Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Tomui Šedbarui, atsakovės atstovei Samantai Šereikaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Stanislovui Žurauskui ir Mariui Dijokui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai bei Lietuvos mokslo tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėjos Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacija „Scientia libera“ ir VĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ (toliau – ir pareiškėjos) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba, Konkurencijos taryba) 2012-05-29 nutarimą Nr. 1S-67 (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti atsakovę tarybą pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr.V-2129 patvirtinto Aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos mokslo tarybos 2011-12-06 Kvietimo paramai ūkio subjektų užsakomiems taikomiesiems moksliniams tyrimams gauti (toliau – ir Kvietimas) atitikties Konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) reikalavimams.

Skunde nurodė, kad Aprašo ir Kvietimo nuostatose nustatyta valstybinių mokslo ir studijų institucijų kofinansavimo sistema atitinka pirmąsias dvi Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytas sąlygas, t. y. valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms yra suteikiamos palankesnės konkurencijos sąlygos prieš nevalstybines mokslo ir studijų institucijas MTEP paslaugų rinkoje. Konkurencinį valstybinių mokslo ir studijų institucijų pranašumą prieš analogiškas privataus kapitalo institucijas MTEP rinkoje sąlygoja valstybės biudžeto bazinis finansavimas valstybinėms institucijoms. Minėtas finansavimas yra nustatytas Mokslo ir studijų įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Viena iš valstybinių mokslo ir studijų institucijų bazinio finansavimo sudedamųjų dalių yra Lietuvos mokslo tarybos administruojama priemonė Lėšų numatomiems ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansavimas. Priemonė skirta valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms (išskyrus kolegijas) gauti valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Šia priemone valstybinės mokslo ir studijų institucijos skatinamos suteikti kuo daugiau MTEP paslaugų, kurias užsako ūkio subjektai. Paraiškas šiai priemonei gali teikti visos valstybinės mokslo ir studijų institucijos (išskyrus kolegijas), 2011 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. sudariusios sutartis su ūkio subjektais dėl užsakymų taikomiesiems moksliniams tyrimams, kai tų užsakymų ar jų etapų įvykdymo laikotarpis yra nuo 2012 m. sausio 1 dienos – gruodžio 31 dienos. Pareiškėjos ir kitos privačios mokslo ir studijų institucijos, kurios konkuruoja dėl tų pačių ūkio subjektų MTEP paslaugų užsakymų, į Lietuvos mokslo tarybos administruojamą valstybės paramą negali pretenduoti, nes ši priemonė priskiriama valstybės biudžeto baziniam finansavimui. Pareiškėjos negali lygiomis sąlygomis konkuruoti su valstybinėmis mokslo ir studijų institucijomis dėl ūkio subjektų MTEP paslaugų užsakymų, nes šios gali žymiai sumažinti MTEP paslaugų teikimo kainą, galimus savo nuostolius padengdamos Lietuvos mokslo tarybos administruojamos priemonės (kofinansavimo) lėšomis. Atitinkamai konkuruoti MTEP paslaugų rinkoje lygiais pagrindais šiuo metu gali tik valstybinės mokslo ir studijų institucijos. Tokia situacija iš esmės prieštarauja laisvos rinkos principams, neskatina nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų kūrimosi ir iš esmės žlugdo jau veikiančias nevalstybines mokslo ir studijų institucijas. Konkurencijos taryba Nutarime nusprendė, kad tyrimas negali būti pradėtas dėl trečiosios Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimo sąlygos nebuvimo, t. y. skirtingos valstybinių ir nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų konkurencijos sąlygos MTEP paslaugų rinkoje neva yra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo. Pareiškėjų nuomone, poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojama valstybinio mokslo ir studijų institucijų numatomų įgyvendinti ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymų kofinansavimo tvarka, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. nustatytiems valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei; plėtrai skyrimo principams, bei iškreipia (nesant įstatyminio pagrindo) konkurencijos sąlygas MTEP paslaugų rinkoje. Anot pareiškėjų, Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. nuostata, kad valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos vertinime rezultatus, yra skirta tik baziniam valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavimui. Šią išvadą patvirtina tiek lingvistinis minėto straipsnio aiškinimas (pvz. straipsnio pavadinimas), tiek bazinio valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavimo tikslai, kuriuos galima nustatyti sistemiškai aiškinant Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius. Pagrindiniai tiek valstybinių, tiek nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavime šaltiniai yra jų steigėjų (dalyvių) institucijoms skiriamos lėšos bei iš atitinkamos ekonominės veiklos (švietimo paslaugų teikimo, MTEP paslaugų ir kt.) vykdymo gaunamos pajamos. Vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., Vyriausybė 2009-06-17 nutarimu Nr. 597 Aprašą, kurio 3 punkte nustatyta, kad lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti institucijoms skiriamos: 1) tiesiogiai ir 2) per Lietuvos mokslo tarybos vykdomą priemonę ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams pagal ūkio subjektų paraiškas remti. Taigi Apraše yra nustatytos dvi skirtingos valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų skyrimo valstybinių mokslo ir studijų institucijų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtojimui tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos kelia klausimą dėl tos valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų dalies, kuri paskirstoma valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms už jų numatomus įgyvendinti ūkio subjektų taikomuosius mokslinių tyrimų užsakymus. Šios valstybės biudžeto bazinio finansavimo skyrimo dalys (atskiroms mokslo sritims) nustatytos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 11.4., 12.4., 13.4., 14.4., 15.4., 16.4., 17.4. p. ir įvardintos kaip numatomų įgyvendinti užsakymų kofinansavimas. Aprašo 18 p. nustatyta, kad lėšas numatomiems subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansuoti institucijoms pagal ūkio subjektų paraiškas paskirsto Lietuvos mokslo taryba, laikydamasi švietimo ir mokslo ministro nustatytos tvarkos. Todėl, atsižvelgiant vien į faktą, kad Švietimo ir mokslo ministro įsakymas reglamentuoja valstybės lėšų skyrimą išimtinai numatomiems įgyvendinti MTEP užsakymams, o Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. nustatytas esminis biudžeto lėšų skyrimo principas yra institucijų veiklos rezultatas, akivaizdu, kad tiek Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 11.4., 12.4.. 13.4.. L 15.4., 16.4., 17.4., 18 p., tiek juos įgyvendinančio Švietimo ir mokslo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. V-2129 patvirtinto Aprašo nuostatos prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. įtvirtintiems principams. Vyriausybės nutarimu ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintuose Aprašuose nustatyta valstybinių mokslo ir studijų institucijų kofinansavimo sistema, kai valstybės bazinio finansavimo lėšos skiriamos už valstybinių mokslo ir studijų institucijų ketinamus vykdyti MTEP užsakymus, kurių užsakovai yra privatūs ūkio subjektai, neturi nieko bendra su šių institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatais bei negali būti priskirta baziniam valstybės finansavimui. Įstatymų leidėjo tikslas buvo skatinti valstybinių mokslo ir studijų institucijų tarpusavio konkurenciją per mokslo (meno) veiklos rezultatus, siekiant steigėjo bazinio finansavimo lėšų, o Vyriausybės nutarime nustatyta kofinansavimo sistema jokios minėtų institucijų tarpusavio konkurencijos neskatina, priešingai, kofinansavimo skyrimas nepriklauso nuo institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų, nes skiriamas už planuojamus vykdyti MTEP užsakymus. Lietuvos mokslo tarybos Kvietime aiškiai nurodyta, kad šia priemone valstybinės mokslo ir studijų institucijos skatinamos atlikti kuo daugiau MTEP paslaugų, kurias užsako ūkio subjektai. Tai akivaizdi valstybės institucijų pagalba jų įsteigtoms valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, turinti aiškų tikslą – sudaryti minėtų institucijų konkurencinį pranašumą prieš privačius subjektus konkuruojant dėl privačių ūkio subjektų MTEP paslaugų užsakymo. Tokia valstybės pagalba iškreipia MTEP paslaugų rinką ir yra nesuderinama su konkurencijos teisės principais. Be kita ko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos teisės normos ir valstybės teikiama pagalba turi būti suderintos su ES acquis communaulaire. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškėjų skundą, taip pat turėjo įvertint, ar Vyriausybės nutarimu ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintuose Aprašuose nustatyta kofinansavimo tvarka atitinka ES konkurencijos teisės normas, ar tokia valstybės pagalba nepatenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. veikimo sritį. Ginčo atveju, valstybės pagalba skiriama subjektams, kurie vykdo ekonominio ir neekonominio pobūdžio veiklą, tačiau kofinansavimo sistema, nors ir priskirta baziniam biudžetiniam finansavimui, iš tikrųjų yra skirta ekonominės veiklos finansavimui. Taigi tokia valstybės teikiama pagalba (Lietuvos mokslo tarybos administruojama priemonė) turėjo būti suderinta su Europos Sąjungos Komisija ir atitikti Sistemoje įtvirtintus leistinos valstybės pagalbos skyrimo principus bei sąlygas. MTEP rinkoje dalyvauja įvairūs subjektai, tiek Lietuvos valstybės biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos, tiek Lietuvoje, kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse įsteigtos privačios įstaigos arba įmonės, tiek fiziniai asmenys, kurie konkuruoja dėl valstybės ii privačių subjektų užsakymų gavimo. Nagrinėjama būsimų MTEP užsakymų įgyvendinime kofinansavimo sistema, į kurią gali pretenduoti tik Lietuvos valstybės mokslo ir studijų institucijos, reiškia, kad jų institucijų įgyvendinamų MTEP užsakymų sąnaudų dalį padengia valstybė, todėl jos gali užsakovams pasiūlyti įgyvendinti MTEP užsakymus už kur kas mažesnę kainą. Pagal ES Komisijos Sistemą, valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali būti skiriama pagal EB sutarties 87 str. 3 d. c p., tik kai to reikia bendram interesui, kaip išimtis bendrajam draudimui skirti valstybės pagalbą. Svarbus pusiausvyros tyrimo elementas yra tai, ar/ir kokiu mastu valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali būti laikoma tinkama MTTV ir naujovių diegimo plėtros priemone, jeigu kitomis mažiau rinką iškraipančiomis priemonėmis galima pasiekti tokių pačių rezultatų. Lietuvos Respublikoje galiojanti MTEP užsakymų kofinansavimo sistema neturi skatinamojo poveikio kitiems rinkoje veikiantiems subjektams (greičiau priešingai), o tai yra pagrindinė sąlyga analizuojant valstybės pagalbą MTTV ir naujovių diegimui. Sistemos 7.4. p. nustatyta, kad vertindama pagalbos priemonės neigiamą poveikį, Komisija konkurencijos iškraipymų analizėje kreipia dėmesį į numatomą pagalbos MTTV ir naujovių diegimui poveikį įmonių konkurencijai atitinkamose produktų rinkose. Komisija atsižvelgia į riziką konkurencijai ir prekybai, kylančia artimiausioje ateityje ir kuri yra ypač tikėtina. Pagalba MTTV ir naujovių diegimui konkurenciją produktų rinkose gali iškraipyti trimis būdais: 1) pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali iškraipyti kintančias rinkos dalyvių paskatas investuoti (išstūmimo poveikis); 2) pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali padėti įgyli arba išlaikyti įtaką rinkoje; 3) pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali padėti išlaikyti neveiksmingą rinkos struktūrą. Mano, kad Švietimo ir mokslo ministro patvirtintame apraše reglamentuota ir Lietuvos mokslo tarybos 2011-12-06 administruojama valstybės pagalbos priemonė – Lietuvos valstybinių mokslo ir studijų institucijų numatomų įgyvendinti ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymų kofinansavimas – taikomųjų mokslinių tyrimų rinką iškraipo visais trimis Komisijos Sistemoje paminėtais būdais. Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta valstybės pagalbos schema valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms prieštarauja Europos Sąjungos Komisijos 2008-08-06 reglamento Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 str. (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas). Daro išvadą, kad tiek Europos Sąjungos Komisija, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pripažintų, kad Vyriausybės nutarimu ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintuose Aprašuose nustatyta valstybinių mokslo ir studijų institucijų numatomų įgyvendinti ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymų kofinansavimas prieštarauja ES acquis communaulaire, visų pirma, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 63-69) nurodė, kad Konkurencijos taryba visapusiškai įvertino surinktą informaciją ir tinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. taikymui svarbias sąlygas, o būtent neišvengiamai vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą, savaime nereiškia Konkurencijos tarybos pareigos pradėti tyrimą pagal jų nurodytas aplinkybes. Konkurencijos taryba, spręsdama klausimą dėl tyrimo pradėjimo, privalo atlikti preliminarią pateiktos ar surinktos informacijos analizę ir įvertinti, ar remiantis ja galima daryti išvadą, kad ji sudaro pagrindą įtarti Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo atvejį, dėl to, siekiant apginti pareiškėjų teises, reikėtų pradėti tyrimą. Todėl Konkurencijos taryba preliminaraus vertinimo metu, turi nustatyti, kad yra pagrindas įtarti, kad viešojo administravimo subjekto teisės aktais ar sprendimais yra galimai teikiamos privilegijos vieniems ūkio subjektams, o kiti – diskriminuojami (pirma sąlyga), todėl yra pagrindas įtarti skirtingų konkurencijos sąlygų atsiradimą (antra sąlyga). Taip pat, preliminaraus vertinimo metu Konkurencijos taryba neturėtų turėti pagrindo įtarti, kad minėtos dvi sąlygos nebuvo lemtos neišvengiamo įstatymo vykdymo (trečia sąlyga). Taigi preliminaraus vertinimo metu būtina nustatyti, kad yra pagrindas įtarti ankščiau minėtų sąlygų buvimą ar nebuvimą. Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į tai, kad siekiant pradėti tyrimą, būtina nustatyti tam tikrų sąlygų buvimą ar nebuvimą, įvertino surinktą informaciją ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo įtarti, jog pareiškėjų nurodoma situacija atitiktų vieną iš ankščiau nurodytų sąlygų. Konkurencijos taryba nustatė, kad Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. reglamentuoja valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, esančių vienomis iš mokslo ir studijų institucijų lėšų šaltinių (Mokslo ir studijų įstatymo 67 str. 1 d. 1 p.), skirstymo tvarką. Minėto įstatymo 68 str. 2 d. apibrėžiama Vyriausybės kompetencija – priimti tvarką, reglamentuojančią valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų skyrimą valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms pagal jų veiklos vertinimo rezultatus. Todėl Vyriausybė nutarimu patvirtino Aprašą, kurio 18 p. pavedama Švietimo ir mokslo ministerijai nustatyti tvarką, kuria remiantis Lietuvos mokslo taryba galėtų skirstyti valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas. Todėl Konkurencijos taryba pagrįstai vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 str. 4 d. 7 p., atsisakė pradėti tyrimą siekiant ištirti Aprašo ir Kvietimo atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimams, nes skundžiamas Aprašas ir Kvietimas buvo sąlygoti neišvengiamo įstatyminio reguliavimo, kylančio iš Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., vykdymo pasekmės (Nutarimo 16 ir 17 p.). Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. LVAT aiškinimo praktika taip pat atitinka tokią Konkurencijos tarybos poziciją. Konkurencijos taryba, įvertinusi pareiškėjų pateiktą bei iš kitų subjektų gautą informaciją, padarė išvadą, kad skųstas Aprašas ir Kvietimas buvo priimti neišvengiamai vykdant įstatymą, t. y.. Mokslo ir studijų 68 str. 2 d., todėl nebuvo pagrindo manyti, kad atitinkami viešojo administravimo subjektai – Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokslo taryba – savo iniciatyva (t. y. ne vykdydami įstatymo reikalavimus) galėjo atlikti pareiškėjų skundžiamus veiksmus. Todėl Konkurencijos tarybos išvada, kad nagrinėtu atveju buvo nustatyta, jog buvo Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatyta sąlyga – neišvengimas įstatymo vykdymas – yra teisinga ir pagrįsta. Be kita ko, akcentavo, kad ginčo atveju Konkurencijos įstatymo 4 str. taikymo atveju viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti vertinami būtent konkurencijos teisės kontekste ir pagal Konkurencijos įstatymo normų esmę bei prasmę. Konkurencijos taryba Aprašą ir Kvietimą galėjo vertinti ir spręsti klausimą dėl tyrimo pradėjimo tik Konkurencijos įstatymo, o ne kitų, įskaitant ir Mokslo ir studijų įstatymą, įstatymų atžvilgiu. Pareiškėjos nenurodė ir nepaaiškino, kodėl, jų nuomone, bei kokią įtaką tai, kad Aprašas ir Kvietimas galimai prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., turi Konkurencijos įstatymo, įskaitant jo 4 str., taikymui. Pabrėžė, kad net tuo atveju, jei Aprašas ir Kvietimas iš tikrųjų vėliau būtų pripažinti neteisėtais, tai savaime neleistų prieiti prie išvados, kad viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas ar sprendimas taip pat neatitiktų Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų.Vyriausybės nutarimas buvo priimtas vykdant Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., todėl ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo abejoti Nutarime išdėstytomis išvadomis. Be to, net, jei Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo nuostatos prieštarautų Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d., kaip minėta, vien ta aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas ar sprendimas prieštarauja kitam (nei Konkurencijos įstatymas) įstatymui, nesudaro pagrindo teigti, kad galima būtų įtarti Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. pažeidimą. Pareiškėjos neįrodė, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, motyvuodama tuo, kad Aprašas ir Kvietimas buvo neišvengiamas Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. vykdymas. Taigi pareiškėjų teiginiai, susiję su Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo 11.4, 12.4, 13.4, 14.4, 15.4, 16.4, 17.4., 18 p., nepaneigia Nutarime padarytų išvadų, kad Aprašas ir Kvietimas buvo priimti neišvengiamai vykdant Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. Taip pat tvirtino, kad remiantis Konkurencijos įstatymo 22 str. bei kitomis normomis, Konkurencijos taryba nėra kompetentinga tirti valstybės pagalbos, kuriai taikomas Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, neatitikimo Europos Sąjungos taisei atvejus. Tokia kompetencija, vadovaujantis SESV 107 str. 2 d., priklauso Europos Komisijai, kuri turi teisę priimti sprendimą, ar valstybės narės taikoma valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka arba kad tokia valstybės pagalba yra netinkamai naudojama. Šis klausimas taip pat gali būti perduotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui spręsti. Todėl daro išvadą, kad Konkurencijos taryba nėra įgaliota ar kompetentinga spręsti, ar pareiškėjų skundžiami teisės aktai, yra suderinami su Europos Sąjungos, įskaitant SESV 107 str. 1 d., konkurencijos teisės normomis. Konkurencijos taryba nėra įgaliota tirti, ar galimai taikomas valstybės pagalbos atvejis atitinka Europos Komisijos 2008-08-06 reglamento Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 str., nuostatas. Taigi pareiškėjų teiginiai, kad galimai taikoma valstybės pagalba pažeidžia Europos Sąjungos konkurencijos teisės normas, neleidžia teigti, kad Konkurencijos taryba neišsamiai įvertino turimus duomenis ir informaciją, dėl to Nutarimu priimtas atsisakymas pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų galėtų būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Mano, kad pareiškėjų teiginiais neleidžiama suabejoti, kad Konkurencijos taryba preliminaraus vertinimo metu tinkamai būtų neatsižvelgusi į reikšmingas aplinkybes, juo labiau tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl to, kad buvo nustatyta Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatyta sąlyga, reiškianti, kad skundžiami viešojo administravimo subjektų veiksmai neturi būti sąlygoti neišvengiamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 71-73) nurodė, kad mano, jog Vyriausybės patvirtintas Aprašas neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 68 str. 2 d. Šio įstatymo 10 str. 3 d. 2 p. nustato, kad valstybinių mokslinių tyrimų institutų tikslais (kitaip – veiklomis, kurių vykdymui jie yra įsteigti ir kurių vykdymui jiems yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos) be kitų yra bendradarbiavimas su verslo atstovais ir MTEP užsakomųjų darbų vykdymas. Universitetų atveju, kurie pirmiausia vykdo studijas, MTEP užsakomųjų darbų vykdymas įstatyme nėra imperatyviai nurodytas, bet įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. universitetų tikslu įvardija bendradarbiavimą su ūkio partneriais, o ūkio subjektų MTEP užsakomųjų darbų vykdymas yra viena efektyviausių tokio bendradarbiavimo formų. Todėl daro išvadą, kad sutarčių dėl MTEP darbų atlikimo sudarymas ir vykdymas laikytini valstybinių mokslo ir studijų institucijų veiklos rezultatais ir parodo institucijų mokslo veiklos efektyvumo lygį, todėl Vyriausybė, priimdama nutarimą, pagrįstai į tai atsižvelgė. Apraše nustatyta, kad 2013 – 2015 m. lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti institucijoms skiriamos pagal jų 2009 – 2011 m. veiklos rezultatus. Tokiu atveju MTEP užsakomųjų darbų vykdymas 2012 m. turėtų įtakos institucijų finansavimui tik 2016 m. Siekdama operatyviau atsižvelgti į institucijų veiklos rezultatus, Vyriausybė nustatė pareiškėjų ginčijamą lėšų paskirstymo būdą, leidžiantį atsižvelgti į MTEP užsakomųjų darbų vykdymą jų vykdymo metais. Aprašo 1 p. nustato, kad aprašas yra taikomas rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą. Šio projekto rengimo metu neįmanoma turėti pakankamai išsamios informacijos apie MTEP užsakomuosius darbus, kurie bus vykdomi parvirtinto valstybės biudžeto vykdymo metu (t. y. kitais metais), nes didelė dalis sutarčių dėl tokių darbų vykdymo valstybės biudžeto projekto rengimo metu dar nėra sudaryta. Taigi rengiant projektą žodžiai „numatomi užsakymai“ yra logiški. Tačiau neteisinga teigti, kad vykdant valstybės biudžetą lėšos gali būti skiriamos pagal numatomus (kitaip – dar nesamus) užsakymus. Įgyvendinant Vyriausybės patvirtinto Aprašo 18 p. nuostatas ministro patvirtintas aprašas, reglamentuojantis šių lėšų skyrimą, nustato, kad siekdamos lėšų institucijos turi pateikti sudarytų sutarčių dėl MTEP darbų vykdymo kopijas. Todėl nagrinėjamos lėšos yra skiriamos institucijoms pagal jų veiklos rezultatus, o Vyriausybės patvirtintas aprašas neprieštarauja įstatymo 68 str. 2 d. Be kita ko, nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų teiginiu, jog įgyvendinant pareiškėjų ginčijamas Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatas gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, nes institucijos „gali žymiai sumažinti MTEP paslaugų teikimo kainą“. Tai, kad institucijos galėtų sąmoningai mažinti MTEP paslaugų teikimo kainas, tikėdamos savo nuostolius padengti pareiškėjų ginčijamos Lietuvos mokslo tarybos priemonės lėšomis, yra mažai tikėtina, nes sutarčių sudarymo metu institucijos negali būti tikros, kad Lietuvos mokslo taryba pripažins sutarties objektą MTEP (t. y. remtinu) užsakymu. Tokio nepripažinimo galimybę numato ministro patvirtintas aprašas, o pirmojo kvietimo teikti paraiškas pagal Lietuvos mokslo tarybos priemonę rezultatai parodė, kad tikimybė, kad institucijos paraiška bus atmesta, yra žymi. Net jei institucija būtų garantuota, kad jos paraiška bus pripažinta remtina, rėmimui skirtina suma (arba, anot pareiškėjų, suma, kuria institucijos galėtų mažinti MTEP paslaugos kainą) sutarties sudarymo metu yra sunkiai prognozuojama, nes ji priklauso nuo to, kiek remtinų paraiškų ateityje pateiks visos institucijos. Institucijos nėra suinteresuotos mažinti MTEP paslaugų kainas, nes lėšų suma, kurią jos galėtų gauti MTEP užsakomųjų darbų skatinimui būtų atitinkamai mažesnė. Institucijos MTEP paslaugas teikia rinkos kaina, kartu prisiimdamos visą riziką dėl nepakankamai tikslaus sutartinių įsipareigojimų įvykdymui būtinų atlikti MTEP darbų apimčių ir su jų atlikimu susijusių sąnaudų įvertinimo. Pripažindami teorinę institucijų teikiamų MTEP paslaugų kainos mažinimo galimybę, mano, kad ji yra sąlygota ne Vyriausybės patvirtinto aprašo, o institucijų vadovų ir kitų darbuotojų sąžiningumo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokslo tarybos priemonės lėšos yra skiriamos ne užsakomųjų darbų vykdymui kompensuoti, bet skatinti institucijas toliau vystyti MTEP veiklas, plėtoti infrastruktūrą, plėsti bendradarbiavimo ratą. Šios lėšos skiriamos ne konkurso būdu, todėl Lietuvos mokslo tarybos priemonė lėšos yra skiriamos pagal institucijų mokslo veiklos rezultatus, kaip ir numatyta įstatymo 68 str. 2 d. Pažymėjo, kad ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. išdėstytus kriterijus: i) teikiama iš valstybės lėšų; ii) teikia išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams; iii) yra selektyvaus pobūdžio, taikoma pasirinktinai; iv) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp šalių.Vertinant išskirtinės naudos kriterijų, valstybės pagalbos taisyklės taikomos tik ūkinę veiklą vykdantiems subjektams. Ūkinė veikla šiuo atveju suprantama kaip komercinė, gamybinė, finansinė ir kita veikla, susijusi su prekių ar paslaugų pirkimu rinkoje. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos šia prasme ūkinės veiklos nevykdo, jų veiklos tikslai yra nustatyti įstatyme ir jų statutuose (įstatuose). Europos Komisijos nuomone, mokslinių tyrimų organizacijų pagrindinė veikla (ypač švietimas, nepriklausomų mokslinių tyrimų vykdymas ir jų rezultatų sklaida), taip pat technologijų perdavimo veikla (jei ji yra vidinio pobūdžio ir visos už ją gautos pajamos reinvestuojamos į pagrindinę organizacijos veiklą) nepriskirtina ūkinei veiklai. Be to, valstybės pagalba turi būti selektyvaus pobūdžio priemonė, taikoma pasirinktinai. Ginčijamu atveju valstybės biudžeto lėšos skiriamos visoms valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, todėl tai rinkos neiškraipo. Mano, kad valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybės įsteigtoms pelno nesiekiančioms mokslo ir studijų institucijoms įstatyme nustatytų jų tikslų įgyvendinimui negali būti laikomas valstybės pagalba.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos mokslo taryba atsiliepimo į pareiškėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundą nepateikė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atsiliepime ir atstovo teismo posėdyje išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba, Konkurencijos taryba) 2012-05-29 nutarimo Nr. 1S-67 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl 2011-11-14 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-2129 patvirtinto aprašo ir 2011-12-06 Lietuvos mokslo tarybos kvietimo paramai ūkio subjektų užsakomiesiems taikomiesiems moksliniams tyrimams gauti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 7-10, 80-83).

Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma tvirtina, kad pareiškėjos 2012-01-31 su skundu kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kuriame prašė pradėti tyrimą ir ištirti, ar Aprašas, patvirtintas 2011-11-14 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-2129 (toliau – ir Aprašas) bei 2011-12-06 Lietuvos mokslo tarybos paskelbtas kvietimas paramai ūkio subjektų užsakomiems taikomiesiems moksliniams tyrimams gauti (toliau – ir Kvietimas) atitinka Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus. Skunde pareiškėjos nurodė, kad remiantis Švietimo ir mokslo įstatymo 5 ir 6 str., mokslo ir studijų institucijos gali būti skirstomos į aukštąsias mokyklas ir mokslinių tyrimų institutus, kurie gali būti tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai. Visos mokslo ir studijų institucijos gali teikti ūkio subjektams mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – ir MTEP) paslaugas, todėl pareiškėjų nuomone, jos tarpusavyje konkuruoja.Pareiškėjos pažymėjo, kadangi Kvietimas skirtas tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos negalėjo būti pareiškėjais siekiant gauti kofinansavimą, todėl tokiais veiksmais nevalstybinėms ir valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms MTEP paslaugų rinkoje buvo sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti ir pažeistas Konkurencijos įstatymas (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 1-4; b. l. 11-14). Iš Kvietimo turinio matyti, kad jame buvo nurodyta, jog teikti paraiškas dalyvauti konkurse ir gauti valstybės biudžeto lėšų MTEP paslaugų teikimui gali valstybinės mokslo ir studijų institucijos (išskyrus kolegijas) (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 5). Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjos 2012-03-12 Rašte Nr. 013 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2012-04-30 Rašte Nr. 021 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog valstybinės ir nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos savo veiklos pobūdžiu iš esmės nesiskiria, o pagrindinis tikslas yra studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (ar) MTEP paslaugų teikimas. Minėtų paslaugų teikimas gali būti finansuojamas labai įvairiai, ši veikla gali būti finansuojama tiek valstybės, tiek privačiomis lėšomis. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos, gaudamos bazinio finansavimo lėšas, turi galimybę įgyti daugiau kompetencijos, darbuotojų įrangos, kitų priemonių, reikalingų teikiant MTEP paslaugas. Tokiu būdu esantis reguliavimas, įskaitant Aprašą, anot pareiškėjų, iškreipia konkurencijos sąlygas (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 13-17; 39-40). Švietimo ir mokslo ministerija 2012-03-15 Rašte Nr. SR-1386 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 67 str. 1 d. ir 68 str. 1 d., tik valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms yra skiriamos valstybės bazinio finansavimo lėšos, kurias, be kita ko, minėtos institucijos naudoja MTEP ir meno veiklai plėtoti. Šio įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad bazinio finansavimo lėšos skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatus. Vyriausybė 2009-06-17 priėmė nutarimą Nr. 597 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimam, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 1 punkte nustatyta, kad taryba lėšas numatomiems ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansuoti paskirsto laikydamasi Švietimo ir mokslo ministro nustatytos tvarko. Švietimo ir mokslo ministras, įgyvendindamas jam pavestą kompetenciją, 2011-11-14 priėmė įsakymą Nr. V-2129, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas. Taip pat nurodė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, pareiškėjų skundas nepagrįstas, nes bazinio finansavimo lėšas turi teisę gauti tik valstybinės mokslo ir studijų institucijos (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 32-33). Lietuvos mokslo taryba 2012-04-30 Rašte Nr. 4S-463 „Dėl informacijos pateikimo dėl Kvietimo paramai ūkio subjektų užsakomiesiems moksliniams tyrimams gauti“ nurodė, kad Kvietimas buvo paskelbtas vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 3 ir 18 p. bei Aprašu, kuriuo reglamentuojamas ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams skatinti skirtų lėšų paskirstymas. Minėtais teisės aktais nustatoma, kad Taryba yra kompetentinga skirstyti kofinansavimui skirtas lėšas (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 41). Taigi Konkurencijos taryba ištyrusi ir įvertinusi turimus rašytinius įrodymus bei išanalizavusi ginčui aktualių teisinį reglamentavimą, priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriame konstatavo, kadangi nėra pagrindo įtarti, kad Aprašas dėl lėšų numatomiems ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansuoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms pagal ūkio subjektų paraiškas paskirstymo tvarkos ir Kvietimas paramai ūkio subjektų užsakomiems taikomiesiems moksliniams tyrimams gauti gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo 4 str., todėl vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 str. 4 d. 7 p., nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Aprašo ir Kvietimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams (Byla Nr. 2.1-25, b. l. 42-45).

Kaip minėta, pareiškėjos nesutinka su Nutarimu, laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu, todėl naikintinu motyvuodamos, be kita ko, tuo, kad Aprašo ir Kvietimo nuostatose nustatyta valstybinių mokslo ir studijų institucijų kofinansavimo sistema atitinka pirmąsias dvi Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nurodytas sąlygas, t. y. valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms yra suteikiamos palankesnės konkurencijos sąlygos prieš nevalstybines mokslo ir studijų institucijas MTEP paslaugų rinkoje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – ir Konkurencijos įstatymas), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-17 nutarimas Nr. 597 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. V-2129 patvirtintas Lėšų numatomiems ūkio subjektų taikomųjų mokslinių tyrimų užsakymams kofinansuoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms pagal ūkio subjektų paraiškas paskirstymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. reglamentuojama, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal minimo straipsnio 2 d., viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Mokslo ir studijų įstatymo 67 str. 1 d. nustatyta, kad mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro įvairūs finansavimo šaltiniai, įskaitant, valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, Mokslo ir studijų įstatymo nustatyt tvarka mokslo ir studijų institucijoms skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms, pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų, valstybės fondų lėšos ir kita. Remiantis šio įstatymo 68 str., valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos MTEP ir meno veiklai plėtoti, administravimui ir ūkiui, kitoms reikmėms. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo 2 p. nustatyta, kad MTEP ir meno veiklai plėtoti skiriama ne mažiau kaip 62 procentai numatytų valstybė biudžeto bazinio finansavimo lėšų, o lėšas pagal paraiškas paskirsto Lietuvos mokslo taryba laikydamasi švietimo ir mokslo ministro nustatytos tvarkos (Vyriausybės nutarimo 18 p.).

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė leidžia teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, kad Aprašas būtent ir yra priimtas vykdant įpareigojimus, nustatytus Vyriausybės nutarime, kuris patvirtintas įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą, o Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimai pažeidžiami tik tuo atveju, jei egzistuoja aplinkybių visuma, t. y. valstybės viešojo administravimo subjektų teisės aktai ar kiti sprendimai teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams bei skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškos pozicijos yra laikomasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-1484/2012).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi šiam ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, daro išvadą ir konstatuoja, kad vertinti faktines aplinkybes kitaip nei jas įvertino atsakovė teisėjų kolegija neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, Konkurencijos taryba padarė pagrįstą išvadą, kad Aprašas ir Kvietimas buvo priimti neišvengiamai vykdant įstatymą, t. y. Mokslo ir studijų 68 str. 2 d., ir kad ginčo atveju yra Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta sąlyga – neišvengimas įstatymo vykdymas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymų ar kitų teisės aktų, Konkurencijos taryba neviršijo jai nustatytos kompetencijos. Todėl nurodytais ir kitais motyvais, Nutarimą naikinti, pagal ABTĮ 89 str., ir įpareigoti atsakovę pradėti tyrimą nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų pareiškėjų skunde išdėstytų argumentų, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovė atsiliepime teisingai nurodė, kad ji Aprašą ir Kvietimą galėjo vertinti ir spręsti klausimą tik dėl tyrimo pradėjimo Konkurencijos įstatymo, o ne kitų įstatymų atžvilgiu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

pareiškėjų Privačių organizacijų, vykdančių mokslinius tyrimus, asociacijos „Scientia libera“ ir VĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Liuda Arlauskienė

Raimondas Blauzdžius

Liudmila Zaborovska