Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės dalyvaujant pareiškėjos UAB „Studio moderna“ atstovei advokatei Ievai Sodeikaitei,

atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovui Justui Margeniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Studio moderna“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2013-07-17 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) UAB „Studio moderna“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) buvo paskirta 83700 Lt bauda.

Pareiškėja nesutikdama su priimtu Nutarimu, su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2013-07-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje Konkurencijos taryba nutarė: pripažinti pareiškėjos įvairiomis informacijos sklaidos priemonėmis įvairiais laikotarpiais nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio 16 d. skleistą „Dr. Levine^‘s“ prekių reklamą, klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 str. reikalavimus; už aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 p. nurodytą pažeidimą skirti pareiškėjai piniginę baudą, kuri lygi 83700 Lt; įpareigoti UAB „Studio moderna“ per 5 darbo dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Skundo argumentais nurodė, kad Konkurencijos taryba Nutarime klaidingai įvertino pareiškėjos veiksmus Reklamos įstatymo požiūriu, todėl neteisingai taikė Reklamos įstatymo 5 str. nuostatas. Taip pat atsakovė suklydo paskirdama pareiškėjai tokio dydžio baudą. Atsakovė nutarime nenurodė kokią įtaką galutiniam baudos dydžiui turėjo nustatyta lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, pažeidimo mastas, trukmė. Dėl šių priežasčių bauda pareiškėjai turėtų būti panaikinta, arba sumažinta iš esmės.

Nesutiko su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos skleista reklama turėjo klaidinančios komercinės veiklos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, NKVVDĮ) 7 str. 15 punkte. Nesutikdami su šiuo argumentu nurodė, kad pareiškėjos reklamose skleisti teiginiai buvo apie Dr. Levine^‘s prekių fizinę būklę gerinantį poveikį, tačiau nebuvo minima, kad magnetinės juostelės ir (ar) nugaros diržas gali gydyti ligas, ar kitus sutrikimus. Tokiu atveju yra nepagrįsta lyginti reklaminius teiginius apie teigiamą poveikį fizinei būklei, teiginiams apie gydomas ligas. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai plečiamai aiškino Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 15 str. 7 p. nuostatas.

Nesutiko ir su Nutarimo argumentais, kad pareiškėjos skleista reklama galėtų būti laikoma neturinčia Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 15 str. 7 p. nuostatoje nurodytų požymių, jei prekės būtų registruotos, kaip medicinos prietaisai. Šiuo aspektu nurodė, jog pareiškėja reklamose neteigė, kad reklamuojamos prekės yra medicinos prietaisai, todėl šiems gaminiams netaikomi reikalavimai kaip medicinos prietaisams.

Prieštaravo atsakovės teiginiams, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia skleistų reklamos teiginių. Paneigiant šiuos teiginius nurodė, jog pareiškėja atsakovei pateikė moksliškai pagrįstus duomenis apie reklamuojamų prekių bei kitų magneto gaminių poveikį žmogaus fizinei būklei, tačiau atsakovė šiais įrodymais nesivadovavo ir todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl reklaminių teiginių teisingumo ir Reklamos įstatymo 5 str. reikalavimų pažeidimo.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė skirdama baudą nepagrįstai nustatė sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą. Tokia išvada prieštarauja Reklamos įstatymo 24 str. 8 daliai, nes nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2012-12-20, tuo tarpu nagrinėjamas pažeidimas tariamai buvo daromas nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012-10-16, t. y. dar iki nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųstas, atsakovė negalėjo naudoti šio nutarimo nustatant pareiškėjos atžvilgiu atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą. Todėl, tuo atveju, jei teismas vis tik nustatytų Reklamos įstatymo 5 str. pažeidimą, vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 str. 1 d. pareiškėjai galėtų būti skirta bauda iki 30000 Lt.

Pažymėjo, jog atsakovė priimdama Nutarimą nepagrįstai, kaip lengvinančios aplinkybės neįvertino pareiškėjos bendradarbiavimo su Konkurencijos taryba. Pabrėžė, kad pareiškėja geranoriškai ir visapusiškai bendradarbiavo su atsakove viso tyrimo metu, todėl, ši aplinkybė, pareiškėjos teigimu, pripažintina lengvinančia. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė Nutarime nenurodė aiškių motyvų, kuo remiantis paskaičiavo būtent tokio dydžio baudą.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimo (b. l. 49–58) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nesutiko su skundo argumentais, jog reklamoje nebuvo naudojami teiginiai, kad prekės turi gydomąjį poveikį, todėl Reklamos įstatymo 5 str. nebuvo pažeistas. Šiuo aspektu nurodė, kad reklamoje nebūtinai turi būti nurodomas teiginys, kad prekė turi tam tikrą ligą. Reklama turi būti vertinama vidutinio vartotojo požiūriu, todėl net jei reklamoje ir yra pavartoti kitokie išsireiškimai, laikytina, kad tokia reklama gali pažeisti NKVVDĮ 7 str. 15 p. reikalavimus, t. y. reklamoje nebūtinai turėtų būti pavartotas žodis „gydyti“. Be to, reklamoje naudoti teiginiai apie poveikį sveikatai atitinka poveikį Tarptautinėje ligų klasifikacijoje išskirtoms ligoms (sąnario, nugaros skausmams gydyti), taip pat reklamoje buvo teigiama, kad reklamuojamos prekės yra terapijos priemonė, o tuo tarpu terapija suprantama, kaip gydymas ne chirurginiais metodais. Pabrėžė, jog vertinant pareiškėjos argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Komisija 2009-12-03 priimtose Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo ir taikymo gairėse (SEC(2009)1666) (toliau – ir Gairės) yra nurodžiusi, kad Direktyvos 2005/29/EB I priedo 17 p. (kurį įgyvendina NKVVDĮ 7 str. 15 p.) taikomas ir sveikatingumo produktams, kaip pavyzdį nurodė produktus darančius teigiamą poveikį sveikatai. Todėl, atsakovės teigimu, NKVVDĮ 7 str. 15 p. pažeidimas pareiškėjai konstatuotas pagrįstai.

Dėl reklamuojamų prekių neatitikimo medicinos prietaisams nurodė, kad reklamoje naudojami teiginiai atitinka medicinos prietaiso savybes, o tai patvirtina ir Akreditavimo tarnybos raštuose pateikta pozicija. Todėl, vidutiniam vartotojui, iš reklamos turinio galėjo susidaryti įspūdis, kad iš reklamuojamų prekių galima tikėtis saugaus gydomojo poveikio, kokio tikimąsi iš medicinos prietaisų. Atitinkamai pareiškėja tokį reklaminiuose teiginiuose nurodytą poveikį turėjo pagrįsti kompetentingos institucijos atlikta medicinos prietaiso registracija. Tačiau reklamuojamos prekės nėra registruotos.

Dėl paskirtos baudos pagrįstumo nurodė, kad bauda paskirta įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, taip pat atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilęs dėl 2013-07-17 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja Nutarimą ginčija iš esmės keliais aspektais, t. y. dėl skelbtos reklamos pripažinimo klaidinančia reklama ir pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 str. reikalavimus bei dėl Bendrovei skirtos baudos dydžio pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tyrimas dėl pareiškėjos skleistos „Dėl Dr. Levine^‘s“ prekių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams buvo pradėtas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacijos pagrindu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovės skleista reklama, kurioje buvo nurodytas reklamuojamų prekių poveikis sveikatai (teiginiai apie poveikį skausmui, patinimui, sąstingiui, apie artritą nemigą, uždegimą, radikulitą ir kt.) turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 str. 15 punkte nurodytos klaidinančios komercinės veiklos, pasireiškiančios apgaulingu tvirtinimu, kad nagrinėjamoje reklamoje nurodytos prekės gali gydyti ligas ar funkcinius sutrikimus, požymių. Atsižvelgiant į tai bei remiantis Reklamos įstatymo 5 str. 6 dalimi buvo nuspręsta, kad yra pagrindas pripažinti, kad Bendrovės skleista „Dr. Levine^‘s“ prekių reklama yra klaidinanti reklama, kurios skleidimas vertintinas kaip Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Įvertinus lengvinančias ir sunkinančias (tame tarpe įvertinant ir pažeidimo pakartotinumą) pažeidimo aplinkybes Bendrovei buvo paskirta 83700 Lt bauda. Pareiškėja nesutikdama su priimtu Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Nagrinėjama administracinė byla 2013-11-14 nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1971-624/2013. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas anksčiau priimto atsakovės 2012-12-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)pagrįstumas, turėjęs tiesioginės įtakos priimant šioje byloje skundžiamą Nutarimą (vertintą pakartotinumo aspektu). Išnykus aplinkybėms dėl kurių nagrinėjama byla buvo sustabdyta, minėta byla buvo atnaujinta 2014-09-10 nutartimi.

Reklamos įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti (1 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 2 str. 7 d. reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžta klaidinanti reklama - tai reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Reklamos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtina draudimą naudoti klaidinančią reklamą. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus (2 d.). Reklamos įstatymo 6 d. nustatyta, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių. Preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus (NKVVDĮ 7 str. 15 p.).

Atkreiptinas dėmesys, jog NKVVDĮ bei 2005-05-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva), kurią šis įstatymas perkelia, nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Taigi sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Tuo tarpu Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalis darytina išvada, kad nustačius, jog vertinama reklama turi nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių, nėra teisinio pagrindo ir faktinio poreikio byloje aptariamos reklamos turinį papildomai vertinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų požiūriu, nes įstatymo leidėjas, priimdamas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį expressis verbis nurodė, kad šioje teisės normoje nurodyta reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia. Ši nuostata taip pat reiškia, kad tokiu atveju preziumuojama, jog ekonominis vartotojo elgesys yra paveiktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-16 nutartis byloje Nr. A-858-370/2012).

Pareiškėja prieštaraudama Nutarime konstatuotoms aplinkybėms nesutiko su atsakovės išvadomis dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo. Pareiškėjos teigimu, reklamoje buvo naudojami tik teiginiai apie „Dėl Dr. Levine^‘s“ prekių fizinę būklę gerinantį poveikį, tačiau reklamoje nebuvo minima, kad prekės gali gydyti ligas bei vystymosi sutrikimus. Įvertinus atsakovės surinktą tyrimo medžiagą, nesutiktina su pareiškėjos argumentais, jog reklamoje nebuvo naudojami teiginiai dėl to, jog reklamuojamos prekės gali gydyti ligas. Atsakovės pateikta tyrimo medžiaga tvirtina, kad pareiškėja reklamoje naudojo teiginius, kaip: padeda sumažinti sąnarių skausmą, magnetinės juostelės sumažina kelių skausmus, mažina sąnarių skausmus, grąžina įprastą sąnarių lankstumą ir padeda įveikti skausmą, numalšina sąnarių skausmą, naudojant magnetinį nugaros diržą atsikratysite radikulito ir sąnarių skausmų, pamiršite surakintą nugarą ir maudžiantį juosmenį, turi priešuždegiminį slopinamąjį poveikį ir kt. (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, I t. b. l. 6–7, 11, 19, 20–21, 23, II t. b. l. 21, 24, 117, 118 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, susitiktina su atsakovės konstatuotomis išvadomis, jog naudota reklama, reklamuojant „Dr. Levine^‘s“ prekes, vartotojui galėjo sudaryti įspūdį, kad reklamuojamos prekės turi gydomųjų savybių, todėl tokia pareiškėjos veikla patenka į NKVVDĮ 7 str. 15 punkto taikymo sritį. Atitinkamai nustačius, kad Konkurencijos taryba iš esmės pagrįstai konstatavo reklamuojamų prekių atitikimą medicininių prietaisų galimybėms (pvz. sumažinti sąnarių skausmą, padeda įveikti skausmą, mažina artrito skausmus, radikulito, sąnarių skausmus, gerina kraujo apytaką, mažina tinimą ir kt.), todėl sutiktina su atsakovės išvadomis dėl pareigos Bendrovei reklaminiuose teiginiuose nurodytą reklamuojamų prekių poveikį pagrįsti kompetentingos institucijos atlikta medicinos prietaiso registracija, tam, kaip teigiama, kad būtų patvirtintas reklamose nurodytų prekių gydomųjų savybių egzistavimas.

Bendrovė siekdama pagrysti skleistų reklaminių teiginių teisingumą atsakovei pateikė rašytinius įrodymus (J.Levine straipsnis „Nauja sąvarža chondromalacia girnelei ir panašioms būklėms“, Lenkijos chirurgo S. K.išvada ir kt.). Atsakovė ištyrusi rašytiniuose įrodymuose pateiktą informaciją, minėti dokumentai buvo įvertinti, kaip nepakankami, ar netinkantys. Pažymėtina, jog remiantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 punkte įtvirtintu teisingumo kriterijumi, reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Atkreiptina, jog įrodinėjimo našta įstatymo leidėjo patvarkymu yra perkeliama būtent reklamos davėjui (analogiškai šią įstatymo nuostatą aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-18 nutartyje Nr. A-444-391/2011). Tuo tarpu nepateikus pakankamai įrodymų (kaip nurodė atsakovė, pareiškėja pateikė tik kelis straipsnius apie kelių ir riešo juostelių poveikį, tačiau pateiktuose straipsniuose informacija įvertinta kaip nepakankama reklamos teiginiams pagrįsti, tuo tarpu apie nugaros diržo poveikį pareiškėja įrodymų nepateikė), atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia skleistos reklamos teiginių apie „Dr. Levine^‘s“ reklamuojamų prekių poveikį.

Pareiškėjos teigimu, tuo atveju, jei teismas vis tik vertintų, kad Bendrovės veiksmai pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pareiškėja prašė paskirtą baudą panaikinti arba pakeisti, atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakovė apskaičiuodama baudą neatsižvelgė į vieną lengvinančią aplinkybę bei neteisingai pritaikė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą.

Reklamos įstatymo 22 str. 1 d. (redakcija galiojanti nuo 2011-10-13 iki 2013-08-01) nustatyta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų. Šio straipsnio 7 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (10 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo (11 d.).

Atsakovė, nagrinėjamu atveju, parinkdama baudos dydį, atsižvelgė į nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad Bendrovė tik gavusi iš atsakovės paklausimą, dalį reklamos teiginių patikslino, dalies reklaminių teiginių skleidimas buvo nutrauktas dar tyrimo pradžioje. Tuo pagrindu atsakovė darė išvadą, kad pareiškėja savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams kilti. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai Bendrovės bendradarbiavimo su atsakove neįvertino, kaip lengvinančia aplinkybe. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokie pareiškėjos veiksmai (bendradarbiavimas), nagrinėjamu atveju, vertintini, kaip Konkurencijos įstatyme nustatytos pareigos vykdymas, todėl pagrįstai nelaikytini kaip lengvinanti aplinkybė. Atsakovė prie sunkinančių aplinkybių priskyrė tai, kad pagal reklamos pobūdį, ją (reklamą) laikė darančią žalą Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams. Tokią išvadą padarė atsižvelgdama į tai, kad reklamoje skleisti teiginiai galėjo sukelti nepagrįstus lūkesčius vartotojams, jiems itin reikšmingoje sveikatos srityje. Tuo tarpu prekių gydomasis poveikis įrodymais pagrįstas nebuvo. Vertindama padaryto pažeidimo trukmę (reklama buvo skleista laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio 16 d.) ir mastą (reklama buvo skleista plačiu mastu, t. y. prekių kataloguose, lankstinukuose, televizijoje, internete, spaudos leidiniuose), atsakovė šias aplinkybes taip priskyrė prie sunkinančių. Sunkinančia aplinkybe laikė ir tai, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Reklamos įstatyme numatytos nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjai 2012-12-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl Dormeo“ čiužinių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ už Reklamos įstatymo pažeidimą jau buvo paskirta nuobauda.

Vertinant paskirtos baudos dydį (83700 Lt) matyti, jog didžiąja dalimi, tokio dydžio baudos paskyrimą nulėmė būtent padaryto pažeidimo pakartotinumas (pažeidimą padarius pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo gali būti skiriama didesnė, iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų bauda). Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė bylą Nr. I-1971-624/2013 pagal UAB „Studio moderna“ skundą Konkurencijos tarybai dėl 2012-12-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo. Teismo 2013-11-04 sprendimu nustačius, jog trūksta objektyvių duomenų pažeidimui konstatuoti, pareiškėjos skundas buvo patenkintas ir Konkurencijos tarybos 2012-12-20 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)panaikintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-11 nutartimi Nr. A-552-923/2014. Nagrinėjama administracinė (I-0936-189/2014) buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1971-624/2013. Taigi, kaip jau nustatytą, šioje byloje nagrinėjamas pažeidimas pakartotinumo aspektu buvo įvertintas atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos 2012-12-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pasisakant dėl nagrinėjamu atveju paskirtos nuobaudos (83700 Lt) pagrįstumo pažymėtina, jog atsakovė, nagrinėjamu atveju, Bendrovei parinkdama baudos dydį negalėjo neatsižvelgti į aplinkybę, kad prieš pusę metų (2012-12-20 nutarimu) Bendrovei jau buvo paskirta bauda už Reklamos įstatymo 5 str. pažeidimą. Todėl atsakovė, net ir turint žinių, kad dėl 2012-12-20 nutarimo teisėtumo teisme yra paduotas skundas (skundas dėl 2012-12-20 nutarimo teisme buvo paduotas 2013-01-09, Nutarimas priimtas 2013-07-17), negalėjo, t. y. pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją neturėjo teisinio pagrindo šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo nevertinti pakartotinumo aspektu. Todėl atsakovė, pagrįstai skyrė didesnę baudą, atsižvelgiant į tai, kad Reklamos įstatymo reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo 2012-12-20 nutarimo priėmimo. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Konkurencijos tarybos 2012-12-20 nutarimas panaikintas, o tai reiškia, kad šio ginčo nagrinėjimo metu pakartotinumo aplinkybė išnykusi, tokiu atveju nebūtų teisinga, nors ir vertinant, kad atsakovė priimdama 2013-07-17 Nutarimą neteisėtų veiksmų neatliko, palikti galioti didesnį baudos dydį.

Taigi, nors ir nustačius, kad Nutarimas priimtas pagal Konkurencijos tarnybos kompetenciją ir laikantis nustatytų procedūrų, pareiškėjos veiksmai pagal tuo metu esančią faktinę situaciją įvertinti adekvačiai pagal Reklamos įstatymo nuostatas, pažeidimas tinkamai individualizuotas, tačiau, įvertinus tai, kad pažeidimo pakartotinumo aplinkybė išnykusi, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais UAB Studio moderna“ 2013-07-17 Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta ekonominė sankcija mažintina ir vietoje Nutarimu paskirtos 83700 Lt baudos Bendrovei pakeistina 30000 Lt bauda.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos UAB Studio moderna“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013-07-17 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies antru punktu UAB Studio moderna“ paskirtą baudą ir sumažinti ją iki 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų arba 8689 eurų).

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius Januška

Rūta Miliuvienė

Irena Paulauskienė