str. suteikia Konkurencijos tarybai teisę pakeisti arba panaikinti savo nutarimus dėl koncentracijos, numatytus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, jeigu nutarimas buvo priimtas remiantis koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančių asmenų pateikta neteisinga ar ne visa informacija, kuri turėjo esminę įtaką priimant nutarimą, arba jeigu ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus. Atsakovė, išnagrinėjusi pateiktą informaciją 2011-09-29 tvarkomajame posėdyje, dėl anksčiau nurodytų priežasčių pripažino nesudarančia pagrindo atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir ginčijamą nutarimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-08 nutartyje adm. byloje Nr. A-442-715-08 yra konstatavęs, kad pirmiausiai turi būti įvertinta, ar nesant procedūrinio pažeidimo, Konkurencijos taryba būtų padariusi skirtingas išvadas dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto, t. y. nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėtų įrodyti, kad Konkurencijos taryba priimtų kitokį sprendimą, nei ginčijamas nutarimas, jei pareiškėjui būtų užtikrintos jo nurodytos procedūrinės teisės. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad ginčijama koncentracija reikšmingai neapribos konkurencijos atitinkamoje rinkoje, pareiškėjo paaiškinimuose tai paneigiančių argumentų nenurodyta, todėl esant šiai išvadai Konkurencijos taryba bet kuriuo atveju privalėtų priimti sprendimą leisti vykdyti koncentraciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Konkurencijos taryba išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą leisti FR&R Invest IGA S.A. Luxemburg vykdyti koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. ĮG „Alita“ akcijų. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ir įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus ar priimti sprendimus nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p., 90 str.).

Pareiškėjas taip pat ginčija Konkurencijos tarybos 2011-09-29 tvarkomajame posėdyje priimtą sprendimą pripažinti, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti leidimo vykdyti koncentraciją išdavimo pagrįstumu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis - konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Ginčijamu sprendimu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, juo yra pateikiama informacija pagal pareiškėjo pareiškimą. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiamas protokolinis sprendimas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-613/2008).

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos pri skirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-I029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius tesiės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiamas protokolinis sprendimas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių - nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl Konkurencijos tarybos 2011-09-29 tvarkomajame posėdyje priimto protokolinio sprendimo panaikinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str.,

nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-09-29 tvarkomajame posėdyje priimtą protokolinį sprendimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo Plass Investments Limited skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo! apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Gintaras Dzedulionis

Mefodija Povilaitienė

Milda Vainienė