Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui ir VĮ Kauno aerouostui, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2012 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1S-149 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sprendimų, susijusių su Lietuvos oro transporto politikos įgyvendinimu, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1S-149) ir įpareigoti atsakovą pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams (b. l. 1–5).

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 metų programos (toliau – ir Programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-400, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 3-615 bei 2012 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 3-154 „Dėl valstybei svarbių tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo krypčių patvirtinimo“ turinį yra pagrindas teigti, jog išskirtinis dėmesys ir valstybės parama yra skiriama VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui (toliau – ir Vilniaus oro uostas), nes iš valstybės finansavimo, skirto Programai įgyvendinti, lėšų VĮ Kauno aerouostui (toliau – ir Kauno aerouostas) nebuvo skirta, Programos įgyvendinimas siejamas tik su Vilniaus oro uosto plėtra ir jo konkurencingumo didinimu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad valstybei svarbios tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo kryptys, kuriomis vykdomi tiesioginiai reguliariojo oro susisiekimo skrydžiai, numatytos taip pat tik iš Vilniaus oro uosto. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodyti faktai leidžia pagrįstai teigti, kad egzistuoja aplinkybės, atitinkančios Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo kriterijus, todėl tai gali būti pakankamas pagrindas atsakovui pradėti tyrimą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo motyvu, kad pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioritetų. Anot pareiškėjo, atsakovui atsisakius pradėti tyrimą, minėtas prioritetas neįgyvendintas, nes Susisiekimo ministerija turi pagrindą ir toliau teikti paramą išskirtinai vienam juridiniam asmeniui, visiškai ignoruodama kitus rinkos dalyvius, tokiu būdu sudarydama jiems nevienodas sąlygas veikti atitinkamoje rinkoje. Atsakovo sprendimas yra formalus, priimtas neįsigilinus į faktines aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos prioriteto įgyvendinimo principų aprašą, patvirtintą Tarybos 2012 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 1S-89 (toliau – ir Aprašas) vertinant tyrimą pagal vieną iš principų, turi būti įvertintas galimo pažeidimo turinys, mastas ir sukeltos pasekmės, ir taip sprendžiama, kurio iš principų taikymas objektyviausias ir teisingiausias. Nagrinėjamu atveju atsakovas visiškai neatsižvelgė į didžiausią reikšmę turintį principą – tyrimo strateginę reikšmę: tyrimo prevencinį poveikį, galimo pažeidimo naujumą pagal jo pobūdį ir pan. Kauno miesto savivaldybė taip pat nurodė, jog ginčijamas Nutarimas Nr. 1S-149 priimtas praleidus tokio pobūdžio sprendimo priėmimo terminą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atsiliepime (b. l. 31–41) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Taryba paaiškino, kad nevertino, ar pareiškime nurodytos aplinkybės gali sudaryti pagrindą įtarti galimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą. Šiuo atveju, Taryba pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes vertino pagal tai, ar jų tyrimas atitinka Tarybos veiklos prioritetus. Pažymėjo, kad Nutarime Nr. 1S-149 nėra konstatuojama, kad šioje situacijoje negali būti įtariamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas (ar priešingai). Taip pat pažymėjo, kad sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka Tarybos veiklos prioriteto, nereiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai ar kitokie veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimų, o atsisakymas pradėti tyrimą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ar padarytos žalos atlyginimo.

Pažymėjo, jog tai, kad Taryba rėmėsi tam tikru principu priimdama Nutarimą Nr. 1S-149, suponuoja jo reikšmingumą konkrečios situacijos atveju. Šiuo atveju Taryba nutarė, kad tyrimas neatitinka jos veiklos prioriteto, atsižvelgdama į tai, kad riboti Tarybos ištekliai būtų naudojami vertinant praeities, t. y. Tarybos atitinkamo nutarimo priėmimo metu jau nebegaliojančius sprendimus ir tokio tyrimo baigtis neturėtų įtakos konkurencijos sąlygoms, nes apimtų konkurencijos sąlygom reikšmės nebeturinčių (nebegaliojančių) sprendimų vertinimą. Atkreipė dėmesį, kad Aprašo nuostatose nėra nustatyta, kad Taryba konkrečias faktines aplinkybes turi įvertinti pagal kiekvieną iš principų. Pažymėjo, kad Taryba tyrimą vertina pagal tai, ar toks tyrimas atitinka jos veiklos prioritetą vadovaudamasi Apraše įtvirtintais principais, o galimo pažeidimo turinys, mastas ir sukeltos pasekmės yra tik vienos iš aplinkybių, į kurias ji gali atsižvelgti priimdama sprendimą. Pasak atsakovo, net jei būtų pripažinta tyrimo strateginė reikšmė, ji savaime nelemia, kad atliekant tyrimą bus užtikrintas Tarybos veiklos prioriteto įgyvendinimas. Tyrimo prevencinis poveikis yra tik viena iš nebaigtinio sąrašo aplinkybių, kuri yra vertinama nustatant tyrimo strateginę reikšmę, tačiau Taryba, priimdama sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą, negali vertinti tikimybių, hipotetinių situacijų, kad tam tikri teisės aktai bus panaikinti, ar nebus panaikinti ateityje. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į Tarybos Nutarimo Nr. 1S-149 konstatuojamojoje dalyje pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą ir argumentaciją kiekvieno iš taikomų principų atžvilgiu, negalima teigti, kad Tarybos išvados nėra pagrįstos ar neišsamios.

Taryba nesutinka, kad Nutarimas Nr. 1S-149 buvo priimtas praleidus terminą. Paaiškino, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas nesudarė pagrindo tinkamai įvertinti, ar galimai egzistuoja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo sudėtis, todėl buvo pateikti papildomi klausimai ir paprašyta pateikti papildomą informaciją, taigi šiuo atveju terminas Tarybos sprendimo priėmimui skaičiuoti buvo pradėtas, kai Taryboje buvo gauta prašyta papildoma informacija, t. y., kai pareiškimas atitiko Tarybos darbo reglamente numatytus reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepime (b. l. 15–17) prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Susisiekimo ministerijos nuomone, Nutarimas Nr. 1S-149 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl turėtų būti paliktas nepakeistas. Pabrėžė, kad Susisiekimo ministerijos veikla priimant Programą vertintina ne kaip Vilniaus oro uosto privilegijavimas kitų oro uostų atžvilgiu, o kaip valstybės, kaip savininko, veiksmai, nustatant strategines veiklos kryptis ir siekiant tinkamai sureguliuoti įmonių veiklą paskirstant ribotus išteklius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus oro uostas atsiliepime (b. l. 23–28) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus oro uosto nuomone, Taryba, atsisakydama atlikti tyrimą dėl tyrimo neatitikimo jos veiklos prioritetams, neprivalėjo išsamiai išnagrinėti pareiškėjo pateiktus duomenis ir įvertinti, ar yra pagrindo įtarti galimą Konkurencijos Įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, jai pakako preliminariai įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis ir motyvuoti, kodėl tyrimo atlikimas neatitiko Tarybos veiklos prioritetų, ką ji ir padarė.

Vilniaus oro uostas taip pat nurodė, kad Vilniaus oro uosto ir Kauno aerouosto savininkė yra valstybė, o šių įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Susisiekimo ministerija, todėl remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalimi, Vilniaus oro uostas, Kauno aerouostas ir valstybė (Susisiekimo ministerija) laikytini susijusių ūkio subjektų grupe, tai yra vienu ūkio subjektu konkurencijos teisės prasme. Tai reiškia, kad bet kokie valstybės (Susisiekimo ministerijos) veiksmai, kuriais ji įgyvendina savo kaip minėtų valstybės įmonių savininkės teises bei pareigas šių įmonių atžvilgiu, negali būti vertinami pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, nes pagal jį viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, tuo tarpu skundžiamais teisės aktais reguliuojami santykiai ne tarp atskirų ūkio subjektų, bet sprendžiami klausimai vieno ūkio subjekto (vieno ekonominio junginio) viduje. Taigi ir dėl šios priežasties tyrimo atlikimas yra visiškai netikslingas, nes akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis negalėtų būti taikomas, net jei tyrimas ir būtų pradėtas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atsisakė pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. nustatęs, kad pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioritetų. Atsakovas vadovavosi įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principais. Neatitikimas šiems principams konstatuotas todėl, kad pareiškėjo skundžiamų teisės aktų galiojimas buvo laikinas. Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-400 patvirtintos Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 metų programos paskirtis – atsižvelgiant į valstybės transporto, ypač oro transporto, ir turizmo sektorių planavimo dokumentus, pasikeitusią ekonominę situaciją bei pokyčius susisiekimo oro transportu sektoriuje, nustatyti Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo tikslus ir uždavinius, numatyti jų įgyvendinimo priemones bei nustatyti už šių priemonių įgyvendinimą atsakingas institucijas. Kaip matyti iš Programos priede nustatytų Programos įgyvendinimo priemonių, pastarųjų įgyvendinimo terminas yra 2010–2012 metai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3-615 „Dėl valstybei svarbių tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo krypčių patvirtinimo“ buvo patvirtintos valstybei svarbios tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo kryptys, kuriomis turi būti vykdomi tiesioginiai reguliariojo oro susisiekimo skrydžiai iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto 2010 metais. Šio įsakymo 2 punkte įtvirtinta, kad įsakymas galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 3-154 „Dėl valstybei svarbių tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo krypčių patvirtinimo“ buvo patvirtintos valstybei svarbios tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo kryptys, kuriomis turi būti vykdomi tiesioginiai reguliariojo oro susisiekimo skrydžiai iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto 2012 metais. Šio įsakymo 2 p. įtvirtinta, kad  įsakymas galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Susisiekimo ministerijos veiksmų, t. y. dėl minėtų teisės aktų poveikio konkurencijai, nes nebegaliojančių / tuoj baigsiančių galioti teisės aktų vertinimas neatitiktų Tarybos veiklos prioriteto, t. y. negalėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos. Teismas pažymi, kad pripažinimas / nepripažinimas, kad tam tikri Susisiekimo ministerijos veiksmai, siejami su nebegaliojančiais teisės aktais, neturėtų prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams ir tuo pačiu toks tyrimas naudotų ribotus Tarybos išteklius, kas prieštarautų racionalaus išteklių panaudojimo principui.

Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 5 punktą nei vienas iš principų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Tarybos sprendimui dėl konkretaus tyrimo atlikimo, tačiau Tarybai gali pakakti įvertinti tyrimą pagal vieną iš principų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tyrimo atlikimo tikslingumo ar apimties. Nagrinėjamu atveju, Taryba vadovavosi net dviem principais iš trijų, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo vertinti ir trečiąjį principą dėl tyrimo strateginės reikšmės.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarybos atsisakymas pradėti tyrimą reiškia, kad Taryba nevertina pareiškėjo prašyme nurodytų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Be to, ir Aprašo 6 punkte nustatyta, kad Tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka veiklos prioriteto, nereiškia, kad ūkio subjektų ar viešojo administravimo subjektų sprendimai ar kitokie veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Taigi teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad atsakovo Nutarimas Nr. 1S-149 yra neišsamus, padaręs išvadą, kad Taryba neturėjo pasisakyti dėl skundžiamų Susisiekimo ministerijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo nuostatoms, o motyvai, susiję su atsisakymu pradėti tyrimą yra išsamūs ir pagrįsti.

Pasisakydamas dėl pareiškimo išnagrinėjimo termino teismas nustatė, kad pirminį pareiškimą Kauno miesto savivaldybė pateikė 2012 m. rugsėjo 7 d., tačiau atsakovas, siekdamas nustatyti, ar yra pagrindas tyrimui pradėti, paprašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją bei paaiškinimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjo prašymo pradėti tyrimą papildymas buvo gautas 2012 m. spalio 11 d. Teismas, vadovaudamasis Tarybos darbo reglamento 30 punkte įtvirtinta taisykle, padarė išvadą, kad skundžiamą Nutarimą Nr. 1S-149 atsakovas 2012 m. spalio 31 d. priėmė nepraleidęs Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto 30 d. termino. Be to, atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju jei termino pažeidimas būtų nustatytas, tokio pobūdžio pažeidimas negalėtų būtų pripažįstamas esminiu procedūriniu pažeidimu, suponuojančiu administracinio akto neteisėtumą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Nutarimas Nr. 1S-149 yra teisėtas ir pagrįstas.

Pasisakydamas dėl Vilniaus oro uosto prašymo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, teismas pažymėjo, kad Vilniaus oro uostas jokių paskaičiavimų ar išlaidas įrodančių dokumentų nepateikė, taigi teismas neturi pagrindo jas priteisti.

III.

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 74–77) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Apraše nustatyta, jog spręsdama, ar tyrimas atitinka veiklos prioritetą, Konkurencijos taryba kiekvienu atveju atlieka reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą vadovaudamasi principais (4 punktas). Tačiau nei skundžiamame Nutarime Nr. 1S-149, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo išsamiai analizuotos priežastys, dėl kurių būtų galima pagrįstai konstatuoti neatitikimą Konkurencijos tarybos veiklos prioritetui. Faktinės ir teisinės aplinkybės nebuvo įvertintos taip, kaip reglamentuojama Aprašo nuostatose.

2. Aprašo lingvistinė formuluotė leidžia daryti išvadą, jog Apraše išvardintos aplinkybės privalo būti įvertintos, kartu paliekant galimybę vertinti ir kitas, Konkurencijos tarybos nuomone, svarbias aplinkybes. Nei teismo sprendime, nei skundžiamame Nutarime Nr. 1S-149 nebuvo tinkamai įvertintas principas, susijęs su įtaka veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei: nepasisakyta dėl galimo pažeidimo pobūdžio bei masto, dėl ūkio subjekto (nagrinėjamu atveju – VĮ „Kauno aerouostas“) galimybės veikti atitinkamoje rinkoje, dėl to, kad skundžiami aktai daro įtaką reikšmingai daliai atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų. Taip pat nepagrįstas ir neatitikimas racionalaus išteklių naudojimo principui – nebuvo pasisakyta dėl tyrimo tikslų, galimybės juos pasiekti, tyrimui atlikti reikalingą laiką, būtinus ir turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir kt. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog tyrimui atlikti bus reikalinga ypatingai didelės apimties dokumentų analizė, ekspertizės ir pan. Taigi, vertinimas pagal Aprašo nuostatas nebuvo atliktas, vien nurodant skundžiamų teisės aktų galiojimo terminą ir konstatuojant neatitikimą minėtiems principams.

3. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos taryba skundžiamą Nutarimą Nr. 1S-149 priėmė, nesilaikydama Aprašo nuostatų, nesutiktina su teismo teiginiu, jog Konkurencijos taryba vadovavosi dviem iš trijų Apraše nurodytų principų, todėl nėra pagrindo teigti, kad Taryba turėjo vertinti ir trečiąjį principą dėl tyrimo strateginės reikšmės. Kauno miesto savivaldybės prašymas atlikti tyrimą visiškai atitiko šio principo taikymui keliamus reikalavimus – t. y. tyrimo prevencinį poveikį, galimo pažeidimo naujumą pagal jo pobūdį. Akcentuotina, kad prašoma atlikti tyrimą dėl galimo konkurencijos sąlygų pažeidimo tarp itin stambių valstybės įmonių, turinčių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui (Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnis), kurių veiklai užtikrinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, tuo tarpu tyrimo metu būtų nustatyta, ar šios lėšos įmonėms paskirstomos teisingai, proporcingai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Formaliai atsisakoma tirti viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus dėl strateginę reikšmę turinčių įmonių finansavimo ir suteikiama galimybė priimti tokius teisės aktus ir ateityje (tai patvirtina Vyriausybės 2009 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1390 „Dėl pavedimo Susisiekimo ministerijai patvirtinti valstybei svarbias tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo kryptis“). Pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra atkurta teisinė taika, remiantis Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintais principais, bei užkertamas kelias pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnį ginti pažeistas teises.

4. Pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog Konkurencijos taryba nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės pareiškimas dėl tyrimo pradėjimo yra su trūkumais. Šią išvadą teismas grindė Konkurencijos tarybos 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (2.27-25)6V-2030, kuriuo buvo prašoma pateikti papildomą informaciją susijusią su Kauno miesto savivaldybės ir VĮ Kauno aerouosto tarpusavio ryšiais, savivaldybės parama šiai valstybės įmonei bei pateikti nuomonę apie Susisiekimo ministerijos veiksmus skirstant ribotus valstybės išteklius. Remiantis Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento 25 punktu, tokia informacija nėra tiesiogiai susijusi su skundžiamais Susisiekimo ministerijos teisės aktais, todėl minėtas Konkurencijos raštas nelaikytinas prašymu pašalinti Kauno miesto savivaldybės pareiškimo trūkumus. Be to, tokioms išvadoms, kokios yra padarytos Nutarime Nr. 1S-149, nebuvo reikalinga papildoma informacija ir paaiškinimai – pačiame prašyme buvo aiškiai įvardinti Susisiekimo ministro sprendimai, pagal kurių turinį buvo galima įvertinti jų galiojimo laikotarpį ir priimti atitinkamą sprendimą per Konkurencijos įstatyme nustatytą 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų gavimo terminą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 89–99) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Savo poziciją atsakovas grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme išdėstytais argumentais. Papildomai pažymi, kad:

1. Iš Apraše nustatyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad jame įvardintos aplinkybės neprivalo būti vertinamos kiekvienu nagrinėjamu atveju. Be to, Aprašo 10, 11, 13 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios paprastai (taip tiesiogiai įvardinta minėtuose Aprašo punktuose) yra vertinamos ir kurios turi didžiausią įtaką vertinant konkretų principą. Tačiau tai nereiškia, kad Apraše įtvirtintos aplinkybės privalo būti vertinamos kiekvienu atveju, ar kad vertinant kitas Apraše nenurodytas aplinkybes, Apraše įvardintos nuostatos bet kuriuo atveju turi būti nustatytos ir išnagrinėtos. Toks Aprašo tikslo ir nuostatų vertinimas būtų nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Nutarimo dėl veiklos prioriteto ir Aprašo esmė yra sudaryti sąlygas Konkurencijos tarybai prioritetizuoti savo atliekamus tyrimus neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės.

2. Aprašo 9 punkto nuostatos, numatančios, kad Konkurencijos taryba vertins tikėtiną tyrimo įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei, bei toks vertinimas paprastai apima, bet nebūtinai apsiriboja, galimo pažeidimo pobūdžio, masto ir su galimu pažeidimu susijusių prekių vertinimu, ar kituose pareiškėjo nurodomose Aprašo punktuose pateikti paaiškinimai, nereiškia, kad šios aplinkybės privalo būti vertinamos kiekvienu atveju, kai Konkurencijos taryba sprendžia klausimą dėl faktinių aplinkybių tyrimo atitikimo Veiklos prioritetui. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju, gali būti analizuojamos skirtingos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl nėra racionalu ir pagrįsta kiekvienu atveju vertinti visas Apraše nurodytas aplinkybes.

3. Konkurencijos taryba pagrįstai įvertino, kad atlikti tyrimą dėl teisės aktų nuostatų, kurios galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., būtų neracionalu. Konkurencijos tarybai pabaigus tyrimą ir priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, teisės aktai būtų jau netekę galios, todėl toks tyrimo atlikimas lemtų neracionalų ribotų Konkurencijos tarybos išteklių panaudojimą, nes tyrimą tektų atlikti nepriklausomai nuo to, kad tokio tyrimo baigtis neturėtų įtakos konkurencijos sąlygoms dėl pasikeitusių aplinkybių, susijusių su nagrinėtų sprendimų galiojimo laikotarpiu. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl nebegaliojančių teisės aktų, neatitiktų aktualių aplinkybių, t. y. naujų teisės aktų, ar pakeisto teisinio reguliavimo, todėl akivaizdu, kad neturėtų poveikio konkurencijos situacijai rinkoje.

Aplinkybės, jog tyrimui atlikti bus reikalinga ypatingai didelės apimties dokumentų analizė, ekspertizės ar pan., savaime nereiškia, kad jas nustačius tyrimas neatitinka racionalaus išteklių naudojimo principo, ar nenustačius – tokį principą atitinka. Net jeigu tyrimas nereikalauja didelės apimties teisinės ar ekonominės analizės, tai savaime nereiškia, kad tokį tyrimą Konkurencijos taryba turi atlikti.

4. Šiuo atveju tyrimo strateginė reikšmė, net jeigu ir būtų pripažįstama, kad šis tyrimas turėtų strateginę reikšmę, savaime nelemia, kad atliekant tyrimą bus užtikrintas Konkurencijos tarybos veiklos prioriteto įgyvendinimas. Konkurencijos tarybos tyrimo prevencinis poveikis ar galimo pažeidimo naujumas pagal jo pobūdį nėra esminiai ir vieninteliai Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų tikslai ar kriterijai vertinant tyrimo atlikimo tikslingumą bei apimtį. Tai, jog šiuo atveju nagrinėjama situacija yra susijusi su didelėmis ar strateginės reikšmės valstybės įmonėmis, savaime nelemia, jog ir pats faktinių aplinkybių tyrimas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio atžvilgiu yra strateginės reikšmės.

5. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs dėl pažeistų teisių ir interesų, gali tiesiogiai ginti savo teises teisme, ir šiuo atveju Konkurencijos tarybos Nutarimas Nr. 1S-149 neužkerta jam kelio pasinaudoti tokia galimybe.

Pareiškėjo argumentas, kad išlieka tikimybė, kad galimi konkurencijos sąlygų pažeidimai nebus pašalinti ir ateityje, negali būti tinkamai įvertintas, nes juo yra spėjami galimi tam tikros situacijos sprendimo variantai.

6. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojai prašydami papildomos informacijos, kuria pareiškėjas pagrįstų savo pareiškime išdėstytus teiginius, būtų elgęsi netinkamai ar nepagrįstai. Konkurencijos tarybos darbuotojai pagal jiems suteiktus Darbo reglamento įgaliojimus turėjo teisę į vertinti pareiškimą ir nustatę, kad jis neatitinka reikalavimų, kreiptis dėl informacijos pateikimo. Tai, kad pareiškėjo subjektyviu manymu prašoma informacija nėra svarbi, nereiškia, kad ji nėra reikšminga ir negali būti reikšminga Konkurencijos tarybai priimant sprendimą, ar pradėti tyrimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ji atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 82–84) Susisiekimo ministerija palaiko Tarybos poziciją ir sutinka su skundžiamame teismo sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ji atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 85–88) iš esmės palaiko atsakovo poziciją ir remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme pateiktais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1S-149 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro sprendimų, susijusių su Lietuvos oro transporto politikos įgyvendinimu, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ ir prašo įpareigoti atsakovą pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl Susisiekimo ministerijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Pareiškėjas, su 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškimu kreipdamasis į Konkurencijos tarybą ir prašydamas atlikti tyrimą, nurodė, kad yra pagrindo manyti, jog Susisiekimo ministerijos priimti teisės aktai (2010 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-400 patvirtintos Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 metų programa, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 3-615 „Dėl valstybei svarbių tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo krypčių patvirtinimo“ bei 2012 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 3-154 „Dėl valstybei svarbių tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo krypčių patvirtinimo“) ir veiksmai, kelis metus iš eilės skiriant prioritetą vienai valstybinei įmonei (Vilniaus oro uostui), taip ignoruojant kitą, veikiančią analogiškoje rinkoje, valstybinę įmonę (Kauno oro uostą), neatitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, bei sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams.

Taryba, 2012 m. rugsėjo 7 d. gavusi pareiškimą, 2012 m. rugsėjo 24 d. raštais kreipėsi į VĮ Kauno aerouostą, Kauno miesto savivaldybę ir Susisiekimo ministeriją, prašydama pateikti informaciją ir papildomus paaiškinimus. 2012 m. spalio 9 d. Tarnyba gavo VĮ „Kauno aerouostas“, 2012 m. spalio 11 d. – Kauno miesto savivaldybės ir 2012 m. spalio 15 d. – Susisiekimo ministerijos raštus ir prašomą pateikti papildomą medžiagą (Konkurencijos tarybos byla, I t., b. l. 4–44).

Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, pagal kurį tyrimą pradėti atsisakoma, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioritetų, skundžiamu 2012 m. spalio 31 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl Susisiekimo ministerijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus.

Tarybos 2012 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 1S-89 dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos prioriteto 1 punkte įtvirtinta, kad Tarybos veiklos (t. y. valstybinės konkurencijos politikos vykdymo bei priežiūros, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, toliau – Veikla) prioritetas – įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Šio nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas Tarybos Veiklos prioriteto įgyvendinimo principų aprašas, kuriame nurodytais principais vadovaudamasi Taryba įgyvendina savo Veiklos prioritetą (3 p.).

Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Taryba, spręsdama, ar tyrimai atitinka Veiklos prioritetą, vadovaujasi šiais principais: įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei, strateginės reikšmės ir racionalaus išteklių naudojimo. Pagal Aprašo 5 punktą nei vienas iš principų neturi lemiamos įtakos sprendimui dėl tyrimo atlikimo, tačiau Konkurencijos tarybai gali pakakti įvertinti tyrimą pagal vieną iš principų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tyrimo tikslingumo ir apimties. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas pradėti tyrimą, vadovavosi įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principais. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad tikėtinos tyrimo įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei vertinimas paprastai apima, bet nebūtinai apsiriboja, galimo pažeidimo pobūdžio, masto ir su galimu pažeidimu susijusių prekių vertinimu.

Atsakovas Nutarime Nr. 1S-149 šiuo aspektu pažymėjo, kad, jei būtų atliekamas tyrimas, net ir konstatavus pažeidimą, įvertinus, kad nagrinėjamų teisės aktų nuostatos galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., Konkurencijos tarybos sprendimas neturėtų įtakos konkurencijai atitinkamoje rinkoje, nes tikėtina apimtų praeities, t. y. nutarimo priėmimo metu jau nebegaliojančių Susisiekimo ministerijos sprendimų vertinimą.

Racionalaus išteklių panaudojimo principą reglamentuoja Aprašo 14–15 punktai, pagal kuriuos Taryba siekia atlikti tyrimus, kuriems reikalingi Tarybos ištekliai būtų proporcingi tikėtiniems tyrimų rezultatams. Taryba, be kita ko, vertina konkretaus tyrimo tikslus bei tikimybę juos pasiekti, tyrimui atlikti reikalingą laiką, o taip pat būtinus bei turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ar dėl tyrimui atlikti reikalingų Tarybos išteklių dydžio nebus pakenkta kitiems tyrimams ir Tarybos strateginiuose planuose numatytų uždavinių vykdymui.

Šio aspektu atsakovas Nutarime Nr. 1S-149 konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatos galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., Tarybos sprendimas, tikėtina, neturės įtakos konkurencijai atitinkamoje rinkoje, nes, pabaigus tyrimą, teisės aktai būtų jau netekę galios, taigi ir paties tyrimo atlikimas lemtų neracionalų ribotų Tarybos išteklių panaudojimą, nes tektų atlikti tyrimą nepriklausomai nuo to, kad tokio tyrimo baigtis neturėtų įtakos konkurencijos sąlygoms dėl pasikeitusių aplinkybių, susijusių su nagrinėtų sprendimų galiojimo laikotarpiu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nei skundžiamame nutarime, nei teismo sprendime nebuvo išsamiai analizuotos priežastys, dėl kurių būtų galima pagrįstai konstatuoti neatitikimą Konkurencijos tarybos veiklos prioritetui. Nagrinėjamu atveju faktinės ir teisinės aplinkybės nebuvo įvertintos taip, kaip reglamentuojama Aprašo nuostatose. Pareiškėjo teigimu, Apraše išvardintos aplinkybės privalo būti įvertintos, kartu paliekant galimybę vertinti ir kitas, Konkurencijos tarybos nuomone, svarbias aplinkybes.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar faktinių aplinkybių tyrimas atitinka veiklos prioritetą, Konkurencijos taryba kiekvienu atveju atlieka reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą vadovaudamasi principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia formuluotė nesudaro pagrindo išvadai, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas visų ir net neturinčių tiesioginės reikšmės situacijos vertinimui faktinių aplinkybių vertinimas ar kad vertinant kitas aplinkybes Apraše įvardintos nuostatos bet kuriuo atveju turi būti nustatytos ir išnagrinėtos. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu dėl veiklos prioriteto ir Aprašu siekiama Konkurencijos tarybai sudaryti sąlygas prioritetizuoti savo atliekamus tyrimus, neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės, toks Aprašo tikslo ir nuostatų vertinimas būtų nepagrįstas.

Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad kai Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pažeidimų atveju (viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams) skundžiamas viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar sprendimas buvo panaikintas, pakeistas ar nustojo galioti iki pareiškimo išnagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos, Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, o vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punktu tyrimo metu paaiškėjus ar atsiradus tokioms aplinkybėms, Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad teisės aktų galiojimo terminas yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo tyrimo pradžios (tikslingumo).

Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

Aprašo 14 punkte nurodyta, kad vadovaudamasi racionalaus išteklių naudojimo principu, Konkurencijos taryba sieks atlikti tyrimus, kuriems reikalingi Konkurencijos tarybos ištekliai būtų proporcingi tikėtiniems tyrimų rezultatams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad teisės aktai, dėl kurių nuostatų prašoma atlikti tyrimą, galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir įvertinus tyrimui atlikti paprastai skirtą laiką, pagrįsta atsakovo išvada, jog tyrimo atlikimas lemtų neracionalų ribotų Konkurencijos tarybos išteklių panaudojimą ir tokio tyrimo baigtis neturėtų įtakos konkurencijos sąlygoms dėl pasikeitusių aplinkybių, susijusių su nagrinėtų sprendimų galiojimo laikotarpiu. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl nebegaliojančių teisės aktų, neatitiktų aktualių aplinkybių, t. y. naujų teisės aktų, ar pakeisto teisinio reguliavimo, todėl neturėtų poveikio konkurencijos situacijai rinkoje.

Tarybos 2012 m. liepos 2 d. nutarime Nr. 1S-89 ir juo patvirtintame Apraše nėra numatyta, kad Konkurencijos taryba konkrečias faktines aplinkybes turi įvertinti pagal kiekvieną iš principų. Kaip minėta, Aprašo 5 punkte tiesiogiai nurodyta, kad Konkurencijos tarybai gali pakakti įvertinti tyrimą pagal vieną iš principų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tyrimo tikslingumo ir apimties, todėl tai, kad atsakovas Nutarime Nr. 1S-149 nepasisakė dėl tyrimo vertinimo strateginės reikšmės principo aspektu negali būti vertinama kaip taisyklių, kuriomis vadovaujantis sprendžiama dėl tyrimo pradžios, pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarybos nustatytų aplinkybių pakako išvadai, kad tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioriteto.

Pažymėtina, jog Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka jos Veiklos prioriteto, nereiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai ar kitokie veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimų (Aprašo 6 p.). Toks nutarimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas 2012 m. spalio 31 d. nutarimą, Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto pareiškimo išnagrinėjimo termino nepraleido.

Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytas 30 dienų terminas nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo priimti nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 16 d nutarimu Nr. 1S-139 (toliau – Darbo reglamentas), 25 punktas nustato reikalavimus pareiškimui pradėti tyrimą, o 30 punktas nustato, kad jeigu pateiktas pareiškimas neatitinka reglamento 24-28 punktuose nustatytų reikalavimų, ūkio subjektui nustatomas terminas, per kurį turi būti pašalinti pareiškimo trūkumai. Tokiu atveju pareiškimo nagrinėjimo terminas, nustatytas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, pradedamas skaičiuoti, kai Konkurencijos tarybos administracijos sekretoriatui pateikiamas pareiškimas, atitinkantis reglamento 24-28 punktų reikalavimus (nurodyti konkrečius skundžiamus veiksmus, pareiškėjui žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus).

Pareiškėjo pareiškimas dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo Taryboje buvo gautas 2012 m. rugsėjo 7 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹¹-1055/2004 pažymėjo, kad prašymas ištirti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų laikymąsi negali būti tik abstraktaus pobūdžio. Reikalavimus tokio prašymo turiniui sąlygoja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodyti konkurencijos sąžiningumo, privilegijų ar diskriminacijos kriterijai, todėl prašymą padavęs asmuo (ūkio subjektas) prašyme turi nurodyti, kuo (jo manymu) konkretus valstybės valdymo ir savivaldos institucijos priimtas teisės aktas ar kitas sprendimas pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminaciją atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms, taip pat nurodyti, kuo (jo manymu) yra pažeidžiamos jo (prašymą pateikusio subjekto) Konkurencijos įstatymo ginamos teises. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-993/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad nei Konkurencijos įstatymas, nei Darbo reglamentas nereikalauja iš pareiškėjo pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų atsakovui įtarti galimą pažeidimą ir pradėti tyrimą, t. y. preliminariai įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nevertinant ar pareiškime nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Taigi tam, kad būtų pagrindas Konkurencijos tarybai svarstyti klausimą dėl tyrimo pradėjimo, turi būti pateikti tokie duomenys, kurie leistų pagrįstai įvertinti situaciją Konkurencijos įstatymo reikalavimų kontekste.

Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos 2012 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. (2.27-25)6V-2030 „Dėl prašymo pradėti tyrimą papildymo“ (Konkurencijos tarybos byla, I t., b. l. 6–7), vadovaujantis minėtais Darbo reglamento 25 ir 30 punktais pareiškėjui buvo pateikti papildomi klausimai ir paprašyta pateikti papildomą informaciją. Konkurencijos taryba siekė išsiaiškinti, kuo, pareiškėjo nuomone, Susisiekimo ministerijos veiksmai pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminaciją atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms, taip pat išsiaiškinti pareiškėjo ir VĮ „Kauno aerouostas“ tarpusavio ryšius, nes pareiškėjas kreipėsi dėl galimo diskriminavimo Kauno aerouosto atžvilgiu, o pats Kauno aerouostas į Konkurencijos tarybą nesikreipė.

Konkurencijos tarybos darbuotojai pagal jiems suteiktus įgaliojimus turi teisę vertinti pareiškimus ir spręsti dėl pateikiamos informacijos pakankamumo. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad prašoma pateikti papildoma informacija negalėjo turėti reikšmės galutinio sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą priėmimui, vertinami kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir atmestini. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad terminas Konkurencijos tarybos sprendimo priėmimui pagrįstai buvo pradėtas skaičiuoti, kai Konkurencijos taryboje buvo gauta papildoma informacija, t. y. nuo 2012 m. spalio 11 d., o skundžiamas nutarimas priimtas 2012 m. spalio 31 d., nepraleidus nustatyto 30 dienų termino.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas Konkurencijos tarybos 2012 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1S-149 bei pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, pagrindo jo naikinti nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas prašė priteisti iš pareiškėjo jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį suinteresuota šalis su prašymu dėl išlaidų atlyginimo teismui turi pateikti šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus oro uostas jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, taigi teismas neturi pagrindo jas priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir trečiasis suinteresuotas asmuo dar gali pasinaudoti teise prašyti išlaidų, prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė