Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko' sekretoriaujant Daliai Kalantienei,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Ermitažas“ atstovei advokatei Agnei Bilotaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Dainorai Anulytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ermitažas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Taryba) 2012-02-02 nutarimu „Dėl UAB „Ermitažas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ Nr. 2S-2 (toliau - Nutarimas, b. 1. 22-33), pripažino UAB „Ermitažas“ (toliau - pareiškėja, Bendrovė) 2011 m. gegužės 24-26 dienomis televizijoje ir interneto tinklapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com skleistus reklaminius teiginius apie prekybos tinkle „Ermitažas“ visoms prekėms taikomą 25 procentu nuolaidą klaidinančia reklama, pažeidžiančia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau - Reklamos įstatymas) 5 str. reikalavimus, bei už klaidinančios reklamos naudojimą UAB „Ermitažas“ skyrė 14000 Lt (keturiolika tūkstančiu litu) baudą ir įpareigojo UAB „Ermitažas“ per 5 darbo dienas nuo baudos sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja nesutikdama su priimtu Nutarimu su skundu (b. 1. 1-8) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2012-02-02 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą „Dėl UAB „Ermitažas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ Nr. 2S-2, taip pat nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu, kad UAB „Ermitažas“ padarė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 ir 2 punktų pažeidimą, prašo teismo UAB „Ermitažas“ paskirtą piniginę baudą pakeisti į administracinę nuobaudą - įspėjimą arba paskirtą piniginę baudą sumažinti.

Nurodė, kad nuo 2011-05-24 iki 2011-05-25 televizijos kanalais LTV, TV3 ir LNK buvo skleista UAB „Ermitažas“ reklama, kurioje buvo žodžiu nurodomi teiginiai: „Dėmesio! Tik šį trečiadienį ir ketvirtadienį, gegužės 25 ir 26 dienomis, „Ermitaže“ net 25 procentu nuolaida visoms prekėms! Skubėkite pirkti pigiau „Ermitaže!“.

Pažymėjo, jog kadangi UAB „Ermitažas“ parduotuvės Lietuvos rinkoje yra žinomos kaip statybinių ir apdailos medžiagų bei namu apyvokos prekių tinklas, todėl vidutinis Lietuvos vartotojas „Ermitažo“ parduotuves būtent ir sieja su statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekėmis. Teigia, kad vidutinis Lietuvos vartotojas, televizijos eterio metu išgirdęs minėtus reklaminius teiginius, būdamas pakankamai informuotu, protingai atidžių ir apdairiu, turėjo suprasti, kad 25 proc. nuolaida taikoma būtent statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekėms. Pabrėžė, jog kadangi minėtos akcijos galiojimo metu 25 proc. nuolaida buvo taikoma iš esmės visoms statybinėms ir apdailos medžiagoms bei namų apyvokos prekėms, todėl minėti reklaminiai teiginiai atitinka teisingumo kriterijus. Taip pat pažymėjo, kad pagal 25 proc. nuolaidos akcijos sąlygas 25 proc. nuolaida nebuvo taikoma užsakomosioms prekėms, kitų akcijų prekėms, cukrui, alkoholiui, tabako gaminiams, loterijos bilietams, telefono papildymo kortelėms, o tai reiškia, jog daugeliu atveju minėta nuolaida nebuvo taikoma ne statybinių ir apdailos medžiagų bei namu apyvokos prekėms. Todėl tai, kad televizijoje skleistoje reklamoje nebuvo nurodytos minėtos akcijos taikymo išlygos, nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „Ermitažas“ televizijoje skleisti reklaminiai teiginiai neatitinka Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. įtvirtinto teisingumo kriterijaus.

Atkreipė dėmesį, kad kadangi televizija yra ribotos informacijos sklaidos priemonė tiek turinio, tiek ir laiko prasme, todėl televizijoje transliuojamoje reklamoje neįmanoma pateikti absoliučiai visos informacijos. Todėl tai, kad televizijoje skleistoje reklamoje nebuvo atskleistos visos 25 proc. nuolaidos akcijos galiojimo sąlygos tik suponuoja išvadą, jog televizijoje skleisti reklamos teiginiai galėjo neatitikti ne teisingumo, bet išsamumo kriterijaus, įtvirtinto Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., jeigu visos 25 proc. nuolaidos akcijos sąlygos nebūtu buvę nurodytos kitose informacijos sklaidos priemonėse.

Nurodė, jog visa išsami informacija apie 25 proc. nuolaidos akciją, galiojusią 2011 m. gegužės 25 - 26 d. laikotarpiu, buvo pateikiama kitose informacijos sklaidos priemonėse, kaip: internetiniuose tinklapiuose www.ermitazas.lt, www.maxima.lt, kur buvo patalpinta informacija, jog nuolaida nėra taikoma kitu akcijų prekėms, cukrui, alkoholiui, tabako gaminiams, loterijos bilietams, telefono papildymo kortelėms ir užsakomosioms prekėms, taip pat internetiniame tinklapyje www.akropolis.lt buvo patalpinta informacija, jog 25 proc. nuolaida nėra sumuojama su kitomis nuolaidomis ir ši 25 proc. nuolaida nėra taikoma užsakomosioms prekėms; internetiniame tinklalapyje www.delfi.lt buvo pateikta informacija, kad 25 proc. nuolaida nėra taikoma kitų akcijų prekėms; socialiniame tinklapyje www.facebook.com buvo patalpinta informacija, jog 25 proc. nuolaida nėra sumuojama su kitomis nuolaidomis ir ši 25 proc. nuolaida nėra taikoma užsakomosioms prekėms; „Ermitažas“ parduotuvėse buvo nurodyta visa išsami informacija apie 2011 m. gegužės 25 - 26 d. „Ermitažas“ parduotuvėse taikytas nuolaidas prekėms bei šioje reklaminėje medžiagoje buvo nurodytas baigtinis prekių, kurioms taikoma 25 proc. nuolaida, sąrašas, t. y. reklaminėse iškabose bei prekių etiketėse buvo pateikta informacija, jog 25 proc. nuolaida netaikoma kitų akcijų prekėms, cukrui, alkoholiui, tabako gaminiams, loterijos bilietams, telefono papildymo kortelėms ir užsakomosioms prekėms; be to, minėtoje reklaminėje medžiagoje buvo nurodytos visos 25 proc. akcijos sąlygos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ėmėsi priemonių tam, kad informacija apie 25 proc. nuolaidos akciją būtu vartotojams prieinama ir kitais būdais, laikytina, kad skleista reklama atitiko tiek teisingumo, tiek ir išsamumo reikalavimus, įtvirtintus Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose.

Dėl internetiniuose tinklapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com, skleistos reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. įtvirtintam reklamos išsamumo reikalavimui nurodė, jog nagrinėjamu atveju internetiniuose tinklapiuose www.facebook.com ir www.akropolis.lt skleistų reklamų esminė informacija, kurios pateikimas buvo būtinai reikalingas vartotojų suklaidinimui išvengti, buvo tai, jog 2011 m. gegužės 25 - 26 d. laikotarpiu taikyta 25 proc. nuolaidos akcija nebuvo taikoma visoms prekėms, todėl paminėtuose internetiniuose tinklalapiuose skleistose reklamose ši esminė informacija buvo pateikta. Mano, jog dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad vartotojus pasiekė galimai išsamumo kriterijus neatitinkanti reklama. Be to, apie reklamoje nurodytas akcijos sąlygas, kurioms prekių rūšims nuolaida negalioja, vartotojai galėjo suprasti ir iš pačiame prekybos centre skleistoje reklamoje.

Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjos padarytas pažeidimas galėtų būti laikytinas kaip mažareikšmis, nes juo nebuvo padaryta esminė žala. Pažymėjo, jog Tarnyba skirdama nuobaudą neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, kaip trumpą akcijos trukmę (2 dienos), į tai, kad reklama buvo skleista tik trijuose televizijos kanaluose - LTV (12 kartu), TV3 (3 kartus) ir LNK (3 kartus). Todėl, mano, - jog vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, pareiškėjai paskirta 14000 Lt bauda yra neproporcinga galimai padarytam Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 ir 2 punkto pažeidimui. Remiantis išdėstytais argumentais prašė paskirtą piniginę baudą pakeisti į Reklamos įstatymo 22 str. 1 d. numatytą administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, pažeidimas šiuo atveju turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos bendradarbiavimas su Tarnyba, nagrinėjamu atveju, turėtų būti laikytinas lengvinančia aplinkybe.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimo (b. 1. 39-47) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, jog buvo nustatyta, kad televizijoje pareiškėjos reklama buvo skleista apie visoms prekėms taikomą 25 proc. nuolaidą, todėl vartotojams buvo sudaromas įspūdis, kad, nuvykus į prekybos tinklo „Ermitažas“ parduotuves, bet kurią prekę vartotojai galės įsigyti su 25 proc. nuolaida, nepriklausomai nuo išlygų ar papildomų sąlygų bei nepriklausomai nuo prekės rūšies.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad vartotojas galėjo numanyti, jog nuolaida taikoma tik statybinėms, apdailos medžiagoms bei namų apyvokos prekėms, kadangi reklamoje buvo nurodoma, kad nuolaida taikoma visoms prekybos tinklo „Ermitažas“ prekėms, neišskiriant konkrečios prekių rūšies. Todėl, vartotojas, nuvykęs į prekybos tinklo parduotuves, pagrįstai galėjo tikėtis, jog nepriklausomai nuo prekių rūšies, jis galės įsigyti bet kurią prekybos tinklo „Ermitažas“ parduotuvėse esančią prekę su 25 proc. nuolaida. Taip pat pažymėjo, kad pamatęs minėtą reklaminį teiginį, vartotojas neturėtų pagrindo manyti, kad dar yra ir pasiūlymą paneigiančių išlygų, kadangi apie jokias išlygas televizijoje skleistoje reklamoje nebuvo kalbama. Todėl, neteisėtu laikytinas pareiškėjos argumentas, jog vidutinis vartotojas, išgirdęs (pamatęs) televizijoje skleistą reklamą, neturėjo pagrindo tikėtis, kad kitų akcijų prekėms bus taikoma papildoma 25 proc. nuolaida.

Dėl Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nustatytą teisingumo kriterijų nurodė, jog šia įstatymo nuostata reklamos davėjui yra nustatyta pareiga pagrįsti naudojamų reklaminių teiginių teisingumą jų naudojimo metu, o tai reiškia, kad reklamos davėjas turi turėti neginčijamų įrodymų, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga'. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti minimo teiginio teisingumą, pagrindžiančius įrodymus, t. y., kad iš tikrųjų visoms prekėms buvo taikoma 25 proc. nuolaida. Nors pareiškėjas ir pateikė įrodymus, kad buvo prekių, kurioms ši nuolaida buvo taikoma, tačiau buvo ir tokių prekių, kurioms nuolaida taikoma nebuvo, būtent dėl šios priežasties teiginys buvo pripažintas neteisingu.

Vertinant internetiniuose tinklapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com pareiškėjos skleistą reklamą, buvo nustatyta, kad nors joje ir buvo atskleista dalis informacijos, kurioms prekėms nuolaida netaikoma ir vartotojas galėjo suvokti, jog yra teiginį dėl visoms prekėms taikomos 25 proc. nuolaidos paneigiančių išlygų, tačiau ne visos prekės, kurioms nuolaida nebuvo taikoma buvo nurodytos reklamoje, dėl ko, minėta reklama taip pat buvo pripažinta neišsamia.

Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentas dėl televizijos kaip sklaidos priemonės ribotumo, nepaneigia reklamos davėjo pareigos, jeigu jis pasirenka reklamą skleisti būtent tokiu būdu, reklamos davėjas turi pateikti informaciją taip, kad ji būtų aiški, teisinga ir suprantama vartotojui. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, kad kitose sklaidos priemonėse-buvo-pateikta-išsami informacija apie tai, kurioms prekėms akcija netaikoma, nepanaikina televizijoje skleistos reklamos klaidingumo. Be to, vartotojai apskritai negalėjo numanyti, kad kitose reklamos sklaidos priemonėse gali būti reklaminį teiginį dėl visoms prekėms taikomos 25 proc. nuolaidos paneigiančių išlygų.

Dėl interneto tinklalapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com skleistos reklamos atitikties Reklamos Įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. įtvirtintam reklamos išsamumo reikalavimui nurodė, jog nors minėtoje reklamoje ir buvo nurodoma, kad nuolaidos nėra sumuojamos bei taikomos užsakomosioms prekėms (t. y. vartotojui buvo suteikiama informacija, kad tam tikrais atvejais nuolaidos nėra taikomos), tačiau tai tik dalis informacijos, kuri nepanaikina vartotojų suklaidinimo galimybės, kadangi buvo ir kitų prekių, kurioms nuolaida buvo netaikoma.

Nurodė, jog esminė informacija vartotojui turi būti pateikiama pačioje reklamoje, todėl tai, kad visą išsamią informaciją vartotojai galėjo gauti nuvykę į prekybos tinklo „Ermitažas“ parduotuves, ar informacijos paklausti konsultantų, nepašalina internetiniuose tinklalapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com skleistos reklamos klaidingumo. Dėl kitų internetinių tinklapių nurodė, jog vartotojai, pamatę reklamą internetiniuose tinklalapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com neturi pagrindo tikėtis, jog minėtuose interneto tinklalapiuose yra pateikta ne visa informacija, ir kurios jis dar turėtų ieškoti ir kituose internetiniuose tinklalapiuose. Todėl teigia, jog Taryba pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos interneto tinklalapiuose www.facebook.com ir www.akropolis.lt skleista reklamą neatitiko išsamumo kriterijaus.

Dėl paskirtos baudos proporcingumo nurodė, jog televizijoje skleista reklama buvo neteisinga, o interneto tinklalapiuose www.facebook.com ir www.akropolis.lt skleista reklama buvo neišsami, todėl pareiškėja skleisdama tokio pobūdžio reklamą pažeidė du kriterijus: reklamos išsamumo ir teisingumo. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę bei mastą buvo nustatyta, kad nagrinėjamos reklamos sklaidos trukmė laikytina trumpa, o mastas - didelis, kadangi reklama buvo skleidžiama televizijoje nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. televizijos kanalais LTV (12 kartų), TV3 (3 kartus) ir LNK (3 kartus); interneto tinklalapyje www.akropolis.lt - nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. gegužės 26 d.; interneto tinklalapyje www.facebook.com -nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Dėl aplinkybės, kad Tarnyba nepagrįstai nepripažino pareiškėjos bendradarbiavimo su Konkurencijos taryba tyrimo metu lengvinančia aplinkybe nurodė, jog tai, kad pareiškėja pateikė Konkurencijos tarybai prašomus dokumentus ar kitus duomenis savaime nelaikoma lengvinančia aplinkybe. Pažymėjo, jog Taryba, įvertinusi aplinkybę, kad reklamos skleidimo trukmė yra trumpa, pareiškėjai skyrė mažesnę negu baudos vidurkis baudą, tuo tarpu atsižvelgus į kitas aplinkybes, kaip reklamos skleidimo mastas, kuris buvo vertintas atsižvelgus į visas sklaidos priemones, kur taip pat buvo skleista klaidinanti reklama buvo nuspręsta, kad pareiškėjai nebuvo pagrindo dar labiau mažinti baudą. Todėl teigia, kad Taryba tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurias buvo būtina įvertinti skiriant sankciją.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl 2012-02-02 Konkurencijos tarybos nutarimo „Dėl UAB „Ermitažas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ Nr. 2S-2 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginče keliami du klausimai, t. y. UAB „Ermitažas“ skelbtos reklamos priskyrimo klaidinančiai ir neišsamiai pagrįstumas bei Bendrovei skirtos baudos dydžio pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Konkurencijos taryba gavo 2011-05-26 ir 2011-06-17 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstus vartotojos paklausimus (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 1-6, 10-16), kuriuose nurodyta, jog vartotoja, sužinojusi apie UAB „Ermitažas“ skelbiamą akciją jog, „Ermitažas“ prekybos centre gegužės 25-26 dienomis bus taikoma 25 proc. nuolaida visoms prekėms nuvyko į minėtą prekybos centrą, tačiau nuvykus paaiškėjo, kad nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekėms. Taip pat didžiajai daliai populiariausių prekių kainų etiketės buvo pakeistos geltonomis, kaip įrodymas, kad šioms prekėms nuolaida jau yra suteikta ir vartotojas turėtų pats susiprasti, kad ši kaina jau yra akcijinė. Dėl tokios situacijos pasikalbėti su atsakingais Bendrovės vadovais vartotojai nepavyko. Kartu su paklausimais buvo patikti ir reklaminiai pranešimai, kurie buvo transliuojami populiariausiose internetiniuose tinklapiuose www.ermitazas.lt, www.facebook.com).

Konkurencijos taryba, siekdama įvertinti vartotojo skunde išdėstytas aplinkybes, 2011-06-06 raštu Nr. (5.5-26)-6V-1207 (Tarnybos byla, b. 1. 8-9) kreipėsi į Bendrovę dėl informacijos pateikimo (nurodydama atsakyti į tam tikrus klausimus).

Bendrovė 2011-07-01 raštu Nr. 1.11-201 „Dėl informacijos pateikimo“ (Tarybos byla, b. l. 20) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog gegužės 25-26 dienomis UAB „Ermitažas“ vyko akcija, kurios metu buvo taikoma 25 proc. nuolaida visoms parduodamoms prekėms, išskyrus kitų akcijų prekes. Atsakyme taip pat nurodė, jog išlyga dėl nuolaidos netaikymo kitų akcijų prekėms televizijoje (LTV - 12 kartų, LNK - 3 kartus, TV3 - 3 kartus) skelbtame vaizdo klipe nebuvo nurodyta dėl televizijos ribotumo, tačiau vengiant vartotojų suklaidinimo, informacija buvo pateikiama kitose reklamos priemonėse: parduotuvės reklaminėje medžiagoje bei internetiniuose tinklapiuose www.delfl.lt, www.ermitazas.lt, www.maxima.lt, www.akropolis.lt.

Atsižvelgdama j vartotojo bei pareiškėjos pateiktą informaciją, Taryba 2011-07-21 nutarimu Nr. 1S-156 pradėjo tyrimą „Dėl UAB „Ermitažas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ (Tarybos byla, b. 1. 26-27).

UAB „Ermitažas“ buvo paprašyta pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti (Tarybos byla, b. 1. 30-31). Atsakydama, Bendrovė 2011-08-08 raštu Nr. 1.10-66 (Tarybos byla, b. 1. 33-34) nurodė, kad reklaminėje medžiagoje pateiktoje „Ermitažas“ parduotuvėje buvo pateikta informacija, jog 25 proc, nuolaida buvo netaikoma kitų akcijų prekėms, t y. cukrui, alkoholiui, tabako gaminiams, loterijos bilietams, telefono papildymo kortelėms ir užsakomosioms prekėms. Todėl reklaminė medžiaga visiškai atitiko Reklamos įstatyme įtvirtintus teisingumo ir išsamumo reikalavimus. Rašte taip pat pažymėjo, jog vartotojas, būdamas rūpestingu, prieš pirkdamas preke turėtų išsiaiškinti, ar prekei tikrai taikoma nuolaida be kita ko, tokią informaciją gali suteikti ir parduotuvės konsultantai.

Taryba dėl papildomos informacijos į Bendrove dar kartą kreipėsi 2011-08-31 (Tarybos byla, 11., b. 1. 37-38) ir 2011-09-13 (Tarybos byla, 11, b. 1. 55-56). Atsakydama 2011-09-09 raštu Nr. 1.10-82 (Tarybos byla, I t., b. 1. 39-42), Bendrovė nurodė, kad reklama buvo skelbiama ir internetiniame tinklapyje www.facebook.com, kur atidarius aktyviąją nuorodą buvo matoma informacija, jog akcija netaikoma užsakomosioms prekėms ir nuolaidos yra nesumuojamos. Kartu pateikė kvitus, kaip įrodymą, kad nuolaida buvo taikoma ne visoms prekėms (Tarybos byla, 11., b. 1. 44-50). Taip pat nurodė, kad reklama buvo patalpinta ir kituose jau paminėtuose internetiniuose tinklapiuose. Pareiškėja minėtame rašte dar kartą patvirtino, kad Reklamos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Bendrovė 2011-09-19 rašte Nr. 1.10-87 (Tarybos byla, I t., b. 1. 58-59), kartu pateikdama reklamos kopijas (Tarybos byla, I t., b. 1. 60-63) patikslino, kokia reklama buvo patalpinta internetiniuose tinklapiuose www.ermitazas.lt, www.maxima.lt, www.delfi.lt.

Taryba dėl informacijos pateikimo kreipėsi į UAB „Maxima“, UAB „Ermitažas, UAB „Akropolis LT“, UAB „Delfi“ (Tarybos byla, 11., b. 1. 64-69, b. 1. 87-88, b. 1. 89-90).

Tyrimą Taryba baigė 2011-11-29 pranešimu Nr. 5S-43 (Konkurencijos tarybos byla, 1t, b.l. 96-107), kuriame pasiūlė pripažinti UAB „Ermitažas“ 2011 m. gegužės 24-26 dienomis televizijoje ir interneto tinklapiuose www.akropolis.lt, ir www.facebook.com skleistus reklaminius teiginius apie visoms prekėms taikomą 25 proc. nuolaidą klaidinančia reklama pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 str. reikalavimus, o reklamą pateiktą „Ermitažas“ parduotuvėje ir interneto tinklapiuose www.ermitazas.lt, www.maxima.lt, www.delfi.lt pripažinti kaip nepažeidžiančią Reklamos įstatymo 5 str. nuostatų.

Taryba 2012-02-02 nutarimu Nr. 2S-2 (Konkurencijos tarybos byla, I t., b. L 120-131) pripažino UAB „Ermitažas“ 2011 m. gegužės 24-26 dienomis televizijoje ir interneto tinklapiuose www.akropolis.lt bei www.facebook.com skleistus reklaminius teiginius apie prekybos tinkle „Ermitažas“ visoms prekėms taikomą 25 proc. nuolaidą klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 str. reikalavimus ir už pažeidimą skyrė 14000 litų baudą.

Taigi, pareiškėja ginčijamu Tarybos nutarimu nubausta dėl to, kad jos skleista reklama televizijoje ir internetiniuose tinklapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com, neatitiko teisingumo (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.) bei išsamumo (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.) kriterijų.

Reklamos įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti (1 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 2 str. 7 d. reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžta klaidinanti reklama - tai reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtina draudimą naudoti klaidinančią reklamą. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretu atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d.). Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie: 1) reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę, firmos vardą, teisinę formą, prekės ar paslaugos ženklą, turtą, autorių teises ir gretutines teises, patentus, licencijas; 2) prekes ar paslaugas, jų gamybos vietą ar kilmę, pagaminimo laiką, gamybos būdą, paskirtį, kiekį, sudėtį, energetinę vertę, vartojamąsias savybes, kaip atitinka paskirtį ir vartojimo (naudojimo) tinkamumą, patikros laiką, vietą, būdą bei įvertinimus, vartojimo (naudojimo) būdą, ar atitinka nustatytą standartą, sertifikavimą, oficialų prekės pripažinimą ir apdovanojimą mugėse, parodose; 3) prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas - kainą ar jos apskaičiavimo būdą, mokėjimo sąlygas, garantijas, pristatymo, keitimo, remonto, aptarnavimo, grąžinimo sąlygas (Reklamos įstatymo 5 str. 3 d.). Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad reklamos vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą bei reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš paprasto reklamos vartotojo (Reklamos įstatymo 5 str. 4 d.). Todėl, sprendžiant klausimą, ar atitinkama reklama yra klaidinanti, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijais.

Tai, ar reklama pateikta informacija vidutiniam vartotojui yra esminė, priklauso nuo to, ar tokia informacija konkrečiu atveju daro įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui. Ekonominis elgesys - tai reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, ūkine komercine, finansine ar profesine veikla (Reklamos įstatymo 2 str. 2 d.). Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d.). Tokia vidutinio vartotojo samprata atitinka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, vidutinį vartotoją laikant pakankamai informuotu, protingai atidžių ir apdairiu asmeniu (1998 -07-16 Europos Teisingumo Teismo sprendimas Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. 1-004657); 2001-09-19 Pirmosios instancijos teismo sprendimas Procter & Gamble prieš VRDT (T-l 18/00, Rink., p. 11-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-03 nutartis byloje Nr. A556-997/2008)

Remiantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. įtvirtintu teisingumo kriterijumi, reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Todėl šiuo atveju pažymėtina, kad įrodinėjimo našta įstatymo leidėjo patvarkymu yra perkeliama reklamos davėjui analogiškai šią įstatymo nuostatą aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-18 nutartyje Nr. A-444-391/2011).

Kaip matyti iš tyrimo metu surinktų duomenų, pareiškėja neįrodė, kad pagal televizijoje skelbtoje reklamoje apie 25 proc. nuolaidos taikymą, prekybos centre skelbto dydžio nuolaidos buvo taikytos visoms prekėms. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų (Komisijos byla, I t. b. 1. 44-51), reklamoje skelbta 25 proc. nuolaida buvo taikoma ne visoms parduotuvės „Ermitažas“ prekėms, nes daliai prekių jau buvo pritaikytos kitokio pobūdžio akcijos, apie kurias pareiškėja televizijoje skelbtoje reklamoje neužsiminė. Beje, šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja, patvirtindama, jog prekėms buvo taikomos ir kitos akcijos. Todėl, tyrimo metu nustačius, jog prekybos centre 25 proc. nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekėms, kaip skelbta televizijos reklamoje, darytina išvada, jog buvo pagrįstai nuspręsta, kad reklama televizijoje buvo pripažinta klaidinanti, kas būtent ir sąlygojo vartotojų suklaidinimą (pagrindas - vartotojos skundas), paveikiant jų ekonominį elgesį (Reklamos įstatymo 2 str. 2 d.), o tai reiškia, kad vartotojai, išgirdę reklamą per televiziją buvo paskatinti vykti būtent į „Ermitažas“ parduotuvę, tam kad įsigytų reikiamas prekes.

Tai, kad kaip teigia pareiškėja, televizijos kanaluose LTV - 12 kartų, LNK - 3 kartus, TV3 -3 kartus, nebuvo įmanoma pateikti visos informacijos apie 25 proc. nuolaidos taikymą dėl sklaidos priemonės ribotumo, nagrinėtinu atveju reklamos davėjo kaltės neeliminuoja, nes, kaip numato Reklamos įstatymo 21 str. 1 d., reklamos davėjas atsako už klaidinančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės. Nepateikęs pakankamų duomenų reklamos teiginiams pagrįsti subjektas laikomas kaltu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-30 nutartis Nr. A-822-576/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos reklamos davėja šiuo atveju yra pareiškėja, kuri ir sprendė reklamos skleisti televizijos priemonėmis apimtį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, jog paskleistoje televizijos reklamoje buvo nepateikta esminė informacija (akcija taikoma ne visoms prekėms), kuri paskatino ir/ar galėjo paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl prekių įsigijimo, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs. Tokį vertinimą patvirtina ir Reklamos įstatymo 5 str. 5 d. 3 p., kuriame nustatyta, jog, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti ypač reikia atsižvelgti į prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas - kainą ar jos apskaičiavimo būdą. Todėl, įvertinus televizijoje skleistos reklamos turinį, darytina išvada, jog vartotojas, televizijos būdu išgirdęs reklamą, pagrįstai galėja tikėtis, jog skelbtina 25 proc. nuolaida, kaip svarbiausiu šiuo atveju laikytinas paslaugos kriterijus, išliks toks pat visoms prekėms.

Pareiškėja nesutinka su tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad internetiniuose tinklapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com, priešingai nei internetiniuose tinklapiuose www.ermitazas.lt, www.maxima.lt ir delfi.lt skleista reklama buvo neišsami.

Remiantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į Šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais.

Sprendžiant klausimą, ar reklama atitinka išsamumo kriterijų, svarbu nustatyti, ar reklamoje nėra praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti, ir ar pateikta esminė informacija. Tai, ar reklama atitinka išsamumo kriterijų kiekvienu konkrečiu atveju vertinama vidutinio vartotojo požiūriu.

Bendrovės argumentas, kad reklama atitiko išsamumo kriterijų, nes esminis argumentas, kad nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekėms, internetiniuose tinklapiuose www.akropolis.lt ir www.facebook.com buvo pateikta, o be to, visą išsamią informaciją apie vyksiančią akciją, vartotojai galėjo gauti pačioje parduotuvėje „Ermitažas“, vertintinas kritiškai.

Pažymėtina, jog visų pirma, vidutinis vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju, todėl sąlygos, susijusios su esmine reklamos informacija (kad nuolaidos taikomos ne visoms prekėms, t. y. nuolaidos nebus sumuojamos ir nebus taikomos užsakomosioms prekėms), nagrinėjamu atveju buvo pateiktos aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl, vidutinis vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamoje pateikta informacija, susijusi su nuolaidų taikymu prekėms ir paslaugoms, yra tiksli ir nebus tikslinama. Tačiau apie tai, kad nuolaidos nebus taikomos kitų akcijų prekėms bei cukrui, alkoholini, tabako gaminiams, loterijos bilietams, telefono papildymo kortelėms nebuvo paminėta.

Pareiškėjos teigimu, kad parduotuvės „Ermitažas“ patalpose buvo nurodytos visos 25 proc. nuolaidos skelbtos akcijos sąlygos ir vartotojas prekybos centro vietoje galėjo viską susižinoti, tuo pačiu apie akciją paklausdamas ir prekybos salės darbuotojų, situacijos teisinio vertinimo iš esmės nekeičia, nes, išsami informacija apie akciją nebuvo pateikta reklamą transliuojant televizijoje. Vartotoja (skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Tarybai padavęs asmuo) sprendimą vykti būtent į parduotuvę „Ermitažas“, iš esmės priėmė tik pagal per televiziją skleistą reklamą, todėl papildomos informacijos pateikimas prekių pardavimo vietose ir internetiniuose tinklapiuose, nagrinėtinu atveju, reklamos davėjo kaltės eliminuoti negali.

Konstatuojant, kad reklama yra klaidinanti, nėra būtina įrodyti, kad buvo realia paveikti vartotojai, nes tokia įrodinėjimo pareiga nepagrįstai apsunkintų Konkurencijos tarybai funkcijų vykdymą, neleistų nustatyti tinkamos pusiausvyros tarp vartotojų ir ūkio subjektų interesą, iškreiptų vartotojų teisių apsaugos sistemos prasmę bei tikslus. Reklamos klaidinantis poveikis gali būti įrodytas ir tikėtinu poveikiu vartotojams, vertinant jį vidutinio vartotojo atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1235/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-1436/2008 yra nurodęs, jog vieno ar kelių suklaidintų vartotojų nustatymas tik patvirtina 6ktą, kad reklama iš tiesų gali klaidinti. Todėl darytina išvadą, jog tam, kad reklama būtų pripažinta klaidinančia, užtenka tik nustatyti tokio suklaidinimo galimybę. Nagrinėjamu atveju, buvo sustatyta ne tik tokia galimybė, bet ir gautas konkretus vartotojos skundas, kuriame pateikta informacija, kad vartotoja buvo suklaidinta.

Pareiškėja nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, mano, kad padarytas pažeidimas turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis.

Reklamos įstatymo 22 str. 1 d. nustato, jog už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skirias bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą - įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.

Pagal to paties straipsnio 7 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir suimančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrino metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (Reklamos įstatymo 22 str. 10 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikom tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo (Reklamos įstatymo 22 str. 11 d.).

Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, pareiškėjos bendradarbiavo su Tarnyba, tyrimo metu. Pažymėtina, jog vien Tarybos nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti pripažintas padėjimu reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-13 nutartis Nr. A-2-709/2007). Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė kitų įrodymų, kuo pasireiškė pagalba pažeidimą tyrusiai institucijai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, per televizijos kanalus LTV, TV3 ir LNK ,laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki gegužės 25 d., reklama buvo skleista 18 kartų. Atsižvelgiantį tai, jog televizija laikytina viena efektyviausių reklamos skleidėjų bei pasiekianti didžiausią vartotojų skaičių, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiu, kad reklamos mastas buvo nedidelis, nes būtent televizijoje skleista reklama ir nulėmė vartotojos ekonominį elgesį - vykimą į prekybos centrą.

Konkurencijos taryba, vertindama pažeidimo aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pažeidimo trukmė buvo trumpa (2011 m. gegužės 24-25 d.). Todėl, tuo pagrindu pareiškėjai sumažino sankciją, skirdama baudą mažesnę nei sankcijos vidurkis (15000 Lt) -14000 litą,

Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vartotojo skundas yra pagrindas laikyti, kad reklama sukėlė tam tikras pasekmes (2008-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1884/2008). Todėl, darytina išvada, jog nustatant vartotojams padarytos žalos realumą, galima atsižvelgti ne tik į atvejus, kai yra aiškiai identifikuota žala (pavyzdžiui esamas vartotojo skundas), bet ir įvertinus reklama daromą efektą, kuris susijęs su potencialiai didele daromos žalos vartotojams tikimybe.

Nagrinėjamu atveju, realios žalos padarymo faktas yra įrodytas byloje pateiktu vartotojos skundu, todėl darytina išvada, kad Taryba pagrįstai nusprendė, kad skleista reklama iš esmės galėjo klaidinti, ar suklaidino vartotojus bei jų ekonominį elgesį renkantis prekes, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad padarytas pažeidimas iš esmės buvo mažareikšmis ir nesukėlęs reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams žalos. Pažymėtina, jog pareiškėjai bauda šiuo atveju buvo skirta sankcijos ribose, net mažesnė nei baudos už Reklamos įstatymo pažeidimą vidurkis, todėl pagrindo skirti ne piniginę baudą nagrinėtinoje situacijoje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB „Ermitažas“ skundo reikalavimai yra nepagrįsti, o skundžiamas Tarybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nutarė:

pareiškėjos UAB „Ermitažas“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

 

Teisėjai

 

Bronius Januška

Irena Paulauskienė

Henrikas Sadauskas