Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjos - UAB „Kauno televizijos servisas" atstovams -bendrovės direktoriui Gintarui Sabaliauskui ir advokatui Evaldui Rapolui, atsakovės - Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei - šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Strikauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens - viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" atstovei - šios įstaigos Teisės skyriaus teisininkei Eglei Burdulytei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos - UAB „Kauno televizijos servisas" skundą atsakovei - Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui - viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė:

1.  Pareiškėja - UAB „Kauno televizijos servisas" su skundu (b. 1. 2-6) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - ir atsakovė, ir Taryba) 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 1S-123 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams" (toliau - ir Nutarimas);

1.2. įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" (toliau - ir LRT) veiksmų atitikties konkurenciją reglamentuojantiems teisės aktams;

1.3. priteisti pareiškėjai iš Tarybos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, jog: 2012 m. kovo 27 d. pateikė Tarybai prašymą dėl LRT konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo pradėjimo. Taryba Nutarime atsisakė pradėti tyrimą dėl šio pareiškimo; Taryba, priimdama Nutarimą rėmėsi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pagal kurį Taryba atsisako pradėti tyrimą jeigu nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Įstatymo pažeidimą; nesutinka su Nutarimu, Taryba neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjos prašymą (dėl tyrimo atlikimo) ir jo pagrindu pateiktą informaciją. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1.  Taryba 2012 m. kovo 30 d. gavo pareiškėjos prašymą atlikti tyrimą dėl LRT veiksmų atitikties Įstatymo 7 straipsniui (draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi) (iki 2012 m. gegužės 1 d. draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi buvo įtvirtintas Įstatymo 9 straipsnyje.) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - ir Sutartis) 102 straipsniui (kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą). Tarybai pateiktame prašyme dėl tyrimo atlikimo pareiškėja nurodė, jog tiek pareiškėja, tiek kitos įmonės, teikiančios televizijos technikos, kamerų, montažinių, kilnojamų televizijos stočių nuomos paslaugas, vykdydamos savo veiklą susiduria su konkurenciniais sunkumais, kuriuos sukuria LRT: LRT - nacionalinis transliuotojas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, aktyviai vykdydamas komercinę veiklą - kilnojamųjų televizijos stočių nuomą televizijos studijų nuomą kamerų, paviljonų, TV gervių, montažo aparatinių ir kitos TV technikos nuomą nustatydamas nepagrįstai mažas kainas, iškreipia rinką ir žlugdo privačias nepriklausomas įmones, taip pat ir pareiškėją kurios investavusios dideles sumas negali konkuruoti su rinkos dalyviu, kuris, pasinaudodamas iš valstybės biudžeto gautomis lėšomis, analogiškas paslaugas gali teikti kur kas mažesnėmis kainomis. Dėl to privatūs ūkio subjektai, kurie verčiasi TV technikos nuoma, priversti su LRT konkuruoti tokiomis pačiomis žemomis kainomis, kurios ekonomiškai nepagrįstos ir finansiškai žlugdo privatų verslą.

2.2.  Taryba Nutarime nepagrįstai nurodė, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog LRT galėtų užimti dominuojančią padėtį kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugas teikime ir atitinkamai negali būti tiriamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Pareiškėja 2012 m. kovo 27 d. prašyme ir 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. liepos 23 d., 2012 m. rugpjūčio 16 d. atsakymuose į Tarybos paklausimus ne tik atsakė į visus pateiktus klausimus, pateikė turimus dokumentus, bet ir detalizavo, kaip LRT pažeidžia ne tik nacionalinėje bei Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, bet kartu pažeidžia ir valstybės pagalbą reglamentuojančias teisines nuostatas (t. y. Sutarties 107 straipsnį), dėl to yra pagrindas pradėti tyrimą dėl LRT daromų Įstatymo bei Sutarties pažeidimų. Be to, Taryba pagal savo įgaliojimus turi pareigą pati patikrinti papildomus duomenis, kadangi akivaizdu, jog pareiškėja prie vidinių LRT dokumentų prieiti negali (2012 m. rugpjūčio 16 d. rašte pareiškėja akcentavo Tarybai, kad ji neturi galimybės patikrinti VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" kainų nepagrįstumą inter alia įrodančių finansinės atskaitomybės dokumentų (ypač aiškinamųjų raštų, kuriuose turėtų būti matoma detali informacija apie valstybės pagalbos mastą ir jos panaudojimą), kadangi jie viešoje Juridinių asmenų registro el. duomenų bazėje nepateikti).

2.3.  Taryba Nutarime nurodė, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad LRT galėtų užimti dominuojančią padėtį teikiant kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugas ir atitinkamai negali būti tiriamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Be to, tik papildomame rašte, atsiųstame kartu su Nutarimu, atsakovė nurodė („norime atkreipti Jūsų dėmesį"), jog tik Europos Komisijai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl valstybės pagalbos atitikties vidaus rinkai ir Europos Sąjungos reikalavimams (įskaitant sprendimus dėl netinkamo pagalbos taikymo). Pareiškėja pabrėžia, kad būtent šiame skunde nekvestionuojamas argumentas dėl Europos Komisijos kompetencijos priimti tam tikrus sprendimus dėl sankcijų ūkio subjektams, tačiau akcentuoja, jog Nutarime tinkamai nepagrįstas atsisakymas apskritai pradėti atlikti tyrimą kai savo žinioje atsakovė turėjo pakankamai duomenų apie Įstatymo pažeidimus ir nepagrįstai atsisakė atlikti savo pareigą tirti konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Pagal Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktą (kuriuo rėmėsi Taryba, priimdama Nutarimą), Taryba atsisako pradėti tyrimą, jeigu nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Įstatymo pažeidimą. Vis dėlto atsakovė atsisakymą pradėti tyrimą dėl konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo grindė tik tuo, jog nėra pagrindo teigti apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nes LRT neva neužima dominuojančios padėties (aktualus dabartinės redakcijos Įstatymo 7 straipsnis). Tarybai buvo pateikti argumentai bei duomenys ne tik dėl draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi pažeidimo, bet ir dėl galimų valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo iš LRT pusės. Todėl apskritai nenagrinėjusi šio klausimo ir apie tai nepasisakiusi Nutarime atsakovė nepagrįstai atsisakė atlikti tyrimą nes pagal jai suteiktus duomenis galima pagrįstai įtarti Įstatymo, ir ne tik 7 straipsnio, pažeidimą.

2.5. Konkurencijos taryba 2000 m. gegužės 17 d nutarimo Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo" (toliau - ir Paaiškinimai dėl dominuojančios padėties) 17 punkte išaiškino, kad gali būti kelios įėjimo į rinką kliūtys: absoliutūs ūkio subjekto pranašumai; strateginiai ūkio subjekto pranašumai; išsiskiriantis ūkio subjekto elgesys. Pareiškėjos nuomone, LRT turi TV studijų ir technikos nuomos rinkoje absoliutų ir strateginį pranašumus, kadangi turi galimybę naudotis valstybės biudžeto lėšomis, t. y. turi geresnes finansavimo galimybes, o jos esami ir potencialūs konkurentai tokios galimybės neturi (aktualūs minėto nutarimo 18, 19.2 punktai).

Dėl galimų valstybės pagalbos taisyklių pažeidimų, kiek tai įeina konkurenciją reglamentuojančias nuostatas, Taryba Nutarime iš viso nepasisakė ir tai išsprendė lydraščiu -papildomu kartu su Nutarimu atsiųstu raštu.

2.6. Nutarime nepagrįstai visiškai nevertinti galimi valstybės pagalbos pažeidimai; net ne Nutarime, o tik papildomame rašte (atsiųstame kartu su Nutarimu) atsakovė nurodė, jog neva tik Europos Komisija turi kompetenciją priimti sprendimus dėl valstybės pagalbos atitikties vidaus rinkai. Vis dėlto, pareiškėjos įsitikinimu, būtent informacijos rinkimas apie valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi ir apie valstybės pagalbos įgyvendinimą yra Tarybos kompetencija. Pagal Įstatymą Taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai (44 straipsnis), Taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais, (45 straipsnio 1 dalis), taip pat Taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybės pagalbos, nurodytos 45 straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą Lietuvos ūkio subjektams ir teikia ją Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (45 straipsnio 2 dalis).

Akivaizdu, kad koordinavimas bei kontroliavimas (kaip naudojama valstybės pagalba) apima ir galimų pažeidėjų tikrinimą (t. y. Taryba turi pareigą atlikti tyrimą, jeigu yra duomenų apie valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus) bei duomenų apie atitinkamus pažeidimus rinkimą priešingas aiškinimas prieštarautų Įstatyme nustatytoms Tarybos pareigoms. Taigi, ką Tarybai priklausytų veikti dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo priežiūros, jeigu, remiantis atsakovės pozicija, jai nepriklauso nieko daryti šiuo klausimu (žr. Tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. (2.32-24)6V-2013 argumentus).

Be to, Sutartyje reglamentuota, jog Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybėse esamas pagalbos sistemas (Sutarties 108 straipsnis), taigi, Taryba turi pareigą kontroliuoti valstybės pagalbą ūkio subjektams, taip pat ir pagalbą LRT, tačiau priėmusi Nutarimą ji visiškai nepagrįstai net nenagrinėjo galimybės atlikti tyrimą šiuo pagrindu, taigi, nepagrįstai atsisakė atlikti savo pareigą, taip pažeidė konkurenciją reglamentuojančius teisės aktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimas priimtas nepagrįstai ir dėl to yra naikintinas, o Taryba įpareigotina atlikti tyrimą dėl LRT veiksmų.

Pagal Įstatymą dominuojanti padėtis yra vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriamą su konkurencija, arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Taigi, dominuojančią padėtį galima apibrėžti procentine išraiška arba konstatuojant ūkio subjekto galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją.

Taryba, priimdama Nutarimą, nepagrįstai apsiribojo procentinės rinkos dalies skaičiavimais. Toks skaičiavimas gali būti pagrįstas tik kai ūkio subjektai yra panašūs, t. y. abu privatūs arba abu vieši, kurie turi panašius finansavimo šaltinius (abu iš valstybės arba abu iš savo uždirbto kapitalo), tai reiškia rinkos dalis skaičiuoti ir pagal tai užimamą rinkos dalį bei poveikį tai rinkai galima vertinti, kai abu subjektai priklauso nuo tų pačių veiksnių - turimo turto technikai pirkti, darbuotojų algoms mokėti ir 1.1. Šiuo atveju LRT konkuruoja su tokia technika, kuri apmokėta iš valstybės biudžeto, ir nepriklausomai nuo to, kad šiam subjektui nuomos paslaugos neapsimokėtų ir nepriklausomai nuo to, kokios būtų rinkos tendencijos ar ekonominė situacija, jis gali nustatyti vieną ir tą pačią kainą už nuomojamą techniką o pareiškėja ir kiti privatūs subjektai šios galimybės neturi; LRT veikia nepriklausomai nuo konkurentų ar vartotojų ir turi vienpusę lemiamą įtaką nes konkurentai turi taikytis prie LRT mažų kainų, nepriklausomai nuo to, ar LRT procentaliai užima didžiausią rinkos dalį pagal pardavimus (nes tam ji neturi jokio intereso, mat jos finansavimas bet kuriuo atveju yra garantuotas).

2.8. Įstatyme imperatyviai nenurodyta, jog dominuojanti padėtis yra išimtinai tik tuo atveju, kai ūkio subjekto rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų (t. y. tai yra tik prezumpcija ir kiekvienu individualiu atveju galimos skirtingos rinkos dalys, kada ūkio subjektas laikomas dominuojančiu), t. y. Įstatyme aiškiai įvardyta, jog būtent 40 procentų rinkos dalis laikoma dominuojančio subjekto rinkos dalimi, jei tik neįrodoma kitaip. Dominuojanti padėtis gali būti apibrėžiama pagal ūkio subjekto galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją (šis veiksnys itin svarbus ir pagal Tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimą, kuriame aiškinamas dominuojančios dalies nustatymas), nepriklausomai nuo konkrečios jo užimamos rinkos dalies, ir būtent šios LRT galimybės Taryba išsamiai netyrė. Be to, atsakovė apibrėždama dominuojančią padėtį per rinkos dalį, toje rinkoje veikiančių ūkio subjektų dalis skaičiavo tik vienu metodu - pagal pardavimus (nevertino dirbtų valandų skaičiaus, žmogiškųjų išteklių poreikio ir t. t.), tačiau Įstatyme neapibrėžtas rinkos dalies skaičiavimas išimtinai tik tokiu būdu. Būtent dar ir konkurentų sugaišto laiko ir įdėtų pastangų aspektu LRT laikytina turinčia lemiamą vienpusę įtaką rinkoje, dėl to tai yra dominuojantis subjektas. Atsakovės skaičiavimams, pateiktiems Nutarime, lemiamą įtaką darė tik 2011 m. pareiškėjos ir LRT pardavimų duomenys, tačiau atsakovė netyrė, kokią įtaką LRT turi konkurentų sugaištamam laikui atitinkamoms pajamoms uždirbti. Tai reiškia, kad dominuojanti padėtis negali būti apibrėžiama vien pagal pardavimus (pajamas), kai galimai dominuojantis subjektas (šiuo atveju - LRT) turi vienpusę lemiamą įtaką net ir neužimdamas didelės rinkos dalies pagal pajamas (juk LRT apskritai neturi paskatų užimti kuo didesnę rinkos dalį, parduodama kuo daugiau, nes šio subjekto finansavimas - garantuotas), tačiau turėdamas lemiamą įtaką konkurentų ekonominės veiklos intensyvumui.

2.9. LRT laikytina dominuojančia vien dėl to, kad kiti konkuruojantys subjektai dėl LRT veiksmų privalo dirbti daugiau, intensyviau, kad išlaikytų ekonominį pajėgumą taikydamiesi prie žemų LRT kainų (o LRT, kuriai tokios įrangos nuoma yra tiesiog papildoma veikla, neturi jokio intereso, kad ta įranga atsipirktų ar duotų pelną, kadangi bet kuriuo atveju investicijos į įrangą yra apmokėtos iš valstybės biudžeto). Taikydamiesi prie ekonomiškai nepagrįstų LRT kainų, konkurentai priversti dirbti daugiau laiko ir parduoti daugiau filmavimo valandų, negu kad galėtų dirbti, taikydami ekonomiškai pagrįstas kainas. Pačiai LRT tokiu atveju konkurentų veiksmai įtakos neturi; remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-993-07, iš įstatyme pateiktos sąvokos darytina išvada, jog dominuojančia padėtimi laikytinas tam tikras įmonės statusas rinkoje, leidžiantis jai užkirsti kelią veiksmingai konkurencijai ir veikti nepriklausomai nuo konkurentų ar vartotojų. Dėl to LRT laikytina turinčia dominuojančią padėtį, o priešingai nurodžiusi Taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą

Pareiškėja galėtų pateikti tik savo konkrečius duomenis apie dirbtas valandas, jeigu Taryba būtų tyrusi LRT dominavimą rinkoje šiuo aspektu, tačiau pareiškėjos turimi duomenys apie LRT sugaištamą laiką kilnojamų stočių ir panašios technikos nuomai yra gauti dirbant atitinkamoje rinkoje (taip pat ir iš kitų konkurentų), tad akivaizdu, jog dokumentais, kiek laiko ir kitų išteklių LRT investuoja tam, kad iš nuomos uždirbtų atitinkamas pajamas, pareiškėja neturi, nes tai yra privataus subjekto - LRT - finansiniai ir pan. dokumentai. Vis dėlto tik dėl šių aplinkybių pareiškėjos duomenys negali būti laikomi nepagrįstais (t. y. dėl to, kad įrodyti šių aplinkybių pareiškėja negali fiziškai), o duomenys apie LRT ūkinę-komercinę veiklą išreikalautini iš LRT (remiantis LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-993-07, nei įstatymas, nei reglamentas nereikalauja iš pareiškėjo pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų atsakovui įtarti galimą pažeidimą ir pradėti tyrimą, t.y. preliminariai įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nevertinant ar pareiškime nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti esant Įstatymo pažeidimą.

II

Atsakovė - Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. 1. 81-88) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą pateikia tokius argumentus.

1. Dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo

1.1. Valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros reglamentavimas Europos Sąjungoje (toliauir ES) yra specifinis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės būna suinteresuotos teikti paramą savo įmonių tarptautiniam konkurencingumui stiprinti, tam, kad būtų išvengta konkurencijos ir prekybos iškraipymų vidaus rinkoje (Sutarties 107 straipsnio 1 dalis), valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros kontrolė pagal Sutarties 108 straipsnį pavesta viršnacionalinei institucijai - Europos Komisijai.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalį Taryba yra institucija, įgaliota taikyti ES konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal ES konkurencijos teisę pavedama nacionalinei institucijai. Tarybos reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau - ir Reglamentas Nr. 1./2003) 5 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti Sutarties 81 (dabar - 101) ir 82 (dabar - 102) straipsnius. Tuo tikslu, veikdamos savo iniciatyva ar skundo pagrindu, jos gali priimti tokius sprendimus kaip pareikalauti nutraukti pažeidimą taikyti laikinąsias priemones, priimti įsipareigojimus bei skirti vienkartines, periodines ar kitas nacionaliniuose įstatymuose nustatytas baudas. Šiuo metu nėra kitų reglamentų ar Europos Sąjungos teisės aktų, kurie suteiktų nacionalinei konkurencijos institucijai teisę taikyti kitas Sutarties nuostatas nei 101 ir 102 straipsnius. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, jog Reglamentas Nr. 1/2003 suteikia Tarybai taikyti tik Sutarties 101 ir 102 straipsnius, nėra pagrindo teigti, jog Taryba vadovaudamasi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, turi teisę taikyti kitas Sutartyje įtvirtintas konkurencijos taisykles, pavyzdžiui, valstybės pagalbos taisykles.

1.2. Tiek Sutartis, tiek valstybės pagalbą reglamentuojantys ES teisės aktai neišskiria institucijų ir nenustato joms įgaliojimų, o nustato įpareigojimus valstybei narei. Remiantis Tarybos reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 17 straipsniu, Komisija, bendradarbiaudama su valstybe nare, pagal Sutarties 93 (dabar

- 108) straipsnio 1 dalį išjos gauna visą tyrimui reikalingą informaciją apie atitinkamas pagalbos sistemas. Atsižvelgiant į tokias nuostatas, valstybės narės vaidmuo pagal Sutarties 108 straipsnio 1 dalį reiškia pareigą bendradarbiauti su Europos Komisija, jai teikiant visą Europos Komisijos tyrimui reikalingą informaciją, o Europos Komisijai Sutarties 108 straipsnyje suteikti įgaliojimai taikyti Sutarties 107 straipsnį. Dėl šių priežasčių manytina, kad Taryba, priimdama sprendimus dėl valstybės pagalbos, viršytų savo įgaliojimus.

Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalį Taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės, klausimai; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybės pagalbos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, projektų ekspertizę, teikia valstybės pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą Lietuvos ūkio subjektams ir teikia ją Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Minėtą Įstatymo nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarime Nr. 1136 patvirtintos Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklės (toliau - ir Taisyklės). Tarybos kompetenciją valstybės pagalbos srityje renkant ir kaupiant informaciją nustato Taisyklių 9, 17 ir 19 punktai. Remiantis nurodytomis ES teisės nuostatomis ir Taisyklėmis, informacijos kaupimas reiškia kasmetinį informacijos apie praėjusiais metais, remiantis Europos Komisijos sprendimais ar bendrosios išimties reglamentais, suteiktą valstybės pagalbą rinkimą ir pateikimą Europos Komisijai. Be to, įvertinus minėtų taisyklių nuostatas, galima teigti, jog Taryba šioje srityje atlieka tarpinės institucijos funkcijas, atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalbos teikėjai informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą teikia ne tiesiogiai Europos Komisijai, bet Tarybai, kuri informaciją perduoda Europos Komisijai. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, tai taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog Įstatymas ar kiti ES teisės aktai suteiktų Tarybai teisę atlikti tyrimus, ar tinkamai panaudota valstybės pagalba, ar atlikti kitas funkcijas, kurios neįtvirtintos teisės aktuose.

1.4. Įvertinus Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimų, dėl kurių Taryba atlieka tyrimus, sąrašą teigtina, jog tyrimai dėl valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo neapima Tarybos kompetencijos, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog Taryba turi pareigą atlikti tyrimą jeigu yra duomenų apie valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus.

Taigi, nei Įstatymas, nei kiti ES teisės aktai nesuteikia Tarybai teisės taikyti kitų Sutarties nuostatų nei 101 ir 102 straipsnius, be kita ko, teisės aktuose nenustatyta, jog tyrimus dėl valstybės pagalbos taisyklių pažeidimų turi atlikti nacionalinė konkurencijos institucija, taip pat nėra pagrindo teigti, kad Taryba turi pareigą atlikti tyrimą dėl LRT valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo ir pareiškėjos argumentai dėl Tarybos pareigos atlikti tokį tyrimą atmestini kaip nepagrįsti. ,.

1.5. Pasak pareiškėjos, Taryba nepagrįstai apie valstybės pagalbos taisyklių taikymą nurodė rašte, o ne Nutarime.

Pažymėtina, kad pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. Tarybos nutarime Nr. 1S-139 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau - ir Darbo reglamentas) 6 punktą Taryba dalį savo įgalinimų gali perduoti Tarybos pirmininkui, administracijos vadovui ar kitam valstybės tarnautojui. Tokiu atveju Tarybos pirmininkas, administracijos vadovas arba valstybės tarnautojas veikia Tarybos vardu. Atsižvelgiant į tai, tam tikrais atvejais informuoti pareiškėją apie atsisakymą pradėti tyrimą ar pareiškimo trūkumus gali ir Tarybos administracijos skyriaus vedėjas. Pagal Darbo reglamento 11.1 punktą skyriaus vedėjas pagal skyrių kompetenciją apibrėžtą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos nuostatuose, priima sprendimus dėl pareiškėjo informavimo, kad pareiškimas pradėti įstatymo pažeidimo tyrimą ar kito klausimo nagrinėjimą neatitinka Įstatyme ir šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Darbo reglamento 11.3 punktas suteikia teisę skyriaus vedėjui priimti sprendimus dėl procedūrinių klausimų, taip pat dėl klausimų, susijusių su tyrimo pradėjimu, pratęsimu, nutraukimu, baigimu, pasirengimu klausimą nagrinėti bylų nagrinėjimo posėdyje, teikimo Tarybos posėdžiui.

Nagrinėjamu atveju Tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėja 2012 m. rugsėjo 21 d. rašte informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Sutarties 180 straipsniu, sprendimus dėl valstybės pagalbos taisyklių pažeidimų priima Europos Komisija. Rašte taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Tarybos surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad LRT taikomi televizijos technikos įkainiai būtų ekonomiškai nepagrįsti, Taryba neturi pagrindo įtarti, jog LRT nesivadovauja rinkos ekonomikos investuotojo principu. Tokia rašte pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Taryba neturi teisės atlikti tyrimo dėl galimo valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo, be kita ko, Darbo reglamentas nustato atvejus, kai skyriaus vedėjai gali priimti tokius sprendimus ir informuoti pareiškėją, nėra pagrindo teigti, kad Taryba privalėjo Nutarime pasisakyti apie valstybės pagalbos taisyklių nuostatų aiškinimą bei Tarybos kompetencijos ribas, atliekant tyrimus, ir šiuo atveju negalėjo apie tai pranešti Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus vedėja.

2. Dėl LRT užimamos rinkos vertinimo

2.1. Nutarime Taryba atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjos skundą atsižvelgdama į tai, jog nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Įstatymo pažeidimą. Pagrindai, kada Taryba gali pradėti tyrimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų įtvirtinti Įstatymo 23 straipsnyje, šie reikalavimai detalizuoti Darbo reglamento 24-28 punktuose ir jie pareiškimui ar skundui privalomi - Taryba nagrinėja ūkio subjekto pareiškimą ištirti konkurenciją ribojančius veiksmus ir priima sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą tik dėl tų pareiškimų, kurie atitinka minėtuose punktuose išvardytus reikalavimus (Darbo reglamento 31 punktas). LVAT yra konstatavęs, kad prašymas ištirti Įstatymo nuostatų laikymąsi negali būti tik abstraktaus pobūdžio, t. y. negali būti pateikta tik subjektyvi nuomonė, paremta prielaidomis, bet ir pagrįsta faktais, kad aplinkybių nurodymas savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą nes jose yra reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris, kad šias aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju Taryba turi įvertinti, siekdama nustatyti minėtų pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą (2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A^u-1055/2004, 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-634/2011). Atsižvelgiant į šias aplinkybes manytina, jog pareiškėja privalo pateikti ne tik subjektyvią nuomonę, bet ir pateikti tokius įrodymus, kuriuos Taryboje objektyviai įvertinus būtų galima pagrįstai įtarti Įstatymo pažeidimą.

2.2. Remiantis teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatytus reikalavimus pareiškimams dėl tyrimo pradėjimo Taryboje, teigtina, kad pareiškėja turėjo pareigą pateikti ne tik savo nuomonę dėl LRT piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, bet ir pagrįsti nuomonę faktinėmis aplinkybėmis tam, kad sudarytų pakankamą pagrindą įtarti galimą Įstatymo pažeidimą. Preliminariai atlikus pareiškėjos nurodytų aplinkybių analizę vertinimą, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ir LRT 2010 m. turėjo panašias pajamas už kilnojamųjų televizijos stočių nuomą Lietuvoje, o 2011 m. pareiškėjos pajamos, gautos iš minėtos veiklos, buvo didesnės negu LRT, nėra pagrindo įtarti, kad LRT galėtų užimti dominuojančią padėtį kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų rinkoje. Nutarime taip pat preliminariai įvertinta, jog LRT taikomi kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų įkainiai būtų ekonomiškai nepagrįsti. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėja neginčija šių Tarybos išvadų dėl LRT taikomų įkainių pagrįstumo, atsakovė pasisako tik dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ginčijamas LRT užimamos rinkos dalies vertinimas.

2.3. Pareiškėja nesutinka su Tarybos išvada, jog nėra duomenų, kad LRT užima dominuojančią padėtį teikiant kilnojamų televizijos stočių nuomos paslaugas, savo nuomonę grindžia tuo, kad Taryba nepagrįstai apsiribojo procentinės rinkos dalies skaičiavimais, nes toks skaičiavimas galimas tik tuo atveju, kai ūkio subjektai yra panašūs, t. y. abu privatūs arba abu vieši, kurie turi panašius finansavimo šaltinius. Taryba su tokia pozicija nesutinka. Principai, kuriais vadovaujamasi apibrėžiant atitinkamą rinką įtvirtinti Tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 17 patvirtintuose Konkurencijos tarybos paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (toliau - ir Paaiškinimai). Pagal Paaiškinimų 30 punktą atitinkamos rinkos apibrėžimas leidžia nustatyti tiekėjus, veikiančius toje rinkoje, taip pat pirkėjus (vartotojus). Tuo remiantis gali būti surandamas bendras rinkos dydis ir apskaičiuojamos kiekvieno tiekėjo rinkos dalys pagal tai, kiek atitinkamos prekės parduodama atitinkamoje rinkoje. Remiantis Paaiškinimų 31 punktu, apskaičiuodama rinkos dalis, Taryba remsis duomenimis apie pardavimų apimtis. Taigi, remiantis Paaiškinimais, nėra pagrindo abejoti, kad Tarybos pasirinktas rinkos dalių vertinimo būdas nėra pagrįstas, tuo labiau, kad ir pati pareiškėja nenurodo, kaip pasikeistų rinkos dalių vertinimas, jeigu toks vertinimas būtų atliekamas kitu būdu.

Pati pareiškėja savo raštų (Tarybos byla (1 tomas, b. 1. 18, 44, 89; 3 tomas, b. 1. 6, 40)) dalyse „Dėl konfidencialumo" nurodė, jog informacija apie gaunamas pajamas iš technikos nuomos rodo ne tik įmonės pajėgumus, bet ir dabartinę kaip technikos nuomotojo būklę bei užimamą rinkos dalį. Tokia pareiškėjos pozicija dėl rinkos dalių vertinimo pagal pajamas taip pat nesudaro pagrindo įtarti, kad LRT galėtų užimti dominuojančią padėtį kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo rinkoje.

2.4. Taryba nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad rinkos dalių vertinimas pagal pajamas galimas tik tada, kai abu ūkio subjektai yra vienodi, t. y. abu vieši ar privatūs.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį šiame įstatyme draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai Įstatyme ar įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinėms sritims, nustatomos išimtys. Taigi, nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato, jog konkurencijos teisė taikoma skirtingai ūkio subjektams, priklausomai nuo jų teisinio statuso. Priešingai negu teigia pareiškėja, Įstatymas taikomas visiems ūkio subjektams vienodais pagrindais, išskyrus atvejus, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Taigi, darytina išvada, jog Taryba galėjo vertinti rinkos dalis, atsižvelgdama į gautas pajamas už suteiktas kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugas.

2.5. Pasak pareiškėjos, Taryba turėjo išsamiai ištirti LRT galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamai ribojant konkurenciją kadangi nagrinėjamu atveju nors LRT neužima 40 procentų atitinkamos rinkos, tačiau turi galimybę daryti lemiamą vienpusę įtaką rinkoje ir todėl laikytina dominuojančiu subjektu. Be to, nurodo, jog Taryba rinkos dalis turėjo vertinti pagal sugaištą laiką pajamoms uždirbti bei išsireikalauti tokius duomenis iš LRT, kadangi pareiškėja tokios informacijos pateikti negali.

Akcentuotina, kad įvertinus turimus duomenis Taryboje, nebuvo pagrindo įtarti, jog LRT užima dominuojančią padėtį, todėl nebuvo privaloma papildomai vertinti, ar LRT turėjo galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje. Nutarimo 12 ir 13 pastraipose paaiškinta, jog vadovaujantis Paaiškinimų dėl dominuojančios padėties 12 punktu, ūkio subjektas gali neužimti dominuojančios padėties, jeigu rinkoje veikia dar vienas ar daugiau ūkio subjektų, turinčių santykinai didelę rinkos dalį ir galinčių veiksmingai riboti jo galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju, remiantis Konkurencijos tarybos surinkta informacija, buvo nustatyta, kad LRT ir pareiškėjos pajamos 2010 m. reikšmingai nesiskyrė, o 2011 m. pareiškėjos pajamos iš šių paslaugų teikimo buvo didesnės negu LRT. Taip pat nustatyta, jog kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugas Lietuvoje be pareiškėjos ir LRT teikia kiti ūkio subjektai, registruoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taigi, Taryba pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo įtarti, jog LRT dominuoja kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikime.

Be to, pareiškėja nenurodo, kaip reikšmingai pasikeistų rinkos vertinimas, jeigu būtų vertinama ne pagal gautas pajamas, o pagal sugaištą laiką. Todėl nėra pagrindo abejoti Tarybos padarytomis išvadomis.

3. Dėl įpareigojimo atlikti tyrimą

Taryba išsamiai atliko preliminarų pareiškimo ir faktinių aplinkybių vertinimą nustatė, kad kilnojamųjų televizijos stočių nuomos rinkoje be pareiškėjos ir LRT veikia kiti ūkio subjektai, kad LRT taikomi įkainiai nustatomi pagal tuos pačius kriterijus, kuriais vadovaujasi ir pareiškėja.

Pažymėtina, kad Įstatymo 7 straipsnio pažeidimas susideda iš kelių elementų, kuriuos būtina nustatyti, vertinant ūkio subjekto veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams, t.y. ar ūkio subjektas dominuoja ir ar ūkio subjekto atliekami tokie veiksmai, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Atliekant preliminarią pareiškėjos nurodytų aplinkybių analizę nustatyta, jog Taryboje gauta informacija nesudaro pagrindo įtarti, kad LRT taikomi kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugos įkainiai yra per žemi ar ekonomiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, net jeigu teismas nuspręstų, jog Taryba turėjo įvertinti LRT galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką ir įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą dėl LRT veiksmų atitikties Įstatymo reikalavimams, toks tyrimas neturėtų prasmės, kadangi Taryba nustatė ne tik, kad LRT neužima dominuojančios padėties, bet ir tai, kad LRT taikomi įkainiai nelaikytini ekonomiškai nepagrįstais, o tokiu atveju nesant vieno iš pažeidimo sudėties elementų, Taryba turėtų teisę atsisakyti pradėti tyrimą. Taigi, Taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą ir pareiškėjos prašymas įpareigoti Tarybą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo - viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. 1. 90-93) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą pateikia tokius argumentus.

1. Dėl absoliučių ir strateginių pranašumų

1.1.  LRT nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad LRT - nacionalinis transliuotojas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, aktyviai vykdydamas komercinę veiklą nustatydamas nepagrįstai mažas kainas iškraipo rinką ir žlugdo privačias nepriklausomas įmones, kad LRT turi TV studijų ir technikos nuomos rinkoje absoliutų ir strateginį pranašumus, nes turi galimybę naudotis valstybės biudžeto lėšomis, t. y. turi geresnes finansavimo galimybes, kai tiek esami, tiek potencialūs konkurentai tokios galimybės neturi.

1.2.  LRT finansavimą iš valstybės asignavimų nustato įstatymų leidėjas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 straipsnyje. Visuotinai pripažįstama, kad nacionalinio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina transliuotojo nepriklausomumą. Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija - užtikrinti viešąjį interesą būtent visuomenės interesą būti informuotai, - suponuoja būtinumą sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo konstitucinę misiją. Taigi, visuomeninio transliuotojo pobūdis ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės priedermę ne tik įsteigti visuomeninį transliuotoją bet ir pareigą užtikrinti jo veiklą pareigą visuomeniniam transliuotojui skirti deramą finansavimą, kad jis galėtų vykdyti šią misiją, teikti atitinkamas viešąsias transliavimo paslaugas; valstybės parama turi būti skirta šiam tikslui (misijai) įgyvendinti, bet tai nereiškia, kad visuomeninio transliuotojo veikla negali duoti pelno.

Tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarime Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo" dominuojanti padėtis suprantama kaip situacija, kai vienas ar daugiau ūkio subjektų nesusiduria su konkurencija (veikia išimtinėmis, monopolinėmis teisėmis) ar gali daryti vienpusę lemiamą įtaką kuri labai priklauso nuo rinkos dalies dydžio. Tai, kad įstatyme nustatyta, jog nacionalinis transliuotojas gauna finansavimą iš valstybės, nereiškia ir nesuponuoja fakto, kad LRT turi išimtines teises, veikia kaip monopolinis dalyvis rinkoje.

1.3.  LRT nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog LRT turi absoliučius ir strateginius pranašumus, sudarančius kliūtis kitiems ūkio subjektams, taip pat ir pareiškėjai, įeiti į rinką kadangi absoliutus pranašumas reiškia, kad ūkio subjektas pranašesnis kitų ūkio subjektų atžvilgiu, nes turi galimybę naudotis tam tikru turtu ar ištekliais, nes tokią situaciją lemia tam tikri veiksmai kaip valstybinis reguliavimas, t. y. teisės aktai, kuriuose tik tam tikriems ūkio subjektams (subjektui) suteikiamos teisės, licencijos ir pan. tam tikrai veiklai, o konkurentai neturi tokios galimybės. Pakartotinai pabrėžtina, kad įstatyme nustatytas nacionalinio transliuotojo finansavimas iš valstybės asignavimų negali būti laikomas absoliučiu pranašumu, trukdančiu kitiems konkurentams įeiti į rinką.

Strateginis pranašumas suprantamas, kai ūkio subjektas pradeda veikti rinkoje pirmiau už visus kitus ar turi geresnes finansavimo galimybes negu potencialūs rinkos dalyviai. LRT finansavimas iš valstybės asignavimų kasmet skiriasi, be to, jo nepakanka užtikrinti tinkamą nacionalinio transliuotojo veiklą, funkcionavimą, didesnioji asignavimų dalis skirta darbuotojų atlyginimams išmokėti, tad LRT neturi geresnių finansavimo galimybių, lyginant su privačiu sektoriumi. Pavyzdžiui, 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priedėlyje LRT numatytoje eilutėje valstybės asignavimų skirta 46,382 tūkst. Lt, iš jų - 1,092 tūkst. Lt turtui įsigyti, 2011 m. - 41,709 tūkst. Lt, iš jų turtui įsigyti - 1,600 tūkst. Lt, tad nors asignavimų bendra suma pakilo neženkliai, bet suma, skirta turtui (taip pat ir technikai) įsigyti, sumažėjo.

2.  Dėl rinkos dalies dydžio nustatymo

2.1. Pagal Įstatymo aktualios redakcijos 3 straipsnio 2 dalį ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų, jeigu neįrodoma priešingai. Pareiškėja teigia, kad atsakovė, priimdamas Nutarimą, nepagrįstai apsiribojo procentinės rinkos dalies skaičiavimais, kad toks skaičiavimas gali būti pagrįstas tik kai ūkio subjektai yra panašūs, t. y. abu privatūs ar abu vieši, kurie turi panašius finansavimo šaltinius, priklauso nuo tų pačių veiksnių ir pan. LRT nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, kadangi Įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, jog ūkio subjektai turi būti panašūs visais minėtais požymiais, norint nustatyti, įvertinti rinkos dalį procentine išraiška. Ši procentinė išraiška gali būti veiksnys, lemiantis dominuojančios ūkio subjekto padėties nustatymą, bet ne absoliutus (,jei neįrodoma priešingai").

2.2. Kitas alternatyvus veiksnys, leidžiantis konstatuoti ūkio subjekto dominuojančią padėtį rinkoje yra jo galimybė daryti vienpusę lemiamą įtaką, veiksmingai ribojant konkurenciją Tokia įtaka pasireiškia pasinaudojant technologiniais pranašumais, intelektinėmis teisėmis ar sudarant išskirtinius (vertikalius) susitarimus, kurie ribotų konkurentams plėsti savo rinkos dalį. Nė vienas iš šių požymių netinka konstatuoti fakto, kad LRT daro vienpusę lemiamą įtaką ar yra išskirtinis LRT elgesys, kadangi nacionalinis transliuotojas nesinaudoja nei geresniais techniniais, nei intelektualiniais resursais, nei sudaro išskirtinius (vertikalius) susitarimus, kurie trukdytų į rinką įeiti ar keisti, plėsti jos dalį kitiems ūkio subjektams. Todėl Taryba neturėjo pagrindo išsamiai tirti klausimo dėl LRT daromos vienpusės įtakos TV techninių įrenginių paslaugų ir televizijos studijos nuomos paslaugų rinkoje.

3.  Dėl ekonomiškai nepagrįstų LRT televizijos technikos įkainių

3.1.  LRT visiškai nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad LRT neturi paskatos gauti komercinių lėšų iš savo veiklos. LRT finansavimas yra garantuotas iš valstybės pusės (užtikrinta įstatyme), tačiau jis nėra pakankamas visai LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, vykdančio konstitucinę misiją, veiklai užtikrinti. Valstybės skiriamas finansavimas išnaudojamas būtiniausioms LRT kaip nacionalinio transliuotojo, vykdančio savo konstitucinę misiją išlaidoms, o daugiau lėšų LRT gali gauti tik vykdydama komercinę veiklą, tad LRT turi paskatų ir interesų, vykdydama neuždraustą ūkinę komercinę veiklą (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), gauti lėšų iš tokios veiklos savo poreikiams, funkcionavimui užtikrinti.

3.2.  LRT perka, įsigyja įvairias technikos priemones už lėšas, gautas tiek už valstybės skirtus asignavimus, tiek už nuosavas ar skolintas komercines lėšas (paskolos, lizingas), kadangi biudžeto eilutėje, skirtoje technikai įsigyti, skiriamų lėšų nepakanka. LRT įvairias technines priemones perka, įsigyja pirmiausiai savo reikmėms, o ne paslaugų teikimui kitiems ūkio subjektams, kuriems tokių paslaugų objektas dažniausiai būna tuo metu LRT nenaudojami ar nereikalingi techniniai įrenginiai. Tad LRT nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog LRT konkuruoja su tokia technika, kuri apmokėta vien iš valstybės biudžeto ir LRT neapsimoka „nuomos" paslaugos, todėl nacionalinis transliuotojas gali daryti lemiamą įtaką.

LRT nesutinka ir su pareiškėjos teiginiu, kad LRT taiko ekonomiškai nepagrįstas kainas. Visų technikos įrenginių įkainių, studijų nuomos įkainiai buvo apskaičiuoti pagrįstai, atsižvelgiant ir įtraukiant į skaičiavimus tiesiogines išlaidas (darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusių mokesčių sąnaudos, amortizaciniai atskaitymai, kitos išlaidos bei TV technikos komplekso administracinės išlaidos) bei LRT pridėtines išlaidas, nenustatant nepagrįstai mažų kainų, lyginant su kitais ūkio subjektais, teikiančiais televizijos technikos įrenginių paslaugas. LRT yra pelno nesiekianti įstaiga, todėl kainos yra pagrįstos išlaidomis ir pelnas neįskaičiuojamas. LRT neužima dominuojančios padėties techninių priemonių nuomos rinkoje, pajamos iš techninių priemonių nuomos 2011 m. sudaro tik 3,2 procento LRT pajamų.

IV

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje (b. 1. 97), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, nutarė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pateiktos bylos 2 ir 3 tomus laikyti nevieša bylos medžiaga, kadangi joje yra komercinę paslaptį sudaranti informacija, taip pat su šia medžiaga neleisti susipažinti kitiems asmenims, išskyrus ūkio subjektų, pateikusių šią medžiagą, atstovams.

V

1. Teismo posėdyje pareiškėjos - UAB „Kauno televizijos servisas" atstovai - Bendrovės direktorius Gintaras Sabaliauskas (2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 5 (b. 1. 76); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašas (b. 1. 69)) ir advokatas Evaldas Rapolas (2012 m. spalio 4 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 1060/2012 (b. 1. 7-8)), remdamiesi pareiškėjos skunde patiektais argumentais, prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės - Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė -šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Strikauskaitė (2012 m. spalio 17 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. 5D-18 (b. 1. 80, 112)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.  Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens - viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" atstovė - šios įstaigos Teisės skyriaus teisininkė Eglė Burdulytė (2013 m. vasario 18 d. įgaliojimas Nr. 7RA-09 (b. 1. 113)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų "motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėja - UAB „Kauno televizijos servisas" pateikė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai 2012 m. kovo 27 d. prašymą „Atlikti tyrimą dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsniui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniui" (b. 1. 58-64), kuriame prašė:

1.1.1. pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" atžvilgiu;

1.1.2. išreikalauti iš viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" įkainius, kuriuos šiuo metu ji taiko už techninių priemonių panaudojimą TV technikos nuomos sutartis, dokumentus, kuriuose matyti LRT įsiskolinimai nepriklausomoms (privačioms) prodiuserių kompanijoms, bei dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, kokia dalis valstybės lėšų skiriama techninėms priemonėms įsigyti;

1.1.3. apklausti privačias prodiuserių kompanijas (UAB „TV Manija" ir kitas) dėl viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" inicijuotų priverstinių barterinių mainų;

1.1.4. išsiaiškinti, ar viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmai nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio (draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio nuostatų;

imtis reikiamų priemonių, kad pažeidimai būtų ištaisyti.

1.2. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2012 m. rugsėjo 18 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjusi klausimą dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams, vadovaudamasi įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 7 punktu, 2012 m. rugsėjo 18d. nutarime Nr. 1S-123 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams" (b. 1. 10-13) nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Všį „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Įstatymo 7 straipsnio reikalavimams ir pripažinti, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Sutarties 102 straipsnio reikalavimams. Nutarime, be kita ko, konstatuota:

1.2.1. Įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, ribojančius ar galinčius riboti konkurenciją nepagrįstai varžant kitų ūkio subjektų galimybes veikti atitinkamoje rinkoje arba pažeidžiant vartotojų interesus, analogiškas Sutarties 102 straipsnyje įtvirtintam draudimui, išskyrus tai, jog Sutarties 102 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jeigu vertinami veiksmai gali daryti poveikį prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį dominuojančia padėtimi laikoma vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriamą su konkurencija arba kuri sudaro sąlygas daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Preziumuojama, jog ūkto subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų, o mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų.

1.2.2. Pagal Paaiškinimų dėl dominuojančios padėties 8 punktą vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ar kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje; pagal šių paaiškinimų 12 punktą ūkio subjektas gali neužimti dominuojančios padėties, jeigu rinkoje veikia dar vienas ar daugiau ūkio subjektų, turinčių santykinai didelę rinkos dalį ir galinčių veiksmingai riboti jo galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką.

1.2.3.Remiantis Tarybos surinkta informacija, LRT ir pareiškėjos pajamos iš kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo Lietuvoje 2010 m. reikšmingai nesiskyrė, o 2011 m. pareiškėjos pajamos iš šių paslaugų teikimo buvo beveik 3 kartus didesnės negu LRT. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, jog kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugas šiuo metu Lietuvoje be pareiškėjos ir LRT teikia daugiau ūkio subjektų, registruotų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nepriklausomai nuo to, ar geografinė prekės rinka būtų apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos teritorija, ar plačiau, nėra pagrindo įtarti, jog LRT galėtų dominuoti kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo srityje.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl per mažų ir ekonomiškai nepagrįstų LRT įkainių, taikomų už kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugas, bei šiems teiginiams pagrįsti pateiktus pareiškėjos įkainių, taikomų už šios televizijos technikos nuomą Lietuvoje ir kitose valstybėse, palyginimus su LRT taikomais įkainiais, pažymėtina, jog kiekvienas ūkio subjektas savarankiškai nusprendžia dėl teikiamų paslaugų kainodaros. Taikomiems įkainiams įtaką gali daryti skirtingi veiksniai, pavyzdžiui, technikos naujumas, jos įsigijimo kaina, veiklos efektyvumas ir pan. Atsižvelgiant į tai, vieno ūkio subjekto taikomų įkainių palyginimas su kito ūkio subjekto taikomais įkainiais savaime nesudaro pagrindo įtarti, jog vieno iš jų taikomi įkainiai yra nesąžiningi ir ekonomiškai nepagrįsti. Taigi, pareiškėjos pateikti jos ir LRT taikomų įkainių palyginimai savaime nepagrindžia teiginio, jog LRT taikomi kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo įkainiai yra per žemi ar ekonomiškai nepagrįsti.

1.2.4. Tarybos surinkti duomenys taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog LRT taikomi įkainiai būtų ekonomiškai nepagrįsti. Remiantis Tarybos surinktais duomenimis, LRT taikomi kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo įkainiai nustatomi atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus, į kuriuos atsižvelgia pareiškėja, nustatydama kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo įkainius, t. y. į įrangos įsigijimo kainą, amortizacinius atskaitymus, darbuotojų, dirbančių su šia įranga, darbo užmokestį, administracines išlaidas ir pan. Nėra pagrindo įtarti, jog dėl LRT nustatytų įrangos nusidėvėjimo laikotarpių LRT taikomi įrangos nuomos įkainiai yra per žemi ar ekonomiškai nepagrįsti.

1.2.5. įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, jog LRT galėtų užimti dominuojančią padėtį kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo srityje, bei kad LRT taikomi kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo įkainiai butų ekonomiškai nepagrįsti. Taigi, nesant ūkio subjekto dominavimo, negali būti keliamas klausimas ir dėl tokio ūkio subjekto galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, ypač tuo atveju, kai nėra duomenų, leidžiančių įtarti, jog LRT taikomi kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo įkainiai yra ekonomiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamo pagrindo pradėti tyrimą dėl LRT veiksmų atitikties įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties 102 straipsnio reikalavimams.

Nutarime taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

1.3. Taryba 2012 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. (2.32-24)6V-2013 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą" (b. 1. 14) informavo pareiškėją kad Taryba 2012 m. rugsėjo 18 d. Nutarime atsisakė pradėti tyrimą dėl viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties 102 straipsnio reikalavimams. Rašte Nr. (2.32-24)6V-2013, be kita ko, nurodyta:

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja prašyme atlikti tyrimą dėl LRT veiksmų atitikties Įstatymo 7 straipsnio (iki 2012 m. gegužės 1 d. draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi buvo įtvirtintas Įstatymo 9 straipsnyje) ir Sutarties 102 straipsnio reikalavimams pateikė abejones dėl galimo Europos Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (2009/C 257/01) (toliau - ir Komunikatas) 93 ir 94 punktų pažeidimo, ir, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis (nustato, kad Taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, klausimais), šiame rašte Taryba pateikia nuomonę, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio, minėtu klausimu. Remiantis Sutarties 108 straipsniu, tik Europos Komisijai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl valstybės pagalbos atitikimo vidaus rinkai ir Europos Sąjungos teisės reikalavimams (taip pat ir sprendimus dėl netinkamo pagalbos taikymo).

Vadovaujantis pareiškėjos prašyme pateikta informacija, darytina išvada, jog, pareiškėjos nuomone, valstybė neužtikrina, kad visuomeninis transliuotojas vadovautųsi rinkos ekonomikos investuotojo principu. Pažymėtina, kad, kaip nurodoma Nutarime., Tarybos surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog LRT taikomi televizijos technikos nuomos įkainiai būtų ekonomiškai nepagrįsti. Atsižvelgdama į tai, Taryba neturi pagrindo įtarti, kad LRT nesivadovauja rinkos ekonomikos investuotojo principu.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja - UAB „Kauno televizijos servisas", be kita ko, reikalauja panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 1S-123 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams" (b. 1. 10-13).

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Pareiškėjos nuomone, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" užima dominuojančią padėtį kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugos teikime, todėl turėtų būti atliekamas tyrimas, tačiau skundžiamame nutarime konstatuota, jog nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" užimtų dominuojančią padėtį teikiant kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugas.

3. Pabrėžtina, kad viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" yra išskirtinis subjektas, veikiantis pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą kad jo išskirtinį subjektiškumą be kita ko, ir konkurencijos atžvilgiu, yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime. Todėl LRT gali būti pagrįstai finansuojama valstybės tam, kad įsigytų kilnojamąsias televizijos stotis, pirmiausiai visuomenės tinkamo informavimo reikmėms. Be abejo, jeigu tos stotys tam tikru metu nėra naudojamos visuomenės informavimo reikmėms, jos gali būti išnuomojamos, tačiau ši komercinė veikla gali būti tik papildanti esminę LRT misiją - tinkamai informuoti visuomenę.

4. Pareiškėja nurodo, kad viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" užima dominuojančią padėtį kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugos teikime, tačiau tai grindžia tokiais teiginiais, pateiktais ir teismo posėdyje: pirma, LRT nesiekia laiku tobulinti technikos, nes gauna valstybės finansavimą; antra, ši technika nuomojama pigiau - LRT nustato ekonomiškai nepagrįstas ir finansiškai žlugdančias privatų verslą kainas; trečia, kilnojamųjų televizijos stočių nuomos kainos užsienyje yra daug didesnės - tai įrodo LRT kainų nustatymo ekonominį nepagrįstumą. Teismas pabrėžia, kad pirmasis teiginys yra neįrodoma prielaida. Antrasis teiginys nėra pagrįstas, nes taikomiems įkainiams įtaką gali daryti skirtingi veiksniai, pavyzdžiui, technikos naujumas, jos įsigijimo kaina, veiklos efektyvumas ir pan. (tą iš esmės patvirtina ir pareiškėja savo pirmuoju teiginiu). Trečia, pareiškėja pati nurodo, kad jos teikiama kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslauga neapsiriboja Lietuvos teritorija, o geografinė rinka yra daug didesnė, nes visoje Europos Sąjungos teritorijoje yra laisvas paslaugų judėjimas. Vadinasi, pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" dominuotų, teikdama kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugas.

Dar daugiau, teismas sutinka su atsakovės skundžiamame nutarime pateikta argumentacija, kad LRT ir pareiškėjos pajamos iš kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikimo Lietuvoje 2010 m. reikšmingai nesiskyrė, o 2011 m. pareiškėjos pajamos iš šių paslaugų teikimo buvo beveik tris kartus didesnės negu LRT, o, atsižvelgiant į tai, kad minėtas paslaugas dar gali teikti daugiau ūkio subjektų, nėra pagrindo įtarti, jog LRT galėtų dominuoti kilnojamųjų televizijos stočių paslaugų teikime.

Vadinasi, konstatavus, kad nėra pagrįstų abejonių dėl to, jog viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" užima dominuojančią padėtį kilnojamųjų televizijos stočių nuomos paslaugų teikime, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 1S-123 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams" yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" veiksmų atitikties konkurenciją reglamentuojantiems teisės aktams.

5. Pareiškėja dar nurodo abejones dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo. Teismas pabrėžia, kad pagalbą reikia teikti tada, kai Europos Sąjungos institucijos (konkrečiai - ES komisija) jos prašo, o ne savo iniciatyva pradėti teikti pagalbą Todėl šiuo aspektu pareiškėjos argumentacija nėra pagrįsta.

Pareiškėja - UAB „Kauno televizijos servisas" prašo priteisti jai iš Tarybos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl jos reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, nusprendžia:

Pareiškėjos - UAB „Kauno televizijos servisas" skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

 

Teisėjai

Mefodija Povilaitienė

Ernestas Spruogis

Nijolė Sušinksienė