Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komeksimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komeksimas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir paskirtos baudos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Komeksimas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 2S-6 „Dėl UAB „Komeksimas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti paskirtą 24 800 Lt baudą.

Skunde (b. l. 2–7) pareiškėjas paaiškino, kad kainos be paaiškinimo neklaidino vartotojų. Tokia reklama vidutinį vartotoją pakankamai suprantamai informavo apie pareiškėjo, kaip pardavėjo, taikomas nuolaidas atitinkamoms prekėms. Perbraukta kaina be paaiškinimo yra grįsta įmonės realiai norima gauti kaina už konkrečią prekę, o aktuali (neperbraukta) kaina – tai įmonės pasiūlymas klientui įsigyti prekę už nurodytą sumą konkrečiu momentu. Todėl Konkurencijos tarybos išvada dėl nubrauktos kainos nerealumo yra nepagrįsta. Vidutinis protingas ir atidus vartotojas dvi skirtingas kainas, kurių viena yra perbraukta, vienareikšmiškai traktuoja kaip konkretaus pardavėjo konkrečiai prekei konkrečiu metu taikomą nuolaidą, nes toks žymėjimas yra paplitęs Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų praktikoje, todėl paaiškinimo prie nubrauktos kainos nebuvimas tikrai negalėjo suklaidinti vartotojų. Teisės aktai pareiškėjui nedraudžia savo parduotuvėje pradžioje prekę pardavinėti su nuolaida, t. y. su mažesniu antkainiu, o tik vėliau už norimą gauti kainą, t. y. didesnę kainą, su didesniu antkainiu. Svarbiausia, kad kainų skirtumas būtų suprantamas kaip konkrečiu momentu taikoma nuolaida. Todėl pareiškėjo elektroninėje parduotuvėje matomą kainų skirtumą tarp perbrauktos kainos be paaiškinimo ir aktualios kainos protingas, atidus ir rūpestingas vidutinis vartotojas vienareikšmiškai turėjo suprasti kaip pareiškėjo taikomą nuolaidą. Be to, atsakovas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo reklama buvo skleidžiama labai ilgai, nes pagal Konkurencijos tarybos praktiką reklamos sklaidos trukmė laikoma labai ilga, kai reklama yra skleidžiama apie 1,5–2 metus. Reklama, kurioje aktualios parfumerijos produktų kainos buvo lyginamos su atitinkamų parfumerijos produktų rinkos kainomis, buvo skleista nuo 2012 m. rusėjo 14 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. 7 dienas, o reklama, kurioje kūno priežiūros rinkinio „Victoria Secret“ kaina buvo lyginama su šios prekės buvusia kaina nurodant „Kainavo“, skleista nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d., t. y. 7 dienas. Reklama, kurioje aktualios parfumerijos produktų kainos buvo lyginamos su atitinkamų parfumerijos produktų senomis kainomis buvo skleista nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėnesio antros pusės, t. y. 2,5 mėnesio. Taigi akivaizdu, kad per 7 mėnesius trukusį tyrimo laikotarpį visos reklamos buvo skleistos pakankamai neilgai. Tyrimo metu Bendrovė geranoriškai ir operatyviai teikė visą prašomą informaciją, ji pirmą kartą įtariama padariusi Reklamos įstatymo pažeidimą. Tyrimas dėl Reklamos įstatymo pažeidimo buvo pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, o ne gavus vartotojo skundą, todėl reklamos poveikis vartotojams yra tik galimas, nes realių suklaidinimo atvejų nenustatyta. Taip pat nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas dar tyrimui nepasibaigus (2012 m. gruodžio mėn.) savo iniciatyva nutraukė ginčo reklamą. Tai atitinka Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje numatytą lengvinančią aplinkybę – reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pasekmėms. Atsakovas skyrė Bendrovei 24 800 Lt baudą, kuri gerokai viršija įstatyme nustatytos baudos vidurkį ir yra labai artima maksimaliai baudai už padarytą įstatymo pažeidimą. Konkurencijos tarybos praktikoje beveik maksimalios baudos yra skiriamos už Reklamos įstatymo pažeidimus, kurių tiek sklaidos trukmė, tiek mastas yra labai dideli, o už Reklamos įstatymo pažeidimus, kurių trukmė nurodoma kaip labai ilga, o mastas vidutinis Konkurencijos taryba skiria baudas nuo 3 000 Lt iki 15 500 Lt.

Atsakovas Konkurencijos taryba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 27–37) paaiškino, kad vidutinis vartotojas, neturėdamas jokios papildomos informacijos apie reklamoje nurodomą nubrauktą kainą, negali suvokti, kad tai yra galiojančios ar galiojusios kainos. Pirma, vartotojas abiejų reklamoje nurodytų kainų gali nelaikyti galiojančioms, atsižvelgiant į tai, kad reklamoje nurodomas kainos nubraukimas suponuoja, kad tokia kaina jau netaikoma, t. y. ji nėra galiojanti. Nesant kainos paaiškinimo, nėra pagrįsta teigti, kad šią kainą vartotojas neabejotinai suvokia kaip Bendrovės taikomą (taikytą) kainą, o ne kitų ūkio subjektų siūlomą ar rinkoje vyraujančią kainą. Aplinkybė, kad vartotojai ir kitose parduotuvėse gali pamatyti reklamas, kuriose lyginama mažesnė aktuali prekės kaina ir didesnė kaina be paaiškinimo, nepagrindžia, jog pareiškėjo skleista reklama nėra klaidinanti ir kad reklamoje pateikta informacija yra teisinga. Tai, kad ir kiti ūkio subjektai savo praktikoje naudoja analogišką reklamą, savaime nereiškia, kad tokia ūkio subjektų ir pareiškėjo veikla yra teisėta ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Lyginant aktualią prekės kainą su perbraukta neįvardinta kaina, tikėtina, kad vartotojas pastarąją kainą gali sieti su pačios įmonės anksčiau taikyta kaina, nes kainos perbraukimas (nubraukimas) suponuoja, kad tokia kaina netaikoma, ką patvirtina ir šalia nurodyta aktuali (šiuo metu galiojanti) prekės kaina. Vis dėlto, jeigu reklamos davėjas, kurio interesais bei iniciatyva reklama yra skleidžiama, skleidžia tokią reklamą, kurią vidutinis vartotojas gali suvokti įvairiomis prasmėmis, jis turi pareigą pagrįsti reklamoje nurodomos informacijos teisingumą visomis vartotojui pateikiamomis prasmėmis. Tyrimo metu paprašius pareiškėjo pagrįsti bent keleto internetinėje parduotuvėje www.b-a.lt siūlomų prekių perbrauktas kainas be paaiškinimo, jis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios kainos yra pagrįstos realiai taikytomis kainomis. Pareiškėjo reklamoje nurodomos kainos be paaiškinimo yra apskaičiuotos pareiškėjo, t. y. pareiškėjo teigimu, perbraukta kaina – protingas noras tiek prašyti už prekę konkrečiu momentu ir yra grįsta realiai norima gauti kaina už konkrečią prekę, o aktuali (neperbraukta) kaina – pasiūlymas klientui įsigyti prekę už nurodytą sumą konkrečiu momentu. Įvertinus pareiškėjo poziciją matyti, kad reklamoje nurodytos perbrauktos kainos be paaiškinimo yra pareiškėjo nustatytos kainos ir nėra pagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, t. y. Bendrovė nevertino analogiškų prekių rinkos kainų, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų vertintos pareiškėjo anksčiau už atitinkamą prekę taikytos kainos. Reklamos įstatymas ar poįstatyminiai teisės aktai įsakmiai nenurodo konkretaus reklamos sklaidos laikotarpio priskyrimo labai ilgam, vidutiniam ar trumpam, o reklamos sklaidos laikotarpis kaip labai ilgas ar ilgas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus nagrinėjamos situacijos aplinkybes. Atsakovo teigimu, buvo pagrįstai konstatuota, kad Bendrovės skleistos reklamos laikotarpis yra labai ilgas, nes reklama atskirais atvejais buvo skleista nuo septynių dienų iki aštuonių mėnesių. Todėl toks reklamos skleidimas, negali būti kvalifikuojamas kaip vidutinis ar trumpas. Baudos dydžiui reikšminga ne tik tai, kad reklamos trukmė laikytina labai ilga, tačiau ir jos mastas. Bendrovės pateikti atsakymai į Tarybos paklausimus ir kita prašoma informacija nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnis įtvirtina pareigą ūkio subjektams pateikti Konkurencijos tarybai prašomus dokumentus. Tai, kad nebuvo nustatyta konkrečių vartotojų suklaidinimo atvejų, taip pat nešvelnina pareiškėjo atsakomybės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Komeksimas“ skundą atmetė (b. l. 53–59).

Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba, atlikusi Bendrovės internetinėje parduotuvėje www.b-a.lt vykdytos reklaminės veiklos tyrimą, Nutarimu pripažino UAB „KOMEKSIMAS” įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. skleistą reklamą klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus: 1.1. nuo 2012 m. gruodžio antros pusės iki šiol, t. y. bent iki 2013 m. gegužės 20 d., interneto parduotuvėje www.b-a.lt skleistą reklamą, kurioje visų prekių, t. y. visų UAB „KOMEKSIMAS“ siūlomų kategorijų visų prekių aktualaus pasiūlymo kaina buvo lyginama su perbraukta kaina, nenurodant tokios perbrauktos kainos reikšmės; 1.2. nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. interneto parduotuvėje www.b-a.lt skleistą reklamą, kurioje tualetinio vandens „Chanel Chance“ (50 ml) kaina buvo 275,75 Lt, o greta nurodyta šios prekės rinkos kaina – 630,27 Lt, t. y. „Rinkos kaina: 630,27 Lt“, parfumuoto vandens „Tom Ford Grey Vetiver“ (100 ml) kaina buvo 348,28 Lt, o greta nurodyta šios prekės rinkos kaina – 796,07 Lt, t. y. „Rinkos kaina: 796,07 Lt“, parfumuoto vandens „Givenchy Dahlia Noir“ (30 ml) kaina buvo 201,09 Lt, o greta nurodyta šios prekės rinkos kaina – 450,64 Lt, t. y. „Rinkos kaina: 450,64 Lt“, parfumuoto vandens „Chanel No.5“ (60 ml) kaina buvo 434,51 Lt, o greta nurodyta šios prekės rinkos kaina – 993,18 Lt, t. y. „Rinkos kaina: 993,18 Lt“, skysto muilo veidui „Clinique“ (200 ml) kaina buvo 71,22 Lt, o greta nurodyta šios prekės rinkos kaina – 121,47 Lt, t. y. „Rinkos kaina: 121,47 Lt“; 1.3. nuo 2012 m. vasario 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d. interneto parduotuvėje www.b-a.lt ir 2012 m. rugsėjo 13 d. elektroniniais naujienlaiškiais internetinės parduotuvės klientams skleistą reklamą, kurioje kūno priežiūros rinkinio „Victoria Secret“ aktuali kaina buvo lyginama su buvusia šios prekės kaina, nurodant „Kainavo 537,00 Lt“; 1.4. nuo 2012 m. spalio mėn. pirmos pusės iki 2012 m. gruodžio mėn. antros pusės interneto tinklalapyje www.b-a.lt skleistą reklamą, kurioje tualetinio vandens „Elizabeth Arden Green Tea Exotic EDT“ (100 ml) kaina buvo 51,35 Lt, o greta nurodyta šios prekės sena kaina – 90,99 Lt, t. y. „Sena kaina: 90,99 Lt“, tualetinio vandens vyrams „Carolina Herrera 212 EDT“ (50 ml) kaina buvo 120,43 Lt, o greta nurodyta šios prekės sena kaina –189,98 Lt, t. y. „Sena kaina: 189,98 Lt“, 2012 m. rugsėjo 11 d. tualetinio vandens „Versace bright crystal EDT“ (90 ml) kaina buvo 168,50 Lt, o greta nurodyta šios prekės sena kaina – 246,87 Lt, t. y. „Sena kaina: 246,87 Lt“. Iš šių faktinių aplinkybių teismui buvo akivaizdu, kad Bendrovės skleista reklama, kuria visų pareiškėjo siūlomų prekių kainos yra lyginamos su šalia pateiktomis perbrauktomis kainomis ir nepateikiami jokie paaiškinimai, yra klaidinanti, nes vartotojai tokį kainų pateikimą gali suprasti nevienareikšmiškai ir dėl to negali tiksliai įvertinti reklamuojamo pasiūlymo pirkti prekę vertės ir naudingumo. Tokia išvada grindžiama tuo, kad vidutinis vartotojas, t. y. vartotojas, kuris yra pakankamai gerai informuotas, protingas, atidus ir apdairus, negali suvokti aptariamoje reklamoje pateiktos nubrauktos prekės kainos vieninteliu ir būtent pareiškėjo nurodytu būdu – įmonės norimą gauti už prekę kainą. Priešingai, vidutinis vartotojas tokios reklamos teiginius greičiausiai vertintų kaip buvusią prekės kainą, kurią taikydamas pareiškėjas prekiavo šia preke anksčiau. Be to, pareiškėjo ikiteisminėje ginčo stadijoje išreikšta pozicija, kuri keitėsi, vienu atveju nurodant, kad perbraukta prekės kaina yra realiai norima gauti kaina už prekę, vėliau aiškinant, kad tiek perbraukta, tiek aktuali kaina yra galiojančios ir taip vartotojams siekiama parodyti, kad dėl pirkimo kainos galima derėtis, tik patvirtina, jog toks prekių kainų reklamavimas klaidina vartotojus, nes jo reikšmė negali būti suprantama aiškiai ir vienareikšmiškai. Taigi tokia reklama vartotojas skatinamas įsigyti prekę, tačiau perbraukta kaina jam gali suponuoti klaidingą nuomonę apie tokio pasiūlymo vertę ir naudingumą, nes ši prekė niekada tokia (perbraukta) kaina nebuvo pardavinėjama. Toks reklamos pateikimas gali suklaidinti vartotojus, paveikti jų ekonominį elgesį, taip pat ir kitų asmenų (ūkio subjektų) galimybes konkuruoti. Remdamasis šiais argumentais teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Nutarime teisingai nustatyta, kad klaidinančios reklamos skleidimo laikotarpis yra ilgas. Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Bendrovei paskirta bauda yra proporcinga pažeidimo mastui ir laikotarpiui, atitinka Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nemažinta.

III.

Pareiškėjas UAB „Komeksimas“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 63–70) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjas reklama siekė informuoti pirkėją apie taikomą nuolaidą konkrečiai prekei konkrečiu metu.

2. Atsakovas nepagrindė savo pozicijos, kodėl laikosi nuomonės, jog privatus ūkio subjektas negali savo nuožiūra ir noru nustatyti parduodamos prekės kainos.

3. Teismas ignoravo pareiškėjo argumentus dėl nuolaidos realumo.

4. Byloje nebuvo nustatyta nei viena sunkinanti aplinkybė, todėl šiuo atveju baudos minimumo ir maksimumo vidurkis yra 15 000 Lt.

5. Klaidinančios reklamos pobūdis nebuvo ypatingas ar labai žalingas.

6. Pareiškėjo reklamos sklaidos trukmė turėtų būti pripažinta trumpa arba vidutine.

7. UAB „Komeksimas“ dar iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos nutraukė klaidinančią reklamą ir būtent šiuos veiksmus prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe (Reklamos įstatymo 22 str. 10 d.).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra nurodytos įstatyme.

Atsakovas Konkurencijos taryba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 84–88).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Konkurencijos tarybos 2013 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 2S-6 UAB „Komeksimas“ nubausta už Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinto draudimo pažeidimą. Atsakovas pripažino, kad UAB „Komeksimas“ savo interneto parduotuvėje www.b-a.lt siūlomų prekių aktualias kainas lygindama su perbrauktomis tikrovės neatitinkančiomis kainomis be paaiškinimo, rinkos kainomis („Rinkos kaina“) ar buvusiomis kainomis („Kainavo“, „Sena kaina“) naudojo klaidinančią reklamą.

Klaidinančia reklama pagal Reklamos įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.) 2 straipsnio 4 dalį laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, t. y. inter alia reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

Darant išvadą, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą privalu atsižvelgti į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., 1998 m. liepos 16 d. sprendimą Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); Pirmosios Instancijos Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., administracinė byla Nr. A1-931/2005).

Šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo išvada, kad ginčo laikotarpiu jo naudota reklama neatitiko teisingumo kriterijaus, teigia, jog pasitelktais vaizdiniais siekė pranešti pirkėjams žinią apie įvairių kategorijų prekėms daromas nuolaidas. Teisėjų kolegija, nuodugniai ištyrusi ir visapusiškai įvertinusi Konkurencijos tarybos tyrimo metu surinktą medžiagą, pritaria pareiškėjui, jog Nutarime aprašytomis kainų pasikeitimo iliustracijomis išties buvo sudaroma kainų sumažinimo regimybė, skirta vartotojų reakcijai sužadinti, tačiau nei atsakovui, nei teismui UAB „Komeksimas“ neįrodė, kad šią paklausos skatinimo priemonę taikė realiai, t. y. kad jos elgesys nebuvo apsimestinis. Tikrinamoje byloje nėra surinkta faktinių duomenų, patvirtinančių, jog perbraukta skaitine išraiška buvo žymima pareiškėjo prašoma standartinė kaina, nuo kurios jis viešai deklaravo darantis tam tikrą nuolaidą ribotą laiką. Bendrovė taip pat nepagrindė savo teiginių apie rinkoje vyraujantį jos siūlomų prekių kainų lygį, šios informacijos kontekste viliodama pirkėją galimybe įsigyti dominančią prekę išskirtinėmis (tariamai palankesnėmis) sąlygomis. Nurodytų aplinkybių visumos, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pakanka konstatuoti, kad vertinama reklama yra klaidinanti.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų. Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalimi atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, o šio straipsnio 11 dalyje numatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo.

Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo abejones dėl jam skirtos baudos dydžio, daro išvadą, kad atsakovas teisingai taikė taisykles, reglamentuojančias reklaminės veiklos subjekto, padariusio pažeidimą, atsakomybės individualizavimą. Tai, kad Bendrovė nekliudė atsakovo tyrimui, vykdė jo nurodymus pateikti atitinkamą informaciją ir paaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra kvalifikuojama kaip pagalba reklamos kontrolės institucijoms (administracinės bylos Nr. A2-709/2007, A858-1702/2010, A822-2818/2012). 2013 m. gegužės 21 d. nutarime Nr. 2S-6 Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Komeksimas“ reklama, kurioje Bendrovės visų prekių kainos lyginamos su tikrovės neatitinkančiomis kainomis be paaiškinimo, vis dar yra skleidžiama, todėl reklamos sklaidos trukmė apibendrinus atskirus pažeidimo epizodus per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. pagrįstai pripažinta labai ilgai, be to, nustatant pažeidimo mastą buvo tinkamai atsižvelgta ir į draudžiamos reklamos potencialų poveikį vartotojams bei konkurencinei aplinkai.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendime išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu ir materialiosios teisės normų taikymu, todėl jų nekartoja. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą pripažinus teisėtu ir pagrįstu, UAB „Komeksimas“ apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Komeksimas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė