Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant vertėjai Marijai Vaičiūnaitei, pareiškėjos UAB „Studio moderna“ atstovams advokatams Mariui Navickui ir Vaidotui Kazlauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovėms Dainorai Anulytei ir Eglei Bajorinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Studio moderna“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Studio moderna“ skunde teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2012-12-20 nutarimą Nr. 2S-16 „Dėl „Dormeo“ čiužinių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymų reikalavimams“ ir bylą nutraukti. Nurodo, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi klausimą dėl „Dormeo“ čiužinių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams, 2012-12-20 nutarime Nr. 2S-16 (toliau – ir Nutarimas) nutarė pripažinti UAB „Studio moderna“ skleistą reklamą apie „Dormeo“ čiužiniuose esantį sidabrą klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 str. reikalavimusir skirti 48 000 Lt baudą. Mano, kad Nutarimas priimtas bei Konkurencijos tarybos išvados suformuluotos neatsižvelgiant į tyrimo metu pateiktų įrodymų visumą bei paaiškinimus, faktiškai vykusią tyrimo eigą, todėl yra neargumentuotos, nepagrįstos objektyviais duomenimis, o grindžiamos vieninteliu ginčytinu įrodymu - subjektyvia Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) pozicija. Nesutinka su Nutarimu, mano kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, suformuluotas neatsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei pateiktus įrodymus, dėl to naikintinas. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2011-10-27 atliktoje čiužinių „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ tyrimo naudojant jonizuojančiosios spinduoliuotės analizatorių NitonXL3t matavimo bandinio matavimo ataskaitoje nurodė, kad juose nebuvo aptikta sidabro (Ag) pėdsakų. Tik šiuo įrodymu remiantis ir buvo priimtas ginčijamas Nutarimas, į kitus pareiškėjos pateiktus įrodymus nebuvo atsižvelgta, jie nebuvo vertinami. Pažymėjo, kad sidabro pluošto buvimo faktą čiužiniuose grindė gamintojo „Healthcare Co., Ltd“ duomenimis; Nepriklausomos sertifikuotos bandymo laboratorijos TUV NORD bandymų ataskaita; Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimo protokolu Nr. T373; sidabro pluošto X-static gamintojo garantiniu raštu bei Oeko-Tex® ženklinimu. Nesutinka su tuo, kaip Konkurencijos taryba vertino gamintojo „Healthcare Co., Ltd.“ duomenis. Konkurencijos tarybos nuomone, gamintojo pateikta informacija apie prekės sudėtį negali būti vertinama tinkama ir pakankama reklaminių teiginių teisingumui pagrįsti, tačiau nepateikia argumentų, kokiais teisės aktais vadovaujantis padaryta tokia išvada, kadangi čiužinių gamintojo pateikti duomenys apie sidabro gijų egzistavimą čiužinių sudėtyje tyrimo eigoje taip pat buvo patvirtinti visais pareiškėjos pateiktais įrodymais, tame tarpe ir objektyviais duomenimis iš nepriklausomos sertifikuotos bandymo laboratorijos TUV NORD, o taip pat iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos. Nesutinka ir su Konkurencijos tarybos išvada, kad pareiškėja privalėjo turėti TUV NORD laboratorijos išvadas reklamos skleidimo metu, kadangi toks pakankamumo kriterijaus traktavimas yra neproporcingas teisės normos tikslams.  Reklamos  skleidimo metu sidabro buvimo faktą patvirtino ne tik gamintojo duomenys, bet ir sidabro pluošto X-static buvimo čiužinių sudėtyje faktas, taip pat ir Oeko-Tex® ženklinimas. Pareiškėjos pateikti kiti papildomi įrodymai taip pat tik patvirtino  čiužinių gamintojo  duomenis. Todėl mano, kad reklamos skleidimo metu turėjo pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad gamintojo pateikta informacija gali būti su subjektyvi, yra subjektyvi pati savaime, kadangi iš tyrimo medžiagos matyti, jog gamintojo pateikti duomenys buvo patvirtinti kitais pareiškėjos pateiktais įrodymais. Nesutinka ir su Konkurencijos tarybos teigimu, kad bandymams į TUV NORD laboratoriją buvo pateikti
ne tie patys čiužiniai, kuriais buvo prekiaujama ir kurių sudėtį tyrė Inspekcija, o buvo
siunčiama medžiaga, naudojama čiužinių gamybai, ir vien ši aplinkybė negali patvirtinti,
kad čiužiniuose buvo sidabro. Tokia išvada yra neobjektyvi ir padaryta neatsižvelgiant ne tik į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, bet ir į pačių čiužinių sudėtyje esančias sudėtines medžiagas ir pačių Čiužinių, kaip produktų, specifiką. Pažymėjo, kad pareiškėja 2012-04-20 raštu kreipėsi į Inspekciją su prašymu sudaryti galimybę gauti konkrečiai tų čiužinių pavyzdžius, su kuriais faktiškai Inspekcija atliko bandinį matavimą naudojant Niton XL3t700 tam, kad pareiškėja galėtų taip pat atlikti kontrolinius bandymus su tais pačiais čiužiniais. Tačiau Inspekcija informavo, kad neturi galimybės pateikti minėtų tų pačių čiužinių. Dėl to pareiškėja net neturėjo galimybės atlikti
kontrolinių bandymų su tais pačiais konkrečiais čiužiniais, juolab, kad Konkurencijos tarybos  tyrimas prasidėjo jau pasibaigus lojalumo akcijai, kuri baigėsi 2012-02-05. Konkurencijos taryba kartu su Inspekcija sukūrė situaciją, kai neįmanoma pakartoti tyrimo, o Nutarime Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad vienintelis Inspekcijos tyrimas yra tinkamas, o pareiškėjos pateikti tyrimai bei kiti įrodymai yra atmestini. Šiuo atveju situacija, kai pakartotinio tyrimo neįmanoma atlikti su tais pačiais čiužiniais, su kuriais bandymus atliko Inspekcija, yra paradoksali, kadangi Konkurencijos taryba Nutarime grįsdama savo išvadas remiasi vieninteliu Inspekcijos tyrimu, kurio negalima pakartoti, nes nebėra tyrimo dalyko. Čiužiniai susideda iš užvalkalo viršutinės dalies medžiagos, užvalkalo šoninės dalies medžiagos, užvalkalo apatinės dalies medžiagos ir užpildo. Sidabro pluoštas yra įaustas čiužinių užvalkalo viršutinės dalies medžiagoje, todėl į TUV NORD laboratoriją (kaip ir į kitą laboratoriją) ir buvo siunčiama tik užvalkalo viršutinės dalies medžiaga, naudojama „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ viršutinės dalies gamybai, kurią ištyrus ir buvo nustatytas sidabro pluošto buvimo faktas čiužiniuose. Nebuvo jokio tikslo siųsti viso čiužinio, kadangi tik vienoje jo sudedamojoje dalyje yra įausta sidabro gijų. Pažymėjo, kad visą prekybos čiužiniais laikotarpį (nuo 2011-09-19 iki 2012-02-05) čiužiniai, tame tarpe ir užvalkalo viršutinės dalis, buvo gaminami naudojant tokias pačias technologijas ir buvo tokios sudėties, kokia nurodyta gamintojo. Pareiškėja nebuvo gavusi jokios informacijos iš gamintojo apie čiužinių sudėties pakeitimą (tame tarpe ir užvalkalo viršutinės dalies medžiagos). Visą prekybos čiužiniais ciklą jų sudėtis, tame tarpe ir čiužinių užvalkalo viršutinė dalis, buvo ta pati, todėl Konkurencijos tarybos išvada, kad tik siuntus pačius čiužinius galėjo būti nustatytas sidabro buvimo faktas, yra nepagrįsta ir nelogiška. Konkurencijos taryba savo išvadose yra nenuosekli: pradžioje teigia, kad bandymams buvo pateikti ne tie patys čiužiniai, kuriais buvo prekiaujama ir kurių sudėtį tyrė Inspekcija (Nutarimo 60 p.), antra vertus, to paties punkto pabaigoje teigia, kad nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios neleido pareiškėjai pateikti bandymams akcijos metu prekyboje buvusių čiužinių. Taip pat nurodo, kad konkrečių čiužinių nei Inspekcija, nei Konkurencijos taryba neišsaugojo. Todėl neaišku, ko siekė Konkurencijos taryba - ar kad tyrimams būtų pateikti tie patys konkretūs čiužiniai, kuriuos tyrė Inspekcija, ar akcijos metu prekyboje buvę čiužiniai. Inspekcijos bandymai buvo atliekami pareiškėjai nedalyvaujant,  bandymams nusiųsti akcijos metu prekyboje buvusių čiužinių užvalkalo viršutinės dalies medžiagą. Nutarime nurodyta, kad tiek Inspekcija, tiek Konkurencijos taryba kreipėsi į Lietuvos tekstilės instituto Tekstilės bandymų laboratoriją (toliau – ir Tekstilės institutas) dėl išvados, ar metodas ISO 1833-7:2006 „Tekstilė. Kiekybinė cheminė analizė. 7 dalis. Poliamidinio ir tam tikrų kitokių pluoštų mišiniai (naudojant skruzdžių rūgštį) (toliau – ir ISO 1833-7:2006 metodas) gali būti taikomas nustatant sidabro buvimo faktą tekstilės gaminiuose, tačiau užklausimai yra suformuluoti netiksliai, nekorektiškai ir klaidingai. Užklausimuose nebuvo klausiama apie „sidabro pluošto“ buvimo fakto nustatymą, dėl to Tekstilės institutas ir atsakė, kad sidabras nėra pluoštinė medžiaga, todėl nurodytos serijos standartai negali būti taikomi jo
identifikavimui ir kiekio nustatymui tekstilės medžiagoje. Tai reiškia, kad buvo gautas
atitinkamas atsakymas į netiksliai, nekorektiškai ir klaidingai suformuluotus klausimus. Konkurencijos tarybai pateiktoje TUV NORD bandymų ataskaitoje yra aiškiai įvardinti rezultatai - 12 % padengtu metalu pluošto (yra metalo sidabro), t. y. TUV NORD laboratorijoje bandymai buvo atliekami pritaikant ISO 1833-7:2006 metodą, ir rezultatai gaunami tiriant šiuo ISO 1833-7:2006 metodu pluoštinę medžiagą, o ne sidabrą, kaip metalą, ar sidabrą, kaip metalo lydinį. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba neanalizavo sąvokos „sidabro  pluoštas“ ir neišsiaiškino šios sąvokos prasmės, todėl klaidingai vartojo sąvokas „sidabras“, „sidabro pluoštas“ viso tyrimo metu. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1007/2011 (toliau – ir Reglamentas) 3 straipsnio 1 paragrafo (b) dalimi, „tekstilės pluoštas“  - bet kuris iš šių pluoštų: medžiaga, kuriai būdingas lankstumas, plonumas ir didelis santykis tarp ilgio ir maksimalaus skersinio matmens, leidžiantys ją taikyti tekstilėje; lanksti juostelė arba vamzdelis, kurių matomasis plotis neviršija 5 mm, įskaitant juosteles, išpjautas iš platesnių juostų arba plėvelių, pagamintų iš medžiagų, naudojamų I priedo 2 lentelėje išvardytiems pluoštams gaminti, ir tinkamų taikyti tekstilėje. Reglamento I priede yra išvardintas tekstilės pluoštų pavadinimų sąrašas. Nurodyta, kad pluošto pavadinimas yra pavadinimas, atitinkantis pluoštus sudarančios medžiagos pavadinimą, pvz. metalo (metalinis, metalizuotas), asbesto, popieriaus, vartojamas atskirai ar kartu su žodžiais „siūlas“ arba „pluoštas“. Kitaip tariant, tai yra pluoštai, gaunami iš įvairių arba pirmiau Reglamente neminėtų medžiagų. TUV NORD laboratorijos ataskaitoje kalbama apie metalizuotą pluoštą, kuriame yra metalo sidabro. Tą patį patvirtina X-static sidabro pluošto gamintojo garantinis raštas. Sidabro gijos yra įaustos su kitais komponentais, todėl pluoštas ir yra vadinamas sidabro pluoštu, kas atitinka minėtas Reglamento normas. Sidabro pluošto sudėtyje yra sidabro mikrogijos, nematomos plika akimi (o ne sidabras, kaip metalas ar metalo lydinys, matomas plika akimi), tačiau esančios sidabro pluošto sudėtine dalimi, todėl klausimų formulavimo tikslumas turi esminės reikšmės (ar kalbama apie sidabro pluoštą, kurio sudėtine dalimi yra sidabro mikrogijos, ar kalbama apie sidabrą, kaip metalą) gaunant atsakymus į užduotus klausimus. Mano, kad Konkurencijos tarybos išvada, jog ISO 1833-7:2006 metodas apskritai negalėjo būti taikomas, yra klaidinga ir grindžiama gautu Tekstilės instituto atsakymu į nekorektiškai, netiksliai bei klaidingai suformuluotus Konkurencijos tarybos bei Inspekcijos klausimus. Taip pat nurodo, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, jog nešiojamas rentgeno fluorescencijos (XRF) analizatorius Niton XL3t 700 (toliau – ir „Niton XL3t 700“) yra tinkamas prietaisas sidabro pluošto buvimo nustatymui tekstilės gaminiuose. Inspekcijos paaiškinimuose yra teigiama, jog Niton XL3t 700 yra skirtas sunkiųjų metalų, tauriųjų metalų ir metalo lydinių kiekio nustatymui homogeninėje medžiagoje, tuo tarpu tekstilės audinys nėra homogeninė medžiaga, kaip pvz. plastikas. Be to, terminas „legiravimas“ vartojamas kalbant apie
lydinius, o šiuo atveju sidabro pluoštas - tai ne lydinys (lydinio luitas), o pluoštas. Taip pat
pačios Inspekcijos pateiktoje Niton XRF analizatorių reklaminėje medžiagoje anglų kalba
pažymima, kad minėti visų serijų įrenginiai yra skirti vaikiškų produktų bei elektronikos
tyrimams dėl švino bei kitų toksiškų medžiagų (vienoje iš antraščių yra skelbiama „Žaislai ir
vartotojų prekės / RoHS“. Pagal Inspekcijos pateiktą medžiagą Niton XRF analizatoriai
naudojami nustatant toksiškas medžiagas produktuose nuo žaislų iki juvelyrikos, nuo rūbų,
baldų iki pakuočių. Todėl Inspekcijos pateikiamas atsakymas yra neišsamus, kadangi jame nutylima, jog Niton XL3t 700, kuris neabejotinai priklauso NitonXRF analizatorių grupės šeimai, naudojamas nustatant toksiškas medžiagas produktuose. Nors nei Inspekcija, nei Konkurencijos taryba nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Niton XL3t 700 skirtas elektros ir elektronikos prekių atitikties tyrimams, tačiau tai prieštarauja paties Niton XL3t 700 vienintelio oficialaus atstovo ir   pardavėjo Lietuvos Respublikoje - UAB „Nepriklausomi tyrimai“, kurio įgaliotas atstovas pateikė patvirtinimą, kad Inspekcijos atstovas 2009-04-02 išklausė UAB „Nepriklausomi tyrimai“ organizuotą 8 val. mokymo programą „Dirbti rentgenofluorescenciniu analizatoriumi NITON XL 3t“ - oficialioje interneto svetainėje esančiai informacijai, jog 700 serijos NITON
analizatoriaus modelis pagal taikymo sritį yra elektros ir elektronikos prekių RoHS/WEEE
atitikties tyrimai (http://www.tyrimai.info/rankiniai-XRF-sprendimai), t. y. tyrimai dėl pavojingų medžiagų naudojimo pagal RoHS Direktyvą bei direktyvą dėl elektrinių ir elektroninių atliekų.   Taigi, Inspekcijos paaiškinimai prieštarauja oficialiai informacijai, teikiamai Inspekcijos atstovą apmokiusio subjekto oficialioje interneto svetainėje apie ginčo įrenginį. Niton XL3t 700 yra skirtas sunkiųjų metalų, tauriųjų metalų ir metalo lydinių kiekio nustatymui, t. y. Niton XL3t 700 yra skirtas metalų rentgenofluorescencinei analizei. Tai reiškia, kad jis nėra skirtas pluoštinės medžiagos analizei. Tuo tarpu tyrimo objektu turėjo būti sidabro pluoštas, o ne sidabras, kaip metalas ar sidabras, kaip metalo lydinys. Konkurencijos tarybai pateikto TUV NORD tyrimo, kurį užsakė, objektas, naudojant metodą ISO 1833-7:2006, buvo čiužinių audinys, kuriame buvo tiriamas sidabro pluoštas, o ne sidabras, kaip metalas ar metalo lydinys. Sidabro pluoštas yra smulkus gaminys, todėl negalima sutikti, kad Niton XL3t 700 jautrumas yra pakankamas ir kad Niton XL3t 700 yra pritaikytas atlikti tyrimams nustatant sidabro pluošto buvimą čiužinių audinyje taip, kaip tai atliko Inspekcija. Konkurencijos tarybos pradėto tyrimo metu tiriamoje čiužinių reklamoje kaip sudėtinė medžiaga nurodomas ne sidabras, o sidabro gijos. Kelia abejonių, ar Inspekcijai atliekant matavimą naudojant Niton XL3t 700 buvo laikomasi visų Niton XL3t 700 gamintojo Niton XL3t 700 naudojimo instrukcijoje nustatytų reikalavimų (instrukcija tyrimo metu pateikta nebuvo). Pareiškėja Konkurencijos tarybai dėl tyrimo išvadų pateikė eilę argumentų, dėl kurių abejotina, ar Niton XL3t 700 yra tinkamas įrenginys aptikti sidabro pluošto buvimą, ir nurodė, kad Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagoje niekur neatsispindi tokios esminės aplinkybės, kaip: kokiu įrenginio režimu buvo atliekamas tyrimas; kiek laiko truko kiekvienas tyrimas; nenurodyta, ir todėl neaišku, ar Niton XL3t 700 prieš naudojimą buvo sukalibruotas. Ši informacija yra itin svarbi, kadangi: priklausomai nuo režimo naudojami skirtingi filtrų nustatymai; priklausomai nuo medžiagos tankio yra naudojami skirtingi kalibravimo metodai prietaise; priklausomai nuo medžiagos, skiriasi energijos sugeriamumas. Pagal Instrukciją, siekiant tiksliai nustatyti medžiagų kiekius reikia: koreguoti storį; matuoti sudėjus kelis tiriamos medžiagos sluoksnius („sumuštinį“); Instrukcijoje nurodyta, kad jei Niton XL3t 700 buvo išjungtas daugiau nei 30 minučių, reikia palaukti 10 minučių, jį reikia patikslinti su bandymo mėginiu, kad būtų įsitikinta, kad rodomas teisingas rezultatas. Pažymoje nenurodyta, ar laikytasi šio reikalavimo; Instrukcijoje yra pateiktos kategorijos, tačiau nė vienoje iš jų nėra audinių. „Thin metal“ („plonas metalas“) skirtas folijai, o ne metalo pluoštui; tai, jog Niton XL3t 700 nėra skirtas medžiagos (audinių) analizei patvirtina ir ta aplinkybė, jog Instrukcijoje buvo ieškoma terminų „tekstilė“, „audinys“, „medžiaga“, „plonas audeklas“, „audinys, ataudai“, „drabužiai“, tačiau rezultatai yra tokie: „tekstilė“ apskritai nerastas, „audinys“ prie nurodymų kaip valyti įrenginį, bet ne kaip tyrimo objektas; „medžiaga“ - nerastas; „plonas audeklas“ vartojamas „kūno audinių ir organų“ kontekste, analizuojant saugą naudojantis įrenginiu, bet ne kaip tyrimo objektas; „audinys, ataudai“ – nerastas; „drabužiai“ – nerastas. Remiantis anglų kalba pateiktu kalibravimo pažymėjimu, Niton XL3t 700 kalibruotas su lydiniais ir plastikais, o ne su audiniais ir medžiagomis. Be to, kalibravimo data yra 2010.02.05. Inspekcijos pateiktuose bandymo rezultatuose nebuvo nurodyta, kokie buvo Niton XL3t 700 nustatymai, režimas, kiek laiko matuota, o iš bylos medžiagos darytina išvada, kad buvo matuojama pridėjus prietaisą prie čiužinio, todėl atsižvelgiant į tai, kad audinio, kuriame yra sidabro pluošto storis ir tankis mažas, daro išvadą, jog Inspekcija matavo čiužinių audinį naudodama šiai funkcijai nepritaikytą atlikti Niton XL3t 700 įrenginį. TačiauKonkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, visiškai ignoravo šiuos argumentus. Konkurencijos tarybos cituojamas Tekstilės institutas davė išvadą, kad įvairių elementų radimo ribos priklauso nuo pasirinkto metodo ir nuo naudojamos įrangos tikslumo. Pažymėjo, kad Inspekcijos atliktų matavimų ataskaita tyrimo medžiagoje buvo nepasirašyta, nėra konkrečiai identifikuoti čiužiniai,  su kuriais  buvo  atlikti matavimai, Inspekcija ir Konkurencijos  taryba neišsaugojo čiužinių, su kuriais Inspekcija atliko matavimus, Inspekcijos teiginys dėl Niton XL3t 700 jautrumo nėra grindžiamas jokiais objektyviais duomenimis, o tik žodiniais Inspekcijos atstovo paaiškinimais. Viso tyrimo metu tyrimo medžiagoje buvo nepasirašytas bandinio matavimo naudojant jonizuojančios spinduliuotės generatorių Niton XL3t 700 rezultatų dokumentas. Nors Konkurencijos tarybos teigimu originalus dokumentas pateiktas 2012-11-27 vykusio Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdžio metu, pareiškėja supažindinta su tokiu dokumentu nebuvo, jo kopija pateikta nebuvo. Todėl kyla abejonių, kaip Konkurencijos taryba priėmė Nutarimą, atsižvelgdama į pareigūnų pasiūlymus, suformuluotus vadovaujantis vieninteliu įrodymu, kuris buvo nepasirašytas, t. y. neturėjo oficialaus dokumento galios. Tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti kenksmingų (draudžiamų) medžiagų kiekį čiužiniuose, o ne sidabro pluošto buvimą. Sidabro pluošto sudedamąja dalimi esančios sidabro gijos nėra priskirtos prie kenksmingų (draudžiamų) medžiagų. Taip pat nurodo, kad, kadangi Konkurencijos taryba abejojo užsienyje, TUV NORD nepriklausomoje tyrimų laboratorijoje atlikto tyrimo naudojant metodą ISO 1833-7:2006 rezultatu, pareiškėja pateikė dar vieną bandymų protokolą, įrodantį sidabro gijų/sidabro pluošto buvimą čiužiniuose. Remiantis tyrimų protokolu Nr. T373, mišriapluoščiame verpale yra 4675 mg/kg sidabro (Ag). Tai pagrindžia pareiškėjos reklamoje esančius reklaminius teiginius apie sidabro pluošto/ sidabro gijų buvimą čiužinių sudėtyje. Pažymėjo, kad ir bandymo protokole Nr. 247-12 kalbama ne apie metalą sidabrą, ne apie sidabro lydinį, tačiau apie pluoštą. Taigi, reklaminius teiginius apie sidabro gijas čiužiniuose patvirtina dviejų nepriklausomų tyrimo laboratorijų atliktų tyrimų rezultatai. Konkurencijos taryba neobjektyviai ir šališkai interpretuoja faktus teigdama, kad bandymams buvo siunčiami ne prekyboje buvę čiužiniai. Tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti. Dėl gautų skirtingų rezultatų skirtingose laboratorijose, pažymėjo, kad abi laboratorijos naudojo skirtingus metodus, o taip pat ir skirtingą įrangą, o Konkurencijos tarybos cituojamas Tekstilės institutas davė išvadą, kad įvairių elementų radimo ribos priklauso nuo pasirinkto metodo ir nuo naudojamos įrangos tikslumo. Konkurencijos taryba taip pat nevertino aplinkybės, kad sidabro pluošto buvimą čiužiniuose patvirtina ir Oeko-Tex® ženklas, kuris apima įvairias čiužinių sudedamųjų dalių kategorijas, tame tarpe ir X-static sidabro pluoštą, kuris yra sudėtine čiužinių dalimi. Oeko-Tex® ženklas tik patvirtina, jog X-static sidabro pluošte nėra kenksmingų medžiagų, ir kad X-static yra sudedamąja čiužinių dalimi. Be to, X-static sidabro pluošto gamintojas pateikė garantinį raštą, kad čiužiniuose naudojamas tas pats trikotažinis audinys su X-static sidabro pluoštu, t. y. X-static sidabro pluoštas buvo visuose čiužiniuose, tame tarpe ir pagamintuose 2011 m. rugpjūčio -rugsėjo mėnesiais. Todėl šie duomenys taip pat turėjo būti vertinami ir analizuojami bendrai su kitais įrodymais. Nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad tyrimo metu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėja viso tyrimo metu padėjo Konkurencijos tarybai, bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais darbuotojais, nustatytais terminais teikė atsakymus, paaiškinimus bei įrodymus. Atsakovas 2012-11-27 vykusio bylos nagrinėjimo posėdžio metu nepaneigė pareiškėjos teiginio, kad pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, o tai remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Taip pat nesutinka su tuo, kad yra sunkinanti atsakomybę aplinkybė - pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Reklamos įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. Tyrimo išvadose visiškai neatsižvelgiama į tą aplinkybę, kad Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-11 buvo priimtas 2012-07-03, tuo tarpu pareiškėjos pažeidimas tariamai buvo daromas nuo 2011-09-19 iki 2012-02-05, t. y. apytiksliai 5 mėnesiai iki 2012-07-03 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-11 priėmimo datos. Todėl Konkurencijos tarybos išvada dėl sunkinančių aplinkybių prieštarauja Reklamos įstatymo 22 str. 11 d., kadangi Konkurencijos taryba nepagrįstai sutapatino du skirtingus dalykus - tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą (laiką) su administracinės nuobaudos paskyrimo momentu. Dėl neteisingai pritaikyto Reklamos įstatymo pareiškėjai paskirta neproporcinga ekonominė sankcija – bauda. Nors pareiškėja ir nesutinka su Konkurencijos tarybos Nutarimo išvadomis, ypač su išvada, kad skleista reklama apie čiužiniuose esantį sidabrą klaidinanti reklama ir pažeidžia Reklamos įstatymo 5 str. reikalavimus, tačiau jeigu teismas laikytųsi priešingos nuomonės, mano, kad nėra pareiškėjos kaltės dėl tariamo pažeidimo. Visi čiužinių gamintojo pateikti duomenys apie čiužinių sudėtį nurodė sidabro gijų buvimą, pareiškėja pasitikėjo gamintojo pateiktais duomenimis. Lietuvos Respublikos galiojantys teisės aktai nenumato pareiškėjui jokios pareigos tikrinti ar kitaip kvestionuoti gamintojo pateiktų dokumentų atitikimą tikrovei. Pareiškėjos skleisti reklaminiai teiginiai atitinka teisingumo kriterijų, kadangi pagrįsti pakankamais ir objektyviais duomenimis ir neginčijamais įrodymais dėl reklaminių teiginių teisingumo (b. l. 1-10).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė Konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja įvairiomis sklaidos priemonėmis nuo 2011-09-19 iki 2012-02-05 skleidė reklamą, kurioje vartotojai buvo informuojami apie galimybę palankiomis sąlygomis „Maxima“ parduotuvėse įsigyti „Dormeo renew silver clima“ ir „Dormeo renew silver clima plus“ čiužinius (toliau – ir „Dormeo“ čiužiniai), kuriuose yra sidabro pluošto. Būtent minėtose parduotuvėse buvo vykdoma akcija, kurios metu, surinkus atitinkamą kiekį lipdukų buvo galima įsigyti „Dormeo“ čiužinius su 50 proc. nuolaida. Konkurencijos taryba iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos gavo informaciją, jog atlikus patikrinimą vienoje iš „Maxima“ parduotuvių pagal vartotojų skundus, nenustatė, kad UAB „Studio moderna“ akcijos metu platintuose čiužiniuose yra sidabro. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl galimai klaidinančios „Dormeo“ čiužinių reklamos. Tyrimo metu Konkurencijos taryba UAB „Studio moderna“, kuri yra reklamos davėja, prašė pateikti reklamos teiginių teisingumą pagrindžiančius įrodymus, taip pat kreipėsi į Lietuvos tekstilės instituto tekstilės bandymų laboratoriją (toliau – ir Tekstilės institutas), Valstybinę ne maisto produktų inspekciją bei kitus subjektus dėl informacijos pateikimo. Konkurencijos taryba, išanalizavusi pateiktus duomenis, konstatavo, kad UAB „Studio moderna“ nepateikė neginčijamų įrodymų dėl reklaminių teiginių apie sidabro pluošto buvimą „Dormeo“ čiužiniuose teisingumo. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu. Atsižvelgiant į minėtą Reklamos įstatymo nuostatą, reklamos davėjui kyla pareiga įrodymus, pagrindžiančius reklamos teiginių teisingumą turėti reklamos skleidimo metu. Vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, priešingai nei teigia pareiškėja, reklaminių teiginių apie „Dormeo“ čiužiniuose esantį sidabro pluoštą skleidimo metu, reklamos davėjas jau turėjo turėti reklaminių teiginių teisingumą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau, kaip nustatė Konkurencijos taryba, reklamos skleidimo metu bendrovės turėti duomenys nepatvirtino reklaminių teiginių teisingumo. Pažymėjo, kad gamintojas, tikėtina, visada išliks subjektyvus savo pagamintai prekei, todėl jeigu reklamos davėjas akcentuoja reklamoje konkrečią prekės savybę, pačiam reklamos davėjui kyla pareiga įsitikinti konkrečios savybės teisingumu. Skleista reklama savo pobūdžiu buvo specifinė, t. y. joje buvo pateikiama tokia informacija, kurios vartotojas be papildomų pastangų negalėtų patikrinti, taigi jam beliko pasitikėti reklamos davėjo skleidžiama informacija. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, jeigu reklamos davėjas nėra įsitikinęs savo skleidžiamų reklaminių teiginių teisingumu, jis apskritai turėtų atsisakyti atitinkamų teiginių naudojimo reklamoje. Skleistoje reklamoje buvo akcentuojamas sidabro pluošto (kuris paprastai nėra įprasta tokios prekės sudėtinė dalis) buvimas „Dormeo“ čiužiniuose, taigi akcentuojama konkreti prekės savybė, kuri galėjo paskatinti vartotoją ją įsigyti, be kita ko, reklamoje akcentuojant ir teigiamą sidabro poveikį, pavyzdžiui, „ sidabras neleidžia veistis bakterijoms, užtikrina higieną ir nesugeria aplinkos kvapų“, „sidabras geriausiai praleidžia šilumą“. Taigi, UAB „Studio moderna“ prieš skleisdama teiginius apie sidabro buvimą „Dormeo“ čiužiniuose bei skatindama pirkti prekę, turėjo turėti ne šališkų, o objektyvių įrodymų, pagrindžiančių reklaminių teiginių teisingumą, kad būtų užtikrinti vartotojo lūkesčiai. Tuo tarpu, kaip parodė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atlikti bandymai, reklaminės akcijos metu tirtuose „Dormeo“ čiužiniuose, kuriais prekiauta „Maxima“ parduotuvėse sidabro apskritai nebuvo rasta. Pasikliovimas vien gamintojo pateikta informacija, kai nėra atlikta nepriklausomų laboratorinių tyrimų dėl specifinės prekės savybės, kuri skatina vartotoją pirkti prekę, kadangi jo lūkestis susijęs būtent su akcentuojama savybe bei jos poveikiu, nėra pakankamas tokio pobūdžio reklaminiams teiginiams pagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjos minimas garantinis raštas, kad atitinkamų modelių čiužiniuose naudojamas X-static sidabro pluoštas, taip pat yra gamintojo pateikta informacija, todėl taip pat nėra tinkamas įrodymas reklaminių teiginių teisingumui pagrįsti. Be to, nėra nurodyta garantinio rašto data ir kuriam laikotarpiui jis taikomas, todėl sudėtinga nustatyti ar garantinis raštas reklaminių teiginių skleidimo metu taip pat galiojo ir ar galiojo būtent „Maxima“ parduotuvėse prekiautiems „Dormeo“ čiužiniams. Taip pat tinkamu įrodymu reklaminių teiginių teisingumui pagrįsti nelaikytinas ir ekologinio ženklo Oeko-Tex® naudojimas ant čiužinių pakuočių. Reklama buvo skleista nuo 2011-09-19 iki 2012-02-05. Tyrimo metu nustatyta, kad sertifikato SHHO 060330 dėl ekologinio Oeko-Tex® ženklo galiojimo laikas pasibaigęs 2010-11-15 ir naujas bendrovės „TESTEX AG“ išduotas sertifikatas dėl ekologinio ženklo Oeko-Tex® pradėjo galioti tik nuo 2012-02-02, tuo tarpu akcijos metu pardavinėjami „Dormeo“ čiužiniai buvo pagaminti 2011 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Taigi, bet kokiu atveju, Oeko-Tex® ženklo konkretiems čiužiniams galiojimo laikotarpis neapima reklamos skleidimo laikotarpio, todėl nėra aktualus įrodymų vertinimui. Be to, Oeko-Tex® ženklas pažymi, kad prekės atitinka nustatyto standarto žmogiškuosius - ekologinius reikalavimus, tačiau nepagrindžia, jog „Dormeo“ čiužiniuose yra sidabro. Daro išvadą, kad UAB „Studio moderna“ reklamos skleidimo metu neturėjo neginčijamų įrodymų, patvirtinančių reklamos teiginių teisingumą. Dėl pareiškėjos pateiktų įodymų, nustojus skleisti reklamą, pažymėjo, kad kitus reklamos teisingumą pagrindžiančius įrodymus apie „Dormeo“ čiužiniuose esantį sidabro pluoštą, pareiškėja pateikė Konkurencijos tarybai tik pasibaigus reklamos skleidimo laikotarpiui, nors įstatymas reikalauja, kad reklamos davėjas tokius įrodymus turėtų jau reklamos skleidimo metu. Nesutinka, kad vėliau pateikti pareiškėjos įrodymai patvirtino gamintojo informaciją apie „Dormeo“ čiužinius. Pareiškėja kreipėsi į nepriklausomą bandymų ir sertifikavimo laboratoriją TUV NORD (Hangzhou) CO., LTD, Kinijoje (toliau – ir TUV NORD), tačiau tik Konkurencijos tarybai pradėjus tyrimą, taigi reklamos skleidimo metu tokių duomenų neturėjo. Pateiktose TUV NORD bandymų ataskaitose, be kita ko, buvo nurodyta „Dormeo“ čiužiniuose, su kuriais buvo atlikti bandymai, yra 12 proc. padengto metalu pluošto (yra metalo sidabro). Bendrovė paaiškino, kad bandymų metu buvo naudojamas metodas ISO 1833-7-2006, remiantis krosnelėje išdžiovinta mase. Tačiau, kaip nustatė Konkurencijos taryba, atlikti bandymai buvo ne su tais pačiais čiužiniais, kuriais buvo prekiaujama akcijos metu „Maxima“ parduotuvėse ir su kuriais atliko bandymus Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atliekant patikrinimą, tačiau su ta pačia medžiaga, kuri naudojama tirtų čiužinių modelių gamybai. Atsižvelgiant į tai, jog reklamoje nenurodoma, kurioje konkrečiai dalyje „Dormeo“ čiužiniuose yra sidabro pluošto, Konkurencijos taryba prašė pateikti duomenis dėl čiužinių, o ne atskirų jų dalių. Pareiškėja nepateikė įrodymų nei kad bandymai TUV NORD laboratorijoje buvo atlikti su čiužinių vienetais, kuriais buvo prekiaujama reklaminės akcijos metu, nei su čiužiniais, kuriuos tikrino Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Į klausimą ar čiužiniai buvo siunčiami iš Lietuvos į TUV NORD laboratoriją Kinijoje, pareiškėja oficialaus atsakymo nepateikė, todėl Konkurencijos taryba neturėjo galimybių įsitikinti, kokie čiužiniai, ar jų medžiaga buvo siunčiami į TUV NORD laboratoriją. Pažymėjo, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija bylos nagrinėjimo metu Konkurencijos taryboje paaiškino, kad bandymai su „Dormeo“ čiužiniais buvo atlikti patikrinimo vietoje, t. y. konkrečioje „Maxima“ parduotuvėje, todėl čiužinių mėginių Valstybinė ne maisto produktų inspekcija savo patalpose neturėjo, tačiau tai neužkirto kelio UAB „Studio moderna“ atlikti bandymus su akcijos metu neparduotais čiužiniais, kadangi kaip nustatė Konkurencijos taryba, iš 149 664 čiužinių, buvo parduoti 137 185 čiužiniai. Tačiau, kad bandymai būtų atlikti su neparduotais „Dormeo“ čiužiniais, pareiškėja įrodymų taip pat nepateikė. Pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos duomenimis, kadangi būtent minėta institucija Lietuvoje yra kompetentinga atlikti tokio pobūdžio bandymus. Buvo ištirta 10 vienetų „Dormeo“ čiužinių, kurie buvo identifikuoti, ir nei viename čiužinyje minėta institucija sidabro pėdsakų neaptiko. Konkurencijos taryba šiuo atveju, vertindama reklamos teiginių teisingumą, vadovavosi turimais įrodymais byloje. Jeigu UAB „Studio moderna“ nesutiko su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis, galėjo nustatytas aplinkybes ginčyti kompetentingoms institucijoms, tačiau pareiškėja kreipėsi dėl tyrimų į TUV NORD laboratoriją tik po to, kai Konkurencijos taryba paprašė jos pateikti reklaminių teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis. Konkurencijos taryba nustatė, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija „Dormeo“ čiužinius tyrė jonizuojančiosios spinduliuotės analizatoriumi Niton XL3t 7000 (toliau – ir analizatorius Niton XL3t 700). Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai suteikta veiklos su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais licencija, o „Dormeo“ čiužinių bandymus atliko Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausiasis valstybinis inspektorius, kuriam suteikta licencija naudoti jonizuojančios spinduliuotės šaltinius. Naudotas tyrimui aparatas - analizatorius Niton XL3t 700 - skirtas sunkiųjų metalų, tauriųjų metalų ir metalų lydinių kiekio nustatymui, be kita ko, ir tekstilės gaminiuose. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija paaiškino, kad minėtas aparatas nustato tik metalų kiekį gaminiuose, tuo tarpu, prietaisu neatpažintos kitos medžiagos įvardintos balastu. Dėl būdingo didelio cheminio giminingumo su metalais, prietaisas „Dormeo“ čiužinių patikrinimo metu atpažino halogenams priskiriamus chromą ir bromą, tuo tarpu sidabro net ir tarp atlikto bandymo metu aptiktų neatpažintų medžiagų (balasto) negalėjo būti. Pažymėjo, kad neturi kompetencijos atlikti tokio pobūdžio tyrimų ar įvertinti, kuris sidabro radimo čiužinyje būdas tokio pobūdžio tyrimams atlikti yra tinkamiausias, tačiau vertino pateiktus duomenis ir nenustatė aplinkybių, kodėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atlikti bandymai su „Dormeo“ čiužiniais turėtų būti vertinami kaip nepatikimi ir neteisingi. Pažymėjo, kad gamintojo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad čiužiniuose yra 1 proc. sidabro (kaip metalo), todėl atlikus tyrimus, bet kokiu atveju sidabro, kaip metalo, turėjo būti rasta. Be to, ir pareiškėjos pateiktoje medžiagoje apie X-static sidabro pluoštą, kuria ji remiasi, nurodoma, kad X-static vidutiniškai sudaro apie 15 proc. gryno sidabro. Taigi, visos aplinkybės, priešingai nei teigia pareiškėja, patvirtina, kad „Dormeo“ čiužiniuose turėtų būti ne tik sidabro pluošto, tačiau ir sidabro, kaip metalo. Pareiškėja nurodo, kodėl jos nuomone, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos naudojamas prietaisas čiužiniams tikrinti buvo netinkamas, tačiau jos teiginiai nepagrįsti. Konkurencijos taryba nėra išdavusi licencijos minėtam prietaisui, todėl nėra kompetentinga vertinti ar minėtas prietaisas tinkamai naudojamas, ar ne. Konkurencijos taryba vertino jai Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pateiktus įrodymus ir neturėjo pagrindo jais abejoti. Tuo labiau, buvo kreiptasi į Tekstilės institutą ir aiškintasi, kokiais metodais įmanoma identifikuoti sidabrą ir nustatyti jo kiekį tekstilės medžiagoje. Nustatyta, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos naudotas analizatorius Niton XL3t 700 nustato tikrinamos medžiagos sudėtį analizuodamas skleidžiamo rentgeno spindulio fluorescencinius atspindžius, o tai atitinka Tekstilės instituto nurodytą fluorescencinės rentgenospektrinės analizės metodą. Taigi, Konkurencijos taryba ėmėsi ir papildomų priemonių tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su sidabro nustatymui naudojamo metodo tinkamumu. Pareiškėja ginčija Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos naudotą metodą ir prietaisą, kuriais buvo tiriami „Dormeo“ čiužiniai, tuo tarpu nei patikrinimo, atlikto reklamos skleidimo metu, nei iki reklamos skleidimo pabaigos, reklamos davėjas UAB „Studio moderna“ neturėjo ir nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie būtų paneigę Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos išvadas. Tuo tarpu, vertindama reklaminių teiginių teisingumą, Konkurencijos taryba pagrįstai rėmėsi tais įrodymais, kurie buvo pateikti reklamos skleidimo metu ir pagrįstai nurodė, kodėl vėliau pateikti pareiškėjos įrodymai nepagrindžia reklaminių teiginių teisingumo. Pažymėjo, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija patikrinimą dėl „Dormeo“ čiužinių atliko, gavusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą, kuriame nurodyta, kad gauti vartotojų pranešimai, kuriuose vartotojai, be kita ko, abejoja dėl „Dormeo“ čiužinių reklamoje nurodytų savybių - kad čiužiniai yra pagaminti iš sidabro pluošto apvalkalo. Atsižvelgiant į tai, minėta institucija paprašė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos nustatyti, ar teikiamos į rinką prekės atitinka „Dormeo“ čiužinių saugos, kokybės, tinkamo ženklinimo deklaruojamuosius ir privalomuosius reikalavimus. Taigi, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atliko visus nurodytus veiksmus bei nenustatė, kad „Dormeo“ čiužinių sudėtyje būtų tiek reklamoje, tiek produktų sudėtyje deklaruojamo sidabro. Nors pareiškėjos teigimu, sidabras nėra kenksminga (draudžiama) medžiaga, todėl jos minėtas aparatas negalėjo nustatyti, tačiau, kaip nurodė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, pats prietaisas identifikuoja ne tik kenksmingas medžiagas, bet apskritai naudojamas sunkiųjų metalų, tauriųjų metalų ir metalų lydinių kiekio nustatymui, be kita ko, ir tekstilės gaminiuose. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad sidabro nustatymo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atliktas bandymas negalėjo apimti. Dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijoje atliktų tyrimų nurodo, kad pareiškėja bandinius tyrimams padavė tik 2012-06-25, o minėti tyrimai atlikti 2012-06-29, kai tuo tarpu reklama baigta skleisti 2012-02-05. Konkurencijos tarybai nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog tai tie patys „Dormeo“ čiužiniai dėl kurių buvo vykdoma akcija. Tekstilės instituto bandymų protokole Nr. 247-12 nurodyta, kad bandinius atrinko ir pateikė užsakovas. Duomenys apie bandomojo objekto tyrimo metodą nepateikti. Kitos informacijos, leidžiančius spręsti apie pateiktus bandinius, Konkurencijos tarybai nurodyta nebuvo. Taip pat nurodo, kad pareiškėja, iš pradžių ginčijusi Tekstilės instituto atsakymą bei aplinkybę, kokiais metodais galima identifikuoti sidabrą ir nustatyti jo kiekį čiužiniuose, kadangi pareiškėjos teigimu, „Dormeo“ čiužiniuose buvo ne sidabro kaip metalo, o sidabro pluošto, vėliau nurodė, kad ir pati kreipėsi dėl tyrimų atlikimo pagal vieną iš nurodytų Tekstilės instituto nurodytų metodų. Pažymėjo, kad ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija naudojo vieną iš Tekstilės instituto nurodytų metodų, tačiau sidabro pėdsakų čiužiniuose neaptiko. Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijoje nustatytas 0,1 proc. sidabro kiekis čiužiniuose, akivaizdžiai skiriasi nuo gamintojo dokumentų, kuriais, be kita ko, rėmėsi pareiškėja, grįsdamas reklaminių teiginių teisingumą, jog čiužiniuose yra 1 proc. sidabro, kas buvo nurodyta ir ant pačių čiužinių. Dėl pareiškėjos teiginio, kad Konkurencijos taryba priėmė Nutarimą, atsižvelgdama į pareigūnų pasiūlymus, suformuluotus vadovaujantis vieninteliu įrodymu, kuris nebuvo pasirašytas, taigi, neturėjo oficialaus dokumento galios, nurodo, kad protokolas, kuris, pareiškėjos teigimu, neturėjo oficialaus dokumento galios, buvo patvirtintas Valstybinės ne maisto produktų institucijos tikrumo žyma, kaip nustatyta Dokumentų rengimo taisyklėse. Kita vertus, pranešime yra formuojama ne Konkurencijos tarybos pozicija, o Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus pozicija ir Konkurencijos taryba galutinį sprendimą priima, įvertinusi visas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, bei išklausiusi šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu. Bylos nagrinėjimo metu Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pateikė pasirašytą dokumentą, kuris identiškas tyrimo metu byloje buvusiam dokumentui, taigi nėra pagrindo abejoti dėl jo tikrumo, o ginčijamas Nutarimas yra paremtas oficialiais įrodymais. Neturėjo pagrindo abejoti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pateikta informacija apie akcijos metu „Maxima“ parduotuvėse tirtus čiužinius, t. y. jog „Dormeo“ čiužiniuose nebuvo aptikta sidabro. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų reklaminės akcijos metu skleistų teiginių teisingumą. Konkurencijos taryba, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja skleidė klaidinančią reklamą ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 str. reikalavimus. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, neva Konkurencijos taryba nepagrįstai neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir konstatavo, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė neproporcingą baudą. Pagal Reklamos įstatymo 22 str. 7 d. nuostatas už klaidinančios reklamos naudojimą skirtinos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant UAB „Studio moderna“ baudą atsižvelgta į tai, kad skleista reklama apie „Dormeo“ čiužiniuose esantį sidabro pluoštą neatitiko teisingumo kriterijaus, į pažeidimo trukmę bei mastą. Nustatyta, kad nagrinėjamos reklamos sklaidos trukmė labai ilga, mastas - labai didelis, kadangi reklama nuo 2011-09-19 iki 2012-02-05 skleista televizijoje iš viso 327 kartus; spaudos leidiniuose iš viso 34 reklaminiai skelbimai ir 3 reklaminiai straipsniai; reklaminiais lankstinukais - 900 000 vienetų; tinklalapyje www.maxima.lt. Puslapis, kuriame buvo publikuojama „Dormeo“ čiužinių reklama, buvo peržiūrėtas 144 450 unikalių vartotojų. Tuo tarpu, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bet nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pažeidimo padarymo pakartotinumas. Nesutinka, kad Konkurencijos taryba netinkamai taikė Reklamos įstatymo 22 str. 10 d. nuostatą, nepagrįstai nepripažino UAB „Studio moderna“ bendradarbiavimo tyrimo metu lengvinančia aplinkybe. Tai, kad pareiškėja pateikė Konkurencijos tarybai prašomus dokumentus ar kitus duomenis savaime nelaikoma lengvinančia aplinkybe. Be to, reklamos teisingumo vertinimo atveju, reklamos davėjo pareiga yra pagrįsti reklaminių teiginių teisingumą. Bendrovei kyla pareiga pateikti Konkurencijos tarybai prašomus dokumentus, todėl tai, kad pareiškėja tyrimo metu vykdė įstatyme numatytą pareigą ir teikė tyrimui atlikti reikalingą ir prašomą informaciją nereiškia, kad tai gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo nuostatą bei teismų praktiką, Konkurencijos taryba pagrįstai nenustatė minėtos lengvinančios aplinkybės. Dėl pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pažymėjo, kad Konkurencijos taryba 2012-07-03 nutarime Nr. 2S-11 pripažino UAB „Studio moderna“ skleistą reklamą klaidinančia ir skyrė 29 500 Lt baudą. Tą pačią dieną Nutarimas paskelbtas Konkurencijos tarybos internetiniame tinklalapyje, šio nutarimo UAB „Studio moderna“ neapskundė, Nutarimas yra įsiteisėjęs. Taigi, per metus konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas skleidžiant klaidinančią reklamą dėl „Dormeo“ čiužinių yra jau antras padarytas šio įstatymo pažeidimas. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad pakartotinumas yra siejamas ne su administracinės nuobaudos paskyrimu, o su klaidinančios reklamos skleidimo laikotarpiu. Konkurencijos taryba pažeidimo padarymo faktą konstatuoja priimdama nutarimą ir būtent nuo šios datos skaičiuojamas pakartotinumas. Būtent tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konkurencijos taryba pagrįstai pažeidimo padarymą skaičiavo nuo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, o ne nuo reklamos skleidimo laikotarpio. Įvertinus aplinkybes, kad UAB „Studio moderna“ skleista reklama neatitiko teisingumo kriterijaus, buvo labai ilgos trukmės, labai didelio masto, pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Reklamos įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo, pareiškėjai skirta 48 000 Lt bauda yra proporcinga, pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad klaidinanti reklama skleista ne dėl bendrovės kaltės, todėl ji atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą (b. l. 41-50).

Atsakovės atstovai teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip nustatyta proceso šalių atstovų paaiškinimais ir pateiktais įrodymais, tyrimas dėl „Dormeo“ čiužinių reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams pradėtas 2012-06-19 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-80 (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos II tomas, b. l. 18-19), gavus 2012-03-05 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prašymą su priedais (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos I tomas, b. l. 1-76), kuriuo Konkurencijos tarybos buvo prašoma ištirti, ar „Dormeo“ čiužinių reklama apie jų užvalkaluose esantį sidabro pluoštą bei šių čiužinių pakuočių ženklinimas tekstilės ženklu Oeko-Tex® nėra laikytina klaidinančia reklama. Atlikusi tyrimą, Konkurencijos taryba ginčijamu 2012-12-20 nutarimu Nr. 2S-16 nutarė pripažinti UAB „Studio moderna“ skleistą reklamą apie „Dormeo“ čiužiniuose esantį sidabrą klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, ir už šį pažeidimą, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidimo pakartotinumą, skirti UAB „Studio moderna“ 48 000 Lt baudą (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos IV tomas, b. 28-34).

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėja UAB „Studio moderna“ pateikė Konkurencijos tarybai įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos iniciatyva ir interesais nuo 2011-09-19 iki 2012-02-05 skleistos reklamos apie čiužiniuose „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ esantį sidabrą teiginius.        

Išvadą, kad UAB „Studio moderna“ skleista reklama apie „Dormeo“ čiužiniuose esantį sidabrą yra klaidinanti, Konkurencijos taryba padarė atsižvelgdama į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos 2011-10-27 atlikto čiužinių „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ patikrinimo MAXIMA LT, UAB parduotuvėje „Maxima XX“, esančioje Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, rezultatus, t. y., duomenis, jog jonizuojančiosios spinduliuotės analizatoriumi Niton XL3t 7000, siekiant nustatyti kenksmingų (draudžiamų) medžiagų kiekį, ištyrus 11 įvairių pločių (90 cm, 120 cm, 140 cm, 160 cm) „Dormeo“ čiužinių, nustatyta, kad juose sidabro (Ag) nėra. UAB „Studio moderna“ reklamos teiginius dėl čiužiniuose esančio sidabro turinčius patvirtinti įrodymus Konkurencijos taryba pripažino esant nepakankamus dėl įvairiausių priežasčių – tyrimui pateikta ne akcijos metu parduodamų čiužinių medžiaga arba nėra duomenų, kad pateikta būtent šių čiužinių medžiaga, panaudotas netinkamas tyrimo metodas ir pan., taip pat nuolat pabrėžiant, kad nėra duomenų, jog bandymams buvo pateikti MAXIMA LT, UAB platinti čiužiniai, apie kurių specialias savybes ir buvo skleidžiama reklama.

Teismui paskyrus ekspertizę, kurios metu būtų siekiama atsakyti į klausimą ar čiužinių „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ mišriapluoščiame verpalo poliesteriniame pluošte, esančiame čiužinių viršutinės užvalkalo dalies sudėtyje, yra sidabro, Lietuvos teismo ekspertizės centro, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę, ekspertai pateikė išvadą, kad tirti pateiktų čiužinių viršutinės užvalkalo dalies dvisluoksnio trikotažo apatiniame sluoksnyje įmegzto mišriapluoščio verpalo poliamidų pluoštų sudėtyje yra sidabro (b. l. 133-136).

                 Reklamos apie „Dormeo“ čiužiniuose esantį sidabrą skleidimo ir ginčijamo nutarimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, kurio tikslas – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti, be kita ko, numatė, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (Reklamos įstatymo 2 str. 7 d., 2008-01-11 įstatymo Nr. X-1414 redakcija), o klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (Reklamos įstatymo 2 str. 4 d., 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1871 redakcija). Reklamos įstatymo 5 str. (2008-01-11 įstatymo Nr. X-1414 redakcija), kuriame įtvirtintas draudimas skleisti klaidinančią reklamą, nustatyti papildomi kriterijai, padedantys identifikuoti klaidinančią reklamą ir t. t., be kita ko, numatė: draudžiama naudoti klaidinančią reklamą (Reklamos įstatymo 5 str. 1 d.); kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d.); reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių (Reklamos įstatymo 5 str. 6 d.); kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo (Reklamos įstatymo 5 str. 7 d.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad ginčijamo atsakovės nutarimo ir jos atstovių teismo posėdyje nurodyti argumentai apie UAB „Studio moderna“ įrodymų, pagrindžiančių reklamos teiginius dėl čiužiniuose esantį sidabrą, nepakankamumą, yra nepagrįsti: kaip pažymi ir pati atsakovė ginčijamame nutarime (nutarimo 67 p.), nagrinėjamoje reklamoje pateikiamos informacijos apie čiužiniuose esantį sidabrą (sidabro pluoštą) patikrinimas yra itin specifinis,  reikalaujantis specialių prietaisų arba tyrimų, todėl ir UAB „Studio moderna“, neturėdama pagrindo abejoti gamintojo patikimumu, priešingai nei teigia atsakovė (ginčijamo nutarimo 56 p.), galėjo savo reklamos teiginius apie čiužiniuose esantį sidabrą grįsti gamintojo pateikiama informacija apie gaminio sudėtį. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors audinių pluoštai, kurių sudėtį sudaro ir įvairiais metalais padengtos audinių gijos, nėra plačiai naudojami, savaime tai nėra itin išskirtinis ar technologiškai beveik neįmanomas produktas, todėl, teismo vertinimu, daugiau abejonių galėtų kelti tokio gaminio deklaruojamos savybės arba, kas nėra šios bylos ginčo dalykas, o ne jo sudėtis, t. y. ar produkte apskritai yra sidabro. Nors kiti UAB „Studio moderna“ pateikti įrodymai – Kinijos bandymų ir sertifikavimo laboratorijos TUV NORD ataskaita, kurioje nurodoma, kad bandymui pateiktų „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ čiužinių modelių pilkame audinyje yra 12 proc. padengto metalu pluošto (yra metalo sidabro) (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos II tomas, b. l. 47-58), VMTI Fizikinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės instituto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimų protokolai, kuriuose nurodoma, jog UAB „Studio moderna“ pateiktos „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ čiužinių megztinės medžiagos atraižos pluoštinė sudėtis – medvilnė ir poliesterinis pluoštas, pluoštinės kokybinis analizės metu (mikroskopinis tyrimas) nustatyta, kad medžiagoje esančio mišriapluoščio verpalo (poliesterinis pluoštas ir medvilnė ) poliesterinis pluoštas padengtas tam tikra danga, kiekybinės analizės metu – kad šis mišriapluoštis verpalas sudarytas iš 98.5 proc. medvilnės ir 1 proc. poliesterinio pluošto, o šiame poliesteriniame pluošte (1 proc.) yra 0,1 proc. Ag  (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos IV tomas, b. l. 11-14) – nepatvirtina, kad bandymams buvo pateikti MAXIMA LT, UAB platintų ar identiškų čiužinių medžiaga, tai savaime nesudaro jokio pagrindo nesivadovauti šiais įrodymais: ginčui reikšmingi teisės aktai šiuo atveju, priešingai nei, pavyzdžiui, muitų teisės (dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą), nenustato, kokiais konkrečiai įrodymais reklamos davėjas turi pagrįsti savo reklamos teiginių teisingumą, juo labiau – kad kompetentingos valstybės institucijos patikrinimo rezultatus, fiksuotus atitinkamuose protokoluose, galima paneigti tik akredituotų laboratorijų išvadomis, padarytomis ištyrus būtent kompetentingos valstybės institucijos tirtus arba aptartu būdu atrinktus produktų pavyzdžius. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pats UAB „Studio moderna“ medžiagos pateikimas bandymams (tos pačios grupės čiužinių tyrimas Kinijoje ir čiužinio užvalkalo atraižos) pateikimas neprieštaravo nei protingumo, nei sąžiningumo principams, juo labiau, kad esant valiai elgtis nesąžiningai, tai bet kokiu atveju galėjo būti padaryta labiau įtikinamai, išoriškai formalizuotai, nors vėlgi visų aplinkybių, susijusių su bandinių atrinkimu, patikrinti objektyviai nebūtų galima. Pažymėtina, kad nesant specialaus teisinio reglamentavimo dėl įrodymų pateikimo, Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo reikalauti pateikti konkrečius įrodymus – pavyzdžiui, išsaugoti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos čiužinius, teikti tirti tik MAXIMA LT, UAB perduotus platinti tirtus čiužinius, o duomenims esant prieštaringiems, pati tokio tyrimo neatliko, nors, kaip matyti iš 2012-11-30 protokole fiksuoto Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovės paaiškinimo, tokia galimybė buvo: buvo galima ištirti iš vartotojų surinktus čiužinius (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos IV tomas, b. l. 6).

Ginčijamo nutarimo teiginys (Nutarimo 61 p.), kad Tekstilės institutas nurodė, jog ISO 1833 serijos bandymų metodų standartuose pateikiami įvairių mišinių kiekybinės cheminės analizės metodai taikomi tiriant pluoštą, esantį bet kokioje tekstilės medžiagoje, tuo tarpu sidabras nėra pluoštinė medžiaga, todėl minėti metodai nėra tinkami sidabro kiekiui medžiagoje nustatyti, nėra reikšmingas: Kinijos bandymų ir sertifikavimo laboratorijos TUV NORD ataskaita dėl atlikto bandymo metodo nėra itin informatyvi  (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos II tomas, b. l. 47-58), be to, VMTI Fizikinių ir technologijos mokslų centro Tekstilės institutui, kuris ir pasisakė dėl šio metodo netinkamumo sidabrui tekstilės medžiagoje nustatyti (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos II tomas, b. l. 106), savo bandymu protokole, apibendrindamas kito neapibūdinto tyrimo rezultatus, pasisako dėl sidabro buvimo tekstilės medžiagoje (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos IV tomas, b. l. 12),

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus teismo paskirtos ekspertizės rezultatus, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos čiužinių „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ tyrimo jonizuojančiosios spinduliuotės analizatoriumi Niton XL3t 7000 duomenys kelia abejonių, todėl negali būti laikomi objektyviais: nors savaime nėra pagrindo teigti, kad čiužinių audeklo tyrimas jonizuojančiosios spinduliuotės analizatoriumi Niton XL3t 7000 tam, kad nustatyti ar produkte, tame tarpe – ir audinio pluošte, yra metalų, nėra galimas (Konkurencijos tarybos tyrimo bylos II tomas, b. l. 23-35, 93-94, 106 A; b. l. 59-75), akivaizdu, kad tyrimo, kuris yra momentinis, rezultatus gali įtakoti daugybė faktorių – prietaiso kalibravimas, panaudojimas tiksliai pagal instrukciją ir t. t. Įvertinus gamintojo pateikiamą informaciją ir kitų tyrimų, kurių atlikimo procedūra aprašyta detaliau, rezultatus, jau kyla abejonių, ar nebuvo padaryta klaidų atliekant tyrimą jonizuojančiosios spinduliuotės analizatoriumi Niton XL3t 7000. Be to, savaime negalima atmesti ir aplinkybės, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos tirti čiužiniai buvo nekokybiški, t. y. tirtų čiužinių užvalkale ar jo dalyje nebuvo gijų, padengtų sidabru, dėl gamybinio broko, kas patvirtintų tam tikro čiužinių kiekio nekokybiškumą, tačiau ne visų MAXIMA LT, UAB platintų čiužinių „Dormeo Renew Silver Clima“ ir „Dormeo Renew Silver Clima Plus“ sudėties neatitikimą gamintojo nurodytai sudėčiai, atitinkamai – ir reklamos teiginių apie juose esantį sidabrą klaidingumą.

Kadangi kiekvienas individualus administracinis aktas turi būti grindžiamas objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), ginčijamas nutarimas naikinimas (ABTĮ 89 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjos skundo dalyke nurodytas prašymas nutraukti bylą nėra tenkinamas: nors naikinant ginčijamą nutarimą tyrimo byla iš esmės yra baigiama, nei ABTĮ, nei Reklamos įstatymas nenumato, kad teismas, naikindamas nutarimą, galėtų nutraukti bylą, tokia teismo sprendimo rūšis nėra numatyta ir panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 34 str.).

Pagal ABTĮ 44 str. 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 45 str. 1 d. nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „Studio moderna“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012-12-20 nutarimą Nr. 2S-16 „Dėl „Dormeo“ čiužinių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymų reikalavimams“.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Irena Paulauskienė

Donatas Vansevičius