BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL CHERRY MEDIA LT, UAB PREKIŲ REKLAMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. A-2022-502/2015
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.1; 7.5.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

2015 m. rugsėjo 22 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Cherry Media LT ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Cherry Media LT skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Cherry Media LT (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2014 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 2S-4/2014 „Dėl Cherry Media LT, UAB prekių reklamų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad valdo interneto svetaines www.beta.lt ir www.grupinis.lt. Pagrindinė jo veikla apima trečiųjų asmenų pasiūlymų įsigyti įvairias jų parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas su nuolaida skelbimą minėtose internetinėse svetainėse. Nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. birželio 27 d. www.grupinis.lt buvo skelbiama reklama „Naujiena Lietuvoje! 449 Lt už 899 Lt vertės funkcionalią ir galingą sulčiaspaudę MPM SLOW JUICER“, o nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. www.beta.lt buvo skelbiama reklama „Šviežios sultys – ne tik skanu, bet ir sveika! 449 Lt už 899 Lt vertės tyliai veikiančią, funkcionalią ir galingą sulčiaspaudę MPM SLOW JUICER“. Nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. birželio 19 d. www.grupinis.lt buvo skelbiama reklama: „Italijos meistrų sukurtas šedevras! 769 Lt už 2 399 Lt vertės itin kokybišką ir stilingą sulankstomą PININFARINA CITY dviratį“. Nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. birželio 27 d. www.grupinis.lt buvo skelbiama reklama „119 Lt už 319 Lt vertės teleskopą MAGNIFICATION 525x, priartinantį net 100 kartų, su trikoju stovu“. Prie kiekvienos iš minėtų reklamų buvo tiesiogiai įvardinta ir paaiškinta, ką reiškia ir kokiu būdu yra nurodoma aukštesnioji (referencinė) prekės kaina, o būtent: prie sulčiaspaudės ir dviračio reklamos sąlygų buvo nurodyta, kad įprastinė prekės kaina (vertė) yra kaina, atitinkanti kitose internetinėse parduotuvėse parduodamų analogiškų prekių kainą šio pasiūlymo paskelbimo svetainėje metu, prie teleskopo reklamos sąlygų buvo tiesiogiai nurodyta, kad nurodyta įprastinė prekės kaina (vertė) yra kaina, atitinkanti kitose Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalių internetinėse parduotuvėse parduodamų analogiškų prekių kainą šio pasiūlymo paskelbimo svetainėje metu. Šios reklamos nėra klaidinančios. Prieš pirkdamas, kiekvienas vartotojas turi susipažinti su interneto svetainių www.beta.lt ir www.grupinis.lt taisyklėmis ir konkretaus pasiūlymo sąlygomis, inter alia reklamoje nurodytos aukštesniosios (referencinės) kainos apibūdinimu, ir patvirtinti, kad susipažino bei sutinka su tokiomis taisyklėmis ir sąlygomis. Pareiškėjo įsitikinimu, Konkurencijos taryba nutarime neteisingai aiškina žodį „vertė“, kad reklamoje nurodyta prekės vertė turi būti suprantama kaip mažiausia kaina, už kurią vartotojas gali įsigyti tokią prekę rinkoje. Pareiškėjas reklamose terminą „vertė“ vartojo kaip termino „kaina“ sinonimą. Būtent taip žodį „vertė“ suprastų vidutinis vartotojas. Aptariamose reklamose termino „vertė“ apibūdinimas nereiškia tik mažiausią rinkoje egzistuojančią konkrečios prekės kainą, nes toks aiškinimas nepagrįstai susiaurina žodžio „vertė“ reikšmę ir prieštarauja Lietuvių kalbos instituto pateiktam išaiškinimui, kad žodis „vertė“ yra daugiareikšmis. Žodį „vertė“ suprantant tik kaip mažiausią rinkoje egzistuojančią kainą, būtų nepagrįstai apribota galimybė vartoti šį žodį, nes tai galėtų daryti tik mažiausią kainą rinkoje taikantis subjektas. Dėl kainų pagrindimo užfiksavimo prieš reklamos skleidimo pradžią Bendrovė pabrėžė, kad reklamoje buvo tiesiogiai įvardijama, jog reklamoje nurodyta vertė atitiko pasiūlymo paskelbimo metu kituose tinklalapiuose egzistuojančią kainą ir apie tai vartotojai buvo informuojami. Atitinkamai, remiantis Reklamos įstatymo nuostatomis, turėtų būti tiriama, ar paskelbti teiginiai apie prekių vertę jų paskelbimo metu atitiko tikrovę, neklaidino vartotojų. Priešingas Reklamos įstatyme numatyto reikalavimo aiškinimas yra nepagrįstas ir praktiškai neįgyvendinamas, kadangi reklamos parengimas reikalauja tam tikro pasirengimo, t. y. turi būti suformuluojamas atitinkamas tekstas, parengiama vaizdinė medžiaga, inter alia apskaičiuojamas taikomos nuolaidos dydis. Šie veiksmai apima pačios reklamos gamybą, todėl gali būti atliekami tik prieš paskleidžiant reklamą. Pareiškėjo manymu, reikalavimas, kad reklamos skleidėjas jos paskelbimo metu turėtų reklamos teisingumą pagrindžiančių įrodymų, suponuoja, kad reklamos teisingumu turėjo būti įsitikinta ir prieš jos paskleidimą. Vykdydama Reklamos įstatyme numatytas pareigas ir siekdama užtikrinti Reklamos įstatymą atitinkančios reklamos skleidimą, Bendrovė tikrino informaciją ir fiksavo duomenis tokiu būdu, kad paskelbiant reklamas, jose nurodyta vertė atitiktų kitose interneto svetainėse taikomas kainas. Pareiškėjo valdomose interneto svetainėse pasiūlymai įsigyti prekes teikiami ribotą laiką, dažnu atveju vos vieną ar kelias dienas ir tai lemia, kad prekių vertė paprastai neturi galimybės pakisti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skleidžiami reklaminiai teiginiai apie prekių vertę pasiūlymo paskelbimo metu, Bendrovė mano, kad turi būti išsaugomi įrodymai būtent apie pasiūlymo paskelbimo metu kituose tinklalapiuose buvusios kainos realumą. Prieš reklamos skleidimą ji tikrino rinkoje buvusias kainas ir išsaugojo atitinkamus įrodymus, kad kitose interneto parduotuvėse buvo taikoma reklamoje nurodyta sulčiaspaudės kaina. Be to, papildomai rinko ir išsaugojo įrodymus apie panašių prekių kainas. Reklamos teisingumą pagrindžia ir Konkurencijos tarybos tyrimo metu surinkti duomenys iš UAB „Shoppy LT“ ir UAB „Katilų centras“. Siekdama išvengti bet kokio vartotojų suklaidinimo tais atvejais, kai pasiūlymai įsigyti prekes galiojo ilgesnį laiką, akcijos vykdymo metu Bendrovė papildomai tikrindavo, ar rastame šaltinyje nurodyta prekių kaina nepakito. Jei kitose interneto svetainėse kaina nepakisdavo, ji papildomai nebuvo fiksuojama (nebuvo papildomai išsaugomi įrodymai). Kadangi Bendrovės nurodyta prekės vertė buvo reali ir aktuali, vartotojai nebuvo klaidinami dėl pasiūlymo naudos.
Sulčiaspaudės reklamoje buvo nurodyta, jog laikas iki akcijos pabaigos gali būti pratęstas. Apie tai, kad akcijos laikas bus pratęstas, iš anksto nėra žinoma. Poreikis pratęsti akcijos laiką gali kilti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, tretieji asmenys, kurių prekės yra parduodamos, pateikia prašymą pratęsti akcijos galiojimą, gaunami vartotojų prašymai / pageidavimai. Situacija, kai iš anksto yra žinoma, jog akcijos laikas bus pratęstas, būtų laikoma nesąžiningu veiksmu vartotojų atžvilgiu, nes taip sutrumpinamas akcijos laikotarpis, nors iš anksto žinoma, kad ji bus vykdoma. Aptarta situacija, anot pareiškėjo, pažeistų sąžiningumo ir teisingumo principus. Skelbdama dviračio reklamą Bendrovė rėmėsi tinklapyje www.sunsshop.lt nurodyta tokio paties dviračio kaina. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai suabsoliutino jos pateiktų tinklapių išrašų fiksavimo datą kaip įrodymą, kad ji nebuvo įsitikinusi skleidžiamų reklaminių teiginių teisingumu. Vien tai, kad nebuvo išsaugoti atitinkamos dienos tinklapių išrašai, savaime nereiškia, kad Bendrovė visiškai netikrino ir nebūtų galėjusi, esant poreikiui, pateikti dviračio vertę kituose interneto svetainėse pagrindžiančių duomenų. Dviračio kainos realumą patvirtina UAB „Sunsshop“ Konkurencijos tarybai 2013 m. rugsėjo 16 d. pateikta informacija apie to paties dviračio kainą ir kad ši kaina nuo 2013 m. birželio mėnesio buvo pastovi. Nustatydamas teleskopo kainą, pareiškėjas rėmėsi interneto svetainėse www.amazon.co.uk ir www.astrotelescopes.co.uk nurodytomis teleskopo kainomis, t. y. 79,99 svaro sterlingų. Prieš skelbdamas teleskopo reklamą, pareiškėjas užfiksavo skelbiamą teleskopo kainą tinklapyje www.amazon.co.uk. Kadangi buvo užfiksuota vienoje iš rastų interneto svetainių taikoma kaina, kitoje interneto svetainėje rasta teleskopo kaina papildomai nebuvo užfiksuota. Kadangi interneto svetainėje www.astrotelescopes.co.uk rasta kaina sutapo su interneto svetainėje www.amazon.co.uk nurodyta rekomenduojama rinkoje kaina, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad tai yra įrodymas, jog būtent ta kaina yra taikoma mažmeninėje prekyboje ir todėl šią kainą laikė realia. Taigi Bendrovė sąžiningai vykdė pareigą įsitikinti skleidžiamos reklamos teisingumu ir taip išvengti vartotojų klaidinimo. Bendrovė nesiekė vadovautis išimtinai didžiausia rasta analogiškos prekės kaina, o tuo labiau – taikyti bet kokias kainas ir taip dirbtinai padidinti reklamose pateiktų pasiūlymų patrauklumą.
Atsakovas Konkurencijos taryba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo valdomose interneto svetainėse skelbiamoje reklamoje nurodyta prekės vertė vidutinio vartotojo galėjo būti suprantama kaip mažiausia tokios prekės kaina. Ginčo reklamose nėra paaiškinta, kokias kainas (jų dydžio prasme) konkrečiai žymi „įprastinė prekės kaina (vertė)“. Nurodoma tik, kad ji atitinka kitose interneto parduotuvėse parduodamų analogiškų prekių kainą šio pasiūlymo paskelbimo svetainėje metu. Esant skirtingoms tokios pačios prekės kainoms, vidutinio vartotojo požiūriu, t. y. žiūrint iš jo, kaip pirkėjo, pozicijos, jam yra svarbu galimybė pakeisti ne kuo didesnę, o kuo mažesnę pinigų sumą į vertinamą prekę, tuo siekiant gauti kuo didesnę naudą. Kitoks nagrinėjamoje reklamoje pateikiamos prekės vertės aiškinimas būtų nesuderinamas su Reklamos įstatymo tikslu – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus. Rinkoje veikiantis ūkio subjektas gali įvertinti savo parduodamą prekę iš esmės bet kokio dydžio kaina, kuri gali neatspindėti realios prekės vertės rinkoje, t. y. ji gali būti didesnė ar mažesnė. Reklamos skleidėjui pasirinkus aukščiausią analogiškos prekės kainą, būtų iš esmės iškreipiama informacija vartotojams apie realias nuolaidas ir galimybes iš tikrųjų sutaupyti. Pareiga užtikrinti reklamos teiginių teisingumą kyla ne vartotojui, o reklamos davėjui. Vartotojas turi teisę pasitikėti reklaminiais teiginiais ir neturi pareigos dar papildomai tikrinti, kuri parduotuvė rinkoje tiekia prekes mažesne kaina. Pareiškėjo reklamoje esantis vertės (kainos) paaiškinimas, atsakovo nuomone, nepanaikina reklamos neteisingumo. Reklamoje nebuvo pateikta informacija, kuri būtų leidusi vartotojui aiškiai suprasti, kada buvo paskelbtas pasiūlymas. Reklamoje buvo nurodytas tik laikas, kiek liko iki pasiūlymo galiojimo pabaigos (o ne kada pasiūlymas paskelbtas). Taigi bet kurią pasiūlymo galiojimo (reklamos skleidimo) dieną vartotojas iš reklamoje pateiktos informacijos objektyviai negalėjo numanyti, kokio aktualumo prekės vertė, kuri pateikta kaip palyginimas greta realiai taikytos pasiūlymo kainos, yra nurodyta. Pagal teismų praktiką, kainų palyginimas turi žymėti realią galimybę sutaupyti. Pareiškėjas nepagrindė, kad šaltiniuose nurodyta prekių kaina nekisdavo, kadangi pats pripažino, jog tokių įrodymų neišsaugojo. Konkurencijos taryba tyrimo metu gavo duomenų iš įmonės LN trade, MB, kad 2013 m. birželio 19–27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5–6 d. sulčiaspaudei ji taikė 510 Lt kainą. Vien jau tai savaime nereiškia, kad šie duomenys paneigia pareiškėjo sulčiaspaudės reklamoje nurodytą 899 Lt kainą. Pareiškėjas nepateikė sulčiaspaudės reklamos skleidimo laikotarpio, t. y. 2013 m. birželio 19 –27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5–6 d., įrodymų, kurie pagrįstų reklamoje nurodytą prekės vertę reklamos skleidimo metu. Pareiškėjo pateikti duomenys rodo tik, kokios tokių pačių ar panašių sulčiaspaudžių kainos kitur buvo prieš skleidimą. Pareiškėjo rinktuose įrodymuose apie panašių sulčiaspaudžių kainą nėra reklamos skleidimo laikotarpio, todėl nepagrindžia sulčiaspaudės vertės. Dėl sulčiaspaudės reklamoje nurodyto akcijos galiojimo laikotarpio klaidingumo atsakovas paaiškino, kad UAB Cherry Media LT 2013 m. rugpjūčio mėnesį skleistoje reklamoje iš pradžių buvo nurodžiusi, kad akcija truks vieną dieną – 2013 m. rugpjūčio 5 d., tačiau ši akcija buvo pratęsta dar ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Tokiu būdu vartotojas buvo skatinamas nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą. Esant reklamoje nuorodai, kad laikas iki akcijos pabaigos gali būti pratęstas, vartotojas negali būti tikras dėl akcijos trukmės pabaigos, t. y. ar akcija bus taikoma ilgiau nei nurodyta reklamoje, ar bus pratęsta, bei žinoti, nuo ko priklauso toks sprendimas. Dėl dviračio reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimams atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neturėjo jokių duomenų apie reklamos teiginių teisingumą reklamos naudojimo metu. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog kiti subjektai rinkoje taikė kur kas mažesnes kainas tokiam pačiam dviračiui nei pareiškėjas dviračiui reklamos skleidimo metu. Pareiškėjas pripažino, kad teleskopo vertei apibūdinti naudojo ne realiai taikomas, o referencines (nubrauktas) kainas, t. y. 79,99 svaro sterlingų (apie 325 Lt). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokia kaina žymėjo įprastą teleskopo kainą, tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, taigi jo skleista teleskopo reklama neatitiko teisingumo kriterijaus. Atsakovas pažymėjo, kad informacija, susijusi su prekės kaina, internetinėje prekyboje tampa itin reikšmingu vartotojų elgsenai darančiu įtaką veiksniu, nes vartotojams yra prieinama ribotos apimties informacija apie prekę, pavyzdžiui, vartotojai negali prekės realiai įvertinti (pamatyti, paliesti) ir įsitikinti jos funkcine kokybe. Pareiškėjo valdomose interneto svetainėse paskleista klaidinančio pobūdžio informacija apie prekės vertę galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį. Tai patvirtina ir įsigytų reklamuotų prekių kuponų skaičius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB Cherry Media LT skundą tenkino iš dalies – pakeitė Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 2S-4/2014 ir už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą UAB Cherry Media LT skyrė 4 489,11 EUR baudą.
Teismas nurodė, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimui pripažinti būtina nustatyti, jog reklaminės veiklos subjektas UAB „Cherry Media LT“ reklamos skleidimo metu neturėjo duomenų dėl reklamos teiginių teisingumo arba turimi duomenys nebuvo pakankami. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, būdamas reklamos davėju, jo valdomose interneto svetainėse www.grupinis.lt ir www.beta.lt laikotarpiais nuo 2013 m. birželio 13 d. iki birželio 27 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d iki rugpjūčio 6 d. skleidė lėtaeigės sulčiaspaudės MPM SLOW JUICER, sulankstomo dviračio „Pininfarina City“ ir teleskopo „Magnification 525x“ reklamas, kuriose buvo nurodyta šių prekių vertė, kainos su akcija, iki akcijos pabaigos likęs laikas bei nupirktų prekių kiekis. Tokie UAB Cherry Media LT veiksmai skleidžiant nagrinėjamas reklamas laikytini komercine veikla Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) prasme, kadangi šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad komercine veikla vartotojams laikomi komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams.
Pareiškėjo 2013 m. birželio 19–27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5–6 d. skleistoje sulčiaspaudės MPM SLOW JUICER reklamoje buvo nurodyta, kad jos vertė yra 899 Lt, o ši vertė paaiškinta teiginiu: „nurodyta įprastinė prekės kaina (vertė) yra kaina, atitinkanti kitose internetinėse parduotuvėse parduodamų analogiškų prekių kainą šio pasiūlymo paskelbimo svetainėje metu“. Pareiškėjas tiek Konkurencijos tarybai, tiek teismui paaiškino, kad žodį „vertė“ vartojo kaip žodžio „kaina“ sinonimą. Pareiškėjas aukštesnę (referencinę) šios prekės kainą (vertę) grindė interneto svetainėje www.shoppy.lt 2013 m. birželio 18 d. užfiksuota tokios pačios prekės kaina, kuri buvo 899 Lt. Pareiškėjo teigimu, Lietuvoje daugiau identiškų lėtaeigių sulčiaspaudžių nebuvo parduodama nei mažmeninės prekybos parduotuvėse, nei lietuviškose interneto svetainėse. Grįsdamas tokios pačios prekės reklamoje, paskelbtoje 2013 m. rugpjūčio 5–6 d., vertę (899 Lt), pareiškėjas rėmėsi interneto svetainės www.myjuicer.eu 2014 m. rugpjūčio 4 d. duomenimis, pagal kuriuos šios prekės kaina buvo 899 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo skelbiamose reklamose nurodyta aukštesnė prekių kaina (vertė) nereiškia mažiausios rinkoje realiai egzistuojančios tokių pačių prekių vertės. Lietuvių kalbos institutas išaiškino, kad daiktavardis „vertė“ gali būti suprantamas kaip piniginė daikto išraiška, kiekis ko, kuo vienas daiktas keičiamas į kitą arba pinigų suma, kuria gali būti pakeistas vertinamasis daiktas. Teismas sutiko su Konkurencijos tarybos nutarime išdėstyta pozicija, kad reklamoje nurodyta prekės vertė turi būti suprantama kaip mažiausia kaina, už kurią vartotojas gali įsigyti tokią prekę rinkoje. Esant skirtingoms tokios pačios prekės kainoms, akivaizdu, kad vidutinis vartotojas siektų galimybės sumokėti už prekę kuo mažiau ir atitinkamai sietų prekės vertę su mažiausia tokios prekės kaina. Bendrovė pateikė atsakovui duomenis, kokios tokių pačių ar panašių sulčiaspaudžių kainos kituose interneto tinklapiuose buvo ne reklamos naudojimo metu, kaip to reikalauja Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, o prieš jos skleidimą. Cherry Media LT, UAB pateikė duomenis apie panašių sulčiaspaudžių kainas, užfiksuotas 2013 m. birželio 18 d. interneto svetainėse www.mediashop.lt, www.pigu.lt bei 2013 m. balandžio 4 d. užfiksuotas interneto svetainėje www.manovirejas.lt. Jokių duomenų apie pareiškėjo reklamuotos sulčiaspaudės vertę reklamos naudojimo metu pareiškėjas nei Konkurencijos tarybai, nei teismui nepateikė. Sulčiaspaudės reklamos pasiūlymo sąlygose esantis paaiškinimas, kad sulčiaspaudės vertė atitinka kitose internetinėse parduotuvėse parduodamų prekių kainą šio pasiūlymo paskelbimo svetainėje metu nepatvirtina reklamos teisingumo. Kaip matyti iš tokio prekės vertės paaiškinimo, reklamos davėjas savo reklamoje naudoja konkuruojančių ūkio subjektų iki ginčo reklamos skleidimo taikytas kainas analogiškai ar panašiai prekei. Tai reiškia, kad šios kainos nėra aktualios ir neatspindi realiosios prekės vertės rinkoje. Pažymėta ir tai, kad aptariamame reklaminiame pasiūlyme nėra nurodytas reklamos paskelbimo laikas, nurodytas tik laikas, kiek liko iki pasiūlymo galiojimo pabaigos. Taigi vartotojui nebuvo suteikta informacija apie objektyvią ir realią naudą, kurią jis galėtų gauti įsigydamas prekę būtent iš pareiškėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad lyginant tokią prekių savybę kaip jos kaina, lyginamojo laikotarpio (laiko) kriterijus yra vienas iš svarbiausių užtikrinant atliekamo palyginimo objektyvumą, o aktualių kainų lyginimas su nesamomis (neaktualiomis), net ir nurodant laikotarpį, su kuriuo kaina yra lyginama, yra neobjektyvus (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2098/2012). Nagrinėjamu atveju nesant informacijos, kokio laikotarpio kainos yra lyginamos reklamoje, galima suabejoti, ar nurodyta didesnė prekės kaina yra reali, ar reklamos davėjas nesiekė dirbtinai padidinti taikomą nuolaidą, tuo paskatindamas pirkėją priimti sprendimą įsigyti prekę. Kaip matyti, būtent toks reklamos pateikimas ir sukėlė vartotojui abejonių dėl nurodytos didesnės prekės vertės realumo. Tai, kad pareiškėjo reklamoje sulčiaspaudės nurodyta prekės vertė nėra reali, patvirtina ir LN trade, MB Konkurencijos tarybai pateikti duomenys, jog 2013 m. birželio 19–27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5–6 d. šiai prekei ji taikė 510 Lt kainą. Kitaip tariant, pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo, kad reklamoje nurodyta sulčiaspaudės vertė (899 Lt) iš tikrųjų buvo tokia reklamos skleidimo metu, todėl Konkurencijos taryba šios prekės reklamą pagrįstai pripažino neatitinkančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto teisingumo kriterijaus. Be to, sulčiaspaudės reklama pripažinta klaidinančia ir todėl, kad joje klaidingai nurodytas pasiūlymo galiojimo laikas. Šis klaidinimas buvo nustatytas atsižvelgus į Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Minėta, kad sulčiaspaudės reklama interneto svetainėje www.beta.lt buvo skelbiama 2013 m. rugpjūčio 5–6 d. Reklamoje buvo nurodytas iki akcijos pabaigos likęs laikas ir ženklas „*“ žymintis nuorodą, kad „Laikas iki akcijos pabaigos gali būti pratęstas“. Konkurencijos taryba tyrimo metu 2013 m. rugpjūčio 5 d. užfiksavo, kad reklamoje buvo skelbiama, jog iki akcijos pabaigos liko „12 val. 7 min. 34 s“, o 2013 m. rugpjūčio 6 d. – „ 12 val. 56 min. 18 s“.
Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalis nurodo, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai ir lingvistiškai aiškindamas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalis, padarė išvadą, kad nustačius, jog vertinama reklama turi nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių, nėra teisinio pagrindo ir faktinio poreikio byloje aptariamos reklamos turinį papildomai vertinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų požiūriu, nes įstatymo leidėjas, priimdamas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį expressis verbis nurodė, kad šioje teisės normoje nurodyta reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia. Ši nuostata taip pat reiškia, kad tokiu atveju preziumuojama, jog ekonominis vartotojo elgesys yra paveiktas (pvz., administracinė byla Nr. A858-370/2012). Pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 7 punktą preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktą bus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį arba kad tik tuo laikotarpiu jį bus galima įsigyti nustatytomis sąlygomis, taip siekiant paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą. Įvertinus 2013 m. rugpjūčio 5 d. užfiksuotą sulčiaspaudės reklamos turinį, paskelbta informacija apie akcijos galiojimo pabaigos laiką leido daryti išvadą, kad sulčiaspaudę vartotojai galėjo įsigyti apytiksliai iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. 00 val. 00 min., t. y. pasiūlymas truko vieną dieną. Tai reiškia, kad sprendimą, ar įsigyti prekę, nurodytą pasiūlyme, vartotojas buvo skatinamas priimti per ypač trumpą laiką ir neturėjo pakankamai laiko įsitikinti pasiūlymo nauda. Tačiau kaip matyti, pasiūlymo galiojimas atsakingo vadybininko sprendimu 2013 m. rugpjūčio 5 d. vakare buvo pratęstas dar vienai dienai, todėl 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo užfiksuota, kad iki pasiūlymo pabaigos liko „12 val. 56 min. 18 s“. Jokių motyvų apie sprendimo pratęsti akciją, kurie galėtų pagrįsti sąžiningus reklamos davėjo ketinimus, pareiškėjas nepateikė. Nuoroda į tai, kad pasiūlymo galiojimo laikas gali būti pratęstas yra neinformatyvi. Neaišku, kokiu atveju akcija gali būti pratęsta ir kokiam laikui ir, apskritai, ar ji iš viso bus pratęsta. Nesant konkretumo, vartotojas yra skatinamas priimti sprendimą tuoj pat. Taigi aptartu būdu reklamoje nurodytas pasiūlymo pabaigos galiojimo laikas laikytinas nesąžininga komercine veikla (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 str. 7 p.), kadangi vartotojas buvo skatinamas nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant jam galimybės ir pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą. Dėl šių priežasčių atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skleista sulčiaspaudės reklama ir šiuo aspektu yra klaidinanti, pažeidžianti Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.
Nustatyta, kad pareiškėjo valdomoje interneto svetainėje 2013 m. birželio 13–19 d. skleistoje dviračio „Pininfarina City“ reklamoje nurodyta prekės vertė – 2 399 Lt, kuri pasiūlymo sąlygose paaiškinta taip: „Nurodyta įprastinė prekės kaina (vertė) yra kaina, atitinkanti kitose internetinėse parduotuvėse parduodamų analogiškų prekių kainą šio pasiūlymo paskelbimo svetainėje metu“. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai paaiškino, kad reklamos skleidimo metu kiti ūkio subjektai analogiškų dviračių neplatino, todėl pagrįsdamas reklamoje nurodytą didesnę prekės vertę jis rėmėsi 2013 m. liepos 3 d. interneto svetainėje www.pininfarinacity.com užfiksuota įprasta sulankstomo dviračio „Pininfarina City“ kaina, t. y. 699 EUR (2 412 Lt). Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, nurodyta įprastinė dviračio kaina realiai taikyta nebuvo, kadangi tikrinamu laikotarpiu ši prekė vartotojui buvo siūloma už specialią kainą – 199 EUR. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad toks pats sulankstomas dviratis buvo parduodamas interneto svetainėje www.sunsshop.lt, kurio kaina 2013 m. liepos 4 d. buvo 2 399 Lt. Kaip matyti, abiem atvejais pareiškėjas rėmėsi kitų ūkio subjektų nurodytomis kainomis, kurios užfiksuotos 2014 m. liepos 3 d. ir 2013 m. liepos 4 d., o dviračio reklama buvo skleidžiama 2013 m. birželio 13–19 d. Be to, Konkurencijos tarybos tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad dviračio reklamos skleidimo metu kitose interneto svetainėse tokie patys dviračiai buvo parduodami už 789 Lt (823 Lt su pristatymu) ir 739 Lt. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas sulankstomo dviračio reklamoje informaciją apie šios prekės vertę nurodė neteisingai, nes kiti ūkio subjektai šią prekę pardavė daug mažesne kaina. Kaip jau minėta, prekės vertė vidutinio vartotojo požiūriu nusako mažiausią kainą rinkoje. UAB „Sunsshop” Konkurencijos tarybai pateikti duomenys, kad tokio paties dviračio kaina jos valdomoje interneto svetainėje nekito ir nuo 2013 m. birželio mėn. pradžios buvo 2 399 Lt, teismo įsitikinimu, nepaneigia pareiškėjo skelbtos dviračio reklamos neteisingumo. Šis ūkio subjektas nurodė tik apytikslį reklamos skleidimo laikotarpį. Be to, pateikti įrodymus, pagrindžiančius reklamoje nurodytų teiginių teisingumą, privalo reklamos davėjas. Įrodymus apie reklamoje nurodytų teiginių teisingumą reklamos davėjas turi turėti reklamos naudojimo metu, todėl pareiškėjui nepagrindus jo nurodytos dviračio vertės, pagrįstai pripažinta, kad tokia reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto reklamos teisingumo kriterijaus.
Pareiškėjas savo valdomoje interneto svetainėje www.grupinis.lt 2013 m. birželio 19–27 d. skleidė teleskopo reklamą, kurioje buvo nurodyta, kad prekės vertė yra 319 Lt, o akcijos metu ši prekė parduodama už 119 Lt. Didesnė prekės vertė (kaina) paaiškinta pasiūlymo sąlygose teiginiu: „nurodyta įprastinė prekės kaina (vertė) yra kaina, atitinkanti kitose ES šalių internetinėse parduotuvėse parduodamų tokių prekių kainą šio pasiūlymo paskelbimo mūsų svetainėje metu“. Nustatyta, kad pareiškėjas reklamoje nurodytą teleskopo vertę (319 Lt) grindė interneto svetainėse www.amazon.co.uk, www.astrotelescopes.co.uk ir www.trendtimes.com užfiksuotomis teleskopo kainomis. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad šiose interneto svetainėse teleskopo kainos, kuriomis rėmėsi pareiškėjas, buvo pateiktos ne kaip realiai taikytos, o kaip palyginimas nurodytoms vartotojams skirtoms mažesnėms kainoms. Pavyzdžiui, interneto svetainėje www.amazon.co.uk, teleskopą buvo siūloma įsigyti už 34,99 svaro sterlingų, o ne už įprastinę 79,99 svaro sterlingų kainą. Taigi reali taikyta kaina buvo 34,99 svaro sterlingų. Pareiškėjo aiškinimu, interneto svetainėje www.astrotelescopes.co.uk skelbta teleskopo kaina atitiko interneto svetainėje www.amazon.co.uk skelbtą, todėl duomenų apie šioje svetainėje užfiksuotą kainą pareiškėjas neišsaugojo. Tai rodo, kad reklamos davėjas nevykdė pareigos reklamos naudojimo metu disponuoti įrodymais, pagrindžiančiais reklamos teiginius (šiuo atveju prekės didesnę vertę). Pareiškėjo pateikti duomenys apie teleskopo kainas užsienio interneto svetainėse negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais reklamoje nurodytą prekės vertę ir todėl, kad jie atspinti ne reklamos naudojimo metu buvusią realią rinkoje taikomą prekės kainą, o surinkti iki arba po reklamos naudojimo. Vertintina ir tai, kad, kaip ir sulčiaspaudės reklamos atveju, teleskopo reklamoje nebuvo pateikta informacija, kuri būtų leidusi vartotojui aiškiai suprasti, kada buvo paskelbtas pasiūlymas. Reklamoje nurodyto pasiūlymo kaina yra lyginama ne su reklamos skleidimo metu aktualia kita kaina, todėl ir šiuo atveju vartotojas negavo objektyvios informacijos apie realią prekės naudą, kurią būtų gavęs įsigydamas reklamuojamą prekę. Tokiu būdu paskelbtas reklamos turinys galėjo suklaidinti vartotoją. Apibendrinus išdėstytus argumentus padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog reklamoje nurodyta teleskopo vertė (319 Lt) atitiko tikrovę reklamos skleidimo metu, todėl reklama pagrįstai pripažinta neatitinkančia jai taikomo teisingumo kriterijaus.
Teismo įsitikinimu, Nutarime atsakovas pagrįstai įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju prekių reklama buvo skleidžiama internetinėje erdvėje, kurioje vartotojas neturi galimybės realiai įsitikinti prekės (paslaugos) savybėmis, funkcine kokybe ir pan. Dėl šių priežasčių prekės (paslaugos) kaina yra tas reikšmingas faktorius, kuris lemia vartotojo apsisprendimą pirkti. Reklamos įstatymas neįpareigoja rinkti informacijos, kiek vartotojų ir kokie vartotojai buvo suklaidinti skleidžiant teisingumo kriterijaus neatitinkančią reklamą. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad klaidinanti reklama ta, kuri klaidina arba gali suklaidinti. Aptariama reklama galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją dėl jos pobūdžio (akcijos laikas, akcijos prekių kaina, akcijos sąlygų aprašymas ir kt.). Pareiškėjo skelbiamose reklamose prekių kainos buvo lyginamos su aukštesnėmis kainomis, reklamoje įvardintomis prekių verte. Iš tokio reklamos turinio pateikimo vartotojas galėjo pagrįstai suvokti, kad reklamoje yra skelbiamos realiai rinkoje egzistuojančios tokių pačių prekių kainos, todėl pasinaudojęs reklamose pateiktais pasiūlymais, jis sutaupys ir reklamuojamas prekes įsigis žymiai mažesnėmis kainomis nei kitose interneto parduotuvėse. Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo reklamose skelbiama įprastinė prekės vertė (kaina) yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, skleistomis reklamomis buvo sudarytas klaidingas pareiškėjo taikytų kainų, kaip žymiai mažesnių nei kitur, įspūdis, tuo dirbtinai padidinant reklamose pateiktų pasiūlymų patrauklumą vartotojams. Šią aplinkybę patvirtina ir vartotojo skunde, adresuotame Konkurencijos tarybai, pateikti teiginiai, kad jis nėra matęs tokių pačių prekių, parduodamų kitose interneto svetainėse už pareiškėjo reklamose nurodytą didesnę jų kainą, bei manantis, kad nuolaida yra dirbtinai „išpūsta“. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. birželio 27 d. interneto svetainėje www.grupinis.lt pareiškėjas pardavė 53 sulčiaspaudžių, 47 dviračių, 34 teleskopų kuponus, o 2013 m. rugpjūčio 5–6 d. skleistos sulčiaspaudės reklamos metu buvo įsigyti 29 kuponai. Pagrįsta manyti, kad nagrinėjamos prekių reklamos, jose nurodžius nepagrįstas jų vertes kitose interneto parduotuvėse, yra neteisingos ir galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį, todėl yra klaidinančios (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas reklamos davėju ir skleisdamas reklamą, pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Pažeidimas truko nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. birželio 27 d. ir nuo 2013m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d., iš viso 17 dienų. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl pareiškėjui paskirta bauda mažintina iki sankcijoje numatyto baudos vidurkio, t. y. iki 15 500 litų, kas atitinka 4 489,11 Eur (Reklamos įstatymo 23 ir 24 str.).
III.
Pareiškėjas UAB Cherry Media LT padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  1. Reklamoje buvo pateiktas termino „vertė“ apibūdinimas, su kuriuo kiekvienas vartotojas privalo susipažinti. Taigi vartotojams objektyviai buvo žinoma Bendrovės reklamose naudoto termino „vertė“ reikšmė, todėl vidutinis vartotojas terminą „vertė“ būtų supratęs kaip termino „kaina“ sinonimą.
  2. Lietuvių kalbos institutas 2013 m. spalio 1 d. pateikė išvadą Nr. 01-12-475 „Dėl žodžio reikšmės išaiškinimo“, kurioje nurodė, kad žodis „vertė“ yra daugiareikšmis. Be kita ko, viena iš žodžio „vertė“ reikšmių yra „piniginė daikto išraiška, kaina“, o turint galvoje konkretų pateiktą pavyzdį, t. y. pareiškėjo reklamas, daiktavardį „vertė“ būtų galima apibrėžti kaip piniginę išraišką – „tam tikrą apskaičiuotą pinigų sumą, kuria gali būti pakeistas vertinamasis daiktas“.
  3. Žodis „vertė“ reklamose buvo nurodomas skliausteliuose, iš karto po teiginio „prekės kaina“. Tokiu būdu dar kartą vartotojams buvo įtvirtinama ir akcentuojama, kad reklamoje žodžiai „kaina“ ir „vertė“ yra vartojami kaip sinonimai ir yra lygiaverčiai.
  4. Aiškinant Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą reklamos davėjo pareigą pagrįsti reklamoje vartojamų teiginių teisingumą reklamos naudojimo metu, reikia įvertinti aplinkybes, kad Reklamos įstatymas buvo priimtas 2000 m. liepos 18 d., o įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d., kai dar nebuvo internetinės prekybos, ir jo 5 straipsnio nuostatos iki šios dienos nėra keistos. Tuo tarpu situacija reklamos rinkoje, ypatingai internetinėje prekyboje, pakito, t. y. internetinė prekyba išpopuliarėjo, kainos internetinėse prekybose gali būti operatyviai pakeistos. Todėl remiantis Reklamos įstatymo nuostatomis turėtų būti vertinama, ar paskelbti teiginiai apie prekių vertę jų paskelbimo metu atitiko tikrovę, neklaidino vartotojų.
  5. Bendrovė tikrino informaciją ir fiksavo duomenis tokiu būdu, kad paskelbiant reklamas, jose nurodyta vertė atitiktų kitose interneto svetainėse taikomas kainas, t. y. fiksavo kituose tinklapiuose taikomas sulčiaspaudės kainas reklamos skelbimo išvakarėse (vieną dieną prieš paskelbiant reklamas).
  6. Informacijos apie iki pasiūlymo galiojimo pabaigos likusį laiką nurodymas atlieka vartotojų informavimo funkciją ir suteikia galimybę pasinaudoti pasiūlymų teikiama nauda.
  7. Bendrovė konkrečiu atveju nežino ir negali žinoti, ar akcijos galiojimo laikas bus pratęstas. Atitinkamai neįmanoma garantuoti, kad akcija bus pratęsta.
  8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad prekės vertė turi būti suprantama kaip mažiausia kaina, už kurią vartotojas gali įsigyti prekę rinkoje.
  9. Vartotojų suklaidinimo tikimybė dviračio reklamos atveju nebuvo kilusi, nes reklamose nurodyta informacija buvo teisinga, nepriklausomai nuo to, kad duomenys, pagrindžiantys teiginių teisingumą, buvo gauti Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo metu.
  10. Bendrovė rėmėsi interneto svetainėse www.amazon.co.uk ir www.astrotelescopes.co.uk nurodytomis teleskopo kainomis. Abiejose svetainėse buvo nurodyta analogiška referencinė (nubraukta) kaina, t. y. 79,99 svaro sterlingų (apie 325 Lt). Tai rodo, kad daugiau nei vienas rinkos subjektas įvardija, kad rinkoje egzistuojanti įprasta teleskopo kaina (netaikant specialių pasiūlymų ar nuolaidų) buvo būtent 79,99 svaro sterlingų (apie 325 Lt).
Atsakovas Konkurencijos taryba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  1. Konkurencijos taryba, skirdama baudą pareiškėjui, įvertino visas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytas skiriamos baudos dydžiui reikšmingas aplinkybes.
  2. Atsakovas atsižvelgė į didesnį pažeidimo pavojingumą – pareiškėjas naudojo Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą pažeidusius reklaminius teiginius ir reklamą, kuri turėjo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 7 punkto požymių (ir todėl atitinkamai pažeidė Reklamos įstatymo 5 str. 6 d.), o pastarieji pažeidimai yra pavojingesni.
  3. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnis įtvirtina vadinamąjį „juodąjį sąrašą“ – veiksmus, kurie, preziumuojama, yra klaidinanti komercinė veikla. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad jei reklama turi šio įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nurodytų draudžiamų veiksmų požymių, preziumuojama, jog ekonominis vartotojo elgesys yra paveiktas.
  4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis sumažinti baudą iš esmės yra nemotyvuota ir nepagrįsta, kadangi neatitinka Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies, kuri numato, kad skiriant baudą, be kita ko, reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį.
  5. Esant skirtingo pavojingumo pažeidimams (pvz., „juodojo sąrašo“ pažeidimui vienu atveju ir klaidinančiai reklamai, kurios klaidingo pobūdžio poveikį reikia įrodyti, kitu atveju), atsakomybės dydis būtų vienodas. Tai neatitiktų tiek Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatų, tiek teisingumo principo.
Pareiškėjas UAB Cherry Media LT atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2014 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 2S-4/2014 , kuriuo UAB Cherry Media LT nubausta už Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Ginčijamu administraciniu sprendimu atsakovas pripažino pareiškėjo nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2013 m. birželio 27 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. įvairiomis priemonėmis skleistas atitinkamas reklamas klaidinančiomis ir skyrė baudą. Nagrinėjant ginčą tikrintinas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 89 straipsnis).
Klaidinančia reklama pagal Reklamos įstatymo (aktuali teisės akto redakcija) 2 straipsnio 4 dalį laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, t. y. inter alia reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.
Darant išvadą, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą privalu atsižvelgti į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., 1998 m. liepos 16 d. sprendimą Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); Pirmosios Instancijos Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., administracinė byla Nr. A1-931/2005).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas reklamos davėju, jo valdomose interneto svetainėse www.grupinis.lt ir www.beta.lt nuo 2013 m. birželio 13 d. iki birželio 27 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d iki rugpjūčio 6 d. skleidė lėtaeigės siulčiaspaudės MPM SLOW JUICER, sulankstomo dviračio „Pininfarina City“ ir teleskopo „Magnification 525x“ reklamas, kuriose buvo nurodyta šių prekių vertė, kainos su akcija, iki akcijos pabaigos likęs laikas bei nupirktų prekių kiekis.
Pareiškėjo 2013 m. birželio 19–27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5–6 d. skleistoje sulčiaspaudės MPM SLOW JUICER reklamoje buvo nurodyta, kad jos vertė yra 899 Lt, o ji parduodama už 449 Lt, 2013 m. birželio 13–19 d. skleistoje dviračio „Pininfarina City“ reklamoje nurodyta vertė – 2 399 Lt, o jis parduodamas už 769 Lt, 2013 m. birželio 19–27 d. skleistoje teleskopo reklamoje, buvo nurodyta, kad prekės vertė yra 319 Lt, o pardavimo kaina – 119 Lt.
Kaip jau minėta, pareigą įrodyti reklaminių teiginių teisingumą reklamos naudojimo metu turi reklamos davėjas. Nagrinėjamu atveju reikšmingai reklamuojamų prekių nurodytai vertei, buvusiai konkrečios reklamos naudojimo metu, pagrįsti pareiškėjas įrodymų nepateikė nei Konkurencijos tarybai nei teismui. Tiek atsakovas tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai netinkamais įrodymais prekių vertei reklamos naudojimo metu pagrįsti laikė duomenis apie analogiškų prekių kainas kitų pardavėjų skelbtas prieš ir po nagrinėjamos reklamos naudojimo. Teisėjų kolegija nepritaria Konkurencijos tarybos bei pirmosios instancijos teismo išvadai, kad reklamoje nurodyta prekės vertė turi būti suprantama kaip mažiausia kaina, už kurią vartotojas gali įsigyti tokią prekę rinkoje, kadangi toks teiginys nėra pagrįstas ir juo neobjektyviai siaurinama prekės vertės sąvoka. Nagrinėjamu atveju reikšminga, kad skleidžiamoje reklamoje teigiant apie prekės vertę negalima jos grįsti viena iš rinkoje egzistuojančių aukštesnių tos pačios prekės kainų, kadangi esant kainų įvairovei, atitinkamas reklaminis teiginys neatitiktų teisingumo kriterijaus net ir esant duomenų apie reklamos naudojimo metu esančias aukščiausias (aukštesnes) reklamuojamų prekių kainas pas kitus pardavėjus.
Atsižvelgus į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 7 punktą pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjo skleista sulčiaspaudės reklama dėl akcijos galiojimo laiko yra klaidinanti, pažeidžianti Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumos pakanka konstatuoti, kad vertinama reklama yra klaidinanti.
Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už klaidinančios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų. Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalimi atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, o šio straipsnio 11 dalyje numatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo parinkta poveikio priemonė netinkama.
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Cherry Media LT apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė