Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio

(kolegijos pirmininkas), Jūros Marijos Strumskienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Neringai Mizaraitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei adv. Linai Darulienei, dalyvaujant atsakovo atstovams Justinai Paulauskaitei ir Elonui Šatui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP „Kaunas“ skundą atsakovui

Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą

Pareiškėjai UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP „Kaunas“ prašė panaikinti 2008 m. liepos 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-16 „Dėl ūkio subjektų, teikiančių paslaugas dėl ES struktūrinių fondų paramos projektų įgyvendinimo, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalį, kuria buvo nustatyta solidari UAB „Eurointegracijos projektai“ atsakomybė su UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“ ir paskirta solidari 144 000 Lt bauda; pakeisti šio nutarimo dalį, kuria UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“ paskirta bauda, ir paskirti šioms bendrovėms baudas, kurios būtų ne didesnės kaip 8 981 Lt UAB „EIP Kaunas“ ir 11 168 Lt UAB „EIP Vilnius“.

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Konkurencijos taryba skundžiamu nutarimu nutarė laikyti pareiškėjus vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme ir tuo pagrindu nutarė pripažinti, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ kaip patronuojanti UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „Vilnius“ įmonė yra solidariai atsakinga su Konkurencijos įstatymą pažeidusiomis dukterinėmis įmonėmis. Konkurencijos taryba nusprendė paskirti 5 proc. dydžio baudą skaičiuojamą nuo bendrųjų pareiškėjų pajamų. Be to, pareiškėjų atžvilgiu skirta bauda buvo padidinta 20 proc, nes, anot Konkurencijos tarybos, UAB „Eurointegracijos projektai“ 2006 m. birželio 22 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-9 jau buvo kartą pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, ir visa pareiškėjams bendra bauda buvo sumažinta 40 proc, atsižvelgiant į UAB „EIP Kaunas“ suteiktą informaciją Apibendrinant tai, Konkurencijos taryba pareiškėjams kaip vienam ūkio subjektui solidariai paskyrė 144 000 Lt baudą.

Pareiškėjai su Konkurencijos tarybos priimtu nutarimu nesutiko. Laikė, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ neturi atsakyti už dukterinių įmonių veiksmus, o Konkurencijos taryba neįrodė, jog UAB „Eurointegracijos projektai“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą: neįrodė neteisėtų veiksmų, nenustatė priežastinio ryšio tarp UAB „Eurointegracijos projektai“ atliktų veiksmų (įtakos dukterinių bendrovių veiklai darymo) ir UAB „EIP Kaunas“ bei UAB „EIP Vilnius“ padarytų Konkurencijos teisės pažeidimų. Prieštaravo solidarios atsakomybės nustatymui, nes teisės aktai nenumato solidarios atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą, o Europos Teisingumo Teismo išplėtota „vieno ekonominio vieneto“ doktrina pagal nacionalinius Lietuvos Respublikos įstatymus nėra pripažįstama. Konkurencijos įstatymo 42 straipsnis įpareigoja Konkurencijos tarybą skiriant baudą identifikuoti kiekvieną konkretų pažeidėją jo įtaką pažeidimo padarymui, jam taikomas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kiekvieno konkretaus pažeidėjo identifikavimas ir administracinės nuobaudos personalizavimas yra reikšmingas siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos tarybos nutarimas paskirti UAB „Eurointegracijos projektai“ baudą už dukterinių įmonių atliktus neteisėtus veiksmus -draudžiamų susitarimų sudarymą - ne tik prieštarauja Lietuvos administracinės teisės principams, bet ir įteisina įmonės atsakomybę be kaltės, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį.

Pareiškėjai taip pat rėmėsi argumentu, kad net pripažinus ETT suformuotą vieno ekonominio vieneto doktriną ir jos taikymą Lietuvos teisėje, tai neturėtų būti daroma šioje byloje, kadangi neegzistuoja aplinkybių, kurioms esant ETT vieno ekonominio vieneto doktriną taiko. Pareiškėjai nesutiko su Konkurencijos tarybos ETT ir PTI praktikos interpretacija dėl to, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ de jure negali daryti lemiamos įtakos dukterinių bendrovių veiklai, nes atsižvelgiant į turimų dukterinių įmonių akcijų skaičių, akcininkų susitarimus su dukterinių įmonių direktoriais-akcininkais dėl vienbalsio vadovų rinkimo ir atleidimo, negali būti laikoma patronuojančia bendrove pagal Akcinių bendrovių 5 str. 4 d., kuri gali daryti lemiamą įtaką dukterinių bendrovių veiklai. Be to, UAB „Eurointegracijos projektai“ de facto nedarė lemiamos įtakos dukterinių bendrovių veiklai. Konkurencijos taryba, remdamasi 4 elektroninių žinučių analize, nepagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ įtaką dukterinių įmonių veiklai parodo bendrovės vadovo nurodymai UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“ vadovams ir UAB „Eurointegracijos projektai“ vadovo asmeninis vadovavimas šių dukterinių įmonių veiklai. Pareiškėjai atkreipė teismo dėmesį, kad elektroniniuose laiškuose nėra jokių įpareigojančių nurodymų ar privalomų paliepimų UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“, šios žinutės nėra imperatyvaus pobūdžio. Konkurencijos taryba nepateikė įrodymų, jog dukterinės įmonės būtent ir elgėsi kaip buvo nurodyta UAB „Eurointegracijos projektai“ žinutėse ir ar apskritai yra tiesioginių įrodymų dėl faktinės ir nuolatinės UAB „Eurointegracijos projektai“ vykdomos dukterinių įmonių kontrolės.

Pareiškėjai taip pat nesutiko su Konkurencijos tarybos nutarime nurodytu baudos dydžiu. Pripažinus, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ nėra pažeidimo subjektas, bauda turi būti skiriama individualiai UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“. Todėl, remiantis Konkurencijos įstatymo 41 straipsniu, baudos dydis turėjo būti skaičiuojamas nuo UAB „EIP Kaunas“ gautų 2006 m. bendrųjų pajamų ir nuo „EIP Vilnius“ gautų 2006 m. bendrųjų pajamų. Pažymėjo, kad baudos, skiriamos UAB „EIP Kaunas“ ir „EIP Vilnius“ turi būti dar mažinamos ir dėl to, kad Konkurencijos taryba nebepagrįstai nustatė pagrindinį baudos dydį 5 procentus nuo bendrųjų metinių pajamų. Toks baudos dydis neatitinka nei pažeidimo masto, jo poveikio, nei ankstesnės Konkurencijos tarybos praktikos, nes pažeidimas buvo mažareikšmis, truko trumpą laiką, jo geografinė teritorija buvo nedidelė, taigi, baudos dydis neturi būti didesnis nei 3 procentai. Taip pat nėra aišku, kodėl Konkurencijos taryba sumažino bendrovėms baudą tik 40 procentų, nors byloje yra nustatyta, nors teisės aktai suteikia galimybę Konkurencijos tarybai baudą mažinti iki 75 procentų, o byloje nustatyta, kad bendrovės pateikė tyrimui reikšmingą informaciją, bendradarbiavimo viso tyrimo metu, savanoriškai atskleidė padarytus pažeidimus. Pareiškėjų nuomone, joms skiriama bauda turi būti mažinama ne mažiau kaip 50 procentų.

Net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad Konkurencijos taryba vis dėlto pagrįstai nubaudė UAB „Eurointegracijos projektai“ dėl draudžiamų UAB „EIP Kaunas“ ir UAB „EIP Vilnius“ sudarytų susitarimų individualizuojanti baudos dydį, jis buvo apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. ir 2004 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1591 „Dėl baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė 2008-09-29 prašymą Nr.(1.21-09)6V-1200 dėl administracinės bylos Nr. 1-4175/2008 nutraukimo (b.l. 172-173), kuriame paaiškino, kad pareiškėjų UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „EIP Vilnius“, UAB „EIP „Kaunas“ skundas buvo priimtas praleidus nustatytus Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje skundo padavimo terminus, o pareiškėjai neprašė termino atnaujinti, todėl byla nutrauktina. Atsakovas akcentavo, kad 2008 m. liepos 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-16 rezoliucinė dalis „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbta 2008 m. liepos 23 d., tuo tarpu pareiškėjų skundas paduotas tik rugpjūčio 14 d., t. y. 2 dienomis praleidus galimo apskundimo terminą.

Pareiškėjai pateikė teismui 2008-10-09 prašymą (b.1. 183-190), kuriuo prieštarauja bylos nutraukimui, nes Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostata numato pareiškėjams alternatyvius skundo padavimo termino skaičiavimo būdus: terminas skundui gali būti skaičiuojamas nuo nutarimo įteikimo dienos arba nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“. Nei vienam iš įstatyme numatytų termino eigos pradžios skaičiavimo būdų nėra suteiktas prioritetas. Pareiškėjai gavo nutarimo nuorašą 2008 m. liepos 25 d., todėl paduodami skundą 2008 m. rugpjūčio 14 dieną termino nepraleido. Pareiškėjai taip pat prašo teismo atnaujinti skundo padavimo terminą tuo atveju, jei teismas padarytų išvadą, jog pareiškėjai praleido Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą apskundimo terminą. Pažymi, kad pareiškėjų elgesys (skundo pateikimas 2008 m. rugpjūčio 14 d., nepateiktas prašymas praleistą terminą atnaujinti) vertintinas kaip neteisingas teisinės situacijos suvokimas ir termino praleidimas sąžiningai suklydus. Tokia situacija susiklostė dėl objektyvių nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių - aiškaus teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nebuvimo. Taip pat pareiškėjai prašo atsižvelgti ir į kitas aplinkybes: skundo padavimo terminas praleistas nežymiai, pareiškėjai procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo ir elgėsi sąžiningai, skundas parengtas ir pateiktas teismui per 14 darbo dienų (atsižvelgiant į skundo apimtį, toks laikotarpis yra minimalus, kad pareiškėjai, susipažinę su nutarimo motyvais, galėtų parengti motyvuotą ir išsamų procesinį dokumentą).

Atsakovas teismui pateikė 2008-10-24 nuomonę (b.l. 193-198) dėl pareiškėjų 2008-10-09 prašymo, kurioje nesutiko su pareiškėjų argumentais dėl skundo padavimo termino skaičiavimo ir dėl termino skundui paduoti atnaujinimo bei išsakė nuomonę, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą neturėtų būti tenkinamas, nes pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir objektyvios.

Byla nutrauktina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas nustato vieną iš bylos nutraukimo pagrindų - jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, byla nutraukiama.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

Specialus įstatymas, reglamentuojantis Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimą šiuo atveju yra Konkurencijos įstatymas, kuriame numatyta, kad ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos tarybos nutarimus, priimtus pagal šio įstatymo 36 straipsnį, turi teisę skųsti proceso šalys. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“ (Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS⁶³ - 483/2008, „Topo centras“ v. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, padarė išvadą, kad terminas skundui dėl Konkurencijos tarybos nutarimo pateikti pradedamas skaičiuoti nuo ankstesnės aplinkybės, kuriai įvykus, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie priimtą nutarimą.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, būtina nenukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo praktikos, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas.

Pareiškėjai teigia ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Konkurencijos tarybos 2008 m. liepos 10 d. nutarimas jam buvo įteiktas 2008 m. liepos 25 d., tačiau Konkurencijos tarybos 2008 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 2S-5 rezoliucinė dalis 2008 m. liepos 23 d. buvo paskelbta leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, todėl termino skundui dėl šio nutarimo paduoti pradžia laikytina 2008 m. liepos 23 d. Taigi, skundas teismui galėjo būti pateiktas iki 2008 m. rugpjūčio 12 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2008 m. rugpjūčio 14 d., t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2005-03-10 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005, išaiškino skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo padavimo terminų skaičiavimo tvarką nurodydamas abiejų būdų taikymą skaičiuojant terminus. Vadinasi, jau nuo šios nutarties priėmimo dienos pareiškėjas netenka galimybės apeliuoti į neaiškią teisinę praktiką. Tuo labiau, kad toks Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies normų aiškinimas visiškai atitinka įprastai taikomą skaičiavimo tvarką, kai nustatomi keli momentai, su kurių buvimu siejamas teisinių pasekmių atsiradimas. Pavyzdžiui, jei asmuo apie teisių pažeidimą sužinojo kelis kartus, tai terminas skaičiuojamas nuo pirmo įvykusio fakto, o ne nuo po jo sekančių. Todėl negalima tikėtis, kad teisės norma galėtų būti aiškinama kitu būdu. Pareiškėjus atstovavusi advokatė turėjo įvertinti šią aplinkybę. Įstatyme nėra išskirta, kad vienas momentas taikomas skaičiuojant terminus asmenims, kurių atžvilgiu priimtas nutarimas, o kitas - tretiesiems asmenims. Toks normos aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo išreikštos valios. Teisės normos išaiškinimas nėra naujos teisės normos sukūrimas, todėl jo galiojimui negali būti taikomos taisyklės taikomos teisės aktų įsigaliojimui - nuo paskelbimo momento.

Pareiškėjų byloje nurodytos aplinkybės, kuriomis jie grindžia prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (neteisingas teisinės situacijos suvokimas, sąžiningas suklydimas) yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu termino atnaujinimui.

Teismui nusprendus nutraukti bylą, kartu panaikintina taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė - Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria pareiškėjams paskirta bauda, galiojimo sustabdymas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsnio 2 dalimi,

Atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti ir bylą nutraukti.

Panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, taikytą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-08-19 nutartimi - 2008 m. liepos 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-16 dalies, kuria pareiškėjams paskirta bauda, galiojimo sustabdymą.

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Petras Viščinis

Audrius Bakaveckas

Jūra Marija Strumskienė