BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL UAB „SOHO GROUP“, UAB „NORDECUM“ IR UAB „VIA SMS LT“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. I-1654-561/2012
Procesinio sprendimo kategorija 7.5; 7.5.1; 7.6; 74

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2012 m. kovo 16 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Pauliui Astromskiui, atsakovės atstovei Linai Strikauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „4finance“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Soho group“, UAB „Nordecum“ ir UAB „VIA SMS LT“).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja UAB „4finance“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti 2011-11-17 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Taryba) nutarimą Nr. 1S-231 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „Soho group“, UAB „Nordecum“ ir UAB „VIA SMS LT“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Nutarimas); 2) įpareigoti Tarybą pradėti tyrimą dėl UAB „Soho group“, UAB „Nordecum“ ir UAB  „VIA SMS LT“ (toliau – ir Bendrovės) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.
Skunde UAB „4finance“, kurios pavadinimas iki 2011-11-04 buvo UAB „SMScredit.lt“, nurodė, kad jos veikla yra smulkių kreditų teikimas nuotoliniu būdu per itin trumpą laiką. Nuo 2008-09-24 pareiškėja šias paslaugas teikia, naudodama ir populiarindama interneto svetainę www.smscredit.lt bei atitinkamą prekinį ženklą. 2011-05-25 buvo pastebėta, kad į www.google.lt paieškos lauką įvedus raktažodį „smscredit.lt“ arba „smscredit“, reklamuojamų tinklalapių sąrašo viršuje yra pateikiamos nuorodos į: UAB „Soho group“ tinklalapį www.sohocredit.lt; UAB „Nordecum“ tinklalapį www.smspinigai.lt ir UAB „VIA SMS LT“ tinklalapius smscredit.viasms.lt ir www.viasms.lt. Kadangi pareiškėja jokia forma nėra suteikusi leidimo naudoti savo pavadinimą ir prekių ženklą šių bendrovių veikloje, raštu kreipėsi į Bendroves su reikalavimu nutraukti ženklų „smscredit.lt“, „smscredit“ ir bet kokių kitų žymenų, kurie yra panašūs į UAB „4finance“ buvusį pavadinimą, veikloje naudojamą interneto svetainės pavadinimą ar registruotą prekinį ženklą, naudojimą. Deja, Bendrovės į reikalavimus nesureagavo ir nenutraukė neteisėtų savo veiksmų.
Pareiškėjos nuomone, Bendrovės, savo reklamoje naudodamos žymenis (reklaminius raktažodžius „smscredit.lt“ ir „smscredit“), kurie yra tapatūs ar klaidinamai panašūs į pareiškėjos pavadinimą ir registruotą ženklą, klaidina visuomenę dėl vartojimo kredito paslaugos teikėjo, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus ir taip pažeidžia daugelio vartotojų interesus. Todėl pareiškėja kreipėsi į Tarybą su prašymu pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimo. Nurodė, kad UAB „VIA SMS LT“ ir UAB „Soho group“ yra įsikūrusios tik prieš metus, jose dirba nedaug darbuotojų, bendrovės turi nedidelius įstatinius kapitalus. Tuo tarpu UAB „4finance“ yra tapusi greitųjų kreditų paslaugų rinkos lydere, nuosekliai, skaidriai ir nuolatos kurianti vartotojų ir valstybės pasitikėjimą bendrove bei verslu. Dėl šių priežasčių nurodė, kad, neturėdamos veiklos patirties, išpopuliarinto vardo, Bendrovės, plačiai naudodamos savo reklamoje ir internetinės svetainės adrese raktažodžius „smscredit“ ir „smscredit.lt“, ciniškai siekia pasinaudoti pareiškėjos sukurta pavadinimo ir prekės ženklo verte. Bendrovės, o ypač UAB „VIA SMS LT“, sąmoningai ir nesąžiningai siekia suklaidinti vartotoją dėl greitųjų kreditų paslaugos tiekėjo, jo patikimumo ir sąžiningumo. Todėl, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 dalies nuostatomis, pareiškėja Tarybos prašė pradėti tyrimą ir nustačius, kad Bendrovės, naudodamos reklaminius raktažodžius „smscredit.lt“, „smscredit“ klaidina visuomenę, įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus ir taikyti atitinkamas sankcijas.
Taryba tris kartu kreipėsi į pareiškėją su raštais, prašydama papildyti skundą įrodymais, kad buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai. Pareiškėja į šiuos reikalavimus atsakė, pateikdama visus protingomis pastangomis įmanomus gauti argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad Bendrovės, klaidindamos visuomenę dėl vartojimo kredito paslaugos teikėjo, pažeidžia daugelio vartotojų interesus. Į atsakovės rašte pateiktus argumentus, jog aktyvavus klaidinančią nuorodą www.google.lt, vartotojas būtinai supras, kad pateko ne į UAB „4finance“ valdomą internetinį puslapį, pareiškėja atsakė, jog paprastai tinklalapio valdytojas gali būti nustatytas tik po specialaus tyrimo, o tai nėra suderinama su vidutinio vartotojo sąvoka. Pabrėžė, kad vien išorinis tinklalapio apipavidalinimas neturi jokios įtakos teisiniam valdymo faktui nustatyti. Jei vartotojas ieško būtent pareiškėjos teikiamų paslaugų, naudodamas raktinius žodžius „smscredit.lt“ ar „smscredit“, aktyvuodamas paieškos rezultato nuorodas, vartotojas gali būti suklaidintas dėl teisinio ir faktinio domeno valdytojo ir atitinkamai atsakingo asmens už paslaugos teikimą.
Neatsižvelgdama į visumą UAB „4finance“ pateiktų įrodymų ir teisinių argumentų, Taryba Nutarimu atsisakė pradėti tyrimą. Motyvavo, kad pareiškėja nepateikė net minimalių įrodymų, kurie bent jau leistų įtarti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesų pažeidimą ir nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kodėl skundžiama reklama klaidina arba gali suklaidinti vartotojus, o žalą šiuo atveju patiria tik pareiškėja.
Pareiškėjos nuomone, Taryba nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pradėti tyrimą, nes nustatyti, kokiu mastu Bendrovių reklama pažeidžia teisės aktų nuostatas iš esmės įmanoma tik pradėjus tyrimą. Be to, šių Bendrovių reklama vartotojai yra klaidinami ar gali būti suklaidinti dėl paslaugos kilmės, nes vartotojams yra sudaromas įspūdis, kad besireklamuojantis subjektas paslaugas teikia kaip pareiškėjos tinklo narys, ar kitaip susijęs su subjektu, kurio prekių ženklą naudoja reklamoje kaip raktažodį. Dėl šių priežasčių Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to naikintinas.
Į Nutarime išdėstytus argumentus, kad pareiškėja nepateikė net minimalių įrodymų, kurie leistų įtarti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesų pažeidimą, pareiškėja atsakė, kad jos pateikiama informacija turi būti pakankama ne pažeidimo mastui įrodyti. Mano, kad pareiškėja tokiais atvejais privalo įrodyti ne pažeidimo faktą, o tik pateikti minimalius įrodymus tam, kad pagrįsti įtarimus dėl tokio fakto egzistavimo. Pažymėjo, kad pirminis įrodymas apie Bendrovių pažeidimo mastą yra duomenys apie tai, kiek kartų vartotojai buvo suaktyvinę klaidinančias nuorodas ir, kiek iš jų sudarė paskolų sutartis. Tačiau ši informacija yra komercinė paslaptis, kurios pareiškėja negali gauti iš viešųjų informacijos šaltinių. Nurodė, kad kreipėsi į Bendroves, prašydama pateikti duomenis apie nuorodos paspaudimų skaičių, IP adresus, šiems vartotojams suteiktų paskolų skaičių ir šių paskolos sutarčių vykdymo duomenis, tačiau į šiuos prašymus atsakyta nebuvo. Taigi, pareiškėja neturi jokių galimybių pateikti iš pirminių šaltinių gautų ir tiesioginių pažeidimo mastą įrodančių dokumentų. Todėl nustatyti, kokiu mastu Bendrovių reklama pažeidžia teisės aktų nuostatas iš esmės įmanoma tik pradėjus tyrimą, atsakovei naudojantis valstybės suteiktomis galiomis. Be to, atkreipė dėmesį, kad UAB „4finance“ Tarybai pateikė daugiau nei minimalų kiekį įrodymų ir paaiškinimų tam, kad būtų pagrįsti įtarimai apie galimą pažeidimo mastą. Taigi, Nutarimas yra priimtas, neatsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neturi galimybės iš pirminių šaltinių gauti tiesioginių pažeidimo mastą įrodančių dokumentų ar duomenų, todėl nepagrįstai apriboja pareiškėjos teisę į sąžiningą konkurenciją ir dėl to yra neteisėtas, o reikalaujamas įrodinėjimo standartas yra neįmanomas įgyvendinti.
Į Tarybos argumentus, jog iš pareiškėjos pateiktų duomenų nėra pagrindo įtarti, kad vidutinis vartotojas, patekęs į kitą tinklalapį galėtų nesuprasti, jog tai nėra pareiškėjos interneto tinklalapis, dėl ko Taryba neturi pagrindo pradėti tyrimą dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio ar kitų straipsnių reikalavimų pažeidimo, UAB „4finance“ atsakė cituodama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje pateiktus teisinius argumentus, vadovaudamasi kuriais tvirtino, kad Bendrovių reklama vartotojai taip pat yra klaidinami ar gali būti suklaidinti dėl paslaugos kilmės, dėl ko Nutarimas yra neteisėtas. Pareiškėjos įsitikinimu, priešingai nei teigiama Nutarime, vien iš vizualinio tinklalapių skirtumo neįmanoma nustatyti, ar Bendrovės yra ar nėra UAB „4finance“ grupės nariai ar kaip nors kitaip su ja susiję. Šių Bendrovių reklama, rodoma kartu su paieškos, interneto vartotojų atliktos panaudojus žodį „smscredit“ arba „smscredit.lt“, rezultatais, gali vartotojus suklaidinti ir sudaryti jiems įspūdį, kad greitųjų kreditų paslaugas Bendrovės teikia kaip pareiškėjos komercinio tinklo narės. Atitinkamai tokia reklama neleidžia nustatyti, ar Bendrovės yra trečiasis asmuo pareiškėjos atžvilgiu, ar, priešingai, pareiškėja yra ekonomiškai su jomis susijusi. Tokiu atveju, pasak Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, reikėtų konstatuoti prekių ženklo kilmės nuorodos funkcijos pažeidimą.
Teisminio nagrinėjimo metu UAB „4finance“ atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos UAB „4finance“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Taryba nesutinka su UAB „4finance“ skundo argumentais, kad ji pateikė daug daugiau nei minimalų kiekį įrodymų pagrįsti įtarimams dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimo, todėl Taryba turėjo pradėti tyrimą dėl Bendrovių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškinimais bei Konkurencijos įstatyme ir 2004-09-16 priimtu Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-139 patvirtintame Konkurencijos tarybos darbo reglamente (toliau – Darbo reglamentas) nustatytais reikalavimais prašymams dėl tyrimo pradėjimo, kad pareiškėjas privalo pateikti jam žinomus įrodymus, jog prašomi ištirti veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, taip pat nuomonę pagrįsti ne prielaidomis, o faktais, ir šio reikalavimo neįvykdžius, t. y. nepateikiant įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą įtarti dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimo, padarė išvadą, kad yra tinkamas pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą.
Pabrėžė, jog tam, kad būtų pradėtas tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimo, asmuo, pateikdamas prašymą, turi ne tik nurodyti faktines aplinkybes, bet ir jas pagrįsti įrodymais, jog skundžiamo ūkio subjekto veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiškėja Tarybai pateikė skundą ir jį papildančius raštus, kuriuose buvo nurodyta, kad naudodamos savo reklamoje („Google“ paieškos sistemoje) žymenis (reklaminius raktažodžius „smscredit.lt“ ir „smscredit“), kurie yra tapatūs ar klaidinamai panašūs į UAB „SMScredit.lt“ pavadinimą ir registruotą ženklą, Bendrovės klaidina visuomenę. Tokiu būdu, vidutinis vartotojas, aktyvuodamas nuorodą, yra klaidinamas dėl paslaugos (vartojimo kredito) tiekėjo, kas, pareiškėjos nuomone, suponuoja, jog taip yra pažeidžiama sąžininga konkurencija. Kaip faktinius įrodymus, pareiškėja pateikė tik statistinius duomenis, kurie nurodo, kokį kreditų kiekį yra suteikusios visos bendrovės, kiek per 2011 m. pirmąjį pusmetį buvo suteikta paskolų vienetais bei pateikė statistinius duomenis apie UAB „SMScredit.lt“. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų prielaidas, kad vartotojai gali nepastebėti skirtumo tarp UAB „SMScredit.lt“ paieškos sistemoje „Google“ pateikiamos nuorodos ir Bendrovių pateikiamų nuorodų bei, kad dėl to būtų pakenkta vartotojų interesams.
Remiantis tuo, kad pareiškėjos pareiga yra pateikti argumentus dėl galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei įrodyti, kad buvo pažeistas viešas interesas, o nagrinėjamu atveju UAB „4finance“ nepateikė pakankamų duomenų, kad būtų galima įtarti, jog UAB „Nordecum“, UAB „VIA SMS LT“ ir UAB „Soho Group“ veiksmai galėjo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, Taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 5 punkto pagrindu.
Nesutinka Taryba ir su pareiškėjos argumentais, kad Bendrovių skleista reklama yra laikytina klaidinančia reklama pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnyje numatytus teisingumo ir pateikimo būdo kriterijus ir pabrėžia, kad pareiškėja nurodė tik prielaidą, jog vartotojai gali nepastebėti skirtumo tarp UAB „SMScredit.lt“ paieškos sistemoje „Google“ pateikiamos nuorodos ir Bendrovių pateikiamų nuorodų, dėl ko gali būti pakenkta vartotojų interesams, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad tokia reklama yra klaidinanti ir ja klaidinami vartotojai.
Remdamasi bendrais prašymo dėl tyrimo pradėjimo reikalavimais ir atsižvelgdama į pareiškėjos pateiktą informaciją, Taryba laikosi pozicijos, jog nėra pagrindo įtarti, kad vidutiniai vartotojai, kurie yra pakankamai informuoti, protingai apdairūs, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius, patekę į kitą tinklalapį galėtų nesuprasti, jog tai nėra pareiškėjos interneto tinklalapis. Atsižvelgdama į tai, jog vertinant vidutinio vartotojo požiūriu buvo nustatyta, kad vartotojo ekonominis elgesys negalėjo būti paveiktas Bendrovių veiksmais, o UAB „4finance“ nepateikė jokių įrodymų, kad vartotojas dėl klaidinamos reklamos patyrė ar galėjo patirti papildomų išlaidų ar finansinių nuostolių, daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, jog vidutinis vartotojas galėjo būti klaidinamas, o tuo pačiu leistų įtarti Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Be to, pastebėjo, kad pareiškėjos rašte nurodyti argumentai sietini ne su Reklamos įstatymo pažeidimu, bet su galimais supainiojimo ir nesąžiningo naudojimosi konkurento prekių ženklu atvejais, t. y. su galimais Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 punkto ar Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 4 ir 7 punktų pažeidimais.
Teisminio nagrinėjimo metu Tarybos atstovė palaikė atsiliepime į UAB „4finance“ skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nordecum“ atsiliepime į pareiškėjos UAB „4finance“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. UAB Nordecum“ teigimu, jos veiksmai neprieštarauja sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir Taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Bendrovių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.
UAB „Nordecum“ nuomone, prekės ženklo žodžiai, užrašyti be skiriamųjų požymių ar kitu grafiniu būdu, nėra įregistruoti Valstybiniame patentų biure, yra nebe prekės ženklas, o tiesiog užrašas. Taigi, pareiškėjos nurodyto Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimo traktavimas iš esmės yra neteisingas, nes patys savaime „raktiniai žodžiai“ negali būti tapatūs „prekės ženklui“. Nurodė, kad UAB „Nordecum“ nesinaudoja pareiškėjos prekės ženklu ir pabrėžė, jog, reklamuodama savo paslaugas, naudojasi internetinės paieškos sistema „Google“, tačiau neatsako už joje naudojamus reklamos metodus ir formas, nes tai nėra UAB „Nordecum“, kaip reklamos užsakovo, kompetencija. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurie pareiškėjos skundo teiginiai yra nekorektiški ir menkinantys kitą rinkos dalyvį, kas panašėja ne į sąžiningos konkurencijos, o į iškreiptos konkurencijos – monopolijos siekį.
Byloje kilęs ginčas dėl Tarybos Nutarimo, kuriuo Taryba nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Nordecum“, UAB „VIA SMS LT“ ir UAB „Soho group“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl minėtos institucijos pareigos pradėti tyrimą.
Byloje ir jos priede pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „SMScredit.lt“ 2011-06-22 su skundu kreipėsi į Tarybą, prašydama pradėti tyrimą ir, nustačius, kad Bendrovės, naudodamos reklaminius raktažodžius „smscredit.lt“, „smscredit“, klaidina visuomenę, įpareigoti šiuos veiksmus nutraukti ir taikyti Bendrovėms atitinkamas sankcijas (Tarybos byla, b. l. 1-2). Skunde Tarybai paaiškino, kad UAB „SMScredit.lt“ nuo 2008-09-24 teikia greitųjų kreditų paslaugą, naudodama ir populiarindama bendrovės pavadinimą, interneto svetainę www.smscredit.lt bei prekinį ženklą. 2001-05-25 buvo pastebėta, kad į www.google.lt paieškos lauką įvedus raktažodį „smscredit.lt“ arba „smscredit“, reklamuojamų tinklalapių sąrašo viršuje yra pateikiamos nuorodos į UAB „Soho group“ tinklalapį www.sohocredit.lt, į UAB „Nordecum“ tinklalapį www.smspinigai.lt ir į UAB „VIA SMS LT“ tinklalapius smscredit.viasms.lt ir www.viasms.lt. Nurodė, kad UAB „SMScredit.lt“ jokia forma nėra suteikusi leidimo naudoti savo pavadinimą ir prekių ženklą šių bendrovių veikloje, todėl Bendrovės klaidina visuomenę ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. Kartu su šiuo skundu pareiškėja Tarybai pateikė: antstolio 2011-05-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 72/11/08 su priedais (Tarybos byla, b. l. 3-13); antstolio 2011-06-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 72/11/10 su priedais (Tarybos byla, b. l. 14-24), 2011-05-30 advokato P. Astromskio pareiškėjos vardu Bendrovėms pateiktas pretenzijas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo (Tarybos byla, b. l. 25-27) ir UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaitas apie pareiškėją ir Bendroves (Tarybos byla, b. l. 28-35).
Kaip matyti iš Tarybos byloje surinktų įrodymų, Taryba 2011-07-14 su raštais kreipėsi į Bendroves, informuodama jas apie gautą skundą ir prašydama pateikti atsakymą (Tarybos byla, b. l. 36-41).
Taryba 2011-07-26 raštu Nr. (2.16-26) 6V-1634 kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad jos pareiškime pateikta informacija ne visa apimtimi atitinka pareiškimui pradėti įstatymo pažeidimo tyrimą nustatytus reikalavimus, kurie išdėstyti Konkurencijos įstatyme ir Darbo reglamente, ir prašė iki 2011-08-12 Tarybai pateikti įrodymus, kad buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai bei kitą, pareiškėjos nuomone, reikšmingą informaciją (Tarybos byla, b. l. 43-44). Į šį raštą pareiškėja atsakė 2011-08-11 raštu Nr. 20110811/01, pateikdama paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad UAB „SMScredit.lt“ yra viena iš daugiausiai vartotojų aptarnaujanti bendrovė, kuri toliau investuoja į paslaugų plėtrą, o dėl nesąžiningos Bendrovių veiklos bus suklaidinta daug vartotojų, kurie turės teisinius santykius su žymiai didesnio rizikingumo bendrovėmis. Kaip papildomus įrodymus pareiškėja paaiškinimuose pateikė statistinius stuomenis, kurie nurodo, kokį kiekį kreditų yra suteikusios greituosius kreditus teikiančios bendrovės, kiek per praeitą pusmetį buvo suteikta paskolų vienetais ir statistinius duomenis apie pačią pareiškėją (Tarybos byla, b. l. 45-46).
Taryba 2011-09-08 raštu Nr. (2.16-26) 6V-1924 pakartotinai kreipėsi į UAB „SMScredit.lt“, nurodydama, kad pareiškėjos pateikta informacija ir papildomi paaiškinimai nepagrindžia nuomonės, kad Bendrovės, paieškos sistemoje „Google“ naudodamos raktažodį „smscredit“, pateikdamos nuorodą į šių Bendrovių valdomus tinklalapius, pažeidžia daugelio vartotojų interesus. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalimi, 25 str. 1 dalimi, Darbo reglamento 25 ir 26 punktais, pakartotinai prašė pareiškėjos iki 2011-09-19 pateikti įrodymus, kad jos skundžiami Bendrovių veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus arba siūlė dėl galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pažeidžiančių tik pareiškėjos interesus, kreiptis į teismą (Tarybos byla, b. l. 47-49). Į šį raštą UAB „SMScredit.lt“ atsakė 2011-09-19 raštu Nr. 01, pateikdama paaiškinimus, kad, pareiškėjos nuomone, Bendrovės, klaidindamos vartotojus dėl vartojimo kredito tiekėjo, pažeidžia daugelio vartotojų interesus. Šiame rašte, kaip jos nuomonę pagrindžiančius įrodymus, pareiškėja nurodė, kad Bendrovių paieškos svetainėje „Google“ skleidžiamoje reklamoje yra naudojamas žymuo, kuris yra tapatus ar panašus į UAB „SMScredit.lt“ pavadinimą ar registruotą ženklą ir tokiu būdu vidutinis vartotojas, aktyvuodamas nuorodą, yra klaidinamas dėl paslaugos tiekėjo. Toks reklamos pateikimo būdas, pareiškėjos nuomone, įrodo, kad Bendrovių skleidžiama reklama turi klaidinančios reklamos požymių (Tarybos byla, b. l. 50-51).
Taryba 2011-10-05 raštu Nr. (2.16-26) 6V-2106 dar kartą informavo pareiškėją, kad jos pateikti paaiškinimai nepagrindžia nuomonės, jog Bendrovės, paieškos sistemoje „Google“ naudodamos raktažodį „smscredit“, pateikdamos nuorodą į šių Bendrovių valdomus tinklalapius, pažeidžia daugelio vartotojų interesus. Atsižvelgdama į tai, Taryba dar kartą paprašė pareiškėjos iki 2011-10-17 pateikti įrodymus, kad jos skundžiami Bendrovių veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus (Tarybos byla, b. l. 52-55). Į šį Tarybos raštą pareiškėją atsakė 2011-10-17 raštu, pateikdama paaiškinimus, kad jau yra pateikusi visus turimus įrodymus ir argumentus dėl Bendrovių padarytų ir toliau daromų Konkurencijos bei Reklamos įstatymų pažeidimų (Tarybos byla, b. l. 56).
Taryba, įvertinusi UAB „SMScredit.lt“ skunde išdėstytus argumentus ir pateiktus dokumentus, 2011-11-17 priėmė Nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 17 str. 2 dalimi, 19 str. 1 dalimi, Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalimi bei 25 str. 4 d. 4 bei 5 punktais, nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Bendrovių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams (Tarybos byla, b. l. 59-64).
Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra vertinama, ar Bendrovės pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teisminio nagrinėjimo ribos – vertinimas, ar Taryba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjos skundą ir pateiktą informaciją.
Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucijos 46 str. 1 ir 3 dalys). Šie principai visumoje su kitais Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintais principais sudaro šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Minėto statymo 2 str. 1 dalis draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.
Tarybos kompetencija apibrėžta Konkurencijos įstatymo 19 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Taryba: kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų; nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje; duoda privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą rinkoms tirti ar kitiems tarybos uždaviniams vykdyti; nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus; tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; kreipiasi į teismą, kad būtų apginti valstybės ir kitų asmenų šio įstatymo saugomi interesai; pagal kompetenciją priima teisės aktus; pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai; vykdo kitus šiame bei kituose įstatymuose numatytus įgalinimus.
Pagal Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 ir 7 punktus, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimą.
Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 dalį, klaidinančia reklama laikoma tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.
Pagal Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 dalį, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu inter alia dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ar padarytos žalos atlyginimo, o Taryba nesąžiningos konkurencijos veiksmus tiria tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Institucija už šiuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas (Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalis).
Sistemiškai aiškindamas aptartą teisinį reguliavimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tuo tarpu 17 straipsnyje apibrėžiami galimi teisių gynimo būdai, kuomet Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio nuostatos yra pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 dalyje kaip bendra taisyklė yra įtvirtinta nuostata, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame būtų išdėstyti tam tikri reikalavimai. Tuo tarpu Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalyje, kuri traktuotina kaip išimtis iš 17 str. 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, nurodyta, kad Taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. LVAT, aiškindamas pirmiau nurodytą teisės normą, yra pažymėjęs, jog aptariamu atveju Tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę), ir jai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų ar vartotojų skundus, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises (LVAT 2003-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-355-03). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad toks išskirtinis kompetencijos Tarybai, šiuo konkrečiu atveju, suteikimas suponuoja, jog Taryba turi pareigą pradėti tyrimą tik tuo atveju, kai pirmiau minėtas viešasis interesas yra akivaizdžiai išreikštas, t. y. kilęs socialinis konfliktas yra plataus masto. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga tai, ką kreipdamiesi į Tarybą siekia apginti konkretūs pareiškėjai, o yra reikšminga tai, ar iš turimos informacijos galima daryti prielaidą, kad gali būti pažeistas viešasis interesas.
Pagal Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 dalį, prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas (Konkurencijos įstatymo 25 str. 2 dalis).
Darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad pareiškime turi būti nurodyta: pareiškėjo pavadinimas, buveinė, taip pat įgalioto atstovo pavardė ir adresas, kontaktiniai telefonai, elektroninio pašto adresai, ūkio subjekto, kurio veiksmai skundžiami, pavadinimas, buveinė, trečiųjų suinteresuotų asmenų pavadinimai ir buveinės, konkretūs skundžiami veiksmai, jų atlikimo data, pareiškėjui žinomos skundžiamų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, pareiškėjo reikalavimai, pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pagal Darbo reglamento 26 punktą, jei pareiškime prašoma ištirti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, numatytus Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, pareiškėjas privalo pateikti jam žinomus įrodymus, kad prašomi ištirti veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Darbo reglamento 27 punkte nustatyta, jog prie pareiškimo pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes. Pagal Darbo reglamento 11.1. punktą, skyriaus vedėjas pagal skyrių kompetenciją, apibrėžtą Tarybos administracijos nuostatuose ir skyriaus nuostatuose, priima sprendimus dėl pareiškėjo informavimo, kad pareiškimas pradėti įstatymo pažeidimo tyrimą ar kito klausimo nagrinėjimą neatitinka Konkurencijos įstatyme ir šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 dalis nustato, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.
Atitinkamai, sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą, Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalies ir 25 str. 1 bei 4 dalių nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Todėl vertinant, ar, pavyzdžiui, atsisakymas pradėti tyrimą, atsisakymą grindžiant Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 dalies 4 ir 5 punktais (kaip yra nagrinėjamu atveju), yra pagrįstas, turi būti vertinama, ar Taryba iš tikrųjų neturi duomenų, kurie pagrįstai leistų įtarti ne apskritai buvus Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimus, o tokį nuostatų, draudžiančių nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pažeidimą, kai pažeidžiami daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai ir kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.
Pareiškėja skunde ir papildomuose paaiškinimuose Tarybai nurodė, kad Bendrovės, savo reklamoje naudodamos žymenis (reklaminius raktažodžius „smscredit.lt” ir „smscredit”), kurie yra tapatūs ar klaidinamai panašūs į UAB „SMScredit.lt” pavadinimą ir registruotą prekės ženklą, klaidina visuomenę ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, tokiu būdu pažeisdamos Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio, draudžiančio nesąžiningą konkurenciją, ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio, draudžiančio naudoti klaidinančią reklamą, nuostatas.
Šiuo aspektu teismas daro išvadą, kad pareiškėja nei kartu su skundu Tarybai, nei vėliau Tarybai tris kartus paprašius pateikti papildomos informacijos, nepateikė jokių konkrečių, bent minimalių, faktinių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad Bendrovės aukščiau nurodytais savo veiksmais pažeidė daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.
LVAT 2004-12-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-1055/2004 yra nurodęs, kad prašymas ištirti Konkurencijos įstatymo nuostatų laikymąsi negali būti abstraktaus pobūdžio ir pažymėjo, kad aplinkybių nurodymas savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą, nes jose reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris.
Tarybos byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „SMScredit.lt” (dabar UAB „4finance”) Tarybai pateikti įrodymai dėl Bendrovių veiksmais padaryto Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimo yra tik teoriniai, pagrįsti vien prielaidomis ir pareiškėjos subjektyvia nuomone. Atkreiptinas dėmesys, jog Taryba, pasinaudodama Darbo reglamente numatyta teise informuoti pareiškėją apie trūkstamus įrodymus, net tris kartus kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti įrodymus, kurie pagrįstų teiginius, kad pareiškėjos skunde nurodytais veiksmais Bendrovės pažeidė ne tik pareiškėjos, bet daugelio ūkio subjektų ar vartotojų, interesus, tačiau visais atvejais pareiškėja Tarybai atsakė, tik pateikdama teorinius, abstraktaus pobūdžio paaiškinimus, kurių nepagrindė jokiais konkrečiais faktiniais įrodymais. Pareiškėja skunde teismui, kaip ir skunde Tarybai teigia, kad Bendrovės, savo reklamoje naudodamos reklaminius raktažodžius „smscredit.lt” ir „smscredit”, kurie yra tapatūs ar klaidinamai panašūs į UAB „SMScdredit.lt” pavadinimą ir registruotą ženklą, ciniškai siekia pasinaudoti pareiškėjos sukurta pavadinimo ir prekės ženklo verte ir tokiu būdu suklaidinti vartotoją dėl greitųjų kreditų paslaugos teikėjo, jo patikimumo ir sąžiningumo, tačiau teismas tokį pareiškėjos argumentą vertina kritiškai. Visų pirma, pareiškėja, kaip minėta, nei pareiškime, nei jo papildyme nenurodė, nepateikė įrodymų, kaip konkrečiai ir kokiu mastu galimai klaidinanti informacija pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus ir nepateikė jokių šias prielaidas pagrindžiančių dokumentų. Antra, Tarybos byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl Bendrovės veiklos su skundais ar kitokio pobūdžio pareiškimais į Tarybą būtų kreipęsi ne tik pareiškėja, bet ir kiti ūkio subjektai ar vartotojai, kurių interesai ar teisės buvo pažeisti. Tai rodo, kad realią žalą dėl Bendrovių veiklos iš esmės galimai patyrė tik pati UAB „4finance“ ir į Tarybą pareiškėja kreipėsi, siekdama apginti savo asmeninius interesus.
Kadangi pareiškėja nei Tarybai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai, teismas konstatuoja, kad Taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 4 punktu, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos skundas Tarybai netenkino minimalių įrodymų pakankamumo tyrimui dėl galimo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimų pažeidimo pradėjimo reikalavimų, įtvirtintų Darbo reglamento 26-27 punktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba skundžiamame akte ir ankstesniuose savo raštuose, siųstuose pareiškėjai, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 dalimi, teisingai siūlė pareiškėjai dėl galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pažeidžiančių tik UAB „SMScredit.lt“ interesus, kreiptis į teismą su ieškiniu, o ne į Tarybą.
Pareiškėja vėlesniuose savo raštuose Tarybai nurodė, kad Bendrovių skleista reklama, be kita ko, laikytina klaidinančia reklama pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus jos teisingumo ir pateikimo būdo kriterijus.
Reklamos įstatymo 5 str. 2 dalis nustato, jog, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Apibūdinant teisingumo kriterijų, išaiškinama, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįstišių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamųteiginiųteisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, o dėl pateikimo kriterijaus nurodoma, kad reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.
Vertindamas argumentus dėl Bendrovių skleistos reklamos teisingumo kriterijaus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja niekaip nepagrindė savo teiginių, kodėl Bendrovių skleidžiama reklama yra neteisinga. Tai, kad savo reklamose Bendrovės naudoja reklaminius raktažodžius „smscredit.lt“, „smscredit“, kurie yra tapatūs ar panašūs į  UAB „SMScredit.lt“ pavadinimą, nėra pagrindas daryti išvadą, kad Bendrovių reklama yra klaidinanti. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų teiginius dėl Bendrovių skleidžiamos reklamos neteisingumo, pareiškėja nepateikė.
Vertindamas Bendrovių reklamos pateikimą, teismas sutinka su Tarybos šiuo aspektu išdėstyta pozicija, kad pareiškėja nurodė tik prielaidą, jog vartotojai gali nepastebėti  skirtumo tarp UAB „SMScredit.lt“ paieškos sistemoje „Google“ pateikiamos nuorodos ir Bendrovių pateikiamų nuorodų.
Vadovaudamasis Reklamos įstatymo 5 str. 7 dalimi, teismas daro išvadą, jog pagrįsti yra Tarybos teiginiai dėl to, kad nėra pagrindo įtarti, jog vidutiniai vartotojai, kurie yra pakankamai informuoti, protingai apdairūs, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius, patekę į kitą interneto tinklalapį galėtų nesuprasti, jog tai nėra UAB „SMScredit.lt“ interneto tinklalapis. Kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateiktų įrodymų (b. l. 12-14), į paieškos sistemą „Google“ įvedus žodžius „smscredit.lt“ arba „smscredit“, prie nuorodų su šiais žodžiais pateikiami ir Bendrovių atskiri internetinių puslapių adresai, todėl nėra pagrindo įtarti, kad vidutinis vartotojas gali nesuprasti, jog šios nuorodos nukreipia ne į UAB „4finance“ (buvusi UAB „SMScredit.lt“) valdomą internetinę svetainę www.smscredit.lt.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėja Tarybai nepateikė pakankamai duomenų, kurie leistų įtarti, jog vidutinis vartotojas galėjo būti klaidinamas Bendrovių daromais veiksmais, todėl Taryba pagrįstai nusprendė nepradėti tyrimo dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Taryba Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 4 ir 5 punktų pagrindu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „4finance” skunde nurodytų aplinkybių, todėl Tarybos Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė:

pareiškėjos UAB „4finance“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
 
Teisėjai
Arūnas Kaminskas
Rūta Miliuvienė
Jūra Marija Strumskienė
KT nutarimas paliktas nepakeistas