Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Elenai Navickaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Žvilgsnis iš arčiau“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos antstolių rūmams dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2005 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 2S-15 „Dėl UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ reklamos atitikties reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) toje dalyje, kurioje atsakovas nusprendė už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ 13500 Lt piniginę baudą, ir dėl pažeidimo mažareikšmiškumo taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip pat prašė pakeisti Nutarimą toje dalyje, kurioje atsakovas nusprendė įpareigoti UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ paneigti 2005 m. balandžio-spalio mėn. nurodytus teiginius, nurodant, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ 2005 m. balandžio bei dalinai gegužės (iki 3 d.), birželio (nuo 13 d.), liepos (iki 4 d,), spalio (5-27 d.) mėnesiais nurodė atitinkamus teiginius. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu paskirta nuobauda yra neproporcinga ir neatitinka nuobaudos tikslų. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnį baudų dydis priklauso nuo reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tvirtino, kad atsakovas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir pažeidimo trukmę. Teigė, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė išvadų, jog pareiškėjas atitinkamus teiginius naudojo 2005 m. balandžio-spalio mėn. bei 2005 m. balandžio-liepos mėn. Pažymėjo, kad jis ėmėsi priemonių ir trečiojo asmens skundžiamo reklamos turinio skelbimą pašalino. Tačiau dėl nenumatytų aplinkybių, t. y. dingus elektrai dėl kompiuterinės sistemos klaidos, pareiškėjo anksčiau pašalinti teiginiai 2005 m. birželio mėn. 13 d. dalinai atsinaujino. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo darbuotojų pasiaiškinimai. 2005 m. liepos 4 d. juos aptikus, nedelsiant buvo pašalinti. 2005 m. spalį atsakovas vėl aptiko dėl anksčiau atsiradusių kompiuterinės sistemos klaidų, tikėtina, po kompiuterinės sistemos perkėlimo atsinaujinusį anksčiau panaikintą teiginį „<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“, kuris buvo vėl nedelsiant pašalintas. Toks nenuolatinis ir su pertraukomis atitinkamų teiginių skelbimas paneigia atsakovo teiginius, kad pareiškėjas šiuos teiginius naudojo 2005 m. balandžio-spalio mėn. bei 2005 m. balandžio-liepos mėn. laikotarpiais nepertraukiamai. Pareiškėjas taip pat manė, kad paties atsakovo surinkti įrodymai įrodo, kad vienas iš teiginių („<...> Skolos išieškojimo procese, jeigu nustatoma, jog skolą geriau išieškoti teisiniu keliu, tai pasiūlysime ją priteisti ir perduoti mūsų bendrovės Teises departamento Antstolių skyriui, kuris be papildomų rūpesčių areštuos skolininkų turtą ir lėšas. Taip ne tik atgausite pinigus, bet ir lėšas išleistas skolų išieškojimui“) buvo skelbiamas tik 2005 m. balandžio bei dalinai gegužės (iki 3 d.), birželio (nuo 13 d.), liepos (iki 4 d.) mėnesiais, o kitas („<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“) – tik 2005 m. balandžio bei dalinai gegužės (iki 3 d.), birželio (nuo 13 d.), liepos (iki 4 d.), spalio (5-27 d.) mėnesiais. Taigi, teiginių skelbimas buvo nenuolatinis ir su pertraukomis, todėl pareiškėjo nuomone, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsnio 10 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio l dalies nuostatomis, parinkdamas ir paskirdamas pareiškėjui nuobaudą, privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir tinkamai nustatyti pažeidimo trukmę. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas neatsižvelgė ir į tai, kad 2005 m. spalį dėl anksčiau atsiradusių kompiuterinės sistemos klaidų, tikėtina, po kompiuterines sistemos perkėlimo, atsinaujino tik vienas iš anksčiau panaikintų teiginių, kad visais atvejais, kai dėl kompiuterinės sistemos klaidų pareiškėjo jau kartą panaikinta informacija atsinaujindavo, tai pareiškėjas ją aptikęs, nedelsiant pašalindavo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Įstatymo 22 straipsnio l dalis numato, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teigia, jog nustatant pažeidimo mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis pažeidimo mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad pažeidimas nesukėlė Įstatymo saugomiems asmenų interesams žalos arba žala nežymi. Manė, kad teiginių paskelbimu nebuvo padaryta jokia esminė žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Tai patvirtina atsakovo 2005 m. gagužės 12 d. nutarimas Nr. 1S-54 bei tas faktas, kad atsakovas nėra gavęs jokių skundų iš asmenų, kurių interesams teiginių paskelbimu būtų padaryta žalos. Nurodė, kad išsamią informaciją apie pareiškėjo teikiamas paslaugas klientai sužino susipažindami su sudaroma teisinių paslaugų sutartimi ir įgaliojimu. Pažymėjo, jog nėra pareiškėjo tyčios reklamos turinio skelbime – jis bendradarbiavo su atsakovu, nedelsiant pašalindavo nustatytus atsinaujinusius teiginius. Todėl teigė, kad įspėjimo taikymas, neskiriant baudos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje (2005 m lapkričio 17 d nutartys administracinėse bylose Nr. A^l-930/2005, A¹-931/2005) suformulavo taisyklę, kad principas, jog sankcijos, skiriamos už Įstatymo pažeidimus, pagal savo prigimtį prilyginamos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, yra taikytinas ir sankcijoms, skiriamoms ūkio subjektams už Įstatymo pažeidimus. Todėl Konkurencijos taryba, skirdama už Įstatymo pažeidimus baudą arba įspėjimą, privalo vadovautis įstatymo leidėjo suformuotais administracinės nuobaudos tikslais. Teigė, kad vienas iš viešojo administravimo principų, įtvirtintų tiek VAĮ 4 straipsnio l dalies 3 punkte, tiek ir Europos Bendrijų Teisingumo teismo bei Lietuvos teismų jurisprudencijoje, yra proporcingumas, todėl manė, jog atsakovas, svarstydamas mažareikšmio pažeidimo instituto normų taikymą pažeidėjui bei vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo (protingumo) principais, remiantis Įstatymo 22 straipsnio l dalies nuostatomis, privalėjo atsižvelgti į šio konkretaus atvejo aplinkybes. Kadangi atsakovas paminėtų aplinkybių neįvertino, Nutarimu paskirta nuobauda – bauda, vertintina kaip neproporcinga, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkanti nuobauda, todėl yra pagrindas ginčijamą nutarimą šioje dalyje panaikinti.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir naudotos klaidinančios reklamos trukmės yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad Reklamos įstatyme yra įtvirtinta formali, o ne materiali pažeidimo sudėtis, t. y. pripažinimui, kad reklama yra klaidinanti ar neleidžiama lyginamoji, nėra būtina nustatyti atitinkamų pasekmių vartotojui. Tokią išvadą ne kartą konstatavo teismai, nagrinėdami Reklamos įstatymo pažeidimo bylas. Europos teisingumo teismas 1998 m. liepos 16 d. priimtame sprendime byloje Nr. C-210/96, spręsdamas, ar aprašymas, prekės ženklas ar reklaminis tekstas galėjo suklaidinti vartotoją, neskyrė ekspertizės ar vartotojų apklausos, rėmėsi vien vidutinio vartotojo tikėtinų lūkesčių vertinimu. Taigi, nors Konkurencijos taryba nerinko ir neprivalėjo surinkti duomenų apie klaidinančia reklama padarytą žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad reklamoje buvo pateikti akivaizdžiai klaidingi duomenys, Konkurencijos taryba projektuodama teorinį vartotojo elgesį preziumavo, kad šia reklama buvo padaryta žala Konkurencijos įstatymo saugomiems vartotojo interesams. Pabrėžė, kad reklamoje pateikta klaidinga informacija nėra ta informacija, kurią be didelių pastangų galėtų patikrinti eilinis reklamos vartotojas. Tokio pobūdžio informacija yra specifinė ir reikalauja daug papildomų žinių ir atidumo. Atkreipė dėmesį, kad kreditų valdymo ir skolų išieškojimo rinkoje esant didelei konkurencijai bei nesant realioms galimybėms objektyviai patikrinti ir palyginti šias paslaugas teikiančių bendrovių paslaugų kokybę, labai svarbus yra įmonės įvaizdis, kurį UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ siekė susikurti Reklamos įstatymo draudžiamais metodais. Šiuo atveju vartotojui yra labai svarbi informacija, kurią galima gauti lengviausiai prieinamu būdu, t. y. internetu ar telefonu. UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ reklamoje internete klaidingai nurodydama, jog vykdo antstolių priežiūros funkciją, duoda nurodymus antstoliams pašalinti vykdymo proceso pažeidimus, kontroliuoja antstolių darbo organizavimą, areštuoja skolininkų turtą ir lėšas sudaro vartotojui kompleksines paslaugas teikiančios, patikimos ir rimtos įmonės įvaizdį, įgaliotos atlikti kitų institucijų kompetencijai priklausančias funkcijas, o tai galėjo klaidinti reklamos vartotojus ir skatinti jų ekonominį elgesį iš kitų analogiškas kreditų valdymo ir skolų išieškojimo paslaugas teikiančių bendrovių, pasirenkant būtent šią bendrovę. Pažeidimas negalėtų būti laikomas mažareikšmiu ir dėl nemažos klaidinančios reklamos skleidimo trukmės – reklama skelbta 2005 balandžio-spalio mėnesiais. Pareiškėjo teiginiai, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama su pertraukomis, ar kad dėl klaidinančios reklamos atsiradimo tinklalapyje kalta dingusi elektra, nesumažina UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ atsakomybės, o tik įrodo, kad šis ūkio subjektas pastoviai tikrino savo tinklalapį ir, net ir žinodamas, kad Konkurencijos taryba dėl jo skleidžiamos reklamos yra pradėjusi tyrimą, sąmoningai paliko tinklalapyje neteisingą informaciją. Neteisingos informacijos skleidimo laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl teisintis neapdairumu yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurencijos taryba iki tyrimo pradėjimo dėjo pastangas, kad užkirsti kelią klaidinančios reklamos skleidimui. Tačiau bendrovė, įsipareigojusi klaidinančios reklamos neskleisti, jos skleidimą atnaujino ir, kaip buvo minėta, tęsė gana ilgą laiką. UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ turėjo užtikrinti, kad neteisinga informacija nebūtų skelbiama bendrovės tinklalapyje, tačiau to nepadarė - tyrimo metu kelis kartus buvo tikrinamas bendrovės tinklalapis ir visais atvejais klaidinančia pripažintą reklamą galima buvo rasti. Todėl Konkurencijos taryba manė, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą, nėra pagrindo. Tokia sankcija tik paskatintų ūkio subjektą ir toliau nepaisyti Reklamos įstatymo reikalavimų.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime į skundą prašė palikti Konkurencijos tarybos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo skunde pateiki argumentai dėl nustatyto pažeidimo trukmės nepagrįsti. Pareiškėjas, teigdamas, kad klaidinančia reklama pripažinti teiginiai buvo skelbiami tik atskiromis vieno ar kito mėnesio dienomis, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, pareiškėjas tyrimo metu Konkurencijos tarybai teikdamas paaiškinimus raštu ir dalyvaudamas Konkurencijos tarybos posėdyje po to, kai buvo supažindintas su nustatytomis aplinkybėmis, nustatytų faktų dėl teiginių skelbimo trukmės neginčijo. Tretysis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjo teiginys, kad 2005 m. spalį dėl anksčiau atsiradusių sistemos klaidų, tikėtina, po kompiuterinės sistemos perkėlimo atsinaujino tik vienas iš anksčiau panaikintų teiginių, prieštarauja surinktiems įrodymams. Tai, kad informacija atsinaujino ne pati, bet buvo patalpinta asmenų, administruojančių šį puslapį, įrodo Lietuvos antstolių rūmų pateiktos internetinių tinklapių kopijos darytos 2005 m. birželio 14 d. ir 2005 m. spalio 25 d. Palyginus sakinius, kuriose skelbiama klaidinanti reklama, matyti, kad spalio mėnesį tekstas jau buvo redaguotas. Lietuvos antstolių rūmai manė, jog pareiškėjo teiginiai, kad neva klaidinanti reklama internetinėje svetainėje atsinaujindavo ne dėl jo kaltės, bet dėl pertraukiamo elektros tiekimo, tėra siekimas išvengti atsakomybės. Teigė, jog tuo atveju, jei UAB „Žvilgsnis iš arčiau" būtų ištrynusi administruojamame svetainės modulyje nurodytą informaciją, tai nutraukus elektros tiekimą ir vėl jį atnaujinus, informacija negalėtų atsinaujinti. Nurodė, jog vertinant ar padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, svarbu nustatyti pažeidimo sunkumą, kuris siejamas su kokybine pažeidimo charakteristika: įstatymo saugomų interesų padarytos žalos dydžiu, veiksmų intensyvumu. Pažymėjo, jog UAB „Žvilgsnis iš arčiau“, pateikdama vartotojams klaidingą informaciją, ne tik klaidino vartotojus, bet tuo pačiu sudarydamas savo teikiamų paslaugų prasme tariamai svaresnio skolų išieškojimo rinkos dalyvio įvaizdį, siekė pritraukti didesnę dalį klientų, paveikiant reklamos vartotojų sprendimus bei veiksmus, susijusius su minimų paslaugų įsigijimu, ir tokiu būdų nesąžiningai konkuravo su kitais skolų išieškojimo srityje veikiančiais rinkos dalyviais. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvoje veikiantiems antstoliams, kurie teikia analogiškas tiek ikiteismines, tiek teismines skolų išieškojimo paslaugas, reklama yra draudžiama įstatymu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 44 straipsnis), todėl konkurencingumo prasme klaidinanti reklama jų veiklai daro esminę žalą. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad savo veikloje paslaugų vartotojams taiko sutarties procedūrą, nepaneigia fakto, kad klaidinanti reklama galėjo paskatinti vartotojus pirkti būtent UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ teikiamas paslaugas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Lietuvos antstolių rūmai 2005 m. balandžio 14 d. raštu Nr. S-688 kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ internetiniame tinklapyje skelbiamų galimai klaidinančių reklaminių teiginių. Konkurencijos taryba 2005 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 1S-54 atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ veiksmų atitikimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, motyvuojant tuo, kad UAB ''Žvilgsnis iš arčiau“ raštu Konkurencijos tarybą informavo, jog internete tinklapyje skundžiamas reklaminis teiginys nebenaudojamas ir nėra duomenų, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ veiksmai padarė esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams. Konkurencijos taryba, gavusi pakartotiną Lietuvos antstolių rūmų 2005 m. birželio 21 d. raštą Nr. S-773, 2005 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 1S-74 nutarė pradėti tyrimą dėl UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ paslaugų reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“, 2005 m. balandžio-spalio mėn. internete tinklalapyje www.zia.lt, siūlydama savo paslaugas, naudojo tokio turinio reklamą: „<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“, bei 2005 m. balandžio-liepos mėn. internete tinklalapyje www.zvilgsnis.lt, reklamuodama savo paslaugas, nurodė tokio turinio reklamą: „<...> Skolos išieškojimo procese, jeigu nustatoma, jog skolą geriau išieškoti teisiniu keliu, tai pasiūlysime ją priteisti ir perduoti mūsų bendrovės Teisės departamento Antstolių skyriui, kuris be papildomų rūpesčių areštuos skolininkų turtą ir lėšas. Taip ne tik atgausite pinigus, bet ir lėšas išleistas skolų išieškojimui“.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas numato, jog antstolių procesinės veiklos kontrolė pavesta teismui, o antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina Teisingumo ministerija. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ internetiniuose tinklalapiuose skleidžiamoje reklamoje, tarpe kitų bendrovės atliekamų funkcijų, nurodė, jog vykdo antstolių priežiūros funkciją, duoda nurodymus antstoliams pašalinti vykdymo proceso pažeidimus, kontroliuoja antstolių darbo organizavimą, areštuoja skolininkų turtą ir lėšas, t. y. prisiima savo kompetencijai įstatymais ir kitais teisiniais aktais nepriskirtas funkcijas. UAB “Žvilgsnis iš arčiau“ 2005 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 05/05/04 pripažino, jog niekada nevykdė antstolio veiklos kontrolės ir kitų funkcijų, nurodytų skundžiamos reklamos teiginiuose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ interneto tinklalapyje www.zia.lt siūlydama savo paslaugą: „<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“, bei interneto tinklalapyje www.zvilgsnis.lt, reklamuodama savo paslaugas: „<...> Skolos išieškojimo procese, jeigu nustatoma, jog skolą geriau išieškoti teisiniu keliu, tai pasiūlysime ją priteisti ir perduoti mūsų bendrovės Teisės departamento Antstolių skyriui, kuris be papildomų rūpesčių areštuos skolininkų turtą ir lėšas. Taip ne tik atgausite pinigus, bet ir lėšas išleistas skolų išieškojimui“ sudarė vartotojui skolos išieškojimo taikiu būdu ir priverstinio skolos išieškojimo būdu teikiančios įmonės įvaizdį ir tokiu būdu klaidino vartotojus. Esant šioms aplinkybėms konstatuotas Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama su pertraukomis, ar kad dėl klaidinančios reklamos atsiradimo tinklalapyje kalta dingusi elektra, negali būti pripažintos aplinkybėmis šalinančiomis UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ atsakomybę. Bylos tyrimo medžiaga ir faktinių aplinkybių seka leidžia pagrįstai teigti, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ internetiniuose tinklapiuose nagrinėjamus reklaminius teiginius naudojo 2005 m. balandžio-spalio mėn., 2005 m. balandžio-liepos mėn. Pareiškėjo pateikti jo darbuotojų paaiškinimai ir nurodyti pareiškėjo raštai, teikiami Konkurencijos tarybai, negali būti laikytini įrodymais, paneigiančiais nustatytas pažeidimo aplinkybes. Todėl skunde nurodyti argumentai dėl neteisingai nustatytos pažeidimo trukmės buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pažeistus teisės santykius pagal jų svarbą visuomenėje, padarė išvadą, kad padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu. Įvertinus bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba tinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, paskirta bauda nėra per griežta, pagrįstai paskirta, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę. Konkurencijos tarybos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 2S-15 nurodytas įpareigojimas UAB  „Žvilgsnis iš arčiau“ per 20 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo internete tinklalapio www.zvilgsnis.lt. (arba www.zia.lt) tituliniame puslapyje paneigti skelbtą klaidinančią reklamą, neprieštarauja Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktui, atitinka viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus, faktines bylos aplinkybes, todėl teismas nusprendė, kad jo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliantas nurodo, kad:

1. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, informacija, atsakovo pripažinta klaidinančia reklama, buvo apelianto interneto tinklapyje ne nuolat, o su pertraukomis. Dėl elektros tiekimo pertraukimų reklaminis tekstas, atsakovo pripažintas klaidinančia reklama, atsinaujindavo, be to, ne visas tekstas, o tik jo dalis;

2. apelianto pateikti įrodymai įrodo kaltės formą dėl padaryto pažeidimo – pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Apeliantas bendradarbiavo su atsakovu, teikė paaiškinimus, vykdė nurodymus išimti informaciją, pripažinta klaidinančia reklama. Atitinkamai kaltės forma suponuoja, kad auklėjamųjų, prevencinių ir kitų susijusių tikslų už padarytą pažeidimą pasiekimui visiškai pakanka pažeidimą kvalifikuoti mažareikšmiu ir už pažeidimo padarymą skirti įspėjimą, o ne piniginę nuobaudą;

3. Pareiškėjo padarytas Reklamos įstatymo pažeidimo mastas yra mažas, su kuo sutinka ir pats atsakovas, atitinkamai, pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo – nerūpestingumo, taip pat iš dalies dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl nuolatinių elektros energijos tiekimo pertraukimų. Kaip nurodo pats atsakovas savo 2005 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 2S-15, apelianto reklama buvo skleista internete tinklapyje, kurio lankomumas yra 400 lankytojų per dieną. Jokiais kitokiais būdais, t. y. per televiziją, radiją ar spaudą reklama, kuri atsakovo pripažinta klaidinančia, nebuvo skelbiama. Atitinkamai, jei apelianto interneto tinklapio lankomumas yra 400 lankytojų per dieną, tai per metus lankytojų skaičius galėtų sudaryti apytiksliai 14 proc. Lietuvoje gyvenančių vartotojų – potencialių apelianto klientų. Kadangi reklama buvo skleidžiama žymiai mažiau nei vienerius metus ir ne nuolatos, o su pertraukomis, tai lankytojų skaičius, kurie galėjo reklamą matyti, realiai yra daug mažesnis. Todėl baudos auklėjamieji, prevenciniai ir kiti susiję tikslai būtų pasiekti ir pasinaudojant Reklamos įstatymo 22 straipsnio l dalyje suteikta galimybe skirti apeliantui įspėjimą, nes jo daryta veikla turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė;

4. Atsakovas ir atitinkamai teismas nevertino labai svarbios aplinkybės – tam, kad bet kuris vartotojas pasinaudotų apelianto paslaugomis, su vartotoju sudaroma išsami sutartis, kurios pavyzdys yra pateiktas atsakovui. Šios sutarties punktuose 2.2 su papunkčiais 2.2.1 - 2.2.7 ir 5.1 su papunkčiais 5.1.1 - 5.1.4 aiškiai įvardintos paslaugos, kurias apeliantas įsipareigoja suteikti sutartį pasirašiusiam asmeniui. Tai parodo, kad tikimybė, jog apelianto skelbta reklama gali padaryti bet kokios žalos yra labai menka. Atitinkamai šios aplinkybės taip pat įrodo, jog apelianto skelbta reklama, atsakovo pripažinta klaidinančia, tegali minimaliai įtakoti vartotojų ekonominį elgesį, nes jie su apelianto vykdoma veikla gali susipažinti susipažindami su pasirašoma sutartimi;

5. Atsakovas, motyvuodamas savo argumentus dėl baudos skyrimo pagrįstumo nurodė tik vieną aplinkybę – kad neva informacija buvo skelbiama ilgą laiką, tačiau visiškai neatsižvelgė į pažeidimo padarymo pobūdį ir mastą, į pareiškėjo kaltės formą, kitas svarbias aplinkybes. Ir teismas nenurodė jokių svarių argumentų dėl nuobaudos dydžio ar pagrįstumo, o tik lakoniškai nurodė, jog bauda nėra per griežta, pagrįstai paskirta ir tiek. Atsakovas netinkamai vertino pažeidimo trukmę, taip pat tokie menki argumentai nesurado jokio teisinio pagrindo skirti konkretaus dydžio nuobaudą, o svarbių aplinkybių nevertinimas ar netinkamas vertinimas sudarė galimybę priimti nepagrįstą ir menkai motyvuotą sprendimą. Todėl yra pažeistos Reklamos įstatymo 22 straipsnio l ir 10 dalys bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio l dalies nuostatos, pagal kurias apeliantui paskirta nuobauda. Teismas, priėmęs nepagrįstą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė faktus, kad apeliantas reklamą naudojo 2005 m. balandžio - spalio mėn. bei 2005 m. balandžio - liepos mėnesiais. Minėtų įstatymų pažeidimas suponavo tai, jog teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnį bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Konkurencijos taryba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo:

1. Reklamos įstatymas ūkio subjektams taikomų sankcijų dydžio, priklausomai nuo kaltės formos, nediferencijuoja, todėl apelianto motyvai, kad pažeidimo padarymas dėl neatsargumo leidžia pažeidimą vertinti kaip mažareikšmį ir skirti ūkio subjektui įspėjimą yra nepagrįsti ir atmestini;

2. reklamoje pateikti akivaizdžiai klaidingi duomenys leidžia preziumuoti, kad šia reklama buvo padaryta žala Konkurencijos įstatymo saugomiems vartotojų interesams. Kadangi klaidinančioje reklamoje pateikiami duomenys yra neteisingi, tai iki maksimumo padidina tikimybę, kad vartotojas, susipažinęs su reklamoje pateikta informacija bus suklaidintas – t . y. jam bus padaryta žala;

3. reklamoje pateikta klaidinga informacija nėra ta informacija, kurią be didelių pastangų galėtų patikrinti eilinis (paprastas) reklamos vartotojas. Tokio pobūdžio informacija yra specifinė ir reikalauja daug papildomų žinių ir atidumo;

4. klaidinanti informacija buvo patalpinta tituliniame bendrovės interneto tinklalapio puslapyje, kas dar labiau padidina tikimybę, kad neteisinga informacija pasieks 14 procentų potencialių bendrovės teikiamų paslaugų vartotojų;

5. su UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ pasirašomoje paslaugų teikimo sutartyje yra tik numatoma, kad bendrovė įgaliojama atstovauti kliento interesams, todėl tokia sutartis nėra papildomas informacijos šaltinis, iš kurio vartotojas gali sužinoti apie bendrovės realiai teikiamas paslaugas;

6. UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ reklamoje internete klaidingai nurodydama, jog vykdo antstolių priežiūros funkciją, duoda nurodymus antstoliams pašalinti vykdymo proceso pažeidimus, kontroliuoja antstolių darbo organizavimą, areštuoja skolininkų turtą ir lėšas sudaro vartotojui kompleksines paslaugas teikiančios, patikimos ir rimtos įmonės įvaizdį, įgaliotos atlikti kitų institucijų kompetencijai priklausančias funkcijas, o tai galėjo klaidinti reklamos vartotojus ir skatinti jų ekonominį elgesį: iš kitų analogiškas kreditų valdymo ir skolų išieškojimo paslaugas teikiančių bendrovių, pasirenkant būtent šią bendrovę. Priėmus ekonominį sprendimą pasirinkti būtent vieną, o ne kitą ūkio subjektą, nėra svarbu, kokias papildomas sutartis pasirašo reklamos vartotojas su jį suklaidinančia įmone;

7. paskirta 13 500 Lt piniginė bauda sudaro 0,48 proc. bendrovės bendrųjų metinių pajamų, t. y. bauda yra proporcinga pažeidimo sunkumui ir bendrovės dydžiui, o mažesnė bauda neleistų apeliantui pajusti jokių padarinių, įskaitant pažeidimų prevenciją;

8. nei Konkurencijos tarybai, nei teismui pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama būtent tomis dienomis, kurias pareiškėjas siekia nurodyti paneigime, atitinkamai prašydamas teismą pakeisti Konkurencijos tarybos nutarimu nustatytą įpareigojimą paneigti atitinkamus teiginius. UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ turėjo užtikrinti, kad neteisinga informacija nebūtų skelbiama bendrovės tinklalapyje, tačiau to nepadarė – tyrimo metu kelis kartus buvo tikrinamas bendrovės tinklalapis ir visais atvejais klaidinančia pripažintą reklamą galima buvo rasti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos antstolių rūmai taip pat prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pažymi, kad Reklamos įstatymo 21 straipsnio l dalyje nustatyta, kad už klaidinančios reklamos naudojimą atsako reklamos davėjas, jeigu jis neįrodo, kad šis įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės. Taigi, iš teisės normos hipotezės turinio matome, jog faktai, reikšmingi pažeidėjo kaltės formai nustatyti turi būti siejami su pačiu klaidinančios reklamos naudojimu. Todėl apelianto įrodinėjimas, apie klaidinančios reklamos skelbimo trukmės priežastis, nėra teisiškai reikšmingas įrodinėjant pažeidimo – klaidinančios reklamos naudojimo – padarymo kaltės formą. Atsižvelgiant į tai apelianto argumentai dėl padaryto pažeidimo kaltės formos turi būti atmesti, kaip nepagrįsti įrodymais. Be to, Lietuvos antstolių rūmai nurodo, kad UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ padarytas teisės pažeidimas buvo daromas tyčia, buvo ignoruojamas Konkurencijos tarybos pradėtas tyrimas ir klaidinančios reklamos naudojimas nenutrauktas, kas vertintina kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė, veika negali būti pripažinta mažareikšme, o paskirta bauda apeliantui yra adekvati padarytiems pažeidimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Reklamos įstatymo 22 straipsnio l dalis nustato, kad „Už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje išvardyti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų.“

Vertinant pagal faktines bylos aplinkybes, pareiškėjas atitinka Reklamos įstatymo reklaminės veiklos subjekto sąvoką (pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, reklaminės veiklos subjektas - reklamos davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas), iš bylos medžiagos matyti, kad jam paskirta 13500 Lt (mažesnė nei numatytas vidurkis) piniginė bauda, kuri sudaro tik 0,48 proc. bendrovės bendrųjų metinių pajamų.

Pareiškėjas neneigia paties klaidinančios reklamos skelbimo fakto, tačiau pažeidimą laiko mažareikšmiu, už kurį, jo nuomone atsakovas turėjo taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Pagal reklamos įstatymo 22 straipsnio l dalį, reklaminės veiklos subjektams neskiriama bauda, o vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą taikoma administracinė nuobauda – įspėjimas, tik tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams.

Apelianto teigimu, atsakovas turėjo apsiriboti administracinės nuobaudos – įspėjimo taikymu, kadangi apelianto pateikti įrodymai (informacija, atsakovo pripažinta klaidinančia reklama, buvo apelianto interneto tinklapyje ne nuolat, o su pertraukomis, dėl elektros tiekimo pertraukimų reklaminis tekstas, atsakovo pripažintas klaidinančia reklama, atsinaujindavo, be to, ne visas tekstas, o tik jo dalis) įrodo, kad pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo, jis bendradarbiavo su atsakovu, teikė paaiškinimus, vykdė nurodymus išimti informaciją, pripažintą klaidinančia reklama, Reklamos įstatymo pažeidimo mastas yra mažas, o auklėjamųjų, prevencinių ir kitų susijusių tikslų už padarytą pažeidimą pasiekimui visiškai pakanka pažeidimą kvalifikuoti mažareikšmiu ir už pažeidimo padarymą skirti įspėjimą, o ne piniginę nuobaudą, t.y. skundžiamu atsakovo nutarimu paskirta nuobauda yra neproporcinga ir neatitinka nuobaudos tikslų.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Reklamos įstatymo 1 straipsnio l dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto reklama buvo skleidžiama patalpinant ją tituliniame apelianto internetinio tinklalapio puslapyje, kurio lankomumas yra 400 lankytojų per dieną, o apelianto teigimu, tai galėtų sudaryti apytiksliai 14 proc. Lietuvoje gyvenančių vartotojų, kurie yra potencialūs apelianto klientai. Klaidinanti reklama buvo skelbta 2005 balandžio-spalio mėnesiais, t.y. ilgą laiko tarpą. Reklamoje pateikta specifinė, specialių teisinių žinių reikalaujanti informacija buvo iš esmės neteisinga (joje buvo nurodyta, kad apeliantas įgaliotas atlikti tokias funkcijas, kurias įstatymai priskiria kitų institucijų kompetencijai).

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto skleista klaidinančia reklama buvo siekiama iš esmės priešingų, nei nurodyta Reklamos įstatymo 1 straipsnio l dalyje, tikslų, klaidinančios reklamos skleidimu apelianto padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Tokia reklama daugiau nei pusę metų iš esmės buvo klaidinami apelianto interenetinio tinklalapio puslapį lankę apelianto teikiamų paslaugų vartotojai, ir tokiu būdu buvo pažeidžiama jų teisė į gerą teisingos informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimą. Klaidinančia reklama sudarydamas savo teikiamų paslaugų prasme tariamai svaresnio skolų išieškojimo rinkos dalyvio įvaizdį, ir tokiu būdu siekdamas pritraukti didesnę dalį klientų, apeliantas nesąžiningai konkuravo su antstoliais bei kitais skolų išieškojimo srityje veikiančiais rinkos dalyviais.

Kolegijos vertinimu, nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo skelbta reklama, atsakovo pripažinta klaidinančia, tegalėjo minimaliai įtakoti vartotojų ekonominį elgesį, nes jie su apelianto vykdoma veikla gali susipažinti susipažindami su pasirašoma sutartimi (šios sutarties punktuose 2.2 su papunkčiais 2.2.1 - 2.2.7 ir 5.1 su papunkčiais 5.1.1 - 5.1.4 aiškiai įvardintos paslaugos, kurias apeliantas įsipareigoja suteikti sutartį pasirašiusiam asmeniui). Pažymėtina, jog kliento su apeliantu pasirašoma paslaugų teikimo sutartis reglamentuoja tik kliento ir apelianto santykius, susijusius su apelianto teikiamomis paslaugomis klientui, bet nenustato apelianto, kaip skolų išieškojimo srityje veikiančio rinkos dalyvio, įgalinimų.

Apeliantas neteisingai nurodo, kad atsakovas netinkamai vertino pažeidimo trukmę (apelianto teigimu, vienas iš jo skelbtų teiginių - „<...> Skolos išieškojimo procese, jeigu nustatoma, jog skolą geriau išieškoti teisiniu keliu, tai pasiūlysime ją priteisti ir perduoti mūsų bendrovės Teises departamento Antstolių skyriui, kuris be papildomų rūpesčių areštuos skolininkų turtą ir lėšas. Taip ne tik atgausite pinigus, bet ir lėšas išleistas skolų išieškojimui“ buvo skelbiamas tik 2005 m. balandžio bei dalinai gegužės (iki 3 d.), birželio (nuo 13 d.), liepos (iki 4 d.) mėnesiais, o kitas - „<...> vykdo antstolių, kurie vykdo priverstinį išieškojimą, bankroto administratorių priežiūrą“) – tik 2005 m. balandžio bei dalinai gegužės (iki 3 d.), birželio (nuo 13 d.), liepos (iki 4 d.), spalio (5-27 d.) mėnesiais), o motyvuodamas savo argumentus dėl baudos skyrimo pagrįstumo, atsakovas nurodė tik vieną aplinkybę – kad neva informacija buvo skelbiama ilgą laiką, tačiau visiškai neatsižvelgė į pažeidimo padarymo pobūdį ir mastą, į pareiškėjo kaltės formą, kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tyrimo metu net kelis kartus tikrinant bendrovės tinklalapį, visais atvejais buvo rasta klaidinančia pripažinta reklama. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama tik jo nurodytomis dienomis. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, jog apelianto teiginiai, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama su pertraukomis, ar kad dėl klaidinančios reklamos atsiradimo tinklalapyje kalta dingusi elektra, nesumažina UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ atsakomybės, o tik įrodo, kad šis ūkio subjektas pastoviai tikrino savo tinklalapį ir, net žinodamas, kad Konkurencijos taryba dėl jo skleidžiamos reklamos yra pradėjusi tyrimą, sąmoningai paliko tinklalapyje neteisingą informaciją. Apeliantas turėjo užtikrinti, kad neteisinga informacija nebūtų skelbiama bendrovės tinklalapyje, tačiau to nepadarė.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu bei padaryta išvada, kad Konkurencijos tarybos 2005 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 2S-15 nurodytas įpareigojimas UAB  „Žvilgsnis iš arčiau“ per 20 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo internete tinklalapio www.zvilgsnis.lt. (arba www.zia.lt) tituliniame puslapyje paneigti skelbtą klaidinančią reklamą, neprieštarauja Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktui, atitinka viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus, faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo UAB “Žvilgsnis iš arčiau“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Stasys Gudynas

Nijolė Piškinaitė

Algirdas Taminskas