Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei R. R., atsakovės atstovėms Eglei Požėraitei ir Giedrei Jarmalytei, trečiojo suinteresuoto asmens Birštono savivaldybės atstovei Aušrai Slavinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Apotheka vaistinė“ atstovei Giedrei Galminienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eurovaistinė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Birštono savivaldybės tarybai, UAB „Apotheka vaistinė“ dėl nutarimo panaikinimo, ir

Pareiškėja UAB „Eurovaistinė“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Konkurencijos tarnybos 2011 12 08 nutarimą Nr. 1S-239 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Birštono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) veiksmų organizuojant Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų viešus nuomos konkursus atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (b. l. 1-9).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Birštono savivaldybės taryba 2011 07 01 sprendimu pavedė materialiojo turto nuomos komisijai (toliau – Komisija) vykdyti procedūras dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų Birštone, Jaunimo g. 8, nuomos viešo konkurso būdu. Komisija viešai paskelbė tik apie dalies patalpų, nurodytų tarybos sprendime, nuomos (t. y. paskelbta 13,59 kv. m. patalpų, kurioms priskirta 9,29 kv. m. bendrojo ploto naudojimo patalpų nuoma iš visų 40,62 kv. m. nuomotinų patalpų, kurioms priskirta 27,77 kv. m. bendrojo ploto naudojimo patalpų). Dėl likusios dalies patalpų, t. y. 27,03 kv. m. bendro ploto patalpų, kurioms priskirta 18,48 kv. m. bendrojo ploto bendrojo naudojimo patalpų viešasis konkursas paskelbtas tik 2011 09 10, t. y. ženkliai vėliau, praėjus dviems mėnesiams po pirmojo konkurso dėl dalies patalpų nuomos konkurso paskelbimo. Sveikatos apsaugos ministro 2003 01 07 įsakymu Nr. V-7 patvirtinti reikalavimai vaistinėms, kurių vienas -visuomenės vaistinės ar jos filialo bendrasis patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m. Vadovaujantis minėtais reikalavimais vaistinės patalpoms, kurių bendrasis plotas yra mažesnis kaip 60 kv. m., vaistinės veiklos licencija neišduodama. Viešojo konkurso metu siūlomos išsinuomoti ambulatorijos patalpos Komisijos buvo išskaidytos dėl to, kad nesudarytų reikalavimuose vaistinėms nurodyto būtino kiekio kvadratinių metrų, taip netiesiogiai paveiktų vaistinių rinkoje dalyvaujančius ūkio subjektus, kuriems tokio mažo ploto patalpų nuoma būtų komerciškai nenaudinga ir pastarieji neturėtų suinteresuotumo dalyvauti pirmajame paskelbtame, viešajame konkurse dėl dalies patalpų nuomos. Tokie savivaldybės veiksmai yra neteisėti, nes buvo atlikti siekiant sudaryti kliūtis konkuruoti Savivaldybei priklausančių patalpų, esančių ambulatorijoje, nuomos konkurse ir veikti sveikatinimo. o konkrečiau - vaistinių, rinkoje. Remiantis šiuo pagrindu prašė atsakovo ištirti visas su kreipimusi susijusias aplinkybes ir įvertinti, ar Savivaldybė tinkamai užtikrino Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, ar organizuodama viešuosius konkursus dėl ambulatorijoje esančių patalpų nuomos neteikė privilegijų atskiriems ūkio subjektams ir nediskriminavo pareiškėjos bei kitų vaistinių veiklos rinkoje veikiančių, ūkio subjektų. Atsakovas atsisakė pradėti tyrimą dėl Savivaldybės veiksmų organizuojant Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų viešos nuomos konkursų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Atsakovas nutarime iš esmės nepasisakė dėl aplinkybės, kuri leidžia manyti, kad patalpų nuomos konkursai buvo organizuojami siekiant užtikrinti tam tikrų ūkio subjektų interesus, šiai aplinkybei esminės reikšmės neteikė, tik nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė būtų organizavusi vieną ar, kaip šioje situacijoje įvyko, du atskirus konkursus (net jei galimai būtų pažeista viešų konkursų organizavimo tvarka), tai vis tiek nesudarytų prielaidų manyti, kad savaime būtų pažeistas ir Konkurencijos įstatymo normos 4 str. Atsakovas buvo suklaidintas Savivaldybės pateiktais paaiškinimais, kurie iš esmės prieštarauja Savivaldybės priimtiems teisės aktams. Atsakovas nurodo rėmęsis Savivaldybės 2011 11 02 raštu, kuriame atsakydama į paklausimą dėl dviejų, vietoje vieno, patalpų nuomos konkursų organizavimo nurodė, jog tokie veiksmai buvo atlikti remiantis VšĮ Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro prašymu, kuriame prašoma patalpas, pažymėtas šifrais 1-51 ir 1-53, kurių bendras plotas 27,03 kv. m., išnuomoti tik tada, kai iš minėtų patalpų išsikels laboratorija. Savivaldybės nurodomos aplinkybės neturėjo ir negali būti laikomos teisiškai pagrįstomis ir leidžiančiomis nepaisyti Savivaldybės tarybos priimto sprendimo ir nuomos konkursų organizavimo tvarkos. Net jeigu būtų nustatyta, kad formaliai teisės aktai organizuojant konkursus nebuvo pažeisti, yra būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog formalus teisės aktų laikymasis dar automatiškai nereiškią, kad nebuvo pažeistos esminės, pamatinės teisės aktuose nustatytos vertybės ir principai. Atsakovas neatsižvelgė į išdėstytą aplinkybę, kad neteisėtas konkursų išskaidymas tiesiogiai sąlygojo asmenų, kurie galėtų ir norėtų dalyvauti konkurse dėl visų Savivaldybės sprendime nurodytų patalpų, suinteresuotume konkursu. Atsakovas, spręsdamas, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, neskyrė tinkamo dėmesio konkursų rezultatams, neatsižvelgė į prieš tai buvusius Savivaldybės ir konkursų laimėtojo santykius, nesigilino, kaip laimėti konkursai šiuos egzistuojančius santykius keičia. Atsakovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad abu konkursus laimėjo UAB „Apotheca vaistinė“ - vaistinių veikla užsiimantis juridinis asmuo, kuriam 2000 04 19 Savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2000 08 25 koncesijos pagrindais buvo perduota Savivaldybės įmonė „Birštono vaistinė“, veiklą vykdanti patalpose, dėl kurių nuomos vėliau rengti šiame skunde nurodyti viešieji konkursai. Atsakovas, priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl Savivaldybės veiksmų, pažeidžiančių KĮ 4 str., vadovavosi vien ta aplinkybe, kad net jeigu Savivaldybė būtų skelbusi vieną konkursą dėl visų patalpų iš karto, patalpų ploto nebūtų užtekę, norint įsirengti vaistinę. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjos argumentą dėl patalpų galimos rekonstrukcijos, pasirėmė tuo, jog nėra duomenų, kad būtų priimtas sprendimas, pagal kurį būtų leidžiama atlikti kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus.

Atsakovė Konkurencijos taryba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 41-49) nurodė, kad Konkurencijos taryba nagrinėja Konkurencijos įstatymo (šiuo atveju aktualus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis) pažeidimus, o ne atlieka abstraktų vertinimą, ar konkretūs veiksmai ar sprendimai yra teisėti, ar nepažeidžia kokių nors kieno nors interesų ar kitų nei Konkurencijos įstatymas teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai ir vertindama, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, Konkurencijos taryba turi įvertinti gautus duomenis konkrečios Konkurencijos įstatymo nuostatos kontekste. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis apima tokius viešojo administravimo subjektų sprendimus, kurie diskriminuoja ar privilegijuoja atskirus ūkio subjektus (jų grupes) ir dėl kurių sudaromos ar gali būti sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos toje pačioje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Tokią Konkurencijos tarybos veiklos praktiką nagrinėjant Konkurencijos taryboje gautus pareiškimus, kuriais prašoma ištirti galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Konkurencijos tarybos pareiga nagrinėjant pareiškėjo pateiktą prašymą pradėti tyrimą buvo įvertinti, ar yra pagrindo įtarti galimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, t.y. ar Savivaldybė savo veiksmais galimai pažeidė jai kaip viešojo administravimo subjektui keliamą sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimo pareigą, dėl ko turėtų būti pradedamas tyrimas. Tai reiškia, kad viena iš esminių sąlygų Konkurencijos tarybai pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo, yra pakankamai įrodymų, jog dėl skundžiamų Savivaldybės sprendimų iš tikrųjų galėjo būti diskriminuojami ar privilegijuojami atskiri vaistinių veikla užsiimantys ūkio subjektai ir tokiu būdu sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos tarp jų. Tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju, tokių aplinkybių Konkurencijos taryba nenustatė, o pareiškėjo prašymas atlikti tyrimą buvo grindžiamas iš esmės tik tuo, jog patalpų nuomos sąlygos neatitiko jo lūkesčių, tačiau nepateikė jokių argumentų, jog tokios sąlygos galėjo lemti skirtingas konkurencijos sąlygas. Buvo nustatyta, jog visi suinteresuoti vykdyti atitinkamą veiklą nuomojamose patalpose subjektai, įskaitant ir užsiimančius vaistinių veikla, turėjo lygias galimybes pateikti savo pasiūlymus ir dalyvauti viešuose nuomos konkursuose. Nei vienam subjektui, kuris atitiko reikalavimus nebuvo apribota galimybė dalyvauti Savivaldybės organizuotoje konkurencingoje procedūroje. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog 2011 09 10 paskelbtame viešame nuomos konkurse dalyvavo du subjektai. Pats faktas, jog abu konkursus laimėjo tas pats subjektas, savaime nesuponuoja, jog jis gavo išskirtines teises veikti atitinkamoje rinkoje, o subjektai nelaimėję konkurso, dėl to, kad nepateikė savo pasiūlymų ar jie buvo pripažinti netinkamais, buvo diskriminuojami. Tai, kad pareiškėjas dėl išskaidytų konkursų juose nedalyvavo ir neteikė savo pasiūlymų, nesudaro pagrindo manyti, jog Savivaldybė tokiais veiksmais galėjo sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti tiek pirmame, tiek antrame konkursuose bei varžytis dėl nuomojamų patalpų, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo. Tai, jog ūkio subjektas elgėsi pasyviai ir net nebandė dalyvauti rengiamuose konkursuose, nereiškia, jog jis galimai buvo diskriminuojamas kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kurie konkursuose nusprendė dalyvauti. Tačiau, net jeigu galimai ir buvo pažeista Savivaldybės patalpų nuomos organizavimo tvarka ir vietoj vieno konkurso, rengti du atskiri konkursai, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, jog toks pažeidimas, galėjo privilegijuoti vienus ūkio subjektus, kitų subjektų atžvilgiu, dėl ko galėjo atsirasti skirtingos konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme, taigi ši aplinkybė nesudaro pagrindo pradėti tyrimo dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo. Šią išvadą patvirtina tai, kad bet kuriuo atveju Savivaldybė patalpų nuomai pasirinko konkurencingą procedūrą, tai yra įvertino, ar rinkoje yra subjektų norinčių vykdyti atitinkamą veiklą bei sudarė jiems lygias galimybes konkuruoti -paskelbė konkursus visiems ūkio subjektams vienodai taikomomis sąlygomis. Konkurencijos taryba nėra kompetentinga vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais nei atitikties Konkurencijos įstatymui požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 01 17 sprendime administracinėje byloje Nr. A-858-118-11). Pareiškėjo nurodyti principai iš esmės susiję su savivaldybės turto tvarkymu, kurie reglamentuojami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymu. Pareiškėjo rėmimasis vien prielaidomis dėl patalpų rekonstravimo, niekaip nepagrindžia, jog tokiu būdu galėjo būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje veikiantiems subjektams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės taryba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 52-54) nurodė, kad Birštono savivaldybės skelbtuose konkursuose dėl negyvenamųjų patalpų esančių ambulatorijos pastate Birštone, Jaunimo g. 8, galėjo dalyvauti kiekvienas subjektas, veikiantis asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės ir kitose sveikatinimo veiklose ir teikti pasiūlymus dėl minėtų patalpų nuomos. Konkursai buvo vieši, apie konkursus buvo tinkamai paskelbta, tačiau pasiūlymus pateikė tik UAB „Apotheca vaistinė“ ir UAB „Nemuno vaistinė“. Pareiškėja pasiūlymo nepateikė. Pareiškėjos išsakytos prielaidos, kad Savivaldybė konkursą vykdė tik sudarydama įspūdį, kad patalpų paskirtis sveikatinimo veiklai, neatitinka tikrovės, kadangi ir Tarybos 2011 07 01 sprendime Nr. TS-153 patalpų nuomos ir konkurso skelbimuose skelbiama, kad patalpų naudojimo paskirtis - sveikatinimo veiklai vykdyti. Minėtame ambulatorijos pastate, kuriame yra ginčo patalpos, yra ir daugiau negyvenamųjų patalpų, kurias numatoma nuomoti viešo konkurso būdu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Teisės aktai nereglamentuoja, kad visos viename pastate esančios patalpos būtų nuomojamos vienu metu, todėl jos nuomojamos atsižvelgiant į faktinę situaciją, t.y. ar jos tuo metu yra nereikalingos Birštono savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų funkcijoms įgyvendinti (Birštono savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Birštono savivaldybės tarybos 2011 02 04 sprendimu Nr. TS-22, 3 punktas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Apotheka vaistinė“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 100-103) nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai bei skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti. Atsakovė tinkamai vertino teisinę ir konkurencinę aplinką, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovės su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta Nijolė Vaitkevičienė parodė, kad dirba Birštono savivaldybės administracijos Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiąja specialiste. Ruošia savivaldybės tarybos sprendimų projektus ir jų aiškinamuosius raštus. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti patalpas sveikatinimo veiklai. „Birštono vaistinės“ likvidacija buvo priimta vėliau nei pradėti ginčijami konkursai. Pastate yra daugiau laisvų patalpų, todėl nebūtinai ginčo patalpose turėjo būti įsteigta vaistinė. Patalpų nuomos konkursai skelbiami dažnai.

Skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras 2011 05 16d. pranešė savivaldybės administracijai, kad norėtų išnuomoti Birštone Jaunimo g. 8 esančias patalpas sveikatingumo veiklai vykdyti (konkurencijos byla (toliau – k.b.) b.l. 7).

Minėto prašymo pagrindu Birštono savivaldybės taryba 2011 07 01 priėmė sprendimą dėl negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas 40.62 kv.m. ir kurioms priskirta 27.77 kv.m. bendro ploto bendrojo naudojimo patalpų, Birštone Jaunimo g. 8 nuomos ir pavedė materialiojo turto nuomos komisijai (toliau – Komisija) vykdyti procedūras dėl negyvenamųjų patalpų nuomos viešo konkurso būdu. Buvo apibrėžta šių patalpų naudojimo paskirtis – sveikatingumo veikla (k.b. b.l. 9).

2011 07 19d. Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu patalpas nuomoti dviem etapais, t.y. pradžioje iš nuomoti vieną dalį patalpų, o po to, kai iš ketinamų nuomoti patalpų išsikels laboratorija, išnuomoti ir likusias patalpas. (k.b. b.l.76).

2011 07 21 d. buvo paskelbta apie dalies patalpų ( bendras plotas 13.59 kv.m. , kuriai priskirta 9.29 kv.m. bendrojo ploto) nuomą viešo konkurso būdu (k.b. b.l. 10-11). Dėl kitos patalpų dalies nuomos viešo konkurso būdu (bendras plotas 27.03 kv.m., kurioms priskirta 18.48 kv.m. bendro naudojimo patalpų) buvo paskelbta 2011 09 10 d. (k.b. b.l. 12-13).

Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad savivaldybės veiksmai skelbiant ir organizuojant du atskirus nuomos konkursus yra neteisėti, nes taip buvo siekiama sudaryti kliūtis konkuruoti savivaldybei priklausančių patalpų nuomos konkurse ir veikti sveikatingumo, o konkrečiau – vaistinių rinkoje. Pareiškėja mano, kad , turėdama asmeninių ketinimų ar veikiama kitų asmenų nurodymu, Komisija vilkino tarybos sprendimo vykdymą, savo sprendimu išskaidė į dvi dalis ir paskelbė tik dalies patalpų viešąjį konkursą, taip neva formuodama potencialių nuomininkų nuomonę, kad nuomojamos patalpos netinkamos vaistinių veiklos vykdymui, kadangi nuomojamas plotas neatitinka minimalaus teisės aktais reikalaujamo patalpų vaistinei ploto ( vaistinės bendrasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv.m.). (k.b. b.l.1-4). Daro prielaidą, kad tokiu būdu netiesiogiai veikė vaistinių rinkoje dalyvaujančius ūkio subjektus, kuriems tokio mažo ploto patalpų nuoma būtų komerciškai nenaudinga ir pastarieji neturėtų suinteresuotumo dalyvauti pirmajame konkurse.

Konkurencijos taryba 2011 10 07 gavo pareiškėjos prašymą ištirti ar Birštono savivaldybės veiksmai, organizuojant jai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų viešus nuomos konkursus, nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų (užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, neteikti privilegijų atskiriems ūkio subjektams) ir nediskriminuoja UAB „Eurovaistinė“ bei kitų vaistinių veiklos rinkoje veikiančių ūkio subjektų (Konkurencijos tarybos byla b. l. 1- 4).

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašyme keliamą klausimą dėl Birštono savivaldybės priimtų sprendimų, galimai pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus, nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Birštono savivaldybės veiksmų, organizuojant jai nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų viešus nuomos konkursus, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams (Konkurencijos tarybos byla b. l. 99-103).

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2011 12 08d. išnagrinėjo skundą ir atsisakė jį tenkinti. (k.b. b.l.99-103). Argumentas dėl patalpų nuomos konkurso organizavimo dviem etapais neteisėtumo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad tai padaryta dėl objektyvių aplinkybių, t.y. dėl minėto Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro prašymo atidėti konkurso vykdymą dėl laboratorijos iškraustymo. Pareiškėjos argumentus, kad organizuojant nuomos konkursą dviem etapais neva buvo formuojama nuomonė, jog patalpos negali būti pritaikytos vaistinių veiklai, Konkurencijos taryba taip pat atmetė, motyvuodama tuo, kad antrajame etape dalyvavo du subjektai - UAB „ Apotheca vaistinė“ ir UAB „Nemuno vaistinė“, užsiimantys vaistinių veikla.

Pareiškėjas nesutiko su konkurencijos tarybos argumentais.

Jau buvo minėta, kad Savivaldybės taryba priėmė vieną sprendimą dėl patalpų nuomos, o Komisija, neturėdama tam teisinio pagrindo, konkursą vykdė dviem etapais, kas pareiškėjo manymu leidžia manyti, kad tai padaryta siekiant ne visiems rinkos dalyviams naudingo tikslo.

Nustatyta, kad patalpų nuomos procesas buvo suskaidytas ,siekiant sudaryti sąlygas tinkamai iškraustyti laboratoriją iš nuomojamų patalpų. Kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos prielaidas, nenustatyta. Kaip minėta, antrame etape ketino dalyvauti ne vienas, o du ūkio subjektai, vykdantys vaistinių veiklą, kas akivaizdžiai paneigia pareiškėjos prielaidas, jog konkursas buvo suskaidytas ir vykdomas dviem etapais, taip netiesiogiai formuojant neteisingą potencialių konkurso dalyvių nuomonę dėl nuomojamų patalpų netinkamumo sveikatingumo veiklai vystyti. Teismas daro išvadą, jog konkurencijos tarybos argumentai dėl šio motyvo yra pagrįsti. Jeigu ,skaidant nuomos procedūras ir konkursus organizuojant dviem etapais, buvo sudaryti kokie nors nepatogumai, tai jie buvo sudaryti visų potencialių dalyvių atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 11 30 d. nutarimu Nr.1191 patvirtintos farmacinės veiklos licencijavimo taisyklės nustatė, kad licencijas vaistinės veiklai vykdyti išduoda Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, t.y. ši tarnyba tikrina ar ūkio subjektas, ketinantis užsiimti vaistinių veikla, atitinka norminių aktų reikalavimus, tame tarpe ir dėl vaistinės veiklai reikalingo ploto. Konkurencijos taryba 2011 11 08 d kreipėsi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (k.b. b.l.96-97) ir pastaroji paaiškino, kad, sprendžiant klausimus dėl ploto pakankamumo vaistinės veiklai vykdyti, į bendrą vaistinės plotą nėra įskaičiuojamos bendro naudojimo ploto patalpos. Todėl nepriklausomai nuo to ar patalpų nuoma būtų organizuojama vienu ar dviem etapais, nuomojamų patalpų plotas nesikeistų ir bendrojo nuomojamų patalpų ploto nepakaktų gauti licencijai vykdyti vaistinės veiklą. Kaip minėta, reikalaujamas vaistinės bendrasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv.m., o nuomojamas visas bendras plotas sudarė 40.62 kv.m. ( bendras plotas 13.59 kv.m. + 27.03 kv.m.). Todėl pareiškėjos argumentus, kad tokiu būdu - skaidant nuomos procesą ir vykdant dviem etapais – buvo siekiama suformuoti potencialių konkurso dalyvių neteisingą nuomonę dėl nuomojamo ploto netinkamumo vaistinės veiklai, teismas laiko nepagrįstais, t.y. Konkurencijos taryba tinkamai įvertino ir šį pareiškėjų argumentą.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato valstybės valdymo ir savivaldybės institucijų pareigą vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžia priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Įstatymų leidėjas valstybinės konkurencijos politikos vykdymo bei šio įstatymo laikymosi kontrolės funkcijas pavedė Lietuvos Respublikos valstybės įstaigai – Konkurencijos tarybai (18 str. 1 d.). Šiam centriniam valstybinio administravimo subjektui Konkurencijos įstatymu yra suteikta specialioji kompetencija Konkurencijos įstatymo vykdymo kontrolei užtikrinti (19 str.). Konkurencijos tarybai suteikti įgaliojimai: kontroliuoti kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų (19 str. 1 d. 1 p.), duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą rinkoms tirti ar kitiems Tarybos uždaviniams vykdyti (19 str. 1 d. 3 p.); nagrinėti, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreiptis į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Taryba turi teisę valstybės valdymo institucijų sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldos institucijų sprendimus – apygardos administraciniam teismui (19 str. 1 d. 4 p.); tirti ir nagrinėti šio įstatymo pažeidimus bei taikyti pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (19 str. 1 d. 5 p.).

Pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalį tyrimą pradėti atsisakoma, jei: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Konkurencijos taryba, turėdama informacijos apie tai, jog savivaldos institucijos priimtas teisės aktas galimai neatitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, turi teisę nustatyta tvarka atlikti tyrimą pagal atitinkamą suinteresuoto asmens (ūkio subjekto) prašymą ir gali atsisakyti tai padaryti, esant aplinkybėms, numatytoms Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje.

Kaip minėta Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 25 straipsnio 4 dalis konkrečiai apibrėžia kokius veiksmus atlieka Konkurencijos taryba tuo atveju, jei ji nustato, jog savivaldybės institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai neatitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimų (kreipiasi į savivaldos instituciją su reikalavimu pakeisti ar panaikinti atitinkamus teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, o jeigu reikalavimas nevykdomas, turi teisę apskųsti savivaldos institucijos sprendimus apygardos administraciniam teismui) ar nenustato neatitikimo įstatymui (atsisako pradėti tyrimą). Taigi, Konkurencijos tarybai - specialiajam Konkurencijos įstatymo kontrolę vykdančiam centriniam valstybinio administravimo subjektui yra suteikti administraciniai įgalinimai vykdant savo funkcijas atlikti įstatymu numatytas administravimo procedūras ir dėl jų priimti atitinkamus administracinius aktus.

Darytina išvada, jog Konkurencijos taryba padarė teisingas išvadas savo kompetencijos ribose - sąlygos dalyvauti Savivaldybės rengiamuose konkursuose visiems ūkio subjektams buvo vienodos, visi subjektai galėjo teikti siūlymus ir vienodai varžytis dėl patalpų nuomos. Teismas daro išvadą, jog Konkurencijos taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A¹¹-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė kuo ginčijamas atsakovės nutarimas pažeidė jos teises ar teisėtus interesus. Pareiškėja Birštono savivaldybės organizuotuose nuomos konkursuose prašymo dalyvauti pateikusi nebuvo, Konkurencijos taryba jos pateiktą informaciją išsamiai ištyrė ir priėmė nutarimą nepradėti tyrimą dėl Birštono savivaldybės veiksmų organizuojant nuomos konkursus atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms, kuris pareiškėjai jokių tiesioginių teisinių pasekmių nesukuria. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas ir dėl to, jog nenustatytas pastarosios materialinis teisinis suinteresuotumas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Pareiškėjos UAB „Eurovaistinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Mefodija Povilaitienė

Milda Vainienė

Gintaras Dzedulionis