Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Dariui Miniotui,

atsakovo atstovėms Linai Strikauskaitei ir Giedrei Jarmalytei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams advokatams Linai Darulienei ir Mariui Juoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Viasat World Limited, TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1S-233 „Dėl Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti atsakovą Konkurencijos tarybą papildyti tyrimą išsamiai įvertinant tyrimo metu nustatytas ir pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes dėl galimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, pateikiant ir Viasat World Limited pasiūlyme nustatytų VSB platinimo sąlygų vertinimą dėl jų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

Pareiškėjai nurodė, kad 2011 m. lapkričio 22 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-233, kuriuo buvo nutrauktas 2009 m. balandžio 2 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-52 pradėtas tyrimas dėl Viasat AS ir Viasat World Limited galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (toliau – ir Tyrimas). Tyrimas buvo pradėtas gavus TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ pareiškimus dėl Viasat AS ir Viasat World Limited (toliau – ir VWL) veiksmų platinant „Viasat Sport Baltic“ (toliau – ir VSB) televizijos kanalą. Atlikusi tyrimą Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nustatė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio pažeidimu įtariamas VWL geranoriškai nutraukė galimai konkurencijos taisyklėms prieštaraujančius veiksmus ir prisiėmė tinkamus bei pakankamus įsipareigojimus platinant VSB televizijos kanalą bei, nenustačiusi esminio konkurencijos taisyklių saugomo intereso pažeidimo, konstatavo, kad Konkurencijos tarybai nėra pagrindo tęsti Tyrimo, nes tolesnis Tyrimo tęsimas nebūtų rezultatyvesnis. Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba padarė išvadą, jog yra pagrindas nutraukti tyrimą patvirtinant VWL pateiktus įsipareigojimus vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento EB Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ 5 straipsniu. Kartu Konkurencijos taryba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog santykiuose su Lietuvoje veikiančiais daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjais dėl Viasat kanalų platinimo Viasat AS iš esmės veikia tik kaip VWL atstovė, t. y. įgyvendina VWL priimtus sprendimus ir išreiškia šios bendrovės valią, tyrimo nutraukimui yra pakankama, kad įsipareigojimai būtų prisiimami ir patvirtinami tik Viasat World Limited.

Pareiškėjų nuomone, Konkurencijos taryba iš esmės klaidingai įvertino Tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, t. y. neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad Viasat World Limited 2011 m. rugsėjo 23 – 27 dienomis išplatintos VSB televizijos kanalo platinimo sąlygos ne tik kad nepašalino egzistuojančių konkurencijos problemų, tačiau sudarė realias galimybes VWL įgyti išskirtinį pranašumą konkuruojant su kabelinės televizijos operatoriais pasrovinėje daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikimo vartotojams rinkoje, daryti jų atžvilgiu neleistiną spaudimą, primesti operatorių interesus pažeidžiančias sąlygas bei kitais būdais lemti konkurencijos sąlygų atitinkamose rinkose iškraipymą. Konkurencijos taryba Nutarime padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas gali būti baigiamas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Reglamento 1/2003 5 straipsnio pagrindu. Įvertinus Nutarimo tekstą matyti, kad Konkurencijos taryba vienu iš pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad VWL geranoriškai nutraukė konkurencijos teisės normas galimai pažeidžiančius veiksmus bei įsipareigojo tokių veiksmų neatlikti ateityje, laikė VWL naujai parengtas ir 2011 m. rugsėjo 23 – 27 dienomis išplatintas VSB televizijos kanalo platinimo sąlygas, vienodai taikomas visoms be išimties daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančioms įmonėms. Pasiūlymas dėl VSB televizijos kanalo platinimo sąlygų (toliau – ir Pasiūlymas) taip pat buvo pateiktas ir pareiškėjams, tačiau, susipažinę su jo turiniu, pareiškėjai yra įsitikinę, kad pasiūlymu yra siekiama tik formaliai išvengti Konkurencijos įstatymo taikymo pasekmių, tačiau kartu nustatant dar labiau konkurenciją ribojančias ir operatorių interesus pažeidžiančias VSB kanalo platinimo sąlygas. Konkurencijos taryba visiškai neįvertino šių Pasiūlyme išdėstytų sąlygų įtakos konkurencinei aplinkai tiriamose rinkose, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą.

Dėl atskirų Pasiūlymo sąlygų galimo prieštaravimo konkurencijos teisei pareiškėjai pažymėjo, kad Pasiūlymo 1.4 — 1.7, 2.4 - 2.7 ir 3.4 - 3.8 punktuose nustatoma VWL teisė vykdyti aktyvius pardavimo bei išlaikymo veiksmus operatorių klientų atžvilgiu, suteikiant prieigą prie operatorių abonentų duomenų bazių. Operatoriui nesuteikus prieigos prie abonentų duomenų bazių, operatorius privalo mokėti papildomus, „minimalių garantijų“ mokėjimus, kurių dydis svyruoja nuo 3 iki 45 proc. Toks progresinis garantijų augimas per kelerius metus, pareiškėjų nuomone, sąlygos situaciją, kai operatoriai bus priversti mokėti garantijas, siekiančias bei viršijančias 50 ir daugiau procentų ir atitinkamai, didinti savo paslaugų kainas visiems vartotojams. Tokiu būdu nukentės vartotojai, ženkliai sumažės operatorių pelningumas, jie taps visiškai priklausomi nuo Viasat World Limited diktuojamų sąlygų. Pasiūlyme nurodyti minimalių garantijų dydžiai suponuoja didžiulius papildomus operatorių mokėjimus, kas savo ruožtu reikš, kad operatoriai, neturėdami galimybių mokėti „minimalių garantijų“ mokesčio, bus priversti VWL suteikti priėjimą prie savo abonentų duomenų bazių tiesioginės rinkodaros tikslais. Taip yra sudaromos visos sąlygos nesąžiningai pasinaudoti mažu vartotojų informuotumu bei, siūlant panašaus pobūdžio paslaugas, dalį vartotojų priversti atsisakyti kabelinių operatorių paslaugų, kaip jau yra nutikę Latvijoje. Kartu tai yra būdas sutaupyti rinkodaros išlaidas operatorių resursų sąskaita. Papildomai pabrėžė, kad toks pasiūlyme pateiktas VSB platinimo modelis galimai prieštarauja asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams, nes VSB pateiktame Pasiūlyme nėra nurodoma, kaip, perduodant duomenų bazes su abonentų duomenimis Viasat World Limited, bus užtikrinami duomenų subjekto sutikimo dėl duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais, informavimo apie duomenų perdavimą ir kiti asmens duomenų apsaugos įstatymo reglamentuojami klausimai. Atitinkamai manytina, kad tokios sąlygos, kai operatoriai yra priversti suteikti prieigą prie savo abonentų duomenų ūkio subjektui, kuris yra šių operatorių konkurentas pasrovinėje rinkoje, iškreipia konkurencijos sąlygas bei sudaro prielaidas vertinti tokius Viasat World Limited veiksmus kaip piktnaudžiavimą užimama dominuojančia padėtimi. Pareiškėjai pažymėjo, kad Pasiūlyme nurodytos VSB įsigijimo kainos yra neadekvačiai aukštos, nenurodant jokio pagrindo tokių aukštų kainų nustatymui ir taikymui. VWL operatoriams siūlomos didmeninės kainos priartėja prie pačios VWL per savo atstovę Viasat AS vartotojams siūlomų mažmeninių kainų. VSB kanalą įsigyjant atskirai, jo kaina daugiau kaip 2,5 karto viršija VSB pardavimo kainas Viasat World Limited baziniame skaitmeniniame pakete galiojusias ankstesniais metais, kas savo ruožtu iš esmės keičia ilgalaikius operatorių planus. Atsižvelgiant į tai, kad VSB programų tinklelis iš esmės nesikeitė, o sąnaudų išaugimas tokiu dydžiu per vienerius metus yra labai abejotinas, manytina, kad toks radikalus kainų pakėlimas yra VWL bandymas pasinaudoti susidariusia situacija ir kelis kartus padidinti parduodamų paslaugų kainą. To nutraukdama tyrimą Konkurencijos taryba visiškai neįvertino. Šios aplinkybės suponuoja, kad yra reikšmingai apribojamos operatorių galimybės konkuruoti kaina, o dominuojančio subjekto, teikiančio paslaugas tiek didmeninėje, tiek pasrovinėje mažmeninėje rinkose, veiksmai, lemiantys, kad didmeninė paslaugos kaina priartėja mažmeninės paslaugos kainos, turi nesąžiningo kainų primetimo ir kainų spaudimo požymių.

Pareiškėjai papildomai atkreipė dėmesį, kad Pasiūlymo 1.5, 2.5 ir 3.5 punktuose yra nustatytos maksimalios perpardavimo kainos, kurių operatorius negali viršyti. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis pirminėmis atlikto Tyrimo išvadomis, kurios buvo suformuluotos 2011 m. kovo 8 d. Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus pateiktame pranešime Nr. 5S-11, Viasat World Limited buvo pripažinta užimančia dominuojančią padėtį prestižinių sporto kanalų didmeninio platinimo Lietuvos Respublikoje rinkoje ir tiesiogiai nesusidurianti su konkurencija šioje rinkoje, pareiškėjų vertinimu yra mažai tikėtina, kad toks susitarimas galėtų būti laikomas nepažeidžiančiu konkurencijos teisės normų. Pažymėtina, kad visų šių pasiūlyme nurodytų sąlygų Konkurencijos taryba detaliau nenagrinėjo, apsiribojusi formaliu konstatavimu, jog Pasiūlymas taikomas visiems subjektams vienodai ir nenustatyta atskirų subjektų diskriminavimo. Tokia formali Konkurencijos tarybos pozicija neatitinka Konkurencijos įstatymo nustatytų tikslų ir sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos principų. Be to, tokia pozicija neatitinka ir Europos Komisijos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos ūkio subjektų prisiimamų įsipareigojimų pagal Reglamento 1/2003 9 straipsnyje nustatytą procedūrą vertinimo srityje. Kaip yra nurodęs ESTT, Komisija, patvirtindama įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal Reglamento 1/2003 9 Straipsnį, visais atvejais turi vadovautis proporcingumo principu, kartu atsižvelgdama ir į trečiųjų šalių interesus. Pažymėtina, kad Komisija, savo praktikoje patvirtindama ūkio subjektų prisiimamus įsipareigojimus, pateikdavo išsamią jų turinio analizę bei rinkos dalyvių reakcijos vertinimą bei pabrėždavo, kad prisiimami įsipareigojimai turi būti ne tik nediskriminaciniai, betir komerciškai pagrįsti. Atitinkamai pareiškėjai yra įsitikinę, kad Konkurencijos taryba, spręsdama dėl Tyrimo nutraukimo, turėjo vertinti ne tik tą vienintelę aplinkybę, kad Viasat World Limited nebediskriminuoja atskirų ūkio subjektų, tačiau kompleksiškai įvertinti, ar Konkurencijos įstatymą pažeidžiantys veiksmai nėra tęsiami kitokia forma, ir ar nutraukus tyrimą bus užtikrinti Konkurencijos įstatymu saugomi teisėti interesai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (b. l. 94-97) nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka.

Atsakovas nurodė, kad Nutarimu Konkurencijos taryba nutarė nutraukti pradėtą tyrimą dėl VWL ir Viasat AS veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams ir pripažinti, jog toliau tęsti tyrimą dėl šio tyrimo metu nagrinėtų Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 102 straipsnio reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Taip pat Nutarimu Konkurencijos taryba patvirtino VWL įsipareigojimus ir jų įgyvendinimo sąlygas. Konkurencijos taryba nesutinka su Pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais, jog skundžiamas Nutarimas naikintinas, kadangi VWL išplatintame Pasiūlyme nurodytos paslaugų kainos susiejamos su prieigos prie operatoriaus abonentų duomenų bazių suteikimu, Pasiūlyme pateiktos nepagrįstos ir neadekvačiai aukštos kainos. Pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato galimybę Konkurencijos tarybai nutraukti tyrimą, jeigu veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷-783-06), ši Konkurencijos įstatymo nuostata aiškintina atsižvelgus į Tarybos Reglamento 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau - Reglamentas 1/2003) 9 straipsnio 1 dalį, kurioje yra įtvirtinta iš esmės analogiška Europos Komisijos teisė nagrinėjant ūkio subjektų veiksmų atitiktį SESV 101 ir l straipsnių reikalavimams patvirtinti ūkio subjektų pateiktus įsipareigojimus. ESTT taip pat pažymėjo, jog vertinant Reglamento 1/2003 9 straipsnį ir jo Preambulės 13 punktą, Europos Komisija neprivalo nustatyti pažeidimo, jos pareiga yra ištirti ir patvirtinti įsipareigojimus, pateiktus nustatytoms Europos Komisijos problemoms spręsti, atlikus pirminį vertinimą ir atsižvelgus į nustatytus tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog nutraukdama tyrimą Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu Konkurencijos taryba neprivalo nustatyti konkurencijos pažeidimo fakto, t. y. užtenka pagrįstos abejonės, kad atsižvelgiant į surinktą medžiagą yra tikėtinas pažeidimo padarymas. Kartu Konkurencijos taryba neprivalo nei nustatinėti įmonės dominavimo fakto, nei atlikti tą pagrindžiantį tyrimą, kurio metu būtų nustatoma konkreti ūkio subjekto užimama rinkos dalis. Kai ūkio subjektas pasiūlo Konkurencijos tarybai priimtinus įsipareigojimus, kurie tinkami ir pakankami tam, kad juos vykdant būtų panaikintas įtarimas, jog ūkio subjekto veiksmai pažeidžia konkurencijos teisę, tolesnis Konkurencijos tarybos veiksmų tęsimas nebūtų veiksmingesnis rezultato prasme, todėl nėra pateisinamas. Pažymėjo, kad šioje byloje tyrimas buvo atliekamas dėl galimo VWL ir Viasat AS piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kuris galėjo pasireikšti taikant nevienodas VSB kanalo platinimo sąlygas TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ palyginus su kitais daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektais. Tiek TEO LT, tiek UAB „Kavamedia“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą dėl to, jog VSB kanalas buvo siūlomas tik kartu su Viasat „Auksiniu“ paketu, todėl šios įmonės neturėjo galimybės įsigyti VSB kanalo atskirai. Iki galutinio sprendimo pabaigos priėmimo, įtariamas pažeidimu ūkio subjektas pasiūlė įsipareigojimus nustatytam galimam pažeidimui pašalinti – t.y. platinti VSB kanalą visiems daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas skaitmeniniu būdu teikiantiems ūkio subjektams vienodomis sąlygomis. Todėl atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes bei į tai, jog Tyrimas buvo pradėtas dėl nevienodai taikomų VSB kanalo platinimo sąlygų, o įsipareigojimai buvo pasiūlyti būtent tokie, kurie pašalintų įtarimą dėl nevienodų sąlygų taikymo, t. y. laikytini tinkamais ir proporcingais nustatytai konkurencijos problemai išspręsti, Konkurencijos taryba nutarė tyrimą nutraukti patvirtinus Viasat World Limited įsipareigojimus. Tuo tarpu pareiškėjų argumentai dėl galimo VWL piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, į naujus VSB kanalo platinimo pasiūlymus įtraukiant sąlygas dėl priėjimo prie vartotojų duomenų bazių ar nustatant per aukštas VSB platinimo kainas yra tik subjektyvi pareiškėjų nuomonė, kuri nepagrįsta objektyviais duomenimis, o šie argumentai liečia naujus VWL veiksmus ir nėra niekaip susiję su pačiais Nutarimu patvirtintais įsipareigojimais. Atsižvelgus į šiuos pareiškėjų argumentus, matyti, kad jie iš esmės ginčija ne patį Konkurencijos tarybos Nutarimą nutraukti tyrimą ir šiuo Nutarimu nustatytus įpareigojimus, tačiau VWL veiksmus, kurie nebuvo nutraukto Tyrimo objektas. Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad Konkurencijos tarybos Nutarimu patvirtinti Viasat World Limited įsipareigojimai taikyti nediskriminacines sąlygas neapima konkrečių sąlygų, kiek tai susiję su konkrečiomis VSB platinimo kainomis, kitomis sąlygomis, nes Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo požiūriu svarbiausia tai, kad kokios sąlygos bebūtų – jos turi būti taikomos vienodai. Todėl pareiškėjų nurodyti skundžiami VWL veiksmai, susiję su naujomis VSB kanalo platinimo sąlygomis, gali būti vertinami ne kaip pagrindžiantys skundžiamo Konkurencijos tarybos Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, bet nebent kaip galimas pagrindas Konkurencijos tarybai pradėti naują tyrimą. Kita vertus, pareiškėjų pateikti argumentai nepagrindžia, jog nurodytais VWL veiksmais (nauji VSB kanalo platinimo pasiūlymai) iš tikrųjų galėtų būti ribojama konkurencija, nes pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti galimą VWL piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Pabrėžė, kad, Konkurencijos tarybos Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai nereiškia, kad VWL privalo teikti VSB visiems be išimties operatoriams priimtinomis sąlygomis. Viasat World Limited siūlant vienodas VSB platinimo sąlygas, daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjai turi galimybę objektyviai įvertinti šias sąlygas, jų privalumus ar, jų nuomone, egzistuojančius trūkumus ir atitinkamai priimti sprendimus, ar nepirkti ar pirkti VSB kanalą pagal vieną iš kelių pateiktų pasiūlymų.

Ginčydami Konkurencijos tarybos Nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, pareiškėjai turėjo pateikti argumentus bei atitinkamus įrodymus, susijusius su Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo objektu – nevienodomis VSB kanalo platinimo sąlygomis, o ne, skųsdami Konkurencijos tarybos Nutarimą, siekti, kad Konkurencijos taryba nustatytų jiems priimtinas konkrečias VSB platinimo sąlygas, kas ne tik peržengtų Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo ribas, tačiau taip pat ir peržengtų Konkurencijos tarybos kompetenciją. Pareiškėjai taip pat remiasi pranešime apie atliktą Tyrimą pateiktomis išvadomis, jog VWL užima dominuojančią padėtį ir taip negali būti taikoma Reglamento 330/2010 išimties sąlyga dėl VWL pasiūlyme nurodytų maksimalių kainų. Tačiau pastebėtina, kad vien maksimalių (ne fiksuotų ir ne minimalių) kainų nurodymas Pasiūlyme taip pat savaime nerodo, kad tai gali riboti konkurenciją, kadangi savaime ribojančiais konkurenciją paprastai laikomi susitarimai dėl fiksuotų arba minimalių perpardavimo kainų. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjų skundo, jų nuomone, Konkurencijos taryba turėtų tęsti tyrimą iš esmės vien dėl to, kad atliktų abstrakčią Viasat World Limited veiksmų atitikties konkurencijos teisės normų reikalavimams analizę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 69) su jame nurodytais argumentais sutiko ir prašė skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viasat World Limited atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 76-82) su juo nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai neturi teisės ginčyti Konkurencijos tarybos Nutarimo, kadangi su skundu į teismą turi teisę kreiptis asmenys, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami skundžiamu aktu, o šiuo atveju pareiškėjai nėra daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjai (operatoriai). Nutarimas, kuriuo sprendžiama dėl WVL įsipareigojimų, susijusių su VSB kanalo platinimu daugiakanalės abonentinės televizijos operatoriams, neįtakoja pačių pareiškėjų teisių ir pareigų. Pareiškėjai kreipėsi į teismą ne savo narių – daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjų – vardu, o savo vardu, nepateikė įrodymų, kad yra įgalioti ginti narių galimai pažeistas teises šioje byloje, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie atstovauja savo narių interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kokias jų teises pažeidė Konkurencijos tarybos Nutarimas, taip pat niekaip nepagrindė savo teisėto intereso ginčyti šį Nutarimą. Konkurencijos taryba tyrė ir nagrinėjo ar VWL ir Viasat AS, platindamos VSB kanalą, netaikė skirtingų (diskriminacinių) sąlygų šio kanalo pirkėjams – daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjams. Konkurencijos tarybos Nutarimu buvo nutrauktas tyrimas dėl galimo šių bendrovių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir patvirtinti VWL įsipareigojimai dėl VSB kanalo platinimo sąlygų skaitmeninės daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Nutarimas gali pažeisti tik tų asmenų teises, kurių atžvilgiu galėjo būti padarytas tirtas pažeidimas arba tų asmenų teises, kurių atžvilgiu galioja Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai, t.y. galėjo pažeisti tik pačių daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjų teises. Aplinkybė, kad pareiškėjai pagal jiems keliamus tikslus ar priskirtas veiklos sritis turi teisę atstovauti ir ginti narių interesus savaime nereiškia, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą šioje byloje gindami savo narių interesus.

Skundžiamu Konkurencijos tarybos Nutarimu nebuvo patvirtintos Pareiškėjų ginčijamos VWL pasiūlymo sąlygos dėl VSB kanalo platinimo, bet tik buvo patvirtintas VWL įsipareigojimas visiems daugiakanalės abonentinės televizijos operatoriams pasiūlyti vienodas VSB kanalo įsigijimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, VWL pasiūlymas gali būti keičiamas priklausomai nuo rinkos situacijos, derybų su Pareiškėjais ir jų nariais rezultatų bei kitų aplinkybių. Konkurencijos tarybos Nutarimo kontekste svarbu yra tik tai, kad minėtos sąlygos būtų pasiūlytos visiems skaitmeninės daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjams. Pareiškėjai ginčija, kad VWL nepagrįstai ir nesąžiningai reikalauja suteikti prieigą prie daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugos teikėjų abonentų duomenų bazių. Tačiau šie pareiškėjų teiginiai grindžiami spėjimais ir prielaidomis dėl galimų ateityje kilsiančių neigiamų pasekmių, o ne objektyviais įrodymais. VSB kanalo platinimo kaina taip pat nėra patvirtinta ginčijamu Nutarimu, todėl pareiškėjų teiginiai dėl nepagrįstai aukštos kainos nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nėra susiję su byla.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu (b. l. 122-138) pareiškėjų Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamojoje byloje tyrimo dalyką sudarė galimai Viasat World Limited ir Viasat AS piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kuris galėjo pasireikšti taikant nevienodas VSB kanalo platinimo sąlygas TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ lyginant su kitais ūkio subjektais. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis Konkurencijos tarybos tyrimas atliktas pagal TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ pateiktus pareiškimus dėl VWL ir Viasat AS veiksmų platinant „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalą. Tyrimo metu buvo nagrinėjama, ar VWL ir Viasat AS, skirtingomis sąlygomis platindami „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalą, nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir tokiu būdu neribojo konkurencijos atitinkamoje rinkoje. Tyrimo metu įvertinus sąlygas, kuriomis buvo platinamas „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalas, nustatyta, jog VWL taikė skirtingas šio kanalo retransliavimo sąlygas jį norintiems įsigyti ūkio subjektams. Skirtingai nei kitiems daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams, pareiškėjams TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalas buvo siūlomas tik kartu su Viasat „Auksiniu“ paketu, kurį, be jau minėto VSB televizijos kanalo, sudaro komplektas įvairių kitų televizijos kanalų (pažintiniai, muzikos, sporto, informaciniai, bendro pobūdžio ir kiti). Atsakovas, įvertinęs šiuos VSB televizijos kanalo platinimo sąlygų skirtumus daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams bei atsižvelgęs į tai, kad tokiais veiksmais galėjo būti paveikta prekyba tarp Europos Sąjungos valstybių narių, nustatė, jog VWL tokiu būdu galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir SESV 102 straipsnio reikalavimus. 2011 m. birželio 22 d. VWL Konkurencijos tarybai pateikė su VSB televizijos kanalo platinimu susijusius įsipareigojimus bei prašymą Konkurencijos tarybai tyrimą dėl VWL veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir SESV 102 straipsnio reikalavimams nutraukti. 2011 m. rugsėjo 7 d. VWL Konkurencijos tarybai pateikė pataisytus įsipareigojimus: visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams, įsigyjantiems „Viasat Sport Baltic“ kanalą jo platinimui daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų pirkėjams, taikyti nediskriminacines VSB kanalo platinimo sąlygas visą prisiimamų įsipareigojimų galiojimo laikotarpį; bendrovės įsipareigojimai yra taikomi sandoriams, sudaromiems po Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo būtų patvirtinti VWL įsipareigojimai, rezoliucinės dalies paskelbimo dienos. Sutartys, kurios sudarytos iki VWL įsipareigojimų prisiėmimo dienos ir kuriose nustatytos kitokios VSB kanalo įsigijimo ir platinimo sąlygos, lieka galioti iki šių sutarčių galiojimo termino, numatyto tokiose sutartyse, pabaigos, tačiau negali būti pratęsiamos; bendrovės įsipareigojimai prisiimami 2 metų laikotarpiui, tačiau pasibaigia anksčiau, jei panaikinamas VSB kanalas. 2011 m. rugsėjo 27 d. raštu VWL Konkurencijos tarybą informavo apie, kad nutraukė konkurencijos taisyklėms galimai prieštaraujančius veiksmus parengdama naują VSB televizijos kanalo platinimo sistemą, kurią visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams išplatino 2011 m. rugsėjo 23-27 dienomis; naujai parengta „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo platinimo sistema, susidedanti iš kelių šio kanalo platinimo pasiūlymų, sudaro galimybę visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams įsigyti šį kanalą vienodomis sąlygomis, nediskriminuojant nė vieno iš jų.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad tyrimas buvo pradėtas dėl nevienodai taikomų VSB kanalo platinimo sąlygų, o pateikti įsipareigojimai pašalina įtarimą dėl nevienodų sąlygų taikymo, t. y. laikytini tinkamais ir proporcingais nustatytai konkurencijos problemai išspręsti, teismas pripažino, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti ginčijamą Nutarimą tyrimą nutraukti, patvirtinus Viasat World Limited įsipareigojimus. Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kurios pagrindu Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą, aiškintina atsižvelgus į Tarybos Reglamento 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – ir Reglamentas 1/2003) 9 straipsnio 1 dalį, kurioje yra iš esmės nustatyta analogiška Europos Komisijos teisė nagrinėjant ūkio subjektų veiksmų atitiktį SESV 101 ir l straipsnių reikalavimams patvirtinti ūkio subjektų pateiktus įsipareigojimus. Teisingumo Teismas Europos Komisija prieš Alrosa Company Ltd byloje nagrinėjęs klausimą, susijusį su Europos Komisijos galimybe nutraukti tyrimą esant tinkamiems įsipareigojimams, numatytiems Reglamento 1/2003 9 straipsnyje, nurodė, kad šio straipsnio tikslas yra garantuoti, jog konkurencijos teisės normos įtvirtintos Europos Bendrijų steigimo sutartyje būtų pritaikomos tokiu efektyviu būdu, kaip kad sprendimų priėmimas patvirtinant pasiūlytus šalių tinkamus įsipareigojimus, pateikti greičiau įgyvendinamą sprendimą nustatytoms konkurencijos teisės pažeidimams išspręsti vietoj to, jog būtų atliekamas formalus įstatymo pažeidimo nustatymas. Ypač Reglamento 1/2003 9 straipsnis yra pagrįstas procedūrinio ekonomiškumo svarba, suteikiant galimybę ūkio subjektams pilnai dalyvauti tyrime ir pateikiant labiausiai tinkamus būdus nustatytoms Komisijos problemoms dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo spręsti. Teismas pažymėjo, jog turi būti laikomasi ir proporcingumo principo priimant sprendimus. ESTT taip pat konstatavo, jog vertinant Reglamento 1/2003 9 straipsnį ir jo Preambulės 13 punktą, Europos Komisija neprivalo nustatyti pažeidimo, nes jos pareiga yra ištirti ir patvirtinti įsipareigojimus, pateiktus nustatytoms Europos Komisijos problemoms spręsti, atlikus pirminį vertinimą ir atsižvelgus į nustatytus tikslus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. vasario 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A⁷-783-06 taip pat konstatavo, kad Konkurencijos taryba nutraukdama tyrimą Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu neprivalo nustatyti konkurencijos pažeidimo fakto, nes užtenka pagrįstos abejonės, kad atsižvelgiant į surinktą medžiagą yra tikėtinas pažeidimo padarymas, o ši aplinkybė sąlygoja ir tai, kad Konkurencijos taryba neprivalo nustatinėti įmonės dominavimo fakto, nei atlikti tą pagrindžiančio tyrimo, kurio metu būtų nustatoma konkreti ūkio subjekto užimama rinkos dalis. Kai ūkio subjektas pasiūlo Konkurencijos tarybai priimtinus įsipareigojimus, kurie tinkami ir pakankami tam, kad juos vykdant būtų panaikintas įtarimas, jog ūkio subjekto veiksmai pažeidžia konkurencijos teisę, tolesnis Konkurencijos tarybos veiksmų tęsimas nebūtų veiksmingesnis rezultato prasme, todėl nėra pateisinamas.

Teismo vertinimu, užtikrinant procedūrinio ekonomiškumo principą bei siekiant, kad pažeidimas, kuriuo ginčo atveju buvo įtariamos Viasat World Limited ir Viasat AS, būtų nutrauktas, atsakovo sprendimas nutraukti tyrimą, patvirtinant įsipareigojimus, yra objektyviai pateisinamas bei pagrįstas Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme. Įvertinęs pareiškėjų argumentus, kad dėl galimo VWL piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, į naujus VSB kanalo platinimo pasiūlymus įtraukiant sąlygas dėl priėjimo prie vartotojų duomenų bazių ar per aukštų VSB platinimo kainų, pažymėjo, kad tai yra subjektyvi pareiškėjų nuomonė, pagrįsta prielaidomis, bet ne faktiniais duomenimis. PagalKonkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, Konkurencijos taryba kontroliuoja, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Atsižvelgiant į tai, sutiko su atsakovo pozicija, kad Konkurencijos taryba negali pati nustatyti įpareigojimų ar patvirtinti ūkio subjektų įsipareigojimų, kuriais būtų daroma įtaka rinkoje didesnė, nei to reikia identifikuotoms konkurencijos problemoms pašalinti. Todėl įvertinus tai, kad tyrimas buvo pradėtas dėl nevienodai taikomų VSB kanalo platinimo sąlygų, o įsipareigojimų pobūdis patvirtina, kad jų pagrindu galima pašalinti nustatytą konkurencijos problemą, ginčijami įsipareigojimai pripažintini pakankamais siekiant nutraukti pradėtą tyrimą dėl nevienodai taikomų kanalo platinimo sąlygų.

Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos priimto Nutarimo kontekste teisiškai reikšminga aplinkybė, kad nustatytos sąlygos būtų pasiūlytos visiems skaitmeninės daugiakanalės abonentinės TV paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į tai, laikė pagrįstais atsakovo nurodytus argumentus, kad patvirtinant įsipareigojimus visų pirma buvo įvertinama, ar bus apsaugota sąžininga konkurencija, t.y. ar bus taikomos nediskriminacinės VSB platinimo sąlygos. Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos tarybos Nutarimu patvirtinti VWL įsipareigojimai neapima konkrečių VSB platinimo sąlygų, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo argumentai dėl VSB kanalo platinimo sąlygų, ginčijant nutarimą, yra atmestini. Apibendrinant pareiškėjų argumentus, jog jiems nepriimtinos Viasat World Limited pasiūlytos VSB kanalo platinimo sąlygos, tiek susijusios su prieiga prie abonentų duomenų bazių, tiek ir su šio kanalo platinimo kaina, teismo vertinimu patvirtina, kad iš esmės ginčijamas ne pats Konkurencijos tarybos Nutarimas nutraukti tyrimą ir šio Nutarimo pagrindu nustatytus įpareigojimus, bet Viasat World Limited veiksmai, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukto tyrimo objektas. Kadangi ginčijamas Nutarimas buvo priimtas atliekant tyrimą dėl nevienodų VSB kanalo platinimo sąlygų, todėl pareiškėjų argumentai dėl kitų pasiūlymo sąlygų galimo prieštaravimo Konkurencijos įstatymui nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad Konkurencijos taryba nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.

Teismas, apibendrinęs bylos aplinkybes, kurios patvirtino, kad Viasat World Limited ir Viasat AS pasiūlė Konkurencijos tarybai priimtinus įsipareigojimus, kurie yra pakankami tam, kad juos vykdant būtų panaikintas įtarimas, jog ūkio subjekto veiksmai pažeidžia konkurencijos teisę, konstatavo, kad Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. Nutarimas Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme yra teisėtas bei pagrįstas. Pažymėjo, kad pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas nutraukti tyrimą nebūtų galima tuo atveju, jei būtų konstatuotas esminės žalos įstatymo saugomiems interesams padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nustatė, kad TEO LT, AB, ir UAB „Kavamedia“ vartotojai neturėdami galimybės matyti „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo, kita vertus turėjo galimybę matyti kitus sporto renginius transliuojančius kanalus (pvz., Eurosport, Eurosport2, Sport1 ir pan.), kurie tiriamu laikotarpiu transliavo visuomenei aktualius sporto renginius, t.y. Eurolygą, Baltijos BBL, Anglijos futbolo lygą. Tokiu būdu TEO LT, AB bei UAB „Kavamedia“ vartotojai galėjo matyti atskirus sporto renginius transliuojamiems nespecializuotais kanalais ar internete. Atsakovas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, kad laikotarpiu 2009 – 2010 m. TEO LT, AB neturėjus galimybės platinti „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo, TEO LT, AB IPTV ir DTT abonentų skaičius padidėjo nuo 66 800 abonentų iki 121 700 abonentų (Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių veiklos ataskaitos už 2009 m. I ketv. ir 2010 m. III ketvirtį duomenys), pagrįstai pripažino, kad atitinkami „Viasat World Limited“ veiksmai galėjo daryti įtaką tik daliai visų daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų vartotojų bei kartu ir tik daliai tokių vartotojų, kurie domisi sporto renginiais. Todėl atsakovo šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumoje konstatuota išvada, kad Viasat World Limited veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, pagrįsta.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodė, kad skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjai gina savo narių – daugiakanalės abonentinės TV operatorių – interesus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai yra daugiakanalės abonentinės TV paslaugų teikėjus vienijančios asociacijos, tačiau patys šių paslaugų neteikia (b. l. 83-89). Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija pagal nustatytus tikslus ar priskirtas veiklos sritis turi teisę atstovauti ir ginti narių interesus, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą ginant savo narių interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams nepateikus svarių argumentų, kuo ginčijamas nutarimas pažeidžia jų materialines teises ar įstatymo saugomus interesus, šios nustatytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos bei Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjai Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (b. l. 141-145) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti apeliantų skundą ir panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1S-233.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, vertindamas Konkurencijos tarybos teisę nutraukti atliekamą tyrimą Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, neatsižvelgė į šiam klausimui reikšmingą Europos Sąjungos institucijų praktiką, todėl neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad Konkurencijos tarybos Nutarimas yra teisėtas. ESTT 2010 m. birželio 29 d. sprendime byloje Nr. C-441/07 P Europos Komisija prieš Alrosa Company Ltd. konstatavo, kad Europos Komisija, patvirtindama įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal Reglamento 1/2003 9 straipsnį, visais atvejais turi vadovautis proporcingumo principu, kartu atsižvelgdama ir į trečiųjų šalių interesus. Tokia išvada išplaukia ir iš Reglamento 1/2003 teksto, kuriame įtvirtintas trečiųjų šalių interesų apsaugai skirtas „Rinkos testo” institutas, atliekamas pagal Reglamento 1/2003 27(4) straipsnį, ir kuris pasireiškia ūkio subjektų pasiūlytų įsipareigojimų viešu paskelbimu, nustatant terminą, per kurį suinteresuoti tretieji asmenys gali pateikti savo pastabas. Šiuo atveju Viasat World Limited siūlomi įsipareigojimai buvo viešai paskelbti du kartus (2011 m. liepos 21 d. ir 2011 m. rugsėjo 9 d.) ir abu kartus tretieji suinteresuoti asmenys pateikė esmines pastabas dėl pateiktų įsipareigojimų trūkumų, į kurias Konkurencijos taryba neatsižvelgė ir išsamiau jų nevertino, taip iš esmės paneigdama Reglamente 1/2003 įtvirtinto „Rinkos testo“ instituto paskirtį.

Teismas nepagrįstai nurodo, kad Konkurencijos taryba neturi pareigos vertinti siūlomų konkrečių prisiimamų įsipareigojimų sąlygų įtakos kitų subjektų interesams, bei kad Konkurencijos tarybai yra visiškai nesvarbu, kokios yra konkrečios įsipareigojimų sąlygos, nes svarbiausia, kad šios sąlygos būtų taikomos visiems vienodai. Europos Komisija 2011 m. gruodžio 13 d. sprendime byloje COMP/39.692 –IBM Maintenance Services, vertindama kompanijosIBM prisiimamų įsipareigojimų apimtį, nurodė, kad ūkio subjektų prisiimami įsipareigojimai turi būti ne tik nediskriminaciniai, bet ir komerciškai pagrįsti, proporcingi ir adekvatūs. Tokiu būdu Europos Komisija nurodytoje byloje neapsiribojo ir Reglamento 1/2003 9 straipsnio pritaikymui nelaikė pakankamu vienodo (nediskriminacinio) tiekimo sąlygų prekybos partneriams nustatymo, tačiau išsamiai ištyrė šių konkrečių sąlygų turinį, siekdama įvertinti, kaip konkrečių sąlygų nustatymas pašalins įtariamas konkurencijos teisės problemas. Atitinkamai, apeliantų nuomone, analogišką pareigą įvertinti konkrečių prisiimamų įsipareigojimų pagrindu taikytinų sąlygų turinį pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą turi ir Konkurencijos taryba. Todėl spręsdama dėl Tyrimo nutraukimo Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, Konkurencijos taryba turėjo vertinti ne tik tą vienintelę aplinkybę, kad Viasat World Limited nebediskriminuoja atskirų ūkio subjektų, tačiau kompleksiškai įvertinti, ar Konkurencijos įstatymą pažeidžiantys veiksmai nėra tęsiami kitokia forma, ir ar nutraukus Tyrimą bus užtikrinti Konkurencijos įstatymu saugomi teisėti interesai. Akivaizdu, jog negali būti patvirtinami tokie įsipareigojimai, kurie sudaro prielaidas bet kokia forma tęsti Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus. Tuo tarpu šiuo atveju prisiimti įsipareigojimai jokiu būdu nepašalino įtarimųdėlViasat World Limited piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantų pirmojoje instancijoje pateikti argumentai dėlVWL pateikto pasiūlymo komercinio nepagrįstumo yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, pagrįsta tik prielaidomis. Apeliantai savo skunde išdėstytą poziciją pagrindė faktiniais duomenimis, kurie buvo prieinami skundo pateikimo metu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas pateikti faktinius duomenis apie į ateitį nukreiptus, faktiškai dar neįvykusius veiksmus, reikalauja neįmanomo, todėl tokia pozicija negali būti laikoma pagrįsta.

Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjai neturėjo teisės kreiptis į teismą. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis asociacijoms tiesiogiai suteikia iniciatyvos teisę inicijuoti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą Konkurencijos taryboje. Tai reiškia, kad Konkurencijos įstatymas konkurencijos teisės pažeidimų tyrimo procese asociacijoms suteikia tam tikrą specialų statusą. Sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo nuostatas ir šiuo įstatymu siekiamus tikslus, manytina, kad Konkurencijos įstatymu asociacijoms suteiktas specifinis statusas, kaip ir tyrimo pradėjimo iniciatyvos teisė, neabejotinai apima ir teisę skųsti Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais yra pažeidžiami asociacijos narių interesai (Konkurencijos įstatymo 38 straipsnis). Pažymi, kad administracinių teismų praktika taip pat patvirtina asociacijų teisę ginčyti Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus, kurie pažeidė asociacijos narių teises (pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. 1-7362-12/07, kurioje nagrinėtas vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos – Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundas; Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 1-3202-624/2011, kurioje buvo patvirtinta asociacijos teisė apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimą ginant savo narių interesus).

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 166-172) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pakartojo atsiliepime į skundą pateiktą poziciją ir nurodė šiuos papildomus argumentus:

Tretieji suinteresuoti asmenys Viasat AS ir Viasat World Limited atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 151-153) prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:

Trečiasis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 149) su juo sutinka ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą buvo nutrauktas tyrimas dėl Viasat AS ir Viasat World Limited galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A⁴³⁸-1661/2008). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A³-170/2004).

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A¹¹-443/2005, A⁵⁰²-304/2009, A⁵⁰²-857/2009), ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu .

Šioje byloje Konkurencijos tarnybos nutarimą ginčija dvi visuomeninės organizacijos, kurios pačios nebuvo pareiškėjais Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu ir savo materialinį teisinį suinteresuotumą kildina iš savo narių interesų pažeidimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą, ginčijant viešojo administravimo subjekto priimtą aktą ar veiksmus, ne kartą buvo pažymėta, jog organizaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas. Pirmiausia, organizacijos narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali būti apginti per pareiškėjui suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tačiau tokie įgalinimai ginti viešąjį interesą turi būti nustatyti įstatyme, todėl tuo atveju, jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinėti tokio pareiškimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kaip matyti iš jų skundo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio skundo bei jų atstovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, negina viešojo intereso.

Administracinių teismų praktikoje (pvz. byla Nr. A⁵⁵⁶-393/2010) taip pat nurodyta, jog organizacijos narių teisės ir teisėti interesai taip pat gali būti apginti jiems administracinių bylų teisenoje dalyvaujant pareiškėjais, tačiau įgaliojant juos atstovauti tam tikrą organizaciją (asociaciją), jei toks pavedimas neprieštarauja teisės normoms. Šiuo atveju patys organizacijos nariai (kaip fiziniai ar juridiniai asmenys) dalyvauja byloje pareiškėjais (procesiniu požiūriu), o atitinkama organizacija yra tik procesinis jų atstovas. Tačiau tokiu atveju teismui turi būti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti įstatymų nustatyta tvarka, kuriais atstovui pavedama veikti jų (atstovaujamųjų) vardu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė tokių dokumentų ir pareiškėjais atstovaujamų narių nenurodė, todėl nėra pagrindo juos laikyti byloje pareiškėjais dalyvaujančių asociacijų narių įgaliotais atstovais.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje (byla Nr. A⁵⁵⁶-393/2010), atsižvelgdamas į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, pabrėžė, jog pareiškėjas, kaip atskiras juridinis asmuo (asociacija), taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl savo, kaip juridinio asmens (asociacijos), teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo.

Taigi sprendžiant dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Nutarimą, turi būti vadovaujamasi nurodytoje administracinių teismų praktikoje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, susijusiomis su visuomeninės organizacijos teisėmis kreiptis į teismą.

Šioje byloje jau konstatuota, kad Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija nagrinėjamu atveju nesikreipė ir negalėjo kreiptis į teismą dėl Nutarimo panaikinimo, gindamos viešąjį interesą. Taip pat byloje nustatyta, jog minėtos asociacijos šioje byloje neveikia kaip tinkamai įgalioti jos narių, galinčių byloje dalyvauti pareiškėjais, atstovai. Vadinasi, pareiškėjai šiuo atveju galėjo kreiptis į teismą tik dėl savo, kaip juridinių asmenų, teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija yra pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės viešieji juridiniai asmenys. Pagrindinis Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos tikslas – atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus valstybinės ir kitose institucijose (b. l. 83). Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos tikslai – koordinuoti savo narių veiklą, rinkti informaciją ir konsultuoti narius (b.l.87). Pareiškėjai nėra TV paslaugų teikėjai, todėl jų tiesioginės veiklos ir iš to kylančių teisėtų interesų skundžiamas Nutarimas paliesti negali. Pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių argumentų patvirtinančių jų, kaip juridinių asmenų, teisių pažeidimą. Tuo tarpu argumentai dėl asociacijos teisių pažeidimo, padaryto pažeidžiant jos narių teises, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija šiuo atveju skundu kreipėsi į teismą, gindama būtent savo, kaip asociacijų teises, sprendžia, jog byloje nenustatytas pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti Viasat World Limited ir Viasat AS atžvilgiu priimtą Nutarimą, todėl šių pareiškėjų teisės, patenkinus skundą, negalėtų būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 – 4 punktuose numatytų būdų, o jų skundas pagrįstai pirmosios intancijos teismo buvo atmestas.

Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas yra specialus įstatymas, skirtas reglamentuoti konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatantis šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.). Be to, būtent Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.). Todėl pareiškėjai, manydami, kad jų ar jų narių teisės Konkurencijos įstatymo nuostatų požiūriu yra pažeidžiamos, turi teisę imtis Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų priemonių – kreiptis į Konkurencijos tarybą ir prašyti atlikti tyrimą. Tik po tokio kreipimosi šios visuomeninės organizacijos įgytų Konkurencijos įstatymo 33 straipsnyje numatytą teisę savarankiškai skųsti Konkurencijos tarybos veiksmus. Pareiškėjų apeliaciniame skunde cituota administracinių teismų praktika aktuali tik šiuo aspektu ir negali būti taikoma tiems atvejams, kai visuomeninės organizacijos nebuvo Konkurencijos tarnybos vykdyto tyrimo iniciatoriais ar proceso šalimis.

Konstatavusi, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje ir dėl šios priežasties jų skundas buvo pagrįstai atmestas, teisėjų kolegija nemato pagrindo plačiau pasisakyti dėl skunde ir apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, susijusių su Nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu iš esmės.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis