Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Gagio, teisėjų Halinos Zaikauskaitės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Daliai Gliebienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ atstovui advokato padėjėjui Donatui Virvilui, atsakovo LR Konkurencijos tarybos atstovei Elenai Navickaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos antstolių rūmų atstovei Astai Karužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ skundą atsakovui LR Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos antstolių rūmams dėl Konkurencijos tarybos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 2S-15 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Pareiškėjas UAB „Žvilgnis iš arčiau“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti LR Konkurencijos tarybos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 2S-15 „Dėl UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau - Nutarimas) toje dalyje, kurioje atsakovas nusprendė už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ 13500 Lt piniginę baudą, ir dėl pažeidimo mažareikšmiškumo taikyti administracinę nuobaudą- įspėjimą. Taip pat prašo pakeisti Nutarimą toje dalyje, kurioje atsakovas nusprendė įpareigoti UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ paneigti 2005 m. balandžio-spalio mėn. nurodytus teiginius, nurodant, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ 2005 m. balandžio bei dalinai gegužės (iki 3 d.), birželio (nuo 13 d.), liepos (iki 4 d.), spalio (5-27 d.) mėnesiais nurodė atitinkamus teiginius, bei priteisti iš atsakovo turėtas atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovas paaiškino, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra neproporcinga ir neatitinka nuobaudos tikslų. Nurodė, kad pagal Įstatymo 22 str., numatytų baudų dydis priklauso nuo reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmes ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tvirtina, kad atsakovas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir pažeidimo trukmę. Teigia, kad atsakovas Nutarime išvadų, jog pareiškėjas Teiginius naudojo 2005 m. balandžio-spalio mėn. bei 2005 m. balandžio-liepos mėn. laikotarpiais nepagrindę jokiais įrodymais. Paaiškino, kad pareiškėjas tyrimo metu pateikė atsakovui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis ėmėsi priemonių ir trečiojo asmens skundžiamo reklamos turinio skelbimą pašalino. Taip pat paaiškino, kad dėl nenumatytų aplinkybių, t.y. dingus elektrai dėl kompiuterinės sistemos klaidos, pareiškėjo anksčiau pašalinti teiginiai 2005 m. birželio mėn. 13 d. dalinai atsinaujino. Šias aplinkybės patvirtina Pareiškėjo darbuotojų pasiaiškinimai. 2005 m. liepos 4 d. juos aptikus, nedelsiant buvo pašalinti, 2005 m. spalį atsakovas vėl aptiko dėl anksčiau atsiradusių kompiuterinės sistemos klaidų, tikėtina, po kompiuterinės sistemos perkėlimo atsinaujinusį anksčiau panaikintą teiginį „<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“, kuris buvo vėl nedelsiant pašalintas. Toks nenuolatinis ir su pertraukomis Teiginių skelbimas paneigia atsakovo teiginius, kad pareiškėjas šiuos teiginius naudojo 2005 m balandžio - spalio mėn. bei 2005 m. balandžio - liepos mėn. laikotarpiais nepertraukiamai. Be to, paties atsakovo surinkti įrodymai įrodo, kad vienas iš Teiginių („<...> Skolos išieškojimo procese, jeigu nustatoma, jog skolą geriau išieškoti teisimu keliu, tai pasiūlysime ją priteisti ir perduoti mūsų bendrovės Teises departamento Antstolių skyriui, kuris be papildomų rūpesčių areštuos skolininkų turtą ir lėšas. Taip ne tik atgausite pinigus, bet ir lėšas išleistas skolų išieškojimui“) buvo skelbiamas tik 2005 m. balandžio bei dalinai gegužės (iki 3 d.), birželio (nuo 13 d.), liepos (iki 4 d.) mėnesiais, o kitas („<...> vykdo antstolių, kūne vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“) - tik 2005 m. balandžio bei dalinai gegužės (iki 3 d.), birželio (nuo 13 d.), liepos (iki 4 d.), spalio (5-27 d.) mėnesiais. Taigi, Teigimų skelbimas buvo nenuolatinis ir su pertraukomis, todėl pareiškėjo teigimu, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsnio 10 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, parinkdamas ir paskirdamas pareiškėjui nuobaudą, privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir tinkamai nustatyti pažeidimo trukmę. Teigia, kad atsakovas neatsižvelgė ir į tai, kad 2005 m. spalį dėl anksčiau atsiradusių kompiuterines sistemos klaidų, tikėtina, po kompiuterines sistemos perkėlimo atsinaujino tik vienas iš anksčiau panaikintų Teiginių („<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“). Taip pat neatsižvelgė į tai, kad visais atvejais, kai dėl kompiuterines sistemos klaidų pareiškėjo jau kartą panaikinta informacija, dėl kurios į atsakovą kreipėsi tretysis asmuo, atsinaujindavo, tai pareiškėjas ją aptikęs, nedelsiant pašalindavo. Nurodė, kad įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą - įspėjimą. Teigia, jog nustatant pažeidimo mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis pažeidimo mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad pažeidimas nesukėlė įstatymo saugomiems asmenų interesams žalos arba žala nežymi. Nurodė, kad įstatymo tikslas - ginti vartotojų interesus, todėl vertinant, ar įstatymo pažeidimu nepadaroma esmines žalos įstatymo saugomiems asmenų interesams, reikia įvertinti, ar pažeisti vartotojų interesai. Teigia, kad atsakovas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo teikiamų paslaugų vartotojais gali būti tik tie asmenys, kurie su pareiškėju sudarė sutartį dėl šių paslaugų teikimo bei kitus dokumentus. Teigia, kad trečiojo asmens skundžiami Teiginiai pateikti skiltyje „Teisines paslaugos“ pareiškėjas teikia teisines paslaugas, įskaitant ikiteisminio ir teisminio skolų išieškojimo paslaugas, tik sudaręs su vartotoju sutartį dėl teisinių paslaugų ir atitinkamą įgaliojimą. Kito kelio vartotojui gauti iš pareiškėjo teisines paslaugas, įskaitant teisminio skolų išieškojimo paslaugas, nėra, todėl mano, kad Teiginių paskelbimu nebuvo padaryta jokia esminė žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Tai patvirtina atsakovo 2005-05-12 nutarimas Nr. 1S-54 bei tas faktas, kad atsakovas nėra gavęs jokių skundų iš asmenų, kurių interesams teiginių paskelbimu būtų padaryta žalos. Teigia, kad subjektyvusis pažeidimo mažareikšmiškumo kriterijus parodo pažeidėjo tyčios kryptingumą, jo tikslus, todėl vertinant pažeidimo mažareikšmiškumą, atsakovas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjas visą tyrimo laikotarpį bendradarbiavo su atsakovu ir vykdė atsakovo pasiūlymus dėl trečiojo asmens skundžiamo reklamos turinio skelbimo. Tai rodo, jog nėra pareiškėjo tyčios reklamos turinio skelbime. Mano, kad įspėjimo taikymas, neskiriant baudos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje (2005 m lapkričio 17 d nutartys administracinėse bylose Nr. A1 930/2005, A 931/2005) suformulavo taisyklę, kad principas, jog sankcijos, skiriamos už įstatymo pažeidimus, pagal savo prigimtį prilyginamos nuobaudoms už administracinius teises pažeidimus, yra taikytinas ir sankcijoms, skiriamoms ūkio subjektams už įstatymo pažeidimus. Todėl Konkurencijos taryba, skirdama už Įstatymo pažeidimus baudą arba įspėjimą, privalo vadovautis įstatymo leidėjo suformuotais administracinės nuobaudos tikslais (LR ATPK 20 str.). Teigia, kad vienas iš viešojo administravimo principų, įtvirtintų tiek LR VAĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tiek ir Europos Bendrijų Teisingumo teismo bei Lietuvos teismų jurisprudencijoje, yra proporcingumas, todėl mano, jog atsakovas, svarstydamas mažareikšmio pažeidimo instituto normų taikymą pažeidėjui bei vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo (protingumo) principais, remiantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, privalėjo atsižvelgti į šio konkretaus atvejo aplinkybes. Kadangi atsakovas neįvertino, kad visais atvejais, kai dėl kompiuterines sistemos klaidų pareiškėjo jau kartą panaikintai informacijai, dėl kurios į atsakovą kreipėsi tretysis asmuo, atsinaujindavo, pareiškėjas, ją aptikęs, nedelsiant pašalindavo, taip pat į tai, kad pareiškėjas visą tyrimo laikotarpį bendradarbiavo su atsakovu ir vykdė atsakovo pasiūlymus dėl trečiojo asmens skundžiamo reklamos turinio skelbimo, mano, jog atsakovo nutarimu paskirta nuobauda - bauda vertintina kaip neproporcinga, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkanti nuobauda, todėl yra pagrindas ginčijamą nutarimą šioje dalyje panaikinti.

Atsakovas LR Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (b.l. 61-63) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu atstovė paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir naudotos klaidinančios reklamos trukmės yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad Reklamos įstatyme yra įtvirtinta formali, o ne materiali pažeidimo sudėtis, t.y. pripažinimui, kad reklama yra klaidinanti ar neleidžiama lyginamoji, nėra būtina nustatyti atitinkamų pasekmių vartotojui. Tokią išvadą ne kartą konstatavo teismai, nagrinėdami Reklamos įstatymo pažeidimo bylas. Europos teisingumo teismo 1998 m. liepos 16 d. priimtame sprendime, byloje Nr. C-210/96, Gut Springenheide GmbH v Rudolf Tusky, teismas pasirėmė savo paties praktika eilėje bylų (byloje C-470/93 Marš, C-456/93 Langguth, C-315/92 Verband Sozialer Wettbewerb, C-126/91 Yves Rocher ir kitose) kur spręsdamas, ar aprašymas, prekes ženklas ar reklaminis tekstas galėjo suklaidinti vartotoją, teismas neskyrė ekspertizės ar vartotojų apklausos, rėmėsi vien vidutinio vartotojo tikėtinų lūkesčių vertinimu. Taigi, nors Konkurencijos taryba nerinko ir neprivalėjo surinkti duomenų apie klaidinančia reklama padarytą žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reklamoje buvo pateikti akivaizdžiai klaidingi duomenys, Konkurencijos taryba projektuodama teorinį vartotojo elgesį preziumavo, kad šia reklama buvo padaryta žala Konkurencijos įstatymo saugomiems vartotojo interesams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje klaidinančioje reklamoje pateikiami duomenys yra neteisingi, kas padidina tikimybę, kad vartotojas, susipažinęs su reklamoje pateikta informacija bus suklaidintas – t. y. jam bus padaryta žala. Pabrėžė, kad reklamoje pateikta klaidinga informacija nėra ta informacija, kurią be didelių pastangų galėtų patikrinti eilinis reklamos vartotojas. Tokio pobūdžio informacija yra specifinė ir reikalauja daug papildomų žinių ir atidumo, idant reklamos vartotojas galėtų ją patikrinti ar bent jau sulyginti su kitų ūkio subjektų skleidžiama informacija. Atkreipė dėmesį, kad kreditų valdymo ir skolų išieškojimo rinkoje esant didelei konkurencijai bei nesant realioms galimybėms objektyviai patikrinti ir palyginti šias paslaugas teikiančių bendrovių paslaugų kokybę, labai svarbus yra įmonės įvaizdis, kurį UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ siekė susikurti Reklamos įstatymo draudžiamais metodais. Šiuo atveju vartotojui yra labai svarbi informacija, kurią galima gauti lengviausiai prieinamu būdu - t.y. internetu ar telefonu. UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ reklamoje internete klaidingai nurodydama, jog vykdo antstolių priežiūros funkciją, duoda nurodymus antstoliams pašalinti vykdymo proceso pažeidimus, kontroliuoja antstolių darbo organizavimą, areštuoja skolininkų turtą ir lėšas sudaro vartotojui kompleksines paslaugas teikiančios, patikimos ir rimtos įmonės įvaizdį, įgaliotos atlikti kitų institucijų kompetencijai priklausančias funkcijas, o tai galėjo klaidinti reklamos vartotojus ir skatinti jų ekonominį elgesį iš kitų analogiškas kreditų valdymo ir skolų išieškojimo paslaugas teikiančių bendrovių, pasirenkant būtent šią bendrovę. Pažeidimas negalėtų būti laikomas mažareikšmiu ir dėl nemažos klaidinančios reklamos skleidimo trukmės - reklama skelbta 2005 balandžio-spalio mėnesiais. Pareiškėjo teiginiai, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama su pertraukomis, ar kad dėl klaidinančios reklamos atsiradimo tinklalapyje kalta dingusi elektra, nesumažina UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ atsakomybės, o tik įrodo, kad šis ūkio subjektas pastoviai tikrino savo tinklalapį ir, net ir žinodamas, kad Konkurencijos taryba dėl jo skleidžiamos reklamos yra pradėjusi tyrimą, sąmoningai paliko tinklalapyje neteisingą informaciją. Neteisingos informacijos skleidimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl teisintis neapdairumu yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurencijos taryba iki tyrimo pradėjimo dėjo pastangas, kad užkirsti kelią klaidinančios reklamos skleidimui. Tačiau bendrovė, įsipareigojusi klaidinančios reklamos neskleisti, jos skleidimą atnaujino ir, kaip buvo minėta, tęsė gana ilgą laiką. UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ turėjo užtikrinti, kad neteisinga informacija nebūtų skelbiama bendrovės tinklalapyje, tačiau to nepadarė - tyrimo metu kelis kartus buvo tikrinamas bendrovės tinklalapis ir visais atvejais klaidinančia pripažintą reklamą galima buvo rasti. Todėl mano, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą skirti administracinę nuobaudą- įspėjimą nėra pagrindo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime į skundą (b.l. 55-58) prašo palikti Konkurencijos tarybos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu atstovė paaiškino, kad pareiškėjo skunde pateiki argumentai dėl nustatyto pažeidimo trukmės nepagrįsti. Teigia, jog pareiškėjo teiginiai, jog birželio mėnesį klaidinančia reklama pripažinti teiginiai buvo skelbiami tik nuo 13 dienos, neatitinka tikrovės. Nurodė, jog Lietuvos antstolių rūmai patikrino 2005-06-01 Konkurencijos tarybos rašte atsisakymą pradėti tyrimą nes pareiškėjo galimai klaidinančios reklamos skleidimas nutrauktas ir nustatė, jog internetinėje svetainėje ta pati klaidinančia reklama pripažinta informacija UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ ir toliau buvo skelbiama. Tai patvirtina Lietuvos antstolių rūmų valdytojos viza ant gautojo dokumento „D. Armalytei. Parengti pakartotinį raštą kadangi UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ nepanaikino klaidinančios reklamos teiginių“. Vizos data -“2005-06-01“. Pareiškėjas teigdamas, kad klaidinančia reklama pripažinti teiginiai buvo skelbiami tik atskiromis vieno ar kito mėnesio dienomis, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, pareiškėjas tyrimo metu Konkurencijos tarybai teikdamas paaiškinimus raštu ir dalyvaudamas Konkurencijos tarybos posėdyje po to, kai buvo supažindintas su nustatytomis aplinkybėmis, nustatytų faktų dėl teiginių skelbimo trukmės neginčijo. Teigia, kad pareiškėjo teiginys, kad „2005 m. spalį dėl anksčiau atsiradusių sistemos klaidų, tikėtina, po kompiuterinės sistemos perkėlimo atsinaujino tik vienas iš anksčiau panaikintų teiginių prieštarauja surinktiems įrodymams. Tai, kad informacija atsinaujino ne pati, bet buvo patalpinta asmenų, administruojančių šį puslapį, įrodo Lietuvos antstolių rūmų pateiktos internetinių tinklapių kopijos darytos 2005 m. birželio 14 d. ir 2005 m. spalio 25 d. Palyginus sakinius, kuriose skelbiama klaidinanti reklama, matyti, kad spalio m,mėnesį tekstas jau buvo redaguotas, nes birželio mėnesį po žodžio „priežiūrą“ buvo padėtas taškas, o pastraipa baigiama sakiniu „Naudojama begalė nemokamų produktų, tokių kaip: viešas skolininkų skelbimas dvisavaitiniame leidinyje, interneto svetainėje, klientams „įteikiama galimybė nemokamai naudotis vieninteliu Lietuvoje Asmens skolų registru“, tuo tarpu spalio mėnesį po žodžio „priežiūrą“ yra padėtas ne taškas, bet kablelis ir prijungiamas pastraipos paskutinis sakinys, kuris taip pat yra gramatiniu požiūriu pakeistas, t. y. po dvitaškio išvardintos paslaugos yra vardijamos ne bendratimi, bet esamuoju laiku. Mano, jog pareiškėjo teiginiai, neva klaidinanti reklama internetinėje svetainėje atsinaujindavo ne dėl jo kaltės, bet dėl pertraukiamo elektros tiekimo, tėra siekimas išvengti atsakomybės. Teigia, jog tuo atveju, jei UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ būtų ištrynusi administruojamame svetainės modulyje nurodytą informaciją tai nutraukus elektros tiekimą ir vėl jį atnaujinus, informacija negalėtų atsinaujinti. Nurodė, jog vertinant ar padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, svarbu nustatyti pažeidimo sunkumą kuris siejamas su kokybine pažeidimo charakteristika: įstatymo saugomų interesų padarytos žalos dydžiu, veiksmų intensyvu. Pažymėjo, jog UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ pateikdama vartotojams klaidingą informaciją ne tik klaidino vartotojus, bet tuo pačiu sudarydamas savo teikiamų paslaugų prasme tariamai svaresnio skolų išieškojimo rinkos dalyvio įvaizdį, siekė pritraukti didesnę dalį klientų, .paveikiant reklamos vartotojų sprendimus bei veiksmus, susijusius su minimų paslaugų įsigijimu ir tokiu būdų nesąžiningai konkuravo su kitais skolų išieškojimo srityje veikiančiais rinkos dalyviais. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvoje veikiantiems antstoliams, kurie teikia analogiškas tiek ikiteismines, tiek teismines skolų išieškojimo paslaugas, reklama yra draudžiama įstatymu (LR Antstolių įstatymo 44 str.), todėl konkurencingumo prasme klaidinanti reklama jų veiklai daro esminę žalą. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad savo veikloje paslaugų vartotojams taiko sutarties procedūrą nepaneigia fakto, kad klaidinanti reklama galėjo paskatinti vartotojus pirkti būtent UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ teikiamas paslaugas. Taip pat atkreipė dėmesį į subjektyviuosius ir objektyviuosius pažeidimo požymius, kurių visuma įrodo, jog pareiškėjas žinojo apie klaidinančia reklama pripažintų teiginių skelbimą ir siekė tai daryti.

Skundas atmestinas.

Ginčo šioje byloje nagrinėjimo objektas - baudos už klaidinančią reklamą pagrįstumas ir teisėtumas.

Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato 2000 m. liepos 18 d. Reklamos įstatymas Nr. VIII-1871 (Įstatymo 1 str. 2 d.). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, o to paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje klaidinanti reklama apibrėžiama, kaip reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijai, kuriais remiantis nustatoma ar reklama yra klaidinanti. Reklamoje pateikti teiginiai neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos antstolių rūmai 2005 m. balandžio 14 d. raštu Nr. S-688 kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ internetiniame tinklapyje skelbiamų galimai klaidinančių reklaminių teiginių (tyrimo byla, b.1.20-21). Konkurencijos taryba 2005 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 1S-54 atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ veiksmų atitikimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, motyvuojant tuo, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ raštu Konkurencijos tarybą informavo, jog interneto tinklapyje skundžiamas reklaminis teiginys nebenaudojamas ir nėra duomenų, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ veiksmai padarė esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams, (tyrimo byla, b.l. 7). Konkurencijos taryba, gavusi pakartotiną Lietuvos antstolių rūmų 2005-06-21 raštą Nr. S-773 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą“, 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 1S-74 nutarė pradėti tyrimą dėl UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ paslaugų reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams (tyrimo byla, b.l. 12). Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“, 2005 m. balandžio - spalio mėn. interneto tinklalapyje www.zia.lt siūlydama savo paslaugas, naudojo tokio turinio reklamą: „<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“, bei 2005 m. balandžio-liepos mėn. interneto tinklalapyje www.zvilgsnis.lt, reklamuodama savo paslaugas, nurodė tokio turinio reklamą: „<...> Skolos išieškojimo procese, jeigu nustatoma, jog skolą geriau išieškoti teisiniu keliu, tai pasiūlysime ją priteisti ir perduoti mūsų bendrovės Teisės departamento Antstolių skyriui, kuris be papildomų rūpesčių areštuos skolininkų turtą ir lėšas. Taip ne tik atgausite pinigus, bet ir lėšas išleistas skolų išieškojimui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas numato, jog antstolių procesinės veiklos kontrolė pavesta teismui, o antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina Teisingumo ministerija.

Iš tyrimo medžiagos matyti, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ internetiniuose tinklalapiuose skleidžiamoje reklamoje, tarpe kitų bendrovės atliekamų funkcijų, nurodė, jog vykdo antstolių priežiūros funkciją, duoda nurodymus antstoliams pašalinti vykdymo proceso pažeidimus, kontroliuoja antstolių darbo organizavimą, areštuoja skolininkų turtą ir lėšas, t.y. prisiima savo kompetencijai įstatymais ir kitais teisiniais aktais nepriskirtas funkcijas. UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau nurodytų nagrinėjamų reklaminių teiginių teisingumą. Be to, iš 2005-05-04 UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ rašte Nr. 05/05/04 pripažino, jog niekada nevykdė antstolio veiklos kontrolės ir kitų funkcijų, nurodytų skundžiamos reklamos teiginiuose (tyrimo medžiaga, b.l. 22). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ interneto tinklalapyje www.zia.lt siūlydama savo paslaugą: „<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“, bei interneto tinklalapyje www.zvilgsnis.lt, reklamuodama savo paslaugas:“<...> Skolos išieškojimo procese, jeigu nustatoma, jog skolą geriau išieškoti teisiniu keliu, tai pasiūlysime ją priteisti ir perduoti mūsų bendrovės Teisės departamento Antstolių skyriui, kuris be papildomų rūpesčių areštuos skolininkų turtą ir lėšas. Taip ne tik atgausite pinigus, bet ir lėšas išleistas skolų išieškojimui“ sudarė vartotojui skolos išieškojimo taikiu būdu ir priverstinio skolos išieškojimo būdu teikiančios įmonės įvaizdį ir tokiu būdu klaidino vartotojus. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, draudžiančias naudoti klaidinančią reklamą.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už klaidinančios naudojimą atsako reklamos davėjas, jeigu jis neįrodo, kad šis įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės. Taigi pagal šį įstatymą reklamos davėjo veiksmai, pažeidžiantys įstatymo reikalavimus, laikomi reklamos davėjo kalta veika, kuri gali reikštis ne tik tyčios forma. Įrodinėjimo našta įstatymo nustatyta būtent reklamos davėjui. Pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, už klaidinančios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, to paties įstatymo straipsnio 10 dalyje, nustatyta, kad baudų dydis priklauso nuo reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia pažeidimo fakto, jo kvalifikavimo tinkamumo ir atsakomybės už klaidinančios informacijos skleidimą. Tačiau tvirtina, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda neproporcinga ir neatitinka nuobaudų tikslų, nes atsakovas nepagrįstai nustatė pažeidimo trukmę ir neįvertino tai, jog pažeidimas mažareikšmis. Kolegijos nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama su pertraukomis, ar kad dėl klaidinančios reklamos atsiradimo tinklalapyje kalta dingusi elektra, negali būti pripažintos aplinkybėmis šalinančiomis UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ atsakomybę. Bylos tyrimo medžiaga ir faktinių aplinkybių seka, leidžia pagrįstai teigti, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ internetiniuose tinklapiuose nagrinėjamus reklaminius teiginius naudojo 2005 m. balandžio - spalio mėn., 2005 m. balandžio -liepos mėn. Pareiškėjo pateikti jo darbuotojų paaiškinimai (b.l. 20-22) ir nurodyti pareiškėjo raštai teikiami Konkurencijos tarybai, negali būti laikytini įrodymais, paneigiančiais nustatytas pažeidimo aplinkybes. Todėl skunde nurodyti argumentai dėl neteisingai nustatytos pažeidimo trukmės atmestini kaip nepagrįsti.   .

Teismas įvertinęs pareiškėjo pažeistus teisės santykius pagal jų svarbą visuomenėje daro išvadą, kad padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

Pareiškėjui bauda buvo skirta konstatavus, kad pripažinta klaidinančia reklama buvo skleista visuomenės informavimo priemonėmis ir galėjo suklaidinti vartotojus bei paveikti jų ekonominį elgesį. Ginčijame nutarime nurodyta, kad nustatant baudos dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad klaidinanti reklama UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ internetiniame tinklapyje buvo skelbiama 2005 m. balandžio-spalio mėnesiais, kas laikytina ilga trukme. Pažymėtina, kad pareiškėjas interneto tinklalapyje www.zvilgsnis.lt nagrinėjamas reklaminis teiginys tyrimo metu buvo naudojamas (tyrimo medžiaga, b.l. 26- 28, 36, 37-39).

Įvertinus bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Konkurencijos taryba tinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, paskirta bauda nėra per griežta, pagrįstai paskirta, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę. Konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. l p.).

Konkurencijos tarybos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 2S-15 nurodytas įpareigojimas UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ per 20 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo interneto tinklalapio www.zvilgsnis.lt. (arba www.zia.lt) tituliniame puslapyje paneigti skelbtą klaidinančią reklamą neprieštarauja Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktui, atitinka viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus, faktines bylos aplinkybes, todėl jo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.

Nepatenkinus skundo, UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ neturi teisės į išlaidų atlyginimą. (Administracinių bylų teisenos įstatymas 44 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaujantis administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 127 straipsniu, teismas

UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Stasys Gagys

Halina Zaikauskaitė

Mefodija Povilaitienė