BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS 2007 M. GRUODŽIO 13 D. NUTARIMU NR. 2S-27 „DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ LEIDIMĄ ĮVAŽIUOTI MECHANINĖMIS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS Į VALSTYBĖS SAUGOMĄ KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO NERINGOS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRUOJAMĄ TERITORIJĄ LENGVATŲ, PATVIRTINTŲ NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2004 M. GRUODŽIO 27 D. SPRENDIMU NR. T1-271 ATITIKTIES KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS“ NUSTATYTŲ ĮPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO

Atgal

Administracinė byla Nr. I-820-162/2012
Procesinio sprendimo kategorija 7.1; 17.2; 74

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams Karoliui Dzidolikui ir Dainorai Anulytei, atsakovės Neringos savivaldybės atstovui Ramūnui Vaitkui, 2012 m. gruodžio 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos patikslintą prašymą atsakovei Neringos savivaldybei dėl Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų 1.2 ir 1.8 punktų pripažinimo prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) patikslintu prašymu (b.l. 59-66) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226, 1.2 ir 1.8 punktus prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsniui ir laikyti panaikintais ta apimtimi, kuria jie taikomi keleivių vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais (tiek vietiniais (priemiestiniais), tiek tolimojo susisiekimo maršrutais) paslaugas teikiantiems ūkio subjektams.
Nurodo, kad 2012 m. gegužės 22 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 2S-8 „Dėl Konkurencijos tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 2S-27 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų nevykdymo“ (toliau – ir 2012 metų Nutarimas). Pažymi, jog minėtu Nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad Neringos savivaldybės taryba neįvykdė Konkurencijos tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 2S-27 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų pakeisti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 (toliau – ir 2004 metų Sprendimas) patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų 1.2 ir 1.9 punktus (toliau – ir 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatos), kiek jie susiję su ūkio subjektų, teikiančių keleivių vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugas, pareiga mokėti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją, taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (toliau – ir 2007 metų Nutarimas).
Nurodo, kad Konkurencijos taryba 2007 metų Nutarime konstatavo, kad Neringos savivaldybės taryba, 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktuose įtvirtinusi, jog nuo vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos  savivaldybės administruojamą teritoriją atleisti Neringos savivaldybėje registruoti ūkio subjektai (nepriklausomai nuo to, kokiais reisais ir maršrutais teikia keleivių vežimo į Kuršių neriją paslaugas) bei tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius į Kuršių neriją vežantys ūkio subjektai, suteikė privilegijas šiems ūkio subjektams kitų ūkio subjektų, vežančių keleivius į Kuršių neriją vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais, kurie nėra registruoti Neringos savivaldybėje, atžvilgiu, pastaruosius diskriminuodama bei taip sudarydama skirtingas konkurencijos sąlygas. Konkurencijos taryba 2007 metų Nutarimu pripažino, kad minimi 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad Konkurencijos taryba 2007 metų Nutarimu taip pat įpareigojo Neringos savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktus taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ir per 14 dienų nuo šių įpareigojimų įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu atsakovės skundą dėl Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodo, jog 2011 m. birželio 20 d. Konkurencijos taryboje buvo gautas ūkio subjekto, užsiimančio individualia veikla – teikiančio keleivių vežimo į Kuršių neriją paslaugas, raštas dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimo. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Konkurencijos taryba, turėdama pagrindą įtarti, kad Neringos savivaldybė galimai neįvykdė Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimu nustatytų įpareigojimų, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1S-175 pradėjo tyrimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad Neringos savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ (toliau – ir 2008 metų Sprendimas) 2.2 punktu patvirtino naujas Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatas (toliau – ir 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatos), kurios įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d. Pagal šio savivaldybės tarybos sprendimo 4.1 punktą, įsigaliojus 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatoms, nuo 2009 m. sausio 1 d. neteko galios 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatos. Kaip nustatyta tyrimo metu, pagal 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 punktą vietinės rinkliavos lengvata (atleidimas nuo jos) taikoma registruotą buveinę Neringos savivaldybėje turinčių juridinių asmenų atstovams, o pagal 1.8 punktą tokia pati vietinės rinkliavos lengvata taikoma keleivinio transporto įmonių autobusams, vežantiems keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais ir vietinio susisiekimo maršrutais.
Teigia, jog išanalizavusi 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų nuostatas, nustatė, kad minėtų lengvatų 1.2 punkto nuostata iš esmės liko nepakitusi, lyginant ją su 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 punkto nuostata, kadangi ir toliau nuo vietinės rinkliavos atleidžiami Neringos savivaldybėje registruoti ūkio subjektai, įskaitant ūkio subjektus, kurie užsiima keleivių vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais veikla (nepriklausomai nuo to, ar tai būtų vietinio (priemiestinio) ar tolimojo susisiekimo maršrutai). Tuo tarpu 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.8 punkto nuostata, ją lyginant su 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.9 punktu, buvo praplėstas subjektų, kurie atleidžiami nuo vietinės rinkliavos ratas, nurodant, kad nuo jos atleidžiami ne tik tolimojo susisiekimo maršrutais, tačiau ir vietinio susisiekimo maršrutais keleivius į Kuršių neriją vežantys ūkio subjektai. Tačiau, iš pateiktų Neringos savivaldybės ir ūkio subjektų paaiškinimų nustatyta, kad 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.8 punkto nuostata taikoma tik reguliaraus susisiekimo reisams, tuo tarpu ūkio subjektai, kurie užsiima keleivių vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais (nors ir vietinio (priemiestinio) ar tolimojo susisiekimo maršrutais) nuo vietinės rinkliavos nėra atleisti.
Nurodo, jog Konkurencijos taryba 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 2S-8 pripažino, kad Neringos savivaldybės taryba neįvykdė Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų pakeisti Neringos savivaldybės tarybos 2004 metų Sprendimu patvirtintų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktus, kiek jie susiję su ūkio subjektų, teikiančių keleivių vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugas, pareiga mokėti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją, taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Pažymi, kad Konkurencijos taryba, tiek priimdama 2007 metų Nutarimą, tiek šio nutarimo atžvilgiu vertindama savivaldybės tarybos patvirtintas 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų nuostatas nenustatė priežasčių, kurios lemtų teisėto, Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimu nustatyto įpareigojimo, įvykdymo negalimumą. Teigia įvertinusi tai, jog Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimu nustatytas reikalavimas Neringos savivaldybei nebuvo įvykdytas, kadangi ir toliau sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams – tai patvirtina atliktas Konkurencijos tarybos tyrimas bei priimtas 2012 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 2S-8. Todėl vadovaudamasi nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojančio 2012 m. redakcijos Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad Konkurencijos taryba nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir, jeigu yra pagrindas, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, į tai, kad Konkurencijos tarybos teisė teikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) XVI skirsnyje nustatyta tvarka tiesiogiai išplaukia iš Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatų, kreipiasi į teismą dėl 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.8 punktų pripažinimo prieštaraujančiais 2012 m. redakcijos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ir jų panaikinimo. Pažymi, kad įvykdytos kitos tokio kreipimosi į teismą sąlygos, t. y. Konkurencijos taryba atliko tyrimą dėl jos nutarimu nustatytų įpareigojimų nevykdymo bei priėmė sprendimą imtis atitinkamų priemonių dėl vykdymo užtikrinimo ir tai pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartyje, todėl Konkurencijos tarybos prašymas ištirti atitinkamų Neringos miesto savivaldybės sprendimų teisėtumą nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka tokiu būdu, kad prašymo patenkinimas efektyviai ir veiksmingai pašalintų konkurencijos ribojimą bei nesukurtų nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nevykdymo.
Pažymi, jog kaip konstatuota Konkurencijos tarybos 2012 metų Nutarime, Neringos savivaldybės tarybos 2008 metų Sprendimu patvirtintos Vietinės rinkliavos lengvatos ir toliau sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Konkurencijos taryba minėtą išvadą padarė, atsižvelgusi į tai, kad 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų nuostatos, kaip ir 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų nuostatos, kurios Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją atžvilgiu diferencijuoja specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais (tiek vietinio (priemiestinio), tiek tolimojo susisiekimo maršrutais) į Kuršių neriją keleivius vežančius ūkio subjektus priklausomai nuo jų registravimo vietos. Neringos savivaldybėje registruoti ūkio subjektai nuo šios rinkliavos yra atleisti, tuo tarpu analogiškas paslaugas teikiantys kiti ūkio subjektai šią rinkliavą privalo mokėti. Todėl, kaip konstatuota Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarime, skirtinga lengvatų taikymo tvarka sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas šias paslaugas teikiantiems ūkio subjektams – privilegijuojant Neringos savivaldybėje registruotus ūkio subjektus ir atitinkamai diskriminuojant kitus ūkio subjektus.
Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimas turi būti įvykdytas tokiu būdu, jog toje pačioje atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, kurie teikia vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais tiek vietinio (priemiestinio), tiek tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugas, pareigos mokėti vietinę rinkliavą atžvilgiu būtų vertinami vienodai. Tai suponuoja, kad visi minėti ūkio subjektai vienodomis sąlygomis turėtų mokėti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją arba turėtų būti vienodomis sąlygomis nuo šios rinkliavos atleisti. Kitaip tariant, kad būtų pašalintas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, galimos šios alternatyvos: 1) rinkliavos mokestis turėtų būti panaikinamas visiems užsakomaisiais, specialiaisiais reisais vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais keleivių vežimo paslaugas į Kuršių neriją teikiantiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo to ar jie registruoti Neringos savivaldybėje. Tokiu atveju reikėtų atitinkamai keisti 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų nuostatas; arba, 2) rinkliavos mokestis turėtų būti nustatytas visiems užsakomaisiais, specialiaisiais reisais vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais keleivių vežimo paslaugas į Kuršių neriją teikiantiems ūkio subjektams, įskaitant ir registruotus Neringos savivaldybėje. Šiuo atveju 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.8 punktai turėtų būti panaikinti.
Pareiškėjos Konkurencijos tarybos atstovai Karolis Dzidolikas ir Dainora Anulytė prašo patikslintą prašymą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovės Neringos savivaldybės atstovas Ramūnas Vaitkus prašo pareiškėjos patikslintą prašymą netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.
Atsakovė Neringos savivaldybė atsiliepime (b.l. 131-132) nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, savivaldybių tarybos turi teisę priimti sprendimus teikti rinkliavų lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Pažymi, jog tai ir buvo nustatyta Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ patvirtintose Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatose.  Savivaldybės yra teritorinis administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, tai apibrėžia ir savivaldybių tarybų kompetenciją teritoriniu atžvilgiu, tačiau rengdama išvadas ar priimdama nutarimą Konkurencijos taryba į tai neatsižvelgė.
Teigia, jog Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas) 6 straipsnyje nustatytos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomos paramos formos, kurias kiekviena savivaldybė gali taikyti savo teritorijoje registruotiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams. Pažymi, jog viena iš paramos formų yra mokesčių (jei jos nustatytos įstatymų) bei rinkliavų lengvatos. Atkreipia dėmesį, jog taikant lengvatą visiems vežėjams, gautųsi tokia situacija, kad Neringos savivaldybė savo biudžeto sąskaita remia kitose savivaldybėse registruotus vežėjus, tuo tarpu mokesčiai būtų mokami toms savivaldybėms, kuriose vežėjai įregistravo savo buveinę. Taip pat nurodo, jog tame pačiame straipsnyje palikta teisė savivaldybėms nustatyti kitokias paramos formas, todėl visoms savivaldybėms yra sudarytos galimybės remti savo vežėjus.
Pažymi, jog panaikinus lengvatas keleivių vežimui į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugas teikiantiems ūkio subjektams Neringos savivaldybėje registravusiems savo buveinę, vietiniai vežėjai atsidurtų nelygioje konkurencinėje situacijoje su kitų savivaldybių vežėjais. Vietiniai vežėjai būtų priversti mokėti vietinę rinkliavą už sugrįžimą į Neringos savivaldybę, taip pat išaugtų remonto bei kitos sąnaudos, nes, pvz., vežant transportą remontuoti vietiniams vežėjams reiktų mokėti už įvažiavimą į Kuršių neriją, t.y. už sugrįžimą į buveinę. Todėl vietiniai vežėjai turėtų papildomų išlaidų, kurių neturėtų kitų savivaldybių vežėjai. Taip pat pabrėžia, jog atleidus visus vežėjus nuo vietinės rinkliavos Neringos savivaldybės nesurinktų į biudžetą daug lėšų, be to netektų prasmės pati vietinė rinkliava, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme (toliau – ir Rinkliavų įstatymas). Atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas principas nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reglamentavimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo pripažinti Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226, 1.2 ir 1.8 punktus prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir laikyti negaliojančiais ta apimtimi, kuria jie taikomi keleivių vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais (tiek vietiniais (priemiestiniais), tiek tolimojo susisiekimo maršrutais) paslaugas teikiantiems ūkio subjektams.
Faktinės bylos aplinkybės
Konkurencijos taryba 2007 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-27 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“, kuriuo konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų 1.2 ir 1.9 punktai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.
Konkurencijos taryba 2007 metų Nutarimu įpareigojo Neringos savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo šio Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktus taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ir per 14 dienų nuo šių įpareigojimų įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo rezoliucinė dalis leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbta 2008 m. sausio 4 d. (Informaciniai pranešimai, 2008, Nr. 1-1).
Neringos savivaldybė Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama jį panaikinti. Byloje pateiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.  1-2762-121/2008 patvirtina, kad skundas dėl Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 22-23). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario  17 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 24-27). Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimu nustatytus įpareigojimus Neringos savivaldybės taryba turėjo įvykdyti iki 2008 m. vasario 4 d., t.y. per vieną mėnesį nuo 2007 metų Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Teismui pateikta Konkurencijos tarybos tyrimo dėl 2007 metų Nutarimu nustatytų įpareigojimų nevykdymo medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 20 d. Konkurencijos taryboje buvo gautas ūkio subjekto, užsiimančio individualia veikla – teikiančio keleivių vežimo užsakomaisiais reisais į Kuršių neriją paslaugas, raštas, kuriame nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti vietinių rinkliavų už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją ir persikėlimo keltais mokesčiai bei lengvatos Neringoje registruotiems ūkio subjektams pažeidžia konkurencijos sąlygas ir prašoma tai ištirti (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I t., psl. 1). Konkurencijos taryba, turėdama pagrindą įtarti, kad Neringos savivaldybė galimai neįvykdė Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimu nustatytų įpareigojimų, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1S-175 pradėjo tyrimą (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I t., psl. 33-37).
2012 m. gegužės 22 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 2S-8 „Dėl Konkurencijos tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 2S-27 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų nevykdymo“, kuriuo pripažino, kad Neringos savivaldybės taryba neįvykdė Konkurencijos tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 2S-27 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų pakeisti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų 1.2 ir 1.9 punktus, kiek jie susiję su ūkio subjektų, teikiančių keleivių vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugas, pareiga mokėti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją, taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (b.l. 14-21).
Dėl Konkurencijos tarybos teisės teikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir procedūrinių reikalavimų
Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartyje (b.l. 48-51) nurodė, jog Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiesiogiai įtvirtina, kad Konkurencijos taryba nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir, jeigu yra pagrindas, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Konkurencijos taryba turi teisę valstybinio administravimo subjekto sprendimus, išskyrus Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldybių administravimo subjektų ir kitų viešojo administravimo subjektų sprendimus – apygardos administraciniam teismui; o remiantis šio straipsnio 6 punktu, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginti šio įstatymo saugomi viešieji interesai. Taigi ši teisės norma exspressis verbis neišskiria vien individualių administracinių aktų ir leidžia Konkurencijos tarybai administraciniams teismams apskųsti ir norminius teisės aktus, išskyrus norminius teisės aktus, priimtus Vyriausybės, ir ši išimtis pagrįsta ne norminių teisės aktų pobūdžiu, o tuo, kad Vyriausybės norminių aktų teisėtumą tiria tik Konstitucinis Teismas. Jei įsiteisėjęs Konkurencijos tarybos nutarimas nėra vykdomas, yra pažeidžiami inter alia valstybės interesai, jog tokie valdžios institucijos sprendimai būtų vykdomi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad įvertinus minėtas Konkurencijos įstatymo nuostatas šiuo aspektu ir jas sugretinus su Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, taip pat darytina išvada, jog šiose teisės normose įtvirtinta Konkurencijos tarybos teisė kreiptis į administracinį tesimą, kai yra neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas šios institucijos priimtas nutarimas, neatsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio akte buvo nustatytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Atsižvelgiant į numatytą teisinį reguliavimą laikytina, kad šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra laikytinas specialiuoju įstatymu Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio atžvilgiu, todėl bendrosios ir specialiosios normų konkurencija spręstina specialiojo įstatymo naudai. Taigi Konkurencijos tarybos teisė teikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tiesiogiai išplaukia iš Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatų.
Konkurencijos taryba 2012 metų Nutarimu pripažino, kad Neringos savivaldybės taryba neįvykdė Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų pakeisti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų 1.2 ir 1. 9 punktus, kiek jie susiję su ūkio subjektų, teikiančių keleivių vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugas, pareiga mokėti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją, taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ir, siekdama Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo įvykdymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nutarė kreiptis į apygardos administracinį teismą.
Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartyje jau konstatavo, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju, Konkurencijos taryba, atlikusi pakartotinį tyrimą dėl netinkamo Neringos savivaldybės tarybos Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimu nustatytų įpareigojimų neįvykdymo ir dėl to priėmusi 2012 metų Nutarimą, tinkamai įgyvendino procedūrinius reikalavimus ir įvykdė būtiną kreipimosi į teismą sąlygą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. liepos 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011 išaiškino, kad Konkurencijos taryba gali kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu, kurį patenkinus, konkurencijos pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi dėl Konkurencijos tarybos nutarimo (ne)įvykdymo. Konkurencijos tarybos reikalavimo pagrindu priimtas teismo sprendimas negali būti abstraktus, neaiškus, suponuojantis tolimesnius teisinius ginčus, sąlyginis ar apskritai iš esmės priverstine tvarka neįvykdomas. Tik tokio kreipimosi į teismą pagrindu būtų galima spręsti, ar konkretus Konkurencijos tarybos nutarimas pagal atlikto tyrimo ir nagrinėjimo proceso metu nustatytas aplinkybes yra įvykdytas bei atitinkamai spręsti, ar taikytinos iš to kylančios teisinės pasekmės, t. y. atitinkami teisminės gynybos būdai. Vertinant tai, kad Konkurencijos taryba, atlikdama jai priskirtus Konkurencijos įstatymo laikymosi kontrolės veiksmus, savo kompetenciją privalo įgyvendinti veiksmingai, Konkurencijos tarybos pasirinkta teisinė priemonė ir reikalavimas teismui taip pat turi būti toks, kad jį būtų galima teisiniu požiūriu efektyviai realizuoti ir įgyvendinti, o teisinės pasekmės atitiktų įstatymo nustatytus kontrolės veiksmų tikslus ir paskirtį.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Konkurencijos tarybos prašymo patenkinimas efektyviai ir veiksmingai pašalintų konkurencijos ribojimą bei nesukurtų nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nevykdymo.
Dėl tiriamo akto priskyrimo norminiam teisės aktui
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikta norminio administracinio akto definicija, pagal kurią norminis administracinis aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.  Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009 ir kt.), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ratui. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. Norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsniu bei Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatomis, reiškia abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T2-226 patvirtintos Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatos pagal savo požymius atitinka savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio pobūdžio teisės akto sampratą ir požymius, todėl abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priimtas nagrinėti.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimami norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto puslapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto paskelbimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.
Pateikta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. T-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“, kuriuo patvirtintos ir Konkurencijos tarybos ginčijamos Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatos, oficialiai paskelbtas 2008 m. lapkričio 11 d. dienraštyje Klaipėdos kraštui „Vakarų ekspresas“. Oficialiame informaciniame pranešime nurodyta, kad sprendimas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d. bei nurodyta, kad sprendimą ir jo priedus galima rasti internetinėje svetainėje www.neringa.lt. (b.l. 95). Prašomas ištirti norminis aktas yra paskelbtas viešai ir yra galiojantis.
Dėl Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226, 1.2 ir 1.8 punktų prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui
Vertinant teisės akto atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatoms, be kita ko, turi būti nustatyta, kad dėl ginčijamo teisės akto atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje. Konkurencijos įstatymo (2011 m. spalio 13 d. redakcija) 3 straipsnio 5 dalyje atitinkama rinka apibrėžiama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinkos apibrėžimas pateiktas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, jog prekės rinka – tai visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinės rinkos apibrėžimas pateiktas minėto įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad geografinė teritorija (geografinė rinka) – tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2012 m, gegužės 1 d. įsigaliojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1, 3 ir 12 dalyse.
Atsižvelgiant į minėtas Konkurencijos įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog siekiant įvertinti teisės akto atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, be kita ko, būtina apibrėžti konkrečią atitinkamą prekės (paslaugos) rinką, kurioje, pareiškėjos teigimu, atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. To nepadarius neįmanoma įvertinti, ar ginčijamas teisės aktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes neįmanoma nustatyti, ar tam tikri ūkio subjektai byloje vertinamu atveju yra konkurentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-539/2010) yra pažymėjęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t. y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai. Todėl, apibrėžiant atitinkamą rinką galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo atveju, nėra būtinas itin detalus atitinkamos rinkos apibrėžimas, laikantis sąlygos, jog įmanoma nustatyti, kad yra ūkio subjektų, kurių atžvilgiu sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos.
Konkrečios atitinkamos rinkos apibrėžimas, esantis esminiu siekiant įvertinti ginčijamo teisės akto atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, nagrinėjamoje byloje yra apibrėžtas Konkurencijos tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. 2S-27 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėms transporto priemonėms į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į tai, kad siauriausia geografinė teritorija, kurioje vežėjai konkuruoja teikdami atitinkamą paslaugą bei kurioje Neringos savivaldybės tarybos sprendimas gali turėti poveikį, yra Neringos  ir Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybės, taip pat gretimos Klaipėdos rajonui savivaldybės, t.y. Plungės, Kretingos, Šilutės ir kitų rajonų savivaldybės, siauriausią geografinę rinką, kurioje vežėjai konkuruoja teikdami atitinkamą paslaugą ir kurioje Neringos savivaldybės tarybos sprendimas gali turėti poveikį, apibrėžė Neringos ir Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybėmis, Plungės, Kretingos, Šilutės ir kitų rajonų savivaldybėmis; atsižvelgdama į keleivių (turistų) vežimo į Neringos savivaldybės teritoriją specifiką bei Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kelių transporto kodeksas) 18 straipsnyje nurodytus keleivių vežimo būdus, atitinkamą paslaugą apibrėžė kaip keleivių (turistų) vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais reisais, vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais paslaugas, o atitinkamą rinką apibrėžė kaip keleivių (turistų) vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais, specialiaisiais reisais, vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais paslaugą mažiausiai Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse.
Atsakovės Neringos savivaldybės skundas dėl Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo, kurio rezoliucinės dalies 1 punktu konstatuota, kad Neringos savivaldybės taryba, 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktuose įtvirtinusi, jog nuo vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją atleisti Neringos savivaldybėje registruoti ūkio subjektai (nepriklausomai nuo to, kokiais reisais ir maršrutais teikia keleivių vežimo į Kuršių neriją paslaugas) bei tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius į Kuršių neriją vežantys ūkio subjektai, suteikė privilegijas šiems ūkio subjektams kitų ūkio subjektų, vežančių keleivius į Kuršių neriją vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais, kurie nėra registruoti Neringos savivaldybėje, atžvilgiu, pastaruosius diskriminuodama bei taip sudarydama skirtingas konkurencijos sąlygas, bei rezoliucinės dalies 2 punktu Neringos savivaldybė įpareigota pakeisti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktus, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartimi minėtas sprendimą liko nepakeistas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi nagrinėjamoje byloje prejudiciniais faktais laikytina tai: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų Vietinės rinkliavos  lengvatų 1.2 ir 1.9 punktai prieštaravo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams; 2) Neringos savivaldybės taryba buvo įpareigota juos pakeisti per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede ‚Informaciniai pranešimai“; 3) pateiktas rinkos apibrėžimas.
Neringos savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T1-226 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ 2.1 punktu patvirtino Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją nuostatus (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I t., psl. 22) bei sprendimo 2.2 punktu patvirtino naujas Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatas, kurių įsigaliojimas nuo 2009 m. sausio 1 d. reglamentuotas sprendimo 3 punkte. Pagal šio savivaldybės tarybos sprendimo 4.1 punktą, įsigaliojus 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatoms, nuo 2009 m. sausio 1 d. neteko galios 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatos ir jas patvirtinęs Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. T1-271.
Pagal 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 punktą nuo vietinės rinkliavos atleidžiami asmenys, įvažiuojantys mechanine transporto priemone į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją Neringos savivaldybės teritorijoje registruotą buveinę turinčių juridinių asmenų atstovai, o pagal 1.8 punktą tokia pati vietinės rinkliavos lengvata taikoma keleivinio transporto įmonių autobusams, kuriais vežami keleiviai tolimojo ir vietinio susisiekimo maršrutais ((Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I t., psl. 26-28).
Kelių transporto kodekso 18 straipsnis, reglamentuojantis keleivių vežimą, numato, jog keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų ir pan.). Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu keleiviai vežami miesto teritorijoje, vietinio (priemiestinio) – vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje, o tolimojo susisiekimo maršrutas – ilgesnė kaip 50 km kelių trasa, kuria vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.
2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 punkto nuostata iš esmės liko nepakitusi, lyginant ją su 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 punkto nuostata, nes ir toliau nuo vietinės rinkliavos atleidžiami Neringos savivaldybėje registruoti ūkio subjektai, įskaitant ūkio subjektus, kurie užsiima keleivių vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais veikla (nepriklausomai nuo to, ar tai būtų vietinio (priemiestinio) ar tolimojo susisiekimo maršrutai). 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.8 punkto nuostata, ją lyginant su 2004 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.9 punktu, buvo praplėstas subjektų, kurie atleidžiami nuo vietinės rinkliavos ratas, nustatant, kad nuo vietinės rinkliavos atleidžiami ne tik tolimojo susisiekimo maršrutais, tačiau ir vietinio susisiekimo maršrutais keleivius į Kuršių neriją vežantys ūkio subjektai.
Teismui pateikta Konkurencijos tarybos tyrimo dėl 2007 metų Nutarimu nustatytų įpareigojimų nevykdymo medžiaga (Neringos savivaldybės ir ūkio subjektų paaiškinimai) patvirtina, kad 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų 1.8 punkto nuostata taikoma tik reguliaraus susisiekimo reisams, tačiau ūkio subjektai, kurie užsiima keleivių vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais (nors ir vietinio (priemiestinio) ar tolimojo susisiekimo maršrutais) nuo vietinės rinkliavos nėra atleisti (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I t., psl. 70-80).
Taigi pagal 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatas iš ūkio subjektų, teikiančių keleivių vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais paslaugas (nepriklausomai nuo to, kokiais maršrutais – ar vietinio (priemiestinio), ar tolimojo susisiekimo maršrutais), nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Kuršių neriją atleista tik viena ūkio subjektų grupė – Neringos savivaldybėje registruoti ūkio subjektai, o kiti tokias paslaugas teikiantys ūkio subjektai, kurie nėra registruoti Neringos savivaldybėje, nuo rinkliavos nėra atleidžiami.
2008 m. Vietinės rinkliavos lengvatų nuostatos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją atžvilgiu diferencijuoja specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais (tiek vietinio (priemiestinio), tiek tolimojo susisiekimo maršrutais) į Kuršių neriją keleivius vežančius ūkio subjektus pagal jų registravimo vietą – Neringos savivaldybėje registruoti ūkio subjektai nuo vietinės rinkliavos yra atleisti, kiti ūkio subjektai šią rinkliavą privalo mokėti, nors ir teikia analogiškas paslaugas.
Kalbant apie byloje taikytiną teisinį reguliavimą pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 dalis), taip pat nurodyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkines veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Todėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A2-32/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-45/2008; 2011 m. sausio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-118/2011, 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.858-1484/2012). Spręsti, ar skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas buvo sąlygotas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu  ar ne, galima tik po to, kai buvo tiksliai apibrėžta atitinkama rinkai joje egzistuojančios konkurencijos sąlygos. Sprendime jau minėta, kad 2007 metų Nutarime Konkurencijos taryba atitinkamą paslaugą apibrėžė kaip keleivių (turistų) vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais reisais, vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais paslaugas, o atitinkamą rinką – kaip keleivių (turistų) vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais, specialiaisiais reisais, vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais paslaugą mažiausiai Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse.
Taigi 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatomis už įvažiavimą į Kuršių neriją atleista tik viena ūkio subjektų grupė, teikianti keleivių vežimo į Kuršių neriją paslaugas – Neringos savivaldybėje registruoti ūkio subjektai (1.2 punktas), tuo tarpu kitos dvi atitinkamoje rinkoje veikiančios ūkio subjektų grupės – teikiantys keleivių vežimą į Kuršių neriją vietiniu (priemiestiniu) bei tolimuoju maršrutu specialiaisiais ar užsakomaisiais reisais (1.8 punktas) – nuo rinkliavos nėra atleistos.
Tiriant 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms akivaizdu, kad sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos šias paslaugas teikiantiems ūkio subjektams – privilegijuojant Neringos savivaldybėje registruotus ūkio subjektus ir atitinkamai diskriminuojant kitus ūkio subjektus, nes Neringos savivaldybėje registruotų ūkio subjektų paslaugų kaštai dėl vietinės rinkliavos lengvatų tampa žemesni, nei kitų atitinkamoje rinkoje konkuruojančių ūkio subjektų, kurie nėra registruoti Neringos savivaldybėje.
Atsakovė teigia, kad kiekviena savivaldybė, vadovaudamasi Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, gali taikyti savo teritorijoje registruotiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams paramą, o viena iš paramos formų yra mokesčių (jei jos nustatytos įstatymu) bei rinkliavų lengvatos vietinių lengvatų suteikimas savivaldybės biudžeto sąskaita.
Vertinant atsakovės argumentų pagrįstumą, visų pirma būtina atskleisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos „skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus” turinį. Minėtos teisės normos lingvistinis aiškinimas („neįmanoma išvengti vykdant ... „) leidžia teigti, jog įtvirtinta sąlyga turėtų būti aiškinama kaip nurodanti atvejus, kuomet viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos pasirinkti tam tikrą elgesio modelį, o, priimdamas konkretų sprendimą (aktą) paprasčiausiai vykdo iš įstatymo kylantį imperatyvų reikalavimą. Tokį aiškinimą suponuoja ir Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas ūkinės veiklos laisvės principas bei konstitucinis draudimas monopolizuoti rinką, užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Atitinkamai sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja pirmiau aptarta Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlyga, turi būti vertinama, ar veiksmus, kuriais nustatytos 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatos tik Neringos savivaldybėje registruotiems ūkio subjektams ir tuo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, nulėmė imperatyvūs įstatymo reikalavimai.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 punktas numato, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikoma ši paramos forma – mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymu), rinkliavų lengvatos.
Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą (išskyrus važiavimą per teritorijas valstybinės reikšmės keliais, naudojimąsi jų statiniais, stovėjimo ir poilsio aikštelėmis, terminalais ir pasienio kontrolės punktais; šios išimtys netaikomos Neringos miestui). Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis įtvirtina, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams bei vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus.
Jau minėtame įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendime, kuriuo buvo netenkintas Neringos savivaldybės skundas dėl Konkurencijos tarybos 2007 metų Nutarimo panaikinimo, yra suformuota reikšminga išvada, turinti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, o būtent, kad savivaldybių institucijų (šiuo atveju – Neringos savivaldybės tarybos) teisė taikyti mokesčių  (šiuo atveju – rinkliavų) lengvatas nėra absoliuti, ši teisė sąlygota jos konstitucine pareiga laikytis kitų, nagrinėjamu atveju – konkurencijos laisvės ir draudimo ją riboti, reikalavimų. Darytina išvada, jog 2008 metų Vietinės rinkliavos lengvatų  nustatymą nulėmė ne imperatyvūs įstatymų reikalavimai, o nuostatos, kurių turinio atžvilgiu atsakovė turėjo diskreciją.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 110 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos patikslintą prašymą tenkinti.
Pripažinti Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T1-226, 1.2 ir 1.8 punktus prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir laikyti panakintais ta apimtimi, kuria jie taikomi keleivių vežimo į Kuršių neriją specialiaisiais ir užsakomaisiais reisais (tiek vietiniais (priemiestiniais), tiek tolimojo susisiekimo maršrutais) paslaugas teikiantiems ūkio subjektams.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
 
Teisėjos
Dalia Gumuliauskienė
Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė