Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Beatai Vilienei, atsakovės atstovėms Dainorai Anulytei ir Linai Strikauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos advokatūros skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

pareiškėja Lietuvos advokatūra su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - Konkurencijos taryba) 2011-12-15 nutarimą Nr. 1 S-247 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau -Reklamos įstatymas) 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau -Konkurencijos įstatymas) 16 straipsnio reikalavimams“ (toliau - Nutarimas); 2) įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal Lietuvos advokatūros 2011-07-11 prašymą Nr. 614 (toliau — Prašymas).

Lietuvos advokatūros nuomone, Konkurencijos taryba neteisingai įvertino, kad UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ (toliau - Bendrovė) pateikiami reklaminiai teiginiai neturi klaidinančios reklamos požymių. Pareiškėjos nuomone, Konkurencijos taryba klaidingai ir nepagrįstai pripažino, kad teiginys „Skolų išieškojimo lyderis“ neturi klaidinančios reklamos požymių ir yra „bendro pobūdžio, nekeliantis vartotojui kokių nors aiškių specifinių lūkesčių, kuriuos būtų galima patvirtinti ar paneigti kokiais nors objektyviais duomenimis“, o „tokio teiginio supratimas priklausys nuo kiekvieno vartotojo individualaus vertinimo“. Mano, jog padariusi tokią išvadą, Konkurencijos taryba pažeidė savo pačios nustatytus reklamos vertinimo kriterijus, nes jau anksčiau yra pasisakiusi, kad sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Bendrovė, teigdama, kad yra „Skolų išieškojimo lyderis“, nenurodo tai patvirtinančio informacijos šaltinio bei nepagrindžia šio teiginio jokiais objektyviais ir faktiniais duomenimis, todėl tokia reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 str. 2 dalyje numatyto teisingumo kriterijaus. Be to, Konkurencijos taryba nepagrįstai neaptarė reklaminio teiginio „Skolų advokatai“ atitikimo klaidinančios reklamos požymiui pagal Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo 7 str. 4 dalį, nes Bendrovės steigėjas yra fizinis asmuo, neturintis teisės verstis advokato veikla, o pati Bendrovė nėra advokatų profesinė bendrija.

Lietuvos advokatūra mano, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, remdamasi Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 1 punkto nuostata, t. y. dėl mažareikšmiškumo. Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino, jog galimai klaidinančių reklaminių teiginių skleidimas tik ant vienos transporto priemonės yra nežymus ir nedaro esminės žalos. Pareiškėjos manymu, reklama ant transporto priemonės yra mobili, galinti keisti lokacijos vietą, taip siekiant atkreipti daugelio vartotojų dėmesį. Toks agresyvus reklamos skleidimo būdas leidžia reklamą padaryti matomą neribotam asmenų skaičiui bei jos skleidimui pasirinkti labiausiai aktualias miesto vietas. Dėl šios priežasties Bendrovės reklamos masto ir sklaidos kriterijai neleidžia pripažinti reklamos pažeidimo mažareikšmiu. Be to, Konkurencijos taryba Nutarime visiškai nepasisakė ir netyrė aplinkybės, kad buvo gauta duomenų, jog Bendrovės reklama galėjo būti skleidžiama per masinės informacijos priemonę - „Lietuvos ryto“ televiziją. Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad Konkurencijos taryba, net nepradėjusi formalaus tyrimo Konkurencijos ir Reklamos įstatymų prasme, Nutarime padarė tyrimo veiksmais nepatvirtintas išvadas, jog Bendrovės skleistos reklamos mastas yra mažareikšmis. Pareiškėjos įsitikinimu, Bendrovės reklama pažeidžia daugelio ūkio subjektų, t. y. visų advokatų profesine veikla užsiimančių asmenų, teisėtus interesus, nes, skleisdama reklaminį teiginį „Skolų advokatai“, sudaro įspūdį, kad teikia kvalifikuotas advokatų teisines paslaugas ir tokiu būdu įgyja konkurencinį pranašumą prieš visą advokatų bendruomenę, kuriai yra draudžiama reklamuoti savo paslaugas. Mano, kad atsakovė nepagrįstai Nutarime nurodo, kad Lietuvos advokatūra nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Bendrovės reklama pažeidė daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, nes įstatymai nereikalauja iš pareiškėjo pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų Konkurencijos tarybai įtarti galimą pažeidimą ir pradėti tyrimą. Nesutinka Lietuvos advokatūra su Nutarime pateikta išvada, jog aplinkybė, kad Bendrovės veiksmai galimai pažeidžia atskiros grupės (advokatų bendruomenės) interesus, neįrodo, kad dėl to kyla viešąjį interesą pažeidžiantis socialinis konfliktas. Pareiškėjos įsitikinimu, Bendrovės skleidžiama reklama sukelia plataus masto socialinį konfliktą, nes Bendrovės pateikiami klaidinantys, tikrovės neatitinkantys reklaminiai teiginiai, skleidžiami ypatingos reikšmės profesinėje srityje, pažeidžia viešąjį interesą bei diskredituoja advokato vardą visuomenėje, be to, Bendrovės skleista reklama jau susilaukė ir žiniasklaidos dėmesio.

Teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos advokatūros atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pabrėždama, kad joks teisės aktas neįpareigoja pareiškėją pateikti visus duomenis, kad Konkurencijos taryba priimtų sprendimą, kadangi tyrimo tikslas ir yra surinkti įrodymus.

Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos Lietuvos advokatūros skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, jog, atsižvelgiant į tai, kad preliminarios analizės metu buvo nustatyta, kad reklaminis teiginys „Skolų išieškojimo lyderis“ yra bendro pobūdžio ir nėra duomenų dėl galimo klaidinimo, taip pat, jog reklamos skleidimo faktinės aplinkybės yra mažareikšmės, Konkurencijos taryba tinkamai ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 1 ir 5 punktų pagrindais.

Atmestinais atsakovė laiko pareiškėjos skundo argumentus dėl Bendrovės teiginio „Skolų išieškojimo lyderis“ klaidingumo. Paaiškino, jog, vertindama reklaminį teiginį „Skolų išieškojimo lyderis“, nustatė, kad šis reklaminis teiginys savaime nenurodo, kurios konkrečios paslaugos ir kokio pobūdžio lyderiu laikoma Bendrovė. Todėl, atsižvelgiant į daugelį galimų reklaminio teiginio interpretacijų, Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, kad „Skolų išieškojimo lyderis“ yra bendro pobūdžio teiginys, nekeliantis vartotojams kokių nors aiškių specifinių lūkesčių, kuriuos būtų galima patvirtinti ar paneigti kokiais nors faktiniais duomenimis, o teiginio supratimas priklausys nuo kiekvieno vartotojo individualaus vertinimo. Taigi, nesant duomenų, jog šis reklaminis teiginys kokiu nors būdu galėtų neigiamai paveikti vartotojų ekonominį elgesį, nėra ir pagrindo įtarti, kad reklama „Skolų išieškojimo lyderis“ turi klaidinančios reklamos požymių.

Atsakovės teigimu, Lietuvos advokatūra neteisingai teigia, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nevertino reklaminio teiginio „Skolų advokatai“ klaidingume, ir atitikties Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatoms. Pabrėžė, jog tiek reklaminis teiginys „Skolų išieškojimo lyderis“, tiek ir „Skolų advokatai“ buvo vertinami visos reklamos kontekste. Atitinkamai atsižvelgiant į transporto priemonės apipavidalinimą, kitus reklamoje esančius teiginius bei į reklaminio teiginio šriftą, nemano, kad nuoroda „Skolų advokatai“ sudarytų pagrindo įtarti, kad tokias paslaugas teiktų ne advokatų profesine veikla užsiimantys asmenys.

Konkurencijos tarybos teigimu, pareiškėjos argumentai dėl mažareikšmiškumo atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžė, kad reklama buvo skleista tik ant vienos transporto priemonės, be to, nebuvo pateikta įrodymų dėl galimo daugelio ūkio subjektų ar vartotojų pažeidimo, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino faktines aplinkybes mažareikšmėmis. Lietuvos advokatūra, teigdama, kad reklama ant transporto priemonės yra mobili, galinti keisti lokacijos vietą, taip siekiant atkreipti daugelio vartotojų dėmesį, pateikia tik prielaidas, kad toks reklamos būdas leidžia reklamą padaryti matomą neribotam asmenų skaičiui bei jos skleidimui pasirinkti labiausiai aktualias miesto vietas. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų šias prielaidas. Taip pat nurodo, jog dėl galimai skleistos klaidinančios reklamos Konkurencijos taryba kreipėsi į „Lietuvos ryto“ televiziją, iš kurios buvo gautas neigiamas atsakymas. Todėl, nesant duomenų apie didesnį reklamos mastą, laikytina, kad reklamos sklaidos mastas yra nežymus.

Nesutinka Konkurencijos taryba su pareiškėjos skundo teiginiu, jog ji nepagrįstai pripažino faktines aplinkybes mažareikšmėmis, nustačiusi, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą. Nurodė, kad, šiuo atveju, atliko preliminarų reklaminių teiginių klaidingumo, taip pat ir faktinių aplinkybių vertinimą. Pažymėjo, jog nustačius, kad faktinės aplinkybės gali būti pripažintos mažareikšmėmis, turi teisę atsisakyti pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 1 punkto pagrindu.

Nepagrįstu atsakovė laiko ir pareiškėjos argumentą, jog reklaminis teiginys „Skolų advokatai“ pažeidžia daugelio ūkio subjektų interesus vien todėl, kad sudaro įspūdį, jog Bendrovė teikia kvalifikuotas advokatų teisines paslaugas. Paaiškino, kad šioje byloje, atlikdama preliminarų vertinimą, Konkurencijos taryba nustatė, jog reklama buvo skleidžiama tik ant vienos transporto priemonės ir, negavusi duomenų apie didesnį reklamos skleidimo mastą, pripažino faktus mažareikšmiais, todėl atitinkamai šiomis aplinkybėmis yra galimybė Konkurencijos tarybai atsisakyti pradėti tyrimą, kadangi, net ir nustačius pažeidimą, jis būtų nežymus. Taip pat atkreipė dėmesį, jog argumentai dėl daugelio ūkio subjekto pažeidimo sietini ne su Reklamos įstatymo, o su Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimu, kurio sudėtis numato būtent reikalavimą pareiškėjui pateikti pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti viešojo intereso pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos advokatūra privalėjo pateikti tokius įrodymus, kurie sudarytų pakankamą pagrindą būtent pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, o ne tik sudarytų prielaidas dėl galimo pažeidimo. Todėl, nesant duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą įtarti įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įstatymo pažeidimą.

Nesutinka Konkurencijos taryba su pareiškėjos skundo teiginiu, kad Bendrovės skleista reklama sukelia plataus masto socialinį konfliktą, nes diskredituoja advokato vardą visuomenėje ir susilaukė žiniasklaidos dėmesio. Paaiškino, kad Lietuvos advokatūra pateikė tik prielaidas dėl galimo advokato vardo diskreditavimo, nepagrindę nuomonės faktais, be to, nebuvo pateikta informacijos, kad toks reklaminis teiginys galėjo pažeisti visų asmenų, užsiimančių advokato profesine veikla, interesus ir kokiu būdu galėjo pakenkti galimybėms konkuruoti. Bendrovė nepateikė įrodymų dėl tyrimo pradėjimo dėl galimo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pažeidimo. Atkreipė dėmesį, kad nepateikė nei 2011-08-01 interneto tinklalapyje www.15min.lt patalpinto straipsnio, nors turėjo galimybes tokį įrodymą pateikti.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Konkurencijos tarybos atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos Lietuvos advokatūros skundą išdėstytus argumentus ir prašė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje kilęs ginčas dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo, kuriuo Konkurencijos taryba nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šioje byloje nėra vertinama, ar Bendrovė tam tikrais veiksmais pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teisminio nagrinėjimo ribos - vertinimas, ar Konkurencijos taryba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjos Lietuvos advokatūros skundą ir pateiktą informaciją.

Konkurencijos tarybos teismui pateiktoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2011-07-13 Konkurencijos taryba gavo Lietuvos advokatūros Prašymą su priedais (nuotraukomis) dėl Bendrovės veiksmų ant transporto priemonės skleidžiant galimai klaidinančio pobūdžio reklaminius teiginius „Skolų advokatai“ ir „Skolų išieškojimo lyderis“ (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 1-6). Skunde Lietuvos advokatūra nurodė, kad tokie Bendrovės veiksmai pažeidžia Advokatūros įstatymo, Reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau -Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymas) nuostatas ir jais siekiama nesąžiningai įgyti konkurencinį pranašumą.

2011-08-10 Konkurencijos taryba raštu Nr. (5.5-26)6V-1735 kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, prašydama pateikti papildomą informaciją ir įrodymus (Konkurencijos tarybos byla, b. l 19-20).

2011-08-22 Konkurencijos taryba gavo Lietuvos advokatūros atsakymą, kuriame patikslinama informacija, nurodant, kad Bendrovės vadovas S.Vaikšnoras nėra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, o skundžiamas ūkio subjektas nėra registruotas kaip advokatų profesinė bendrija. Paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, teiginys „Skolų advokatai“ klaidina vartotojus, nes sudaro įspūdį, kad Bendrovė teikia kvalifikuotas advokatų teisines paslaugas. Taip pat, siekdama argumentuoti savo abejones dėl Bendrovės skleidžiamo teiginio „Skolų išieškojimo lyderis“ teisingumo, pareiškėja akcentavo, kad pareiga pagrįsti reklaminių teiginių naudojimą tenka būtent pačiai Bendrovei, kaip reklaminių teiginių skleidėjai. Kartu su šiuo atsakymu pareiškėja atsakovei pateikė Juridinių asmenų registro išrašą apie Bendrovę ir Lietuvos advokatūros įstatus (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 26-28; 29-45).

2011-09-23 raštu Nr. (5.5-26)6V-2035 Konkurencijos taryba kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, informuodama, kad Lietuvos advokatūros pateikta informacija ne visa apimtimi atitinka pareiškimui pradėti įstatymo pažeidimo tyrimą nustatytus reikalavimus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau -Darbo reglamentas) 25 ir 30 punktais, atsakovė taip pat paprašė pareiškėjos pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos Prašyme nurodytos reklamos aktualumą bei nurodyti faktines aplinkybes, susijusias su nuotraukų padarymo vieta (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 49-50).

2011-10-07 Konkurencijos taryboje buvo gautas Lietuvos advokatūros atsakymas su priedais, kuriame pareiškėja pateikė trūkstamą informaciją, nurodydama, kad Prašyme minimą transporto priemonę užfiksavo Lietuvos advokatūros sekretorius 2011-07-01 prekybos centro „Maxima“, esančio Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankirtoje, automobilių stovėjimo aikštelėje (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 56-60).

2011-10-14 Konkurencijos taryba raštu Nr. (5.5-26)6V-2177 dar kartą kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kad Bendrovės atliekami veiksmai, skleidžiant reklaminius teiginius „Skolų advokatai“ ir „Skolų išieškojimo lyderis“, pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 61-62).

2011-10-25 atsakyme Nr. 1002 Konkurencijos tarybai pareiškėja nurodė, kad Bendrovės veiksmų poveikis turi būti vertinamas mažiausiai dviejų subjektų grupių interesų atžvilgiu, t. y. advokatų bendruomenės, kuriai atstovauja Lietuvos advokatūra, ir reklamos vartotojų. Paaiškino, kad Bendrovė pasinaudoja jai netaikomu draudimu reklamuoti advokatų profesinę veiklą ir įgyja konkurencinį pranašumą prieš advokato profesine veikla besiverčiančius asmenis, nes pastarieji neturi teisės reklamuoti savo veiklos. Be to, anot pareiškėjos, skleidžiama reklama yra mobili, nuolat keičianti savo lokacijos vietą, todėl galimai pažeidė daugelio reklamos vartotojų interesus. Daugiau įrodymų pareiškėja nurodė negalinti pateikti, nes nėra įgaliota ir neturi teisės rinkti tokio pobūdžio įrodymų (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 65-66).

Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 17 str. 2 dalimi, 19 str. 1 dalimi, Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalimi 25 str. 4 d. 1 bei 5 punktais, ginčijamu Nutarimu nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Bendrovės veiksmų atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams (b. 1. 9-12).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Konkurencijos įstatymas, Reklamos įstatymas, Advokatūros įstatymas, Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymas ir Darbo reglamentas.

Konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo tikslas -saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Minėto statymo 2 str. 1 dalis draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.

Konkurencijos tarybos kompetencija apibrėžta Konkurencijos įstatymo 19 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Konkurencijos taryba, be kita ko, kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų; tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; vykdo kitus šiame bei kituose įstatymuose numatytus įgalinimus.

Pagal Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 ir 7 punktus, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimą. Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 5 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 dalį, klaidinančia reklama laikoma tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidiną arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Reklamos įstatymo 5 str. 1 dalis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo 7 str. 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.

Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo 7 str. 4 punktas nustato, jog preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip: apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija (leidimas), arba apgaulingas tvirtinimas, kad produktas yra patvirtintas (atlikta produkto atitikties nustatytiems reikalavimams (teisės aktams, standartams ir pan.) procedūra).

Sistemiškai aiškindamas aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nesiėmė tirti Bendrovės skleidžiamo reklaminio teiginio „Skolų advokatai“. Tokią išvadą pagrįsti, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pakanka atsižvelgus į Reklamos įstatymo 5 str. 6 dalies ir Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo 7 str. 4 punkto nuostatas. Kaip minėta, pagal Reklamos įstatymo 5 str. 6 dalį, tam, kad reklamą galima būtų įtarti esant klaidinančia, pakanka vienos sąlygos - ji turi turėti Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo 7 str. 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.

Lietuvos advokatūros teigimu, atsakovė šiuo atveju nepagrįstai atsisakė vertinti Bendrovės reklaminį teiginį „Skolų advokatai“, motyvuodama tuo, kad Konkurencijos taryba negali vertinti reklamos atitikimo Advokatūros įstatymo reikalavimams. Teismas sutinka su tokia pareiškėjos pozicija.

Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 5 punktas numato, kad Konkurencijos taryba „tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus <...>„. Pagal Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 5 punktą, Konkurencijos taryba tiria nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo 17 str. 4 dalyje numatytais atvejais.

Reklamos įstatymo 17 str. 2 dalis nustato, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti. Pagal Reklamos įstatymo 19 str. 1 dalį, Konkurencijos tarybos teises ir pareigas kontroliuojant, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą nustato šis įstatymas ir Konkurencijos įstatymas.

Atsižvelgdamas į tai, kad nesąžiningi konkurencijos veiksmai apima ir reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimą, taip pat į Reklamos įstatymo 23 str. 1 dalį, kuri nustato, kad su galimai klaidinančia reklama susijusius pažeidimus tiria ir nagrinėja Konkurencijos taryba, o pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką bei Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo ir apskundimo tvarką nustato Konkurencijos įstatymas, teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ji nėra įgaliota vertinti, ar reklamos teiginys „Skolų advokatai“ pažeidžia Advokatūros įstatymo reikalavimus. Išsami teisės aktų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad Konkurencijos taryba yra įgaliota tirti ir nagrinėti su galimai klaidinančia reklama susijusius pažeidimus ir įstatymai nedraudžia jai, vertinant, ar reklama yra klaidinanti, vadovautis kitų įstatymų ar teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad tokia pozicija, jog Konkurencijos taryba, vertindama reklamą, vadovaujasi tik Konkurencijos ir Reklamos įstatymo nuostatomis, pati savaime yra ydinga, nes, nesivadovaujant kitų įstatymų nuostatomis, iš esmės būtų neįmanoma nustatyti, ar skleidžiama reklama turi klaidinančios reklamos požymių.

Pagal Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 dalį, prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas (Konkurencijos įstatymo 25 str. 2 dalis).

Darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad pareiškime turi būti nurodyta: pareiškėjo pavadinimas, buveinė, taip pat įgalioto atstovo pavardė ir adresas, kontaktiniai telefonai, elektroninio pašto adresai, ūkio subjekto, kurio veiksmai skundžiami, pavadinimas, buveinė, trečiųjų suinteresuotų asmenų pavadinimai ir buveinės, konkretūs skundžiami veiksmai, jų atlikimo data, pareiškėjui žinomos skundžiamų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, pareiškėjo reikalavimai, pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pagal Darbo reglamento 26 punktą, jei pareiškime prašoma ištirti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, numatytus

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, pareiškėjas privalo pateikti jam žinomus įrodymus, kad prašomi ištirti veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Darbo reglamento 27 punkte nustatyta, jog prie pareiškimo pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes.

Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 dalis nustato, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 2) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba tyrimą pagal Lietuvos advokatūros skundą pradėti atsisakė Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 1 ir 5 punktų pagrindu. Atsakovės teigimu, Lietuvos advokatūra nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Bendrovė savo skleidžiama reklama pažeidė daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, be to, pareiškėjos pateikti faktai dėl Bendrovės reklamos klaidingumo yra mažareikšmiai.

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tuo tarpu 17 straipsnyje apibrėžiami galimi teisių gynimo būdai, kuomet įstatymo 16 straipsnio nuostatos yra pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 dalyje kaip bendra taisyklė yra įtvirtinta nuostata, jog ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame būtų išdėstyti tam tikri reikalavimai. Tuo tarpu įstatymo 17 str. 4 dalyje, kuri traktuotina kaip išimtis iš 17 str. 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, nurodyta, kad Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT),aiškindamas pirmiau nurodytą teisės normą, yra pažymėjęs, kad, aptariamu atveju, Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę), ir jai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų ar vartotojų skundus, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises (LVAT 2003-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A³-355/2003). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad toks išskirtinis kompetencijos Konkurencijos tarybai, šiuo konkrečiu atveju, suteikimas suponuoja, jog Konkurencijos taryba turi pareigą pradėti tyrimą tik tuo atveju, kai pirmiau minėtas viešasis interesas yra akivaizdžiai išreikštas, t. y. kilęs socialinis konfliktas yra plataus masto (LVAT 2011-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-2288/2011). Šiuo atveju, teisiškai reikšminga tai, kad Konkurencijos tarybos teisei ir pareigai tirti nesąžiningos konkurencijos veiksmus realizuoti reikia nustatyti vieną iš alternatyvių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad gali būti pažeistas viešasis interesas: 1) nesąžiningos konkurencijos veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų interesus; 2) nesąžiningos konkurencijos veiksmai pažeidžia daugelio vartotojų interesus.

Lietuvos advokatūra savo Prašyme Konkurencijos tarybai nurodė, kad Bendrovės skleidžiami reklamos teiginiai „Skolų advokatai“ ir „Skolų išieškojimo lyderis“ yra klaidinantys. Tokią savo poziciją pareiškėja grindė Advokatūros įstatymo nuostatomis, kurios apibrėžia advokato ir advokatų profesinės bendrijos statusą ir įtvirtina advokatų profesinės veiklos reklamos draudimą, taip pat tuo, kad Bendrovė, būdama reklamos davėju, negali pagrįsti savo reklamoje naudojamų teiginių teisingumo jų naudojimo metu.

Teismas, įvertinęs Konkurencijos tarybos byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad Lietuvos advokatūra Konkurencijos tarybai pateikė tinkamos formos ir turinio Prašymą bei pakankamai įrodymų, kuriems esant yra pakankamas pagrindas pradėti tyrimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, numatytų Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, kurie, šiuo atveju, galimai pasireiškė klaidinančios reklamos skleidimu. Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos bylos medžiagos, Lietuvos advokatūros tris kartus buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus ir informaciją ir pareiškėja į visus Konkurencijos tarybos prašymus reagavo, pateikdama žinomą informaciją ir turimus įrodymus, t. y. nurodė, kad Bendrovės vadovas S.Vaikšnoras nėra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, o skundžiamas ūkio subjektas nėra registruotas kaip advokatų profesinė bendrija; paaiškino, kad teiginys „Skolų advokatai“ klaidina vartotojus, nes sudaro įspūdį, kad Bendrovė teikia kvalifikuotas advokatų teisines paslauga; nurodė, kur ir kada užfiksuotas automobilis, ant kurio Bendrovė skleidžia savo reklamą; paaiškino, kad Bendrovės veiksmų poveikis turi būti vertinamas mažiausiai dviejų subjektų grupių interesų atžvilgiu, t. y. advokatų bendruomenės, kuriai atstovauja Lietuvos advokatūra, ir reklamos vartotojų. Taip pat Konkurencijos tarybai buvo pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas apie Bendrovę.

Darbo reglamento 25 bei 27 punktų nuostatos numato, jog jei pareiškime prašoma ištirti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, numatytus Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, pareiškėjas privalo pateikti jam žinomus įrodymus, kad prašomi ištirti veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Teismo vertinimu, pareiškėja Konkurencijos tarybai pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad Bendrovės veiksmais buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai, kaip to reikalaujama Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 dalyje. Pareiškėja skunde Konkurencijos tarybai ir vėliau atsakydama į atsakovės raštus nurodė, kad Bendrovės reklama neatitinka faktų ir todėl diskredituoja advokato vardą visuomenėje, tokiu būdu pažeisdama advokatų bendruomenės interesus, be to, reklama ant transporto priemonės yra mobili, todėl ja siekiama atkreipti kuo didesnio vartotojų skaičiaus dėmesį, klaidinant vidutinį vartotoją nepagrįstais teiginiais. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjos Prašyme nurodyta aplinkybė, jog reklamos teiginys „Skolų advokatai“ galimai pažeidžia visos advokatų bendruomenės ir atskirų jos narių, o teiginys „Skolų išieškojimo lyderis“ dėl jo nepagrįstumo pažeidžia daugelio vartotojų interesus yra nepakankamas pagrindas išvadai, kad Bendrovės skleidžiama galimai klaidinanti reklama pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

LVAT 2008-09-11 sprendime administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-l 555/2008 nurodė, jog kiekvienu atveju asmenims, turintiems iniciatyvos teisę pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, pateikus pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo, Konkurencijos taryba turi atlikti išsamų, visapusišką, objektyvų pareiškimo tyrimą. Pareiškimo tyrimo išdava - sprendimas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo arba sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą. Pastarojo sprendimo priėmimo metu, teismo nuomone, paprastai neturėtų būti gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Ir atvirkščiai. Jei konkretaus pareiškimo nagrinėjimo metu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą - tyrimas dėl galimų konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo turėtų būti pradėtas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, jau vien pareiškėjos pateikti įrodymai ir argumentai dėl visų advokatų intereso pažeidimo, kai skundą advokatų bendruomenės vardu paduoda advokatus atstovaujanti Lietuvos advokatūra, pateikdama argumentus, kokiais Bendrovės veiksmais pažeidžiami advokatų interesai, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad Bendrovės galimai nesąžiningais veiksmais pažeidžiami daugelio ūkio subjektų interesai. Kita vertus, faktas, jog reklama skleidžiama ant transporto priemonės, kuri yra mobili, be to, Prašymo pateikimo metu stovėjo šalia labai judrios sankryžos, vizualiai labai gerai ir didelio žmonių skaičiaus matomoje vietoje, vertinant šią aplinkybę, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, akivaizdžiai leidžia pagrįstai įtarti galimą daugelio reklamos vartotojų interesų pažeidimą, kurį prašo ištirti pareiškėja.

Atsakovės Nutarime atsisakyti pradėti tyrimą išsakytas abejones, kad pareiškėjos pateikti faktai dėl Bendrovės reklamos klaidingumo yra mažareikšmiai, todėl nėra pagrindo įtarti, jog reklama „Skolų išieškojimo lyderis“ turi klaidinančios reklamos požymių, teismas vertina kaip nepagrįstas prielaidas. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad teiginys „Skolų išieškojimo lyderis“ yra bendro pobūdžio ir nekelia vartotojams kokių nors aiškių specifinių lūkesčių, nes savaime nenurodo, kurios konkrečios paslaugos ir kokio pobūdžio lyderiu laikoma Bendrovė. Teismo vertinimu, jau vien teiginyje esantis žodis „lyderis“ nusako, kad Bendrovė tvirtinanti esanti pirmaujanti kitų skolas išieškančių bendrovių ar asmenų atžvilgiu ir nėra pagrindo abejoti, kad vidutinis vartotojas šį teiginį galėtų vertinti kaip nors kitaip. Todėl, vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 punktu, kuris nustato, jog kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, t. y. reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu, spręsti, ar pareiškėjos pateikti faktai dėl Bendrovės reklamos klaidingumo yra mažareikšmiai ar ne, Konkurencijos taryba galėjo tik įpareigojusi Bendrovę pagrįsti šio reklamos teiginio pagrįstumą. Nesiėmusi tokių veiksmų ir neišanalizavusi žodžio „lyderis“ reikšmės reklamos teiginyje, Konkurencijos taryba neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos pateikti faktai dėl Bendrovės reklamos klaidingumo yra mažareikšmiai ir nėra pagrindo įtarti, kad reklama „Skolų išieškojimo lyderis“ turi klaidinančios reklamos požymių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos advokatūra Konkurencijos tarybai pateikė pakankamai duomenų, kurie yra pagrindas pradėti tyrimą dėl Bendrovės veiksmų atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Konkurencijos taryba neteisėtai ir nepagrįstai Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 1 ir 5 punktų pagrindu atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ veiksmų pagal Lietuvos advokatūros Prašyme nurodytas aplinkybes, todėl Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

pareiškėjos Lietuvos advokatūros skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011-12-15 nutarimą Nr. 1S-247 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal Lietuvos advokatūros 2011-07-11 prašymą Nr. 614.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Arūnas Kaminskas

Rūta Miliuvienė

Jūra Marija Strumskienė