DĖL VIASAT WORLD LIMITED IR VIASAT AS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO IR SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 102 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS
Administracinė byla Nr. A502-706/2013
Procesinio sprendimo kategorija 7.3.; 7.6.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
2013 m. kovo 05 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant Rasai Kubickienei,
dalyvaujant pareiškėjo TEO LT, AB atstovui advokatui Mariui Juoniui,
atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Linai Strikauskaitei,
trečiųjų suinteresuotų asmenų Viasat World Limited ir Viasat AS atstovei advokatei Linai Darulienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo TEO LT, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo TEO LT, AB skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Viasat World Limited, Viasat AS ir UAB „KAVAMEDIA“ dėl nutarimo panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba)
2011 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-233 „Dėl Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“ (Konkurencijos tarybos tyrimo byla,
XV t., b. l. 41–49) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo:
2011 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-233 „Dėl Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“ (Konkurencijos tarybos tyrimo byla,
XV t., b. l. 41–49) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo:
1. Tyrimą dėl Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams nutraukė ir pripažino, jog toliau tęsti tyrimą dėl šio tyrimo metu nagrinėtų Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams nėra teisinio pagrindo.
2. Patvirtino šiuos Viasat World Limited įsipareigojimus ir jų įgyvendinimo sąlygas:
2.1. Visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams, įsigyjantiems „Viasat Sport Baltic“ kanalą jo platinimui daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų pirkėjams, taikyti nediskriminacines „Viasat Sport Baltic“ kanalo platinimo sąlygas visą prisiimamų įsipareigojimų galiojimo laikotarpį.
2.2. Bendrovės įsipareigojimai yra taikomi sandoriams, sudaromiems po Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo būtų patvirtinti Viasat World Limited įsipareigojimai, rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos. Sutartys, kurios sudarytos iki Viasat World Limited įsipareigojimų prisiėmimo dienos ir kuriose nustatytos kitokios „Viasat Sport Baltic“ kanalo įsigijimo ir platinimo sąlygos, lieka galioti iki šių sutarčių galiojimo termino, numatyto tokiose sutartyse, pabaigos, tačiau negali būti pratęsiamos.
2.3. Bendrovės įsipareigojimai prisiimami 2 metų laikotarpiui, tačiau pasibaigia anksčiau, jei panaikinamas „Viasat Sport Baltic“ kanalas.
3. Įpareigojo Viasat World Limited ir Viasat AS per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo dienos informuoti Lietuvoje veikiančius daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjus apie prisiimtus įsipareigojimus ir per 5 dienas nuo šio įsipareigojimo įvykdymo dienos Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus apie informavimą.
Pareiškėjas TEO LT, AB kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimą. Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 1–25) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas suteikia Tarybai teisę (diskreciją) nutraukti tyrimą tik tais atvejais, kai: įtariamą pažeidimą sudarantys veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams; ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukia įtariamą pažeidimą sudarančius veiksmus. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai pripažino, kad Viasat World Limited veiksmai nepadarė žalos įstatymo saugomiems interesams. Pareiškėjas žalą įstatymų saugomiems interesams sieja su dviem aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2009 iki 2011 metų didelė dalis daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugos Lietuvoje vartotojų (nuo 66 800 iki 146 633 abonentų) neturėjo galimybėms matyti „Viasat Sport Baltic“ (toliau – ir VSB) kanalu transliuojamų unikalių, specialiai Lietuvos sporto aistruoliams parinktų, sporto renginių (pavyzdžiui, pareiškėjo abonentai negalėjo matyti visų 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato transliacijų, kurių išimtines transliavimo Lietuvoje teises yra įsigijusi Viasat World Limited (išskyrus tas rungtynes, kurios buvo transliuojamos nemokamais kanalais); dėl galimybės pasiūlyti VSB nebuvimo pareiškėjas neteko nemažos dalies esamų bei potencialių klientų). Pareiškėjo teigimu, nėra nė vieno precedento, priskiriančio transliacijas internetu ir televizijos transliacijas vienai rinkai. Tai lemia pakankamai akivaizdūs paslaugų skirtumai (techninė paslaugos realizacija, transliavimo kokybė, komfortas, kuriuo mėgaujasi paslaugą gaunantis asmuo ir t. t.). Pareiškėjo veiklos modelis labai gerai iliustruoja skirtumą tarp interneto ir televizijos. Nors pareiškėjo siūloma daugiakanalės abonentinės televizijos paslauga „Interaktyvioji Gala“ yra teikiama naudojant jai priklausantį interneto ryšio tinklą, šios paslaugos teikimas yra pareikalavęs specialiųjų techninių priemonių įdiegimo, kad paslauga galėtų būti teikiama ne kaip „internetas“ bet kaip „televizija“. Tai, kad televizijos paslaugą „Interaktyvioji Gala“ įsigyjantys klientai neretai kartu įsigyja ir interneto paslaugą, tik patvirtina, jog internetas negali pakeisti televizijos.
Tarybos išvada apie televizijos tariamą pakeičiamumą internetu yra pagrįsta prielaida, kad visi pareiškėjo abonentai turi prieigą prie interneto ir vartotojai yra pakankamai gerai informuoti apie galimybes internetu stebėti sporto varžybas. Nutarime nepaaiškinama, kokia bylos medžiaga remiamasi darant prielaidą, kad visi pareiškėjo abonentai yra įsigiję interneto paslaugą. Realybėje net 66 proc. paslaugos „Skaitmeninė Gala“ žiūrovų arba 47 tūkst. abonentų nesinaudoja interneto paslaugomis (šie klientai yra vyresnio amžiaus, dažnai gyvena kaimo vietovėse). Nutarime nurodomi alternatyvūs sporto renginių stebėjimo šaltiniai nėra lygiaverčiai pakaitalai nei turinio, nei kitų parametrų požiūriu VSB kanalui. Viasat World Limited diskriminacinė praktika lėmė, kad per laikotarpį nuo 2009 iki 2011 metų didelė dalis daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugos Lietuvoje vartotojų neturėjo galimybėms matyti VSB ir taip pakankamai didelė vartotojų grupė patyrė žalą.
Pareiškėjo manymu, neįmanoma „Viasat“ grupės įmonių veiksmų traktuoti kaip mažareikšmių, nepadariusių esminės žalos įstatymo saugomiems interesams. Pareiškėjas neteko galimybės konkuruoti daugiakanalės abonentinės televizijos rinkoje taip pat efektyviai kaip ir kiti konkurentai, kuriems Viasat World Limited suteikė teisę retransliuoti VSB. Įvertinus Viasat World Limited elgesį tiek tyrimo metu, tiek ir teikiant Tarybai pasiūlymą dėl įsipareigojimų, pats faktas, jog Viasat World Limited išplatino naują pasiūlymą visoms daugiakanalėms abonentinėms skaitmeninėms televizijoms, jokiu būdu neįrodo pažeidimu įtariamo ūkio subjekto geranoriškumo. Nors tyrimas vykdomas nuo 2009 m., Viasat World Limited „geranoriškumas“ ir iniciatyva atsirado tik likus vienai dienai iki Nutarimo šioje byloje priėmimo. Be to, raštai daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjams buvo pradėti siųsti tik 2011 m. birželio 23 d., t. y. tik po to, kai Taryba priėmė sprendimą tyrimą atnaujinti.
Pareiškėjo manymu, Viasat World Limited pasiūlyti įsipareigojimai netenkina KĮ
30 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, visų pirma, dėl to, kad jie nustato tolesnį diskriminavimą tarp skaitmeniniu ir analoginiu būdu televizijos signalą retransliuojančių daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjų, t. y. Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai nenustato visiško konkurencijos sąlygų suvienodinimo; antra, Nutarime įtariamo pažeidimo pašalinimas konstatuojamas neįvertinus, ar Viasat World Limited pateiktas pasiūlymas skaitmeniniu būdu televizijos signalą retransliuojantiems ūkio subjektams iš tiesų sudaro vienodas konkurencijos sąlygas. Kadangi šiame konkrečiame tyrime identifikuotos konkurencijos problemos yra susijusios su diskriminavimu, t. y. skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymu tarpusavyje konkuruojantiems ūkio subjektams, akivaizdu, kad tokia konkurencijos problema gali būti eliminuota tik suvienodinus konkurencijos sąlygas visiems konkurentams. Norėdama įvertinti, ar Viasat World Limited siūlomi įsipareigojimai iš tiesų šalina konkurencijos problemas, Taryba privalėjo įvertinti, kokie ūkio subjektai laikytini konkurentais. Sprendimas ignoruoti 2011 m. kovo 8 d. pranešimo apie atliktą tyrimą pateiktą rinkos apibrėžimą yra nesuprantamas ir dėl to, jog „skaitmeninės“ ir „analoginės“ technologijų į atskiras rinkas savo praktikoje nebuvo išskyrusi ir Europos Komisija. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Sprendimas, kad Viasat World Limited įsipareigojimas nediskriminuoti yra taikomas tik po Nutarimo įsigaliojimo sudaromiems sandoriams, yra neproporcingas ir diskriminuojantis, dėl to ši skundžiamo Nutarimo dalis neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo. O sprendimas, kad Viasat World Limited įsipareigojimai yra nustatomi ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (VAĮ 8 str. 1 d.). Sprendimas, kad Viasat World Limited įsipareigojimas nediskriminuoti yra taikomas tik po Nutarimo įsigaliojimo sudaromiems sandoriams, suponuoja, jog skirtingos sąlygos toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams bus taikomos tol, kol nepasibaigs Viasat World Limited sudarytos pareiškėją ir UAB „KAVAMEDIA“ diskriminuojančios sutartys.
30 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, visų pirma, dėl to, kad jie nustato tolesnį diskriminavimą tarp skaitmeniniu ir analoginiu būdu televizijos signalą retransliuojančių daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjų, t. y. Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai nenustato visiško konkurencijos sąlygų suvienodinimo; antra, Nutarime įtariamo pažeidimo pašalinimas konstatuojamas neįvertinus, ar Viasat World Limited pateiktas pasiūlymas skaitmeniniu būdu televizijos signalą retransliuojantiems ūkio subjektams iš tiesų sudaro vienodas konkurencijos sąlygas. Kadangi šiame konkrečiame tyrime identifikuotos konkurencijos problemos yra susijusios su diskriminavimu, t. y. skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymu tarpusavyje konkuruojantiems ūkio subjektams, akivaizdu, kad tokia konkurencijos problema gali būti eliminuota tik suvienodinus konkurencijos sąlygas visiems konkurentams. Norėdama įvertinti, ar Viasat World Limited siūlomi įsipareigojimai iš tiesų šalina konkurencijos problemas, Taryba privalėjo įvertinti, kokie ūkio subjektai laikytini konkurentais. Sprendimas ignoruoti 2011 m. kovo 8 d. pranešimo apie atliktą tyrimą pateiktą rinkos apibrėžimą yra nesuprantamas ir dėl to, jog „skaitmeninės“ ir „analoginės“ technologijų į atskiras rinkas savo praktikoje nebuvo išskyrusi ir Europos Komisija. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Sprendimas, kad Viasat World Limited įsipareigojimas nediskriminuoti yra taikomas tik po Nutarimo įsigaliojimo sudaromiems sandoriams, yra neproporcingas ir diskriminuojantis, dėl to ši skundžiamo Nutarimo dalis neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto proporcingumo principo. O sprendimas, kad Viasat World Limited įsipareigojimai yra nustatomi ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (VAĮ 8 str. 1 d.). Sprendimas, kad Viasat World Limited įsipareigojimas nediskriminuoti yra taikomas tik po Nutarimo įsigaliojimo sudaromiems sandoriams, suponuoja, jog skirtingos sąlygos toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams bus taikomos tol, kol nepasibaigs Viasat World Limited sudarytos pareiškėją ir UAB „KAVAMEDIA“ diskriminuojančios sutartys.
Atsakovas Konkurencijos taryba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 117–124) atsakovas paaiškino, kad tiek atlikdamas tyrimą dėl galimų Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) pažeidimų, tiek įpareigodamas ūkio subjektus nutraukti atitinkamus veiksmus ir nurodydamas tokių veiksmų neatlikti ateityje ar patvirtindamas pačių ūkio subjektų pateiktus įsipareigojimus, jis gina viešąjį, o ne atskirų ūkio subjektų interesą. Todėl vien tai, jog Tarybos tyrimo rezultatas yra nepriimtinas atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie sprendimai neatitinka Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Dėl Viasat World Limited geranoriškumo, nutraukiant įtariamą pažeidimą, vertinimo Taryba pažymėjo, kad geranoriškumas, kaip ir esminės žalos įstatymų saugomiems interesams nebuvimas, yra vertinamieji kriterijai, kurie neturi iš anksto apibrėžtos vertės, todėl Taryba, spręsdama, ar yra pagrindas nutraukti tyrimą patvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus, turi diskrecijos teisę spręsti, ar atitinkami ūkio subjekto veiksmai, nutraukiant įtariamą pažeidimą, gali būti laikomi geranoriškais ar ne. Taryba veikia atsižvelgdama į visumą aplinkybių, susijusių su nagrinėta konkurencijos problema, be kita ko, taip pat ir į tai, ar ūkio subjekto veiksmai, nutraukiant įtartą pažeidimą, nėra praradę savo prasmės ar kitaip prieštarautų jau aptartam viešajam interesui, kurį gina KĮ bei SESV normos. Toks aiškinimas iš esmės yra susijęs su tuo, kad Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyrimo nutraukimo patvirtinant įsipareigojimus pagrindo tikslas – greičiau ir efektyviau pasiekiamas įtariamo pažeidimo sprendimo būdas, nei tai galėtų būti padaryta, atliekant visą tyrimą, konstatuojant pažeidimą ir paskiriant baudą.
Be to, Europos Komisijai priimant sprendimą pagal Europos Tarybos
2002 m. gruodžio 16 d. reglamento (EB) Nr. 1/2003 (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas
Nr. 1/2003) 9 straipsnį (patvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus), taip pat nėra nustatyta jokių laiko apribojimų, kad ūkio subjektas savo įsipareigojimus turėtų pateikti ne vėliau ar ne anksčiau kaip iki kažkokio konkretaus tyrimo veiksmo atlikimo ar procesinio sprendimo priėmimo. Vienintelis su laiku susijęs apribojimas – įsipareigojimai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo galutinai baigiamas konkrečios bylos dėl tirtų ūkio subjekto veiksmų nagrinėjimas (pavyzdžiui, konstatuojant padarytą pažeidimą), priėmimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A7-783/2006, nutarime, kuriuo yra nutraukiamas tyrimas, patvirtinus ūkio subjekto įsipareigojimus pagal KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Tarybai nėra būtina išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, ar konkretūs nagrinėti ūkio subjekto veiksmai iš tikrųjų pažeidžia KĮ reikalavimus. Nutraukdama tyrimą pagal KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Taryba neprivalo nustatyti konkurencijos pažeidimo fakto. Užtenka pagrįstos abejonės, kad atsižvelgus į surinktą medžiagą yra tikėtinas pažeidimo padarymas, o ši aplinkybė lemia ir tai, jog Taryba neprivalo nei nustatyti ūkio subjekto dominavimo fakto, nei atlikti tai pagrindžiančio tyrimo, per kurį būtų nustatoma konkreti ūkio subjekto užimama rinkos dalis. Taigi nagrinėjamu atveju Taryba neprivalėjo Nutarime pateikti išsamios atitinkamų rinkų analizės, ypač tokios, kuri patvirtintų pareiškėjo skunde išdėstytą nuomonę dėl atitinkamų rinkų apibrėžimo. Vertinant Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, turi būti lyginamos ne Nutarime ir pranešime apie atliktą tyrimą padarytos išvados, o Nutarimo atitiktis KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams bei šia norma siekiamiems tikslams, t. y. ar pateikti Viasat World Limited įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami, kad pašalintų Tarybos tyrime nagrinėtą konkurencijos problemą bei sudarytų prielaidas išvengti tokių problemų ateityje. Tarybos Nutarimu patvirtinus Viasat World Limited įsipareigojimus, ši konkurencijos problema buvo išspręsta, nes bendrovė, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, nebegalės taikyti skirtingų VSB kanalo platinimo sąlygų skaitmeninės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams (TEO LT, AB, ir UAB „KAVAMEDIA“), palyginti su kitais skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Pareiškėjo argumentai dėl naujų konkrečių VSB kanalo platinimo sąlygų taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to gali būti ribojama konkurencija, Viasat World Limited piktnaudžiaujant dominuojama padėtimi. VAĮ
1 dalies 3 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, nustato, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Ginčijamas Nutarimas ir juo patvirtinti Viasat World Limited įsipareigojimai atitinka šiuos reikalavimus ir šią išvadą patvirtina tai, kad kaip aiškiai nurodyta Nutarime (26 punktas), šiuo metu pereinamasis laikotarpis yra taikomas tik vienai sutarčiai ir tik iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. Taigi sutarties su tik vienu ūkio subjektu galiojimas ir palyginti neilgą laikotarpį niekaip neįrodo, jog Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai būtų neproporcingi.
2002 m. gruodžio 16 d. reglamento (EB) Nr. 1/2003 (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas
Nr. 1/2003) 9 straipsnį (patvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus), taip pat nėra nustatyta jokių laiko apribojimų, kad ūkio subjektas savo įsipareigojimus turėtų pateikti ne vėliau ar ne anksčiau kaip iki kažkokio konkretaus tyrimo veiksmo atlikimo ar procesinio sprendimo priėmimo. Vienintelis su laiku susijęs apribojimas – įsipareigojimai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo galutinai baigiamas konkrečios bylos dėl tirtų ūkio subjekto veiksmų nagrinėjimas (pavyzdžiui, konstatuojant padarytą pažeidimą), priėmimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A7-783/2006, nutarime, kuriuo yra nutraukiamas tyrimas, patvirtinus ūkio subjekto įsipareigojimus pagal KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Tarybai nėra būtina išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, ar konkretūs nagrinėti ūkio subjekto veiksmai iš tikrųjų pažeidžia KĮ reikalavimus. Nutraukdama tyrimą pagal KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Taryba neprivalo nustatyti konkurencijos pažeidimo fakto. Užtenka pagrįstos abejonės, kad atsižvelgus į surinktą medžiagą yra tikėtinas pažeidimo padarymas, o ši aplinkybė lemia ir tai, jog Taryba neprivalo nei nustatyti ūkio subjekto dominavimo fakto, nei atlikti tai pagrindžiančio tyrimo, per kurį būtų nustatoma konkreti ūkio subjekto užimama rinkos dalis. Taigi nagrinėjamu atveju Taryba neprivalėjo Nutarime pateikti išsamios atitinkamų rinkų analizės, ypač tokios, kuri patvirtintų pareiškėjo skunde išdėstytą nuomonę dėl atitinkamų rinkų apibrėžimo. Vertinant Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, turi būti lyginamos ne Nutarime ir pranešime apie atliktą tyrimą padarytos išvados, o Nutarimo atitiktis KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams bei šia norma siekiamiems tikslams, t. y. ar pateikti Viasat World Limited įsipareigojimai yra tinkami ir pakankami, kad pašalintų Tarybos tyrime nagrinėtą konkurencijos problemą bei sudarytų prielaidas išvengti tokių problemų ateityje. Tarybos Nutarimu patvirtinus Viasat World Limited įsipareigojimus, ši konkurencijos problema buvo išspręsta, nes bendrovė, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, nebegalės taikyti skirtingų VSB kanalo platinimo sąlygų skaitmeninės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams (TEO LT, AB, ir UAB „KAVAMEDIA“), palyginti su kitais skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Pareiškėjo argumentai dėl naujų konkrečių VSB kanalo platinimo sąlygų taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to gali būti ribojama konkurencija, Viasat World Limited piktnaudžiaujant dominuojama padėtimi. VAĮ
1 dalies 3 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, nustato, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Ginčijamas Nutarimas ir juo patvirtinti Viasat World Limited įsipareigojimai atitinka šiuos reikalavimus ir šią išvadą patvirtina tai, kad kaip aiškiai nurodyta Nutarime (26 punktas), šiuo metu pereinamasis laikotarpis yra taikomas tik vienai sutarčiai ir tik iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. Taigi sutarties su tik vienu ūkio subjektu galiojimas ir palyginti neilgą laikotarpį niekaip neįrodo, jog Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai būtų neproporcingi.
Tretieji suinteresuoti asmenys Viasat AS ir Viasat World Limited su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 96–112) nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nagrinėtais bendrovių veiksmais buvo padaryta esminė žala įstatymų saugomiems interesams, nesutinkama su pareiškėjo pozicija, kad Konkurencijos taryba neturėjo teisės nutraukti tyrimo. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pranešimo apie atliktą tyrimą išvados negali būti naudojamos kaip įrodymas, patvirtinantis žalos įstatymų saugomiems interesams faktą. Pranešime yra dėstoma tik tyrimą atlikusių pareigūnų nuomonė. Konkurencijos taryba konstatuoja aplinkybes ir pateikia vertinimus, tik išnagrinėjusi bylas viešuose posėdžiuose, priimdama nutarimus. Tai, kad byla buvo grąžinta papildomam tyrimui atlikti, rodo, jog nebuvo pritarta pranešime pateiktoms aplinkybėms ir vertinimams. Pareiškėjas nepagrįstai savo interesus tapatina su įstatymų saugomais interesais. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad buvo padaryta esminė žala jo interesams. Viasat World Limited įvykdė KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas. Prisiimti įsipareigojimai pašalina įtariamą pažeidimą. Suvienodinus VSB kanalo įsigijimo sąlygas visiems skaitmeninės ir analoginės televizijos operatoriams, būtų suvaržytos analoginės televizijos operatorių galimybės įsigyti Viasat World Limited kanalus. Viasat World Limited pasiūlytos naujos VSB kanalo įsigijimo sąlygos yra ekonomiškai pagrįstos, įgyvendinamos ir priimtinos rinkos dalyviams. 2 metų Viasat World Limited įsipareigojimo terminas yra protingas ir pagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo TEO LT, AB skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 149–162). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimus administracinėje byloje Nr. A7-783/2006, Reglamento EB Nr. 1/2003 nuostatas ir Europos Komisijos praktiką, padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba, nutraukdama tyrimą pagal KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neprivalo nustatyti konkurencijos pažeidimo fakto. Užtenka pagrįstos abejonės, kad atsižvelgiant į surinktą medžiagą yra tikėtinas pažeidimo padarymas, o ši aplinkybė lemia ir tai, jog Taryba neprivalo nei nustatyti įmonės dominavimo fakto, nei atlikti tai pagrindžiančio tyrimo, per kurį būtų nustatoma konkreti ūkio subjekto užimama rinkos dalis. Kai ūkio subjektas pasiūlo Tarybai priimtinus įsipareigojimus, kurie tinkami ir pakankami tam, kad juos vykdant būtų panaikintas įtarimas, jog ūkio subjekto veiksmai pažeidžia konkurencijos teisę, tolesnis Tarybos veiksmų tęsimas nebūtų veiksmingesnis, todėl nėra pateisinamas. Tikslių ūkio subjektų užimamų rinkos dalių nustatymas ir dominuojančios padėties konstatavimas neturėtų įtakos galutiniam rezultatui, nes ir tokiu atveju tyrimas gali būti nutrauktas remiantis KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Teismas nurodė, kad lingvistiškai aiškinant KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, nutraukti tyrimą nebūtų galima tuo atveju, jei būtų konstatuotas esminės žalos įstatymo saugomiems interesams padarymo faktas. Kaip rodo tyrimo metu surinkti duomenys, nors TEO LT, AB, ir UAB „KAVAMEDIA“ vartotojai neturėjo galimybės matyti Viasat Sport Baltic televizijos kanalo, tačiau jie turėjo galimybę matyti kitus sporto renginius transliuojančius kanalus (pvz.: Eurosport, Eurosport2, Sport1 ir pan.), kurie tiriamuoju laikotarpiu transliavo visuomenei aktualius sporto renginius: Eurolygą, Baltijos BBL, Anglijos futbolo lygą. TEO LT, AB, ir UAB „KAVAMEDIA“ vartotojai galėjo matyti atskirus sporto renginius kitais būdais, pavyzdžiui, kai šie renginiai buvo transliuojami nespecializuotais kanalais ar internetu. Taigi vien iš šių aplinkybių yra akivaizdu, jog tai, kad pareiškėjas savo abonentams negalėjo pasiūlyti VSB kanalo, rodo, jog vis dėlto atitinkami Viasat World Limited veiksmai galėjo daryti įtaką tik daliai visų daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų vartotojų bei kartu ir tik daliai tokių vartotojų, kurie domisi sporto renginiais. Iš Ryšių reguliavimo tarnybos 2009 m. I ketvirčio ir 2010 m. III ketvirčio elektroninių ryšių veiklos ataskaitos matyti, kad per 2009–2010 metus, kai TEO LT, AB, neturėjo galimybės platinti Viasat Sport Baltic televizijos kanalo, TEO LT, AB, IPTV ir DTT abonentų skaičius padidėjo nuo
66 800 iki 121 700 (abonentų skaičius išaugo 82 procentais). Be to, TEO LT, AB, interneto puslapyje taip pat nurodyta, kad 2010 m. toliau didėjo skaitmeninės antžeminės (DVB-T) ir IPTV abonentų skaičius, taip pat daugėjo kitų skaitmeninės televizijos (kabelinės ir palydovinės) vartotojų (prieiga internete adresu http://www.teo.lt/ma/node/17). Taigi svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vartotojų, kuriems svarbus būtent VSB kanalo turinys, pasirinkimas naudotis ne pareiškėjo, o kitų atitinkamas daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugomis, taip pat neleidžia daryti išvados, kad tai galėjo padaryti esminę žalą įstatymų saugomiems interesams, o ne individualiam pareiškėjo interesui. Teismo vertinimu, tai, kad net ir neturėdamas galimybės savo vartotojams rodyti VSB kanalo, pareiškėjas gerokai padidino savo klientų skaičių, rodo, jog nebuvo esminių kliūčių pareiškėjui vykdyti savo ūkinę veiklą, teikiant abonentinės daugiakanalės televizijos paslaugas ir konkuruojant su kitais ūkio subjektais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta esminė žala įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėjo argumentai, kad Taryba vadovavosi prielaidomis ir nepagrįstai sutapatino transliacijų internetu ir televizijos transliacijų rinkas, atmestini kaip nepagrįsti, nes Taryba pagrįstai rinkų nenustatinėjo. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, Taryba, atlikdama tyrimą dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų ir įpareigodama ūkio subjektus nutraukti atitinkamus veiksmus ir pan., gina viešąjį ir daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, o ne atskirų ūkio subjektų interesus. Tai, jog Tarybos sprendimas netenkina atskirų ūkio subjektų interesų, savaime neleidžia teigti, kad toks sprendimas pažeidžia teisės aktus. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, padarė išvadą, kad Taryba, konstatuodama, jog Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmai dėl minėtų motyvų nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams, tinkamai pritaikė KĮ nuostatas ir vadovaudamasi KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, galėjo nutraukti tyrimą, nes esminės žalos padarymo faktas nebuvo nustatytas.
66 800 iki 121 700 (abonentų skaičius išaugo 82 procentais). Be to, TEO LT, AB, interneto puslapyje taip pat nurodyta, kad 2010 m. toliau didėjo skaitmeninės antžeminės (DVB-T) ir IPTV abonentų skaičius, taip pat daugėjo kitų skaitmeninės televizijos (kabelinės ir palydovinės) vartotojų (prieiga internete adresu http://www.teo.lt/ma/node/17). Taigi svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vartotojų, kuriems svarbus būtent VSB kanalo turinys, pasirinkimas naudotis ne pareiškėjo, o kitų atitinkamas daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugomis, taip pat neleidžia daryti išvados, kad tai galėjo padaryti esminę žalą įstatymų saugomiems interesams, o ne individualiam pareiškėjo interesui. Teismo vertinimu, tai, kad net ir neturėdamas galimybės savo vartotojams rodyti VSB kanalo, pareiškėjas gerokai padidino savo klientų skaičių, rodo, jog nebuvo esminių kliūčių pareiškėjui vykdyti savo ūkinę veiklą, teikiant abonentinės daugiakanalės televizijos paslaugas ir konkuruojant su kitais ūkio subjektais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta esminė žala įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėjo argumentai, kad Taryba vadovavosi prielaidomis ir nepagrįstai sutapatino transliacijų internetu ir televizijos transliacijų rinkas, atmestini kaip nepagrįsti, nes Taryba pagrįstai rinkų nenustatinėjo. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, Taryba, atlikdama tyrimą dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų ir įpareigodama ūkio subjektus nutraukti atitinkamus veiksmus ir pan., gina viešąjį ir daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, o ne atskirų ūkio subjektų interesus. Tai, jog Tarybos sprendimas netenkina atskirų ūkio subjektų interesų, savaime neleidžia teigti, kad toks sprendimas pažeidžia teisės aktus. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, padarė išvadą, kad Taryba, konstatuodama, jog Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmai dėl minėtų motyvų nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams, tinkamai pritaikė KĮ nuostatas ir vadovaudamasi KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, galėjo nutraukti tyrimą, nes esminės žalos padarymo faktas nebuvo nustatytas.
Byloje nustatyta, kad Viasat World Limited 2011 m. rugpjūčio 27 d. Tarybai siųstame rašte informavo apie naujai parengtas ir 2011 m. rugpjūčio 23–27 dienomis išplatintas Viasat Sport Baltic televizijos kanalo platinimo sąlygas, vienodai taikomas visoms be išimties daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančioms įmonėms. Pagal šias naujai parengtas Viasat Sport Baltic televizijos kanalo platinimo sąlygas, visoms daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančioms įmonėms Viasat World Limited įsipareigojo siūlyti įsigyti Viasat Sport Baltic televizijos kanalą vienodomis sąlygomis vienu iš keturių būdų, t. y. arba „Viasat „Auksiniame“ televizijos kanalų pakete, arba „Viasat“ sporto televizijos kanalų pakete, kurį sudaro „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalas ir kiti sporto turinio televizijos kanalai; arba „Viasat“ sporto ir filmų televizijos kanalų paketuose (COMBO), arba „Viasat Sport Baltic“ kanalą atskirai. Kadangi nei Konkurencijos įstatymas, nei Reglamento EB Nr. 1/2003 nuostatos neįtvirtina ūkio subjekto įsipareigojimų pateikimo ribojimų laike, reiškia, jog geranoriškai nutraukti įtariamą pažeidimą sudarančius veiksmus ir pateikti įsipareigojimus reikia ne vėliau, nei Taryba priims nutarimą, kuriuo galutinai bus baigtas konkrečios bylos dėl tirtų ūkio subjekto veiksmų nagrinėjimas. Pareiškėjo argumentai, kad Viasat World Limited nebuvo geranoriškas, atmesti.
Teismas, įvertinęs Nutarimo turinį, sutiko su Taryba, kad pareiškėjo nurodomi Viasat World Limited nauji VSB kanalo platinimo pasiūlymai, kurie buvo išplatinti 2011 m. rugsėjo 23–27 d. skaitmeninės daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjams, nėra Nutarime nustatyti kaip konkretūs „Viasat World Limited“ įsipareigojimai. Taryba neįpareigojo Viasat World Limited nustatyti būtent tokių konkrečių VSB platinimo sąlygų, o patvirtino įsipareigojimą visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams, įsigyjantiems Viasat Sport Baltic kanalą, jį platinti daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų pirkėjams, taikyti nediskriminacines „Viasat Sport Baltic“ kanalo platinimo sąlygas visą prisiimamų įsipareigojimų galiojimo laikotarpį. Nėra būtina reikalauti, kad Viasat World Limited privalėtų įsipareigoti taikyti tik tokias VSB kanalo platinimo sąlygas, kurios būtų priimtinos visiems kitiems ūkio subjektams. Šios platinimo sąlygos neturi diskriminuoti atskirų ūkio subjektų, tačiau dėl to, ar pateiktas pasiūlymas yra priimtinas, daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiantys ūkio subjektai (taip pat ir pareiškėjas) yra laisvi apsispręsti patys. Aplinkybė, jog Viasat World Limited pateiktos VSB kanalo platinimo sąlygos netenkina pareiškėjo lūkesčių, nereiškia, jog Viasat World Limited negali tokiomis sąlygomis platinti VSB kanalo ar to, kad yra pažeidžiami Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai.
Teismo vertinimu, Taryba pagrįstai pripažino, kad patvirtinami Viasat World Limited įsipareigojimai savaime neturėtų lemti to, jog atskirų ūkio subjektų, kurie turi dar tam tikrą laiką galiosiančias sutartis su Viasat World Limited dėl Viasat Sport Baltic televizijos kanalo platinimo jiems priimtinomis sąlygomis, teisėti lūkesčiai ir interesai būtų pažeisti, nes ūkio subjektų su Viasat World Limited dėl VSB kanalo platinimo sudarytų sutarčių galiojimas pasibaigia 2012 m. sausio mėn. ir tik vienos sutarties 2012 m. rugpjūčio 21 d. Taigi šiuo atveju patvirtindama įsipareigojimus, Taryba nepažeidė proporcingumo principo, nes įvertino, jog yra tik vienas ūkio subjektas, kurio sutartis galiojo ilgiau nei iki 2012 m. sausio mėn. Be to, Taryba įvertino visų suinteresuotų ūkio subjektų interesus ir patvirtino tokius Viasat World Limited įsipareigojimus, kurie laikytini proporcingais ir užtikrinančiais kiek įmanoma visų ūkio subjektų, kuriems gali tiesiogiai daryti įtaką Nutarimas, interesus.
III.
Pareiškėjas TEO LT, AB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde (I t., b. l. 170–184) nurodama, kad pagal Konkurencijos įstatymo
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą tyrimas gali būti nutraukiamas tik tuo atveju, jeigu pažeidimu įtariamo ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai realiai išsprendžia Konkurencijos tarybos nagrinėjamą konkurencijos problemą. Konkurencijos tarybos diskrecija nėra neribota. Atsakovas šiuo atveju bandė spręsti konkurencijos problemą, konkrečiai neįvertinęs tos problemos masto, t. y. neapsibrėžęs, kokia apimtimi yra tikslinga nustatyti nediskriminavimo įpareigojimą. Nutarimas sudaro prielaidas Viasat World Limited ir toliau Viasat Sport Baltic kanalą analoginiu būdu retransliuojantiems pareiškėjo konkurentams parduoti palankesnėmis sąlygomis, nei tos sąlygos, kuriomis tas pats kanalas yra parduodamas skaitmeniniu būdu retransliuojančiam pareiškėjui ar kitiems skaitmeninę technologiją naudojantiems operatoriams. Taigi konkurencijos sąlygų skirtumų tarp skaitmeninę ir analoginę technologiją naudojančių operatorių Nutarimas neeliminuoja.
30 straipsnio 2 dalies 2 punktą tyrimas gali būti nutraukiamas tik tuo atveju, jeigu pažeidimu įtariamo ūkio subjekto pasiūlyti įsipareigojimai realiai išsprendžia Konkurencijos tarybos nagrinėjamą konkurencijos problemą. Konkurencijos tarybos diskrecija nėra neribota. Atsakovas šiuo atveju bandė spręsti konkurencijos problemą, konkrečiai neįvertinęs tos problemos masto, t. y. neapsibrėžęs, kokia apimtimi yra tikslinga nustatyti nediskriminavimo įpareigojimą. Nutarimas sudaro prielaidas Viasat World Limited ir toliau Viasat Sport Baltic kanalą analoginiu būdu retransliuojantiems pareiškėjo konkurentams parduoti palankesnėmis sąlygomis, nei tos sąlygos, kuriomis tas pats kanalas yra parduodamas skaitmeniniu būdu retransliuojančiam pareiškėjui ar kitiems skaitmeninę technologiją naudojantiems operatoriams. Taigi konkurencijos sąlygų skirtumų tarp skaitmeninę ir analoginę technologiją naudojančių operatorių Nutarimas neeliminuoja.
Pareiškėjas pažymi, kad nutraukiant tyrimą KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu vadinamosiose „diskriminavimo“ bylose, esminę reikšmę įgyja klausimas, kokie ūkio subjektai laikytini konkurentais. Akivaizdu, jog nustačius nediskriminavimo įpareigojimą per siaurai, diskriminavimo lemiama konkurencijos problema gali tik pagilėti, t. y. konkurenciją iškreipiantis diskriminavimas būtų sankcionuojamas valstybės institucijos sprendimu. Nutarimu yra sankcionuojama tolesnė diskriminacija tarp tarpusavyje konkuruojančių skaitmeninę ir analoginę technologijas naudojančių daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjų. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neįvertino pakankamai akivaizdaus prieštaravimo tarp tyrimo metu nustatytų faktų (bylos medžiagoje esančių įrodymų) ir Nutarimo argumentų bei nepatikrino, ar Nutarimas yra pagrįstas faktais. 2011 m. kovo 8 d. pranešime apie atliktą tyrimą bei Nutarimo 3 pastraipoje atsakovas pripažino, kad Viasat Sport Baltic kanalui yra būdingas unikalus turinys – didelį populiarumą Lietuvoje turintys prestižiniai sporto renginiai. Viasat World Limited yra įgijęs išimtines teises į šių renginių transliavimą Lietuvos teritorijoje. Tai reiškia, jog kiti televizijos kanalai negali dubliuoti Viasat Sport Baltic kanalu transliuojamo turinio. Viasat Sport Baltic buvo specialiai kuriamas Baltijos šalių sporto aistruoliams, rinkoje nėra panašaus turinio, atitinkančio regiono vartotojų poreikius ir lūkesčius, sporto kanalo. Informacija apie pareiškėjo abonentų skaičiaus augimą nieko nepasako apie kitų diskriminuotų ūkio subjektų situaciją. Abstraktūs Nutarimo argumentai apie paslaugų „dinamiškumą“ nepaaiškina Konkurencijos tarybos sprendimo nustatyti būtent 2 metų įsipareigojimų galiojimo terminą. Pirmosios instancijos teismo dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad šie teiginiai yra nepagrįsti tyrimo medžiaga bei negali būti laikomi teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis.
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu (II t., b. l. 6–14) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju turi būt vertinama Nutarimo atitiktis KĮ nustatytiems reikalavimams, t. y. ar Nutarimas atitinka Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio
2 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus, o ne Nutarimo išvadų atitiktis pranešimo apie atliktą tyrimą išvadoms. Atsakovo įsitikinimu, Viasat World Limited pateikti įsipareigojimai pašalino tą konkurencijos problemą, kuri sudarė pagrindą atlikti tyrimą dėl Viasat Wrold Limited veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo ir SESV reikalavimams, įsipareigojimai buvo pateikti laiku ir buvo proporcingi, nepažeidžiantys įvairių ūkio subjektų interesų apsaugos pusiausvyros (be kita ko, ne tik kad pašalinantys įtarimus dėl neteisėto TEO LT, AB ir UAB „KAVAMEDIA“ diskriminavimo, tačiau ir nepagrįstai netrikdantys kitų ūkio subjektų veiklos). Nutarimas įpareigoja Viasat World Limited nebedaryti skirtumo tarp skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjų ir siūlyti jiems platinti VSB kanalą vienodomis sąlygomis. Konkurencijos tarybos tyrimas iš esmės apėmė vertinimą, ar Viasat World Limited, išskirdama TEO LT, AB ir UAB „KAVAMEDIA“ teikiamas skaitmeninės daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas, ir siūlydama šiems ūkio subjektams VSB platinti pagal iš esmės tik jiems taikomas sąlygas (kurios jų netenkino), nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Akivaizdu, jog patvirtinus Viasat World Limited įsipareigojimus, ši konkurencijos problema buvo išspręsta, nes Viasat World Limited, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, nebegalės taikyti skirtingų VSB kanalo platinimo IPTV pagrindu skaitmeninės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams (TEO LT, AB ir UAB „KAVAMEDIA“) lyginant su kitais skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Teigti, jog 2 metų Viasat World Limited įsipareigojimų laikotarpis yra per trumpas, nėra jokių objektyvių priežasčių, ypač kai ir pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pasibaigus šiam laikotarpiui, konkurencija tarp daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančių ūkio subjektų bus apribota būtent dėl to, jog pasibaigs Nutarimu patvirtintų įsipareigojimų galiojimas. Kita vertus, ateityje galimai kilsiančios konkurencijos problemos bus nagrinėjamos naujų tyrimų metu.
2 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus, o ne Nutarimo išvadų atitiktis pranešimo apie atliktą tyrimą išvadoms. Atsakovo įsitikinimu, Viasat World Limited pateikti įsipareigojimai pašalino tą konkurencijos problemą, kuri sudarė pagrindą atlikti tyrimą dėl Viasat Wrold Limited veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo ir SESV reikalavimams, įsipareigojimai buvo pateikti laiku ir buvo proporcingi, nepažeidžiantys įvairių ūkio subjektų interesų apsaugos pusiausvyros (be kita ko, ne tik kad pašalinantys įtarimus dėl neteisėto TEO LT, AB ir UAB „KAVAMEDIA“ diskriminavimo, tačiau ir nepagrįstai netrikdantys kitų ūkio subjektų veiklos). Nutarimas įpareigoja Viasat World Limited nebedaryti skirtumo tarp skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjų ir siūlyti jiems platinti VSB kanalą vienodomis sąlygomis. Konkurencijos tarybos tyrimas iš esmės apėmė vertinimą, ar Viasat World Limited, išskirdama TEO LT, AB ir UAB „KAVAMEDIA“ teikiamas skaitmeninės daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas, ir siūlydama šiems ūkio subjektams VSB platinti pagal iš esmės tik jiems taikomas sąlygas (kurios jų netenkino), nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Akivaizdu, jog patvirtinus Viasat World Limited įsipareigojimus, ši konkurencijos problema buvo išspręsta, nes Viasat World Limited, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, nebegalės taikyti skirtingų VSB kanalo platinimo IPTV pagrindu skaitmeninės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams (TEO LT, AB ir UAB „KAVAMEDIA“) lyginant su kitais skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Teigti, jog 2 metų Viasat World Limited įsipareigojimų laikotarpis yra per trumpas, nėra jokių objektyvių priežasčių, ypač kai ir pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pasibaigus šiam laikotarpiui, konkurencija tarp daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančių ūkio subjektų bus apribota būtent dėl to, jog pasibaigs Nutarimu patvirtintų įsipareigojimų galiojimas. Kita vertus, ateityje galimai kilsiančios konkurencijos problemos bus nagrinėjamos naujų tyrimų metu.
Tretieji suinteresuoti asmenys Viasat World Limited ir Viasat AS atsiliepimu (II t., b. l. 1–5) prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad yra pateikę išsamius argumentus, patvirtinančius, jog sandoriai, sudaryti su skaitmeninės televizijos operatoriais, nėra lygiaverčiai sandoriams, sudarytiems su analoginės televizijos operatoriais, todėl nėra pagrindo suvienodinti VSB kanalo platinimo sąlygų šioms dviems grupėms pirkėjų. Be to, Nutarimas neturi būti pagrįstas pranešime apie atliktą tyrimą pateiktais vertinimais ir aplinkybėmis. 2 metų įsipareigojimų terminas yra pagrįstas, atsižvelgiant į sparčią technologijų plėtrą, paslaugų ir rinkos dalyvių dinamiką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (II t.,
b. l. 27–34) nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą, jį atidėti ir pasiūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad procesinis sprendimas byloje reikšmingas teismų praktikos konkurencijos teisės srityje vystymui ir formavimui.
b. l. 27–34) nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą, jį atidėti ir pasiūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad procesinis sprendimas byloje reikšmingas teismų praktikos konkurencijos teisės srityje vystymui ir formavimui.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje pareiškėjas TEO LT, AB pateikė skundą, prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimą. Pareiškėjas byloje kelia klausimus dėl Konkurencijos tarybos veiksmų pagrįstumo, Nutarimu nutraukus tyrimą ir patvirtinus Viasat World Limited įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Bylą nagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad tinkamam administracinio ginčo sprendimui reikšmingas Konkurencijos įstatymo aiškinimas, apibrėžiant reikšmingus faktus, nagrinėjimo ribas ir nustatant kompetentingos institucijos veiksmų apimtis, nutraukiant tyrimą KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (II t., b. l. 27–34).
Pabrėžtina, kad byloje yra analizuojamas reguliavimas, galiojęs byloje skundžiamų Konkurencijos tarybos procedūrinių veiksmų priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad esminis klausimas byloje kyla dėl Tarybos teisės nutraukti tyrimą ir patvirtinti ūkio subjekto įsipareigojimus apimties, išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje analizuoja Nutarimo priėmimo metu 2011 m. lapkričio 22 d. galiojusią KĮ redakciją, nebent eksplicitiškai yra nurodoma kitaip.
Pareiškėjas byloje ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Nutarimu patvirtinti Viasat World Limited įsipareigojimai gali būti pripažinti tokiais, kuriais yra pašalinamas įtariamas pažeidimas, bei dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Tarybos diskrecijos įgyvendinimo apimtį. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad netinkamas Tarybos diskrecijos įgyvendinimas, jei jis pripažįstamas esminiu pažeidimu, yra pagrindas panaikinti Nutarimą kaip neteisėtą. Pareiškėjas neginčija tam tikros Tarybos diskrecijos pasinaudoti KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta teise, taip pat sutinka, kad Tarybos sprendimui nutraukti tyrimą nėra keliami tokie patys reikalavimai, kaip nutarimui, kuriuo konstatuojamas pažeidimas (I t., b. l. 175). Pareiškėjas nurodo, kad Taryba netinkamai pasinaudojo jai KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta teise. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausiai vertina, kokios yra Konkurencijos tarybos diskrecijos ribos pagal KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą (šiuo metu galiojančios KĮ redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą) ir tai, ar nagrinėjamu atveju Taryba nepažeidė šių ribų.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje keliami klausimai pirmiausiai susiję su galimais Konkurencijos tarybos tyrimo procedūros vertinimais, pareiškėjui ginčijant Tarybos veiksmų pagrįstumą bei teisėtumą. Siekiant nustatyti, ar priimdama Nutarimą Konkurencijos taryba nepažeidė jai nustatytų pareigų, būtina pateikti šiai bylai aktualaus įsipareigojimų tvirtinimo pagal KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą instituto struktūrą ir tikslus. Taip pat pastebėtina, kad siekiant kiek galima labiau suderinti Lietuvos Respublikos ir ES konkurencijos santykius reglamentuojančias teisės normas, kaip tai numatyta KĮ 1 straipsnio 3 dalyje, ir užtikrinti tinkamą šių normų taikymą Lietuvos Respublikoje, reikia atsižvelgti ir į ES teisėje galiojančias procesines konkurencijos teisės taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-715/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 16, 2008), todėl ir šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija sistemiškai atsižvelgia į ES teisės nuostatas, kurios reguliuoja konkurencijos teisės pažeidimų tyrimo procedūrų veiksmus.
Pabrėžtina, kad Konkurencijos taryba yra valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi KĮ (šiuo metu galiojančios KĮ redakcijos
17 straipsnio 1 dalis; analogiška nuostata buvo įtvirtinta Konkurencijos įstatymo
(1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099) redakcija 18 straipsnio 1 dalyje). KĮ V skyriuje buvo įtvirtinta KĮ pažeidimų tyrimo procedūra. Šio KĮ skyriaus 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokio turinio nutarimus dėl atliktų tyrimų gali priimti Taryba, o KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma teisė Konkurencijos tarybai nutraukti tyrimą, jei veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje (šiuo metu galiojančios KĮ redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
17 straipsnio 1 dalis; analogiška nuostata buvo įtvirtinta Konkurencijos įstatymo
(1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099) redakcija 18 straipsnio 1 dalyje). KĮ V skyriuje buvo įtvirtinta KĮ pažeidimų tyrimo procedūra. Šio KĮ skyriaus 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokio turinio nutarimus dėl atliktų tyrimų gali priimti Taryba, o KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma teisė Konkurencijos tarybai nutraukti tyrimą, jei veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje (šiuo metu galiojančios KĮ redakcijos 28 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
V.
KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma teisė nutraukti tyrimą siejama su tam tikrų sąlygų konstatavimu. Šios sąlygos yra (I) ūkio subjekto, įtariamo pažeidus įstatymą, veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams; (II) ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus; (III) ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje. Tad galimybė nutraukti tyrimą siejama su trijų būtinų sąlygų tenkinimu. Net ir vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų netenkinimas reikštų, kad Konkurencijos taryba neįgyja teisės nutraukti tyrimo KĮ 30 straipsnio
2 dalies 2 punkto pagrindu.
2 dalies 2 punkto pagrindu.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų konstatavimui ir šio konstatavimo pagrindu įgyvendinamai Tarybos diskrecijai nutraukti tyrimą nėra nustatomi Tarybos nutarimui, kuriuo Taryba išnagrinėja bylą, KĮ 36 straipsnio 2–4 dalyse (šiuo metu galiojančios KĮ redakcijos 30 straipsnio 2–4 dalyse) įtvirtinti reikalavimai. Pagal VAI
8 straipsnio 1 dalį, kuri aktuali ginčijamo Nutarimo atveju, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra tiesiogiai įtvirtintas bendruosius viešojo administravimo pagrindus nustatančiame VAĮ, tad taikomas visose viešojo administravimo srityse. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, individualiais administraciniais aktais, priimtais viešojo administravimo subjektų, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Ginčijamo Nutarimo priėmimo metu (taip pat ir šiuo metu) nėra konkrečios tvarkos, pagal kurią būtų įgyvendinama Tarybos diskrecija KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuri taip pat leistų aiškiai identifikuoti specialius reikalavimus tokio pobūdžio Tarybos sprendimams, kaip ginčijamas Nutarimas. Tačiau bet kokiu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus sprendimus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I662-5/2012, Administracinė jurisprudencija 23, 2012). Todėl išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nesant specialiųjų normų, reguliuojančių ginčo santykius, taikomas bendrasis iš Viešojo administravimo įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) 8 straipsnio kylantis reikalavimas motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą.
8 straipsnio 1 dalį, kuri aktuali ginčijamo Nutarimo atveju, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra tiesiogiai įtvirtintas bendruosius viešojo administravimo pagrindus nustatančiame VAĮ, tad taikomas visose viešojo administravimo srityse. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, individualiais administraciniais aktais, priimtais viešojo administravimo subjektų, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Ginčijamo Nutarimo priėmimo metu (taip pat ir šiuo metu) nėra konkrečios tvarkos, pagal kurią būtų įgyvendinama Tarybos diskrecija KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuri taip pat leistų aiškiai identifikuoti specialius reikalavimus tokio pobūdžio Tarybos sprendimams, kaip ginčijamas Nutarimas. Tačiau bet kokiu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus sprendimus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I662-5/2012, Administracinė jurisprudencija 23, 2012). Todėl išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nesant specialiųjų normų, reguliuojančių ginčo santykius, taikomas bendrasis iš Viešojo administravimo įstatymo (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) 8 straipsnio kylantis reikalavimas motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste Konkurencijos tarybai keliamas bendro pobūdžio reikalavimas motyvuoti taikomas poveikio priemones, nutraukiant tyrimą ir tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, apima bendro pobūdžio pareigą laikytis nuoseklumo, neprieštaringumo, pagrindžiant priimamą individualų administracinį aktą. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuoseklumo reikalavimas nepaneigia Tarybos diskrecijos nukrypti nuo tiriamos rinkos apibrėžimo ar kitų tyrimo metu nurodytų pažeidimo aplinkybių, tyrimo pabaigoje nutraukiant jį KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A7-783/2006), tačiau nustato bendro pobūdžio pareigą nepalikti galutiniame individualiame administraciniame akte vidinių prieštaravimų ir nenuoseklumo.
Nuoseklumo reikalavimas, tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus, kyla ir iš Reglamente Nr. 1/2003 įtvirtinto reguliavimo. Europos Komisija neprivalo laikytis pranešime apie kaltinimus pateikto faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo, sprendimą turi motyvuoti savo galutiniais vertinimais, pagrįstais viso tyrimo rezultatais, kurie žinomi formalios procedūros užbaigimo momentu (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Bertelsmann AG ir Sony Corporation of America prieš Independent Music Publishers and Labels Association (Impala), C-413/06 P,
63 ir 64 punktus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 16, 2008). Tačiau Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „[j]ei Komisija ketina priimti sprendimą, reikalaujantį, kad pažeidimas būtų nutrauktas, o įmonės pasiūlo savo įsipareigojimus dėl Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų problemų, Komisija savo sprendimu gali padaryti šiuos įsipareigojimus privalomus įmonėms“. Iš tokios nuostatos formuluotės matyti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektas pasiūlo įsipareigojimus ne dėl bet kokių, o dėl „Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų problemų“.
63 ir 64 punktus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 16, 2008). Tačiau Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „[j]ei Komisija ketina priimti sprendimą, reikalaujantį, kad pažeidimas būtų nutrauktas, o įmonės pasiūlo savo įsipareigojimus dėl Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų problemų, Komisija savo sprendimu gali padaryti šiuos įsipareigojimus privalomus įmonėms“. Iš tokios nuostatos formuluotės matyti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektas pasiūlo įsipareigojimus ne dėl bet kokių, o dėl „Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų problemų“.
Teisingumo Teismas, analizuodamas Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį, yra konstatavęs, kad įsipareigojimai pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį yra naujas mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą konkurencijos taisyklių taikymą priimant sprendimus, kuriais šalių pasiūlyti įsipareigojimai pripažįstami privalomais ir Komisijos laikomi tinkamais, kad būtų galima priimti greitesnį sprendimą jos nustatytoms su konkurencija susijusioms problemoms pašalinti, o ne imtis formalios pažeidimo konstatavimo procedūros. Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsniu siekiama proceso ekonomiškumo, o ūkio subjektams suteikiama galimybė visapusiškai dalyvauti procedūroje siūlant sprendimus, kurie jų manymu, labiausiai tinkami ir pakankami šioms Komisijos nurodytoms problemoms pašalinti (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Komisija prieš Alrosa, C‑441/07 P, 35 punktą). Reglamento 9 straipsnyje tik numatyta, kad per procedūrą, pradėtą pagal šią nuostatą Komisija atleidžiama nuo pareigos kvalifikuoti ir konstatuoti pažeidimą, o jos vaidmuo apsiriboja susijusių įmonių pasiūlytų įsipareigojimų patikrinimu ir galimu priėmimu, atsižvelgiant į jos išankstiniame vertinime nurodytas problemas ir siekiamus tikslus (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Komisija prieš Alrosa, C‑441/07 P, 40 punktą). Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Komisija, taikydama proporcingumo principą pagal Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnį, tik tikrina, ar nagrinėjamais įsipareigojimais gali būti pašalintos problemos, apie kurias ji pranešė susijusioms įmonėms, ir ar jos nepasiūlė mažiau suvaržančių įsipareigojimų, kuriais lygiai taip pat tinkamai būtų pašalintos tokios problemos. Tačiau tikrindama Komisija turi atsižvelgti į trečiųjų šalių interesus (žr. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Komisija prieš Alrosa, C‑441/07 P, 41 punktą). Pabrėžtina, kad iš Teisingumo Teismo aiškinimo matyti, jog Komisijos pareigos, įgyvendinant Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsnyje numatytą galimybę nutraukti tyrimą, gavus atitinkamų ūkio subjektų įsipareigojimus, apima pareigą užtikrinti, kad ūkio subjekto įsipareigojimas būtų toks, kuriuo gali būti pašalintos kilusios konkurencijos problemos.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijai taikytini reikalavimai iš esmės kyla ir nacionalinei konkurencijos priežiūrą vykdančiai institucijai – Konkurencijos tarybai. Iš KĮ
18 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 17 straipsnio 1 dalies) Konkurencijos tarybai kyla bendro pobūdžio pareiga kontroliuoti, kaip laikomasi KĮ. Atsižvelgiant į tai, kad KĮ tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (KĮ 1 straipsnio 1 dalis), Taryba turi pareigą savo veikloje atlikti veiksmus, kurie leidžia užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvoje. Todėl ir nutraukdama tyrimą bei tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto (šiuo metu galiojančios KĮ redakcijos
28 straipsnio 3 dalies 2 punkto) pagrindu, Taryba privalo įsitikinti, kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė, t. y. problema, dėl kurios buvo pradėtas tyrimas, yra išspręsta. Tokia pareiga kyla ir iš paties KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto – „veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje“. Tad tyrimas gali būti nutraukiamas ir įsipareigojimai tvirtinami tik tada, kai be kita ko, Taryba įsitikina, kad pateikti įsipareigojimai šalina įtariamą pažeidimą ar sudaro prielaidas jo išvengti ateityje. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos pareiga neapima būtinybės kiekvienu atveju atlikti visapusišką analizę, nes tyrimo nutraukimas, tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus, yra priemonė, pirmiausiai skirta efektyviai išspręsti kilusią problemą rinkoje, bet ne atlikti visapusišką tyrimą, pritaikant poveikio priemones. Tačiau tiek ir bendro pobūdžio pareiga išspręsti konkurencijos problemą, tiek Teisingumo Teismo sprendime byloje Komisija prieš Alrosa, C‑441/07 P pateikti išaiškinimai įpareigoja Tarybą, prieš tvirtinant įsipareigojimus, įsitikinti, kad pateikti įsipareigojimai yra pakankami ir tinkami kilusiai problemai išspręsti. Pabrėžtina, kad pareiga išspręsti konkurencijos problemą apima būtinybę atsižvelgti ir argumentuotai pasisakyti dėl tiesiogiai iškeltos problemos veikiamų ūkio subjektų pagrįstos nuomonės, nes ši nuomonė visiškai ar iš dalies gali atspindėti ir tai, ar konkreti problema iš tiesų buvo išspręsta.
18 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 17 straipsnio 1 dalies) Konkurencijos tarybai kyla bendro pobūdžio pareiga kontroliuoti, kaip laikomasi KĮ. Atsižvelgiant į tai, kad KĮ tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (KĮ 1 straipsnio 1 dalis), Taryba turi pareigą savo veikloje atlikti veiksmus, kurie leidžia užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvoje. Todėl ir nutraukdama tyrimą bei tvirtindama ūkio subjekto įsipareigojimus KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto (šiuo metu galiojančios KĮ redakcijos
28 straipsnio 3 dalies 2 punkto) pagrindu, Taryba privalo įsitikinti, kad jos sprendimu yra užtikrinama konkurencijos laisvė, t. y. problema, dėl kurios buvo pradėtas tyrimas, yra išspręsta. Tokia pareiga kyla ir iš paties KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto – „veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje“. Tad tyrimas gali būti nutraukiamas ir įsipareigojimai tvirtinami tik tada, kai be kita ko, Taryba įsitikina, kad pateikti įsipareigojimai šalina įtariamą pažeidimą ar sudaro prielaidas jo išvengti ateityje. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos pareiga neapima būtinybės kiekvienu atveju atlikti visapusišką analizę, nes tyrimo nutraukimas, tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus, yra priemonė, pirmiausiai skirta efektyviai išspręsti kilusią problemą rinkoje, bet ne atlikti visapusišką tyrimą, pritaikant poveikio priemones. Tačiau tiek ir bendro pobūdžio pareiga išspręsti konkurencijos problemą, tiek Teisingumo Teismo sprendime byloje Komisija prieš Alrosa, C‑441/07 P pateikti išaiškinimai įpareigoja Tarybą, prieš tvirtinant įsipareigojimus, įsitikinti, kad pateikti įsipareigojimai yra pakankami ir tinkami kilusiai problemai išspręsti. Pabrėžtina, kad pareiga išspręsti konkurencijos problemą apima būtinybę atsižvelgti ir argumentuotai pasisakyti dėl tiesiogiai iškeltos problemos veikiamų ūkio subjektų pagrįstos nuomonės, nes ši nuomonė visiškai ar iš dalies gali atspindėti ir tai, ar konkreti problema iš tiesų buvo išspręsta.
VI.
Ginčijamu Nutarimu Taryba nutraukė tyrimą ir patvirtino ūkio subjekto įsipareigojimus. Konkurencijos taryba Nutarimu konstatavo, jog tyrimo metu nustatytas „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo retransliavimo sąlygų sudarymas gali lemti konkurencijos ribojimą tarp daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančių ūkio subjektų, kas atitinkamai gali būti laikoma Viasat World Limited ir Viasat AS piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi (Nutarimo
13 punktas). Nutarimo 19 punktu konstatuojama, kad tyrimo metu surinkta medžiaga nesudaro pagrindo teigti, jog aplinkybė, kad TEO LT, AB ir UAB „KAVAMEDIA“ negalėjo retransliuoti ir savo vartotojams pasiūlyti „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo, būtų buvusi esminė kliūtis šiems ūkio subjektams veiksmingai konkuruoti su kitais daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Nutarimo 20 punkte konstatuojama, kad jog nors Viasat World Limited „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalą pareiškėjams siūlė platinti skirtingomis sąlygomis nei kitiems daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams, vis dėlto nėra pagrindo teigti, jog dėl to buvo padaryta esminė žala Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimu ne kartą konstatuotas Viasat World Limited ir Viasat AS (galimas, tikėtinas) piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, diskriminuojant ūkio subjektus kitų daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančių ūkio subjektų atžvilgiu. Vis dėlto Konkurencijos taryba patvirtino Viasat World Limited įsipareigojimus taikyti nediskriminacines „Viasat Sport Baltic“ kanalo platinimo sąlygas visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams. Nutarime, be kita ko, konstatuota, kad „[a]tsižvelgiant į tai, jog visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams Viasat World Limited parengė ir 2011 m. rugsėjo 23–27 dienomis išplatino vienodas „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo platinimo sąlygas, nediskriminuojančias nė vieno iš jų, Konkurencijos tarybos vertinimu, yra pagrindas laikyti, jog konkurencijos taisyklėms galimai prieštaraujantys veiksmai, kurie buvo tiriami Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo metu, Viasat World Limited parengus ir išplatinus minėtas sąlygas, buvo nutraukti.“ Taip Konkurencijos taryba Nutarimu įtarimus dėl pažeidimus konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų), įpareigojimus, kuriais būtų išspręstas galimas pažeidimas, nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų).
13 punktas). Nutarimo 19 punktu konstatuojama, kad tyrimo metu surinkta medžiaga nesudaro pagrindo teigti, jog aplinkybė, kad TEO LT, AB ir UAB „KAVAMEDIA“ negalėjo retransliuoti ir savo vartotojams pasiūlyti „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo, būtų buvusi esminė kliūtis šiems ūkio subjektams veiksmingai konkuruoti su kitais daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Nutarimo 20 punkte konstatuojama, kad jog nors Viasat World Limited „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalą pareiškėjams siūlė platinti skirtingomis sąlygomis nei kitiems daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams, vis dėlto nėra pagrindo teigti, jog dėl to buvo padaryta esminė žala Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimu ne kartą konstatuotas Viasat World Limited ir Viasat AS (galimas, tikėtinas) piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, diskriminuojant ūkio subjektus kitų daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiančių ūkio subjektų atžvilgiu. Vis dėlto Konkurencijos taryba patvirtino Viasat World Limited įsipareigojimus taikyti nediskriminacines „Viasat Sport Baltic“ kanalo platinimo sąlygas visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams. Nutarime, be kita ko, konstatuota, kad „[a]tsižvelgiant į tai, jog visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams Viasat World Limited parengė ir 2011 m. rugsėjo 23–27 dienomis išplatino vienodas „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo platinimo sąlygas, nediskriminuojančias nė vieno iš jų, Konkurencijos tarybos vertinimu, yra pagrindas laikyti, jog konkurencijos taisyklėms galimai prieštaraujantys veiksmai, kurie buvo tiriami Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo metu, Viasat World Limited parengus ir išplatinus minėtas sąlygas, buvo nutraukti.“ Taip Konkurencijos taryba Nutarimu įtarimus dėl pažeidimus konstatuodama vienoje rinkoje (daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų), įpareigojimus, kuriais būtų išspręstas galimas pažeidimas, nustatė kitoje (siauresnėje) rinkoje (daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų).
Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje neturi galimybių patikrinti, ar Tarybos patvirtintas Viasat World Limited įsipareigojimas yra tinkamas ir pakankamas, nes neturi galimybių įvertinti tokio Konkurencijos tarybos sprendimo motyvų, kai Nutarime vienu metu yra konstatuojamas įtariamas pažeidimas vienoje rinkoje, o įsipareigojimas – kitoje (siauresnėje), nenurodant aiškių rinkos pakeitimo motyvų. Be to, teismo atliekamos kontrolės apimtis, vertinant Tarybos nustatomų įsipareigojimų turinį, yra ribota, nesuteikianti galimybės visapusiškai analizuoti materialių taikomų įsipareigojimų požymių. Konkurencijos tarybos argumentai dėl to, kad tvirtindama ūkio subjekto, įtariamo pažeidimu, įsipareigojimus, Taryba neprivalo nustatyti atitinkamų rinkų (atlikti išsamią atitinkamos rinkos nustatymo analizę) (II t., b. l. 7–8), nepaneigia Tarybos pareigos tinkamai motyvuoti priimamą nutarimą. Konkurencijos taryba pati tyrimo metu ir vėliau Nutarime įtariamą pažeidimą konstatavo daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų rinkoje, tačiau be paaiškinimų ir remdamasi savo diskrecija ūkio subjekto įsipareigojimus nustatė kitoje daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos rinkoje. Diskrecija nebūti apribotam ankstesnio rinkos apibrėžimo ar bent preliminaraus rinkos identifikavimo (kas yra pagrindas nustatyti galimą pažeidimą) nereiškia absoliučios laisvės procedūros metu keisti atitinkamos rinkos apibrėžimus ar preliminarų identifikavimą, nenurodant aiškių tokio pokyčio motyvų. Išplėstinė teisėjų kolegija neneigia Konkurencijos tarybos teisės galutiniu nutarimu, kuriuo nutraukiamas tyrimas ir patvirtinami ūkio subjekto įsipareigojimai, pakeisti rinkos apibrėžimą ar preliminarų identifikavimą, tačiau toks dviejų skirtingų rinkų identifikavimas, koks yra nagrinėjamu atveju analizuojamame Nutarime (vienoje rinkoje pripažįstant pažeidimą, o kitoje – patvirtinant įsipareigojimus, nenurodant aiškių šių rinkų išskyrimo motyvų), negali būti pripažįstamas tinkamu.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentas, jog Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai neišsprendžia Tarybos nagrinėtos problemos (KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos patvirtinti įsipareigojimus dalis, kai ūkio subjektas „pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje“), yra pagrįstas tuo aspektu, kad Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai neatitinka Nutarimo motyvuose identifikuotos rinkos apimties ir šis skirtumas nėra pagrindžiamas. Todėl teismui nėra galimybių vertinti, kad yra tenkinama KĮ
30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, jog ūkio subjektas „pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje“. Konkurencijos tarybos Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai kitoje rinkoje nei ta, kuri buvo vertinama anksčiau, nepateikus aiškių rinkos pakeitimo motyvų, neleidžia teigti, kad konkurencijos problema buvo išspręsta patvirtintais įsipareigojimais. Pabrėžtina, kad Tarybai kylanti pareiga įsitikinti, jog pateikti įsipareigojimai šalina įtariamą pažeidimą ar sudaro prielaidas jo išvengti ateityje, nėra įgyvendinta tinkamai, nes Nutarimo dalis dėl rinkų skirtumų tarp buvusios konkurencijos problemos nustatymo metu ir įsipareigojimų tvirtinimo metu nėra tinkamai motyvuoti. Išplėstinė teisėjų kolegija ypač pabrėžia, kad nors Taryba Nutarime atkreipė dėmesį į suinteresuotų ūkio subjektų nesutikimą su taikomais įsipareigojimais (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, XV t., b. l. 47), tačiau nurodytas pastabas vertino kaip nepagrįstas, motyvuodama iš esmės abstrakčiais teiginiais ir Konkurencijos tarybos diskrecijos apimtimi. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba, siekdama užtikrinti, kad konkurencijos problema, dėl kurios pradėtas tyrimas, būtų išspręsta, privalo įvertinti, ar tokie įsipareigojimai, kokius pasiūlė ūkio subjektas, yra pakankami, t. y. tokios apimties, kuri apimtų sprendžiamą problemą ir leistų ją išspręsti. Priešingu atveju Taryba turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus, kurie faktiškai nebūtų pakankami kilusiai problemai išspręsti. Nagrinėjamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija nevertina, ar Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai yra pakankami kilusiai problemai išspręsti, bet konstatuoja, kad tokia Konkurencijos tarybos išvada negalima, priimant nenuoseklų ir prieštaringą sprendimą, kuriuo aiškiai neatsakoma į suinteresuotų ūkio subjektų argumentuotas pastabas (žr., pvz., TEO LT, AB atstovų nesutikimas su Viasat World Limited įsipareigojimų turiniu, kai dėl KĮ pažeidimu įtartas ūkio subjektas pateikė pakeistus įsipareigojimus (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga,
XIV t., b. l. 147–156)).
30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, jog ūkio subjektas „pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje“. Konkurencijos tarybos Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai kitoje rinkoje nei ta, kuri buvo vertinama anksčiau, nepateikus aiškių rinkos pakeitimo motyvų, neleidžia teigti, kad konkurencijos problema buvo išspręsta patvirtintais įsipareigojimais. Pabrėžtina, kad Tarybai kylanti pareiga įsitikinti, jog pateikti įsipareigojimai šalina įtariamą pažeidimą ar sudaro prielaidas jo išvengti ateityje, nėra įgyvendinta tinkamai, nes Nutarimo dalis dėl rinkų skirtumų tarp buvusios konkurencijos problemos nustatymo metu ir įsipareigojimų tvirtinimo metu nėra tinkamai motyvuoti. Išplėstinė teisėjų kolegija ypač pabrėžia, kad nors Taryba Nutarime atkreipė dėmesį į suinteresuotų ūkio subjektų nesutikimą su taikomais įsipareigojimais (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, XV t., b. l. 47), tačiau nurodytas pastabas vertino kaip nepagrįstas, motyvuodama iš esmės abstrakčiais teiginiais ir Konkurencijos tarybos diskrecijos apimtimi. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba, siekdama užtikrinti, kad konkurencijos problema, dėl kurios pradėtas tyrimas, būtų išspręsta, privalo įvertinti, ar tokie įsipareigojimai, kokius pasiūlė ūkio subjektas, yra pakankami, t. y. tokios apimties, kuri apimtų sprendžiamą problemą ir leistų ją išspręsti. Priešingu atveju Taryba turėtų neribotą diskreciją tvirtinti mažesnės apimties įsipareigojimus, kurie faktiškai nebūtų pakankami kilusiai problemai išspręsti. Nagrinėjamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija nevertina, ar Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai yra pakankami kilusiai problemai išspręsti, bet konstatuoja, kad tokia Konkurencijos tarybos išvada negalima, priimant nenuoseklų ir prieštaringą sprendimą, kuriuo aiškiai neatsakoma į suinteresuotų ūkio subjektų argumentuotas pastabas (žr., pvz., TEO LT, AB atstovų nesutikimas su Viasat World Limited įsipareigojimų turiniu, kai dėl KĮ pažeidimu įtartas ūkio subjektas pateikė pakeistus įsipareigojimus (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga,
XIV t., b. l. 147–156)).
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nenuoseklių ir neišsamių Nutarimo motyvų nėra galimybių visapusiškai vertinti ir kitų byloje ginčijamo įsipareigojimo elementų: įsipareigojimo trukmės bei taikymo laike. Teismas, neturėdamas pagrįstų motyvų dėl įsipareigojimo apimties (pakeistos rinkos, lyginant su ta, kuri buvo konstatuota anksčiau), negali vertinti ir tai, ar toks netinkamai motyvuotas įsipareigojimų patvirtinimas yra tinkamas kitais aspektais. Priešingu atveju būtų paneigtas bendrasis teisės principas ex iniuria non oritur ius (lot. iš neteisės negali atsirasti teisė), o teismas vertintų tokius viešojo administravimo veiksmus, kurių pagrįstumas bei teisėtumas iš dalies priklauso nuo veiksmų (aktų), teismo pripažintų nepagrįstais, ir nežinant galutinio jų turinio. Tuo pačiu pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija nevertina ir klausimo dėl Viasat World Limited įsipareigojimų sąlygos, kad ūkio subjekto, įtariamo pažeidus įstatymą, veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams (KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas) tenkinimo. Nesant tikslumo dėl rinkų (atitinkamų ar preliminarių), negalima daryti vienareikšmės išvados dėl įtarto pažeidimo apimties (ar jis buvo toje rinkoje, kurioje įtarta, ar toje, kurioje tvirtinta, jeigu Nutarimo priėmimo metu paaiškėjo kitas įtarto pažeidimo mastas) ir todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, ar pažeidimas padarė esminę žalą. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija tik pažymi, kad konkurencijos teisė saugo ne tik vartotojus ar ūkio subjektus (konkurentus), bet ir pačią rinkos struktūrą, taigi konkurenciją kaip tokią (žr., be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Slovensk? sporite??a, C-68/12). Be to, aplinkybė, kad yra pažeidžiami vieno ūkio subjektų interesai pati savaime nėra pagrindas teigti, kad nėra padaryta esminė žala įstatymų saugomiems interesams Konkurencijos įstatymo prasme. Tiesiogiai pažeidžiant vieno ūkio subjekto (konkurento) interesus, faktiškai gali būti (netiesiogiai) pažeisti ir daugelio kitų ūkio subjektų (konkurentų) ar vartotojų interesai, nes juos gali sieti atitinkami ekonominiai ryšiai, kurių konkurencijos teisė neturėtų ignoruoti.
VII.
ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ABTĮ
89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 16, 2008).
89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 16, 2008).
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti Nutarimo prieštaringumai ir trūkumai neleidžia vertinti, ar Nutarimu priimti įsipareigojimai (šių įsipareigojimų turinys) atitinka KĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas. Todėl konstatuotina, kad procedūrinių reikalavimų nesilaikymas nagrinėjamu atveju galėjo būti pagrindas priimti nepagrįstą sprendimą, kuriuo Taryba galėjo patvirtinti mažesnės apimties ūkio subjekto įsipareigojimus, kas galėjo lemti konkurencijos problemos netinkamą išsprendimą nagrinėjamoje situacijoje. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo TEO LT, AB skundą, palikdamas Konkurencijos tarybos Nutarimą nepakeistą. Šiuo nagrinėjamu atveju padarytas procedūrinis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, nes jis susijęs su Tarybos diskrecija: nei apeliacinės instancijos teismas, nei pirmosios instancijos teismas negali iš esmės išnagrinėti byloje keliamo klausimo ir priimti galutinio sprendimo. Pabrėžtina, kad byloje nėra kvestionuojamas visas tyrimas, šios bylos apimtis – įsipareigojimų, kurie patvirtinti Nutarimu, teisėtumas bei pagrįstumas. Todėl Konkurencijos tarybos atliktų veiksmų ydingumas vertintinas Nutarimu nustatytų įsipareigojimų aspektu, neginčijant Konkurencijos tyrimo metu atliktų veiksmų ir nustatytų aplinkybių.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1S-233 „Dėl Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“, grąžinant bylą Konkurencijos tarybai ir įpareigojant Tarybą iš naujo vertinti Viasat World Limited įsipareigojimus.
Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo TEO LT, AB apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo TEO LT, AB skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimą
Nr. 1S-233 „Dėl Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą iš naujo vertinti tyrimo metu pateiktus ūkio subjekto, dėl kurio veiksmų buvo pradėtas tyrimas, įsipareigojimus.
Nr. 1S-233 „Dėl Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą iš naujo vertinti tyrimo metu pateiktus ūkio subjekto, dėl kurio veiksmų buvo pradėtas tyrimas, įsipareigojimus.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė
