Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjų UAB „Klaipėdos Translit“ atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ atstovui advokatui Daiviui Švirinui, UAB „Limarko jūrų agentūra“ ir UAB „Limarko“ atstovui advokatui Andriui Ivanauskui, UAB „Baltlanta“ atstovams advokatams Onai Gailiuvienei ir Aleksejui Savčenkai, UAB „Amber bay“ atstovams advokatams Anai Novosad ir Zigmui Aloyzui Vilkui, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ atstovui advokatui Pranui Makauskui, UAB Prekybos namai „Skelmė“ atstovams Galinai Lavrenovai ir Anatolijui Samodurovui, UAB „Volfra-Klaipėda“ atstovui advokatui Dainiui Čičeliui ir atstovui Vladimirui Semionovui, UAB “Baltic forwarding and shipping” atstovei Jurgitai Vdovinskei, UAB „Afalita“, UAB „Baltnautic shipping LTD“, UAB „Litma“ UAB „Green terminal“, UAB „WM H. Muller&Co“, UAB „Arijus“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“, UAB „Uosto vartai“ atstovei advokatei Ievai Sodeikaitei, UAB „Afalita“, UAB „Baltnautic shipping LTD“, UAB “Baltijos pervežimai”, UAB „Litma“ UAB „Green terminal“, UAB „WM H. Muller&Co“,  UAB „Arijus“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Nurminen Maritime“,  UAB Jūrų agentūra „Lepūnas“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Uosto vartai“ atstovams advokatams Elijui Burgiui, Mariui Intai, UAB “Baltijos pervežimai” atstovui advokatui Grigorijui Saveljevui ir atstovui Arūnui Jankauskui, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB “Fertimara”, Lietuvos ir Latvijos „Astramara“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija,  UAB „MK Laivyba“, UAB “Baltic forwarding and shipping”, UAB “Jūrtransa” UAB “BPA” atstovams advokatams Mariui Juoniui ir Karoliui Kačerauskui, Lietuvos ir Latvijos „Astramara“ atstovams Romui Gedminui ir Rimvydui Pilitauskui, UAB „Nurminen Maritime“ atstovui Romui Žimkui, UAB „Jungtinė ekspedicija“ atstovui Andriui Armonaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VPA Logistics“ atstovei advokatei Linai Darulienei, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovėms Linai Simonaitytei – Venckuvienei ir Simonai Tolušytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Amber Bay, UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba, atsakovė), tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „VPA Logistics“, UAB „Unitek“, BUAB „Koralita“, BUAB „Passat“, dėl nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB ,,Amber bay“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr.2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymo) 5 straipsnio ir SEVS 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, o šių punktų nepanaikinus – pakeisti skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir sumažinti UAB „Amber Bay“ paskirtą baudą iki 38 801 Lt bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patikslintame skunde (t. 11, b. l. 106-125) nurodė, kad po 2006 m. nebuvo Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (toliau – ir LLMAA) narių bendros valios elgtis pagal LLMAA rekomendacijas laikantis tarifų. Nėra teisinio pagrindo teigti, jog draudžiamas susitarimas tęsėsi po 2006 m., kadangi iš esmės neliko jokių draudžiamo susitarimo buvimo bei jo koordinavimo (įgyvendinimo) elementų, kurie buvo būdingi susitarimui iki 2006 m., išskyrus deklaratyvią LLMAA Etikos kodekso nuostatą, įpareigojančią netaikyti žymiai mažesnių tarifų nei LLMAA rekomenduoti. Nesutinka su atsakovės vertinimu, kad tai, jog 2006-04-25 LLMAA valdyba posėdyje išnagrinėjusi UAB „Wm. H. Mueller&Co“ „nesąžiningus veiksmus“ – „dempingavimą“, nurodė, jog reikia „stengtis vengti tokių situacijų, o užsakovų pasiūlymus apdoroti remiantis LLMAA rekomenduojamų agentavimo tarifų lentele“, iš esmės pabrėžė LLMAA ateities tikslą – siekti, jog būtų vadovaujamasi LLMAA rekomenduojamasi tarifais ir taip paneigė ūkio subjektų teiginį, jog susitarimas nutrūko po 2006 m. LLMAA Valdybos sprendimas neiškėlė naujo tikslo, jis tik patvirtino prieš tai egzistavusią taisyklę. Minėtas valdybos posėdis buvo paskutinis, kuriame buvo aptariami tarifai bei jų taikymas ir paskelbta rekomendacija „stengtis vengti tokių situacijų“ buvo tik deklaracija, kuri nebuvo vėliau paremta jokiais faktiniais veiksmais, jokiomis įgyvendinančiomis priemonėmis. Net ir darant prielaidą, kad LLMAA valdybos siekis kurį laiką darė tam tikrą poveikį LLMAA nariams, tikėtina, kad tas poveikis negalėjo būti ilgalaikis, nes po 2006-04-25 neegzistavo nei vieno susitarimo laikymosi kontrolės priemonės, kuri galėjo padėti palaikyti šį siekį gyvybingą. Konkurencijos taryba Nutarime nepagrįstai sureikšmina tarifų skelbimo LLMAA interneto puslapyje faktą. LLMAA interneto tinklapyje buvo aiškiai pabrėžiamas tarifų rekomendacinis pobūdis. Vien rekomenduojamų tarifų skelbimo faktas nepatvirtina visų LLMAA narių valios jų laikytis ir be papildomų kontrolės priemonių, kurių po 2006 m. nebeliko, negalėjo patvirtinti nei tarifų privalomumo, nei susitarimo egzistavimo. Etikos kodekso nuostata, numatanti drausminę atsakomybę už žymiai mažesnių nei asociacijos rekomenduoti tarifų taikymą, paskutinį kartą buvo taikoma 2006-04-25 LLMAA valdybos posėdyje. Su tarifais susiję klausimai buvo iš naujo svarstomi tik nuo 2010 m. gegužės mėnesio, kai Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą ir aktyviai atliko atskirus tyrimo veiksmus. 2010-07-02 tarifai buvo paskelbti negaliojančiais LLMAA Drausminio komiteto posėdyje, pabrėžiant jų ir Etikos kodekso 2.4.4.6 punkto neaktualumą. 2010-07-13 atsižvelgiant į LLMAA Drausminio komiteto sprendimą, iš LLMAA interneto svetainės buvo pašalinti skelbti nebeaktualūs tarifai. Kadangi paskutiniai su tarifų taikymu susiję veiksmai buvo atlikti 2006-04-25, laikytina, jog Susitarimas tęsėsi ne ilgiau kaip iki 2006-04-25. Laikant, jog paskutinis vėliausias „draudžiamas“ LLMAA ir jos narių veiksmas buvo atliktas 2006-04-25, pagal iki 2011-05-03 galiojusią Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies redakciją, 2009-04-25 buvo suėjęs 3 metų sankcijų skyrimo terminas, todėl Konkurencijos taryba nutarime nepagrįstai netaikė senaties termino ir visiškai nepagrįstai skyrė UAB „Amber Bay“ baudą už dalyvavimą susitarime.

Nepaisant visiems skirtos bendros bazinės baudos dydžio, Konkurencijos taryba ją diferencijavo, atsižvelgdama į kiekvieno ūkio subjekto pajamų, gautų iš laivų aptarnavimo veiklos, ir bendrųjų metinių pajamų 2010 m. santykį. Pagal laivų agentavimo paslaugų teikimo veiklos santykį su kitomis veiklomis Konkurencijos taryba ūkio subjektus suskirstė į keletą grupių. Bauda ūkio subjektams buvo sumažinta priklausomai nuo to, kuriai grupei jie buvo priskirti. UAB „Amber Bay“ buvo priskirta antrai ūkio grupei, nes bendrovės pajamos iš laivų agentavimo veiklos 2010 m. sudarė 1 928 700 Lt, t. y. 18,8 procentų. Konkurencijos tarybos nurodytos UAB „Amber Bay“ pajamos iš laivų agentavimo veiklos 2010 m. neatitinka realybės ir yra 10 kartų didesnės nei tikrosios pajamos. Jeigu nebūtų padaryta skaičiavimo klaida, bendrovė būtų priskirta trečiai ūkio subjektų grupei, o jai skirtas baudos dydis sumažintas 80 procentų. Bendrovei paskirta bauda yra neproporcinga, neteisinga ir neprotinga bei diskriminacinio pobūdžio: ūkio subjektai, kurių pagrindinė veikla buvo laivų agentavimas ir kurių pažeidimo mastas gerokai didesnis nei UAB „Amber Bay“, atsižvelgiant į su pažeidimu susijusias pajamas, gavo gerokai mažesnes baudas nei bendrovė vien dėl to, kad bauda buvo skaičiuojama nuo bendrųjų metinių pajamų, vėliau baudos dydį mažinant atsižvelgiant į su pažeidimu susijusias pajamas (jų procentą bendrųjų metinių pajamų sumoje). Skirta bauda 2,6 karto viršijo iš agentavimo veiklos 2010 m. gautas pajamas ir beveik 12,6 karto – 2010 m. gautą pelną. Skaičiuojant baudą buvo pažeistas skaidrumo principas, nes iš Konkurencijos tarybos nutarimo nėra aišku, kaip konkrečiai su laivų agentavimo veikla susijusios pajamos įtakojo baudos sumažinimą bendrovei bei kitiems ūkio subjektams, todėl negalima nustatyti, ar nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas Konkurencijos tarybai atsižvelgiant į ūkio subjektų su pažeidimu susijusias pajamas bei jų dalį bendruosiuose pajamose. Nesuprantama Konkurencijos tarybos išvada, jog LLMAA pažeidimas truko bent iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Konkurencijos taryba plačiai rėmėsi Europos Sąjungos bei Lietuvos teismų praktika, kurioje aiškiai įtvirtinta, jog tam, kad būtų sudarytas susitarimas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį), pakanka, jog atitinkamos įmonės išreikštų bendrą valią elgtis rinkoje tam tikru apibrėžtu būdu, tuo tarpu bendros valios išreiškimo forma nėra taip svarbi, jei ji tiksliai perteikia šalių valią elgtis rinkoje pagal susitarimo sąlygas, nepaisant dalyvavimo susitarime subjektyvių siekių. Be to, šalių valia gali išplaukti tiek iš sutarties sąlygų, tiek iš jų elgesio. Drausminis komitetas 2010-07-02 sprendime tik bendrai patvirtino nebeaktualių bei nebegaliojančių rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų negaliojimą ir nesvarbu, kokia forma tai buvo padaryta, nes LLMAA narių elgesys faktiškai seniai patvirtino, kad šie tarifai nebeaktualūs ir praktiškai netaikomi, o Susitarimas ilgiausiai tęsėsi iki 2010-07-02, todėl UAB „Amber Bay“ pažeidimo trukmė turėtų būti 9 metai (nuo 2001 m. kovo mėnesio iki 2010-07-02). Bendrovė Konkurencijos tarybai pateikė jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o būtent, kad UAB „Amber Bay“ neįgyvendino susitarimo, t. y. nesilaikė LLMAA rekomendacinių minimalių tarifų ir rinkoje veikė pagal konkurencijos principus. Iš Konkurencijos tarybai ir teismui pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad 70 procentų atvejų bendrovės taikyti laivų agentavimo tarifai buvo mažesni arba gerokai mažesni nei LLMAA rekomenduoti minimalūs agentavimo tarifai, o tai patvirtina, kad UAB „Amber Bay“ sąmoningai  ir nuosekliai nukrypo nuo LLMAA rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų ir turėdama visas galimybes jų laikytis, Susitarimo nerealizavo, o su rekomenduojamais minimaliais agentavimo tarifais sutampantys agentavimo tarifai yra sąlygoti atsitiktinumo bei kliento norų ir nepaneigia rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nesilaikymo fakto. LLMAA narių elgesys, kuris Konkurencijos tarybos įvertintas kaip draudžiamas susitarimas dėl rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nustatymo, buvo nulemtas valdžios institucijos veiksmų. Įtarimus dėl galimo rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų neteisėtumo Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo taryba išreiškė 1998-10-06, tačiau jokie tyrimai dėl rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nebuvo atlikti, per 13 metų nė karto nebuvo išreikšta įtarimų dėl jų galiojimo ar taikymo neteisėtumo. Tokiu elgesiu institucija iš esmės suteikė ūkio subjektams teisėtą lūkestį ir teisinį tikrumą, jog rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nustatymo ir taikymo veiksmai neprieštarauja konkurencijos teisės normoms, draudžiančioms kainų fiksavimą, taigi iš esmės antikonstitucinis elgesys buvo leidžiamas valdžios institucijos.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 12, b. l. 65-86) nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesiogini arba netiesiogini prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Sudarymo faktas bei susitarimas yra įrodyti nutarime, todėl teisingai konstatuota, kad LLMAA nariai susitardami per LLMAA nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, sudarė draudžiamą susitarimą, kurio tikslas buvo riboti konkurenciją nustatant laivų agentavimo paslaugų minimalias kainas, t. y. LLMAA nariai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir SESV veikimo 101 straipsnį. Visi konkurentų susitarimai, kuriais siekiama nustatyti (fiksuoti) prekės ar paslaugos kainą yra pripažįstami kaip ribojantys konkurenciją pagal savo tikslą ir yra laikomi itin žalingais, kadangi jie tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultatą – trukdo formuotis konkurencingai prekės ar paslaugos kainai. Tiriant tokius susitarimus, nėra būtina įrodinėti tokio susitarimo ar veiksmų realaus neigiamo poveikio konkurencijai, nes jie laikomi ribojančiais konkurenciją ab initio. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101  straipsnio taikymo praktiką narystė bet kokioje asociacijoje (tiek aktyvi, tiek pasyvi ar neutrali) sudaro plačias galimybes ir tam tikru mastu įpareigoja ūkio subjektą, kuriam, be kita ko, gali būti taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir įstatymų žinojimo reikalavimai, domėtis asociacijos veikla, joje priimamais sprendimais ar nusistovėjusiais elgesio standartais. Buvimas asociacijos nariu paprastai reiškia, kad asmuo pritaria asociacijos taisyklėms ir elgesiui, bei leidžia manyti, kad narys žino, jog asociacija veikia remiantis tiesioginiu ar netiesioginiu narių palaikymu, sutikimu ir parama ne tik įstatuose nurodytai veiklai, bet ir faktinei asociacijos veiklai. Net jeigu asociacijos narys vienareikšmiškai ir neišreiškė pritarimo asociacijos susitarimui, tačiau jam neprieštaravo, laikoma, kad jis prie tokio susitarimo yra prisijungęs. Nutarime nustatyta, kad pareiškėja užsiėmė laivų agentavimo veikla, 2001 m. kovo mėnesį prisijungė prie LLMAA ir dalyvavo jos veikloje iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos. 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priėmus Etikos kodeksą, jo nuostatos tapo privalomos LLMAA nariams, o taip pat ir pareiškėjai. Įstodama ir dalyvaudama LLMAA veikloje, UAB „Amber Bay“ išreiškė valią prisijungti prie draudžiamo susitarimo, kurį sudarė LLMAA nariai per juos vienijančią asociaciją. Tvirtina, kad nesant jokių įrodymų, jog pareiškėja viešai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo, tačiau esant akivaizdiems įrodymams, kad bendrovė iš esmės naudojosi LLMAA tarifais, ji pagrįstai pripažinta prisijungusia prie draudžiamo susitarimo. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika tam, kad būtų galima konstatuoti, jog yra pažeidimas, pakanka įrodyti, jog formaliai nutraukta sutartis ir toliau kelia tokias pat pasekmes. LLMAA atveju nebuvo formalaus draudžiamo susitarimo nutraukimo. Nagrinėjamu atveju draudžiamas susitarimas nebuvo nei formaliai nutrauktas, nei pats faktiškai nutrūko 2006 m., todėl Konkurencijos taryba neprivalėjo vertinti draudžiamo susitarimo pasekmių arba draudžiamo susitarimo įgyvendinimo. Konkurencijos taryba nutarime tinkamai konstatavo, jog pareiškėja padarė pažeidimą, kuris truko nuo 2001 m. kovo mėnesio iki tyrimo pabaigos (2011 m. rugpjūčio mėnesio). Tai, kad draudžiamas susitarimas galiojo iki 2011 m. patvirtina LLMAA įstatai, Etikos kodeksas, 2006-04-25 LLMAA valdybos sprendimas, 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas. 2006-04-25 LLMAA valdybos posėdyje LLMAA dar kartą patvirtino savo nariams pareigą laikytis LLMAA nustatytų tarifų ir ateityje. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo institucijose ir kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Faktinių aplinkybių visuma įrodo, kad LLMAA nustatė tarifus ir įpareigojo savo narius jų laikytis. Vien tai, kad minimalūs laivų agentavimo tarifai pavadinti rekomendaciniais, įtakos pažeidimo vertinimui nedaro, nes nutarime buvo nustatytas tarifų tikslas riboti konkurenciją, be to, toks LLMAA tarifų nustatymas yra privalomas pagal savo prigimtį. UAB „Amber Bay“ buvimas LLMAA nare, jos dalyvavimas priimant Etikos kodeksą ir teikiant skundus dėl LLMAA narių nesilaikančių LLMAA tarifų ir kita aktyvi veikla LLMAA, nagrinėjamu atveju neabejotinai rodo, kad ji prisijungė prie draudžiamo susitarimo. Tai, kad pareiškėja teigia, jog neįgyvendino draudžiamo susitarimo po 2006 m. niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas, kurio tikslas fiksuoti kainas, pasibaigė de facto 2006 m. ar kad UAB „Amber Bay“ tuo metu būtų iš jos pasitraukusi. Argumentai, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai sureikšmina 2006 m. galiojusią LLMAA Etikos kodekse numatytą pareigą laikytis LLMAA tarifų ir šių tarifų skelbimo LLMAA  internetiniame tinklalapyje yra nepagrįsti ir nepaneigia to, kad  draudžiamas susitarimas galiojo ir pareiškėja jame dalyvavo ir po 2006 m. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Bendrovė nepateikė Konkurencijos tarybai įrodymų, kad stojimo į LLMAA metu ji nesutiko laikytis LLMAA nustatytų tarifų ir apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė visiems LLMAA nariams. Pagal ESTT praktiką nebylus pritarimas draudžiamam susitarimui, viešai neatsiribojant nuo jo turinio arba nepranešant apie jį administracinėms institucijoms, sudaro palankias sąlygas pažeidimui tęsti ir neleidžia jo atskleisti. Toks bendrininkavimas yra pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą ir todėl gali pagrįsti ūkio subjekto atsakomybę. UAB „Amber Bay”, dalyvaudama LLMAA veikloje ir neatsiribodama nuo draudžiamo susitarimo teisėtai buvo pripažinta pažeidusia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimus ir kad šis pažeidimas truko visą pareiškėjos narystės LLMAA laikotarpį nuo 2001 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn., t. y. 10 metų. Drausminio komiteto sprendimas negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu sprendimu, kuriuo būtų nutrauktas LLMAA pažeidimas, ypač esant tokiai sprendimo formai ir neapibrėžtai jo teisinei galiai, nėra pagrindo teigti, jog visi LLMAA nariai supras ir vertins jį būtent kaip LLMAA ir jos narių valią rekomenduojamų tarifų panaikinimo atžvilgiu.

Konkurencijos įstatyme yra numatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų. UAB „Amber Bay“ 2011-07-07 rašte Nr. (2.1-23)6V-1450 nurodė, kad 2010 m. iš viso gavo 10 210 661 Lt pajamų, o pajamų, gautų iš laivų agentavimo turėjo iš viso 2 488 790 Lt, o tai sudaro 23,6 procentų. Atsižvelgusi į tai, bendrovė priskirta prie antrosios ūkio subjektų grupės, kurių laivų agentavimo veikla sudaro mažesnę veiklos dalį visoje veikloje. Tokia pajamų iš laivų agentavimo veiklos dalis bendrosiose pajamose negali būti laikoma nežymia, o Konkurencijos taryba nepadarė techninės skaičiavimo klaidos. Kiekvienas konkurencijos įstatymo pažeidimas yra individualus ir pažeidimo pavojingumą gali lemti įvairios su individualiu pažeidimu susijusios aplinkybės, neįmanoma savaime tiesiogiai palyginti skirtingose bylose taikytas baudas ir taip ginčyti pagrįstumą bei teisėtumą. Konkurencijos tarnyba tinkamai atsižvelgė į su pažeidimu susijusias pajamas, tinkamai diferencijavo baudas bei paskyrė proporcingą ir teisingą baudą. Vien aplinkybė, kad UAB „Amber Bay“ skirta bauda viršija jos pajamas, gautas iš laivų agentavimo veiklos, nereiškia, kad jai skirta bauda yra neproporcinga ar neteisinga bei pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. Atsakovė nutarime aiškiai įvardijo, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis ūkio subjektai buvo suskirstyti į tam tikras grupes baudų skyrimo tikslais. Pareiškėjai taikyti lengvinančios aplinkybės dėl draudžiamo susitarimo įgyvendinimo nėra pagrindo, kadangi UAB „Amber Bay“ pateikti duomenys nepagrindžia, jog bendrovė sąmoningai nukrypo nuo draudžiamo susitarimo ir jo nerealizavo. Aplinkybė, jog pareiškėjos taikyti tarifai 70 procentų atvejų buvo mažesni už LLMAA rekomenduojamus, t. y. neatitiko draudžiamo susitarimo sąlygų, patvirtina ir tai, kad 30 procentų atvejų buvo laikomasi rekomenduojamų tarifų. Todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėja savo veikloje nė karto netaikė rekomenduojamų tarifų, ir neįgyvendino draudžiamo susitarimo. Siekdama įrodyti, kad neįgyvendino susitarimo dėl minimalių kainų, pareiškėja turėjo pateikti ne tik įrodymus, kad jos faktiškai taikyta kaina buvo mažesnė nei rekomendaciniai tarifai, tačiau ir įrodymus, kad Tarifuose nurodytos kainos ji apskritai net nesiūlydavo savo klientams nukrypdama nuo LLMAA ir jos narių susitarimo sąlygų. Neturėdama minėtų įrodymų, Konkurencijos taryba negalėjo įvertinti, ar pareiškėjai turėtų būti pritaikytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal ESTT praktiką, lengvinanti aplinkybė dėl valstybės institucijų elgesio taikoma tuo pagrindu, kad valstybės institucijos veiksmai galėjo suklaidinti ūkio subjektus dėl jų elgesio atitikties konkurencijos taisyklių reikalavimams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai negalėjo kilti jokių abejonių dėl jos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Konkurencijos taryba informavo KLAKEĮA, kad tarifų nustatymas yra nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais, todėl LLMAA ir jos nariams negalėjo būti jokių abejonių dėl akivaizdžios grėsmės, jog jų veiksmai, susiję su minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymu, gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Be to, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos, galiojančios nuo 1999 m. ir aiškiai numatančios draudimą sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus dėl kainų, taip pat turėjo būti žinomos tiek LLMAA, tiek ir jos nariams.

Pareiškėja UAB „Afalita” kreipėsi į teismą su skundu (t. 19, b. l. 78–100), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovė, Konkurencijos taryba) 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S‑25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“  (toliau – skundžiamas nutarimas) dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir Sutartis arba SESV) 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 42 400 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėja skunde teigia, kad jos veiksmams vertinti negali būti taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, kadangi Konkurencijos taryba neįrodė susitarimo egzistavimo fakto. Nors pareiškėja ir buvo Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (toliau – LLMAA) nare, tačiau nagrinėjamoje rinkoje jos vaidmuo buvo mažareikšmis. Atsakovė neteisingai apibrėžė prekės rinką bei neteisingai nustatė joje veikiančius ūkio subjektus, jiems priskirdama iš esmės visus LLMAA narius. LLMAA laivų agentavimo tarifai buvo rekomenduojami, o ne LLMAA sprendimas dėl taikomų agentavimo tarifų, kuriame tariamai dalyvavo ir pareiškėja. Pareiškėja LLMAA nare tapo 2006 m., todėl nėra susipažinusi su dauguma skundžiamajame nutarime nurodomų aplinkybių, nes jos susiję su ankstesniais laikotarpiais.

Narystė asociacijoje tebuvo formalumas. Pareiškėja niekada nebuvo LLMAA valdymo organų nare, nei karto aktyviais veiksmais neprisidėjo prie LLMAA veiklos. Pareiškėjos narystė LLMAA šiuo atveju negali būti tapatinama su jos dalyvavimu tariamai draudžiamame susitarime. LLMAA sprendimai nėra ir jos narių sprendimai, o dažnai jiems net nežinomi. Atsakovė neįrodė, kad pareiškėja laikėsi LLMAA rekomendacijos dėl agentavimo tarifų. Keletas atvejų per 13 metų, kai sutapo tarifai su rekomenduojamais LLMAA tarifais, nepatvirtina, kad pareiškėja jų laikėsi.

Konkurencijos taryba lygina LLMAA rekomenduojamą bazinį tarifą su faktiškai pareiškėjos ir kitų LLMAA narių pritaikytu ir išrašytu sąskaitoje, o tai ekonomiškai nesulygintina ir neteisinga. Laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai teikia labai įvairias paslaugas, kurias apima „agentavimas“, todėl atsakovės taikoma metodika yra klaidinga, o skundžiamo nutarimo išvados nepagrįstos. Pareiškėja nesivadovavo rekomendacija, osavarankiškai priiminėjo sprendimus, todėl susitarimo fakto, vadovaujantis ES institucijų praktika analogiškose bylose, nebuvo.

Pareiškėjai negali būti taikoma atsakomybė dar ir dėl to, kad nuo minėtų veiksmų atlikimo yra suėję Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyti senaties terminai, o Konkurencijos tarybos tariamo pažeidimo trukmės skaičiavimas yra neteisėtas, kadangi neatitinka susiformavusios ES institucijų praktikos ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas. Kadangi 2006-04-15 paskutinį kartą klausimas dėl LLMAA rekomendacijos nesilaikymo buvo svarstytas LLMAA valdybos posėdyje, tai ši data laikytina ginčijamo pažeidimo pabaigos data. Vėliausiai pareiškėja galėjo būti patraukta atsakomybės 2009-04-15.

Konkurencijos tarybos teiginiai apie pareiškėjos ir kitų ūkio subjektų veiksmų galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių yra nepagrįsti, kadangi atsakovė neobjektyviai vertina faktinę situaciją ir jos teiginiai neatitinka VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbiamų faktų. Statistinių duomenų analizė patvirtina, kad Klaipėdos uostas nėra itin svarbus ir reikšmingas Europos Sąjungai uostas lyginant su kitais Europos, ir ne tik Šiaurės Baltijos jūros, uostais. Kaimyniniai Primorsko ir Sankt Peterburgo uostai galbūt ir galėtų būti vertinami kaip reikšmingi ir turintys poveikį prekybai Europos Sąjungoje. Bendrovių apyvartos, vertinant ES lygmeniu buvo pakankamai nedidelės, o Lietuvos rinka yra santykinai maža. Klaipėdos jūrų uoste veiklą vykdantys pareiškėja ir kiti ūkio subjektai savo veiksmais negalėjo daryti poveikio prekybai ES, kadangi Klaipėdos uostas nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas, ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė neteisingai apskaičiavo baudą, skaičiuodama nuo bendrųjų metinių pajamų 2010 m. Pareiškėjai paskirta bauda kelis kartus viršija kitiems ūkio subjektams skirtos baudos dydžius, o tai nesuderinama su teisingumo ir nediskriminavimo principais.

Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 20, b. l. 36–57) jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta, kodėl LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2006 m. spalio mėnesio iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Tam, kad ūkio subjektas būtų pripažintas draudžiamo susitarimo dalyviu, nereikia įrodyti, jog jis tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijoje priimtais sprendimais. Pareiškėja, stodama į LLMAA, turėjo žinoti, kad jos nariai buvo sutarę dėl visiems nariams vienodų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų. Nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, kad ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus. Narystė LLMAA nebuvo privaloma ir kiekvienas ūkio subjektas galėjo savarankiškai spręsti dėl dalyvavimo jos veikloje.

Atsakovės vertinimu, draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kadpareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdamas savo sutikimą jų laikytis. Atsakovės vertinimu, pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve.

Pareiškėja savo teiginiams pagrįsti, kad atsakovė netinkamai apibrėžė rinką, nepateikė jokių faktinių duomenų. Pareiškėja pagrįstai pripažinta konkuruojančia rinkoje, nes ji ne tik galėjo, bet ir teikė laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Taigi, konkuravo su atitinkamoje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais, nepriklausomai nuo teikiamų paslaugų apimties.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nustatyti LLMAA tarifai buvone tik rekomendacija, o LLMAA ir jos narių susitarimo objektas, kurio tikslas – ne mažesnės nei bendrai sutartos taikomos laivų agentavimo paslaugų kainos. Net ir pasyvus elgesys nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, o rodo, kad pareiškėja sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tokio pobūdžio susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų nustatymo yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje. Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėja praktikoje nesilaikė LLMAA rekomendacijos, tai neturėtų įtakos, vertinant jos dalyvavimo draudžiamame susitarime faktą. Atsakovė teigia, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos.

Atsakovė, vertindama poveikį prekybai tarp valstybių narių, pažymėjo, kad reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Laivų agentavimo paslauga  pagal savo pobūdį yra reikšminga tarptautinio transportavimo paslaugas jūra teikiantiems ūkio subjektams. Nei jeigu kiti ES  jūrų uostai būtų didesni ir svarbesni, tai nepaneigia nei Klaipėdos jūrų uosto svarbos tarpvalstybinei prekybai, nei galimo poveikio tarp valstybių narių. Šiuo atveju vertinamas Klaipėdos jūrų uostas, kurio svarba yra pripažinta dėl jo geografinės padėties ir pobūdžio. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Susitarimo šalių rinkos dalis viršija 5 procentus atitinkamos rinkos, todėl negalima pripažinti, kad įmonių susitarimai dėl nežymaus poveikio prekybai tarp valstybių narių negali būti laikomi pažeidžiančiais SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA 2006 m. balandžio mėnesį vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. Minėtas LLMAA valdybos sprendimas rodo į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Ir toliau liko galioti Etikos kodekso nuostatos, nustatančios pareigą LLMAA nariams netaikyti kainų, mažesnių nei LLMAA nustatyti rekomenduojami tarifai, kurie viešai buvo skelbiami interneto tinklalapyje. Be to, minimalių laivų agentavimo tarifų klausimas buvo aptartas ir 2010 m. liepos 2 d. LLMAA Drausminio komiteto posėdžio metu. Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamas susitarimas buvo tęstinis ir truko nuo pareiškėjos įstojimo į LLMAA iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos – 2011 m. rugpjūčio mėnesio, todėl senaties terminas nebuvo suėjęs.

Atsakovė dėl baudos dydžio nustatymo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl ji pagrįstai pareiškėjai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintomis Baudos, skiriamos užLietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimu dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Baudų nustatymo taisyklės). Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. riešingai, nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvo nulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo išreikšta ūkio subjektų valia elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu. Konkurencijos taryba informavo Klaipėdos laivų agentavimo ir krovinių ekspedicijos įmonių asociaciją(toliau – KLAKEĮA), kad tarifų nustatymas nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais. Atsakovė konstatavo, kad

Pareiškėja UAB „Arijus“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 58, b. l. 70–82), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 1 223 600,00 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3.3 punktas) ir kitus skunžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamu nutarimu ir teigia, kad byla dėl minimalių agentavimo paslaugų tarifų nustatymo jos atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties, kadangi pareiškėja neteikė agentavimo paslaugų rinkoje, aptarnaudama išimtinai tik savo grupės ar išimtinių užsakovų (principalų) laivus, todėl pareiškėja nelaikytina kitų LLMAA narių konkurente. Pareiškėja iki 2007 m. teikė laivų agentavimo paslaugas išimtinai tik „Kuršių linijai“ ir „Kontransa“ ir jokių kitų savininkų, išskyrus du atsitiktinius laivus, neagentavo. Tai, kad pareiškėja agentavo tik du atsitiktinius laivus, nesudaro pagrindo teigti, kad ji konkuravo su kitais Klaipėdos jūrų uosto rinkoje veikusiais ūkio subjektais. Pareiškėja po 2007 m. rugsėjo mėn. laivų agentavimo veikla nebeužsiėmė visiškai, kad buvo parduota Kuršių linija ir APL pakeitė veiklos strategiją. Pareiškėja laivų agentavimo veiklą atnaujino tik 2010 m. sausio mėn., sudariusi sutartį su „Unifeeder A/S“, o vėliau ir sutartį su UAB „Sea Connect”. Nuo 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja iki šiol agentuoja išskirtinai tik šių dviejų užsakovų (principalų) laivus. Pareiškėjos vertinimu, jos situacija yra analogiška AB „DFDS SEAWAYS” ir UAB „MSC Vilnius” situacijai, kurių atžvilgiu byla nutraukta. Atitinkamai, byla turėjo būti nutraukta ir pareiškėjos atžvilgiu, nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties.

Jei teismas nenutrauktų bylos, pareiškėja pateikė argumentus dėl atsakovės neteisingai įvertintų jos veiksmų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio požiūriu. Konkurencijos taryba privalėjo vertinti ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių atsiriboti nuo asociacijos sprendimo šiuo konkrečiu atveju iš pareiškėjos negalėjo būti protingai reikalaujama. Asociacijos narys negali būti verčiamas domėtis absoliučiai kiekvienu asociacijoje svarstomu klausimu, jeigu toks klausimas konkrečiam ūkio subjektui yra nereikšmingas ir neaktualus. Pareiškėjai LLMAA rekomenduoti minimalūs agentavimo paslaugų tarifai buvo nereikšmingi ir neaktualūs, nes ji agentavimo paslaugas teikė tik išimtiniams užsakovams, kurių laivams buvo taikomi ilgalaikėse sutartyse nustatyti Tarifai, taikėvisiškai kitokią skaičiavimo metodiką nei LLMAA. Be to, pareiškėjos veikla sudaro nereikšmingą dalį bendrojoje jos veikloje, t. y. 0,3 visų jos gaunamų pajamų. Pareiškėja, nebūdama konkurencijos teisės specialiste, negalėjo suprasti, kad LLMAA rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nustatymas prieštarauja konkurencijos taisyklėms. Asociacijos nario pareiga atsiriboti nuo asociacijoje priimamų sprendimų nėra absoliuti.

Pareiškėja LLMAA rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus visada vertino tik kaip rekomendaciją, bet ne Asociacijos nariams privalomą sprendimą, todėl nemanė, kad nuo jų reikia viešai atsiriboti. Pareiškėja niekada netaikė šių tarifų, jos taikyti tarifai buvo 100 proc. mažesni už LLMAA rekomenduotus tarifus. Pažymėjo, kad aiškus atsiribojimas nuo tarifų nebuvo įmanomas dėl 2005 m. galiojusios agentavimo paslaugas teikiančių įmonių atestavimo (licencijavimo) tvarkos. Įmonėms, siekiančioms gauti laivų agentavimo veiklą leidžiantį vykdyti atestavimo pažymėjimą reikėjo turėti LLMAA valdybos rekomendaciją, todėl jos buvo priverstos būti LLMAA narėmis bei palaikyti gerus santykius su ja. Išstoti iš asociacijos ar rizikuoti būti pašalintomis iš jos laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės negalėjo, nes būtų rizikavusios negauti atestavimo pažymėjimo (licencijos) išdavimui ar pratęsimui reikalingų LLMAA rekomendacijų. Todėl iki 2005 m. spalio mėn. narystė LLMAA faktiškai buvo privaloma. Pareiškėjos teigimu, viešas ir aiškus atsiribojimas nuo LLMAA rekomendacijos dėl minimalių agentavimo tarifų būtų lėmęs jos susipriešinimą su LLMAA ir pareiškėja galimai būtų buvusipašalinta iš asociacijos narių. Pareiškėja negali būti laikoma dalyvavusia tariamame draudžiamame susitarime vien todėl, kad nepateikė įrodymų, jog aiškiai ir vienareikšmiškai nuo minėtos LLMAA rekomendacijos atsiribojo. Atsakovėnenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią prisijungti prie tariamo susitarimo nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus.

Konkurencijos taryba nepagrįstai konstatavo tariamo draudžiamo susitarimo poveikį prekybai tarp valstybių narių, ir todėl nepagrįstai sugriežtino pareiškėjos atsakomybę. Konkurencijos taryba suklydo įžvelgusi poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai rėmėsi Europos Sąjungos institucijų praktika, nes nacionalinės Vokietijos, Nyderlandų, Italijos ir pan. rinkas, kurios negali būti lyginamos su Lietuvos Respublikos nacionaline rinka nei rinkos dydžiu, nei lokacija, nei rinkos žaidėjų skaičiumi, nei kitais požiūriais. Vertinant ES lygmeniu, Lietuvos rinka yra santykinai maža.

Pareiškėja nurodė, kad jai negali būti skirta sankcija dar ir dėl to, kad nuo ginčijamo pažeidimo pabaigos yra suėjęs Konkurencijos įstatyme numatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Pareiškėja už pažeidimą vėliausiai galėjo būti traukiam atsakomybėn 2009-04-25.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba neteisingai jai apskaičiavo baudą, skaičiuodama nuo bendrųjų metinių pajamų 2010 m. Laivų agentavimas nėra pagrindinė jos veikla. Pareiškėjos pajamos, susijusios su ginčijamu pažeidimu, bendrosiose pajamose sudaro 0,3 proc. Todėl Konkurencijos taryba privalėjo baudą skaičiuoti tik nuo pajamų, gaunamų iš agentavimo paslaugų teikimo veiklos. Pareiškėjai paskirta bauda, daugiau nei septynis kartus viršijanti su pažeidimu susijusias jos pajamas, yra neproporcinga.  Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba netinkamai skaičiavimo baudas, nes neaišku, kokia apimtimi buvo atsižvelgta į su pažeidimu susijusias pajamas, kodėl Konkurencijos taryba išskyrė tris grupes pajamų iš laivų agentavimo veiklos dalį susijusiose pajamose, baudos, kurios kelis ar keliasdešimt kartų viršija pajamas iš laivų agentavimo veiklos, negali būti laikomos proporcingomis. Konkurencijos taryba neanalizavo ir nevertino pareiškėjos individualių aplinkybių.  Konkurencijos taryba, skirdama baudą, ignoravo pareiškėjos pasyvų vaidmenį, pažeidė protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, todėl paskirta piniginė sankcija turi būti panaikinta.

Be to, Konkurencijos taryba skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvinančią aplinkybę, t. y. kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus ir iki 2010 m., t. y. 12 (dvylika) metų nesiėmė jokių papildomų veiksmų, nepradėjo tyrimų, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (t. 59, b. l. 1–23) ir nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta tai, kad LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 1996 m. iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Pareiškėja dalyvaudama LLMAA veikloje, susijusioje su tarifų nustatymu, tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijoje priimtais sprendimais. Nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, kad ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus.

Atsakovės vertinimu, draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve.

Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta panašių aplinkybių, kaip AB „DFDS SEAWAYS“ bei UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu. Buvo nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. kad pareiškėja laivų agentavimo paslaugas teikė ne vieno ekonominio vieneto ribose, o išoriniams paslaugų pirkėjams. Kadangi pareiškėja paslaugas teikė išoriniam paslaugų teikėjams, o ne vieno ekonominio vieneto ribose, tai ji konkuravo su kitais Klaipėdos jūrų uoste atitinkamas paslaugas teikiančiais ūkio subjektais.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 1996 m. ir tiesiogiai dalyvavo jos veikloje, susijusioje su rekomenduojamų tarifų nustatymu, tarifai buvo viešai skelbiami, o Etikos kodeksas tiesiogiai įtvirtino pareigą netaikyti mažesnių nei LLMAA rekomenduojamų tarifų, už šios pareigos nesilaikymą buvo nustatytos sankcijos. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdamas savo sutikimą jų laikytis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Net ir pasyvus elgesys nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, o rodo, kad ji sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tokio pobūdžio susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų, yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje. Pareiškėja, būdama LLMAA nare, ir neišreikšdama prieštaravimo LLMAA veiksmams, prisiėmė sau riziką. Atsakovė teigia, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos.

Atsakovė, vertindama poveikį prekybai tarp valstybių narių, pažymėjo, kad reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė dėl senaties termino netaikymo paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėnesiosprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį, todėl ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą. Pažymėjo, kad tarifų klausimas buvo aptartas ir 2010-07-02 LLMAA drausminio komiteto posėdžio metu. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susitarimas yra tęstinis. Pažymėjo, kad bent iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiami minimalių tarifų taikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Atsakovė skundžiamajame nutarime išsamiai išdėstė ir pagrindė, kad net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos.

Atsakovė dėl baudos dydžio pagrįstumo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo ir Baudų nustatymo taisyklėse. Juose nebuvo nustatytų taisyklių, kaip turėtų būti skaičiuojamos baudos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. riešingai nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvonulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo ūkio subjektų valios elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu išraiška. Atsakovė konstatavo, kad

Pareiškėja Lietuvos ir Latvijos UAB ,,Astramara“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies: 1) 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėja yra pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. reikalavimus; 2) 2 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėja yra įpareigojama nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. pažeidžiančius veiksmus; 3) 3.4 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta bauda už inkriminuojamą pažeidimą; 4) 4 punktą, kuriuo pareiškėja yra įpareigota pranešti apie inkriminuojamo pažeidimo nutraukimą ir baudos sumokėjimą Konkurencijos tarnybai. Skunde ir patikslintame skunde (T. 41, b. l. 1-87, T. 42, b. l. 1-90) nurodė, kad nesutinka su nutarime pateikiamomis išvadomis. Pareiškėja pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25 dieną. LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas. Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti – iš esmės tam pakanka, kad asmuo turėtų aukštąjį išsilavinimą, telefoną ir kompiuterį. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankcijągavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo. Skundžiamajame nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nėra jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kada susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą.

Skundžiamajame nutarime pateiktas baudos apskaičiavimas nėra motyvuotas taip, kaip to reikalauja fundamentalūs administracinės teisės principai. Dėl šios priežasties pareiškėja neturi galimybės įvertinti atsakovės pateikto baudos apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo - analogiškai teismas negali pilna apimtimi vykdyti teisminės priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės. Nutarime pateikti motyvai neleidžia spręsti, ar atsakovė skaičiavo sankcijas nuo bendrųjų pajamų, ar nuo pajamų susijusių su pažeidimu; nepateikta aiškumo, kokiu procentiniu dydžiu buvo didinama bauda už kiekvienus pažeidimo metus; nesudarytos galimybės patikrinti ar skaičiuojant pareiškėjos atžvilgiu taikytą baudą nebuvo padaryta elementarių skaičiavimo klaidų, nesudarytos galimybės įvertinti, ar visi atsakomybėn traukiami ūkio subjektai buvo vertinami jų nediskriminuojant. Nėra įvertintas nagrinėjamo pažeidimo pavojingumas, kuris lemia baudos dydį. Atsakovė visiškai nevertino, koks yra konkrečiai jos inkriminuojamo pažeidimo pavojingumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu buvo surinkti ir pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad LLMAA rekomenduojami tarifai praktiškai buvo neaktualūs ir objektyviai negalėjo būti aktualūs dėl intensyvios konkurencijos rinkoje, tuo tarpu pareiškėja iš esmės pati sumokėjo laivų valdytojams taikytus agentavimo tarifus, kuriuos laivų valdytojai įtraukdavo į pareiškėjai taikomų paslaugų kainą. Atsakovė nepagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Skundžiamajame nutarime esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimas nėra vertinamas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi pareiškėja nepripažino pažeidimo (t.y. teisinio kvalifikavimo). Toks vertinimas neatitinka teisės aktų, kurie kalba apie „aplinkybių“, o ne „pažeidimo“ ar „teisinio kvalifikavimo“ pripažinimą. Atsakovės pozicijos taip pat nepalaiko teismų praktika, sisteminis sisteminio konkurencijos teisės normų taikymas ir pačios atsakovės ankstesnė praktika. Inkriminuojamo susitarimo neįgyvendinimas nepagrįstai nėra pripažintas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pateikiama bent kiek labiau pagrįstų motyvų, kurie pateisintų atsisakymą taikyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 43, b. l. 64-99) nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo Nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipėkonkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimopaslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste. Dalyvaudama asociacijų posėdžiuose, pareiškėja tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal asociacijų rekomendacijas. Net ir tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose iš LLMAA organizuotų posėdžių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvis. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais nei kai juose dalyvavo tiesiogiai, nei kai juose nedalyvavo. Draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, įtvirtinęs pareigą laikytis LLMAA priimtų rekomenduojamų tarifų, taip pat viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytinas nustatyto draudžiamo susitarimo dalyviu. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Nors Pareiškėja skunde ir nurodo, kad narystė LLMAA buvo tik formalumas dėl galiojusio teisinio reguliavimo, tačiau įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios Asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėja neprivalėjo būti asociacijos nare tam, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas. Pareiškėja pagrįstai pripažinta Konkurencijos tarybos nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve, nes aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje. Kita vertus, net ir pasyvus elgesys jokiu būdu nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, priešingai – tai rodo, kad pareiškėja tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad draudžiamas susitarimas būtų panaikintas formaliu LLMAA sprendimu. Draudžiamas susitarimas galiojo ir po 2006 m., kurio pagrindinis tikslas buvo fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Susitarimo egzistavimo faktą ir objektą patvirtina tokie faktai kaip LLMAA Etikos kodekso

Iš byloje surinktų faktinių duomenų, LLMAA dokumentų ir sprendimų visumos galima nustatyti, kad LLMAA neabejotinai buvo numačiusi pareigą savo nariams laikytis tarifų ir šią pareigą dar kartą patvirtino 2006-04-25 čia pat formuluodama ateities tikslą – siekti, kad būtų vadovaujamasi LLMAA tarifų lentele, o ne priešingai – panaikinti tarifus, nurodyti LLMAA nariams, kad LLMAA nebenustatinės tarifų ar pan. Tai, kad kurį laiką nebuvo LLMAA nariams taikomos drausminės procedūros dėl to, kad šie taikė žemesnius tarifus nei LLMAA tarifai, nereiškia, kad Etikos kodekso 2.4.4.6. p. nuostata, patvirtinta Visuotiniame LLMAA susirinkime tiesiog nustojo galioti. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo organuose ir, kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Pati LLMAA 2006-04-25 susirinkime pripažino, kad yra ,,susiklosčiusi kainų rinka”, todėl galima sakyti, kad ilgainiui LLMAA aktyvi veikla dėl tarifų sumažėjo, nes dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, susitarimo įgyvendinimui nebereikėjo imtis jokių aktyvių priemonių, ypač kai pats susitarimas nustatyti ir laikytis minimalių laivų agentavimo tarifų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priimtame Etikos kodekse, o patys tarifai buvo skelbiami LLMAA interneto tinklalapyje iki 2010 m. liepos mėn.Pareiškėja sutapatina „viešą ir vienareikšmišką“ atsiribojimą nuo draudžiamos susitarimo su LLMAA narių draudžiamo susitarimo neįgyvendinimu. Pareiškėja bando įrodinėti, kad visi LLMAA nariai „viešai“ atsiribojo nuo inkriminuojamo susitarimo vėliausiai 2006 m. pabaigoje. Tokia pozicija yra atmestina kaip nepagrįsta, nes vadovaujantis elementaria logika, ūkio subjekto susitarimo neįgyvendinimo veiksmas nėra jo „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo paties susitarimo. Tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA tarifo dar nereiškia, kad apie tai sužinojo kiti susitarimo dalyviai ir kad jie aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad šis ūkio subjektas nesilaikys LLMAA tarifų ir ateityje. Todėl visi LLMAA nariai galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis konkretus ūkio subjektas laikosi ir laikysis LLMAA tarifų ateityje. Jeigu LLMAA ar jos nariai iš tikrųjų būtų siekę pasitraukti iš konkurenciją ribojančio susitarimo turėjo tai tinkamai komunikuoti kitiems susitarimo dalyviams, kad jei neketina laikytis LLMAA tarifų, pavyzdžiui, tai padarę raštu, kad vėliau turėtų to įrodymus. Pagal ESTT praktiką „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo suprantamas siaurai (griežtai), t. y. taikomas labai išimtiniais atvejais. Nutarime buvo įrodyta, kad LLMAA nariai, stodami į asociaciją įsipareigojo laikytis LLMAA tarifų, kas reiškia, kad LLMAA ir jos nariai sudarė draudžiamą susitarimą. Todėl nenorėdami būti pripažintais sudariusiais draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, LLMAA nariai turėjo Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus, kad bent po 2006 m. jie

Pareiškėjos argumentas, kad LLMAA tarifai buvo rekomendaciniai, o ne privalomi atmestinas. Ūkio subjektų asociacijos sprendimas iš esmės apima bet kokias asociacijos taisykles, sprendimus, kurie yra privalomi ar rekomendaciniai jos nariams, elgesio kodeksus ir bet ką, kas atspindi asociacijos siekį koordinuoti jos narių elgesį pagal jos įstatus. LLMAA veiksmai svarstant klausimus, susijusius su rekomenduojamais minimaliais laivų agentavimo tarifais akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad LLMAA siekė koordinuoti savo narių veiksmus, kad būtų palaikomas bendras aukštesnis laivų agentavimo paslaugų kainų lygis, bet ir tai, kad tie tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams ir tokio privalomumo siekė LLMAA. LLMAA įstatai ir Etikos kodeksas laikytini pagrindiniai LLMAA veiklos dokumentai, kuriais asociacija ir jos nariai vadovaujasi kasdienėje veikloje. Be to, šie LLMAA dokumentai buvo priimti LLMAA visuotiniame narių susirinkime ir jie nebuvo panaikinti, todėl teigti, kad šių dokumentų kai kurios nuostatos negalioja, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, informacija apie rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifų dydžius bei Etikos kodeksas, kuriame aiškiai nurodytos sankcijos už LLMAA tarifų nesilaikymą buvo talpinami LLMAA internetiniame tinklalapyje bent iki 2010-07-13. Tai įrodo ne tik tai, kad LLMAA ir po 2006 m. turėjo tikslą koordinuoti savo narių veiklą dėl tarifų laikymosi, bet ir tai, kad tarifai turėjo ne rekomendacinį, o privalomą pobūdį.

Nors 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas buvo priimtas su tikslu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tai neatleidžia LLMAA ir jos narių nuo būtinybės tokio pažeidimo, kuris pasireškia bendru visų narių ir LLMAA susitarimu nustatyti minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, nutraukimą atlikti tinkamai, t. y. taip, kad visiems būtų vienareikšmiškai aišku, kad nebėra bendros valios tartis dėl tarifų ir tokiu būdu koordinuoti savo sprendimus dėl vykdomos ūkinės veiklos. Jeigu LLMAA būtų siekusi iš tikrųjų nutraukti draudžiamą susitarimą, tai ji būtų tai padariusi pagal LLMAA įstatų ir Etikos kodekso reikalavimus, t.y. tokiu būdu, kad visi LLMAA nariai žinotų apie tokį LLMAA sprendimą ir laikytų šį sprendimą teisėtu ir privalomu vadovautis. Jeigu pareiškėja būtų iš tikrųjų siekusi nedalyvauti draudžiamame susitarime, ji būtų aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškusi visiems LLMAA nariams, kad ji neketina laikytis Etikos kodekso ir kitų LLMAA sprendimų pagal kuriuos yra privaloma laikytis LLMAA tarifų ir nedalyvauja jokioje LLMAA veikloje susijusioje su laivų agentavimo kainų nustatymu. 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas nebuvo žinomas daugeliui LLMAA narių, todėl negalima laikyti, kad draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo LLMAA, buvo nutrauktas 2010-07-02, tačiau jis truko bent iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.

Įrodinėdama, kad draudžiamas susitarimas tarp LLMAA narių egzistavo ir po 2006 m., Konkurencijos taryba vadovavosi ESTT ir LVAT praktikoje suformuotomis taisyklėmis, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Šie pažeidimo sudėties elementai buvo nustatyti LLMAA sprendimuose ir veikloje iki 2006 m. ir nepertraukiamai tęsėsi po 2006 m. Šis įpareigojimas nepertraukiamai galiojo iki pat Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m., o LLMAA tarifai buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje iki pat 2010-07-13. Be to, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, kad jos nariai ir toliau laikytųsi tarifų, buvo nukreiptas į ateitį ir už šio įpareigojimo nesilaikymą numatyta sankcija. Tokie dokumentiniai įrodymai yra neginčijami ir tiesiogiai įrodo, kad ir po 2006 m. buvo sudarytas draudžiamas susitarimas per LLMAA sprendimus fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Šių neginčijamų įrodymų pareiškėja nepaneigė, todėl įrodinėjimo našta (t. y. įrodyti, kad draudžiamo susitarimo nebuvo ar, kad LLMAA ar jos nariai aiškiai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo) perėjo pareiškėjai ir jos nariams. Vien tik abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie egzistavusią „viešą paslaptį“, kad niekas nesilaiko tarifų, ar „viešą paslaptį“, kad LLMAA sprendimų neprivalu laikytis ir pan., yra nepakankami.

Pagal ESTT praktiką konkurencijos teisės pažeidimas dirbtinai neskaidomas, kai jis turi vieną bendrą tikslą. Dar daugiau skirtingais laikotarpiais sudaryti susitarimai gali būti sujungti į vieną susitarimą, jeigu yra nustatoma, kad jis turi vieną tikslą. LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo yra vientisas, turintis vieną aiškų tikslą, nepasikeitusį per visus 13 metų – reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas, susitarimas, sudarantis vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Natūralu, kad per tokį ilgą – 13 metų – trukusį kartelio egzistavimo laikotarpį keitėsi kai kurie faktai LLMAA veikloje, bet esmė vis tiek išliko ta pati: per visą kartelio egzistavimo laikotarpį (1998-2011 m.) buvo LLMAA įpareigojimas laikytis rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų, kurie buvo skirti reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Be to, visus draudžiamo susitarimo dalyvius, jų valią dalyvauti draudžiamame susitarime laike apjungė narystė LLMAA, privalomumas laikytis jos įstatuose ir Etikos kodekse įtvirtintų įpareigojimų. Todėl bandymas skaidyti šį draudžiamą susitarimą į atskirus laikotarpius būtų dirbtinis ir akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi bet kuriuo atveju visą laikotarpį nuo 1998 m. iki 2011 m. LLMAA ir jos nariai turėjo vieną ir tą patį ekonominį tikslą – nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, o suskaidymas sudarytų dirbtines ir teisės normų reikalavimams prieštaraujančias sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės už sunkų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Nesutinka, kad draudžiamo susitarimo pabaiga gali būti siejama su LLMAA vadovybės pasikeitimu ar tai, kad mažiau įmonių tapdavo LLMAA nariais, nei anksčiau. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas, sudarant pagal savo tikslą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kainų nustatymo, konstatuojamas nepriklausomai nuo tokio susitarimo dalyvių skaičiaus ar susitarime nedalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus. Taip pat pažeidimo pabaiga negali būti siejama vien su ta faktine aplinkybe, kad LLMAA rekomendacijos išdavimą pakeičia jos nuomonės atestatų komisijoje išreiškimas, kadangi tai, kad susitarimo laikymosi užtikrinimas nėra tiesiogiai siejamas su teisės verstis tam tikra ūkine veikla įgijimu, taip pat nedaro įtakos jo prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Kita vertus, šių faktinių aplinkybių LLMAA veikloje atsiradimas (ar pasikeitimas) niekaip nepanaikino LLMAA Etikos kodekse įtvirtinto įpareigojimo laikytis tarifų ir nepanaikino pačių tarifų, tačiau – priešingai – net ir pasikeitus LLMAA vadovybei Etikos kodeksas ir tarifai ne tik, kad liko galioti, bet dar ir buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas tęsėsi ne iki 2006 m., kaip mano pareiškėja, bet iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs.

Nutarime nurodytos aplinkybės, kuriomis Konkurencijos taryba rėmėsi skaičiuodama baudas, sudaro sąlygas pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teisę į gynybą ir pateikti argumentus dėl Konkurencijos tarybos vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tam, kad pareiškėja galėtų įvertinti, ar Konkurencijos taryba, skirdama baudą, laikėsi atitinkamų teisės aktų reikalavimų, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nėra reikalinga konkreti formulė ar metodas, kurį naudojo Konkurencijos taryba. Nutarime aiškiai įvardinta, į kokias aplinkybes buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo pavojingumą, trukmę, taip pat nurodytos aplinkybės, susijusios su sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių taikymu pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja skunde nenurodo ne tik formalų baudų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą rodančių aplinkybių, bet ir nepateikia jokių materialių argumentų, kodėl buvo pažeistos jo teisės į gynybą.

Baudų nustatymo taisyklės numatė baudų skaičiavimą nuo bendrųjų pajamų, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, Konkurencijos taryba baudas ūkio subjektams diferencijavo atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų bendrosiose pajamose sudaro pajamos iš laivų agentavimo veiklos, t. y. atsižvelgė į ūkio subjektų su pažeidimu susijusias pajamas. Kadangi priskyrimas tam tikrai grupei padarytas vadovaujantis objektyviais kriterijais ir šie kriterijai įvardyti Konkurencijos tarybos nutarime, nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos atliktas baudų skaičiavimas yra nepagrįstas ar pažeidžia lygiateisiškumo principus. Esant susitarimui nustatyti paslaugos kainas, pažeidimo pavojingumas nepriklauso nuo konkrečių pareiškėjos veiksmų bei dalyvavimo nustatytame pažeidime formos, o poveikis konkurencijai rinkoje taip pat vertinamas viso susitarimo bendrai, Konkurencijos taryba visų pareiškėjų atžvilgiu pažeidimo pavojingumą vertino vienodai ir taikė 5 proc. dydį už pažeidimo pavojingumą. Bauda buvo didinama visiems ūkio subjektams vienodu dydžiu, tačiau galutinis baudos už pažeidimo trukmę dydis priklausė nuo konkrečios ūkio subjekto dalyvavimo pažeidime trukmės. Pažeidimo trukmė skiriasi kiekvieno atitinkamo ūkio subjekto atžvilgiu, priklausomai nuo šio ūkio subjekto prisijungimo prie draudžiamo susitarimo momento, kurie yra nurodyti nutarimo 8.4 dalyje. Taip pat atsižvelgta į individualias ūkio subjektų aplinkybes, kurios lėmė, kad ūkio subjektai nutraukė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime anksčiau nei Konkurencijos taryba baigė tyrimą. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytas vienas žalingiausių galimų konkurencijos taisyklių pažeidimų – susitarimas nustatyti paslaugos kainą, kurio neigiamos pasekmės, be kita ko, neapsiribojo teritorija, kurioje jis buvo įgyvendinamas, kadangi dėl Klaipėdos jūrų uosto svarbos ir nagrinėjamų paslaugų svarbos tarptautinei prekybai, turėjo poveikį prekybai tarp valstybių narių. Remiantis Baudų nustatymo taisyklėmis, užimamos rinkos dalis yra tik viena iš vertintinų aplinkybių, kuri savaime nelemia skirtinos baudos mažinimo. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja būtų ėmusi kokių nors veiksmingų priemonių atsiribodama nuo LLMAA sprendimo taikyti minimalius tarifus ir bent asociacijos narius informuodama apie tai, kad neketina šių tarifų laikytis, ar būtų kreipusis į Konkurencijos tarybą dėl draudžiamo susitarimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių išskirtinių ar specifinių aplinkybių, dėl kurių skirtina bauda turėtų būti mažinama už tariamai nereikšmingą pareiškėjos įtaką pažeidimui. Pareiškėja nepagrindė, jog ji nė karto netaikė tarifų, t. y. sąmoningai nukrypo nuo draudžiamo susitarimo ir jo nerealizavo, todėl Konkurencijos taryba tinkamai įvertino faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pagrįstai nesumažino baudos pareiškėjai šiuo pagrindu.

Pareiškėja UAB ,,Baltic Forwarding and Shipping“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies: 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėja yra pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. reikalavimus; 2) 2 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėja yra įpareigojama nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. pažeidžiančius veiksmus; 3) 3.5 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta bauda už inkriminuojamą pažeidimą; 4) 4 punktą, kuriuo pareiškėja yra įpareigota pranešti apie inkriminuojamo pažeidimo nutraukimą ir baudos sumokėjimą Konkurencijos tarnybai. Skunde ir patikslintame skunde (t. 54, b. l. 1-77, t. 56, b. l. 1-82) nurodė, kad nesutinka su nutarime pateikiamomis išvadomis. Pareiškėja pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25. LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai  reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas. Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Skundžiamajame nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti – iš esmės tam pakanka, kad asmuo turėtų aukštąjį išsilavinimą, telefoną ir kompiuterį. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją  gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo. Skundžiamajame nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kada susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą. Konkurencijos tarybos paskirta 21 600 Lt bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui, nes inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė reikšmingų pasekmių rinkai, pažeidimas nėra pavojingas, nes po 2006 m. LLMAA tarifai prarado aktualumą, todėl yra nežymi LLMAA rekomendacijos žala rinkai. Geografinė rinka, su kuria siejamas pažeidimas yra lokalaus pobūdžio, kadangi tarifai po 2006 m. nebuvo aktualūs, tai nebuvo tikslo dirbtinai pakelti laivų agentavimo paslaugų įkainius. Nuo 2006-05-22 bendrovė teikė laivų agentavimo paslaugas tik savo susijusiai bendrovei UAB „CMA CGM LIETUVA“. Tai reiškia, kad bendrovė nekonkuravo dėl trečiųjų asmenų laivų agentavimo (t.y. neveikė rinkoje), todėl jos atžvilgiu vėliausiai nuo 2006-05-22 negalima įžvelgti pažeidimo dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo nutrauktas tyrimas UAB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu. Analogiškoje situacijoje įžvelgusi pažeidimą bendrovės veiksmuose Konkurencijos taryba diskriminuoja pareiškėją minėtų bendrovių atžvilgiu. Konstatavus, kad Nutarime inkriminuojamas pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti Nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą. Skundžiamajame nutarime pateiktas baudos apskaičiavimas nėra motyvuotas taip, kaip to reikalauja fundamentalūs administracinės teisės principai. Dėl šios priežasties nėra galimybės įvertinti atsakovės pateikto baudos apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo - analogiškai teismas negali pilna apimtimi vykdyti teisminės priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės. Esminės problemos kyla dėl to, kad pateikti motyvai neleidžia spręsti, ar atsakovė skaičiavo sankcijas nuo bendrųjų pajamų, ar nuo pajamų susijusių su pažeidimu; nepateikia aiškumo, kokiu procentiniu dydžiu buvo didinama bauda už kiekvienus pažeidimo metus; nesudaro galimybės patikrinti ar skaičiuojant pareiškėjos atžvilgiu taikytą baudą nebuvo padaryta elementarių skaičiavimo klaidų; nesudaro galimybės įvertinti, ar visi atsakomybėn traukiami ūkio subjektai buvo vertinami jų nediskriminuojant. Nėra įvertintas nagrinėjamo pažeidimo pavojingumas, kuris lemia baudos dydį. Atsakovė visiškai nevertino, koks yra konkrečiai atsakovės inkriminuojamo pažeidimo pavojingumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu buvo surinkti ir pateikti duomenys, patvirtina, kad LLMAA rekomenduojami tarifai praktiškai buvo neaktualūs ir objektyviai negalėjo būti aktualūs dėl intensyvios konkurencijos rinkoje. Pareiškėja prie inkriminuojamo pažeidimo absoliučiai niekaip neprisidėjo – nei skatino kitus LLMAA narius sudaryti inkriminuojamą susitarimą, nei pati taikė LLMAA rekomenduojamus tarifus (100% visų atvejų taikyti laivų agentavimo tarifai buvo gerokai žemiau LLMAA rekomenduojamo lygmens, kadangi bendrovė už fiksuoto dydžio užmokestį agentavo susijusios bendrovės laivus).

Atsakovė Konkurencijos taryba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 57, b. l. 58-94) nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų. Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo  paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja buvo LLMAA narė nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2009-12-04. Pareiškėja dalyvavo ir balsavo posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai taikyti LLMAA nariams sankcijas dėl to, kad šie nesilaikė LLMAA nustatytų tarifų. Tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose LLMAA posėdžiuose, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvė. Remiantis ESTT praktika, asociacijos nariai, nedalyvavę susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas, yra atsakingi už draudžiamo susitarimo sudarymą visais atvejais, išskyrus, kai jie aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti įpareigotiems tokio įmonių asociacijos sprendimo ir kitiems dalyviams toks nesutikimas buvo aiškus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad narystė LLMAA buvo tik formalumas dėl galiojusio teisinio reguliavimo, tačiau įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios LLMAA rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėja neprivalėjo būti asociacijos nare tam, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas. Pareiškėja pagrįstai pripažinta Konkurencijos tarybos nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve, nes aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje. Kita vertus, net ir pasyvus elgesys jokiu būdu nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, priešingai – tai rodo, kad pareiškėja tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad draudžiamas susitarimas būtų panaikintas formaliu LLMAA sprendimu. Draudžiamas susitarimas galiojo ir po 2006 m., kurio pagrindinis tikslas buvo fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Susitarimo egzistavimo faktą ir objektą patvirtina tokie faktai kaip LLMAA Etikos kodekso 2.4.4.6. punkto galiojimas nuo 2003 m. iki 2011 m., LLMAA įstatuose numatyta pareiga laikytis Etikos kodekso, LLMAA tarifų ir Etikos kodekso talpinimas internetiniame tinklalapyje iki 2010-07-13, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, nukreiptas į ateitį, numatantis pareigą LLMAA nariams ateityje laikytis LLMAA tarifų, kad būtų palaikomas dėl LLMAA veiksmų susiformavęs kainų lygis rinkoje.

LLMAA neabejotinai buvo numačiusi pareigą savo nariams laikytis tarifų ir šią pareigą dar kartą patvirtino 2006-04-25 čia pat formuluodama ateities tikslą – siekti, kad būtų vadovaujamasi LLMAA tarifų lentele, o ne priešingai – panaikinti tarifus, nurodyti LLMAA nariams, kad LLMAA nebenustatinės tarifų ar pan. Tai, kad kurį laiką nebuvo LLMAA nariams taikomos drausminės procedūros dėl to, kad šie taikė žemesnius tarifus nei LLMAA tarifai, nereiškia, kad Etikos kodekso 2.4.4.6. p. nuostata, patvirtinta Visuotiniame LLMAA susirinkime tiesiog nustojo galioti. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo organuose ir, kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Pati LLMAA 2006-04-25 susirinkime pripažino, kad yra ,,susiklosčiusi kainų rinka”, todėl galima sakyti, kad ilgainiui LLMAA aktyvi veikla dėl tarifų sumažėjo, nes dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, susitarimo įgyvendinimui nebereikėjo imtis jokių aktyvių priemonių, ypač kai pats susitarimas nustatyti ir laikytis minimalių laivų agentavimo tarifų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priimtame Etikos kodekse, o patys tarifai buvo skelbiami LLMAA interneto tinklalapyje iki 2010-07-13. Visuma įvairių faktinių aplinkybių įrodo, kad LLMAA nustatė tarifus ir įpareigojo savo narius jų laikytis, o į LLMAA įstojantys ūkio subjektai turėjo tai žinoti ir įvertinti. Jeigu ūkio subjektai, žinodami LLMAA veiklą, vis dėlto nusprendė, kad ji atitinka jų pačių tikslus ir įstojo į asociaciją ar neišstojo iš jos, reiškia, kad jie pritarė LLMAA tikslams ir vykdomai veiklai, t.y. prisijungė prie draudžiamo susitarimo. LLMAA nariai, net neturėdami nei tiesioginės, nei numanomos „pareigos“ tapti LLMAA nariais, ypač atidžiai turėjo įvertinti savo narystės LLMAA tikslingumą be kita ko atsižvelgdami į itin aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą LLMAA poziciją dėl jos narių taikytinų laivų agentavimo tarifų. Pareiškėja sutapatina „viešą ir vienareikšmišką“ atsiribojimą nuo draudžiamos susitarimo su LLMAA narių draudžiamo susitarimo neįgyvendinimu. Pareiškėja bando įrodinėti, kad visi LLMAA nariai „viešai“ atsiribojo nuo inkriminuojamo susitarimo vėliausiai 2006 m. pabaigoje. Tokia pozicija yra atmestina kaip nepagrįsta, nes vadovaujantis elementaria logika, ūkio subjekto susitarimo neįgyvendinimo veiksmas nėra jo „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo paties susitarimo. Tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA tarifo dar nereiškia, kad apie tai sužinojo kiti susitarimo dalyviai ir kad jie aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad šis ūkio subjektas nesilaikys LLMAA tarifų ir ateityje. Todėl visi LLMAA nariai galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis konkretus ūkio subjektas laikosi ir laikysis LLMAA tarifų ateityje. Jeigu LLMAA ar jos nariai iš tikrųjų būtų siekę pasitraukti iš konkurenciją ribojančio susitarimo turėjo tai tinkamai komunikuoti kitiems susitarimo dalyviams, kad jei neketina laikytis LLMAA tarifų, pavyzdžiui, tai padarę raštu, kad vėliau turėtų to įrodymus. Pagal ESTT praktiką „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo suprantamas siaurai (griežtai), t. y. taikomas labai išimtiniais atvejais. Nutarime buvo įrodyta, kad LLMAA nariai, stodami į asociaciją įsipareigojo laikytis LLMAA tarifų, kas reiškia, kad LLMAA ir jos nariai sudarė draudžiamą susitarimą. Todėl nenorėdami būti pripažintais sudariusiais draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, LLMAA nariai turėjo Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus, kad bent po 2006 m. jie dalyvavo LLMAA veikloje neturėdami antikonkurencinių ketinimų ir įrodyti, kad patvirtino savo konkurentams, jog dalyvauja LLMAA veikloje, turėdami kitokių tikslų nei kiti LLMAA nariai. Tačiau tokių įrodymų nei vienas ūkio subjektas nepateikė.

Pareiškėjos argumentas, kad LLMAA tarifai buvo rekomendaciniai, o ne privalomi atmestinas. Ūkio subjektų asociacijos sprendimas iš esmės apima bet kokias asociacijos taisykles, sprendimus, kurie yra privalomi ar rekomendaciniai jos nariams, elgesio kodeksus ir bet ką, kas atspindi asociacijos siekį koordinuoti jos narių elgesį pagal jos įstatus. LLMAA veiksmai svarstant klausimus, susijusius su rekomenduojamais minimaliais laivų agentavimo tarifais akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad LLMAA siekė koordinuoti savo narių veiksmus, kad būtų palaikomas bendras aukštesnis laivų agentavimo paslaugų kainų lygis, bet ir tai, kad tie tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams ir tokio privalomumo siekė LLMAA. LLMAA įstatai ir Etikos kodeksas laikytini pagrindiniai LLMAA veiklos dokumentai, kuriais asociacija ir jos nariai vadovaujasi kasdienėje veikloje. Be to, šie LLMAA dokumentai buvo priimti LLMAA visuotiniame narių susirinkime ir jie nebuvo panaikinti, todėl teigti, kad šių dokumentų kai kurios nuostatos negalioja, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, informacija apie rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifų dydžius bei Etikos kodeksas, kuriame aiškiai nurodytos sankcijos už LLMAA tarifų nesilaikymą buvo talpinami LLMAA internetiniame tinklalapyje bent iki 2010-07-13. Tai įrodo ne tik tai, kad LLMAA ir po 2006 m. turėjo tikslą koordinuoti savo narių veiklą dėl tarifų laikymosi, bet ir tai, kad tarifai turėjo ne rekomendacinį, o privalomą pobūdį.

Nors 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas buvo priimtas su tikslu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tai neatleidžia LLMAA ir jos narių nuo būtinybės tokio pažeidimo, kuris pasireškia bendru visų narių ir LLMAA susitarimu nustatyti minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, nutraukimą atlikti tinkamai, t. y. taip, kad visiems būtų vienareikšmiškai aišku, kad nebėra bendros valios tartis dėl tarifų ir tokiu būdu koordinuoti savo sprendimus dėl vykdomos ūkinės veiklos. Jeigu LLMAA būtų siekusi iš tikrųjų nutraukti draudžiamą susitarimą, tai ji būtų tai padariusi pagal LLMAA įstatų ir Etikos kodekso reikalavimus, t.y. tokiu būdu, kad visi LLMAA nariai žinotų apie tokį LLMAA sprendimą ir laikytų šį sprendimą teisėtu ir privalomu vadovautis. Jeigu pareiškėja būtų iš tikrųjų siekusi nedalyvauti draudžiamame susitarime, ji būtų aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškusi visiems LLMAA nariams, kad ji neketina laikytis Etikos kodekso ir kitų LLMAA sprendimų pagal kuriuos yra privaloma laikytis LLMAA tarifų ir nedalyvauja jokioje LLMAA veikloje susijusioje su laivų agentavimo kainų nustatymu. Taigi akivaizdu, kad 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas nebuvo žinomas daugeliui LLMAA narių, todėl negalima laikyti, kad draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo LLMAA, buvo nutrauktas 2010-07-02, tačiau jis truko bent iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.

Įrodinėdama, kad draudžiamas susitarimas tarp LLMAA narių egzistavo ir po 2006 m., Konkurencijos taryba vadovavosi ESTT ir LVAT praktikoje suformuotomis taisyklėmis, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Šie pažeidimo sudėties elementai buvo nustatyti LLMAA sprendimuose ir veikloje iki 2006 m. ir nepertraukiamai tęsėsi po 2006 m. Šis įpareigojimas nepertraukiamai galiojo iki pat Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m., o LLMAA tarifai buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje iki pat 2010-07-13. Be to, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, kad jos nariai ir toliau laikytųsi tarifų, buvo nukreiptas į ateitį ir už šio įpareigojimo nesilaikymą numatyta sankcija. Tokie dokumentiniai įrodymai yra neginčijami ir tiesiogiai įrodo, kad ir po 2006 m. buvo sudarytas draudžiamas susitarimas per LLMAA sprendimus fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Šių neginčijamų įrodymų pareiškėja nepaneigė, todėl įrodinėjimo našta (t. y. įrodyti, kad draudžiamo susitarimo nebuvo ar, kad LLMAA ar jos nariai aiškiai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo) perėjo pareiškėjai ir jos nariams. Vien tik abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie egzistavusią „viešą paslaptį“, kad niekas nesilaiko tarifų, ar „viešą paslaptį“, kad LLMAA sprendimų neprivalu laikytis ir pan., yra nepakankami.

Pagal ESTT praktiką konkurencijos teisės pažeidimas dirbtinai neskaidomas, kai jis turi vieną bendrą tikslą. Dar daugiau skirtingais laikotarpiais sudaryti susitarimai gali būti sujungti į vieną susitarimą, jeigu yra nustatoma, kad jis turi vieną tikslą. LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo yra vientisas, turintis vieną aiškų tikslą, nepasikeitusį per visus 13 metų – reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas, susitarimas, sudarantis vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Natūralu, kad per tokį ilgą – 13 metų – trukusį kartelio egzistavimo laikotarpį keitėsi kai kurie faktai LLMAA veikloje, bet esmė vis tiek išliko ta pati: per visą kartelio egzistavimo laikotarpį (1998-2011 m.) buvo LLMAA įpareigojimas laikytis rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų, kurie buvo skirti reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Be to, visus draudžiamo susitarimo dalyvius, jų valią dalyvauti draudžiamame susitarime laike apjungė narystė LLMAA, privalomumas laikytis jos įstatuose ir Etikos kodekse įtvirtintų įpareigojimų. Todėl bandymas skaidyti šį draudžiamą susitarimą į atskirus laikotarpius būtų dirbtinis ir akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi bet kuriuo atveju visą laikotarpį nuo 1998 m. iki 2011 m. LLMAA ir jos nariai turėjo vieną ir tą patį ekonominį tikslą – nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, o suskaidymas sudarytų dirbtines ir teisės normų reikalavimams prieštaraujančias sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės už sunkų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas tęsėsi ne iki 2006 m., kaip mano pareiškėja, bet iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs. Atsakovė nesutinka, kad draudžiamo susitarimo pabaiga gali būti siejama su LLMAA vadovybės pasikeitimu ar tai, kad mažiau įmonių tapdavo LLMAA nariais, nei anksčiau. Kaip jau paaiškinta šio atsiliepimo 2.2 dalyje, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas, sudarant pagal savo tikslą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kainų nustatymo, konstatuojamas nepriklausomai nuo tokio susitarimo dalyvių skaičiaus ar susitarime nedalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus. Taip pat pažeidimo pabaiga negali būti siejama vien su ta faktine aplinkybe, kad LLMAA rekomendacijos išdavimą pakeičia jos nuomonės atestatų komisijoje išreiškimas, kadangi tai, kad susitarimo laikymosi užtikrinimas nėra tiesiogiai siejamas su teisės verstis tam tikra ūkine veikla įgijimu, taip pat nedaro įtakos jo prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Kita vertus, šių faktinių aplinkybių LLMAA veikloje atsiradimas (ar pasikeitimas) niekaip nepanaikino LLMAA Etikos kodekse įtvirtinto įpareigojimo laikytis tarifų ir nepanaikino pačių tarifų, tačiau – priešingai – net ir pasikeitus LLMAA vadovybei Etikos kodeksas ir tarifai ne tik, kad liko galioti, bet dar ir buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje.

Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji yra UAB „CMA CGM Shipping agency (Lietuva)“ dukterinė įmonė, kad ji teikė laivų agentavimo paslaugas 2006-2009 m. išimtinai tik savo motininei įmonei ir, kad ji neturėjo faktinės veikimo laisvės veikti laivų agentavimo rinkoje. Pareiškėjos skunde pateikta agentavimo sutartis su UAB „CMA CGM Shipping agency (Lietuva)“ niekaip neįrodo, kad pareiškėja ir UAB „CMA CGM Shipping agency (Lietuva)“ suvaržė pareiškėjos ūkinę laisvę taip, kad pastaroji negalėjo savarankiškai vykdyti atitinkamos veiklos rinkoje, ir apsiribojo tik „vidinių“ užduočių vykdymu. Tuo tarpu tai, kad pareiškėja kaip savarankiškai ūkinę veiklą vykdantis ūkio subjektas teikė laivų agentavimo paslaugas išimtinai kažkuriai vienai įmonei, taip pat nesudaro pagrindo jos nelaikyti konkurentu laivų agentavimo paslaugų rinkoje ir atitinkamai nėra pagrindas jos nepripažinti pažeidusia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio. Pareiškėja teikė laivų agentavimo paslaugas ne tik UAB „CMA CGM Shipping agency (Lietuva)“ ir „CMA CGM (Prancūzija)“, bet ir galėjo teikti tokias paslaugas rinkoje kitiems ūkio subjektams, nes ji turėjo laivų agentavimo licenciją ir buvo laisva nuspręsti teikti agentavimo paslaugas bet kuriam ūkio subjektui. Kas reiškia, kad pareiškėja yra konkurentas laivų agentavimo paslaugų rinkoje.

Nutarime nurodytos aplinkybės, kuriomis Konkurencijos taryba rėmėsi skaičiuodama baudas, sudaro sąlygas pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teisę į gynybą ir pateikti argumentus dėl Konkurencijos tarybos vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tam, kad pareiškėja galėtų įvertinti, ar Konkurencijos taryba, skirdama baudą, laikėsi atitinkamų teisės aktų reikalavimų, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nėra reikalinga konkreti formulė ar metodas, kurį naudojo Konkurencijos taryba. Nutarime aiškiai įvardinta, į kokias aplinkybes buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo pavojingumą, trukmę, taip pat nurodytos aplinkybės, susijusios su sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių taikymu pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja skunde nenurodo ne tik formalų baudų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą rodančių aplinkybių, bet ir nepateikia jokių materialių argumentų, kodėl buvo pažeistos jo teisės į gynybą.

Baudų nustatymo taisyklės numatė baudų skaičiavimą nuo bendrųjų pajamų, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, Konkurencijos taryba baudas ūkio subjektams diferencijavo atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų bendrosiose pajamose sudaro pajamos iš laivų agentavimo veiklos, t. y. atsižvelgė į ūkio subjektų su pažeidimu susijusias pajamas. Kadangi priskyrimas tam tikrai grupei padarytas vadovaujantis objektyviais kriterijais ir šie kriterijai įvardyti Konkurencijos tarybos nutarime, nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos atliktas baudų skaičiavimas yra nepagrįstas ar pažeidžia lygiateisiškumo principus. Esant susitarimui nustatyti paslaugos kainas, pažeidimo pavojingumas nepriklauso nuo konkrečių pareiškėjos veiksmų bei dalyvavimo nustatytame pažeidime formos, o poveikis konkurencijai rinkoje taip pat vertinamas viso susitarimo bendrai, Konkurencijos taryba visų pareiškėjų atžvilgiu pažeidimo pavojingumą vertino vienodai ir taikė 5 proc. dydį už pažeidimo pavojingumą. Bauda buvo didinama visiems ūkio subjektams vienodu dydžiu, tačiau galutinis baudos už pažeidimo trukmę dydis priklausė nuo konkrečios ūkio subjekto dalyvavimo pažeidime trukmės. Pažeidimo trukmė skiriasi kiekvieno atitinkamo ūkio subjekto atžvilgiu, priklausomai nuo šio ūkio subjekto prisijungimo prie draudžiamo susitarimo momento, kurie yra nurodyti nutarimo 8.4 dalyje. Taip pat atsižvelgta į individualias ūkio subjektų aplinkybes, kurios lėmė, kad ūkio subjektai nutraukė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime anksčiau nei Konkurencijos taryba baigė tyrimą. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytas vienas žalingiausių galimų konkurencijos taisyklių pažeidimų – susitarimas nustatyti paslaugos kainą, kurio neigiamos pasekmės, be kita ko, neapsiribojo teritorija, kurioje jis buvo įgyvendinamas, kadangi dėl Klaipėdos jūrų uosto svarbos ir nagrinėjamų paslaugų svarbos tarptautinei prekybai, turėjo poveikį prekybai tarp valstybių narių.

Pareiškėja UAB „Baltijos pervežimai“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 68, b. l. 143–160), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SEVS 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 1.861.900,00 Lt  dydžio baudą (rezoliucinės dalies  3 punktas) ir kitus skundžiamajam nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba skundžiamajame nutarime klaidingai įvertino pareiškėjos veiksmus konkurencijos teisės požiūriu ir neteisingai taikė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, SEVS 101 straipsnio nuostatas ir suklydo paskirdama skundžiamajame nutarime nurodyto dydžio piniginę sankciją.

Pareiškėja paaiškino, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis negali būti taikomas josveiksmams vertinti, nes Konkurencijos taryba, kuriai priklauso įrodinėjimo našta, neįrodė susitarimo egzistavimo fakto, kadangi LLMAA laivų agentavimo paslaugų tarifai buvo rekomendaciniai. Be to, pareiškėja nesivadovavo rekomendacija, o savarankiškai priiminėjo sprendimus, todėl susitarimo fakto, vadovaujantis Europos Sąjungos institucijų praktika analogiškose bylose, nebuvo.

Pareiškėja nurodė, kad jos vaidmuo, nepaisant to, jog ji yra LLMAA nare, nagrinėjamoje rinkoje yra mažareikšmis, kadangi pagrindinė jos veikla yra nesusijusi su laivų agentavimo veikla. Pareiškėja visais veiklos metais teikė agentavimo paslaugas išskirtinai savo ekspedijuojamiems ir frachtuotojų nominuotiems laivams, nes pagrindinė jos veikla yra krovinių ekspedijavimas bei papildomai su ekspedijavimu susijusi laikinai įvežtų į Lietuvą prekių perdirbimo organizavimo veikla, todėl atskiru savarankišku veiklos segmentu rinkoje neveikė kaip laivų agentė ir negali būti laikoma konkuruojančia su kitais LLMAA nariais ar ne nariais. Pareiškėja agentavimo paslaugas teikė patronuojančioms bendrovėms, todėl neturėtų būti laikoma konkurente kitiems LLMAA nariams ir pareiškėjos veiksmams vertinti neturėtų būti taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis. Pareiškėja, kaip ir bet kuri kita, licenciją agentavimui turinti bendrovė, gali agentuoti bet kokio tipo laivus, kaip ir AB „DFDS SEAWAYS“, ir UAB „MSC Vilnius“. Pastarųjų bendroviųveikla pagal patvirtintą savininkų verslo modelį yra skirta agentuoti „patronuojančių“ įmonių laivus, o pareiškėjos verslo modelis – ekspedijuoti ir agentuoti „pareiškėjos patronuojamo srauto/frachtuotojų laivus“, nesiūlant agentavimo paslaugos rinkai, jei pareiškėja negali kontroliuoti „savo krovinio srauto“. Pareiškėja vidutiniškai per metus aptarnaudavo 85 laivus. Taigi, agentuotais pareiškėjos laivais aptarnauta krovinio, kuris rinkoje sudaro 0,6 – 0,8 procento. Be to, pareiškėjos pajamų struktūra patvirtina, kad ji pajamas generuoja iš kitos, bet ne iš laivų agentavimo veiklos. Konkurencijos taryba nutarime neatsižvelgė į šias aplinkybes, nors AB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu tyrimą nutraukė. Pareiškėja pažymėjo, kad esant vienodoms aplinkybėms, Konkurencijos taryba taikė skirtingas vertinimo taisykles, o tai nesuderinama su nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymą principu. Pareiškėjos nuomone, jos, kaip ir AB „DFDS SEAWAYS“, ir UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu, Konkurencijos taryba tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų turėjo nutraukti, nesant pažeidimo sudėties. Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba Nutarime neteisingai apibrėžė prekės rinką bei nustatė joje veikiančius ūkio subjektus. Konkurencijos taryba netyrė, kokie ūkio subjektai veikė atitinkamoje nagrinėjamoje rinkoje, o tiesiog visus LLMAA narius, išskyrus tuos, kurių atžvilgiu tyrimą nutraukė, priskyrė ūkio subjektams, veikiantiems atitinkamoje laivų agentavimo paslaugų teikimo Klaipėdos jūrų uosto rinkoje.

Pareiškėja viešai atsiribojo nuo LLMAA rekomenduojamų agentavimo tarifų taikymo, todėl jos veiksmams vertinti neturėjo būti taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir Konkurencijos taryba privalėjo nutraukti tyrimą jos veiksmų atžvilgiu. Pažymėjo, kad LLMAA buvo patvirtinusi tik rekomendaciją dėl agentavimo tarifų, o nebuvo priėmusi sprendimo dėl konkrečių agentavimo tarifų taikymo, kuris galėtų būti siejamas su tam tikru privalomumu LLMAA nariams. Konkurencijos taryba neįrodė, kad pareiškėja laikėsi LLMAA rekomendacijos dėl agentavimo tarifų, todėl neįrodė ir, kad LLMAA rekomendacija dėl agentavimo tarifų gali būti laikoma pareiškėjos dalyvavimu susitarime Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Pareiškėjos nuomone, tai buvo vienašalė LLMAA rekomendacija nelaikytina privalomu sprendimu. Tai, kad skundžiamajame nutarime yra pateikti keli epizodai apie kai kurių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų taikomų tarifų „sutapimą“ su „atitikimą“ LLMAA rekomendacijai pavieniais atvejais, negali būti aiškinama kaip vienareikšmis LLMAA rekomendacijos dėl agentavimo tarifų laikymasis. Be to, duomenys apie pareiškėjai taikytus agentavimo paslaugų įkainius patvirtina, kad ji savarankiškai priiminėjo sprendimus dėl taikomų agentavimo tarifų ir kitų paslaugų tarifų, remdamasi individualiais paskaičiavimais, patiriamais kaštais ir išlaidomis. Nepagrįstai Konkurencijos taryba lygina LLMAA rekomenduojamą bazinį tarifą su faktiškai pareiškėjos ir kitų LLMAA narių pritaikytu ir išrašytu sąskaitoje agentavimo tarifu, nes tai ekonomiškai nesulygintina ir neteisinga. Kadangi Konkurencijos taryba lygina LLMAA rekomenduotus tarifus išbaigtam, o ne daliniam ar teoriniam lyginimui, ji turėjo prie rekomenduojamų bazinių tarifų pridėti ir rekomenduojamus papildomų paslaugų tarifus, kurių lygis rinkoje ar rinkose yra įvairus ir skirtingai skaičiuojamas. Konkurencijos taryba negalėjo tinkamai įvertinti visų agento bazinių ir papildomų paslaugų paketo, nes tam reikia specifinių žinių ir praktikos laivyboje. Pareiškėjos nuomone, reikalinga atlikti papildomą analizę, nes Konkurencijos taryba, lygindama LLMAA rekomenduojamą tarifą su faktiškai pareiškėjos taikytu, turėtų lyginti ne Lentelės Nr. 6 „d“ su „g“ stulpelius, o „f“ su „g“. Pareiškėjos nuomone, Konkurencijos tarybos Nutarime taikoma metodika tiktų tik tuo atveju, jei ji lygintų laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų tarifus su LLMAA rekomenduojamais, kai agentas neturėtų specifinių savybių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai teikia labai įvairias paslaugas, kurias apima „agentavimas“, Konkurencijos tarybos taikoma metodika šiuo atveju yra iš esmės klaidinga, o Nutarimo išvados nepagrįstos. Pareiškėja, formuodama kainodarą buvo pareiškusi poziciją ir nuostatas apie savarankišką ir LLMAA nesaistomą kainodarą, tačiau to neįvertino Konkurencijos taryba. Kadangi pareiškėja atsiribojo nuo LLMAA rekomenduojamų agentavimo tarifų, tai buvo tenkintos visos sąlygos, kurias Konkurencijos taryba nurodė, pripažinusi, kad AB „DFDS SEAWAYS“ atveju „bendras atsiribojimas nuo konkurenciją ribojančio elgesio“ nebuvo pakankamas.

Skunde paaiškino, kad jei teismas konstatuotų, jog pareiškėjos veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, jai negali būti taikoma atsakomybė už tariamą pažeidimą, kadangi nuo minėtų veiksmų atlikimo yra suėję senaties terminai, o Konkurencijos tarybos tariamo pažeidimo trukmės skaičiavimas yra neteisėtas, nes neatitinka susiformavusios ES institucijų praktikos ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas. Pareiškėja galėjo būti patraukta atsakomybėn vėliausiai 2009-04-15, tačiau Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2010-05-06, o skundžiamą nutarimą priėmė 2011-12-08, t. y. suėjus pareiškėjos patraukimo senaties terminui. Pareiškėjos tariamo pažeidimo metu galiojo Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas trejų metų patraukimo atsakomybėn terminas, o galimybė sustabdyti šio termino skaičiavimą nebuvo nustatyta.

Pareiškėja nurodė, kad Konkurencijos tarybos teiginiai apie jos ir kitų ūkio subjektų veiksmų galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių, yra nepagrįsti, nes Konkurencijos taryba neobjektyviai įvertino faktinę situaciją ir jos teiginiai neatitinka faktų, kuriuos skelbia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Klaipėdos jūrų uoste veiklą vykdantys pareiškėja ir kiti ūkio subjektai savo veiksmais negalėjo daryti poveikio prekybai ES, kadangi Klaipėdos uostas nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas, ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies. Pagal į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų skaičių, lyginant su laivų skaičiumi kituose Europos uostuose, matyti, kad Klaipėdos jūrų uostas savo svarba negali būti prilyginamas kitiems Europos uostams. Be to, pareiškėjos veiksmų poveikį prekybai ES paneigia ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbiami statistiniai duomenys apie į Klaipėdos jūrų uostą įplaukiančių laivų kilmę. Konkurencijos tarybos cituojamos Europos Komisijos gairės patvirtina, kad pareiškėjos ir kitų ūkio subjektų veiksmai, teikiant laivų agentavimo paslaugas, negali būti vertinami kaip galintys turėti poveikį prekybai tarp ES valstybių narių. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai sugriežtino pareiškėjos atsakomybę už tariamą poveikį prekybai tarp valstybių narių.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba, norėdama skirti piniginę baudą, privalėjo ją skaičiuoti tik nuo su tariamu pažeidimu susijusių pajamų, kadangi laivų agentavimo paslaugų teikimas nebuvo pagrindinė jos veiklos sritis. Konkurencijos tarybos praktika, kai skirtos baudos LLMAA nariams sudaro virš 500 procentų su agentavimo veikla susijusių pajamų, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, Europos Komisijos taisyklių. Netgi pagal Europos Komisijos Gaires dėl baudų apskaičiavimo maksimali galima bauda, skaičiuojant nuo su pažeidimu susijusių pajamų, yra 30 proc. nuo su pažeidimu susijusių pajamų. Be to, šis procentas yra atitinkamai mažinamas, atsižvelgiant į pažeidimo prigimtį, bendrą ūkio subjektų rinkos dalį, geografinę pažeidimo rinką bei tai, ar pažeidimas buvo įgyvendintas. Konkurencijos tarybos skirtos baudos yra nepagrįstos ir nepaaiškinamos.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad Konkurencijos taryba nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Akcentavo, kad įmonės vaidmens susitarime menkumas ir jo nevykdymas, veikiant rinkoje pagal konkurencijos principus, turėtų būti vertinami kaip lengvinančios aplinkybės. Konkurencijos taryba turėtų atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1993 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 225 buvo patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paslaugų ir patarnavimų rinkliavos ir tarifai priklausomai nuo laivo tipo bei Klaipėdos uosto agentavimo tarifai. Konkurencijos taryba Nutarime pripažįsta, kad 1998 m. žinojo apie paskelbtus rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus bei susirašinėjo tiek su LLMAA, tiek su KLAKEĮA, gavus paaiškinimus, Konkurencijos tarybai tokia asociacijų praktika nebekėlė abejonių dėl atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Konkurencijos taryba neįpareigojo asociacijų nutraukti Nutarime antikonkurencine pripažintos praktikos, neskyrė jokių kitų sankcijų. Konkurencijos taryba vertino agentavimo paslaugų rinką, tačiau konkurenciją ribojančių aplinkybių neįžvelgė. Konkurencijos taryba ūkio subjektams skirtinas baudas sumažino 20 proc. Konkurencijos tarybos nuomonės kaita pažeidžia pareiškėjos teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Pareiškėja, vadovaudamasi Konkurencijos tarybos nuomone, turėjo pagrįstą lūkestį, kad jos veikla pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį yra teisėta.

Konkurencijos taryba, nagrinėdama tą pačią rinką bei ūkio subjektų santykius joje, neturėtų vienu atveju teigti, kad laivų operatoriai „turi galimybę laisvai naudotis kitų laivybos agentų paslaugomis“, kad galima „paslaugas laivams teikti ir be agentų tarpininkavimo“,kad „nesusiduria su reikšmingomis laisvos konkurencijos kliūtimis“, o po pusmečio traktuoti tas pačias faktines aplinkybes priešingai. Konkurencijos taryba bet kokius teisės neaiškumus privalo aiškinti ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad jos pačios nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeidžia pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus. Konkurencijos taryba privalėjo atsižvelgti į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atitinkamai sumažinti baudas.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 69, b. l. 104–125). Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimu pripažintas LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, įvairius jų nustatymo ir taikymo klausimus svarsčius LLMAA organų susirinkimuose ir posėdžiuose, įskaitant ir pareigą jų laikytis įtvirtinus LLMAA Etikos kodekse bei šiuos tarifus skelbus LLMAA interneto tinklalapyje.

Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų, t. y. minimalios kainos, kurią už paslaugas sumoka šių paslaugų pirkėjai, atvykstantys į Klaipėdos jūrų uostą. Atsakovės teigimu, susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas. Atsakovė paaiškino, kad LLMAA ir jos narių susitarimu buvo siekiama paveikti LLMAA narių sprendimus, susijusius su teikiamų paslaugų įkainiais, t. y. buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį kilti, padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos.

Išvadas dėl pareiškėjos dalyvavimo draudžiamame susitarime patvirtina tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Pareiškėja 2001-04-01 rašte informavo LLMAA prezidentą, kad agentuodama laivus netaikys rekomenduojamų tarifų, nes jie neatitinka jos ekonominių interesų, tačiau ji duomenų, kad su tokiu raštu buvo supažindinti visi LLMAA nariai arba kad tokią nuostatą pareiškėja išreiškė visiems LLMAA nariams, nepateikė. Atsakovė pareiškėjos LLMAA prezidentui nelaiko pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ji nedalyvavo LLMAA ir jos narių susitarime dėl minimalių tarifų nustatymo. Atsakovė konstatavo, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje, tiesiogiai dalyvavo tuos sprendimus priimant, buvo išreiškusi sutikimą su LLMAA priimtais sprendimais ir leido manyti, kad ji tų sprendimų laikysis, todėl pagrįstai pripažinta dalyvavusia draudžiamame susitarime. Pažymėjo, kad ir pasyvus elgesys negalėtų būti pripažįstamas nedalyvavimu draudžiamame susitarime, kas patvirtintų, jog ūkio subjektas tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarime pateiktos išvados dėl susitarimo turinio, tikslų, motyvuotai išdėstytos tiek teisinės, tiek faktinės aplinkybės, kurios leidžia pripažinti, kad LLMAA ir jos narių bendru sutarimu buvo siekiama koordinuoti savo narių elgesį, susijusį su jų sprendimų dėl laivų agentavimo tarifų priėmimu, ir kad LLMAA sprendimo objektas buvo laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad prie tokio sprendimo prisijungę LLMAA nariai, neišreiškę vienareikšmiško prieštaravimo šiems LLMAA sprendimams, išreiškė savo sutikimą rinkoje elgtis pagal LLMAA nustatyti elgesio modelį

Atsakovė, analizuodama atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus, atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veiklai vykdyti būtina turėti nustatyta tvarka išduotą atestatą, kurį pareiškėja turėjo nuo 1997 m., todėl ji pagrįstai pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 9 d. pripažinta konkuruojančiaatitinkamoje rinkoje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, priešingai nei AB „DFDS SEAWAYS“ ar UAB „MSC Vilnius“, nėra jos atstovaujamų kompanijų dukterinė įmonė, o vertikalios integracijos prasme negali būti laikomos vienu juridiniu vienetu (AB „DFDS SEAWAYS“ įsteigta agentuoti motininės kompanijos DFDS AS nuosavybės teise priklausančius laivus“, UAB „MSC Vilnius“ yra paskirta agente Lietuvai atlikti visą darbą MSC Scandinavia Holding A/S vardu, motininei kompanijai priklauso 100 proc. UAB „MSC Vilnius akcijų“). Pareiškėja laivų agentavimo paslaugas teikė ne vieno ekonominio vieneto ribose, o išoriniam paslaugų pirkėjui, tai yra konkuravo su kitais laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste teikiančiais ūkio subjektais. Tokias išvadas patvirtina ir pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, kuriuose ji nurodo, kad laivų agentavimo paslaugas teikė tiems ūkio subjektams, kuriems teikė ekspedijavimo paslaugas. Vertinant, kad pareiškėja laikytina konkurente kitiems laivų agentavimo paslaugas teikusiemsūkio subjektams, nėra reikšminga, kokią rinkos dalį ji užėmė ir kokias pajamas iš laivų agentavimo veiklos uždirbo. Atsakovės vertinimu, pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad Konkurencijos taryba netinkamai apibrėžė atitinkamą rinką ir netinkamai nustatė konkuruojančius subjektus, o jospateikti argumentai yra abstraktūs ir klaidingi, todėl atmestini.

Atsakovė dėl rekomendacijos vertinimo paaiškino, kad kadangi buvo sudarytas susitarimas, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, būdama LLMAA nare, dėl kainų, kuris yra savaime žalingas ir kurio poveikis konkurencijai preziumuojamas, vien paties susitarimo sudarymas (dalyvavimas jame) yra baigtinis konkurencijos taisyklių pažeidimas, pagrindžiantis atsakomybės pareiškėjai taikymą. Pažymėjo, kad net jeigu būtų pripažinta, kadpareiškėja nesilaikė LLMAA rekomendacijos, tai neturėtų įtakos vertinant jos dalyvavimo draudžiamame susitarime faktą, kurio nepaneigia pareiškėjos skunde pateikiami argumentai. Pareiškėjos argumentus, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su tarifais, atmetė, nes tai neturi reikšmės atsakomybei už konkurencijos taisyklių pažeidimus pripažinti. Aplinkybės, susijusios su praktiniu Tarifų taikymu yra susijusios su draudžiamo susitarimo įgyvendinimu ir neturi įtakos sprendžiant dėl to, ar draudžiamas susitarimas buvo sudarytas. Pareiškėjos skundo 3.1.2 dalyje nurodytos aplinkybės, susijusios išimtinai su susitarimu įgyvendinimu, nepaneigia, kad Konkurencijos tarybos nustatytas draudžiamas susitarimas buvo sudarytas.

Atsakovė dėl senaties termino paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėn. sprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Taigi, po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą, nes LLMAA ir toliau siekė koordinuoti savo narių elgesį atitinkamoje rinkoje. Nepagrįsta būtų išvada, kad po 2006 m.nevykstant LLMAA posėdžiams toks susitarimas nutrūko. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susitarimas yra tęstinis. Aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, egzistavo bent iki tyrimo pabaigos, t.y. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. Pažymėjo, kad tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiami minimalūs tarifai taikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Atsakovė skundžiamajame nutarime išsamiai išdėstė ir pagrindė, kad net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, vis dėlto egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Akcentavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, paneigiančių, jog po 2006 m. metų susitarimas nutrūko, pareiškėja irgi nepateikė jokių įrodymų.Konstatavus,

Dėl SESV 101 straipsnio taikymo paaiškino, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie krovos apimtis Šiaurės Baltijos jūros uostuose nepaneigia atsakovės išvadų dėl Klaipėdos jūrų uosto svarbos. Vertinant poveikį prekybai tarp valstybių narių, reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Atsakovė konstatavo, kad taikant SESV 101 straipsnį, faktinio poveikio konstatuoti bet kuriuo atveju nereikia. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Klaipėdos uostas nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies. Kadangi LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, tai jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Susitarimo šalių rinkos dalis viršija 5 proc. atitinkamos rinkos, todėl negalima pripažinti, kad įmonių susitarimai dėl nežymaus poveikio prekybai tarp valstybių narių negali būti laikomi pažeidžiančiais SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pripažinus, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių negalimas vien dėl to, kad Klaipėdos uostas yra mažesnis už Vokietijos ar Olandijos uostus, praktiškai niekada, kai draudžiami įmonių susitarimai apimtų net ir visą Klaipėdos uosto teritoriją, nebūtų galima įmonių veiksmams taikyti SESV 101 straipsnio, o toks aiškinimas neatitiktų SESV 101 straipsnio nuostatų ir bendrosios rinkos tikslų.

Atsakovė dėl baudos dydžio nustatymo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo ir Baudų nustatymo taisyklėmis. Šiuose teisės aktuose nebuvo nustatytų taisyklių, kaip turėtų būti skaičiuojamos baudos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Naujasis „patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64, kuris įsigaliojo 2011 m. sausio 27 d. (Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktais nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.

Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje pelnas iš kartelio nėra numatyta kaip aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgiama skiriant baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, todėl priešingai nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Pažymėjo, kad nebuvo nustatyta draudžiamo susitarimo iniciatorių, o pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Atsakovė, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir į abstrakčius pareiškėjos teiginius, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog skirta bauda yra nepagrįsta ar neteisėta. Paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvo  nulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo ūkio subjektų valios elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu išraiška. Atsakovė konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti susitarimo dalyviams lengvinančios atsakomybę aplinkybės dėl valstybės institucijų veiksmų ir taip sumažinti skirtinos baudos, kai nei vienas iš atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų neturėjo pagrindo manyti, kad jų veiksmai yra teisėti, ir negalėjo nežinoti, kad jų veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus.

Pareiškėja UAB ,,Baltlanta“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr.2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ dalį, susijusią su UAB „Baltlanta“. Nepanaikinus nutarimo dalies, sumažinti paskirtą baudą iki 1 036,00 Lt. Skunde (t. 8, b. l. 1-10) nurodė, kad 2005-10-04 LLMAA praradus galimybę dalyvauti laivų agentų atestatų išdavimo procese bei reikšmingai sumažėjus LLMAA galimybėms daryti įtaką savo nariams, vėliausiai 2006 metų pabaigoje susiklostė situacija, kada LLMAA sprendimų, įskaitant LLMAA rekomenduojamus tarifus, laikymasis tapo grindžiamas tik savanoriškumo pagrindu. Dėl tokių pasikeitimų vėliausiai 2006 m. pabaigoje laivų agentavimo rinkoje susiformavo „vieša paslaptis“, kad LLMAA nariai, t. sk. UAB ,,Baltlanta“, neprivalo laikytis ir nesilaiko LLMAA rekomenduojamų tarifų, tuo tarpu teikiant pasiūlymus laivų valdytojams nėra jokio pagrindo manyti, kad laivų agentavimo rinkoje veikiantys konkurentai laikysis LLMAA rekomendacijos. Tokios „viešos paslapties“ egzistavimą patvirtina rekomenduojamų ir faktiškai pritaikytų UAB „Baltlanta“ laivų agentavimo tarifų analizė, kuri parodo, kad LLMAA rekomenduojamų tarifų niekada nebuvo laikomasi. Ši aplinkybė neginčytinai patvirtina tai, kad UAB „Baltlanta“ niekada nesivadovavo LLMAA priimtais sprendimais ir savo veiksmais aiškiai išreiškė nuomonę, kad ji nepritaria priimtiems sprendimams bei juos ignoravo, o tuo pačiu neišreiškė bendrą valią elgtis atitinkamoje rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų. Konkurencijos taryba neatsižvelgė, kad UAB ,,Baltlanta“ norėdama teikti laivų agentavimo paslaugas bei gauti atestavimo pažymėjimą pagal nustatytą tvarką privalėjo tapti LLMAA nare, į tai, kad asociacijos nare tapo po to (2000 m. vasario mėn.), kai minimalūs agentavimo tarifai jau buvo priimti ir ji neturėjo įtakos svarstant bei priimant rekomendacinį sprendimą dėl laivų agentavimo minimalių dydžių nustatymo bei neišreiškė šiuo klausimu savo valios, o iki 1998 m. gegužės mėnesio minimalūs laivų agentavimo tarifai buvo reguliuojami valstybės. KLAKEĮA posėdyje patvirtinti minimalūs laivų agentavimo tarifai buvo tik rekomendacinio pobūdžio, todėl Konkurencijos taryba neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti, kad priklausymas LLMAA jau savaime sąlygoja buvus bendrą susitarimą dėl laivų agentavimo tarifų taikymo. UAB „Baltlanta“ LLMAA susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomi laivų agentavimo tarifai nėra dalyvavusi, o dalyvavo tik tuose susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomi bendro pobūdžio klausimai, pvz. įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, rekomendacijos išdavimo tvarka, pareiškimų dėl narystės ir kt. organizaciniai klausimai. Nutarime pateiktas kaltinimas UAB „Baltlanta“ atžvilgiu po 2006 m. yra pagrįstas tik prielaidomis, t. y. apsiribojama tik faktu, kad bendrovė tebėra LLMAA nare, todėl yra konkurencijos teisės pažeidimas. 2006 m. pabaiga turėtų būti suprantama kaip inkriminuojamo pažeidimo pabaigos UAB „Baltlanta“ momentas, nes 2005-10-04 LLMAA buvo pašalinta iš valstybinio laivų agentavimo atestatų išdavimo proceso, todėl jos įtaka išduodant UAB „Baltlanta“ laivų agentavimo pažymėjimus tapo absoliučiai nereikšminga. Vėliausiai 2006 m. pabaigoje LLMAA sprendimo dėl rekomenduojamų tarifų privalomumas/aktualumas de facto pasibaigė, todėl, toks faktinis susitarimo pasibaigimas turi būti vertinamas, kaip inkriminuojamo UAB ,,Baltlanta“ konkurencijos teisės pažeidimo pasibaigimas.

Nesutinka, kad UAB „Baltlanta“ daromas pažeidimas truko 11 metų, t. y. nuo įstojimo į LLMAA iki Konkurencijos tarybos pradėto patikrinimo. Nuo 2006 metų laivų agentavimo tarifai negalėjo būti visuotinai privalomi, nes laivų agentavimas nebuvo priskiriamas LLMAA dispozicijai, t.y. šios veiklos vykdymui nebuvo reikalingas LLMAA pritarimas ar rekomendacija ir tarifų klausimai nebuvo svarstomi LLMAA posėdžiuose. Atliekant tyrimą buvo pateikta įrodymų, kad bendrovė niekada nesivadovavo rekomenduojamais tarifais, nes pagal PVM sąskaitas-faktūras akivaizdu, kad su skirtingomis laivybos kompanijomis buvo taikomi ir skirtingi tarifai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Dažniausiai laivų agentavimo įkainiai būdavo aptarti jau iš anksto, kurių taikyti įkainiai nesutapo su LLMAA rekomenduojamais įkainiais arba aptarnaudavo laivus, priklausančius UAB „Baltlanta“, o nuo 2007-04-01 laivų agentavimo paslaugos buvo išimtinai teikiamos tik tiems laivams, kurie atveždavo UAB „Baltlanta“ priklausančią prekę – žuvį. Argumentu, kad nesant duomenų, jog kuris nors iš nutarime nurodytų ūkio subjektų būtų pareiškęs aiškų ir vienareikšmišką prieštaravimą LLMAA sprendimams, daroma išvada, kad šie ūkio subjektai sudarė susitarimą nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, negalima įrodinėti Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. l p. pažeidimo. Nepritarimas galimas ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. rekomenduojamų tarifų netaikymu, ką ir darė UAB „Baltlanta“ per visą narystės laikotarpį asociacijoje. 2002-2006 metais vykusiuose LLMAA Valdybos ir Drausminio komiteto posėdžiuose buvo svarstomas ūkio subjektų elgesys, susijęs su minimalių laivų agentavimo tarifų nesilaikymu bei Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, kuris baigdavosi priimant sprendimą: „stengtis vengti tokių situacijų, o užsakovų pasiūlymus apdoroti remiantis LLMAA rekomenduojamų agentavimų tarifų lentele“, kas reiškia, kad LLMAA netaikė kokias nors realias sankcijas už rekomenduojamų tarifų pažeidimą LLMAA nariams. UAB „Baltlanta“ pagrindinė veikla yra žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose, o laivų agentavimas buvo tik papildoma veikla, susijusi su atplaukusių į Klaipėdos uostą laivų aptarnavimu tik minimaliai, kurie atveždavo krovinį UAB „Baltlanta“ arba pareiškėjai priklausančių laivų aptarnavimu. Nuo 2007 m. bendrovė kitų laivų neagentuodavo. Konkurencijos tarybai nepakanka nutarime bendrai nurodyti, jog UAB ,,Baltlanta“ pažeidimas tęsėsi 11 metų, t. y. nuo 2000 metų iki tiriamo periodo galo, t. y. 2011 rugpjūčio. Konkurencijos taryba privalo pateikti faktinius įrodymus, kurie būtų nuoseklūs laike ir kurie galėtų leisti daryti išvadą jog tarp šių dviejų datų buvo vykdomas tęstinis konkurencijos teisės pažeidimas. Savo pranešime tokių įrodymų Konkurencijos taryba nepateikia, tuo tarpu visi byloje surinkti duomenys suponuoja, kad inkriminuojamas konkurencijos teisės pažeidimas (jeigu toks teismo būtų pripažintas) galėjo tęstis vėliausiai iki 2006 m. pabaigos. Atitinkamai, būtent 2006 m. pabaigą reikėtų laikyti pažeidimo padarymo laiku ir pažeidimo kvalifikavimui taikyti 2006 metų pabaigoje galiojusio Konkurencijos įstatymo redakciją, kurioje aiškiai nustatyta, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo pažeidimo pabaigos ir skaičiuojamas 3 metus, bei nenumato jokių senaties termino stabdymo ar atnaujinimo taisyklių.

Skirdama baudą, atsakovė turėjo taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – konkurenciją ribojančių veiksmų neįgyvendinimą, kadangi visą buvimo LLMAA nare laikotarpį, ji nesilaikė LLMAA tarifų, faktiškai taikyti tarifai yra mažesni nei LLMAA rekomenduoti tarifai. Atsakovė neatsižvelgė, kad bendrovės vykdoma laivų agentavimo veikla sudarė nežymią veiklos dalį bendrosiose pajamose (2010 m. laivų agentavimo pajamos sudarė 0,015379 proc. bendrose pajamose) ir skyrė nepagrįstą baudą. Europos Komisijos gairių dėl baudų skaičiavimo 13 paragrafas nustato, jog Komisija baudas skaičiuoja pagal pajamas, gautas iš prekių ar paslaugų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pažeidimu. Konkurencijos taryba turėjo vadovautis 2011-04-21 įsigaliojusiais Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio pakeitimais, kurie įpareigoja Konkurencijos tarybą atsižvelgti į pajamas susijusias su inkriminuojamu pažeidimu. Kadangi bendrovės pajamos iš laivų agentavimo veiklos 2010 m. sudarė 10 358,40 Lt, tai skaičiuojant 10 proc. nuo šių pajamų bauda turėtų būti sumažinta iki 1 036,00 Lt. Atsakovė baudą turėjo skaičiuoti tik nuo su tariamu pažeidimu susijusių pajamų, kadangi laivų agentavimo paslaugų teikimas nebuvo pagrindinė bendrovės veikla. Kadangi bendrovė  neįgyvendino draudžiamo susitarimo, jos dalyvavimas susitarime turėtų būti pripažintas pasyviu ir bauda turėtų būti atitinkamai individualizuota.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 9, b. l. 134-151) nurodė, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Skundžiamajame nutarime buvo teisingai konstatuota, kad LLMAA nariai susitardami per LLMAA nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, sudarė draudžiamą susitarimą, kurio tikslas buvo riboti konkurenciją nustatant laivų agentavimo paslaugų minimalias kainas. Pareiškėja užsiėmė laivų agentavimo veikla, prisijungė prie LLMAA 2000 m. ir dalyvavo jos veikloje iki 2011 m. Nesant jokių įrodymų, kad ji viešai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo, pareiškėja buvo pagrįstai pripažinta prisijungusia prie draudžiamo susitarimo. Narystė LLMAA nebuvo privaloma norint gauti licenciją iki 2005 m. spalio mėn., kada pagal galiojusius teisė aktus buvo privaloma pateikti LLMAA rekomendaciją komisijai, teikiančiai laivų agentavimo licenciją. Todėl įmonės, kurios stojo į LLMAA stojo į ją dėl to, kad pritarė jos vykdomai veiklai, bet ne dėl to, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai numatė reikalavimą gauti LLMAA rekomendaciją. Pareiškėjos argumentas, kad ji įstojo į LLMAA jau po to, kai KLAKEĮA ir LLMAA priėmė sprendimą nustatyti minimalius laivų agentavimo tarifus ir todėl jis nėra draudžiamo susitarimo dalyviu, atmestinas. LVAT yra konstatavęs, kad „faktas, kad ūkio subjektas nedalyvavo asociacijos susirinkime ar į asociaciją įstojo vėliau, t. y. po sprendimo priėmimo, dar nereiškia, kad toks ūkio subjektas nedalyvavo draudžiamame susitarime“. Pareiškėja dalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo aptariami LLMAA Etikos kodekso svarstymai, taip pat  posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai taikyti LLMAA nariams sankcijas dėl to, kad šie nesilaikė LLMAA nustatytų tarifų. Pareiškėja gaudavo laiškus apie posėdžius, kuriuose buvo svarstyti tarifų padidinimo klausimai. Taigi, pareiškėja būdama LLMAA nariu ne tik, kad negalėjo nežinoti apie LLMAA ir jos narių sudarytą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kainų nustatymo, bet ir pats tiesiogiai dalyvavo svarstant įvairius klausimus, susijusius su LLMAA tarifais ir priimant Etikos kodekso nuostatą pagal kurią LLMAA nariams buvo privaloma laikytis LLMAA tarifų. Pareiškėja aiškiai išreiškė savo valią prisijungti prie draudžiamo susitarimo laikytis LLMAA tarifų ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimus. Ūkio subjektų paaiškinimai, jog jie praktikoje nesivadovavo rekomenduojamais tarifais, šiuo atveju vertinant ar LLMAA priėmė sprendimą turintį antikonkurencinių tikslų ir ar LLMAA nariai sudarė draudžiamą susitarimą, kurio tikslas riboti konkurenciją, įtakos neturi, nes susitarimai dėl kainų nustatymo yra laikomi savaime konkurenciją ribojančiais susitarimais. Ūkio subjekto susitarimo neįgyvendinimo veiksmas nėra jo „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo susitarimo tokiu būdu, kad kiti susitarimo dalyviai žinotų, kad šis ūkio subjektas nepritaria tokiam susitarimui ir, kad jis jo neketina įgyvendinti. Jeigu LLMAA nariai iš tikrųjų būtų norėję tinkamai komunikuoti kitiems LLMAA nariams apie tai, kad jie neketina laikytis LLMAA tarifų, tai jie būtų tai padarę raštu, kad vėliau turėtų to įrodymus. Nutarimu konstatuoto pažeidimo kvalifikavimui esminės reikšmės neturi tai, ar LLMAA sprendimai taikyti tarifus buvo privalomi ar ne, nes ir neprivalomi asociacijos sprendimai gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatas. Ūkio subjektų asociacijos sprendimas iš esmės apima bet kokias asociacijos taisykles, sprendimus, kurie yra privalomi ar rekomendaciniai jos nariams, elgesio kodeksus ir bet ką, kas atspindi asociacijos siekį koordinuoti jos narių elgesį ar atspindi asociacijos narių valią elgtis rinkoje pagal bendrai sutartą planą. LLMAA veiksmai akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad LLMAA siekė koordinuoti savo narių veiksmus su tikslu, kad būtų palaikomas bendras aukštesnis laivų agentavimo tarifų lygis, bet ir tai, kad tie tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams. Nutarime buvo teisingai konstatuota, kad savo pobūdžiu LLMAA „rekomenduojami“ minimalūs laivų agentavimo tarifai buvo privalomi asociacijos nariams, o LLMAA priimtas sprendimas laikytis LLMAA tarifų LLMAA nariams leido prognozuoti konkurentų elgesį atitinkamoje rinkoje, kas yra draudžiama Konkurencijos įstatymu ir SESV įtvirtintų konkurencijos taisyklių. Skundžiamajame nutarime yra pateikta daugybė įrodymų, kad draudžiamas susitarimas galiojo nuosekliai visus 13 metų, o LLMAA narių dalyvavimas jame iš esmės sutampa su narystė LLMAA laikotarpiu. Šių įrodymų pakanka pagrįsti nutarime padarytai išvadai, kad visą šį laikotarpį egzistavo LLMAA ir jos narių susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymo – ankstesniu laikotarpiu tokį susitarimą patvirtina LLMAA  valdymo organuose svarstyti klausimai ir išsakytos pozicijos, nuomonės įvairiais su minimaliais tarifais susijusiais klausimais, o vėlesniu laikotarpiu susitarimą patvirtina aiškiai LLMAA ir jos narių valią dėl minimalių tarifų nustatymo atspindinčios Etikos kodekso nuostatos bei pačių tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklalapyje (iki 2010 m. liepos mėn.). Tuo tarpu abstraktus reikalavimas pateikti dar daugiau tokio konkurenciją ribojančio susitarimo įrodymų, net nevertinant jau nustatytų ir iš esmės juos ignoruojant, yra nepagrįstas ir perteklinis, nes ribotų Konkurencijos tarybos galimybes nubausti ūkio subjektus neabejotinai sudariusius kartelinius susitarimus. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo organuose ir, kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Kadangi pareiškėja iki 2011 m. buvo LLMAA nare, aiškiai ir vienareikšmiškai neatsiribojo nuo draudžiamo susitarimo ir neįrodė, kad draudžiamas susitarimas buvo nutrauktas 2006 m. pabaigoje, patraukimo atsakomybėn senaties terminas negalėjo būti pritaikytas. Tai, kad pareiškėja teikė agentavimo paslaugas savo laivams arba laivams, kurie atvežė jos krovinį nepaneigia, kad ji laivų agentavimo paslaugas teikė kitam ūkio subjektui ir, kad tokiu būdu konkuravo laivų agentavimo rinkoje. Nustatant ar pareiškėja buvo konkurentas yra svarbu ne tai, ar jos agentuoti laivai nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, bet tai, ar agentavimo paslaugos buvo parduotos kitam ūkio subjektui arba tai ar pareiškėja gali teikti laivų agentavimo paslaugas rinkoje. Agentavimo paslaugų pardavimą kitam ūkio subjektui, įrodo pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros, o kad pareiškėja gali teikti laivų agentavimo paslaugas rinkoje įrodo, jos turima laivų agentavimo licencija ir faktiškai suteiktos laivų agentavimo paslaugos.

Skaičiuojant ūkio subjektams skirtinas baudas buvo atsižvelgiama į nutarimo priėmimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais, ūkio subjektams skirtinos baudos  buvo diferencijuojamos ir tiems ūkio subjektams, kuriems laivų agentavimas nebuvo pagrindinė veikla, atitinkamai baudos mažinamos. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai skirta bauda yra nepagrįsta ar neproporcinga, kadangi ji neviršija Konkurencijos įstatymo leidžiamo 10 proc. dydžio. Nagrinėjamas susitarimas yra vienas sunkiausių ir žalingiausių Konkurencijos įstatymo ir SESV pažeidimų, kuris tiesiogiai veikia patį konkurencijos procesą ir turi neigiamos įtakos visai rinkos struktūrai. Be to, galutinį baudos dydį lėmė ne tik didelis pažeidimo pavojingumas, tačiau ir pakankamai ilga pareiškėjos dalyvavimo draudžiamame susitarime trukmė – 11 metų. Nei vienas baudos skyrimą nutarimo priėmimo metu reglamentavusių teisės aktų nenumatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo numatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 proc. nuo bendrųjų metinių pajamų. Vien ta aplinkybė, kad skirta bauda viršija pajamas, gautas iš laivų agentavimo veiklos, nereiškia, kad skirta bauda yra neproporcinga ar neteisinga bei pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymu bei LVAT praktika, Konkurencijos taryba pagrįstai baudą pareiškėjai skaičiavo nuo bendrųjų metinių pajamų. Pareiškėja pagal pajamas iš laivų agentavimo veiklos pateko į grupę tų įmonių, kurių atitinkamos pajamos sudarė nežymią dalį bendrosiose pajamose, todėl bauda buvo sumažinta 80 proc. Konkurencijos taryba, remdamasi jai suteiktais įgaliojimais bei vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, tinkamai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad laivų agentavimas kai kuriems ūkio subjektams nėra pagrindinė veikla bei į įmonių su laivų agentavimu susijusių pajamų dydį bei jų santykį bendrosiose pajamose 2010 m. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjai taikyti lengvinančios aplinkybės dėl draudžiamo susitarimo neįgyvendinimo, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, kad sąmoningai nukrypo nuo draudžiamo susitarimo ir jo nerealizavo, t. y. nė karto per 2000-2011 m. laikotarpį iš tikrųjų klientams nesiūlė ir netaikė LLMAA tarifų, nors turėjo visas galimybes tai daryti.

Pareiškėja UAB „Balnautic Shipping LTD” kreipėsi į teismą su skundu (t. 21, b. l. 70–80), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SEVS 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 235 000 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3.8 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino ją sudarius tariamą draudžiamą susitarimą ir pažeidus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį dėl to, jog ji aiškiai ir viešai neatsiribojo nuo LLMAA rekomenduotų minimalių agentavimo paslaugų tarifų. Asociacijos nario pareiga atsiriboti nuo asociacijoje priimamų sprendimų nėra absoliuti. Konkurencijos taryba privalėjo vertinti ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių atsiriboti nuo asociacijos sprendimo iš pareiškėjos negalėjo būti protingai reikalaujama. Pareiškėja LLMAA nare tapo 2004 m. spalio mėn., o rekomenduojami minimalūs agentavimo paslaugų tarifai buvo nustatyti dar 1998 m., t. y. iki pareiškėjai įstojant į LLMAA. Pareiškėja, svarstant klausimus dėl rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nustatymo, nedalyvavo. Į LLMAA pareiškėja įstojo, kad gautų LLMAA rekomendaciją, todėl asociacijos veikla niekada nesidomėjo, nedalyvavo LLMAA narių visuotiniuose susirinkimuose, nebuvo LLMAA valdybos ar drausminio komiteto nare. Ji nežinojo ir nesuprato, kad minėti tarifai buvo priimti būtent LLMAA. Pareiškėja viešai skelbtus minimalius agentavimo paslaugų tarifus visada vertino tik kaip rekomendaciją, o ne privalomo pobūdžio sprendimą. Pareiškėja savarankiškai priiminėjo sprendimus dėl taikomų agentavimo tarifų. Tai, kad kainos už tam tikro bendro tonažo laivus atskirais atvejais sutapo su atitinkamo bendro tonažo laivams LLMAA rekomenduotais taikyti minimaliais agentavimo tarifais, nepatvirtina, jog jilaikėsi LLMAA rekomendacijų. Pareiškėjos teikiamų bazinių ir papildomų paslaugų paketo Konkurencijos taryba neanalizavo. Pareiškėja neanalizavo LLMAA nustatytų tarifų, jų netaikė ir nemanė, kad reikia nuo jų atsiriboti. Be to, pareiškėja negalėjo suprasti, kad tarifų nustatymas gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms. Pati Konkurencijos taryba savo elgesiu suklaidino ūkio subjektus dėl LLMAA rekomenduotų minimalių agentavimo paslaugų tarifų teisėtumo, todėlnegali reikalauti atsiriboti nuo to, ko ūkio subjektai negalėjo protingai suvokti, kaip konkurencijos taisyklių pažeidimo.

Pareiškėja pažymėjo, kad dėl iki 2005 m. galiojusios agentavimo paslaugas teikiančių įmonių atestavimo (licencijavimo) tvarkos, negalėjo viešai ir aiškiai atsiriboti nuo nustatytų tarifų. Įmonės, teikiančios ar norinčios teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, iš esmės buvo priverstos tapti LLMAA narėmis bei palaikyti gerus santykius su ja. Nestoti į asociaciją ar rizikuoti būti pašalintomis iš jos laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės negalėjo, nes būtų rizikavusios negauti atestavimo pažymėjimo (licencijos) išdavimui ar pratęsimui reikalingų LLMAA rekomendacijų. Todėl iki 2005 m. spalio mėn. narystė LLMAA faktiškai buvo ne savanoriška, bet „privaloma”. Konkurencijos taryba nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėja išreiškė valią prisijungti prie tariamo susitarimo nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus.

Konkurencijos taryba nepagrįstai konstatavo tariamo draudžiamo susitarimo poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai sugriežtino pareiškėjos atsakomybę. Pareiškėja nurodė, kad ūkio subjekto dominuojanti padėtis, pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinėje rinkoje ir poveikis prekybai tarp valstybių narių, negali būti lyginamas su ūkio subjekto dominavimu Lietuvos Respublikos nacionalinėje rinkoje ir, atitinkamai, poveikiu prekybai tarp valstybių narių.

Nėra pagrindo pareiškėjai skirti sankciją dar ir dėl to, kad nuo ginčijamo pažeidimo pabaigos yra suėjęs Konkurencijos įstatyme numatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Kadangi 2006 m. balandžio 25 d. paskutinį kartą klausimas dėl LLMAA rekomendacijos nesilaikymo buvo svarstytas LLMAA valdybos posėdyje, tai ši data laikytina ginčijamo pažeidimo pabaigos data. Vėliausiai pareiškėja galėjo būti patraukta atsakomybės 2009 m. balandžio 25 d.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė neteisingai jai apskaičiavo baudą, skaičiuodama nuo 2010 m. bendrųjų metinių pajamų. Konkurencijos taryba neatsižvelgė, kad pagrindinė pareiškėjos veikla – laivyba, o laivų agentavimas tik pagalbinė veikla, generuojanti nežymią dalį visų jos pajamų, t. y. 0,33 procentų. Pareiškėjai paskirta bauda penkis kartus viršija su pažeidimu susijusias pajamas ir yra neproporcinga. Be to, Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti ir į pasyvų pareiškėjos vaidmenį bei į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir atitinkamai sumažinti baudą.

Iš skundžiamo nutarimo neaišku, kaip konkrečiai buvo atsižvelgta į su ginčijamu pažeidimu susijusias ūkio subjektų pajamas, tačiau į konkretų kiekvieno ūkio subjekto pajamų, gautų iš agentavimo paslaugų teikimo veiklos, dydį nebuvo atsižvelgta. Neaišku ir tai, kodėl Konkurencijos taryba išskyrė tik tris ūkio subjektų grupes, nustatant baudų dydį. Be to, baudos, kurios kelis ar net keliasdešimt kartų viršija ūkio subjektų pajamas iš agentavimo paslaugų teikimo veiklos, nėra ir negali būti laikomos proporcingomis (adekvačiomis) ginčijamam pažeidimui. Atsakovė neanalizavo ir nevertino pareiškėjos individualių aplinkybių. Pareiškėja niekada nesidomėjo LLMAA veikla, įstojo į ją, kad gautų rekomendaciją, su LLMAA nesusirašinėjo ir jos organų susirinkimuose nedalyvavo. Konkurencijos taryba, skirdama baudą, ignoravo pareiškėjos pasyvų vaidmenį, pažeidė protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus.

Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d. nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 22, b. l. 6–26) jį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos Nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta, kodėl LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. spalio mėnesio iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Tam, kad ūkio subjektas būtų pripažintas draudžiamo susitarimo dalyviu, nereikia įrodyti, jog jis tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijoje priimtais sprendimais. Nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, kad ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus. Narystė LLMAA nebuvo privaloma ir kiekvienas ūkio subjektas galėjo savarankiškai spręsti dėl dalyvavimo jos veikloje.

Atsakovės vertinimu, draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas Tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdama savo sutikimą jų laikytis. Atsakovės vertinimu, pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nustatyti LLMAA tarifai buvone tik rekomendacija, o LLMAA ir jos narių susitarimo objektas, kurio tikslas – ne mažesnės nei bendrai sutartos taikomos laivų agentavimo paslaugų kainos. Net ir pasyvus elgesys nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, o rodo, kad pareiškėja sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tokio pobūdžio susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų nustatymo yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje. Atsakovė teigia, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos.

Atsakovė, vertindama poveikį prekybai tarp valstybių narių, pažymėjo, kad reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Laivų agentavimo paslauga  pagal savo pobūdį yra reikšminga tarptautinio transportavimo paslaugas jūra teikiantiems ūkio subjektams. Nei jeigu kiti ES jūrų uostai būtų didesni ir svarbesni, tai nepaneigia nei Klaipėdos jūrų uosto svarbos tarpvalstybinei prekybai, nei galimo poveikio tarp valstybių narių. Šiuo atveju vertinamas Klaipėdos jūrų uostas, kurio svarba yra pripažinta dėl jo geografinės padėties ir pobūdžio. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA 2006 m. balandžio mėnesį vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. Minėtas LLMAA valdybos sprendimas rodo į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Ir toliau liko galioti Etikos kodekso nuostatos, nustatančios pareigą LLMAA nariams netaikyti kainų, mažesnių nei LLMAA nustatyti rekomenduojami tarifai, kurie viešai buvo skelbiami interneto tinklalapyje. Be to, minimalių laivų agentavimo Tarifų klausimas buvo aptartas ir 2010 m. liepos 2 d. LLMAA Drausminio komiteto posėdžio metu. Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamas susitarimas buvo tęstinis ir truko nuo pareiškėjos įstojimo į LLMAA iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos – 2011 m. rugpjūčio mėnesio, todėl senaties terminas nebuvo suėjęs.

Atsakovė dėl baudos dydžio pagrįstumo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo ir Baudų nustatymo taisyklių nuostatomis. Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, jog skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. riešingai, nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvo nulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo išreikšta ūkio subjektų valia elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu. Konkurencijos taryba informavo KLAKEĮA, kad tarifų nustatymas nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais. Atsakovė konstatavo, kad

Pareiškėja UAB „BPA“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 87, b. l. 1-64), prašydama panaikinti Nutarimo dalį, kuria jai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 321 700 Lt dydžio baudą ir kitus Nutarime nustatytus įpareigojimus pareiškėjai. Skunde nurodė, kad pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25 dieną.

Remiantis ESTT, Europos Komisijos praktika, konkurenciją ribojančio susitarimo egzistavimas turėtų būti pripažįstamas tik tuo atveju, jei LLMAA nariai įsipareigojo vienas kitam elgtis tam tikru būdu rinkoje, t. y. laikytis LLMAA rekomenduojamų tarifų arba, nereikšdami prieštaravimo LLMAA rekomenduojamiems tarifams, LLMAA nariai sudarė kitiems nariams pagrindą manyti, kad savo veikloje jie laikysis minėtų tarifų. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus pokyčius LLMAA veikloje, vėliausiai nuo 2006 m. pabaigos nebuvo tenkinama nei viena iš nurodytų sąlygų, kadangi nebuvo LLMAA narių suderintos valios ar tikslo palaikyti tam tikrą kainų lygį. Atvirkščiai, laivų agentavimo rinkoje susiformavo „vieša paslaptis“, kad LLMAA nariai neprivalo laikytis ir faktiškai nesilaiko rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų. Toks faktinis konkurenciją ribojančio susitarimo pasibaigimas turėtų būti vertinamas kaip Konkurencijos teisės pažeidimo pasibaigimas.

LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas.

Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją (t. y. pašalinimą ir LLMMA) gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo.

Skundžiamajame nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nėra įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kuomet susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą. Pareiškėja atsakomybėn vėliausiai galėjo būti patraukta 2009 m. pabaigoje. Konkurencijos tarybos paskirta 321 700 Lt bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui, nes inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė reikšmingų pasekmių rinkai, pažeidimas nėra pavojingas, nes po 2006 m. LLMAA tarifai prarado aktualumą, todėl yra nežymi LLMAA rekomendacijos žala rinkai. Remiantis Baudų skyrimo taisyklių 2 punktu, baudos dydis nustatomas pirmiausiai įvertinus pažeidimo pavojingumą. Pagal šių taisyklių 3 punktą, nustatant pažeidimo pavojingumą, reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pažeidimo pasekmes rinkai bei su pažeidimu susijusios geografinės teritorijos plotą. Kadangi laivų agentavimo paslaugų geografinė rinka apima tik Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, pažeidimas turi būti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Atsakovė planuoja patvirtinti gaires, kuriomis nustatys kriterijus, leidžiančius tokius pažeidimus laikyti mažareikšmiais. Remiantis gairių 5 punktu, Konkurencijos taryba, vertindama pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgs į keletą aplinkybių, tame tarpe ir teritorijos, kurioje padarytas pažeidimas, dydį. Jei teritorija yra lokali, veiksmai gali būti pripažinti mažareikšmiais.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 89, b. 1. 1-34) nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimu pripažintas LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, įvairius jų nustatymo ir taikymo klausimus svarsčius LLMAA organų susirinkimuose ir posėdžiuose, įskaitant ir pareigą jų laikytis įtvirtinus LLMAA Etikos kodekse bei šiuos tarifus skelbus LLMAA interneto tinklalapyje.

Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo  paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos dalyvavimą draudžiamame susitarime įrodo tai, kad pareiškėja buvo LLMAA narė nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. ir dalyvavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai, susiję su laivų agentavimo paslaugų tarifų nustatymu: 2003-2006 m. apie klausimų, susijusių su minimaliais laivų agentavimo tarifais, svarstymą pareiškėja buvo informuota arba dalyvavo tokiuose posėdžiuose mažiausiai 7 kartus. Tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose LLMAA posėdžiuose, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvė. Remiantis ESTT praktika, asociacijos nariai, nedalyvavę susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas, yra atsakingi už draudžiamo susitarimo sudarymą visais atvejais, išskyrus, kai jie aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti įpareigotiems tokio įmonių asociacijos sprendimo ir kitiems dalyviams toks nesutikimas buvo aiškus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais. Be to, UAB „BPA“ direktorius Vytautas Šileika buvo LLMAA Valdybos narys, o nuo 2006 m. vasario mėn. tapo LLMAA prezidentu. Būdamas LLMAA valdybos narys Vytautas Šileika dalyvavo tokių svarbių klausimų svarstyme kaip LLMAA tarifų bukletų leidybą, LLMAA Etikos kodekso svarstymai, sankcijų LLMAA nariams, nesilaikiusiems LLMAA tarifų, taikyme. Be to, 2006-04-25 posėdyje buvo priimtas sprendimas, nukreiptas į ateitį, kad visi LLMAA nariai privalo laikytis LLMAA rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų. Taigi, dalyvaudama LLMAA posėdžiuose, pareiškėja tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, be to jis tiesiogiai dalyvavo balsavime, kuomet LLMAA nariams buvo skirtos sankcijos dėl LLMAA tarifų nesilaikymo, kas reiškia, kad pareiškėja ir įgyvendino draudžiamą susitarimą.

Dėl senaties termino paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėnesio  sprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį, todėl ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą. Pažymėjo, kad bent iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiamų tarifų nesilaikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Kadangi nagrinėtas pažeidimas buvo tęstinis ir truko ne mažiau kaip iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, senaties terminas nebuvo suėjęs.

LLMAA, siekdama koordinuoti savo narių elgesį ir palaikyti aukštesnį kainų lygį nustatydama minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus bei viešai skleisdama informaciją apie šiuos tarifus, apribojo ūkio subjektų, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, savarankiškumą nustatyti teikiamų paslaugų kainas. Nustatyto konkurencijos teisės pažeidimo vertinimui neturi reikšmės pareiškėjos argumentai, kad remiantis ekonomikos doktrina, nebuvo sąlygų egzistuoti konkurenciją ribojančiam susitarimui. Remiantis LVAT ir ESTT praktika, kai susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, tokio susitarimo neigiamos pasekmės rinkai yra preziumuojamos. Taigi nereikia atsižvelgti į rinkos struktūrą, taip pat nesvarbu, kiek ūkio subjektų dalyvauja tokiame susitarime ir kiek nedalyvaujančių susitarime ūkio subjektų veikia ar atitinkamoje rinkoje.

Atsakovės nuomone, tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, dar nereiškia, kad jis apie tai pranešė kitiems konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviams ar kad konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviai patys sužinojo apie tarifų nesilaikymą. LLMAA pateikti duomenys, kad 68,65 proc. atvejų buvo taikomi mažesni laivų agentavimo paslaugų tarifai nei LLMAA rekomenduojami, parodo tik susitarimo įgyvendinimo lygį, kuris neturi esminės reikšmės nustatant konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo faktą. Ūkio subjektai, viešai neatsiriboję ar nepranešdami apie draudžiamo susitarimo sudarymą Konkurencijos tarybai, sudarė palankias sąlygas draudžiamam susitarimui egzistuoti net 13 metų, todėl net jei kai kurie ūkio subjektai ir neįgyvendino draudžiamo susitarimo, tai neatleidžia jų nuo atsakomybės.

Taip pat paaiškino, kad nustatyto konkurencijos teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi esminės reikšmės tai, ar LLMAA sprendimai taikyti rekomenduojamus laivų agentavimo paslaugų tarifus buvo privalomi ar ne, nes ir neprivalomi asociacijos sprendimai gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatas. Tačiau LLMAA veiksmai akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad ji siekė koordinuoti savo narių veiksmus siekiant palaikyti bendrą aukštesnį laivų agentavimo paslaugų kainų lygį, bet ir tai, kad rekomenduojami minimalūs laivų agentavimo paslaugų tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams. Atitinkamai tai, kad asociacija nėra numačiusi konkurenciją ribojančių sprendimų laikymosi užtikrinimo mechanizmo, kuris turėtų tiesioginę įtaką jos narių teisei toliau verstis tam tikra ūkine veikla, nedaro lemiamos įtakos kvalifikuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimo sudėtį. Be to, pareiškėjos argumentus dėl draudžiamo susitarimo įgyvendinimo kontrolės realaus mechanizmo nebuvimo paneigia ir patys LLMAA nariai, laikę LLMAA rekomenduojamus tarifus privalomais.

Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimų įrodinėjimo standartai skiriasi nuo įrodinėjimo standartų administracinių teisės pažeidimų bylose ar baudžiamosiose bylose. Konkurencijos įstatymo ir SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimai yra įrodinėjami pagal konkurencijos teisės bylas nagrinėjančio ESTT ir LVAT praktiką. ESTT praktikoje yra pripažįstama, kad antikonkurencinius susitarimus ir veiksmus apimanti veikla vykdoma pogrindyje, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų, todėl, jei Europos Komisija ir randa aiškių ūkio subjektų neteisėtų santykių įrodymų, šie įrodymai paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai būtina patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Todėl ESTT nuomone daugeliu atvejų egzistuojanti praktika arba antikonkurencinio susitarimo sudarymas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo. Atsakovės nuomone, šiuo atveju surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkurenciją ribojančio susitarimo faktą.

Dėl skundžiamu nutarimu paskirtų sankcijų pagrįstumo paaiškino, kad LVAT ir ESTT praktikoje konkurencijos priežiūros institucijoms pripažįstama plati diskrecija pasirenkant aplinkybes, kurios vertinamos skiriant baudą ir nėra baigtinio tokių aplinkybių sąrašo. Remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis bei Baudų nustatymo taisyklių nuostatomis, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti tokio dydžio baudas, kokios, jos nuomone, yra teisingos ir pagrįstos, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus. Konkurencijos taryba, skirdama baudą, atsižvelgė į visus kriterijus, nurodytus Konkurencijos įstatyme bei Baudų nustatymo taisyklėse. Vertinant pažeidimo pavojingumą buvo atsižvelgta į tai, kad LLMAA nariai sudarė horizontalų susitarimą, kuriuo susitarta nustatyti fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Tokie susitarimai laikomi vienais iš žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Atsakovė laiko, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl LLMAA rekomenduojamų tarifų faktinio nesilaikymo po 2006 m., LLMAA narių skaičiaus mažėjimo ir tikslo dirbtinai palaikyti aukštesnes laivų agentavimo paslaugų kainas išnykimo, neturi reikšmės baudos dydžiui, kadangi nagrinėjamas konkurenciją ribojantis susitarimas dėl savo pobūdžio turi neigiamą poveikį rinkai. Šiuo atveju nesvarbu, ar susitarimas buvo įgyvendinamas praktikoje. Dėl pareiškėjos argumento, kad padarytas pažeidimas apima tik lokalinę rinką, atsakovė nurodė, jog bylos kontekste reikšminga aplinkybe laikytina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto svarba,įskaitant ir tarpvalstybinių paslaugų teikimą. Konkurencijos taryba, vertindama padaryto pažeidimo pavojingumą, skundžiamame nutarime įvertino, kokį didelį poveikį konkurencijai toks susitarimas galėjo padaryti laivų agentavimo rinkai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių

Pareiškėja UAB „Fertimara“ kreipėsi į teismą su  patikslintu skundu (t. 38, b. l. 1-91), prašydama panaikinti Nutarimo dalį, kuria jai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 138 400 Lt dydžio baudą ir kitus Nutarime nustatytus įpareigojimus pareiškėjai. Skunde nurodė, kad pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25 dieną.

Remiantis ESTT, Europos Komisijos praktika, konkurenciją ribojančio susitarimo egzistavimas turėtų būti pripažįstamas tik tuo atveju, jei LLMAA nariai įsipareigojo vienas kitam elgtis tam tikru būdu rinkoje, t. y. laikytis LLMAA rekomenduojamų tarifų arba, nereikšdami prieštaravimo LLMAA rekomenduojamiems tarifams, LLMAA nariai sudarė kitiems nariams pagrindą manyti, kad savo veikloje jie laikysis minėtų tarifų. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus pokyčius LLMAA veikloje, vėliausiai nuo 2006 m. pabaigos nebuvo tenkinama nei viena iš nurodytų sąlygų, kadangi nebuvo LLMAA narių suderintos valios ar tikslo palaikyti tam tikrą kainų lygį. Atvirkščiai, laivų agentavimo rinkoje susiformavo „vieša paslaptis“, kad LLMAA nariai neprivalo laikytis ir faktiškai nesilaiko rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų. Toks faktinis konkurenciją ribojančio susitarimo pasibaigimas turėtų būti vertinamas kaip Konkurencijos teisės pažeidimo pasibaigimas.

LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai  reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas.

Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją (t. y. pašalinimą ir LLMMA) gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo.

Skundžiamajame nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kuomet susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad Nutarime inkriminuojamas pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Konkurencijos taryba netinkamai skaičiavimo baudas, nes neaišku, kokia apimtimi buvo atsižvelgta į su pažeidimu susijusias pajamas, kodėl Konkurencijos taryba išskyrė tris grupes pajamų iš laivų agentavimo veiklos dalį susijusiose pajamose, baudos, kurios kelis ar keliasdešimt kartų viršija pajamas iš laivų agentavimo veiklos, negali būti laikomos proporcingomis. Atsakovė, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d. nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad tyrimo metu pareiškėja pripažino nustatytas esmines faktines aplinkybes. Konkurencijos tarybos paskirta 138 400 Lt bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui, nes inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė reikšmingų pasekmių rinkai, pažeidimas nėra pavojingas, nes po 2006 m. LLMAA tarifai prarado aktualumą, todėl yra nežymi LLMAA rekomendacijos žala rinkai. Remiantis Baudų skyrimo taisyklių 2 punktu, baudos dydis nustatomas pirmiausiai įvertinus pažeidimo pavojingumą. Pagal šių taisyklių 3 punktą, nustatant pažeidimo pavojingumą, reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pažeidimo pasekmes rinkai bei su pažeidimu susijusios geografinės teritorijos plotą. Kadangi laivų agentavimo paslaugų geografinė rinka apima tik Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, pažeidimas turi būti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Atsakovė planuoja patvirtinti gaires, kuriomis nustatys kriterijus, leidžiančius tokius pažeidimus laikyti mažareikšmiais. Remiantis gairių 5 punktu, Konkurencijos taryba, vertindama pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgs į keletą aplinkybių, tame tarpe ir teritorijos, kurioje padarytas pažeidimas, dydį. Jei teritorija yra lokali, veiksmai gali būti pripažinti mažareikšmiais.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 39, b. 1. 77-118) nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimu pripažintas LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, įvairius jų nustatymo ir taikymo klausimus svarsčius LLMAA organų susirinkimuose ir posėdžiuose, įskaitant ir pareigą jų laikytis įtvirtinus LLMAA Etikos kodekse bei šiuos tarifus skelbus LLMAA interneto tinklalapyje.

Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo Nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos dalyvavimą draudžiamame susitarime įrodo tai, kad pareiškėja buvo LLMAA narė nuo 2004 m. birželio mėn. iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Pareiškėja dalyvavo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas taikyti LLMAA nariui sankciją dėl to, kad šis nesilaikė LLMAA nustatytų tarifų. Taigi dalyvaudamas šiame posėdyje LLMAA ir neatsiribodamas nuo jame priimamų sprendimų, pareiškėjas tiesiogiai išreiškė savo valią  ir sutikimą elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, be to jis dalyvavo balsavime , kuomet LLMAA nariams buvo skirtos sankcijos, kas patvirtina  jo pritarimą LLMAA vykdomai aukštesnių agentavimo paslaugų kainų rinkoje palaikymo politikai. Tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose LLMAA posėdžiuose, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvė. Remiantis ESTT praktika, asociacijos nariai, nedalyvavę susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas, yra atsakingi už draudžiamo susitarimo sudarymą visais atvejais, išskyrus, kai jie aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti įpareigotiems tokio įmonių asociacijos sprendimo ir kitiems dalyviams toks nesutikimas buvo aiškus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais.

Dėl senaties termino paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėnesio  sprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį, todėl ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą. Pažymėjo, kad bent iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiamų tarifų nesilaikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Kadangi nagrinėtas pažeidimas buvo tęstinis ir truko ne mažiau kaip iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, senaties terminas nebuvo suėjęs.

LLMAA, siekdama koordinuoti savo narių elgesį ir palaikyti aukštesnį kainų lygį nustatydama minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus bei viešai skleisdama informaciją apie šiuos tarifus, apribojo ūkio subjektų, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, savarankiškumą nustatyti teikiamų paslaugų kainas. Nustatyto konkurencijos teisės pažeidimo vertinimui neturi reikšmės pareiškėjos argumentai, kad remiantis ekonomikos doktrina, nebuvo sąlygų egzistuoti konkurenciją ribojančiam susitarimui. Remiantis LVAT ir ESTT praktika, kai susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, tokio susitarimo neigiamos pasekmės rinkai yra preziumuojamos. Taigi nereikia atsižvelgti į rinkos struktūrą, taip pat nesvarbu, kiek ūkio subjektų dalyvauja tokiame susitarime ir kiek nedalyvaujančių susitarime ūkio subjektų veikia ar atitinkamoje rinkoje.

Atsakovės nuomone, tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, dar nereiškia, kad jis apie tai pranešė kitiems konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviams ar kad konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviai patys sužinojo apie tarifų nesilaikymą. LLMAA pateikti duomenys, kad 68,65 proc. atvejų buvo taikomi mažesni laivų agentavimo paslaugų tarifai nei LLMAA rekomenduojami, parodo tik susitarimo įgyvendinimo lygį, kuris neturi esminės reikšmės nustatant konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo faktą. Ūkio subjektai, viešai neatsiriboję ar nepranešdami apie draudžiamo susitarimo sudarymą Konkurencijos tarybai, sudarė palankias sąlygas draudžiamam susitarimui egzistuoti net 13 metų, todėl net jei kai kurie ūkio subjektai ir neįgyvendino draudžiamo susitarimo, tai neatleidžia jų nuo atsakomybės.

Taip pat paaiškino, kad nustatyto konkurencijos teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi esminės reikšmės tai, ar LLMAA sprendimai taikyti rekomenduojamus laivų agentavimo paslaugų tarifus buvo privalomi ar ne, nes ir neprivalomi asociacijos sprendimai gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatas. Tačiau LLMAA veiksmai akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad ji siekė koordinuoti savo narių veiksmus siekiant palaikyti bendrą aukštesnį laivų agentavimo paslaugų kainų lygį, bet ir tai, kad rekomenduojami minimalūs laivų agentavimo paslaugų tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams. Atitinkamai tai, kad asociacija nėra numačiusi konkurenciją ribojančių sprendimų laikymosi užtikrinimo mechanizmo, kuris turėtų tiesioginę įtaką jos narių teisei toliau verstis tam tikra ūkine veikla, nedaro lemiamos įtakos kvalifikuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimo sudėtį. Be to, pareiškėjos argumentus dėl draudžiamo susitarimo įgyvendinimo kontrolės realaus mechanizmo nebuvimo paneigia ir patys LLMAA nariai, laikę LLMAA rekomenduojamus tarifus privalomais.

Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimų įrodinėjimo standartai skiriasi nuo įrodinėjimo standartų administracinių teisės pažeidimų bylose ar baudžiamosiose bylose. Konkurencijos įstatymo ir SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimai yra įrodinėjami pagal konkurencijos teisės bylas nagrinėjančio ESTT ir LVAT praktiką. ESTT praktikoje yra pripažįstama, kad antikonkurencinius susitarimus ir veiksmus apimanti veikla vykdoma pogrindyje, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų, todėl, jei Europos Komisija ir randa aiškių ūkio subjektų neteisėtų santykių įrodymų, šie įrodymai paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai būtina patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Todėl ESTT nuomone daugeliu atvejų egzistuojanti praktika arba antikonkurencinio susitarimo sudarymas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo. Atsakovės nuomone, šiuo atveju surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkurenciją ribojančio susitarimo faktą.

Dėl skundžiamu nutarimu paskirtų sankcijų pagrįstumo paaiškino, kad LVAT ir ESTT praktikoje konkurencijos priežiūros institucijoms pripažįstama plati diskrecija pasirenkant aplinkybes, kurios vertinamos skiriant baudą ir nėra baigtinio tokių aplinkybių sąrašo. Remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis bei Baudų nustatymo taisyklių, nuostatomis, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti tokio dydžio baudas, kokios, jos nuomone, yra teisingos ir pagrįstos, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus. Konkurencijos taryba, skirdama baudą, atsižvelgė į visus kriterijus, nurodytus Konkurencijos įstatyme bei Baudų nustatymo taisyklėse. Vertinant pažeidimo pavojingumą buvo atsižvelgta į tai, kad LLMAA nariai sudarė horizontalų susitarimą, kuriuo susitarta nustatyti fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Tokie susitarimai laikomi vienais iš žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Atsakovė laiko, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl LLMAA rekomenduojamų tarifų faktinio nesilaikymo po 2006 m., LLMAA narių skaičiaus mažėjimo ir tikslo dirbtinai palaikyti aukštesnes laivų agentavimo paslaugų kainas išnykimo, neturi reikšmės baudos dydžiui, kadangi nagrinėjamas konkurenciją ribojantis susitarimas dėl savo pobūdžio turi neigiamą poveikį rinkai. Šiuo atveju nesvarbu, ar susitarimas buvo įgyvendinamas praktikoje. Dėl pareiškėjos argumento, kad padarytas pažeidimas apima tik lokalinę rinką, atsakovė nurodė, jog bylos kontekste reikšminga aplinkybe laikytina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto svarba,  įskaitant ir tarpvalstybinių paslaugų teikimą. Konkurencijos taryba, vertindama padaryto pažeidimo pavojingumą, skundžiamame nutarime įvertino, kokį didelį poveikį konkurencijai toks susitarimas galėjo padaryti laivų agentavimo rinkai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių..

Pareiškėja UAB ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies: 1) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 1 p.) UAB ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“ inkriminuojamą dalyvavimą draudžiamame susitarime siekiant nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. reikalavimus; 2) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 2 p.) UAB ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“ įpareigojimą nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą jeigu jis vis dar yra tęsiamas; 3) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 3.1.1 p.) UAB ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“ paskirtą 69 600 Lt dydžio baudą; 4) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 4 p.) UAB ,,Fregatų aptarnavimo agentūra“ įpareigojimą per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 p. numatyto įpareigojimų įvykdymo ir Nutarimo rezoliucinės dalies 3.1.1 p. numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Skunde ir patikslintame skunde (T. 76, b. l. 1-63, T. 77, b. l. 1-63, 119-120) nurodė, kad nesutinka su nutarime pateikiamomis išvadomis. Pareiškėja pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25 dieną. LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai  reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas. Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali nesudėtingai tai padaryti. Nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją  gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo. Skundžiamajame nutarime nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kada susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą. Konkurencijos tarybos jam paskirta 69 600 Lt bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui, nes inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė reikšmingų pasekmių rinkai. Pažeidimas nėra pavojingas, nes po 2006 m. LLMAA tarifai prarado aktualumą, todėl yra nežymi LLMAA rekomendacijos žala rinkai; geografinė rinka, su kuria siejamas pažeidimas yra lokalaus pobūdžio; kadangi tarifai po 2006 m. nebuvo aktualūs, tai nebuvo tikslo dirbtinai pakelti laivų agentavimo paslaugų įkainius.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 78, b. l. 43-76) nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo  paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste. Dalyvaudama asociacijų posėdžiuose, pareiškėja tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal asociacijų rekomendacijas. Net ir tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose iš LLMAA organizuotų posėdžių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvis. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais nei kai juose dalyvavo tiesiogiai, nei kai juose nedalyvavo. Draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, įtvirtinęs pareigą laikytis LLMAA priimtų rekomenduojamų tarifų, taip pat viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytinas nustatyto draudžiamo susitarimo dalyviu. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Nors Pareiškėja skunde ir nurodo, kad narystė LLMAA buvo tik formalumas dėl galiojusio teisinio reguliavimo, tačiau įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios Asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėja neprivalėjo būti asociacijos nare tam, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas. Pareiškėja pagrįstai pripažinta Konkurencijos tarybos nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve, nes aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje. Kita vertus, net ir pasyvus elgesys jokiu būdu nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, priešingai – tai rodo, kad pareiškėja tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad draudžiamas susitarimas būtų panaikintas formaliu LLMAA sprendimu. Draudžiamas susitarimas galiojo ir po 2006 m., kurio pagrindinis tikslas buvo fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Susitarimo egzistavimo faktą ir objektą patvirtina tokie faktai kaip LLMAA Etikos kodekso 2.4.4.6. punkto galiojimas nuo 2003 m. iki 2011 m., LLMAA įstatuose numatyta pareiga laikytis Etikos kodekso, LLMAA tarifų ir Etikos kodekso talpinimas internetiniame tinklalapyje iki 2010-07-13, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, nukreiptas į ateitį, numatantis pareigą LLMAA nariams ateityje laikytis LLMAA tarifų, kad būtų palaikomas dėl LLMAA veiksmų susiformavęs kainų lygis rinkoje.

Iš byloje surinktų faktinių duomenų, LLMAA dokumentų ir sprendimų visumos galima nustatyti, kad LLMAA neabejotinai buvo numačiusi pareigą savo nariams laikytis tarifų ir šią pareigą dar kartą patvirtino 2006-04-25 formuluodama ateities tikslą – siekti, kad būtų vadovaujamasi LLMAA tarifų lentele, o ne priešingai – panaikinti tarifus, nurodyti LLMAA nariams, kad LLMAA nebenustatinės tarifų ar pan. Tai, kad kurį laiką nebuvo LLMAA nariams taikomos drausminės procedūros dėl to, kad šie taikė žemesnius tarifus nei LLMAA tarifai, nereiškia, kad Etikos kodekso 2.4.4.6. p. nuostata, patvirtinta Visuotiniame LLMAA susirinkime tiesiog nustojo galioti. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo organuose ir, kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Pati LLMAA 2006-04-25 susirinkime pripažino, kad yra ,,susiklosčiusi kainų rinka”, todėl galima sakyti, kad ilgainiui LLMAA aktyvi veikla dėl tarifų sumažėjo, nes dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, susitarimo įgyvendinimui nebereikėjo imtis jokių aktyvių priemonių, ypač kai pats susitarimas nustatyti ir laikytis minimalių laivų agentavimo tarifų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priimtame Etikos kodekse, o patys tarifai buvo skelbiami LLMAA interneto tinklalapyje iki 2010 m. liepos mėn.  Visuma įvairių faktinių aplinkybių įrodo, kad LLMAA nustatė tarifus ir įpareigojo savo narius jų laikytis, o į LLMAA įstojantys ūkio subjektai turėjo tai žinoti ir įvertinti. Jeigu ūkio subjektai, žinodami LLMAA veiklą, vis dėlto nusprendė, kad ji atitinka jų pačių tikslus ir įstojo į asociaciją ar neišstojo iš jos, reiškia, kad jie pritarė LLMAA tikslams ir vykdomai veiklai, t.y. prisijungė prie draudžiamo susitarimo. LLMAA nariai, net neturėdami nei tiesioginės, nei numanomos „pareigos“ tapti LLMAA nariais, ypač atidžiai turėjo įvertinti savo narystės LLMAA tikslingumą be kita ko atsižvelgdami į itin aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą LLMAA poziciją dėl jos narių taikytinų laivų agentavimo tarifų. Pareiškėja sutapatina „viešą ir vienareikšmišką“ atsiribojimą nuo draudžiamos susitarimo su LLMAA narių draudžiamo susitarimo neįgyvendinimu. Pareiškėja bando įrodinėti, kad visi LLMAA nariai „viešai“ atsiribojo nuo inkriminuojamo susitarimo vėliausiai 2006 m. pabaigoje. Tokia pozicija yra atmestina kaip nepagrįsta, nes vadovaujantis elementaria logika, ūkio subjekto susitarimo neįgyvendinimo veiksmas nėra jo „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo paties susitarimo. Tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA tarifo dar nereiškia, kad apie tai sužinojo kiti susitarimo dalyviai ir kad jie aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad šis ūkio subjektas nesilaikys LLMAA tarifų ir ateityje. Todėl visi LLMAA nariai galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis konkretus ūkio subjektas laikosi ir laikysis LLMAA tarifų ateityje. Jeigu LLMAA ar jos nariai iš tikrųjų būtų siekę pasitraukti iš konkurenciją ribojančio susitarimo turėjo tai tinkamai komunikuoti kitiems susitarimo dalyviams, kad jei neketina laikytis LLMAA tarifų, pavyzdžiui, tai padarę raštu, kad vėliau turėtų to įrodymus. Pagal ESTT praktiką „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo suprantamas siaurai (griežtai), t. y. taikomas labai išimtiniais atvejais. Nutarime buvo įrodyta, kad LLMAA nariai, stodami į asociaciją įsipareigojo laikytis LLMAA tarifų, kas reiškia, kad LLMAA ir jos nariai sudarė draudžiamą susitarimą. Todėl nenorėdami būti pripažintais sudariusiais draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, LLMAA nariai turėjo Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus, kad bent po 2006 m. jie dalyvavo LLMAA veikloje neturėdami antikonkurencinių ketinimų ir įrodyti, kad patvirtino savo konkurentams, jog dalyvauja LLMAA veikloje, turėdami kitokių tikslų nei kiti LLMAA nariai. Tačiau tokių įrodymų nei vienas ūkio subjektas nepateikė.

Pareiškėjos argumentas, kad LLMAA tarifai buvo  rekomendaciniai, o ne privalomi atmestinas. Ūkio subjektų asociacijos sprendimas iš esmės apima bet kokias asociacijos taisykles, sprendimus, kurie yra privalomi ar rekomendaciniai jos nariams, elgesio kodeksus ir bet ką, kas atspindi asociacijos siekį koordinuoti jos narių elgesį pagal jos įstatus. LLMAA veiksmai svarstant klausimus, susijusius su rekomenduojamais minimaliais laivų agentavimo tarifais akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad LLMAA siekė koordinuoti savo narių veiksmus, kad būtų palaikomas bendras aukštesnis laivų agentavimo paslaugų kainų lygis, bet ir tai, kad tie tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams ir tokio privalomumo siekė LLMAA. LLMAA įstatai ir Etikos kodeksas laikytini pagrindiniai LLMAA veiklos dokumentai, kuriais asociacija ir jos nariai vadovaujasi kasdienėje veikloje. Be to, šie LLMAA dokumentai buvo priimti LLMAA visuotiniame narių susirinkime ir jie nebuvo panaikinti, todėl teigti, kad šių dokumentų kai kurios nuostatos negalioja, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, informacija apie rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifų dydžius bei Etikos kodeksas, kuriame aiškiai nurodytos sankcijos už LLMAA tarifų nesilaikymą buvo talpinami LLMAA internetiniame tinklalapyje bent iki 2010-07-13. Tai įrodo ne tik tai, kad LLMAA ir po 2006 m. turėjo tikslą koordinuoti savo narių veiklą dėl tarifų laikymosi, bet ir tai, kad tarifai turėjo ne rekomendacinį, o privalomą pobūdį.

Nors 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas buvo priimtas su tikslu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tai neatleidžia LLMAA ir jos narių nuo būtinybės tokio pažeidimo, kuris pasireškia bendru visų narių ir LLMAA susitarimu nustatyti minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, nutraukimą atlikti tinkamai, t. y. taip, kad visiems būtų vienareikšmiškai aišku, kad nebėra bendros valios tartis dėl tarifų ir tokiu būdu koordinuoti savo sprendimus dėl vykdomos ūkinės veiklos. Jeigu LLMAA būtų siekusi iš tikrųjų nutraukti draudžiamą susitarimą, tai ji būtų tai padariusi pagal LLMAA įstatų ir Etikos kodekso reikalavimus, t.y. tokiu būdu, kad visi LLMAA nariai žinotų apie tokį LLMAA sprendimą ir laikytų šį sprendimą teisėtu ir privalomu vadovautis. Jeigu pareiškėja būtų iš tikrųjų siekusi nedalyvauti draudžiamame susitarime, ji būtų aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškusi visiems LLMAA nariams, kad ji neketina laikytis Etikos kodekso ir kitų LLMAA sprendimų pagal kuriuos yra privaloma laikytis LLMAA tarifų ir nedalyvauja jokioje LLMAA veikloje susijusioje su laivų agentavimo kainų nustatymu. Taigi akivaizdu, kad 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas nebuvo žinomas daugeliui LLMAA narių, todėl negalima laikyti, kad draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo LLMAA, buvo nutrauktas 2010-07-02, tačiau jis truko bent iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.

Įrodinėdama, kad draudžiamas susitarimas tarp LLMAA narių egzistavo ir po 2006 m., Konkurencijos taryba vadovavosi ESTT ir LVAT praktikoje suformuotomis taisyklėmis, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Šie pažeidimo sudėties elementai buvo nustatyti LLMAA sprendimuose ir veikloje iki 2006 m. ir nepertraukiamai tęsėsi po 2006 m. Šis įpareigojimas nepertraukiamai galiojo iki pat Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m., o LLMAA tarifai buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje iki pat 2010-07-13. Be to, 2006-04-25LLMAA sprendimas, kad jos nariai ir toliau laikytųsi tarifų, buvo nukreiptas į ateitį ir už šio įpareigojimo nesilaikymą numatyta sankcija. Tokie dokumentiniai įrodymai yra neginčijami ir tiesiogiai įrodo, kad ir po 2006 m. buvo sudarytas draudžiamas susitarimas per LLMAA sprendimus fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Šių neginčijamų įrodymų pareiškėja nepaneigė, todėl įrodinėjimo našta (t. y. įrodyti, kad draudžiamo susitarimo nebuvo ar, kad LLMAA ar jos nariai aiškiai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo) perėjo pareiškėjai ir jos nariams. Vien tik abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie egzistavusią „viešą paslaptį“, kad niekas nesilaiko tarifų, ar „viešą paslaptį“, kad LLMAA sprendimų neprivalu laikytis ir pan., yra nepakankami.

Pagal ESTT praktiką konkurencijos teisės pažeidimas dirbtinai neskaidomas, kai jis turi vieną bendrą tikslą. Dar daugiau skirtingais laikotarpiais sudaryti susitarimai gali būti sujungti į vieną susitarimą, jeigu yra nustatoma, kad jis turi vieną tikslą. LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo yra vientisas, turintis vieną aiškų tikslą, nepasikeitusį per visus 13 metų – reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas, susitarimas, sudarantis vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Natūralu, kad per tokį ilgą – 13 metų – trukusį kartelio egzistavimo laikotarpį keitėsi kai kurie faktai LLMAA veikloje, bet esmė vis tiek išliko ta pati: per visą kartelio egzistavimo laikotarpį (1998-2011 m.) buvo LLMAA įpareigojimas laikytis rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų, kurie buvo skirti reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Be to, visus draudžiamo susitarimo dalyvius, jų valią dalyvauti draudžiamame susitarime laike apjungė narystė LLMAA, privalomumas laikytis jos įstatuose ir Etikos kodekse įtvirtintų įpareigojimų. Todėl bandymas skaidyti šį draudžiamą susitarimą į atskirus laikotarpius būtų dirbtinis ir akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi bet kuriuo atveju visą laikotarpį nuo 1998 m. iki 2011 m. LLMAA ir jos nariai turėjo vieną ir tą patį ekonominį tikslą – nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, o suskaidymas sudarytų dirbtines ir teisės normų reikalavimams prieštaraujančias sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės už sunkų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Nesutinka, kad draudžiamo susitarimo pabaiga gali būti siejama su LLMAA vadovybės pasikeitimu ar tai, kad mažiau įmonių tapdavo LLMAA nariais, nei anksčiau. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas, sudarant pagal savo tikslą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kainų nustatymo, konstatuojamas nepriklausomai nuo tokio susitarimo dalyvių skaičiaus ar susitarime nedalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus. Taip pat pažeidimo pabaiga negali būti siejama vien su ta faktine aplinkybe, kad LLMAA rekomendacijos išdavimą pakeičia jos nuomonės atestatų komisijoje išreiškimas, kadangi tai, kad susitarimo laikymosi užtikrinimas nėra tiesiogiai siejamas su teisės verstis tam tikra ūkine veikla įgijimu, taip pat nedaro įtakos jo prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Kita vertus, šių faktinių aplinkybių LLMAA veikloje atsiradimas (ar pasikeitimas) niekaip nepanaikino LLMAA Etikos kodekse įtvirtinto įpareigojimo laikytis tarifų ir nepanaikino pačių tarifų, tačiau – priešingai – net ir pasikeitus LLMAA vadovybei Etikos kodeksas ir tarifai ne tik, kad liko galioti, bet dar ir buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas tęsėsi ne iki 2006 m., kaip mano pareiškėja, bet iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas tęsėsi ne iki 2006 m., kaip mano pareiškėja, bet iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs.

Nesutinka, kad draudžiamo susitarimo pabaiga gali būti siejama su LLMAA vadovybės pasikeitimu ar tai, kad mažiau įmonių tapdavo LLMAA nariais, nei anksčiau. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas, sudarant pagal savo tikslą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kainų nustatymo, konstatuojamas nepriklausomai nuo tokio susitarimo dalyvių skaičiaus ar susitarime nedalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus. Taip pat pažeidimo pabaiga negali būti siejama vien su ta faktine aplinkybe, kad LLMAA rekomendacijos išdavimą pakeičia jos nuomonės atestatų komisijoje išreiškimas, kadangi tai, kad susitarimo laikymosi užtikrinimas nėra tiesiogiai siejamas su teisės verstis tam tikra ūkine veikla įgijimu, taip pat nedaro įtakos jo prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Kita vertus, šių faktinių aplinkybių LLMAA veikloje atsiradimas (ar pasikeitimas) niekaip nepanaikino LLMAA Etikos kodekse įtvirtinto įpareigojimo laikytis tarifų ir nepanaikino pačių tarifų, tačiau – priešingai – net ir pasikeitus LLMAA vadovybei Etikos kodeksas ir tarifai ne tik, kad liko galioti, bet dar ir buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje.

Skiriant pareiškėjai baudą buvo įvertinti Konkurencijos įstatyme ir Baudų nustatymo taisyklėse numatyti kriterijai. Nepaisant, kad nutarimo priėmimo metu galiojusios Baudų nustatymo taisyklės bei Konkurencijos įstatymas numatė baudų skaičiavimą nuo bendrųjų pajamų, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, Konkurencijos taryba baudas ūkio subjektams diferencijavo atsižvelgiant į tai, kad ne visiems ūkio subjektams laivų agentavimas buvo pagrindinė veikla. Taip pat vadovaujantis Baudų nustatymo taisyklių 3 punktu, nustatant baudžiamoms įmonėms skirtinų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas. Nustatant pavojingumą, atsižvelgta, kad nustatyti susitarimai yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kadangi tiesiogiai veikia konkurencijos procesą ir patys savaime ją apriboja; į tai kokį didelį poveikį konkurencijai toks susitarimas galėjo padaryti laivų agentavimo rinkai Klaipėdos jūrų valstybiniame uoste bei prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Pareiškėja UAB „Green Terminal“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 29, b. l. 78–89), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SEVS 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 189 600,00 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3.12 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėja skunde nurodė, kad byla dėl minimalių agentavimo paslaugų kainų (tarifų) nustatymo jos atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties, nes pareiškėja neteikia agentavimo paslaugų rinkoje, aptarnaudamas išimtinai tik į jos sandėlius besikraunančius laivus, o nuo 2007 m. – tik į jos sandėlius besikraunančius savo grupės laivus, todėl ji nelaikytina kitų LLMAA narių konkurente. Pareiškėja yra patronuojama Norvegijos kompanijos Green Reefers AS. Ši kompanija patronuoja ir Norvegijos bendrovę Green Chartering AS. Nuo 2007 m. iki šiol pareiškėja teikia agentavimo paslaugas išskirtinai tik pagal sutartį su Green Chartering AS, agentuodama šios kompanijos ir dar dviejų susijusių įmonių, Silversea AS ir SilverGreen TC AS, laivus. Pareiškėja 2007–2011 m. laikotarpiu agentavo tik 4 (keturis) kitų savininkų laivus, kurie sudaro vos 1,42 procentus visų 2007–2011 m. laikotarpiu jos agentuotų laivų, o 98,58 procentų 2007–2011 m. laikotarpiu pareiškėjos aptarnautų laivų buvo su ja susijusių įmonių laivai, agentuoti pagal sutartį su Green Chartering AS. Pareiškėjos pagrindinė veikla yra šaldytų krovinių sandėliavimas, olaivų agentavimas sudaro tik labai nereikšmingą dalį, t. y. 2 procentai visos jo veiklos. Nurodė, kad visi pareiškėjos agentuoti laivai, įskaitant ir nesusijusių kompanijų laivus, krovėsi į jai nuosavybės teise priklausančius ir / ar jo operuojamus sandėlius, pareiškėjos teikiama laivų agentavimo paslauga dėl laivų savininkų patogumo. Taigi, faktiškai pareiškėja konkuruoja ne laivų agentavimo, bet krovinių sandėliavimo paslaugų teikimo rinkoje. Kadangi pareiškėjos situacija yra analogiška AB „DFDS SEAWAYS” ir UAB „MSC Vilnius” situacijai, kurių atžvilgiu byla nutraukta, tai ir pareiškėjos atžvilgiu byla turėjo būti nutraukta, nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino, jog ji pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį dėl to, kad aiškiai ir viešai neatsiribojo nuo LLMAA rekomenduotų minimalių agentavimo paslaugų tarifų. Asociacijos nario pareiga atsiriboti nuo asociacijoje priimamų sprendimų nėra absoliuti, todėl Konkurencijos taryba privalėjo vertinti ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių atsiriboti nuo asociacijos sprendimo šiuo konkrečiu atveju iš pareiškėjos negali būti protingai reikalaujama. Pareiškėja privalėjo būti LLMAA nare bei su ja palaikyti gerus santykius, nes kad pagal iki 2005 m. galiojusią tvarką gautų atestavimo pažymėjimą (licenciją) ar jį pratęstų buvo reikalingos LLMAA rekomendacijos. Išstoti iš asociacijos ar rizikuoti būti pašalintomis iš jos laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės negalėjo. Pareiškėja LLMAA nare tapo 2004 m. birželio mėnesį. Minimalūs agentavimo tarifai buvo nustatyti 1998 m. iki pareiškėjai įstojant į LLMAA. Be to, pareiškėja niekada nebuvo LLMAA valdybos ar drausminio komiteto nare. Pareiškėjos 2006–2011 m. laikotarpiu taikyti agentavimo tarifai su rekomenduojamais tarifais sutapo tik du kartus. Pareiškėjos paslaugų tarifas, taikomas susijusių kompanijų laivams, buvo nustatytas 2003-04-01 sutartyje su Green Chartering AS.. Pagal sutartį su Green Chartering AS visiems susijusių kompanijų laivams pareiškėja taikė fiksuotą 700 eurų tarifą, neįskaitant papildomų išlaidų ir neatsižvelgiant į laivo bendrą tonažą. Pareiškėjos taikytas 700 eurų fiksuotas tarifas išliko nepakitęs ir 2004 m. birželį jai tapus LLMAA nare. Pareiškėjos 2007–2011 m. taikyti agentavimo tarifai buvo žymiai mažesni už LLMAA rekomenduotus tarifus. Be to, pareiškėjai taikė kitokią tarifų skaičiavimo metodiką ir agentavimo įkainių nesiejo su laivo bendru tonažu. Pareiškėja teigia, kad ji netaikė LLMAA skelbtų agentavimo paslaugų tarifų.

Konkurencijos taryba nepagrįstai konstatavo tariamo draudžiamo susitarimo poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai sugriežtino pareiškėjos atsakomybę. Konkurencijos taryba suklydo įžvelgusi poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai rėmėsi Europos Sąjungos institucijų praktika, nes nacionalinės Vokietijos, Nyderlandų, Italijos ir pan. rinkas, kurios negali būti lyginamos su Lietuvos Respublikos nacionaline rinka nei rinkos dydžiu, nei lokacija, nei rinkos žaidėjų skaičiumi, nei kitais požiūriais.

Pareiškėja nurodė, kad jai negali būti skirta sankcija dar ir dėl to, kad nuo ginčijamo pažeidimo pabaigos yra suėjęs Konkurencijos įstatyme numatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Pareiškėja už pažeidimą vėliausiai galėjo būti traukiam atsakomybėn 2009-04-25.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba neteisingai jai apskaičiavo baudą, skaičiuodama nuo bendrųjų metinių pajamų 2010 m. Laivų agentavimas nėra pagrindinė jos veikla. Pareiškėjos pajamos, susijusios su ginčijamu pažeidimu, bendrosiose pajamose sudaro 2 proc. Todėl Konkurencijos taryba privalėjo baudą skaičiuoti tik nuo pajamų, gaunamų iš agentavimo paslaugų teikimo veiklos. Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba netinkamai skaičiavimo baudas, nes neaišku, kokia apimtimi buvo atsižvelgta į su pažeidimu susijusias pajamas, kodėl Konkurencijos taryba išskyrė tris grupes pajamų iš laivų agentavimo veiklos dalį susijusiose pajamose, baudos, kurios kelis ar keliasdešimt kartų viršija pajamas iš laivų agentavimo veiklos, negali būti laikomos proporcingomis. Konkurencijos taryba neanalizavo ir nevertinos pareiškėjos individualių aplinkybių.

Be to, Konkurencijos taryba skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvinančią aplinkybę, t. y. kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus ir iki 2010 m., t. y. 12 (dvylika) metų nesiėmė jokių papildomų veiksmų, nepradėjo tyrimų , o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pareiškėja pažymėjo, kad pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 30, b. l. 6–27) jį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta tai, kad LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta panašių aplinkybių, kaip AB „DFDS SEAWAYS“ bei UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu. Buvo nustatytos priešinos aplinkybės, t. y. kad pareiškėja laivų agentavimo paslaugas teikė ne vieno ekonominio vieneto ribose, o išoriniams paslaugų pirkėjams. Vertinant, ar pareiškėja konkuruoja rinkoje, lemiamos reikšmės neturi išoriniams paslaugų pirkėjams teikiamų paslaugų apimtis, kadangi nepriklausomai nuo to, kokį kiekį paslaugų pareiškėja jiems teikia, tai patvirtina faktą, kad ji konkuruoja rinkoje su kitais paslaugų pirkėjais. Kadangi pareiškėja paslaugas teikė išoriniam paslaugų teikėjui, o ne vieno ekonominio vieneto ribose, tai ji konkuravo su kitais Klaipėdos jūrų uoste atitinkamas paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m., tarifai buvo viešai skelbiami, o Etikos kodeksas tiesiogiai įtvirtino pareigą netaikyti mažesnių nei LLMAA rekomenduojamų tarifų, už šios pareigos nesilaikymą buvo nustatytos sankcijos. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdamas savo sutikimą jų laikytis. Atsakovė teigia, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytinas nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Net ir pasyvus elgesys nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, o rodo, kad ji sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį.Tokio pobūdžio susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų, yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje.

5. ertinant poveikį prekybai tarp valstybių narių, reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė dėl senaties termino paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėnesiosprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį, todėl ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susitarimas yra tęstinis. Pažymėjo, kad bent iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiami minimalūs Tarifų taikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Konkurencijos taryba skundžiamajame nutarime išsamiai išdėstė ir pagrindė, kad net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos.

Atsakovė dėl baudos dydžio pagrįstumo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo ir Baudų skyrimo taisyklių nuostatomis. Juose nebuvo nustatytų taisyklių, kaip turėtų būti skaičiuojamos baudos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. riešingai nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvonulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo ūkio subjektų valios elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu išraiška. Atsakovė konstatavo, kad

Pareiškėja UAB „Jungtinė ekspedicija” kreipėsi į teismą su skundu (t. 24, b. l. 101–116), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 171 600 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis negali būti taikomas pareiškėjos veiksmams vertinti, kadangi atsakovė neįrodė susitarimo egzistavimo fakto. Pareiškėja negali būti laikoma dalyvavusia draudžiamame susitarime dėl agentavimo tarifų, kadangi nebuvo nei draudžiamo susitarimo su kitais ūkio subjektais, nei asociacijos sprendimo dalyve. Konkurencijos taryba privalėjo tirti jos ir kitų nagrinėjamų rinkos dalyvių situaciją, Konkurencijos taisyklės turi būti taikomos pagrįstai ir lanksčiai.

Pareiškėja neturėtų būti laikoma konkurente kitiems LLMAA nariams, nes ji teikė agentavimo paslaugas iš esmės tik susijusiems ūkio subjektams. Pareiškėja savo klientus suskirstė į tokias grupes: AB „Linas Agro Group“ klientai, UAB „Arvi“ ir ko klientai, UAB „Jungtinė ekspedicija“ savarankiškai rasti klientai. Su pareiškėja nesusijusių ūkio subjektų agentuotų laivų dalis yra mažareikšmė.Pareiškėja iš UAB „MK Laivyba“ užsakymų ekspedijuoti krovinius ar agentuoti laivus nėra gavusi, nes ji ir UAB „MK Laivyba“ yra konkuruojančios bendrovės. Pareiškėjos pagrindinė vykdoma veikla nėra susijusi su laivų agentavimo veikla, jos vaidmuo agentavimo paslaugų rinkoje Klaipėdos jūrų uoste yra mažareikšmis ir ji negali būti laikoma nei realia, nei potencialia konkurente kitiems rinkos dalyviams. Pareiškėjos pajamos iš laivų ekspedijavimo veiklos sudarė 14,30 proc. jos bendrųjų pajamų, o didžiąją pajamų dalį sudarė pajamos iš pagrindinės veiklos, kuri nėra susijusi su laivų agentavimo paslaugomis. Atsakovė neteisingai apibrėžė rinką bei neteisingai nustatė joje veikiančius ūkio subjektus. Kadangi pareiškėja didžiąją dalį teikiamų laivų agentavimo paslaugų teikia susijusiems ūkio subjektams, taigi, į pažeidimą tariamai padariusių ūkio subjektų sąrašą pateko klaidingai, todėl jos, kaip ir AB „DFDS SEAWAYS“ bei UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu, tyrimas turėjo būti nutrauktas.

LLMAA viešai skelbiami laivų agentavimo tarifai buvo rekomenduojami, o ne privalomas LLMAA sprendimas dėl taikomų agentavimo tarifų. LLMAA pareiškėją, jai įstojus į asociaciją, informavo, kad egzistuoja rekomendacinio pobūdžio įkainiai, skirti kaip informacija laivų savininkams apie agentavimo paslaugų kainas, tačiau neliepė ir nesudarė pagrindo manyti, jog pareiškėja privalo jų griežtai laikytis. Pareiškėjos taikomas agentavimo įkainis yra mažesnis už LLMAA rekomenduojamus tarifus, nes vyksta derybos su laivų savininkais, kurių metu ir susitariama dėl kainos. Pareiškėjos narystė LLMAA yra formalumas, kadangi 2004 m. ji įstojo į LLMAA, kad gautų laivų agentavimo licenciją. Pareiškėja niekada nebuvo LLMAA valdymo organų nare, nėra nė karto aktyviais veiksmais prisidėjusi prie LLMAA veiklos – neteikė jokių pasiūlymų, pastabų, pranešimų, skundų ir jokiais kitais veiksmais nedalyvavo LLMAA veikloje. LLMAA sprendimai nėra ir jos narių sprendimai, o dažnai jiems net nėra žinomi. Pareiga būti susipažinusiam su visais asociacijos sprendimais ir elgesio standartais bei su jais sutikti negali būti absoliuti. Retkarčiais pareiškėjos agentinis tarifas sutapdavo su LLMAA rekomenduojamu tarifu, tačiau šie sutapimai per 13 metų yra pavieniai ir atsitiktiniai, todėl negali būti laikomi LLMAA rekomendacijos įgyvendinimu. Pareiškėja turi savo atskirą agentinių tarifų nustatymo metodiką. Ji nesivadovavo rekomendacija, o savarankiškai priiminėjo sprendimus, todėl susitarimo fakto, vadovaujantis ES institucijų praktika analogiškose bylose, nebuvo.

Pareiškėjai negali būti taikoma atsakomybė už tariamą pažeidimą, kadangi nuo minėtų veiksmų atlikimo yra suėję senaties terminai nustatyti Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėja atsakomybėn vėliausiai atsakomybėn galėjo būti patraukta 2009-04-15. Atsakovė net tyrimą pradėjo 2010-05-06, t. y. suėjus senaties terminui. Konkurencijos tarybos tariamo pažeidimo trukmės skaičiavimas yra neteisėtas, kadangi neatitinka susiformavusios ES institucijų praktikos ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas.

Konkurencijos tarybos teiginiai apie pareiškėjos ir kitų ūkio subjektų veiksmų galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių yra nepagrįsti, nes atsakovė neobjektyviai vertina faktinę situaciją ir jos teiginiai neatitinka VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbiamų faktų. Statistinių duomenų analizė patvirtina, kad Klaipėdos uostas nėra itin svarbus ir reikšmingas Europos Sąjungai uostas, lyginant su kitais Europos, ir ne tik Šiaurės Baltijos jūros, uostais. Bendrovių apyvartos, vertinant ES lygmeniu, buvo pakankamai nedidelės, o Lietuvos rinka yra santykinai maža. Klaipėdos jūrų uoste veiklą vykdantys pareiškėja ir kiti ūkio subjektai savo veiksmais negalėjo daryti poveikio prekybai ES, kadangi Klaipėdos uostas nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas, ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies.

Konkurencijos taryba, norėdama skirti piniginę baudą, privalėjo ją skaičiuoti tik nuo su tariamu pažeidimu susijusių pajamų, kadangi laivų agentavimo paslaugų teikimas nebuvo pagrindinė pareiškėjos veiklos sritis.

Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 25, b. l. 47–69) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta, kodėl LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. spalio mėnesio iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Tam, kad ūkio subjektas būtų pripažintas draudžiamo susitarimo dalyviu, nereikia įrodyti, jog jis tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijoje priimtais sprendimais. Pareiškėja, stodama į LLMAA, turėjo žinoti, kad jos nariai buvo sutarę dėl visiems nariams vienodų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų. Nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, kad ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus. Narystė LLMAA nebuvo privaloma ir kiekvienas ūkio subjektas galėjo savarankiškai spręsti dėl dalyvavimo jos veikloje.

Atsakovės vertinimu, draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kadpareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdama savo sutikimą jų laikytis. Atsakovės vertinimu, pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve.

Pareiškėja savo teiginiams pagrįsti, kad atsakovė netinkamai apibrėžė rinką, nepateikė jokių faktinių duomenų. Pareiškėja pagrįstai pripažinta konkuruojančia rinkoje, nes ji teikė laivų agentavimo paslaugas atitinkamoje rinkoje. Taigi, konkuravo su atitinkamoje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais, nepriklausomai nuo teikiamų paslaugų apimties.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nustatyti LLMAA tarifai buvo ne tik rekomendacija, o LLMAA ir jos narių susitarimo objektas, kurio tikslas – ne mažesnės nei bendrai sutartos taikomos laivų agentavimo paslaugų kainos. Net ir pasyvus elgesys nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, o rodo, kad pareiškėja sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tokio pobūdžio susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų nustatymo yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje. Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėja praktikoje neišlaikė LLMAA rekomendacijos, tai neturėtų įtakos vertinantjos draudžiamame susitarime faktą. Atsakovė teigia, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos.

Atsakovė, vertindama poveikį prekybai tarp valstybių narių, pažymėjo, kad reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Laivų agentavimo paslauga  pagal savo pobūdį yra reikšminga tarptautinio transportavimo paslaugas jūra teikiantiems ūkio subjektams. Nei jeigu kiti ES  jūrų uostai būtų didesni ir svarbesni, tai nepaneigia nei Klaipėdos jūrų uosto svarbos tarpvalstybinei prekybai, nei galimo poveikio tarp valstybių narių. Šiuo atveju vertinamas Klaipėdos jūrų uostas, kurio svarba yra pripažinta dėl jo geografinės padėties ir pobūdžio. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Susitarimo šalių rinkos dalis viršija 5 procentus atitinkamos rinkos, todėl negalima pripažinti, kad įmonių susitarimai dėl nežymaus poveikio prekybai tarp valstybių narių negali būti laikomi pažeidžiančiais SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA 2006 m. balandžio mėnesį vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. Minėtas LLMAA valdybos sprendimas rodo į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Ir toliau liko galioti Etikos kodekso nuostatos, nustatančios pareigą LLMAA nariams netaikyti kainų, mažesnių nei LLMAA nustatyti rekomenduojami tarifai, kurie viešai buvo skelbiami interneto tinklalapyje. Be to, minimalių laivų agentavimo tarifų klausimas buvo aptartas ir 2010-07-02 LLMAA Drausminio komiteto posėdžio metu. Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamas susitarimas buvo tęstinis ir truko nuo pareiškėjos įstojimo į LLMAA iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėnesio, todėl senaties terminas nebuvo suėjęs.

Atsakovė dėl baudos dydžio nustatymo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir Baudų nustatymo taisyklėmis. Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. riešingai, nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvonulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo išreikšta ūkio subjektų valia elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu. Konkurencijos taryba informavo KLAKEĮA, kad tarifų nustatymas nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais. Atsakovė konstatavo, kad

Pareiškėja UAB „Jūrtransa“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 73, b. l. 1-60), prašydama panaikinti Nutarimo dalį, kuria jai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 27 500 Lt dydžio baudą ir kitus Nutarime nustatytus įpareigojimus pareiškėjai. Skunde nurodė, kad pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25.

Remiantis ESTT, Europos Komisijos praktika, konkurenciją ribojančio susitarimo egzistavimas turėtų būti pripažįstamas tik tuo atveju, jei LLMAA nariai įsipareigojo vienas kitam elgtis tam tikru būdu rinkoje, t. y. laikytis LLMAA rekomenduojamų tarifų arba, nereikšdami prieštaravimo LLMAA rekomenduojamiems tarifams, LLMAA nariai sudarė kitiems nariams pagrindą manyti, kad savo veikloje jie laikysis minėtų tarifų. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus pokyčius LLMAA veikloje, vėliausiai nuo 2006 m. pabaigos nebuvo tenkinama nei viena iš nurodytų sąlygų, kadangi nebuvo LLMAA narių suderintos valios ar tikslo palaikyti tam tikrą kainų lygį. Atvirkščiai, laivų agentavimo rinkoje susiformavo „vieša paslaptis“, kad LLMAA nariai neprivalo laikytis ir faktiškai nesilaiko rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų. Visose 2004-2009 m. pareiškėjos išrašytose sąskaitose 80,20 proc. atvejų laivų agentavimo paslaugų tarifai buvo mažesni už LLMAA rekomenduojamus. Toks faktinis konkurenciją ribojančio susitarimo pasibaigimas turėtų būti vertinamas kaip Konkurencijos teisės pažeidimo pasibaigimas.

LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai  reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas.

Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Skundžiamajame nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją (t. y. pašalinimą ir LLMMA) gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo.

Skundžiamajame nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kuomet susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad Nutarime inkriminuojamas pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą. Pareiškėja atsakomybėn vėliausiai galėjo būti patraukta 2009 m. pabaigoje. Konkurencijos tarybos paskirta 27 500 Lt bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui, nes inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė reikšmingų pasekmių rinkai, pažeidimas nėra pavojingas, nes po 2006 m. LLMAA tarifai prarado aktualumą, todėl yra nežymi LLMAA rekomendacijos žala rinkai. Remiantis Baudų skyrimo taisyklių, 2 punktu, baudos dydis nustatomas pirmiausiai įvertinus pažeidimo pavojingumą. Pagal šių taisyklių 3 punktą, nustatant pažeidimo pavojingumą, reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pažeidimo pasekmes rinkai bei su pažeidimu susijusios geografinės teritorijos plotą. Kadangi laivų agentavimo paslaugų geografinė rinka apima tik Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, pažeidimas turi būti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Atsakovė planuoja patvirtinti gaires, kuriomis nustatys kriterijus, leidžiančius tokius pažeidimus laikyti mažareikšmiais. Remiantis gairių 5 punktu, Konkurencijos taryba, vertindama pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgs į keletą aplinkybių, tame tarpe ir teritorijos, kurioje padarytas pažeidimas, dydį. Jei teritorija yra lokali, veiksmai gali būti pripažinti mažareikšmiais.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 74, b. 1. 39-70) nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimu pripažintas LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, įvairius jų nustatymo ir taikymo klausimus svarsčius LLMAA organų susirinkimuose ir posėdžiuose, įskaitant ir pareigą jų laikytis įtvirtinus LLMAA Etikos kodekse bei šiuos tarifus skelbus LLMAA interneto tinklalapyje.

Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos dalyvavimą draudžiamame susitarime įrodo tai, kad pareiškėja buvo LLMAA narė nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. ir dalyvavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai, susiję su laivų agentavimo paslaugų tarifų nustatymu: 2004-2006 m. apie klausimų, susijusių su minimaliais laivų agentavimo tarifais, svarstymą pareiškėja buvo informuota arba dalyvavo tokiuose posėdžiuose mažiausiai 2 kartus. Tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose LLMAA posėdžiuose, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvė. Remiantis ESTT praktika, asociacijos nariai, nedalyvavę susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas, yra atsakingi už draudžiamo susitarimo sudarymą visais atvejais, išskyrus, kai jie aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti įpareigotiems tokio įmonių asociacijos sprendimo ir kitiems dalyviams toks nesutikimas buvo aiškus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais.

Dėl senaties termino paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėnesio  sprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį, todėl ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą. Pažymėjo, kad bent iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiamų tarifų nesilaikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Kadangi nagrinėtas pažeidimas buvo tęstinis ir truko ne mažiau kaip iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, senaties terminas nebuvo suėjęs.

LLMAA, siekdama koordinuoti savo narių elgesį ir palaikyti aukštesnį kainų lygį nustatydama minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus bei viešai skleisdama informaciją apie šiuos tarifus, apribojo ūkio subjektų, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, savarankiškumą nustatyti teikiamų paslaugų kainas. Nustatyto konkurencijos teisės pažeidimo vertinimui neturi reikšmės pareiškėjos argumentai, kad remiantis ekonomikos doktrina, nebuvo sąlygų egzistuoti konkurenciją ribojančiam susitarimui. Remiantis LVAT ir ESTT praktika, kai susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, tokio susitarimo neigiamos pasekmės rinkai yra preziumuojamos. Taigi nereikia atsižvelgti į rinkos struktūrą, taip pat nesvarbu, kiek ūkio subjektų dalyvauja tokiame susitarime ir kiek nedalyvaujančių susitarime ūkio subjektų veikia ar atitinkamoje rinkoje.

Atsakovės nuomone, tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, dar nereiškia, kad jis apie tai pranešė kitiems konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviams ar kad konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviai patys sužinojo apie tarifų nesilaikymą. LLMAA pateikti duomenys, kad 68,65 proc. atvejų buvo taikomi mažesni laivų agentavimo paslaugų tarifai nei LLMAA rekomenduojami, parodo tik susitarimo įgyvendinimo lygį, kuris neturi esminės reikšmės nustatant konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo faktą. Ūkio subjektai, viešai neatsiriboję ar nepranešdami apie draudžiamo susitarimo sudarymą Konkurencijos tarybai, sudarė palankias sąlygas draudžiamam susitarimui egzistuoti net 13 metų, todėl net jei kai kurie ūkio subjektai ir neįgyvendino draudžiamo susitarimo, tai neatleidžia jų nuo atsakomybės.

Taip pat paaiškino, kad nustatyto konkurencijos teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi esminės reikšmės tai, ar LLMAA sprendimai taikyti rekomenduojamus laivų agentavimo paslaugų tarifus buvo privalomi ar ne, nes ir neprivalomi asociacijos sprendimai gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatas. Tačiau LLMAA veiksmai akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad ji siekė koordinuoti savo narių veiksmus siekiant palaikyti bendrą aukštesnį laivų agentavimo paslaugų kainų lygį, bet ir tai, kad rekomenduojami minimalūs laivų agentavimo paslaugų tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams. Atitinkamai tai, kad asociacija nėra numačiusi konkurenciją ribojančių sprendimų laikymosi užtikrinimo mechanizmo, kuris turėtų tiesioginę įtaką jos narių teisei toliau verstis tam tikra ūkine veikla, nedaro lemiamos įtakos kvalifikuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimo sudėtį. Be to, pareiškėjos argumentus dėl draudžiamo susitarimo įgyvendinimo kontrolės realaus mechanizmo nebuvimo paneigia ir patys LLMAA nariai, laikę LLMAA rekomenduojamus tarifus privalomais.

Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimų įrodinėjimo standartai skiriasi nuo įrodinėjimo standartų administracinių teisės pažeidimų bylose ar baudžiamosiose bylose. Konkurencijos įstatymo ir SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimai yra įrodinėjami pagal konkurencijos teisės bylas nagrinėjančio ESTT ir LVAT praktiką. ESTT praktikoje yra pripažįstama, kad antikonkurencinius susitarimus ir veiksmus apimanti veikla vykdoma pogrindyje, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų, todėl, jei Europos Komisija ir randa aiškių ūkio subjektų neteisėtų santykių įrodymų, šie įrodymai paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai būtina patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Todėl ESTT nuomone daugeliu atvejų egzistuojanti praktika arba antikonkurencinio susitarimo sudarymas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo. Atsakovės nuomone, šiuo atveju surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkurenciją ribojančio susitarimo faktą.

Dėl skundžiamu nutarimu paskirtų sankcijų pagrįstumo paaiškino, kad LVAT ir ESTT praktikoje konkurencijos priežiūros institucijoms pripažįstama plati diskrecija pasirenkant aplinkybes, kurios vertinamos skiriant baudą ir nėra baigtinio tokių aplinkybių sąrašo. Remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis bei Baudų nustatymo taisyklių, nuostatomis, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti tokio dydžio baudas, kokios, jos nuomone, yra teisingos ir pagrįstos, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus. Konkurencijos taryba, skirdama baudą, atsižvelgė į visus kriterijus, nurodytus Konkurencijos įstatyme bei Baudų nustatymo taisyklėse. Vertinant pažeidimo pavojingumą buvo atsižvelgta į tai, kad LLMAA nariai sudarė horizontalų susitarimą, kuriuo susitarta nustatyti fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Tokie susitarimai laikomi vienais iš žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Atsakovė laiko, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl LLMAA rekomenduojamų tarifų faktinio nesilaikymo po 2006 m., LLMAA narių skaičiaus mažėjimo ir tikslo dirbtinai palaikyti aukštesnes laivų agentavimo paslaugų kainas išnykimo, neturi reikšmės baudos dydžiui, kadangi nagrinėjamas konkurenciją ribojantis susitarimas dėl savo pobūdžio turi neigiamą poveikį rinkai. Šiuo atveju nesvarbu, ar susitarimas buvo įgyvendinamas praktikoje. Dėl pareiškėjos argumento, kad padarytas pažeidimas apima tik lokalinę rinką, atsakovė nurodė, jog bylos kontekste reikšminga aplinkybe laikytina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto svarba,įskaitant ir tarpvalstybinių paslaugų teikimą. Konkurencijos taryba, vertindama padaryto pažeidimo pavojingumą, skundžiamame nutarime įvertino, kokį didelį poveikį konkurencijai toks susitarimas galėjo padaryti laivų agentavimo rinkai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Pareiškėja UAB „Jūrų agentūra Forsa“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 60, b. l. 75–85), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 321 600,00 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3.15 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino pareiškėją dalyvavus tariamame draudžiamame susitarime, nes ji aiškiai ir viešai neatsiribojo nuo LLMAA rekomenduotų minimalių agentavimo paslaugų tarifų. Asociacijos nario pareiga atsiriboti nuo asociacijoje priimamų sprendimų nėra absoliuti. Konkurencijos taryba privalėjo vertinti ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių atsiriboti nuoasociacijos sprendimo iš pareiškėjos negali būti reikalaujama. Pareiškėja LLMAArekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus visada vertino tik kaip rekomendaciją, jais niekada nesivadovavo, todėl nemanė, kad reikalinga nuo šių tarifų viešai atsiriboti. Be to, pareiškėja negalėjo suprasti, kad šių tarifų nustatymas prieštaravo konkurencijos taisyklėms. Minimalūs agentavimo tarifai buvo nustatyti nuo 1992 metų, tačiau dėl jų atsakovė jokių pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėja pagrįstai manė, kad rekomenduojamų tarifų nustatymas neprieštarauja Konkurencijos įstatymui. Pati Konkurencijos taryba savo elgesiu suklaidino ūkio subjektus dėl LLMAA rekomenduojamų minimalių agentavimo paslaugų tarifų teisėtumo.

Pareiškėja privalėjo būti LLMAA nare bei su ja palaikyti gerus santykius, nes kad pagal iki 2005 m. galiojusią tvarką gautų atestavimo pažymėjimą (licenciją) ar jį pratęstų buvo reikalingos LLMAA rekomendacijos. Išstoti iš asociacijos ar rizikuoti būti pašalintomis iš jos laivų agentavimo paslaugas teikiančios įmonės negalėjo. Taigi, viešas ir aiškus atsiribojimas nuo LLMAA sprendimų iš esmės būtų reiškęs, kad pareiškėja nebegalės užsiimti laivų agentavimo veikla. Konkurencijos taryba nenustatė, kad pareiškėja ir kiti LLMAA nariai išreiškė bendrą valią imperatyviai taikyti vienodus agentavimo paslaugų tarifus ir privalomai jų laikytis savo ūkinėje veikloje. Be to, susitarimas dirbtinai palaikyti rinkoje aukštesnes agentavimo paslaugų kainas neegzistavo.

Konkurencijos taryba nepagrįstai konstatavo tariamo draudžiamo susitarimo poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai sugriežtino pareiškėjos atsakomybę. Konkurencijos taryba suklydo įžvelgusi poveikį prekybai tarp valstybių narių, o taip pat nepagrįstai rėmėsi Europos Sąjungos institucijų praktika, nes nacionalinės Vokietijos, Nyderlandų, Italijos ir pan. rinkas, kurios negali būti lyginamos su Lietuvos Respublikos nacionaline rinka nei rinkos dydžiu, nei lokacija, nei rinkos žaidėjų skaičiumi, nei kitais požiūriais.

Pareiškėja nurodė, kad jai negali būti skirta sankcija dar ir dėl to, kad nuo ginčijamo pažeidimo pabaigos yra suėjęs Konkurencijos įstatyme numatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba neteisingai jai apskaičiavo baudą, skaičiuodama nuo bendrųjų metinių pajamų 2010 m. Laivų agentavimas nėra pagrindinė pareiškėjos veikla. Pareiškėjos pajamos, susijusios su ginčijamu pažeidimu, bendrosiose pajamose sudaro vos 9,16 procentų. Todėl Konkurencijos taryba privalėjo baudą skaičiuoti tik nuo pajamų, gaunamų iš agentavimo paslaugų teikimo veiklos. Be to, Konkurencijos taryba skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvinančią aplinkybę, t. y. kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus ir iki 2010 m., t. y. 12 (dvylika) metų nesiėmė jokių papildomų veiksmų, nepradėjo tyrimų, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pareiškėja pažymėjo, kad pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Todėl Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją.

Pareiškėja teigia, kad

Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (t. 61, b. l. 6–27) ir nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų.

Konkurencijos tarybos nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta tai, kad LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.LLMAA ir jos narių susitarimu, buvo siekiama paveikti LLMAA narių sprendimus, susijusius su teikiamų paslaugų įkainiais.

Paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja vėliausiai nuo 1998-05-08 iki 1999-07-01 buvo nare, o nuo 1999 m. liepos mėn. iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos LLMAA nare. Pareiškėjai buvo pateikiama informacija apie svarstomus klausimus, įskaitant ir susijusius su Tarifų nustatymu, ir ji pati dalyvavo bent 11 posėdžiųdalyvaudama LLMAA veikloje, susijusioje su tarifų nustatymu, tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas. Net ir tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose iš LLMAA organizuotų posėdžių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvė. Atsakovė padarė išvadą, kad asociacijos nariai, net ir nedalyvavę susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas, yra atsakingi už draudžiamo susitarimo sudarymą visais atvejais, išskyrus, kai jie aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti įpareigotiems tokio įmonių asociacijos sprendimo ir kitiems dalyviams toks nesutikimas buvo aiškus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais nei kai juose dalyvavo tiesiogiai, nei kai juose nedalyvavo. Draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas Tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Atsakovės teigimu, tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Pareiškėja pagrįstai pripažinta Konkurencijos tarybos nustatyto draudžiamo susitarimo dalyviu, nes jis aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje, susijusioje su tarifų nustatymu. Net ir pasyvus elgesys jokiu būdu nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, o rodo, kad ji sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Pareiškėja turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau neišreiškė. Tokio pobūdžio susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų, yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje.

5. ertinant poveikį prekybai tarp valstybių narių, reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti.

Atsakovė dėl senaties termino paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėnesiosprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį, todėl ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susitarimas yra tęstinis. Pažymėjo, kad bent iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiami minimalūs tarifai taikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos.

Atsakovė dėl baudos dydžio pagrįstumo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo ir Baudų nustatymo taisyklių nuostatomis, kuriose nebuvo nustatytų taisyklių, kaip turėtų būti skaičiuojamos baudos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktais nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. riešingai nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Tyrimo metu nenustatė draudžiamo susitarimo iniciatorių, todėlpareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, jog egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvonulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo ūkio subjektų valios elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu išraiška. Atsakovė konstatavo, kad

Atsakovė pateikė paaiškinimus (t. 61, b. l. 177 – 184), kuriuose paaiškinimo aplinkybes, susijusias su baudų skyrimu. Paaiškinime nurodė, kad vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, proporcingumo ir objektyvumo principais pagrindinį baudos dydį pareiškėjai diferencijavo pagal tai, kokią dalį atskirų ūkio subjektų bendrose pajamose sudarė pajamos iš laivų agentavimo veiklos. Atsakovė pagal pareiškėjos pateiktą informaciją pareiškėją priskyrė tai ūkio subjektų grupei, kurių laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį veiklos (iki 10 procentų), todėl jai baudą sumažino 80 procentų. Atsakovė diferencijavo baudų dydžius vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. 6 p. Atsakovė ūkio subjektus sugrupavo į keturias grupes, atsižvelgdama į jų gaunamas pajams iš agentavimo veiklos, o tokį sugrupavimą pripažįsta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Atsakovė pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjai paskirtos baudos dydžiu.

Pareiškėja UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 3, b. l. 1–28), prašydama panaikinti Nutarimo dalį, susijusią su pareiškėjos nubaudimu dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties 101 straipsnio 1 dalies pažeidimų, o nepanaikinus – sumažinti baudą iki  69 689 Lt  dydžio bei priteisti iš atsakovės žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėja nesutiko su atsakovės atliktu pareiškėjos veiksmų teisiniu kvalifikavimu. Pareiškėja paaiškino, kad ji negali būti laikoma susitarimo dalyve, nes 2008-05-15 įstojusi  į LLMAA, nežinojo ir  neprivalėjo žinoti, kad toks susitarimas buvo sudarytas ir kad jis privalomas vykdyti LLMAA nariams. Ji neprivalėjo žinoti apie susitarimo sudarymo faktą ir / ar jo tikslų turinį.

Pareiškėja paaiškino, kad ji stodama į asociaciją turėjo tikslą kelti jos darbuotojų profesinį lygį, gauti konsultacijas bei pagalbą, ugdant laivybos maklerius ir laivų agentus, kelti įmonės teikiamų laivų agentavimo paslaugų kokybę ir niekada neturėjo jokių konkurenciją ribojančių tikslų, kuriuos atsakovė nurodė kaip LLMAA sudaryto susitarimo tikslus. Be to, pareiškėja neprivalėjo žinoti ir domėtis prieš dešimtmetį spaudoje skelbtais tarifais. Pareiškėja neturi duomenų, kada Tarifai buvo patalpinti LLMAA interneto puslapyje. Pareiškėja vien iš interneto tinklalapyje skelbiamų tarifų negalėjo spręsti apie susitarimo pobūdį ir jo tikslą. Nurodė, kad Etikos kodekso 2.4.4.6 punkto nuostata neįpareigojo LLMAA narių laikytis tarifų, o tik nustatė galimybę taikyti drausminę atsakomybę tuo atveju, kai bus taikomi tarifai žymiai mažesni už minimalius tarifus. Pažymėjo, kad minėta Etikos kodekso nuostata neįtvirtinominimalių tarifų ir nefiksavo jų minimalaus lygio. Pažymėjo, kad pareiškėja nedalyvavo ir nebuvo visuotinio susirinkimo ar asociacijos valdybos arba Drausminio komiteto posėdžiuose, kuriuose būtų svarstomas tarifų nesilaikymo klausimas. Be to, ir pati Konkurencijos taryba skundžiamajame nutarime neteigė, kad po 2006-04-25 valdybos posėdžio tarifų klausimai buvo svarstomi LLMAA organų posėdžiuose. Pažymėjo, po 2006 m. de facto sprendimas dėl tarifų negaliojo ir jo laikymosi kontrolės mechanizmas neveikė, todėl pareiškėja negalėjo prisijungti prie nebegaliojančio susitarimo dėl tarifų nustatymo. Pareiškėja taikydavo žymiai mažesnius tarifus iki įstojimo į LLMAA ir po įstojimo į asociaciją nei nustatyti minimalūs tarifai. Pažymėjo, kad įstojimas į asociaciją neturėjo įtakos pareiškėjos kainodarai ir jos apsisprendimui veikti pagal konkurencijos principus. Pareiškėja teigia, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja vien tik savo įstojimu į asociaciją prisijungė prie susitarimo ir tapo pilnaverte jo dalyve, todėl ir Konkurencijos 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio pažeidimai jos atžvilgiu nepagrįstai konstatuoti.

Jei teismas pripažintų, kad pareiškėja pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnį, tai jai neturėjo būti paskirta 1 184 000 Lt bauda arba turėtų būti sumažinta. Paaiškino, kad paskutiniai su tarifų taikymu susiję veiksmai buvo atlikti 2006-04-25, tai ir tariamas draudžiamas susitarimas tesėsi būtent iki šio termino. Atsakovė nepagrįstai netaikė pareiškėjai 3 metų sankcijų skyrimo senaties termino pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, nes 2009-04-25 suėjo senaties terminas, o Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2010-05-06.

Pareiškėja nesutiko su paskirtos baudos dydžiuuž pažeidimo pavojingumą, kuri šiuo atveju galėjo sudaryti ne daugiau kaip 2,5 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 m., atitinkamai ją diferencijuojant, atsižvelgus į kiekvieno ūkio subjekto veiksmų poveikį konkurencijai bei jo vaidmenį dalyvaujant susitarime. Taigi, pareiškėjai negalėjo būti skirta tokio paties dydžio bauda, kaip ir aktyviai susitarime dalyvavusiems ūkio subjektams. Pareiškėjos tariamas dalyvavimassusitarime buvo visiškai pasyvus, todėl baudos dydis turėjo būti sumažintas bent 25 proc. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nepakankamai atsižvelgė į su tariamu pažeidimu susijusias pajamas, kas sąlygojo nepagrįstai didelės, proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo bei protingumo reikalavimų neatitinkančios baudos paskyrimą. Pažymėjo, kad baudos skaičiavimas nuo su pažeidimu susijusių pajamų leidžia individualizuoti sankciją, taikytiną konkrečiam ūkio subjektui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatomas maksimaliai skirtinos baudos dydis, bet ne baudos skaičiavimo pagrindas. Pareiškėjai agentavimo paslaugų teikimo veikla yra jos šalutinė veikla, kurisudaro 0,43 procentų 2010 m. bendrųjų pajamų sumos dalį. Pareiškėjaiskirta bauda daugiau negu 2 kartus viršijo iš laivų agentavimo veiklos 2010 metais gautas pajamas ir beveik 16 kartų viršijo jos 2010 m. iš laivų agentavimo veiklos gautą pelną. Paskirta bauda yra ir diskriminacinio pobūdžio, nes ūkio subjektams, kurių pagrindinė veikla buvo laivų agentavimas ir jų pažeidimas mastas buvo didesnis nei pareiškėjos, atsižvelgus į su pažeidimu susijusias pajamas, joms buvo skirtos iki 20 kartų mažesnės baudos. Neaišku, kaip su laivų agentavimo veikla susijusios pajamos įtakojo baudos dydį.

Pareiškėja dėl tariamo pažeidimo trukmės nurodė, kad susitarimas ilgiausiai tęsėsi iki 2010-07-02, taigi, pažeidimo trukmė turėtų būti ne 3, o 2 metai, t. y. nuo 2008-05-15 iki 2010-07-02. Nesutinka su skundžiamo nutarimo 10.3 punkto nuostatomis, kad nebuvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėja Konkurencijos tarybai buvo pateikusi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kad ji neįgyvendino tariamo pažeidimo, savo valia nutraukė tariamą pažeidimą iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos, kad valstybė prisidėjo savo tiek aktyviais, tiek pasyviais veiksmais prie pažeidimo padarymo, tačiau atsakovė nepagrįstai nevertino šių įrodymų arba netinkamai juos įvertino.

Atsakovė nepagrįstai nusprendė pareiškėjos atžvilgiu netaikyti lengvinančios aplinkybės susitarimo neįgyvendino konstatavusi, kad dauguma ūkio subjektų, ypač po 2006 m. nesilaikė rekomendacinių tarifų. Pareiškėja 2011 m. rugpjūčio mėnesį, iki Konkurencijos tarybai baigiant tyrimą, savanoriškai išstojo iš LLMAA, tačiau atsakovė nepagrįstai to nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, atsakovė nepagrįstai neįvertino, kad pažeidimas buvo nulemtas ir pačiosKonkurencijos tarybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos nuomone, jei teismas konstatuotų, kad ji pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnį, skiriama bauda, neturėtų viršyti 69 689 Lt dydžio. Jei teismas laikytų, kad nėra pagrindo atsižvelgti į ankstesnę Konkurencijos tarybos praktiką analogiškose bylose bei dalyvavimo tariamame susitarime trukmė būtų laikoma ne 2, o 3 metai, pareiškėjai skirtina bauda neturėtų viršyti 150 993 Lt. Atsakovės pareiškėjai skirta bauda yra neprotingai didelė, neatitinkanti atsakovės naujausios praktikos analogiškose bylose, neproporcinga tariamo pažeidimo pavojingumui ir jos gautoms pajamoms bei pelnui, diskriminacinio pobūdžio ir neteisinga, todėl turėtų būti sumažinta iki 69 689 Lt.

Atsakovė atsiliepime (t. 4, b. l. 1–30) į pareiškėjos skundą, jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė dėl pareiškėjos dalyvavimo draudžiamame susitarime paaiškino, kad

Konkurencijos taryba skundžiamo nutarimo 8.4 skyriuje nurodė, kad pažeidimas yra vientisas tęstinis, kurį sudarė LLMAA ir šios asociacijos nariai sutardami, kad LLMAA nariai laikysis LLMAA tarifų. Susitarimas truko labai ilgą laikotarpį, kurio metu kito jo dalyvių skaičius, bendravimo intensyvumas, tačiau tai nepaneigia, kad konkurenciją ribojantis susitarimas buvo sudarytas. Tai, kad po 2006 m. nėra įrodymų apie aktyvią LLMAA veiklą dėl tarifų ar tai, kad tik 2010 m. Konkurencijos taryba užfiksavo, jog internetiniame tinklalapyje talpinama tarifų lentelė, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo vientisas ir tęstinis ar kad jis baigėsi 2006 m. Keletą metų trunkantis pažeidimas, nustatytas atskirais laikotarpiais, kuriuos gali skirti ilgesni ar trumpesni laikotarpiai, nedaro įtakos pažeidimo konstatavimui, jei tokio pažeidimo epizodus sudarančiais įvairiais veiksmais siekiama to paties tikslo vieno tęstinio pažeidimo kontekste. Pareiškėja ignoruoja tą aplinkybę, kad ji priklausė asociacijai, kurioje ir buvo sudarytas draudžiamas susitarimas ir dėl to negali būti paneigiamas jos žinojimas apie šį draudžiamą susitarimą. LLMAA įstatai, Etikos kodeksas ir visi LLMAA sprendimai tapo privalomi pareiškėjai nuo to momento, kai ji įstojo į LLMAA. Taigi, nuo to momento ji prisijungė prie draudžiamo susitarimo. Kad pareiškėja sudarė draudžiamą susitarimą, Konkurencijos tarybai reikėjo tik įrodyti faktą, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas per LLMAA tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, kad buvo nustatytos laivų agentavimo paslaugų kainos ir, kad ji įstojo į LLMAA. Atsakovė neturėjo pareigos atskirai, papildomai įrodinėti, kad pareiškėja žinojo apie kiekvieną draudžiamo susitarimo, egzistavusio 13 metų, faktinę aplinkybę, jei yra įrodoma, kad ji žinojo apie patį LLMAA narių sudarytą susitarimą dėl tarifų nustatymo. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos buvimas LLMAA nare rodo, kad ji prisijungė prie draudžiamo susitarimo, nespareiškėja 2008 m. priimdama sprendimą stoti į LLMAA, turėjo įvertinti jos veiklą, susijusią su tarifų nustatymu. Tai, kad, esant LLMAA įstatuose ir Etikos kodekse įtvirtintam įpareigojimui laikytis tarifų bei LLMAA veiklai, nukreipta koordinuoti jos narių elgesį, kad būtų laikomasi tarifų, priėmė sprendimą įstoti į LLMAA, patvirtina, jog ji pritarė LLMAA veiklai, susijusiai su tarifų nustatymu. Konkurencijos tarybos nutarime padaryta pagrįsta ir teisėta išvada, jog pareiškėja įstodama į LLMAA ir nieko nedarydama, kad atsiribotų draudžiamo susitarimo, parodė, kad pritarė LLMAA sprendimams dėl tarifų nustatymo ir prisijungė prie LLMAA narių sudaryto susitarimo, todėl pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai skirta bauda už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą, dalyvaujant konkurenciją ribojančiame susitarime.

Atsakovė dėl draudžiamo susitarimo galiojimo po 2006 metų ir senaties termino taikymo paaiškino, kad draudžiamo susitarimo sudarymo ir dalyvavimo jame įrodymui nereikšminga tai, ar tokiame susitarime dalyvavę ūkio subjektai faktiškai laikėsi sutartų tarifų, ar ne, nes susitarimui, kuris pagal savo tikslą riboja konkurenciją, nėra būtina įrodinėti pasekmių. , nurodančios LLMAA nariams netaikyti mažesnių tarifų. Tai, kad tarifai nebuvo aktyviai svarstomi, nepaneigia, kad buvo sudarytas susitarimas. Nesant draudžiamo susitarimo panaikinimo įrodymų, galiojantis 2006-04-25 LLMAA valdybos sprendimas, Etikos kodekso 2.4.4.6 ir 2.4.8 punktų nepanaikinimas ir tarifų lentelės talpinimas internetiniame tinklapyje yra įrodymas, kad visiems LLMAA nariams buvo aišku, kad draudžiamas susitarimas fiskuoti laivų agentavimo paslaugų kainas galioja ir Konkurencijos tarybos tyrimo baigimo metu (t. y. bent iki 2011 m. rugpjūčio mėn.) nebuvo panaikintas. Atsakovė dėl draudžiamo susitarimo galiojimo po 2010-07-02, kai buvo priimtas LLMAA Drausminio komiteto sprendimas panaikinti Etikos kodekso 2.4.4.6 punktą ir tarifų lentelę, nenutraukė draudžiamo susitarimo pasisakė, kad Drausminio komiteto sprendimas negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu sprendimu, kuriuo būtų nutrauktas LLMAA pažeidimas, esant tokiai sprendimo formai ir neapibrėžtai jo teisinei galiai, jis nėra tinkamas, nes neįrodo LLMAA ir jos narių valios aiškiai ir vienareikšmiškai nutraukti susitarimą ar atsiriboti nuo daryto pažeidimo.Be to, minėtas sprendimas nebuvo visuotinai žinomas ir neturėjo visų LLMAA narių pritarimo. Konkurencijos taryba nesutinka, kad būtų sutrumpinta pažeidimo trukmė. Pažymėjo, kad pareiškėja negali būti laikoma išstojusia iš LLMAAA ir negalima laikyti, kad ji nutraukė draudžiamą susitarimą 2011-07-01.

Nepriklausomai nuo konkrečių pareiškėjos veiksmų bei dalyvavimo nustatytame pažeidime formos, neigiamas poveikis konkurencijai vertintinas atsižvelgiant į susitarimo neigiamą poveikį konkurencijai. Susitarimas yra vienas pavojingiausių galimų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimų, darantis tiesioginę neigiamą įtaką konkurencijos procesui ir pats savaime ją ribojantis bei turintis neigiamą poveikį pagrindiniam konkurencijos parametrui – kainai. Atsakovės nuomone, pažeidimo pobūdis yra sunkus, o jo mastas didelis, todėl 5 proc. baudos dydis už pažeidimo pavojingumą yra pagrįstas ir proporcingas.

Tyrimo metunebuvo nustatyta draudžiamo susitarimo iniciatorių, o pasyvaus susitarimo dalyvių elgesio atsakovė irgi negalėjo konstatuoti, nes ūkio subjektai ne tik dalyvavo sudarant draudžiamą susitarimą, bet ir taikė suderintus tarifus. Pažeidimo pavojingumas bei neigiamas poveikis konkurencijai nepriklauso nuo ūkio subjekto dalyvavimo jame intensyvumo bei dalyvavimo formos, todėl nėra pagrindo pareiškėjai taikyti mažesnį nei kitiems ūkio subjektams baudos dydį už pažeidimo pavojingumą. Pareiškėjos vėlesnis įstojimas į asociaciją buvo tinkamai įvertintas skaičiuojant baudos dydį už pažeidimo trukmę. Skunde pateikiamas lyginimas su ankstesniuose Konkurencijos tarybos nutarimuose skirtomis baudomis yra nepagrįstas, nes kiekvienas pažeidimas skiriasi tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek pavojingumu ir poveikiu konkurencijai. Todėl nagrinėjamoje byloje skirtų baudos dydžių pagrįstumas gali būti vertinimas atsižvelgiant tik į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes.

Nors pareiškėjai skirta bauda absoliučiu dydžiu ir yra didesnė, tačiauji sudaro gana nedidelę dalį bendrųjų metinių jos pajamų ir, lyginant su kitais ūkio subjektais, skirtos baudos procentinė išraiška yra daug mažesnė. Pareiškėjai skirta bauda sudaro tik apie 1,3 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 m., o kitoms pareiškėjos nurodomoms įmonės skirta bauda sudaro 10 proc. ar beveik 10 proc. jų bendrųjų metinių pajamų. Tai, kad skirta bauda viršija pajamas iš atitinkamos veiklos, nereiškia, jog ji yra neproporcinga ar nepagrįsta. Pareiškėja nepagrįstai siekia susieti ūkio subjektų dydį (bendrąsias pajamas) su pažeidimo pavojingumu ir tariamai nepagrįstais paskirtų baudų dydžiais. Pareiškėja pateikia palyginimą įmonių, kurių pajamos iš laivų agentavimo veiklos sudaro pagrindinę veiklos dalį, bei įmonių, kurių pajamos sudaro tik nežymią bendrųjų pajamų dalį. Toks lyginimas yra negalimas, nes įmonių pajamų struktūra yra kitokia.

Konkurencijos tarybos diskrecijos teisė skirti konkretų baudos dydį.

Atsakovė dėl lengvinančių aplinkybių nebuvimo nurodė, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė, jog ji neįgyvendino draudžiamo susitarimo, t. y. nė karto netaikė LLMAA rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų. Pareiškėjams negalėjo kilti jokių abejonių dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, nes Konkurencijos taryba informavo KLAKEĮA, kad tarifų nustatymas yra nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais. Be to, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos, galiojančios nuo 1999 m. ir aiškiai numatančios draudimą sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus dėl kainų, taip pat turėjo būti žinomos tiek LLMAA, tiek ir jos nariams. Atsakovė konstatavo, kad neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Pareiškėja UAB ,,Klaipėdos Translit“ kreipėsi į teismą, prašydama pUAB ,,Klaipėdos translit“ Patikslintame skunde (t. 1, b. l. 41-44) nurodė, kad b

Paskirta bauda yra per didelė, sąskaitų faktūrųatitiko LLMAA tarifus. Vykdoma laivų agentavimo veikla sudarė nežymią veiklos dalį, t. y. 3,8 proc. visoje vykdomoje veikloje, todėl paskirta bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, veiklos pavojingumo rinkai bei įtakos pažeidimo atsiradimui. Bauda yra neproporcinga, nes už laivų agentavimo paslaugas bendrovė 2010 m. gavo apie 249 000 Lt, kai tuo tarpu bauda yra 150 000 Lt.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (t. 2, b. l. 1-16) nurodė, kad skundžiamo nutarimo 163-164 punktuose Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų ir SESV 101 straipsnio reikalavimo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Susitarimo sudarymo faktas įrodytas nutarimo 8.1 dalyje, o susitarimo objektas (laivų agentavimo paslaugų kainų fiksavimas) įrodytas nutarimo 8.2 dalyje. Taigi nutarime buvo teisingai konstatuota, kad buvo padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas. Pareiškėjos argumentai, kad jos dalyvavimas LLMAA buvo epizodinis, nes ūkio subjektas labai mažas ir negalėjo diktuoti kitiems LLMAA nariams savo sąlygų, niekaip nepaneigia nutarime konstatuoto draudžiamo susitarimo sudarymo fakto ir to, kad pareiškėja buvo draudžiamo susitarimo šalis. Pareiškėja buvo aktyvi draudžiamo susitarimo sudarymo per LLMAA dalyvė, dalyvavo svarstant LLMAA svarbiausius klausimus, susijusius su tarifais (skundžiamo nutarimo 34 p., 49 p., 50 p.). 1998-2006 m. laikotarpiu apie klausimų, susijusių su tarifais pareiškėja dalyvavo arba buvo apie tai informuota mažiausiai 9 kartus. Pareiškėja buvo viena iš aktyviausiai veikusių LLMAA narių, nes UAB „Klaipėdos Translit“ direktorius dalyvavo ne tik LLMAA susirinkimuose, kuriuose buvo svarstyti klausimai susiję su LLMAA tarifais, bet ir LLMAA valdybos, kuri atliko Drausminio komiteto funkcijas, posėdžiuose, kuomet buvo skiriamos LLMAA nariams sankcijos už tai, kad nebuvo laikomasi LLMAA tarifų. Nutarime buvo įrodyta, kad LLMAA koordinavo savo narių elgesį laivų agentavimo rinkoje nustatant tarifus, bei, kad LLMAA tarifai buvo privalomi LLMAA nariams. Taigi nutarime buvo teisingai pripažinta, kad UAB „Klaipėdos Translit“ dalyvavo draudžiamame susitarime. ESTT praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai Komisija įrodo, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas ir įmonė dalyvavo susirinkime, kuriame svarstytas susitarimas, įrodinėjimo (kad nebuvo sudarytas draudžiamas susitarimas) našta, pereina ūkio subjektui. Ūkio subjektas gali įrodyti, kad jis nesudarė draudžiamo susitarimo, įrodęs, kad jis pareiškė aiškų ir vienareikšmišką prieštaravimą susitarimui. Vien pareiškėjos teigimas, kad ji konkliudentiniais veiksmais (t. y. rekomenduojamų tarifų netaikymu), atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo, nepateikiant jokių įrodymų, kad ji visiems LLMAA nariams aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškė, kad netaikys LLMAA tarifų, negali būti vertinamas kaip tinkamas atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo. Jeigu pareiškėja iš tikrųjų būtų norėjusi tinkamai komunikuoti kitiems LLMAA nariams apie tai, kad ji neketina laikytis LLMAA tarifų, tai ji būtų tai padariusi raštu, kad vėliau turėtų atsiribojimo nuo draudžiamo susitarimo įrodymus arba būtų išstojusi iš LLMAA. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji aiškiai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo. Pareiškėjos argumentas, kad jis nesudarė draudžiamo susitarimo, nes nesilaikė draudžiamo susitarimo, atmestinas. Konkurencijos taryba tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja  teikiant pasiūlymus (proformas) 2006-2009 m. laikotarpiu į Klaipėdos jūrų uostą planuojantiems įplaukti laivams, atskirais atvejais atitiko LLMAA tarifus, t. y. proformose pateiktos laivų agentavimo paslaugų kainos už tam tikro bendro tonažo laivus rodo, kad pareiškėja atsižvelgė į LLMAA tarifus ir juos įgyvendino. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji neįgyvendino draudžiamo susitarimo.

Tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje pripažįstama Konkurencijos tarybos laisvė skiriant baudas bei teisė taikyti tokio dydžio baudas, kokios Konkurencijos tarybos nuomone, yra teisingos bei pagrįstos, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus. Skiriant pareiškėjai baudą buvo tinkamai įvertintas baudos dydis, atsižvelgiant į Baudos nustatymo taisykles, kuriose nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pavojingumą ir baudos dydį už trukmę. Pareiškėjai nebuvo pritaikyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, o pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tokios aplinkybės (įskaitant susitarimo neįgyvendinimą) buvo. Skiriant baudą buvo atsižvelgta į individualias, su pareiškėja susijusias aplinkybes, buvo laikytasi teisingumo ir proporcingumo principų, nes Konkurencijos taryba nustatydama baudos dydį rėmėsi objektyviais kriterijais, atsižvelgė į pareiškėjos su laivų agentavimo paslaugų teikimo veikla susijusių pajamų dydį ir tų pajamų santykį bendrose ūkio subjekto pajamose.

Pareiškėja UAB Jūrų agentūra „Lepūnas” kreipėsi į teismą su skundu (t. 64, b. l. 97–108), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SEVS 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 241 900 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3.18 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėjos atžvilgiu byla turi būti nutraukta, nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties, kadangi ji neteikė laivų agentavimo paslaugų rinkoje, aptarnaudama išskirtinai tik savo išimtinio užsakovo (ar jo atstovaujamus) laivus, todėl negali būti laikoma kitų LLMAA narių konkurente. Pareiškėja agentavimą gauna tik iš užsakovo Medemio Trading, bet ne dėl savo aktyvių/pasyvių pastangų rinkoje. Pareiškėją ir užsakovą Medemio Trading sieja abipusio išimtinumo santykiai, t. y. ne tik pareiškėja neturi teisės Klaipėdos jūrų uoste agentuoti kitų užsakovų laivų, bet ir užsakovas neturi teisės šiame uoste naudotis kitų laivų agentų paslaugomis. Kadangi pareiškėja neteikia agentavimo paslaugų rinkoje, aptarnaudama išskirtinai tik išimtinio užsakovo Medemio Trading (ar jo atstovaujamus) laivus, ji negali būti laikoma kitų LLMAA narių konkurente, todėl pareiškėjos situacija yra analogiška AB „DFDS SEAWAYS” ir UAB „MSC Vilnius” situacijai, kurių atžvilgiu byla nutraukta. Atitinkamai, byla turi būti nutraukta ir pareiškėjos atžvilgiu, nesant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo sudėties.

Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino pareiškėją sudarius tariamą draudžiamą susitarimą ir pažeidus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, vien dėl to, kad pareiškėja aiškiai ir viešai neatsiribojo nuo LLMAA rekomenduotų minimalių agentavimo paslaugų tarifų. Asociacijos nario pareiga atsiriboti nuo asociacijoje priimamų sprendimų nėra absoliuti. Todėl Konkurencijos taryba privalėjo vertinti ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių atsiriboti nuo Asociacijos sprendimo iš pareiškėjos negali būti protingai reikalaujama. Pareiškėja LLMAA nare tapo 2004 m. birželio mėn., o rekomenduojami minimalūs agentavimo paslaugų tarifai buvo nustatyti 1998 m. Pareiškėja nedalyvavo, svarstant klausimus dėl rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nustatymo. Pareiškėja po įstojimo į LLMAA neturėjo galimybių sužinoti apie sprendimą nustatyti minimalius tarifus, kadangi pareiškėjos atstovai nedalyvaudavo nei LLMAA narių visuotiniuose susirinkimuose, nei jokiuose šventiniuose asociacijos renginiuose ar kitokiuose susibūrimuose.Pareiškėja nebuvo LLMAA valdybos nare, todėl ji net nežinojo tikslios šio valdymo organo struktūros. Pareiškėja iš tyrimo išvadų pirmą kartą sužinojo ir apie LLMAA drausminį komitetą. Pareiškėja nežinojo ir nesuprato, kad viešai skelbti orientaciniai agentavimo paslaugų tarifai buvo priimti būtent LLMAA.

Pareiškėja LLMAA viešai skelbtus minimalius agentavimo paslaugų tarifus visada vertino tik kaip rekomendaciją, o ne privalomo pobūdžio asociacijos sprendimą. Ji savarankiškai priiminėjo sprendimus dėl taikomų agentavimo tarifų ir manė, kad tokią teisę turi ir kiekviena kita agentavimo paslaugas Klaipėdos uoste teikianti įmonė. Neatsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos tarybos tirtu laikotarpiu (2004 – 2011 m.) Pareiškėjos kuro, administracinių išlaidų, darbo užmokesčio, mokesčių sąnaudos nuolat augo, o veiklos finansinių rodiklių analizė rodo, kad jos agentavimo tarifai mažėjo. Pareiškėjos agentavimo tarifai yra vieni mažiausių Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėjos taikytas tarifas viršijo, bet niekada nesutapo su LLMAA rekomenduotus tarifais ir sudarė tik labai mažą dalį, vos 3,36 proc. visų jos agentuotų laivų. Be to, iš 62 tokių laivų net 39 kartus tai buvo vienas ir tas pats laivas. Likusiais 96,64 proc. atvejų pareiškėjos tarifai buvo mažesni už LLMAA rekomenduotus. Pareiškėja nemanė, kad reikia analizuoti šiuos tarifus, vertinti jų atitikimą įstatymams ir nuo jų atsiriboti. Be to, ji negalėjo suprasti, kad šių tarifų nustatymas prieštarauja konkurencijos taisyklėms. Konkurencijos tarybapati savo elgesiu suklaidino ūkio subjektus dėl LLMAA rekomenduotų minimalių agentavimo paslaugų tarifų teisėtumo, todėl negali reikalauti atsiriboti nuo to, ko ūkio subjektai negalėjo protingai suvokti kaip konkurencijos taisyklių pažeidimo.

Pareiškėjos viešas ir aiškus atsiribojimas buvo neįmanomas dėl iki 2005 m. galiojusios agentavimo paslaugas teikiančių įmonių atestavimo (licencijavimo) tvarkos, nes siekiančioms gauti laivų agentavimo veiklą leidžiantį vykdyti atestavimo pažymėjimą, reikėjo turėti LLMAA valdybos rekomendaciją.Todėl įmonės, teikiančios ar norinčios teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, iš esmės buvo priverstos tapti LLMAA narėmis bei palaikyti gerus santykius su ja. Iki 2005 m. spalio mėn. narystė LLMAA faktiškai buvo ne savanoriška, bet „privaloma”. Viešas ir aiškus atsiribojimas nuo LLMAA rekomendacijos iš esmės būtų reiškęs, kad pareiškėja negalės užsiimti laivų agentavimo veikla. Atsakovė nenustatė, kad pareiškėja išreiškė valią prisijungti prie tariamo susitarimo nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus.

Konkurencijos taryba nepagrįstai konstatavo tariamo draudžiamo susitarimo poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai sugriežtino pareiškėjos atsakomybę.Konkurencijos taryba nepagrįstai lygino tiriamas rinkas su Lietuvos Respublikos nacionaline rinka, kuri nei dydžiu, nei lokacija, nei rinkos dalyvių skaičiumi, negali būti sulyginamos. Ūkio subjekto dominuojanti padėtis pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinėje rinkoje ir poveikis prekybai tarp valstybių narių negali būti lyginamas su ūkio subjekto dominavimu Lietuvos Respublikos nacionalinėje rinkoje ir poveikiu prekybai tarp valstybių narių.

Ginčijamas pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 metais, todėl pareiškėjai nėra pagrindo skirti sankcijos, kadangi nuo ginčijamo pažeidimo pabaigos yra suėjęs Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Paskutinį kartą klausimas dėl LLMAA rekomendacijos nesilaikymo buvo svarstytas 2006-04-25 valdybos posėdyje, todėl pareiškėja atsakomybėn vėliausiai galėjo būti patraukta 2009-04-25.

Konkurencijos taryba neteisingai apskaičiavo baudos dydį, nes skaičiavo nuo 2010 m. bendrųjų metinių pajamų. Pareiškėjos 2010 m. pajamos iš laivų agentavimo paslaugų teikimo veiklos bendrosiose pajamose sudaro tik 13,71 proc. Laivų agentavimas nėra pagrindinė pareiškėjos veikla. Todėl Konkurencijos taryba, skirdama baudą, privalėjo ją skaičiuoti tik nuo pajamų, gautų iš agentavimo paslaugų teikimo veiklos. Konkurencijos taryba pažeidė protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Neatsižvelgė į pareiškėjos pasyvų vaidmenį. Iš skundžiamo nutarimo neaišku, kokia dalimi buvo atsižvelgta į su ginčijamu pažeidimu susijusias ūkio subjektų pajamas, kodėl Konkurencijos taryba išskyrė tik tris ūkio subjektų grupes, nustatant baudas. Paskirtos baudos negali būti laikomos proporcingomis (adekvačiomis) ginčijamam pažeidimui. Be to, atsakovė neanalizavo ir nevertino pareiškėjos individualių aplinkybių.

Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti ir į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d. nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 65, b. l. 44–65) jį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos Nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta, kodėl LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. birželio mėnesio iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Tam, kad ūkio subjektas būtų pripažintas draudžiamo susitarimo dalyviu, nereikia įrodyti, jog jis tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijoje priimtais sprendimais. Pareiškėja, stodama į LLMAA, turėjo žinoti, kad jos nariai buvo sutarę dėl visiems nariams vienodų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų. Nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, kad ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus. Narystė LLMAA nebuvo privaloma ir kiekvienas ūkio subjektas galėjo savarankiškai spręsti dėl dalyvavimo jos veikloje.

Atsakovės vertinimu, draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kadpareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Narystė LLMAA ar KLAKEĮA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas ūkio subjektas savarankiškai galėjo nuspręsti ar būti jos nariu, ar – ne. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdamas savo sutikimą jų laikytis. Atsakovės vertinimu, pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve.

Pareiškėja, atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 str. 9 d., pagrįstai pripažinta konkuruojančia atitinkamoje rinkoje, kadangi ji ne tik galėjo teikti, bet ir teikė laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Priešingai, nei AB „DFDS SEAWAYS“ bei UAB „MSC Vilnius“, pareiškėja laivų agentavimo paslaugas teikė ne vieno ekonominio vieneto ribose, o išoriniams paslaugų pirkėjams. Kadangi pareiškėja teikė paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, o ne vieno ekonominio vieneto ribose, tai pagrįstai ją pripažino konkuruojančia atitinkamoje rinkoje ir draudžiamo konkurentų susitarimo dalyve, todėl nėra pagrindo bylą nutraukti.

LLMAA sprendimas buvo privalomojo pobūdžio ir juo buvo siekiama koordinuoti LLMAA narių veiksmus, susijusius su laivų agentavimo paslaugų kainomis. Susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje. Net ir pareiškėjai neturint specialių konkurencijos teisės žinių, akivaizdu, kad toks susitarimas yra neteisėtas, nes atima iš ūkio subjektų savarankiškumą priimant komercinius sprendimus. Be to, Konkurencijos įstatymas yra visuotinai žinomas teisės aktas, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad ji negalėjo suprasti, jog susitarimas dėl kainų gali būti laikomas konkurencijos taisyklių pažeidimu.

Atsakovė, vertindama poveikį prekybai tarp valstybių narių, pažymėjo, kad reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Laivų agentavimo paslauga  pagal savo pobūdį yra reikšminga tarptautinio transportavimo paslaugas jūra teikiantiems ūkio subjektams. Nei jeigu kiti ES jūrų uostai būtų didesni ir svarbesni, tai nepaneigia nei Klaipėdos jūrų uosto svarbos tarpvalstybinei prekybai, nei galimo poveikio tarp valstybių narių. Šiuo atveju vertinamas Klaipėdos jūrų uostas, kurio svarba yra pripažinta dėl jo geografinės padėties ir pobūdžio. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA 2006 m. balandžio mėnesį vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. Minėtas LLMAA valdybos sprendimas rodo į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Ir toliau liko galioti Etikos kodekso nuostatos, nustatančios pareigą LLMAA nariams netaikyti kainų, mažesnių nei LLMAA nustatyti rekomenduojami tarifai, kurie viešai buvo skelbiami interneto tinklalapyje. Be to, minimalių laivų agentavimo tarifų klausimas buvo aptartas ir 2010-07-02 LLMAA Drausminio komiteto posėdžio metu. Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamas susitarimas buvo tęstinis ir truko nuo pareiškėjos įstojimo į LLMAA iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos – 2011 m. rugpjūčio mėnesio, todėl senaties terminas nebuvo suėjęs.

Atsakovė dėl baudos dydžio pagrįstumo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir Baudų nustatymo taisyklėmis. Pažymėjo, kad baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.riešingai, nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvo nulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo ūkio subjektų išreikšta valia elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu. Konkurencijos taryba informavo KLAKEĮA, kad tarifų nustatymas nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais. Atsakovė konstatavo, kad

 

Pareiškėja UAB ,,Limarko“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr.2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ dalį, susijusią su UAB „Limarko“. Sumažinti paskirtą baudą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes. Skunde (t. 14, b. l. 1-7) nurodė, kad nutarimu UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ nepagrįstai laikomos vienu ūkio subjektu dalyvavimo LLMAA veikloje bei draudžiamame susitarime požiūriu, o bendrovių atlikti veiksmai kaip tęstinis ir tam pačiam ūkio subjektui priskirtinas pažeidimas. UAB „Limarko jūrų agentūra“ buvo įsteigta kaip atskiras ir savarankiškas juridinis asmuo, kuris nepriklausomai veikė ir veikia skirtingose rinkose nei UAB „Limarko“. UAB „Limarko jūrų agentūra“ buvo įsteigta 2005-09-14 ne reorganizuojant ar skaidant UAB „Limarko“, bet kaip savarankiškai veiksiantis juridinis asmuo. Taigi UAB „Limarko“ (nei visiškai, nei dalinai) jai neperdavė savo teisių ir pareigų. Priešingai negu UAB „Limarko“, kuri veikia nekilnojamo turto valdymo ir laivų frachtavimo/tarpininkavimo rinkose, UAB „Limarko jūrų agentūra“ veikia krovinių ekspedijavimo rinkoje. Jokios reikšmingesnės įtakos UAB „Limarko“ priimant sprendimus krovinių ekspedijavimo, o tuo labiau laivų agentavimo rinkoje (pastarojoje, atsižvelgiant į UAB „Limarko jūrų agentūra“ veiklos rezultatus, UAB „Limarko jūrų agentūra“ dalyvavimas yra epizodinis) UAB „Limarko“ neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir smulkiųjų LJA akcininkų aktyvus dalyvavimas UAB „Limarko jūrų agentūra“ valdyme (vienas iš UAB „Limarko jūrų agentūra“ smulkiųjų akcininkų yra UAB „Limarko jūrų agentūra“ valdybos narys, o kitas užima UAB „Limarko jūrų agentūra“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas). UAB „Limarko“ dalyvavimas UAB „Limarko jūrų agentūra“ veikloje buvo tik formalus, susijęs su einamųjų reikalų sprendimu (pvz. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimu). Siekdama įrodyti UAB „Limarko“ įtaką UAB „Limarko jūrų agentūra“ priimamiems sprendimams, atsakovė privalėjo pademonstruoti faktinę (o ne teorinę) UAB „Limarko“ įtaką UAB „Limarko jūrų agentūra“ priimamiems sprendimams. Nutarime pateiktas UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ veiksmų vertinimas kelia abejonių ir dėl to, jog kitų nutarimu nubaustų ūkio subjektų akcininkai į tyrimą įtraukti nebuvo. Tokio skirtingo vertinimo taikymas yra nepagrįstas ir negalimas. UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ dalyvavo LLMAA veikloje skirtingu laiku, todėl tariamas pažeidimas negali būti laikomas tęstiniais šių skirtingų ūkio subjektų veiksmais ir už tai jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė. UAB „Limarko“ išstojo iš LLMAA 2005 metais, kai tuo tarpu UAB „Limarko jūrų agentūra“ LLMAA nare tapo 2006 metais. Pagal Lietuvos Respublikos teisę, atsakomybė už konkurencijos teisės normų pažeidimus yra individuali (išskyrus tiesiogiai teisės aktuose numatytus, šiuo aspektu neaktualius, atvejus). Taigi siekiant inkriminuoti kiekvienam iš šių juridinių asmenų konkurencijos teisės pažeidimą (dalyvavimą draudžiamame susitarime) jų veiksmai turi būti vertinami individualiai, juolab, kaip jau minėta, jie atliko tariamai draudžiamus veiksmus skirtingu laiku. Analogiškai, Lietuvos Respublikos teisė nenumato galimybės už konkurencijos teisės pažeidimus atsakyti solidariai. Dėl šios priežasties, UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ negali būti laikomos solidariai atsakingomis už viena kitos veiksmus. Jei būtų nustatyta, kad iki 2005 metų pabaigos UAB „Limarko“ atlikti veiksmai kvalifikuotini kaip dalyvavimas konkurencijos teisės draudžiamame susitarime, laikytina, kad pažeidimas baigėsi bendrovei pasitraukus iš LLMAA veiklos ir apskritai iš laivų agentavimo rinkos, t. y. 2005 metais. Pagal UAB „Limarko“ pasitraukimo iš LLMAA metu galiojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos 40 straipsnio 3 dalį, ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Pagal šią nuostatą, UAB „Limarko“ atsakomybėn už iki 2006 metų atliktus veiksmus galėjo būti patraukta tik iki 2009 metų pabaigos. Atsakomybė už dalyvavimą konkurencijos teisės draudžiamame susitarime, kuris (dalyvavimas) baigėsi iki 2006 metų, negali būti taikoma.

Nutarime neaiškiai suformuluotos UAB „Limarko“ pareigos, susijusios su 626 300 Lt baudos mokėjimu. Iš nutarime pateiktos formuluotės nėra aišku, kuri iš dviejų minimų bendrovių - UAB „Limarko“ ar UAB „Limarko jūrų agentūra“, turėtų mokėti baudą. Tuo atveju, jei baudą privalo mokėti abu ūkio subjektai, nėra aišku, kokiomis dalimis jie turėtų šią baudą sumokėti. Net ir tada, jei būtų galima teigti, kad baudą šie ūkio subjektai turėtų sumokėti solidariai, nėra aišku, kokia apimtimi baudą sumokėjęs ūkio subjektas vėliau įgytų regreso teisę į baudos nesumokėjusį ūkio subjektą. Atsakovė, aiškiai nenurodydama bendrovės ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ atsakomybės formos, ribų bei su baudos sumokėjimu sietinų teisių ir pareigų, priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų neatitinkantį nutarimą, kuris naikintinas dėl esminių jo turinio trūkumų.

Tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog UAB „Limarko“ pagrįstai buvo pripažinta pažeidusi konkurencijos teisės nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju jos veiksmai vertintini kartu su UAB „Limarko jūrų agentūra“ atliktais veiksmais, prašo sumažinti jai skirtą baudą vadovaujantis LJA skunde pateikiamais argumentais.

Atkreipia dėmesį, kad bendrovės bendrosios pardavimo pajamos 2010 metais sudarė 3 682 374 Lt. Pagal KĮ 41 straipsnio 1 dalį, už draudžiamus susitarimus ūkio subjektui gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Taigi, maksimali mūsų bendrovei skirtina bauda galėjo sudaryti 368 237 Lt. Jeigu laikyti, kad UAB „Limarko“ privalo sumokėti visą baudą ar didesniąją jos dalį, nutarimu paskirtos baudos dydis (626 300 Lt) viršija Konkurencijos įstatymo nustatytos maksimalios baudos dydį.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 14, b. l. 177-199) nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Limarko“ LLMAA nare buvo nuo 1995-10-18 iki 2005 m. Būdama LLMAA nare, UAB ,,Limarko” aktyviai dalyvavo jos veikloje, susijusioje su laivų agentavimo paslaugų tarifų, teikė pasiūlymus dėl galimo tarifų dydžio ir kt. Nepaisant to, kad išstojo iš LLMAA, UAB „Limarko“ tęsė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime, kadangi jau 2006 m. vasario mėn. LLMAA nare tapo UAB „Limarko“ dukterinė įmonė – UAB „Limarko jūrų agentūra“. Taigi, UAB „Limarko jūrų agentūra“ ne tik tęsė prieš tai pačios UAB „Limarko“ vykdytą ūkinę veiklą, bet ir tęsė dalyvavimą LLMAA veikloje. Vertinant, ar keletas ūkio subjektų laikytini vienu ekonominio vienetu konkurencijos teisės tikslais, esminę reikšmę turi ne struktūriniai pasikeitimai ar struktūrinis tų ūkio subjektų atskirumas, bet tai, ar dukterinė įmonė turi ekonominį nepriklausomumą vykdydama atitinkamą veiklą. Tuo tarpu pareiškėja skunde akcentuoja būtent struktūrinius pokyčius, nurodydama, kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ buvo įsteigta kaip savarankiškas juridinis asmuo, o pareiškėja neperdavė jokių teisių ar pareigų, nepateikdama  argumentų, kodėl pareiškėja de facto neįgyvendino lemiamos įtakos UAB „Limarko jūrų agentūra“ atžvilgiu. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ nebuvo nepriklausoma vykdydama savo veiklą ir jos veiklai lemiamą įtaką darė būtent UAB „Limarko“, kaip patronuojanti įmonė.

Vertinant ekonominius bei teisinius ryšius tarp UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“, atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Limarko“ valdo 90 proc. UAB „Limarko jūrų agentūra“ akcijų. Likusius 10% akcijų turi fiziniai asmenys, atitinkamai 7% akcijų ir 3% akcijų. Nors pareiškėja ir nurodo, kad mažumos akcininkai yra aktyvūs, tačiau joks mažumos akcininkų vaidmuo negalėtų paneigti išvadų, jog pareiškėja turėjo lemiamą įtaką UAB „Limarko jūrų agentūra“. Remiantis UAB „Limarko jūrų agentūra“ įstatais, UAB “Limarko” ne tik turi balsų daugumą UAB “Limarko jūrų agentūra”, tačiau gali vienasmeniškai priimti sprendimus, susijusius su UAB “Limarko jūrų agentūra” veikla. Taigi, šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB “Limarko” turėjo lemiamą įtaką UAB “Limarko jūrų agentūra” veiklai, todėl šie ūkio subjektai pagrįstai laikytini vienu ekonominiu vienetu Konkurencijos įstatymo prasme. Be to, šių ūkio subjektų valdyme dalyvauja iš dalies ir tie patys asmenys. UAB „Limarko“ valdybos narys bei UAB „Limarko jūrų agentūra“ generalinis direktorius LLMAA posėdžiuose dalyvavo ir kaip UAB „Limarko“ atstovas, ir kaip UAB „Limarko jūrų agentūra“ atstovas. Pagal ESTT praktiką pakanka to, kad motininės įmonės darbuotojas dalyvautų dukterinės įmonės valdymo organuose tam, kad motininė įmonė būtų laikoma atsakinga už dukterinės įmonės dalyvavimą susitarime. Šioje byloje buvo akivaizdu, kad UAB „Limarko“ žinojo apie UAB „Limarko jūrų agentūra“ dalyvavimą draudžiamame susitarime, nes pati UAB „Limarko“ dalyvavo tame pačiame susitarime, atstovaujama I. Ubos, o vėliau susitarime dalyvavimą tęsė UAB „Limarko jūrų agentūra“ atstovaujama jos generalinio direktoriaus I. Ubos, kuris buvo ir UAB „Limarko“ valdybos narys. Taigi, dalyvaudama LLMAA posėdžiuose, UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo subjektu gali būti ir ūkio subjektų grupė. Tai pirmiausiai matyti iš pačios ūkio subjekto sąvokos, įtvirtintos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad ūkio subjektu be kita ko gali būti ir įmonių junginys, t. y. kelių įmonių junginys (konkrečios tokio junginio formos taip pat nėra apibrėžtos) gali būti laikomas vienu ūkio subjektu, kuriam atitinkamai gali būti taikoma atsakomybė. Be to, konkurencijos teisėje ūkio subjektas apibrėžiamas funkciniu požiūriu. Funkcinis požiūris lemia tai, jog pagal konkurencijos teisę ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų (2005-09-15 Bendrojo teismo sprendimo byloje Nr. T-325/01 DaimerChrysler AG prieš Komisiją, 85 punktas). Taigi, patronuojanti įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės (ar filialai) laikomos vienu ūkio subjektu, jei kontroliuojamos įmonės yra visiškai priklausomos nuo patronuojančios įmonės, t. y. negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų. Kadangi pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma ūkio subjektams, o ne įmonėms ar asmenims, darytina išvada, jog už Konkurencijos tarybos konstatuotą pažeidimą turi būti atsakingos būtent minėtos įmonės, vertintinos kaip vienas ūkio subjektas.

Konkurencijos taryba pareiškėją ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ pagrįstai pripažino solidariai atsakingais už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą, kadangi pareiškėja dėl teisinių ir ekonominių ryšių bei funkcinių ryšių per darbuotojus iš tikrųjų turėjo lemiamą įtaką UAB „Limarko jūrų agentūra“ ir žinojo apie jos dalyvavimą draudžiamame susitarime. UAB „Limarko jūrų agentūra“ perėmė dalyvavimo draudžiamame susitarime teises ir pareigas iš UAB „Limarko“, taigi, UAB „Limarko jūrų agentūra“ ir UAB Limarko“ kaip vieno ekonominio vieneto dalyvavimas draudžiamame susitarime nenutrūko. Kadangi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos dalyvavimas draudžiamame susitarime nutrūko 2005 m., kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjos argumentai, jog atsakomybės taikymui yra suėjęs senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjai ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ taikyti lengvinančios atsakomybę aplinkybės dėl draudžiamo susitarimo įgyvendinimo, kadangi UAB „Limarko jūrų agentūra“ pateikti duomenys nepagrindžia, jog buvo sąmoningai nukrypta nuo draudžiamo susitarimo ir jis nebuvo nerealizuotas. Aplinkybė, jog UAB „Limarko jūrų agentūra“ taikyti laivų agentavimo tarifai ne visais atvejais atitiko LLMAA rekomendacijas, nesudaro pagrindo taikyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes viena vertus tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvo atveju, kada UAB „Limarko jūrų agentūra“ taikyti tarifai atitiko LLMAA rekomenduojamus. Kita vertus, tai savaime niekaip neįrodo, jog UAB „Limarko jūrų agentūra“ iš tikrųjų elgėsi ne pagal LLMAA ir jos narių susitarimo sąlygas, pvz., kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ net nesiūlė savo klientams LLMAA rekomendacijas atitinkančių tarifų.Atsižvelgus į šias aplinkybes negalima daryti išvados, jog UAB „Limarko jūrų agentūra“ savo veikloje iš tikrųjų nė karto netaikė rekomenduojamų tarifų, taigi, negalima pagrįstai teigti, jog pareiškėjos ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ veiksmais nebuvo įgyvendintas draudžiamas susitarimas. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistavo objektyvios aplinkybės, kurios sudarytų sąlygas Konkurencijos tarybai taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę pareiškėjos ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ atžvilgiu. Konkurencijos taryba įvertino UAB „Limarko jūrų agentūra“ išstojimą iš LLMAA ir pripažino, jog šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog bendrovių dalyvavimas pažeidime baigėsi 2011 m. sausio mėn. Taigi, išstojimo iš LLMAA aplinkybė yra įvertinta sprendžiant klausimą dėl dalyvavimo pažeidime trukmės. Todėl nėra pagrindo išstojimą iš LLMAA papildomai vertinti ir kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Išstojimas iš asociacijos be kita ko įvyko jau žinant apie Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą bei tuo pačiu suvokiant gresiančią atsakomybę už Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Tokiomis aplinkybėmis nutrauktas dalyvavimas pažeidime negali būti laikomas pažeidimo nutraukimu savo valia, kadangi jis akivaizdžiai galėjo būti lemtas būtent Konkurencijos tarybos veiksmų. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepaisant nurodytų aplinkybių, vis dėlto iš tikrųjų pareiškėja ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ nutraukė pažeidimą nuoširdžiai suvokdamos savo veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymu bei LVAT praktika, Konkurencijos taryba pagrįstai baudą pareiškėjai skaičiavimo nuo bendrųjų metinių pajamų. Nepaisant to, kad galiojančios Baudų nustatymo taisyklės numatė baudų skaičiavimą nuo bendrųjų pajamų, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, Konkurencijos taryba baudas ūkio subjektams diferencijavo atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų bendrosiose pajamose sudaro pajamos iš laivų agentavimo veiklos. Kadangi pareiškėjair UAB „Limarko jūrų agentūra“ pagal pajamas iš laivų agentavimo veiklos pateko į grupę tų įmonių, kurių atitinkamos pajamos sudarė nežymią dalį bendrosiose pajamose, bauda buvo sumažinta 80 proc. Baudos dydžiui įtaką daro ir pažeidimo trukmė, kuri pareiškėjos (kartu su UAB „Limarko jūrų agentūra“) atveju siekė 13 metų. Konkurencijos įstatymas įtvirtina maksimalų galimą skirti baudos dydį – 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ skirta bauda viršija jos pajamas, gautas iš laivų agentavimo veiklos, nereiškia, kad skirta bauda yra neproporcinga ar neteisinga bei pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, nes skirta bauda bet kuriuo atveju neviršijo 10 proc. bendrųjų metinių pajamų ribos. Kaip patvirtina tyrimo metu nustatytos aplinkybės, pareiškėjos ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ bendrosios pajamos buvo daugiau kaip 20 mln., todėl akivaizdu, kad skirta bauda neviršijo 10 proc. Konkurencijos įstatymo leidžiamo baudos dydžio. Kadangi pareiškėja ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ pripažinti vienu ekonominiu vienetu ir bauda jiems skirta solidariai, vien iš tokios atsakomybės formos išplaukia, kad skirtą baudą gali sumokėti tiek viena iš įmonių, tiek abi įmonės kartu, be kita ko, savarankiškai nusprendžiant, kokiomis dalimis skirta bauda mokėtina. ESTT ir Europos Komisijos praktikoje pripažįstama, kad kai sankcija yra skiriama vienam ekonominiam vienetui, šiam vienetui priklausančios įmonės yra kartu ir atskirai („jointly and severaly“) atsakingos už padarytą pažeidimą. Vadinasi, skirta bauda gali būti išieškoma tiek iš vienos kurios nors ekonominiam vienetui priklausančios įmonės, tiek iš jų abiejų tam tikromis dalimis. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog nutarime nepakankamai nurodyta pareiškėjos ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ teisių ir pareigų apimtis, kadangi su skirtos baudos sumokėjimo susijusių teisių ir pareigų apimtis išplaukia iš pačios solidarios atsakomybės pobūdžio, o konkretūs skirtos baudos mokėjimo terminai, dalys ir pan. yra vidinis pareiškėjos ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ klausimas. Faktinės tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su 2006-04-25vykusiu LLMAA valdybos posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2006 m. balandžio mėn. valdybos posėdyje prieita prie išvados, kad visiems LLMAA nariams, teikiantiems laivų agentavimo paslaugas, reikia laikytis LLMAA patvirtintos rekomenduojamų tarifų lentelės ir nutarta užsakovų pasiūlymus apdoroti remiantis LLMAA rekomenduojamų tarifų lentele. Šis LLMAA valdybos sprendimas rodo į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Už šios pareigos nesilaikymą LLMAA nariams ir toliau galėjo būti taikomos atitinkamos sankcijos. Taigi, ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą, kadangi LLMAA ir toliau siekė koordinuoti savo narių elgesį atitinkamoje rinkoje. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad iki 2010 m. LLMAA interneto tinklapyje buvo skelbiami rekomenduojami tarifai, kas patvirtina, jog ir tuo laiku tarifai buvo svarbūs asociacijos nariams. Taigi darytina išvada, jog ir po 2006 m. galima konstatuoti aiškų tikslą koordinuoti narių elgesį, susijusį su kainų už laivų agentavimo paslaugas taikymu. Todėl nepagrįsta būtų teigti, jog po 2006 metų nevykstant LLMAA posėdžiams draudžiamas susitarimas nutrūko. Įrodymų, paneigiančių, jog po 2006 m. metų susitarimas nutrūko ar kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ bei tuo pačiu pareiškėja nuo jo atsiribojo, tyrimo metu nustatyta nebuvo. Kadangi nagrinėtas pažeidimas buvo tęstinis ir pareiškėjos (kartu su UAB „Limarko jūrų agentūra“) dalyvavimas jame truko ne mažiau kaip iki 2011 m. sausio mėnesio, senaties terminas nebuvo suėjęs.

Pareiškėja UAB ,,Limarko jūrų agentūra“ kreipėsi į teismą, prašydama patikslintame skunde (t. 5, b. l. 111-137) nurodė, kad nutarime nėra nurodytos aplinkybės, kurios pagrįstų, jog LLMAA nariai po 2006 metų sudarė susitarimą, kurio tikslas yra riboti konkurenciją kainos aspektu. Po 2006 metų nebuvo nustatyti jokie LLMAA narių sutartiniai veiksmai, kuriais būtų siekiama koordinuoti elgesį rinkoje kainos aspektu rekomendacinių tarifų pagrindu. Atsakovė, vertindama, ar rekomendaciniai tarifai gali būti laikomi konkurenciją pagal tikslą ribojančiu susitarimu,neatsižvelgė į tai, kad LLMAA viešai skelbti rekomendaciniai tarifai buvo istorinio teisinio reguliavimo reliktas, rekomendacinių tarifų laikymosi priežiūros mechanizmas buvo neefektyvus ir nebuvo įgyvendinamas beveik 5 metus iki tyrimo pradžios, rekomendaciniai tarifai neturėjo jokio ryšio su LLMAA narių faktiškai taikytomis agentavimo paslaugos kainomis, laivų agentavimo paslaugos rinka buvo konkurencinga ir rekomendaciniai tarifai jos funkcionavimui neturėjo jokios įtakos. Individualus pareiškėjos elgesys patvirtina, jog pareiškėja nesiekė koordinuoti savo elgesio rinkoje su kitais LLMAA nariais - 2006-2011 metais LLMAA rekomendacijas atsitiktinai atitiko tik apie 10% visų pareiškėjos išrašytų sąskaitų, o pareiškėjos taikyti įkainiai buvo beveik 60 procentų mažesni negu rekomenduojami. Nepaisant to, atsakovė į šias aplinkybes neatsižvelgė ir siekdama bet kokiu būdu įrodyti tariamą rekomendacinių tarifų laikymosi faktą, subjektyviai vertino jai pateiktą dokumentaciją, nutarime vadovaudamasi tik tomis pareiškėjos sąskaitomis, kuriose nurodyti tarifai (manytina, atsitiktinai) sutapo su rekomendaciniais bei ignoravo absoliučią daugumą sąskaitų, kuriose nurodyti tarifai rekomendacinių neatitiko. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai įvertino UAB „Limarko“ (1998-2005) irpareiškėjos (2006-2011) – dviejų atskirų ir skirtingu metu laivų agentavimo paslaugų rinkoje veikusių ūkio subjektų, atliktus veiksmus kaip vieną tęstinį pažeidimą, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai tokios galimybės nenumato. Atsakovė, norėdama įrodyti, jog buvo padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas, privalėjo nustatyti konkretų ūkio subjektą (įmonę, įstaigą, organizaciją ar kitą juridinį asmenį) ir būtent šio ūkio subjekto atliktus neteisėtus veiksmus (draudžiamo susitarimo sudarymą).Atsakovė nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja ir UAB „Limarko“ yra solidariai atsakingos už jų atliktus veiksmus, kadangi solidari atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos teisę nėra galima jokiomis sąlygomis. Be to, (nors, kiek tai susiję su atsakomybės taikymu, ES praktika yra neaktuali) atsakovė neįrodė pareiškėjos ir UAB „Limarko“ solidarios atsakomybės pagal ES teismų praktiką sąlygų, t. y. nepademonstravo, jog UAB „Limarko“ faktiškai darė lemiamą įtaką kontroliuojamo ūkio subjekto (pareiškėjos) priimamiems sprendimams pažeidimo padarymo metu. Atsakovė, aiškiai nenurodydama pareiškėjos ir UAB „Limarko“ atsakomybės formos, ribų bei su baudos sumokėjimu sietinų teisių ir pareigų, priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų neatitinkantį nutarimą, kuris naikintinas dėl esminių jo turinio trūkumų. Atsakovė nepagrįstai nepripažino bent dviejų svarbių lengvinančių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjos taikyti laivų agentavimo paslaugų tarifai 2006-2011 metais buvo vidutiniškai 50 procentų mažesni negu rekomendaciniai. Be to, pareiškėja 2010 m. gruodžio 6 d. išstojo iš LLMAA, taigi savo valia tariamą pažeidimą nutraukė. Nepaisant, to, buvo nepagrįstai atsisakyta pripažinti, pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad pareiškėja neįgyvendino neteisėtų veiksmų ir savo valia nutraukė pažeidimą dar iki tyrimo pabaigos. Nutarimu buvo skirta nepagrįstai didelė bauda. Paskirtos baudos dydis – 626 300 Lt sudaro beveik 99% pareiškėjos iš laivų agentavimo veiklos 2010 gautų pajamų, yra akivaizdžiai per didelis ir nesuderinamas su teismų praktika bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimais. Nutarimu nepagrįstai nustatyta tariamai padaryto pažeidimo pabaiga, kuri yra 2010-07-02, arba, alternatyviai, 2010-12-06.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 6, b. l. 114-136) nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Limarko“ LLMAA nare buvo nuo 1995-10-18 iki 2005 m. Būdama LLMAA nare, UAB ,,Limarko” aktyviai dalyvavo jos veikloje, susijusioje su laivų agentavimo paslaugų tarifų nustatymu, teikė pasiūlymus dėl galimo tarifų dydžio ir kt. Nepaisant to, kad išstojo iš LLMAA, UAB „Limarko“ tęsė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime, kadangi jau 2006 m. vasario mėn. LLMAA nare tapo UAB „Limarko“ dukterinė įmonė – UAB „Limarko jūrų agentūra“, kuri buvo įsteigta 2005-09-14 ir agentavimo pažymėjimą, suteikiantį teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, įgijo 2005-12-29. Taigi, UAB „Limarko jūrų agentūra“ ne tik tęsė prieš tai pačios UAB „Limarko“ vykdytą ūkinę veiklą, bet ir tęsė dalyvavimą LLMAA veikloje. Vertinant, ar keletas ūkio subjektų laikytini vienu ekonominio vienetu konkurencijos teisės tikslais, esminę reikšmę turi ne struktūriniai pasikeitimai ar struktūrinis tų ūkio subjektų atskirumas, bet tai, ar dukterinė įmonė turi ekonominį nepriklausomumą vykdydama atitinkamą veiklą. Tuo tarpu pareiškėja skunde akcentuoja būtent struktūrinius pokyčius, nurodydama, kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ buvo įsteigta kaip savarankiškas juridinis asmuo, o pareiškėja neperdavė jokių teisių ar pareigų, nepateikdamaargumentų, kodėl pareiškėja de facto neįgyvendino lemiamos įtakos UAB „Limarko jūrų agentūra“ atžvilgiu. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ nebuvo nepriklausoma vykdydama savo veiklą ir jos veiklai lemiamą įtaką darė būtent UAB „Limarko“, kaip patronuojanti įmonė.

Vertinant ekonominius bei teisinius ryšius tarp UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“, atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Limarko“ valdo 90 proc. UAB „Limarko jūrų agentūra“ akcijų. Likusius 10% akcijų turi fiziniai asmenys. Tarp akcininkų nėra ir tiriamu laikotarpiu nebuvo sudaryta akcininkų sutartis. Remiantis UAB „Limarko jūrų agentūra“ įstatais, UAB „Limarko“ ne tik turi balsų daugumą UAB „Limarko jūrų agentūra“, tačiau gali vienasmeniškai priimti sprendimus, susijusius su UAB „Limarko jūrų agentūra“ veikla. Taigi, šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „Limarko“ turėjo lemiamą įtaką UAB „Limarko jūrų agentūra“ veiklai, todėl šie ūkio subjektai pagrįstai laikytini vienu ekonominiu vienetu Konkurencijos įstatymo prasme. Be to, šių ūkio subjektų valdyme dalyvauja iš dalies ir tie patys asmenys. UAB „Limarko“ valdybos narys bei UAB „Limarko jūrų agentūra“ generalinis direktorius LLMAA posėdžiuose dalyvavo ir kaip UAB „Limarko“ atstovas, ir kaip UAB „Limarko jūrų agentūra“ atstovas. Pagal ESTT praktiką pakanka to, kad motininės įmonės darbuotojas dalyvautų dukterinės įmonės valdymo organuose tam, kad motininė įmonė būtų laikoma atsakinga už dukterinės įmonės dalyvavimą susitarime. Nes tokiu atveju yra laikoma, kad toks motininės įmonės darbuotojas gali žinoti apie dukterinės įmonės komercinę veiklą, taigi ir dalyvavimą draudžiamame susitarime. Šioje byloje buvo akivaizdu, kad UAB „Limarko“ tikrai žinojo apie UAB „Limarko jūrų agentūra“ dalyvavimą draudžiamame susitarime, nes pati UAB „Limarko“ dalyvavo tame pačiame susitarime, atstovaujama I. Ubos, o vėliau susitarime dalyvavimą tęsė UAB „Limarko jūrų agentūra“ atstovaujama jos generalinio direktoriaus I. Ubos, kuris buvo ir UAB „Limarko“ valdybos narys. Taigi, dalyvaudama LLMAA posėdžiuose, UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo subjektu gali būti ir ūkio subjektų grupė. Tai pirmiausiai matyti iš pačios ūkio subjekto sąvokos, įtvirtintos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad ūkio subjektu be kita ko gali būti ir įmonių junginys, t. y. kelių įmonių junginys (konkrečios tokio junginio formos nėra apibrėžtos) gali būti laikomas vienu ūkio subjektu, kuriam atitinkamai gali būti taikoma atsakomybė (kaip matyti iš Konkurencijos įstatymo 5, 41 straipsnių atsakomybės taikymas ir baudos skyrimas siejamas būtent su ūkio subjekto, o ne įmonės sąvoka). Be to, konkurencijos teisėje ūkio subjektas apibrėžiamas funkciniu požiūriu. Funkcinis požiūris lemia tai, jog pagal konkurencijos teisę ūkio subjekto sąvoka konkurencijos teisės prasme suprantama kaip ekonominis vienetas, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų (2005-09-15 Bendrojo teismo sprendimo byloje Nr. T-325/01 Daimer Chrysler AG prieš Komisiją, 85 punktas). Taigi, patronuojanti įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės (ar filialai) laikomos vienu ūkio subjektu, jei kontroliuojamos įmonės yra visiškai priklausomos nuo patronuojančios įmonės, t. y. negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų. Kadangi pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma ūkio subjektams, o ne įmonėms ar asmenims, darytina išvada, jog už Konkurencijos tarybos konstatuotą pažeidimą turi būti atsakingos būtent minėtos įmonės, vertintinos kaip vienas ūkio subjektas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjai ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ taikyti lengvinančios atsakomybę aplinkybės dėl draudžiamo susitarimo įgyvendinimo, kadangi UAB „Limarko jūrų agentūra“ pateikti duomenys nepagrindžia, jog buvo sąmoningai nukrypta nuo draudžiamo susitarimo ir jis nebuvo nerealizuotas. Aplinkybė, jog UAB „Limarko jūrų agentūra“ taikyti tarifai ne visais atvejais atitiko LLMAA rekomendacijas, nesudaro pagrindo taikyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes viena vertus tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvo atveju, kada UAB „Limarko jūrų agentūra“ taikyti tarifai atitiko LLMAA rekomenduojamus. Kita vertus, tai savaime niekaip neįrodo, jog UAB „Limarko jūrų agentūra“ iš tikrųjų elgėsi ne pagal LLMAA ir jos narių susitarimo sąlygas, pvz., kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ net nesiūlė savo klientams LLMAA rekomendacijas atitinkančių tarifų. Atsižvelgus į šias aplinkybes negalima daryti išvados, jog UAB „Limarko jūrų agentūra“ savo veikloje iš tikrųjų nė karto netaikė rekomenduojamų tarifų, taigi, negalima pagrįstai teigti, jog pareiškėjos ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ veiksmais nebuvo įgyvendintas draudžiamas susitarimas. Konkurencijos taryba įvertino UAB „Limarko jūrų agentūra“ išstojimą iš LLMAA ir pripažino, jog šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog bendrovių dalyvavimas pažeidime baigėsi 2011 m. sausio mėn. Taigi, išstojimo iš LLMAA aplinkybė yra įvertinta sprendžiant klausimą dėl dalyvavimo pažeidime trukmės. Todėl nėra pagrindo išstojimą iš LLMAA papildomai vertinti ir kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Išstojimas iš asociacijos be kita ko įvyko jau žinant apie Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą bei tuo pačiu suvokiant gresiančią atsakomybę už Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Tokiomis aplinkybėmis nutrauktas dalyvavimas pažeidime negali būti laikomas pažeidimo nutraukimu savo valia, kadangi jis akivaizdžiai galėjo būti lemtas būtent Konkurencijos tarybos veiksmų. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepaisant nurodytų aplinkybių, vis dėlto iš tikrųjų pareiškėja ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ nutraukė pažeidimą nuoširdžiai suvokdamos savo veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymu bei LVAT praktika, Konkurencijos taryba pagrįstai baudą pareiškėjai skaičiavimo nuo bendrųjų metinių pajamų. Nors Europos Komisijos gairės dėl baudų skaičiavimo numato baudų skaičiavimą nuo ūkio subjekto pajamų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pažeidimu, tačiau Konkurencijos taryba šias gaires gali taikyti tik kaip teisės aiškinimo šaltinį, t.y. tiek, kiek jų taikymas neprieštarautų Lietuvoje galiojantiems teisės aktams – Konkurencijos įstatymui bei Baudų nustatymo taisyklėms. Nepaisant to, kad Baudų nustatymo taisyklės numatė baudų skaičiavimą nuo bendrųjų pajamų, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, Konkurencijos taryba baudas ūkio subjektams diferencijavo atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų bendrosiose pajamose sudaro pajamos iš laivų agentavimo veiklos. Kadangi pareiškėjair UAB „Limarko“ pagal pajamas iš laivų agentavimo veiklos pateko į grupę tų įmonių, kurių atitinkamos pajamos sudarė nežymią dalį bendrosiose pajamose, bauda buvo sumažinta 80 proc. Baudos dydžiui įtaką daro ir pažeidimo trukmė, kuri pareiškėjos (kartu su UAB „Limarko“) atveju siekė 13 metų. Konkurencijos įstatymas įtvirtina maksimalų galimą skirti baudos dydį – 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai ir UAB „Limarko“ skirta bauda viršija jos pajamas, gautas iš laivų agentavimo veiklos, nereiškia, kad skirta bauda yra neproporcinga ar neteisinga bei pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, nes skirta bauda bet kuriuo atveju neviršijo 10 proc. bendrųjų metinių pajamų ribos. Pareiškėja bei UAB „Limarko“ yra laikytini vienu ekonominiu vienetu, todėl ir bendrosios pajamos vertintinos ne pareiškėjos atskirai, o viso ekonominio vieneto bendrai. Kadangi pareiškėja ir UAB „Limarko“ pripažinti vienu ekonominiu vienetu ir bauda jiems skirta solidariai, vien iš tokios atsakomybės formos išplaukia, kad skirtą baudą gali sumokėti tiek viena iš įmonių, tiek abi įmonės kartu, be kita ko, savarankiškai nusprendžiant, kokiomis dalimis skirta bauda mokėtina. ESTT ir Europos Komisijos praktikoje pripažįstama, kad kai sankcija yra skiriama vienam ekonominiam vienetui, šiam vienetui priklausančios įmonės yra kartu ir atskirai („jointly and severaly“) atsakingos už padarytą pažeidimą. Vadinasi, skirta bauda gali būti išieškoma tiek iš vienos kurios nors ekonominiam vienetui priklausančios įmonės, tiek iš jų abiejų tam tikromis dalimis. Faktinės tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su 2006-04-25 vykusiu LLMAA valdybos posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2006 m. balandžio mėn. valdybos posėdyje prieita prie išvados, kad visiems LLMAA nariams, teikiantiems laivų agentavimo paslaugas, reikia laikytis LLMAA patvirtintos rekomenduojamų tarifų lentelės ir nutarta užsakovų pasiūlymus apdoroti remiantis LLMAA rekomenduojamų tarifų lentele. Šis LLMAA valdybos sprendimas rodo į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Taigi, ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą, kadangi LLMAA ir toliau siekė koordinuoti savo narių elgesį atitinkamoje rinkoje. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad iki 2010 m. LLMAA interneto tinklapyje buvo skelbiami rekomenduojami tarifai, kas patvirtina, jog ir tuo laiku tarifai buvo svarbūs asociacijos nariams. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes ir tai, kad ir po 2006 m. išliko įpareigojantis rekomendacijos pobūdis, darytina išvada, jog ir po 2006 m. galima konstatuoti aiškų tikslą koordinuoti narių elgesį, susijusį su kainų už laivų agentavimo paslaugas taikymu. Todėl nepagrįsta būtų teigti, jog po 2006 metų nevykstant LLMAA posėdžiams draudžiamas susitarimas nutrūko. Įrodymų, paneigiančių, jog po 2006 m. metų susitarimas nutrūko ar kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ bei tuo pačiu pareiškėja nuo jo atsiribojo, tyrimo metu nustatyta nebuvo.Kadangi nagrinėtas pažeidimas buvo tęstinis ir pareiškėjos (kartu su UAB „Limarko“) dalyvavimas jame truko ne mažiau kaip iki 2011 m. sausio mėnesio, senaties terminas nebuvo suėjęs.

Pareiškėja UAB „Litma“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (t. 27, b. l. 101–113), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SEVS 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 518.600,00 Lt  dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėja paaiškino, kad jos veiksmams vertinti negali būti taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, kadangi Konkurencijos taryba, kuriai priklauso įrodinėjimo našta, neįrodė, kadegzistavimo susitarimas.LLMAA laivų agentavimo tarifai buvo rekomenduojami. Pareiškėja nesivadovavo rekomendacija, o savarankiškai priiminėjo sprendimus, todėl susitarimo fakto, vadovaujantis ES institucijų praktika analogiškose bylose, nebuvo. Pareiškėjos taikomas tarifas per visą 2004–2010 m. laikotarpį niekada nesutapo su rekomenduojamais LLMAA tarifais. Pareiškėja negali būti laikoma atsakinga už LLMAA sprendimus, kadangi narystė LLMAA negali būti tapatinama su jos dalyvavimu tariamai draudžiamame susitarime. Pareiškėjos narystė LLMAA tėra formalumas, nes ji privalėjo tapti LLMAA nare, kad galėtų veikti laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Pareiškėjos atstovai nei LLMAA valdyboje, nei Drausminiame komitete niekada nedalyvavo. LLMAA posėdžiuose dalyvavo buvęs direktorius Henrikas Liubertas. Pažymėjo, kad LLMAA sprendimai nėra ir jos narių sprendimai, o dažnai net nežinomi LLMAA nariams. Pažymėjo, kad 2004–2010 m. visiems konteinerinės linijos „UNIFEEDER“ laivams, neatsižvelgiant į laivobendrąjį tonažą, buvo taikytas vienodas fiksuotas tarifas – 400 Eurų / laivui. Šie tarifai buvo nustatytisutartyjesu konteinerines linijos „UNIFEEDER“ kompanija. Kadangi LLMAA rekomenduojamų tarifų nebuvo laikomasi, tai ir nebuvo susitarimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, o tai tik vienašalė LLMAA rekomendacija.

Be to, pareiškėja nuo 2010 m. pradžios laivų agentavimo veiklos nevykdo ir pajamų, susijusių su šia veikla, neturi, todėl į pažeidimu įtariamų ūkio subjektų, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, sąrašą ji įrašyta klaidingai. Kai pareiškėja teikė agentavimo paslaugas, aptarnaudavo išimtinai tik konteinerinės linijos „UNIFEEDER“ (principalas) laivus, todėl kaip ir AB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu, tyrimas dėl jos veiksmų turėjo būti nutrauktas. Kai pareiškėja nuo 2010-03-01 nutraukė sutartį su išimtiniu principalu, neagentavo nei vieno laivo ir iki šiol neagentuoja. Pareiškėjos vaidmuo agentavimo paslaugų rinkoje yra mažareikšmis ir ji negali būti laikoma dalyve ar konkurente kitiems LLMAA nariams. Pareiškėjos pajamų struktūra patvirtina, kad ji pajamas generuoja iš kitos, bet ne laivų agentavimo veiklos. Pareiškėjos gautos bendros pajamos 2010 m. sudarė 22 547 000 Lt. Pareiškėjos pajamos iš laivų agentavimo veiklos buvo 24 900 Lt ir sudarė tik 0,11 procentų. Paaiškino, kad atsakovė atitinkamas rinkas apibrėžė savo nuožiūra, netirdama faktinės situacijos bei neatsižvelgdama į ES institucijų praktiką.

Nutarime neteisingai apibrėžiama prekės rinka ir neteisingai nustatyti joje veikiantys ūkio subjektai. Konkurencijos taryba netyrė, kokie ūkio subjektai veikė atitinkamoje nagrinėjamoje rinkoje, o visus LLMAA narius, išskyrus kelis ūkio subjektus, kurių atžvilgiu pasiūlė tyrimą nutraukti, nesant pažeidimo sudėties, priskyrė prie ūkio subjektų, veikiančių atitinkamoje laivų agentavimo paslaugų teikimo Klaipėdos jūrų uoste rinkoje.

Pareiškėjai atsakomybė už tariamą pažeidimą negali būti taikoma dar ir dėl to, kad nuo minėtų veiksmų atlikimo yra suėję senaties terminai, o Konkurencijos tarybos tariamo pažeidimo trukmės skaičiavimas yra neteisėtas, neatitinka susiformavusios ES institucijų praktikos ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tariamą pažeidimą, besitęsiantį po 2006-04-15. Vėliausiai pareiškėja atsakomybėn galėjo būti patraukta 2009-04-15, tačiau Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2010-05-06 ir nutarimą priėmė 2011-12-08, suėjus patraukimo atsakomybėn terminui.

Konkurencijos tarybos teiginiai apie pareiškėjos ir kitų ūkio subjektų veiksmų galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių yra nepagrįsti, kadangi Konkurencijos taryba neobjektyviai vertino faktinę situaciją ir jos teiginiai neatitinka faktų, kuriuos skelbia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pareiškėja savo veiksmais negalėjo daryti poveikio prekybai ES, kadangi Klaipėdos uostas nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas, ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies.

Konkurencijos taryba, norėdama skirti piniginę baudą, privalėjo ją skaičiuoti tik nuo su tariamu pažeidimu susijusių pajamų, kadangi laivų agentavimo paslaugų teikimas nebuvo pagrindinė pareiškėjos veiklos sritis. Pareiškėja teikia paslaugas kaip „neatsiskleidęs tarpininkas“, tai yra, visas gautas pajamas užskaito per pajamų ir sąnaudų klases. Kai kurios kitos bendrovės, LLMAA narės, gali apskaityti į pajamas tik agentavimo komisinius (maržą). Atitinkamai dėl to gali skirtis skirtingų bendrovių ir metinės pajamos, ir pats jų apskaitos principas. Skaičiuoti baudas visiems LLMAA nariams, taikant vienodą baudų skaičiavimo metodą, yra ne tik nekorektiška, bet ir pareiškėja diskriminuojama bei pažeidžiamas teisingumo principas. Pareiškėjos duomenys apie pajamų struktūrą 2007–2010 m. patvirtina, kad jos pajamos iš laivų agentavimo veiklos visais metais sudarė tik nedidelę bendrųjų pajamų dalį, todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai baudą skaičiavo nuo bendrųjų pareiškėjos pajamų. Be to, skundžiamu nutarimu skirtos baudos LLMAA nariams sudaro virš 500 procentų su agentavimo veika susijusių pajamų, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų bei Europos Komisijos Gairių dėl baudų apskaičiavimo taisyklių.

Pareiškėja nurodė, kad Konkurencijos taryba privalėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atitinkamai sumažinti baudas. Paaiškino, kad pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti taikytina Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lengvinanti atsakomybę aplinkybė, t. y. kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Atsakovė turėtų atsižvelgti į tai, kad pirmiausiais laivų agentavimo tarifai buvo nustatyti valstybės reguliavimu, t. y. susisiekimo ministro 1993 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 225. Konkurencijos taryba žinojo apie paskelbtus rekomenduojamus tarifus, tačiau 2011-01-20 nutarime Nr. 2S-2, konkurenciją ribojančių aplinkybių neįžvelgė. Taigi, Konkurencijos taryba savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie susidariusios situacijos. Atsakovės nuomonių kaita pažeidžia pareiškėjos teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Pareiškėja, vadovaudamasi Konkurencijos tarybos nuomone pagrįsta tikėjosi, kad jos veikla yra teisėta, bent jau Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio kontekste. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi šį tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 28, b. l. 68–87) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų.

Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.Atsakovės teigimu, susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas. Atsakovė paaiškino, kad LLMAA ir jos narių susitarimu buvo siekiama paveikti LLMAA narių sprendimus, susijusius su teikiamų paslaugų įkainiais, t. y. buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipėkonkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siek nustatyti laivų agentavimopaslaugų kainas ir dirbtini palaikyti aukštesnį nei būti normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste. Kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio kilti, padarė išvadą, jog Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos.

Išvadas dėl pareiškėjos dalyvavimo draudžiamame susitarime patvirtina tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Pareiškėja buvo viena iš KLAKEĮA steigėjų bei narių iki 1999 m. liepos 1 d., LLMAA nare nuo 1999 m. liepos mėn. iki tyrimo pabaigos. Iš Konkurencijos tarybos Nutarimo 3 dalyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja dalyvavo ne viename LLMAA posėdyje nuo 1998 m., kuriuose buvo priimami sprendimai, susiję su bendrų laivų agentavimo tarifų nustatymu. Pareiškėja, dalyvaudama asociacijų posėdžiuose, tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal asociacijų rekomendacijas ir pagrįstai laikytina draudžiamo susitarime dalyve. Pareiškėja neprivalėjo būti asociacijos nare, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas.Pažymėjo, kad ir pasyvus elgesys negalėtų būti pripažįstamas nedalyvavimu draudžiamame susitarime, kas patvirtintų, jog ūkio subjektas tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Prie susitarimo prisijungę LLMAA nariai, neišreiškę vienareikšmiško prieštaravimo tokiems sprendimams, išreiškė savo sutikimą rinkoje elgtis pagal LLMAA nustatytą elgesio modelį. Pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių atsakovės išvadas.

Atsakovė, analizuodama atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus, atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veiklai vykdyti būtina turėti nustatyta tvarka išduotą atestatą, kurį pareiškėja turėjo, todėl ji pagrįstai pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį pripažinta konkuruojančiaatitinkamoje rinkoje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, priešingai nei AB „DFDS SEAWAYS“ ar UAB „MSC Vilnius“, kurios aptarnavo tik savo motininių bendrovių laivus, nuo 2003 m. iki 2010 m. turėjo ilgalaikių sutartinių santykių iš esmės su vienu klientu, tačiau tai nepaneigia, kad pareiškėja teikė paslaugas ir konkuravo su kitais atitinkamas paslaugasteikusiais ūkio subjektais. Pareiškėja laivų agentavimo paslaugas teikė ne vieno ekonominio vieneto ribose, o išoriniam paslaugų pirkėjui, tai yra konkuravo su kitais laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste teikiančiais ūkio subjektais.

Konkurencijos tarybos nagrinėto pažeidimo trukmė yra laikotarpis nuo 1998 iki 2011 m., t. y. 13 m., todėl tai, kad pareiškėja nuo 2010 m. neturi klientų, kuriems teikia laivų agentavimo paslaugas, nesudaro pagrindo teigti, jog ji apskritai nedalyvavo nustatytame draudžiamame susitarime. Pareiškėja ir po 2010 m. laikytina draudžiamo susitarimo dalyve, nes egzistavo visos Konkurencijos įstatymo ir SEVS sąlygos. Pažymėjo, kad dalis iš atitinkamos veiklos bendrosiose pajamose ar užimamos rinkos dalis, neturi įtakos pripažįstant pareiškėją atitinkamos rinkos dalyve ir konkurente kitiems laivų agentavimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams. Pareiškėja ir po 2010 m. galėjo bet kada pradėti vėl teikti paslaugas, kadangi turėjo šiai veiklai vykdyti reikalingą atestatą ir be to, liko LLMAA nare, taigi, ir draudžiamo susitarimo dalyve.

Atsakovė dėl rekomendacijos vertinimo paaiškino, kad kadangi buvo sudarytas susitarimas, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, būdama LLMAA nare, dėl kainų, kuris yra savaime žalingas ir kurio poveikis konkurencijai preziumuojamas, vien paties susitarimo sudarymas (dalyvavimas jame) yra baigtinis konkurencijos taisyklių pažeidimas, pagrindžiantis atsakomybės pareiškėjai taikymą. Tai, kad pareiškėja tariamai nesivadovavo LLMAA patvirtintomis rekomendacijomis, nes pasak pareiškėjos, ji jai buvo neaktuali, nepaneigia, kad susitarimas buvo sudarytas. Aplinkybės, susijusios su praktiniu rekomenduojamų minimalių tarifų taikymu yra susijusios su draudžiamo susitarimo įgyvendinimu ir neturi įtakos sprendžiant, ar draudžiamas susitarimas buvo sudarytas.

Atsakovė dėl senaties termino paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėnesio sprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį, todėl ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susitarimas yra tęstinis. Pažymėjo, kad bent iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiami minimalūs tarifai taikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos.

5. ertinant poveikį prekybai tarp valstybių narių, reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Atsakovė konstatavo, kad taikant SEVS 101 straipsnį, faktinio poveikio konstatuoti bet kuriuo atveju nereikia. Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Klaipėdos uostas nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies. Susitarimo šalių rinkos dalis viršija 5 procentus atitinkamos rinkos, todėl negalima pripažinti, kad įmonių susitarimai dėl nežymaus poveikio prekybai tarp valstybių narių negali būti laikomi pažeidžiančiais Sutarties 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pripažinus, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių negalimas vien dėl to, kad Klaipėdos uostas yra mažesnis už Vokietijos ar Olandijos uostus, praktiškai niekada, kai draudžiami įmonių susitarimai apimtų net ir visą Klaipėdos uosto teritoriją, nebūtų galima įmonių veiksmams taikyti SESV 101 straipsnio, o toks aiškinimas neatitiktų šio straipsnio nuostatų ir bendrosios rinkos tikslų.

Atsakovė dėl baudos dydžio pagrįstumo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo ir Baudų nustatymo taisyklių nuostatomis. Juose nebuvo nustatytų taisyklių, kaip turėtų būti skaičiuojamos baudos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Naujasis Aprašas

Pareiškėjos pajamos iš laivų agentavimo veiklos 2010 m. buvo nurodytos 24 900 Lt, atsižvelgus į tai, kad jos sudaro nežymią dėl bendrosiose pajamose, atitinkamai skirtina bauda buvo sumažinta 80 procentų. Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Tai, kad skirta bauda viršija iš laivų agentavimo veiklos gautas pajamas, nereiškia, kad ji yra neproporcinga ar neteisinga bei pažeidžianti teisės aktų reikalavimus.

Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje pelnas iš kartelio nėra numatyta kaip aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgiama skiriant baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, todėl priešingai nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Pažymėjo, kad nenustatė draudžiamo susitarimo iniciatorių, o pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvo  nulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo ūkio subjektų valios elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu išraiška. Atsakovė konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti susitarimo dalyviams lengvinančios atsakomybę aplinkybės dėl valstybės institucijų veiksmų ir taip sumažinti skirtinos baudos, kai nei vienas iš atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų neturėjo pagrindo manyti, kad jų veiksmai yra teisėti, ir negalėjo nežinoti, kad jų veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus.

Pareiškėja UAB ,,MK Laivyba“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr.2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėja pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėja yra įpareigojama nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalį pažeidžiančius veiksmus, 3.21 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta bauda už inkriminuojamą pažeidimą, 4 punktą, kuriuo pareiškėja yra įpareigota pranešti apie inkriminuojamo pažeidimo nutraukimą ir baudos sumokėjimą Konkurencijos tarybai. Skunde ir patikslintame skunde (t. 50, b. l. 1-87, t. 51, b. l. 19-92) nurodė, kad pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25 dieną.

LLMAA praradus galimybę/pajėgumą užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų aktualumą/privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus (18 LLMAA narių duomenys) bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus (17 LLMAA narių duomenys). Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. Nutarime šios analizės rezultatai, rodantys LLMAA narių pakankamai aiškų faktinį sprendimą panaikinti rašytinius LLMAA sprendimus, siejamus su rekomenduojamais tarifais, yra neigiami, nurodant, kad sprendimo neįgyvendinimas ar nesilaikymas nereiškia susitarimo nebuvimo. Sutinka, kad epizodiniai nukrypimai nuo inkriminuojamo susitarimo nebūtinai leistų LLMAA nariams visuotinai suprasti, kad LLMAA rekomenduojami tarifai nėra aktualūs. Kita vertus, LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai iš esmės reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas. Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti – iš esmės tam pakanka, kad asmuo turėtų aukštąjį išsilavinimą, telefoną ir kompiuterį. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją (t. y. pašalinimą ir LLMMA) gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo. Nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nutarime nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kuomet susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad skundžiamajame nutarime inkriminuojamas pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti skundžiamo nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą. Pateiktas baudos apskaičiavimas nėra motyvuotas taip, kaip to reikalauja fundamentalūs administracinės teisės principai. Dėl šios priežasties pareiškėja neturi galimybės įvertinti atsakovės pateikto baudos apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo – analogiškai teismas negali pilna apimtimi vykdyti teisminės priimtų sprendimų teisėtumo kontrolės. Skundžiamajame nutarime pateikti motyvai neleidžia spręsti, ar atsakovė skaičiavo sankcijas nuo bendrųjų pajamų, ar nuo pajamų susijusių su pažeidimu; nepateikta aiškumo, kokiu procentiniu dydžiu buvo didinama bauda už kiekvienus pažeidimo metus; nesudarytos galimybės patikrinti ar skaičiuojant pareiškėjos atžvilgiu taikytą baudą nebuvo padaryta elementarių skaičiavimo klaidų, nesudarytos galimybės įvertinti, ar visi atsakomybėn traukiami ūkio subjektai buvo vertinami jų nediskriminuojant. Nėra įvertintas nagrinėjamo pažeidimo pavojingumas, kuris lemia baudos dydį. Atsakovė visiškai nevertino, koks yra konkrečiai jos inkriminuojamo pažeidimo pavojingumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu buvo surinkti ir pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad LLMAA rekomenduojami tarifai praktiškai buvo neaktualūs ir objektyviai negalėjo būti aktualūs dėl intensyvios konkurencijos rinkoje, tuo tarpu pareiškėja iš esmės pati sumokėjo laivų valdytojams taikytus agentavimo tarifus, kuriuos laivų valdytojai įtraukdavo į pareiškėjai taikomų paslaugų kainą. Atsakovė nepagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Skundžiamajame nutarime esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimas nėra vertinamas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi pareiškėja nepripažino pažeidimo (t.y. teisinio kvalifikavimo). Toks vertinimas neatitinka teisės aktų, kurie kalba apie „aplinkybių“, o ne „pažeidimo“ ar „teisinio kvalifikavimo“ pripažinimą. Atsakovės pozicijos taip pat nepalaiko teismų praktika, sisteminis sisteminio konkurencijos teisės normų taikymas ir pačios atsakovės ankstesnė praktika. Skundžiamajame nutarime inkriminuojamo susitarimo neįgyvendinimas nepagrįstai nėra pripažintas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pateikiama bent kiek labiau pagrįstų motyvų, kurie pateisintų atsisakymą taikyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsakovė Konkurencijos taryba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 52, b. l. 124-165) nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo  paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja buvo LLMAA narė nuo 1995-10-18 bent iki tyrimo pabaigos. Pareiškėja dalyvavo daugelyje LLMAA pasėdžių, kuriuose buvo priimami sprendimai, susiję su bendrų laivų agentavimo tarifų nustatymu (1998-2006 m. laikotarpiu apie klausimų, susijusių su minimaliais laivų agentavimo tarifais, svarstymą pareiškėja buvo informuota arba juose dalyvavo mažiausiai 9 kartus). UAB „MK Laivyba“ direktorius M. Karalius buvo LLMAA Valdybos, kuri atliko ir drausminio komiteto funkcijas, narys. Dar daugiau, UAB „MK Laivyba“ direktorius Visuotiniame LLMAA posėdyje, kuriame buvo priimtas Etikos kodeksas, įpareigojantis laikytis LLMAA tarifų, dalyvavo balsavime dėl Etikos kodekso priėmimo ir tiesiogiai prisidėjo prie Etikos kodekso 2.4.4.6. punkto formuluotės. Dalyvaudama asociacijų posėdžiuose, pareiškėja tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal asociacijų rekomendacijas. Net ir tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose iš LLMAA organizuotų posėdžių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvė. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais nei kai juose dalyvavo tiesiogiai, nei kai juose nedalyvavo. Narystė KLAKEĮA ar LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad narystė LLMAA buvo tik formalumas dėl galiojusio teisinio reguliavimo (t.y. narystė asociacijoje buvo viena iš sąlygų veiklai vykdyti), tačiau įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėja neprivalėjo būti asociacijos nare tam, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas. Pareiškėja pagrįstai pripažinta Konkurencijos tarybos nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve, nes aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje. Kita vertus, net ir pasyvus elgesys jokiu būdu nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, priešingai – tai rodo, kad pareiškėja tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Nutarime išdėstyti įrodymai niekaip nesuponuoja, kad draudžiamas susitarimas buvo nutrauktas 2006 m. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad draudžiamas susitarimas būtų panaikintas formaliu LLMAA sprendimu. Susitarimo egzistavimo faktą ir objektą (fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas) patvirtina tokie faktai kaip LLMAA Etikos kodekso 2.4.4.6. punkto galiojimas nuo 2003 m. iki 2011 m., LLMAA įstatuose numatyta pareiga laikytis Etikos kodekso, LLMAA tarifų ir Etikos kodekso talpinimas internetiniame tinklalapyje iki 2010-07-13. 2006-04-25 LLMAA sprendimas, nukreiptas į ateitį, numatantis pareigą LLMAA nariams ateityje laikytis LLMAA tarifų, kad būtų palaikomas dėl LLMAA veiksmų susiformavęs kainų lygis rinkoje.

Iš byloje surinktų faktinių duomenų, LLMAA dokumentų ir sprendimų visumos galima nustatyti, kad LLMAA neabejotinai buvo numačiusi pareigą savo nariams laikytis rekomenduojamų tarifų ir šią pareigą dar kartą patvirtino 2006-04-25 čia pat formuluodama ateities tikslą – siekti, kad būtų vadovaujamasi LLMAA tarifų lentele, o ne priešingai – panaikinti tarifus, nurodyti LLMAA nariams, kad LLMAA nebenustatinės tarifų ar pan. Tai, kad kurį laiką nebuvo LLMAA nariams taikomos drausminės procedūros dėl to, kad šie taikė žemesnius tarifus nei LLMAA tarifai, nereiškia, kad Etikos kodekso 2.4.4.6. p. nuostata, patvirtinta Visuotiniame LLMAA susirinkime tiesiog nustojo galioti. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo organuose ir, kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Pati LLMAA 2006-04-25 susirinkime pripažino, kad yra ,,susiklosčiusi kainų rinka”, todėl galima sakyti, kad ilgainiui LLMAA aktyvi veikla dėl tarifų sumažėjo, nes dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, susitarimo įgyvendinimui nebereikėjo imtis jokių aktyvių priemonių, ypač kai pats susitarimas nustatyti ir laikytis minimalių laivų agentavimo tarifų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priimtame Etikos kodekse, o patys tarifai buvo skelbiami LLMAA interneto tinklalapyje iki 2010 m. liepos mėn.  Visuma įvairių faktinių aplinkybių įrodo, kad LLMAA nustatė laivų agentavimo tarifus ir įpareigojo savo narius jų laikytis, o į LLMAA įstojantys ūkio subjektai turėjo tai žinoti ir įvertinti. Jeigu ūkio subjektai, žinodami LLMAA veiklą, vis dėlto nusprendė, kad ji atitinka jų pačių tikslus ir įstojo į asociaciją ar neišstojo iš jos, reiškia, kad jie pritarė LLMAA tikslams ir vykdomai veiklai, t.y. prisijungė prie draudžiamo susitarimo. Išlikdami LLMAA nariais ir po 2006 m. ūkio subjektai tokiu būdu ir toliau išreiškė valią laikytis LLMAA tarifų. Pareiškėja sutapatina „viešą ir vienareikšmišką“ atsiribojimą nuo draudžiamos susitarimo su LLMAA narių draudžiamo susitarimo neįgyvendinimu. Pareiškėja bando įrodinėti, kad visi LLMAA nariai „viešai“ atsiribojo nuo inkriminuojamo susitarimo vėliausiai 2006 m. pabaigoje. Tokia pozicija yra atmestina kaip nepagrįsta, nes vadovaujantis elementaria logika, ūkio subjekto susitarimo neįgyvendinimo veiksmas nėra jo „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo paties susitarimo. Tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA tarifo dar nereiškia, kad apie tai sužinojo kiti susitarimo dalyviai ir kad jie aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad šis ūkio subjektas nesilaikys LLMAA tarifų ir ateityje. Jeigu LLMAA ar jos nariai iš tikrųjų būtų siekę pasitraukti iš konkurenciją ribojančio susitarimo turėjo tai tinkamai komunikuoti kitiems susitarimo dalyviams, kad jei neketina laikytis LLMAA tarifų. Pagal ESTT praktiką „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo suprantamas siaurai (griežtai), t. y. taikomas labai išimtiniais atvejais. Nutarime buvo įrodyta, kad LLMAA nariai, stodami į asociaciją įsipareigojo laikytis LLMAA tarifų, kas reiškia, kad LLMAA ir jos nariai sudarė draudžiamą susitarimą. Todėl nenorėdami būti pripažintais sudariusiais draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, LLMAA nariai turėjo Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus, kad bent po 2006 m. jie dalyvavo LLMAA veikloje neturėdami antikonkurencinių ketinimų ir įrodyti, kad patvirtino savo konkurentams, jog dalyvauja LLMAA veikloje, turėdami kitokių tikslų (nesusijusių su bendru aukštesnių laivų agentavimo kainų lygio palaikymu rinkoje) nei kiti LLMAA nariai. Tačiau tokių įrodymų nei vienas ūkio subjektas nepateikė.

Pareiškėjos argumentas, kad LLMAA tarifai buvo rekomendaciniai, o ne privalomi atmestinas. Ūkio subjektų asociacijos sprendimas iš esmės apima bet kokias asociacijos taisykles, sprendimus, kurie yra privalomi ar rekomendaciniai jos nariams, elgesio kodeksus ir bet ką, kas atspindi asociacijos siekį koordinuoti jos narių elgesį pagal jos įstatus. LLMAA veiksmai svarstant klausimus, susijusius su rekomenduojamais minimaliais laivų agentavimo tarifais akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad LLMAA siekė koordinuoti savo narių veiksmus, kad būtų palaikomas bendras aukštesnis laivų agentavimo paslaugų kainų lygis, bet ir tai, kad tie LLMAA tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams ir tokio privalomumo siekė LLMAA. LLMAA įstatai ir Etikos kodeksas laikytini pagrindiniai LLMAA veiklos dokumentai, kuriais asociacija ir jos nariai vadovaujasi kasdienėje veikloje, todėl negalima teigti, kad tai tik paprasti „popieriai“ neturintys reikšmės. Be to, šie LLMAA dokumentai buvo priimti LLMAA visuotiniame narių susirinkime ir jie nebuvo panaikinti, todėl teigti, kad šių dokumentų kai kurios nuostatos negalioja, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, informacija apie rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifų dydžius bei Etikos kodeksas, kuriame aiškiai nurodytos sankcijos už LLMAA tarifų nesilaikymą buvo talpinami LLMAA internetiniame tinklalapyje bent iki 2010-07-13. Tai įrodo ne tik tai, kad LLMAA ir po 2006 m. turėjo tikslą koordinuoti savo narių veiklą dėl tarifų laikymosi, bet ir tai, kad LLMAA tarifai turėjo ne rekomendacinį, o privalomą pobūdį.

Nors 2010-07-02 LLMAA Drausminio komiteto sprendimas buvo priimtas su tikslu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tai neatleidžia LLMAA ir jos narių nuo būtinybės tokio pažeidimo, kuris pasireškia bendru visų narių ir LLMAA susitarimu nustatyti minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, nutraukimą atlikti tinkamai, t. y. taip, kad visiems būtų vienareikšmiškai aišku, kad nebėra bendros valios tartis dėl tarifų ir tokiu būdu koordinuoti savo sprendimus dėl vykdomos ūkinės veiklos. Jeigu LLMAA būtų siekusi iš tikrųjų nutraukti draudžiamą susitarimą, tai ji būtų tai padariusi pagal LLMAA įstatų ir Etikos kodekso reikalavimus, t.y. tokiu būdu, kad visi LLMAA nariai žinotų apie tokį LLMAA sprendimą ir laikytų šį sprendimą teisėtu ir privalomu vadovautis. Jeigu pareiškėja būtų iš tikrųjų siekusi nedalyvauti draudžiamame susitarime, ji būtų aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškusi visiems LLMAA nariams, kad ji neketina laikytis Etikos kodekso ir kitų LLMAA sprendimų pagal kuriuos yra privaloma laikytis LLMAA tarifų ir nedalyvauja jokioje LLMAA veikloje susijusioje su laivų agentavimo kainų nustatymu. Taigi akivaizdu, kad 2010-07-02 LLMAA Drausminio komiteto sprendimas nebuvo žinomas daugeliui LLMAA narių, todėl negalima laikyti, kad draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo LLMAA, buvo nutrauktas 2010-07-02, tačiau jis truko bent iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.

Įrodinėdama, kad draudžiamas susitarimas tarp LLMAA narių egzistavo ir po 2006 m., Konkurencijos taryba vadovavosi ESTT ir LVAT praktikoje suformuotomis taisyklėmis, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Šie pažeidimo sudėties elementai buvo nustatyti LLMAA sprendimuose ir veikloje iki 2006 m. ir nepertraukiamai tęsėsi po 2006 m. Šis įpareigojimas nepertraukiamai galiojo iki pat Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m., o LLMAA tarifai buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje iki pat 2010-07-13. Be to, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, kad jos nariai ir toliau laikytųsi tarifų, buvo nukreiptas į ateitį ir už šio įpareigojimo nesilaikymą numatyta sankcija. Tokie dokumentiniai įrodymai yra neginčijami ir tiesiogiai įrodo, kad ir po 2006 m. buvo sudarytas draudžiamas susitarimas per LLMAA sprendimus fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Šių neginčijamų įrodymų pareiškėja nepaneigė, todėl įrodinėjimo našta (t. y. įrodyti, kad draudžiamo susitarimo nebuvo ar, kad LLMAA ar jos nariai aiškiai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo) perėjo pareiškėjai ir jos nariams. Vien tik abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie egzistavusią „viešą paslaptį“, kad niekas nesilaiko tarifų, ar „viešą paslaptį“, kad LLMAA sprendimų neprivalu laikytis ir pan., yra nepakankami.

Pagal ESTT praktiką konkurencijos teisės pažeidimas dirbtinai neskaidomas, kai jis turi vieną bendrą tikslą. Dar daugiau skirtingais laikotarpiais sudaryti susitarimai gali būti sujungti į vieną susitarimą, jeigu yra nustatoma, kad jis turi vieną tikslą. LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo yra vientisas, turintis vieną aiškų tikslą, nepasikeitusį per visus 13 metų – reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas, susitarimas, sudarantis vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Natūralu, kad per tokį ilgą – 13 metų – trukusį kartelio egzistavimo laikotarpį keitėsi kai kurie faktai LLMAA veikloje, bet esmė vis tiek išliko ta pati: per visą kartelio egzistavimo laikotarpį (1998-2011 m.) buvo LLMAA įpareigojimas laikytis rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų, kurie buvo skirti reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Be to, visus draudžiamo susitarimo dalyvius, jų valią dalyvauti draudžiamame susitarime laike apjungė narystė LLMAA, privalomumas laikytis jos įstatuose ir Etikos kodekse įtvirtintų įpareigojimų. Todėl bandymas skaidyti šį draudžiamą susitarimą į atskirus laikotarpius būtų dirbtinis ir akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi bet kuriuo atveju visą laikotarpį nuo 1998 m. iki 2011 m. LLMAA ir jos nariai turėjo vieną ir tą patį ekonominį tikslą – nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, o suskaidymas sudarytų dirbtines ir teisės normų reikalavimams prieštaraujančias sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės už sunkų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Nesutinka, kad draudžiamo susitarimo pabaiga gali būti siejama su LLMAA vadovybės pasikeitimu ar tai, kad mažiau įmonių tapdavo LLMAA nariais, nei anksčiau. Šių faktinių aplinkybių LLMAA veikloje atsiradimas (ar pasikeitimas) niekaip nepanaikino LLMAA Etikos kodekse įtvirtinto įpareigojimo laikytis tarifų ir nepanaikino pačių tarifų, tačiau – priešingai – net ir pasikeitus LLMAA vadovybei Etikos kodeksas ir tarifai ne tik, kad liko galioti, bet dar ir buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas tęsėsi ne iki 2006 m., kaip mano pareiškėja, bet iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs.

Skundžiamajame nutarime nurodytos aplinkybės, kuriomis Konkurencijos taryba rėmėsi skaičiuodama baudas, sudaro sąlygas pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teisę į gynybą ir pateikti argumentus dėl Konkurencijos tarybos vertinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tam, kad pareiškėja galėtų įvertinti, ar Konkurencijos taryba, skirdama baudą, laikėsi atitinkamų teisės aktų reikalavimų, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, nėra reikalinga konkreti formulė ar metodas, kurį naudojo Konkurencijos taryba. Nutarime aiškiai įvardinta, į kokias aplinkybes buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo pavojingumą, trukmę, taip pat nurodytos aplinkybės, susijusios su sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių taikymu pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja skunde nenurodo ne tik formalų baudų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą rodančių aplinkybių, bet ir nepateikia jokių materialių argumentų, kodėl buvo pažeistos jo teisės į gynybą. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusios Baudų nustatymo taisyklės numatė baudų skaičiavimą nuo bendrųjų pajamų, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, Konkurencijos taryba baudas ūkio subjektams diferencijavo atsižvelgiant į tai, kokią dalį jų bendrosiose pajamose sudaro pajamos iš laivų agentavimo veiklos, t. y. atsižvelgė į ūkio subjektų su pažeidimu susijusias pajamas. Lygiateisiškumo principo prasme yra svarbu ne konkretus pajamų dydis, kuriuo remiantis ūkio subjektai priskirti tam tikrai grupei, ar konkretus dydis, kuriuo mažintos baudos, bet tai, ar atlikdama vertinimą Konkurencijos taryba vadovavosi objektyviais kriterijais. Kadangi priskyrimas tam tikrai grupei padarytas vadovaujantis objektyviais kriterijais ir šie kriterijai įvardyti Konkurencijos tarybos nutarime, nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos tarybos atliktas baudų skaičiavimas yra nepagrįstas ar pažeidžia lygiateisiškumo principus. Esant susitarimui nustatyti paslaugos kainas, pažeidimo pavojingumas nepriklauso nuo konkrečių pareiškėjos veiksmų bei dalyvavimo nustatytame pažeidime formos, o poveikis konkurencijai rinkoje taip pat vertinamas viso susitarimo bendrai, Konkurencijos taryba visų pareiškėjų atžvilgiu pažeidimo pavojingumą vertino vienodai ir taikė 5 proc. dydį už pažeidimo pavojingumą. Bauda buvo didinama visiems ūkio subjektams vienodu dydžiu, tačiau galutinis baudos už pažeidimo trukmę dydis priklausė nuo konkrečios ūkio subjekto dalyvavimo pažeidime trukmės. Pažeidimo trukmė skiriasi kiekvieno atitinkamo ūkio subjekto atžvilgiu, priklausomai nuo šio ūkio subjekto prisijungimo prie draudžiamo susitarimo momento, kurie yra nurodyti skundžiamo nutarimo 8.4 dalyje. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytas vienas žalingiausių galimų konkurencijos taisyklių pažeidimų – susitarimas nustatyti paslaugos kainą, kurio neigiamos pasekmės, be kita ko, neapsiribojo teritorija, kurioje jis buvo įgyvendinamas, kadangi dėl Klaipėdos jūrų uosto svarbos ir nagrinėjamų paslaugų svarbos tarptautinei prekybai, turėjo poveikį prekybai tarp valstybių narių. Remiantis Baudų nustatymo taisyklėmis, užimamos rinkos dalis yra tik viena iš vertintinų aplinkybių, kuri savaime nelemia skirtinos baudos mažinimo. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja būtų ėmusi kokių nors veiksmingų priemonių atsiribodama nuo LLMAA sprendimo taikyti minimalius tarifus ir bent LLMAA narius informuodama apie tai, kad neketina šių tarifų laikytis, ar būtų kreipusis į Konkurencijos tarybą dėl draudžiamo susitarimo. Aplinkybė, jog pareiškėjos taikyti tarifai nevisais atvejais atitiko LLMAA rekomendacijas, t. y. neatitiko draudžiamo susitarimo sąlygų, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjai atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes vis dėlto buvo atvejų, kada pareiškėjos taikyti tarifai atitiko LLMAA rekomenduojamus. Pareiškėja pateikė duomenis iš kurių matyti, kad UAB „MK Laivyba“ per 2006 – 2011 m. laikotarpį daugiau nei pusę atvejų faktiškai taikyti tarifai atitiko LLMAA rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus. Kita vertus, tai net ir tie atvejai, kai pareiškėjos taikyti tarifai buvo žemesni nei LLMAA tarifai, taip pat niekaip neįrodo, jog pareiškėja iš tikrųjų elgėsi ne pagal LLMAA ir jos narių susitarimo sąlygas, pvz., kad net nesiūlė savo klientams LLMAA rekomendacijas atitinkančių tarifų. Negalima pagrįstai teigti, jog ji neįgyvendino draudžiamo susitarimo. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistavo objektyvios aplinkybės, kurios sudarytų sąlygas taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę pareiškėjos atžvilgiu.

Pareiškėja UAB ,,Nordis Shipping Service“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 1 p.) UAB „Nordis Shipping Service“ inkriminuojamą dalyvavimą draudžiamame susitarime siekiant nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. reikalavimus; 2) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 2 p.) UAB „Nordis Shipping Service“ įpareigojimą nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą jeigu jis vis dar yra tęsiamas; 3) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 3.22. p.) UAB „Nordis Shipping Service“ paskirtą 21 600 Lt dydžio baudą; 4) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 4 p.) UAB „Nordis Shipping Service“ įpareigojimą per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 p. numatyto įpareigojimų įvykdymo ir Nutarimo rezoliucinės dalies 3.22. p. numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Skunde (t. 83, b. l. 1-62, 119) nurodė, kad nesutinka su skundžiamajame nutarime pateikiamomis išvadomis. Pareiškėja pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25 dieną. LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai  reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas. Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Skundžiamajame nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti – iš esmės tam pakanka, kad asmuo turėtų aukštąjį išsilavinimą, telefoną ir kompiuterį. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją  gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo. Skundžiamajame nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. skundžiamajame nutarime nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kada susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą. Konkurencijos tarybos paskirta 21 600 Lt bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui, nes inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė reikšmingų pasekmių rinkai, pažeidimas nėra pavojingas, nes po 2006 m. LLMAA tarifai prarado aktualumą, todėl yra nežymi LLMAA rekomendacijos žala rinkai.  Geografinė rinka, su kuria siejamas pažeidimas yra lokalaus pobūdžio, kadangi tarifai po 2006 m. nebuvo aktualūs, tai nebuvo tikslo dirbtinai pakelti laivų agentavimo paslaugų įkainius.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 84, b. l. 49-80) nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo  paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja buvo LLMAA narė nuo 2008 m. gruodžio mėn. bent iki tyrimo pabaigos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su LLMAA priimtais sprendimais. Be to, nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau  buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos  taisykles, neleidžia  teigti, jog ūkio subjektas nežinojo  apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus, ar kad neprisidėjo prie jų įgyvendinimo. Net ir tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose iš LLMAA organizuotų posėdžių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvė. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytinas nustatyto draudžiamo susitarimo dalyvė. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad narystė LLMAA buvo tik formalumas dėl galiojusio teisinio reguliavimo, tačiau įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėja neprivalėjo būti asociacijos nare tam, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas. Pareiškėja pagrįstai pripažinta Konkurencijos tarybos nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve, nes aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje. Kita vertus, net ir pasyvus elgesys jokiu būdu nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, priešingai – tai rodo, kad pareiškėja tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad draudžiamas susitarimas būtų panaikintas formaliu LLMAA sprendimu. Draudžiamas susitarimas galiojo ir po 2006 m., kurio pagrindinis tikslas buvo fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Susitarimo egzistavimo faktą ir objektą patvirtina tokie faktai kaip LLMAA Etikos kodekso 2.4.4.6. punkto galiojimas nuo 2003 m. iki 2011 m., LLMAA įstatuose numatyta pareiga laikytis Etikos kodekso, LLMAA tarifų ir Etikos kodekso talpinimas internetiniame tinklalapyje iki 2010-07-13, 2006-04-25LLMAA sprendimas, nukreiptas į ateitį, numatantis pareigą LLMAA nariams ateityje laikytis LLMAA tarifų, kad būtų palaikomas dėl LLMAA veiksmų susiformavęs kainų lygis rinkoje.

Iš byloje surinktų faktinių duomenų, LLMAA dokumentų ir sprendimų visumos galima nustatyti, kad LLMAA neabejotinai buvo numačiusi pareigą savo nariams laikytis tarifų ir šią pareigą dar kartą patvirtino 2006-04-25 čia pat formuluodama ateities tikslą – siekti, kad būtų vadovaujamasi LLMAA tarifų lentele, o ne priešingai – panaikinti tarifus, nurodyti LLMAA nariams, kad LLMAA nebenustatinės tarifų ar pan. Tai, kad kurį laiką nebuvo LLMAA nariams taikomos drausminės procedūros dėl to, kad šie taikė žemesnius tarifus nei LLMAA tarifai, nereiškia, kad Etikos kodekso 2.4.4.6. p. nuostata, patvirtinta Visuotiniame LLMAA susirinkime tiesiog nustojo galioti. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo organuose ir, kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Pati LLMAA 2006-04-25 susirinkime pripažino, kad yra ,,susiklosčiusi kainų rinka”, todėl galima sakyti, kad ilgainiui LLMAA aktyvi veikla dėl tarifų sumažėjo, nes dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, susitarimo įgyvendinimui nebereikėjo imtis jokių aktyvių priemonių, ypač kai pats susitarimas nustatyti ir laikytis minimalių laivų agentavimo tarifų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priimtame Etikos kodekse, o patys tarifai buvo skelbiami LLMAA interneto tinklalapyje iki 2010 m. liepos mėn.  Visuma įvairių faktinių aplinkybių įrodo, kad LLMAA nustatė tarifus ir įpareigojo savo narius jų laikytis, o į LLMAA įstojantys ūkio subjektai turėjo tai žinoti ir įvertinti. Jeigu ūkio subjektai, žinodami LLMAA veiklą, vis dėlto nusprendė, kad ji atitinka jų pačių tikslus ir įstojo į asociaciją ar neišstojo iš jos, reiškia, kad jie pritarė LLMAA tikslams ir vykdomai veiklai, t.y. prisijungė prie draudžiamo susitarimo. LLMAA nariai, net neturėdami nei tiesioginės, nei numanomos „pareigos“ tapti LLMAA nariais, ypač atidžiai turėjo įvertinti savo narystės LLMAA tikslingumą be kita ko atsižvelgdami į itin aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą LLMAA poziciją dėl jos narių taikytinų laivų agentavimo tarifų. Pareiškėja sutapatina „viešą ir vienareikšmišką“ atsiribojimą nuo draudžiamos susitarimo su LLMAA narių draudžiamo susitarimo neįgyvendinimu. Pareiškėja bando įrodinėti, kad visi LLMAA nariai „viešai“ atsiribojo nuo inkriminuojamo susitarimo vėliausiai 2006 m. pabaigoje. Tokia pozicija yra atmestina kaip nepagrįsta, nes vadovaujantis elementaria logika, ūkio subjekto susitarimo neįgyvendinimo veiksmas nėra jo „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo paties susitarimo. Tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA tarifo dar nereiškia, kad apie tai sužinojo kiti susitarimo dalyviai ir kad jie aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad šis ūkio subjektas nesilaikys LLMAA tarifų ir ateityje. Jeigu LLMAA ar jos nariai iš tikrųjų būtų siekę pasitraukti iš konkurenciją ribojančio susitarimo turėjo tai tinkamai komunikuoti kitiems susitarimo dalyviams, kad jei neketina laikytis LLMAA tarifų, pavyzdžiui, tai padarę raštu, kad vėliau turėtų to įrodymus. Pagal ESTT praktiką „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo suprantamas siaurai (griežtai), t. y. taikomas labai išimtiniais atvejais. Įrodyta, kad LLMAA nariai, stodami į asociaciją įsipareigojo laikytis LLMAA tarifų, kas reiškia, kad LLMAA ir jos nariai sudarė draudžiamą susitarimą. Todėl nenorėdami būti pripažintais sudariusiais draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, LLMAA nariai turėjo Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus, kad bent po 2006 m. jie dalyvavo LLMAA veikloje neturėdami antikonkurencinių ketinimų ir įrodyti, kad patvirtino savo konkurentams, jog dalyvauja LLMAA veikloje, turėdami kitokių tikslų nei kiti LLMAA nariai. Tačiau tokių įrodymų nei vienas ūkio subjektas nepateikė.

Pareiškėjos argumentas, kad LLMAA tarifai buvo rekomendaciniai, o ne privalomi atmestinas. Ūkio subjektų asociacijos sprendimas iš esmės apima bet kokias asociacijos taisykles, sprendimus, kurie yra privalomi ar rekomendaciniai jos nariams, elgesio kodeksus ir bet ką, kas atspindi asociacijos siekį koordinuoti jos narių elgesį pagal jos įstatus. LLMAA veiksmai svarstant klausimus, susijusius su rekomenduojamais minimaliais laivų agentavimo tarifais akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad LLMAA siekė koordinuoti savo narių veiksmus, kad būtų palaikomas bendras aukštesnis laivų agentavimo paslaugų kainų lygis, bet ir tai, kad tie tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams ir tokio privalomumo siekė LLMAA. LLMAA įstatai ir Etikos kodeksas laikytini pagrindiniai LLMAA veiklos dokumentai, kuriais asociacija ir jos nariai vadovaujasi kasdienėje veikloje. Be to, šie LLMAA dokumentai buvo priimti LLMAA visuotiniame narių susirinkime ir jie nebuvo panaikinti, todėl teigti, kad šių dokumentų kai kurios nuostatos negalioja, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, informacija apie rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifų dydžius bei Etikos kodeksas, kuriame aiškiai nurodytos sankcijos už LLMAA tarifų nesilaikymą buvo talpinami LLMAA internetiniame tinklalapyje bent iki 2010-07-13. Tai įrodo ne tik tai, kad LLMAA ir po 2006 m. turėjo tikslą koordinuoti savo narių veiklą dėl tarifų laikymosi, bet ir tai, kad tarifai turėjo ne rekomendacinį, o privalomą pobūdį.

Nors 2010-07-02 LLMAA Drausminio komiteto sprendimas buvo priimtas su tikslu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tai neatleidžia LLMAA ir jos narių nuo būtinybės tokio pažeidimo, kuris pasireškia bendru visų narių ir LLMAA susitarimu nustatyti minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, nutraukimą atlikti tinkamai, t. y. taip, kad visiems būtų vienareikšmiškai aišku, kad nebėra bendros valios tartis dėl tarifų ir tokiu būdu koordinuoti savo sprendimus dėl vykdomos ūkinės veiklos. Jeigu LLMAA būtų siekusi iš tikrųjų nutraukti draudžiamą susitarimą, tai ji būtų tai padariusi pagal LLMAA įstatų ir Etikos kodekso reikalavimus, t.y. tokiu būdu, kad visi LLMAA nariai žinotų apie tokį LLMAA sprendimą ir laikytų šį sprendimą teisėtu ir privalomu vadovautis. Jeigu pareiškėja būtų iš tikrųjų siekusi nedalyvauti draudžiamame susitarime, ji būtų aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškusi visiems LLMAA nariams, kad ji neketina laikytis Etikos kodekso ir kitų LLMAA sprendimų pagal kuriuos yra privaloma laikytis LLMAA tarifų ir nedalyvauja jokioje LLMAA veikloje susijusioje su laivų agentavimo kainų nustatymu. Taigi akivaizdu, kad 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas nebuvo žinomas daugeliui LLMAA narių, todėl negalima laikyti, kad draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo LLMAA, buvo nutrauktas 2010-07-02, tačiau jis truko bent iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.

Įrodinėdama, kad draudžiamas susitarimas tarp LLMAA narių egzistavo ir po 2006 m., Konkurencijos taryba vadovavosi ESTT ir LVAT praktikoje suformuotomis taisyklėmis, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Šie pažeidimo sudėties elementai buvo nustatyti LLMAA sprendimuose ir veikloje iki 2006 m. ir nepertraukiamai tęsėsi po 2006 m. Šis įpareigojimas nepertraukiamai galiojo iki pat Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m., o LLMAA tarifai buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje iki pat 2010-07-13. Be to, 2006-04-25LLMAA sprendimas, kad jos nariai ir toliau laikytųsi rekomenduojamų tarifų, buvo nukreiptas į ateitį ir už šio įpareigojimo nesilaikymą numatyta sankcija. Tokie dokumentiniai įrodymai yra neginčijami ir tiesiogiai įrodo, kad ir po 2006 m. buvo sudarytas draudžiamas susitarimas per LLMAA sprendimus fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Šių neginčijamų įrodymų pareiškėja nepaneigė, todėl įrodinėjimo našta (t. y. įrodyti, kad draudžiamo susitarimo nebuvo ar, kad LLMAA ar jos nariai aiškiai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo) perėjo pareiškėjai ir jos nariams. Vien tik abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie egzistavusią „viešą paslaptį“, kad niekas nesilaiko tarifų, ar „viešą paslaptį“, kad LLMAA sprendimų neprivalu laikytis ir pan., yra nepakankami.

Pagal ESTT praktiką konkurencijos teisės pažeidimas dirbtinai neskaidomas, kai jis turi vieną bendrą tikslą. Dar daugiau skirtingais laikotarpiais sudaryti susitarimai gali būti sujungti į vieną susitarimą, jeigu yra nustatoma, kad jis turi vieną tikslą. LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo yra vientisas, turintis vieną aiškų tikslą, nepasikeitusį per visus 13 metų – reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas, susitarimas, sudarantis vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Natūralu, kad per tokį ilgą – 13 metų – trukusį kartelio egzistavimo laikotarpį keitėsi kai kurie faktai LLMAA veikloje, bet esmė vis tiek išliko ta pati: per visą kartelio egzistavimo laikotarpį (1998-2011 m.) buvo LLMAA įpareigojimas laikytis rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų, kurie buvo skirti reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Be to, visus draudžiamo susitarimo dalyvius, jų valią dalyvauti draudžiamame susitarime laike apjungė narystė LLMAA, privalomumas laikytis jos įstatuose ir Etikos kodekse įtvirtintų įpareigojimų. Todėl bandymas skaidyti šį draudžiamą susitarimą į atskirus laikotarpius būtų dirbtinis ir akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi bet kuriuo atveju visą laikotarpį nuo 1998 m. iki 2011 m. LLMAA ir jos nariai turėjo vieną ir tą patį ekonominį tikslą – nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, o suskaidymas sudarytų dirbtines ir teisės normų reikalavimams prieštaraujančias sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės už sunkų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Nesutinka, kad draudžiamo susitarimo pabaiga gali būti siejama su LLMAA vadovybės pasikeitimu ar tai, kad mažiau įmonių tapdavo LLMAA nariais, nei anksčiau. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas, sudarant pagal savo tikslą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kainų nustatymo, konstatuojamas nepriklausomai nuo tokio susitarimo dalyvių skaičiaus ar susitarime nedalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus. Taip pat pažeidimo pabaiga negali būti siejama vien su ta faktine aplinkybe, kad LLMAA rekomendacijos išdavimą pakeičia jos nuomonės atestatų komisijoje išreiškimas, kadangi tai, kad susitarimo laikymosi užtikrinimas nėra tiesiogiai siejamas su teisės verstis tam tikra ūkine veikla įgijimu, taip pat nedaro įtakos jo prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Kita vertus, šių faktinių aplinkybių LLMAA veikloje atsiradimas (ar pasikeitimas) niekaip nepanaikino LLMAA Etikos kodekse įtvirtinto įpareigojimo laikytis tarifų ir jų nepanaikino, tačiau – priešingai – net ir pasikeitus LLMAA vadovybei Etikos kodeksas ir rekomenduojami tarifai ne tik, kad liko galioti, bet dar ir buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas tęsėsi ne iki 2006 m., kaip mano pareiškėja, bet iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs.

Skiriant pareiškėjai baudą buvo įvertinti Konkurencijos įstatyme ir Baudų nustatymo taisyklėse numatyti kriterijai. Nepaisant, kad nutarimo priėmimo metu galiojusios Baudų nustatymo taisyklės bei Konkurencijos įstatymas numatė baudų skaičiavimą nuo bendrųjų pajamų, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, Konkurencijos taryba baudas ūkio subjektams diferencijavo atsižvelgiant į tai, kad ne visiems ūkio subjektams laivų agentavimas buvo pagrindinė veikla. Taip pat vadovaujantis Baudų nustatymo taisyklių 3 punktu, nustatant baudžiamoms įmonėms skirtinų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas. Nustatant pavojingumą, atsižvelgta, kad nustatyti susitarimai yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kadangi tiesiogiai veikia konkurencijos procesą ir patys savaime ją apriboja; į tai kokį didelį poveikį konkurencijai toks susitarimas galėjo padaryti laivų agentavimo rinkai Klaipėdos jūrų valstybiniame uoste bei prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Pareiškėja UAB „Nurminen Maritime” kreipėsi į teismą su skundu (t. 17, b. l. 4–16), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SEVS 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 108 200 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėja teigia, jos veiksmams vertinti negali būti taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, nes atsakovė, kuriai priklauso įrodinėjimo našta, neįrodė susitarimo egzistavimo fakto.

LLMAA laivų agentavimo tarifai buvo rekomenduojami. Pareiškėja nesivadovavo rekomendacija, o savarankiškai priiminėjo sprendimus, todėl susitarimo fakto, vadovaujantis ES institucijų praktika analogiškose bylose, nebuvo. Pareiškėja nebuvo nei draudžiamo susitarimo su kitais ūkio subjektais, nei asociacijos sprendimo dalyvė.

•  

Pareiškėja nei 2009 m., nei 2010 m. neteikė laivų agentavimo paslaugų, todėl neveikė laivų agentavimo paslaugų rinkoje, ir negali būti laikoma konkuruojančia su kitais LLMAA nariais. Pareiškėja su kitais LLMAA nariais ir kitais laivų agentavimo paslaugų rinkoje veikiančiais ūkio subjektais yra ne horizontaliame, o vertikaliame santykyje, kadangi teikia kitiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, krovinių gabenimo jūriniais konteineriais paslaugas, nes atstovauja COSCO konteinerinę liniją. Pareiškėjos pajamų struktūra irgi patvirtina, kad ji pajamas generuoja iš kitos, bet ne laivų agentavimo veiklos. Didžiąją pareiškėjos gautų bendrų pajamų 2010 m. dalį sudarė pajamos, gautos iš COSCO konteinerinės linijos atstovavimo. Pareiškėja šiuo metu laivų agentavimo veiklos nevykdo ir pajamų, susijusių su šia veikla, negauna.

Kai pareiškėja teikė agentavimo paslaugas, aptarnaudavo vidutiniškai vieną laivą per metus savo akcininkams ir pagal akcininkų taikomus laivų agentavimo tarifus. Per jos veiklos istoriją buvo aptarnauti tokie šeši laivai, todėl jos, kaip ir AB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu, tyrimas turėjo būti nutrauktas. Atsakovė neįsigilino į bylą ir skundžiamą nutarimą priėmė skubotai, klaidingai nustatė atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektus ir atitinkamas rinkas apibrėžė savo nuožiūra, netirdama faktinės situacijos bei neatsižvelgdama į ES institucijų praktiką. Klaidingai apibrėžus atitinkamą rinką, visos kitos išvados dėl tariamų draudžiamų susitarimų taip pat nebetenka prasmės.

LLMAA buvo patvirtinusi tik rekomendaciją dėl agentavimo tarifų, o nebuvo priėmusi sprendimo dėl konkrečių agentavimo tarifų taikymo, kuris galėtų būti siejamas su tam tikru privalomumu LLMAA nariams. Pareiga būti susipažinusiam su visais asociacijos sprendimais ir elgesio standartais bei su jais sutikti nagrinėjamu atveju negali būti absoliuti. LLMAA sprendimai nėra jos narių sprendimai, o dažnai jiems net nežinomi. Be to, atsakovė neįrodė, kad pareiškėja laikėsi LLMAA rekomendacijos dėl agentavimo tarifų. Konkurencijos tarybos pateikti duomenys, apie kai kurių ūkio subjektų taikomų tarifų „sutapimą“ ar „atitikimą“ LLMAA rekomenduojamiems tarifams atskirais atvejais, negali būti laikomi nekeliančiais abejonių ir tiksliais bei nuosekliais įrodymais, pagrindžiančiais, kad pareiškėja ir kiti ūkio subjektai dalyvavo pažeidime. Pažymėjo, kad duomenys apie pareiškėjos taikytus laivų agentavimo paslaugų įkainius, patvirtina, jog ji savarankiškai priiminėjo sprendimus dėl tarifų.

Pareiškėjai negali būti taikoma atsakomybė už tariamą pažeidimą dar ir dėl to, kad nuo minėtų veiksmų atlikimo yra suėję senaties terminai, o Konkurencijos tarybos tariamo pažeidimo trukmės skaičiavimas yra neteisėtas, neatitinka susiformavusios ES institucijų praktikos ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tariamą besitęsiantį pažeidimą po 2006-04-15. Pareiškėja vėliausiai galėjo būti patraukta atsakomybėn 2009-04-15.

Pareiškėja dėl poveikio tarp valstybių narių nebuvimo ir SESV 101 straipsnio netaikymo paaiškino, kad Konkurencijos taryba neobjektyviai vertina faktinę situaciją ir jos teiginiai neatitinka faktų, kuriuos skelbia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pareiškėja ir kiti ūkio subjektai savo veiksmais negalėjo daryti poveikio prekybai ES, nes Klaipėdos uostas nėrasvarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies. Pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai sugriežtino jos atsakomybę už tariamą poveikį prekybai tarp valstybių narių.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba neteisingai jai apskaičiavo baudą nuo bendrųjų jos pajamų, o turėjo skaičiuoti tik nuo su tariamu pažeidimu susijusių pajamų, kadangi laivų agentavimo paslaugų teikimas nebuvo pagrindinė jos veiklos sritis. Konkurencijos taryba nukrypo ir nuo ES institucijų ir savo formuojamos praktikos dėl baudų skyrimo. Konkurencijos tarybos skirtos baudos yra dešimt kartų griežtesnės už taikomas Europos Komisijos ir yra nepagrįstos.

Be to, Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvinančią aplinkybę, t. y. kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 17, b. l. 133–155) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta, kodėl LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. birželio mėnesio iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijoje priimtais sprendimais. Nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, kad ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus.

Atsakovės vertinimu, draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdama savo sutikimą jų laikytis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve.

Pareiškėja teikė laivų agentavimo paslaugas atitinkamoje rinkoje, taigi, konkuravo su kitais atitinkamoje rinkoje veikiančiais analogiškas paslaugas teikiančiais ūkio subjektais, nepriklausomai nuo konkrečios šių paslaugų apimties ar pajamų iš laivų agentavimo veiklos dalies bendrosiose jos pajamose, todėl laikytina konkuruojančia atitinkamoje rinkoje. Pareiškėja laivų agentavimo paslaugas teikė ne vieno ekonominio vieneto ribose, o išoriniam paslaugų pirkėjui, t. y. konkuravo su kitais laivų agentavimo paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Tai, kad pareiškėja 2009–2010 m.neteikė laivų agentavimo paslaugų, neleidžia teigti, jog ji nedalyvavo draudžiamame susitarime.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nustatyti LLMAA tarifai buvo ne tik rekomendacija, o LLMAA ir jos narių susitarimo objektas, kurio tikslas – ne mažesnės nei bendrai sutartos taikomos laivų agentavimo paslaugų kainos. Net ir pasyvus elgesys nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, o rodo, kad pareiškėja sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tokio pobūdžio susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų nustatymo yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje. Atsakovė teigia, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos.

Atsakovė, vertindama poveikį prekybai tarp valstybių narių, pažymėjo, kad reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Laivų agentavimo paslauga  pagal savo pobūdį yra reikšminga tarptautinio transportavimo paslaugas jūra teikiantiems ūkio subjektams. Nei jeigu kiti ES  jūrų uostai būtų didesni ir svarbesni, tai nepaneigia nei Klaipėdos jūrų uosto svarbos tarpvalstybinei prekybai, nei galimo poveikio tarp valstybių narių. Šiuo atveju vertinamas Klaipėdos jūrų uostas, kurio svarba yra pripažinta dėl jo geografinės padėties ir pobūdžio. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. Minėtas LLMAA valdybos sprendimas rodo į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Ir toliau liko galioti Etikos kodekso nuostatos, nustatančios pareigą LLMAA nariams netaikyti kainų, mažesnių nei LLMAA nustatyti rekomenduojami tarifai, kurie viešai buvo skelbiami interneto tinklalapyje. Kadangi nuo 2006 m. balandžio mėnesio ne trumpiau kaip iki 2010 m. liepos mėnesio susitarimas dėl minimalių Tarifų tarp laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų tęsėsi, todėl atsakovės vertinimu, įrodyta, kad pažeidimas yra tęstinis. Be to, minimalių laivų agentavimo Tarifų klausimas buvo aptartas ir 2010-07-02 LLMAA Drausminio komiteto posėdžio metu. Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamas susitarimas truko nuo pareiškėjos įstojimo į LLMAA iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėnesio, todėl senaties terminas nebuvo suėjęs.

Atsakovė dėl baudos dydžio pagrįstumo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl ji pagrįstai pareiškėjai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir Baudų nustatymo taisyklėmis. Pažymėjo, kad baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, jog skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. riešingai, nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, jog egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad susitarimas nebuvo nulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo išreikšta ūkio subjektų valia elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu. Konkurencijos taryba informavo KLAKEĮA, kad tarifų nustatymas nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais. Atsakovė konstatavo, kad

Pareiškėja UAB ,,Okeaninių konteinerių servisas“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimą Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ UAB ,,Okeaninių konteinerių servisas“ atžvilgiu ir nutraukti tyrimą byloje Nr. 10/1/1/02/23/036 pareiškėjos atžvilgiu. Skunde (t. 71, b. l. 40-46) nurodė, kad bendrovė licenciją teikti agentavimo paslaugas gavo išskirtinai patronuojančios bendrovės „Hapag-Lloyd“ laivams Klaipėdos uoste, neteikė laivų agentavimo paslaugų rinkoje ir nebuvo konkurentu kitiems subjektams, teikiantiems agentavimo paslaugas laivams Klaipėdos uoste. Bendrovė yra užsienio kapitalo įmonė ir savo komercinę veiklą vykdo kaip Vokietijos kompanijos „Hapag-Lloyd AG“ atstovas Lietuvoje (Klaipėdos uoste). Kompanija „Hapag-Lloyd AG“ yra vienas stambiausių jūrinių konteinerių vežėjų pasaulyje. Pagrindinė įmonės veikla – standartizuotų jūrinių konteinerių pervežimas laivais. UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ į LLMAA įstojo 2003 metų spalį. Vieninteliu įstojimo į LLMAA motyvu buvo asociacijos rekomendacijų gavimas. LLMAA rekomendacija buvo viena iš būtinų, įstatymais nustatytų, sąlygų licencijai gauti. UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ nuo 2006 metų nedalyvavo LLMAA susirinkimuose, nebuvo LLMAA Valdyboje, o Etikos Kodeksas ir minimalių agentavimo paslaugų tarifų rekomendacijos buvo priimtos iki UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ įstojimo į LLMAA. Bendrovė, kaip kompanijos „Hapag-Lloyd AG“ agentas Klaipėdos uoste, nuosavos politikos laivų agentavimo rinkoje nevykdė, vadovavosi „Hapag-Lloyd“ ir patronuojančios bendrovės nurodymais. 2005 metais bendrovė teikė agentavimo paslaugas keliems keleiviniams laivams bendrovės savininkų (patronuojančios bendrovės) nurodymu, nes pastaroji(ieji) tuo metu turėjo išskirtines teises teikti agentavimo paslaugas šiems laivams Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostuose. Tokiu būdu, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ nėra konkurentas kitiems subjektams, teikiantiems agentavimo paslaugas laivams Klaipėdos uoste. Nuo 2005 metų iki šiol kompanijos „Hapag-Lloyd“ laivai neužeidavo į Klaipėdos uostą, dėl to UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ neteikė agentavimo paslaugų laivams Klaipėdos uoste. Jeigu kompanijos „Hapag-Lloyd“ laivai užeitų į Klaipėdos uostą, tai tik UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ teiktų jiems agentavimo paslaugas, t. y. kiti LLMAA nariai nebuvo ir nėra UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ konkurentais. Konkurencijos taryba esant toms pačioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms priėmė priešingus sprendimus, nors bendrovės atžvilgiu kaip ir AB „DFDS Seaways“ bei UAB „MSC Vilnius“ atžvilgiu tyrimą turėjo nutraukti. Skundžiamu nutarimu buvo pažeista Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis, t. y., kad nutarime turi būti išdėstyti kaltės įrodymai, paaiškinimų vertinimas, nutarimo motyvai, teisinė argumentacija.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 71, b. l. 116-124) nurodė, kad pagal ESTT praktiką susitarimai nepatenka į SESV 101 straipsnyje apibrėžtą pažeidimą, jeigu motininė ir dukterinė įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą, kuriame dukterinė įmonė neturi faktinės veikimo laisvės apibrėžti savo veikimo rinkoje ir tokia sutartis ar suderinti veiksmai lietė tiktai vidinių užduočių paskirstymą tarp įmonių. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bei įrodymus, kurie pagrįstų jos motyvus, kodėl jai neturėtų būti skirtos sankcijos už Konkurencijos įstatymo ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Pareiškėja turi pareigą pateikti Konkurencijos tarybai įrodymus, kuriais ji grindžia savo nekaltumą. Tačiau nei pateiktoje nuomonėje dėl atlikto tyrimo, nei skunde teismui pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji teikia laivų agentavimo paslaugas išskirtinai tik jo nurodytai įmonei „Hapag-Lloyd AG“, kad ji neturi faktinės veikimo laisvės apibrėžti savo veikimo rinkoje ir, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas motininei įmonei yra daugiau vidinis užduočių paskirstymas viename ekonominiame vienete. Pagal 2004 m. gegužės mėn. galiojusius teisės aktus laivų agentavimo atestavimo pažymėjimai buvo išduodami standartiniai, suteikiantys teisę teikti laivų agentavimo paslaugas visiems į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą įplaukiantiems laivams. Nėra įrodymų, kad atestavimo pažymėjimas pareiškėjai suteikė teisę teikti laivų agentavimo paslaugas tik jos nurodytai įmonei Pareiškėja savo skunde yra nenuosekli, nes neįvardina, kokia įmonė yra jos motininė įmonė: ar „Hapag-Lloyd AG“, ar kokia nors kita įmonė, kuri įpareigojo pareiškėją teikti laivų agentavimo paslaugas tik „Hapag-Lloyd AG“ laivams. Todėl esant įrodymams, kad pareiškėja turėjo atestavimo pažymėjimą, suteikiantį teisę teikti laivų agentavimo paslaugas, ir nesant priešingų įrodymų akivaizdu, jog Konkurencijos taryba padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja teikė ar galėjo teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, t. y. konkuruoti atitinkamoje rinkoje su kitais ūkio subjektais teikusiais ar galėjusiais teikti laivų agentavimo paslaugas. Taigi, nutarime buvo teisingai pripažinta, kad pareiškėja buvo konkurentas laivų agentavimo paslaugų rinkoje.

Pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad ji nebuvo konkurentas laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Dar daugiau – savo nuomonėje apie atliktą tyrimą pareiškėja net neginčijo to, kad ji yra konkurentas laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Todėl Konkurencijos taryba teisėtai nutarimu ją pripažino konkuravusiu su LLMAA nariais. Tuo tarpu AB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ pateikė pakankamus įrodymus apie tai, kad jos nekonkuravo laivų agentavimo paslaugų rinkoje dėl ko, pagrįstai tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nutarimu buvo pažeistas visų lygybės prieš įstatymą principas.

Pareiškėja nenurodė kokių konkrečių jos kaltės įrodymų nepateikta nutarime. Tuo tarpu skundžiamo nutarimo 163-164 punktuose nurodyta, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Skundžiamajame nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėja užsiėmė laivų agentavimo veikla (24 p.), prisijungė prie LLMAA 2003 m. ir dalyvavo jos veikloje bent iki 2011 m. (16 p.). Nesant jokių įrodymų, kad ji viešai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo (159 p.), pareiškėja pagrįstai pripažinta prisijungusia prie draudžiamo susitarimo ir jame dalyvavusiu. Skundžiamajame nutarime nurodyti konkretūs faktai, kad UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ ne kartą dalyvavo ir LLMAA susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomi LLMAA rekomenduojami minimalūs laivų agentavimo tarifai.  Skundžiamajame nutarime buvo pateikti konkretūs įrodymai, kad pareiškėja dalyvavo draudžiamame susitarime, tačiau priešingų įrodymų, pvz., kad pareiškėja būtų atsiribojusi nuo tokių LLMAA svarstytų klausimų ir susitarimo dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo Konkurencijos taryba nenustatė, jų nepateikė ir pareiškėja.

Pareiškėjos argumentas, kad ji nuo 2006 m. nedalyvavo LLMAA susirinkimuose, nebuvo LLMAA Valdyboje, o LLMAA Etikos kodeksas ir LLMAA tarifai buvo priimti iki pareiškėjos įstojimo į LLMAA, niekaip nepaneigia to, kad ji buvo draudžiamo susitarimo dalyvė. Kaip ir nurodyta nutarimo 141 punkte, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio taikymo praktiką narystė bet kokioje asociacijoje sudaro plačias galimybes ir tam tikru mastu įpareigoja ūkio subjektą, kuriam, be kita ko, gali būti taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir įstatymų žinojimo reikalavimai, domėtis asociacijos veikla, joje priimamais sprendimais ar nusistovėjusiais elgesio standartais. Taigi, bendroji taisyklė yra ta, kad priklausymas asociacijai (įstojimas į ją) pats savaime reiškia sutikimą su jos taisyklėmis, vadovavimu ir priimtais sprendimais, nepriklausomai nuo to, ar ūkio subjektas dalyvavo priimant atitinkamus sprendimu, ar ūkio subjektas įstojo į asociaciją prieš ar po konkrečių asociacijos sprendimų priėmimo. Pareiškėja būdama LLMAA nare pritarė jos veiklai ir buvo įsipareigojusi laikytis jos įstatų ir Etikos kodekso. Pareiškėjos dalyvavimas LLMAA susirinkimuose, kuriuose buvo svarstytos sankcijos LLMAA nariams už tai, kad šie nesilaiko LLMAA tarifų, įrodo, kad pareiškėja tikrai žinojo ne tik apie tai, kad yra patvirtinti LLMAA tarifai, bet ir apie savo kaip LLMAA nario pareigą jų laikytis. Pareiškėja viešai neatsiribojo nuo LLMAA narių sudaryto draudžiamo susitarimo, paskelbdama visiems LLMAA nariams, kad ji nesilaikys draudžiamo susitarimo, todėl nutarimu ji teisėtai buvo pripažinta sudariusiu draudžiamą susitarimą ir jai skirta pagrįsta ir teisinga sankcija.Kaip matyti iš Nutarimo 8 ir 9 dalies, nutarime buvo išdėstyti UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ (kaip ir visų kitų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidime nustatant minimalius laivų agentavimo tarifus dalyvavusių ūkio subjektų (LLMAA ir jos narių) kaltės įrodymai, paaiškinimų vertinimas, nutarimo motyvai, teisinė argumentacija. Todėl nutarimu nebuvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis, jis yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėja UAB ,,Prekybos namai ,,Skelmė“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 1 p.) UAB ,,Prekybos namai ,,Skelmė“ inkriminuojamą dalyvavimą draudžiamame susitarime siekiant nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. reikalavimus; 2) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 2 p.) UAB ,,Prekybos namai ,,Skelmė“ įpareigojimą nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą jeigu jis vis dar yra tęsiamas; 3) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 3.26. p.) UAB ,,Prekybos namai ,,Skelmė“  paskirtą 127 100 Lt dydžio baudą; 4) panaikinti Nutarimo (jo rezoliucinės dalies 4 p.) UAB ,,Prekybos namai ,,Skelmė“ įpareigojimą per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 p. numatyto įpareigojimų įvykdymo ir Nutarimo rezoliucinės dalies 3.26. p. numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Skunde (T. 80, b. l. 1-63, 155-156) nurodė, kad nesutinka su nutarime pateikiamomis išvadomis. Pareiškėja pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25 dieną. LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai  reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas. Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Skundžiamajame nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti – iš esmės tam pakanka, kad asmuo turėtų aukštąjį išsilavinimą, telefoną ir kompiuterį. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo. Nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nėra įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kada susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad Nutarime inkriminuojamas pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą. Konkurencijos tarybos paskirta 127 100 Lt bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui, nes inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė reikšmingų pasekmių rinkai, pažeidimas nėra pavojingas, nes po 2006 m. LLMAA tarifai prarado aktualumą, todėl yra nežymi LLMAA rekomendacijos žala rinkai; geografinė rinka, su kuria siejamas pažeidimas yra lokalaus pobūdžio;  kadangi tarifai po 2006 m. nebuvo aktualūs, tai nebuvo tikslo dirbtinai pakelti laivų agentavimo paslaugų įkainius.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 81, b. l. 87-120) nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų. Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo  paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste. Dalyvaudama asociacijų posėdžiuose, pareiškėja tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal asociacijų rekomendacijas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais nei kai juose dalyvavo tiesiogiai, nei kai juose nedalyvavo. Draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, įtvirtinęs pareigą laikytis LLMAA priimtų rekomenduojamų tarifų, taip pat viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytinas nustatyto draudžiamo susitarimo dalyviu. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Nors Pareiškėja skunde ir nurodo, kad narystė LLMAA buvo tik formalumas dėl galiojusio teisinio reguliavimo, tačiau įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios Asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėja neprivalėjo būti asociacijos nare tam, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas. Pareiškėja pagrįstai pripažinta Konkurencijos tarybos nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve, nes aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje. Kita vertus, net ir pasyvus elgesys jokiu būdu nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, priešingai – tai rodo, kad pareiškėja tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad draudžiamas susitarimas būtų panaikintas formaliu LLMAA sprendimu. Draudžiamas susitarimas galiojo ir po 2006 m., kurio pagrindinis tikslas buvo fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Susitarimo egzistavimo faktą ir objektą patvirtina tokie faktai kaip LLMAA Etikos kodekso 2.4.4.6. punkto galiojimas nuo 2003 m. iki 2011 m., LLMAA įstatuose numatyta pareiga laikytis Etikos kodekso, LLMAA tarifų ir Etikos kodekso talpinimas internetiniame tinklalapyje iki 2010-07-13, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, nukreiptas į ateitį, numatantis pareigą LLMAA nariams ateityje laikytis LLMAA tarifų, kad būtų palaikomas dėl LLMAA veiksmų susiformavęs kainų lygis rinkoje.

Iš byloje surinktų faktinių duomenų, LLMAA dokumentų ir sprendimų visumos galima nustatyti, kad LLMAA neabejotinai buvo numačiusi pareigą savo nariams laikytis tarifų ir šią pareigą dar kartą patvirtino 2006-04-25 formuluodama ateities tikslą – siekti, kad būtų vadovaujamasi LLMAA tarifų lentele, o ne priešingai – panaikinti tarifus, nurodyti LLMAA nariams, kad LLMAA nebenustatinės tarifų ar pan. Tai, kad kurį laiką nebuvo LLMAA nariams taikomos drausminės procedūros dėl to, kad šie taikė žemesnius tarifus nei LLMAA tarifai, nereiškia, kad Etikos kodekso 2.4.4.6. p. nuostata, patvirtinta visuotiniame LLMAA susirinkime tiesiog nustojo galioti. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo organuose ir, kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. LLMAA 2006-04-25 susirinkime pripažino, kad yra ,,susiklosčiusi kainų rinka”, todėl galima sakyti, kad ilgainiui LLMAA aktyvi veikla dėl tarifų sumažėjo, nes dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, susitarimo įgyvendinimui nebereikėjo imtis jokių aktyvių priemonių, ypač kai pats susitarimas nustatyti ir laikytis minimalių laivų agentavimo tarifų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priimtame Etikos kodekse, o patys tarifai buvo skelbiami LLMAA interneto tinklalapyje iki 2010 m. liepos mėn.  Visuma įvairių faktinių aplinkybių įrodo, kad LLMAA nustatė tarifus ir įpareigojo savo narius jų laikytis, o į LLMAA įstojantys ūkio subjektai turėjo tai žinoti ir įvertinti. Jeigu ūkio subjektai, žinodami LLMAA veiklą, vis dėlto nusprendė, kad ji atitinka jų pačių tikslus ir įstojo į asociaciją ar neišstojo iš jos, reiškia, kad jie pritarė LLMAA tikslams ir vykdomai veiklai, t.y. prisijungė prie draudžiamo susitarimo. LLMAA nariai, net neturėdami nei tiesioginės, nei numanomos „pareigos“ tapti LLMAA nariais, ypač atidžiai turėjo įvertinti savo narystės LLMAA tikslingumą be kita ko atsižvelgdami į itin aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą LLMAA poziciją dėl jos narių taikytinų laivų agentavimo tarifų. Pareiškėja sutapatina „viešą ir vienareikšmišką“ atsiribojimą nuo draudžiamos susitarimo su LLMAA narių draudžiamo susitarimo neįgyvendinimu. Pareiškėja bando įrodinėti, kad visi LLMAA nariai „viešai“ atsiribojo nuo inkriminuojamo susitarimo vėliausiai 2006 m. pabaigoje. Tokia pozicija yra atmestina kaip nepagrįsta, nes vadovaujantis elementaria logika, ūkio subjekto susitarimo neįgyvendinimo veiksmas nėra jo „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo paties susitarimo. Tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA tarifo dar nereiškia, kad apie tai sužinojo kiti susitarimo dalyviai ir kad jie aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad šis ūkio subjektas nesilaikys LLMAA tarifų ir ateityje. Todėl visi LLMAA nariai galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis konkretus ūkio subjektas laikosi ir laikysis LLMAA tarifų ateityje. Jeigu LLMAA ar jos nariai iš tikrųjų būtų siekę pasitraukti iš konkurenciją ribojančio susitarimo turėjo tai tinkamai komunikuoti kitiems susitarimo dalyviams, kad jei neketina laikytis LLMAA tarifų, pavyzdžiui, tai padarę raštu, kad vėliau turėtų to įrodymus. Pagal ESTT praktiką „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo suprantamas siaurai (griežtai), t. y. taikomas labai išimtiniais atvejais. Nutarime buvo įrodyta, kad LLMAA nariai, stodami į asociaciją įsipareigojo laikytis LLMAA tarifų, kas reiškia, kad LLMAA ir jos nariai sudarė draudžiamą susitarimą. Todėl nenorėdami būti pripažintais sudariusiais draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, LLMAA nariai turėjo Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus, kad bent po 2006 m. jie dalyvavo LLMAA veikloje neturėdami antikonkurencinių ketinimų ir įrodyti, kad patvirtino savo konkurentams, jog dalyvauja LLMAA veikloje, turėdami kitokių tikslų nei kiti LLMAA nariai. Tačiau tokių įrodymų nei vienas ūkio subjektas nepateikė.

Pareiškėjos argumentas, kad LLMAA tarifai buvo  rekomendaciniai, o ne privalomi atmestinas. Ūkio subjektų asociacijos sprendimas iš esmės apima bet kokias asociacijos taisykles, sprendimus, kurie yra privalomi ar rekomendaciniai jos nariams, elgesio kodeksus ir bet ką, kas atspindi asociacijos siekį koordinuoti jos narių elgesį pagal jos įstatus. LLMAA veiksmai svarstant klausimus, susijusius su rekomenduojamais minimaliais laivų agentavimo tarifais akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad LLMAA siekė koordinuoti savo narių veiksmus, kad būtų palaikomas bendras aukštesnis laivų agentavimo paslaugų kainų lygis, bet ir tai, kad tie tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams ir tokio privalomumo siekė LLMAA. LLMAA įstatai ir Etikos kodeksas laikytini pagrindiniai LLMAA veiklos dokumentai, kuriais asociacija ir jos nariai vadovaujasi kasdienėje veikloje. Be to, šie LLMAA dokumentai buvo priimti LLMAA visuotiniame narių susirinkime ir jie nebuvo panaikinti, todėl teigti, kad šių dokumentų kai kurios nuostatos negalioja, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, informacija apie rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifų dydžius bei Etikos kodeksas, kuriame aiškiai nurodytos sankcijos už LLMAA tarifų nesilaikymą buvo talpinami LLMAA internetiniame tinklalapyje bent iki 2010-07-13. Tai įrodo ne tik tai, kad LLMAA ir po 2006 m. turėjo tikslą koordinuoti savo narių veiklą dėl tarifų laikymosi, bet ir tai, kad tarifai turėjo ne rekomendacinį, o privalomą pobūdį.

Nors 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas buvo priimtas su tikslu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tai neatleidžia LLMAA ir jos narių nuo būtinybės tokio pažeidimo, kuris pasireškia bendru visų narių ir LLMAA susitarimu nustatyti minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, nutraukimą atlikti tinkamai, t. y. taip, kad visiems būtų vienareikšmiškai aišku, kad nebėra bendros valios tartis dėl tarifų ir tokiu būdu koordinuoti savo sprendimus dėl vykdomos ūkinės veiklos. Jeigu LLMAA būtų siekusi iš tikrųjų nutraukti draudžiamą susitarimą, tai ji būtų tai padariusi pagal LLMAA įstatų ir Etikos kodekso reikalavimus, t.y. tokiu būdu, kad visi LLMAA nariai žinotų apie tokį LLMAA sprendimą ir laikytų šį sprendimą teisėtu ir privalomu vadovautis. Jeigu pareiškėja būtų iš tikrųjų siekusi nedalyvauti draudžiamame susitarime, ji būtų aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškusi visiems LLMAA nariams, kad ji neketina laikytis Etikos kodekso ir kitų LLMAA sprendimų pagal kuriuos yra privaloma laikytis LLMAA tarifų ir nedalyvauja jokioje LLMAA veikloje susijusioje su laivų agentavimo kainų nustatymu. Taigi akivaizdu, kad 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas nebuvo žinomas daugeliui LLMAA narių, todėl negalima laikyti, kad draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo LLMAA, buvo nutrauktas 2010-07-02, tačiau jis truko bent iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.

Įrodinėdama, kad draudžiamas susitarimas tarp LLMAA narių egzistavo ir po 2006 m., Konkurencijos taryba vadovavosi ESTT ir LVAT praktikoje suformuotomis taisyklėmis, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Šie pažeidimo sudėties elementai buvo nustatyti LLMAA sprendimuose ir veikloje iki 2006 m. ir nepertraukiamai tęsėsi po 2006 m. Šis įpareigojimas nepertraukiamai galiojo iki pat Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m., o LLMAA tarifai buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje iki pat 2010-07-13. Be to, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, kad jos nariai ir toliau laikytųsi tarifų, buvo nukreiptas į ateitį ir už šio įpareigojimo nesilaikymą numatyta sankcija. Tokie dokumentiniai įrodymai yra neginčijami ir tiesiogiai įrodo, kad ir po 2006 m. buvo sudarytas draudžiamas susitarimas per LLMAA sprendimus fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Šių neginčijamų įrodymų pareiškėja nepaneigė, todėl įrodinėjimo našta (t. y. įrodyti, kad draudžiamo susitarimo nebuvo ar, kad LLMAA ar jos nariai aiškiai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo) perėjo pareiškėjai ir jos nariams. Vien tik abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie egzistavusią „viešą paslaptį“, kad niekas nesilaiko tarifų, ar „viešą paslaptį“, kad LLMAA sprendimų neprivalu laikytis ir pan., yra nepakankami.

Pagal ESTT praktiką konkurencijos teisės pažeidimas dirbtinai neskaidomas, kai jis turi vieną bendrą tikslą. Dar daugiau skirtingais laikotarpiais sudaryti susitarimai gali būti sujungti į vieną susitarimą, jeigu yra nustatoma, kad jis turi vieną tikslą. LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo yra vientisas, turintis vieną aiškų tikslą, nepasikeitusį per visus 13 metų – reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas, susitarimas, sudarantis vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Natūralu, kad per tokį ilgą – 13 metų – trukusį kartelio egzistavimo laikotarpį keitėsi kai kurie faktai LLMAA veikloje, bet esmė vis tiek išliko ta pati: per visą kartelio egzistavimo laikotarpį (1998-2011 m.) buvo LLMAA įpareigojimas laikytis rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų, kurie buvo skirti reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Be to, visus draudžiamo susitarimo dalyvius, jų valią dalyvauti draudžiamame susitarime laike apjungė narystė LLMAA, privalomumas laikytis jos įstatuose ir Etikos kodekse įtvirtintų įpareigojimų. Todėl bandymas skaidyti šį draudžiamą susitarimą į atskirus laikotarpius būtų dirbtinis ir akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi bet kuriuo atveju visą laikotarpį nuo 1998 m. iki 2011 m. LLMAA ir jos nariai turėjo vieną ir tą patį ekonominį tikslą – nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, o suskaidymas sudarytų dirbtines ir teisės normų reikalavimams prieštaraujančias sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės už sunkų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Nesutinka, kad draudžiamo susitarimo pabaiga gali būti siejama su LLMAA vadovybės pasikeitimu ar tai, kad mažiau įmonių tapdavo LLMAA nariais, nei anksčiau. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas, sudarant pagal savo tikslą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kainų nustatymo, konstatuojamas nepriklausomai nuo tokio susitarimo dalyvių skaičiaus ar susitarime nedalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus. Taip pat pažeidimo pabaiga negali būti siejama vien su ta faktine aplinkybe, kad LLMAA rekomendacijos išdavimą pakeičia jos nuomonės atestatų komisijoje išreiškimas, kadangi tai, kad susitarimo laikymosi užtikrinimas nėra tiesiogiai siejamas su teisės verstis tam tikra ūkine veikla įgijimu, taip pat nedaro įtakos jo prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Kita vertus, šių faktinių aplinkybių LLMAA veikloje atsiradimas (ar pasikeitimas) niekaip nepanaikino LLMAA Etikos kodekse įtvirtinto įpareigojimo laikytis tarifų ir nepanaikino pačių tarifų, tačiau – priešingai – net ir pasikeitus LLMAA vadovybei Etikos kodeksas ir tarifai ne tik, kad liko galioti, bet dar ir buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas tęsėsi ne iki 2006 m., kaip mano pareiškėja, bet iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs.

Skiriant pareiškėjai baudą buvo įvertinti Konkurencijos įstatyme ir Baudų nustatymo taisyklėse numatyti kriterijai. Nepaisant, kad nutarimo priėmimo metu galiojusios Baudų nustatymo taisyklės bei Konkurencijos įstatymas numatė baudų skaičiavimą nuo bendrųjų pajamų, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo principais, Konkurencijos taryba baudas ūkio subjektams diferencijavo atsižvelgiant į tai, kad ne visiems ūkio subjektams laivų agentavimas buvo pagrindinė veikla. Taip pat vadovaujantis Baudų nustatymo taisyklių 3 punktu, nustatant baudžiamoms įmonėms skirtinų baudų dydį, įvertintas padaryto pažeidimo pavojingumas. Nustatant pavojingumą, atsižvelgta, kad nustatyti susitarimai yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kadangi tiesiogiai veikia konkurencijos procesą ir patys savaime ją apriboja; į tai kokį didelį poveikį konkurencijai toks susitarimas galėjo padaryti laivų agentavimo rinkai Klaipėdos jūrų valstybiniame uoste bei prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Pareiškėja UAB „Vakarų laivų agentai“ kreipėsi į teismą su  patikslintu skundu (t. 34, b. l. 1-88), prašydama panaikinti Nutarimo dalį, kuria jai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 211 500 Lt dydžio baudą ir kitus Nutarime nustatytus įpareigojimus pareiškėjai. Skunde nurodė, kad pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25 dieną.

Remiantis ESTT, Europos Komisijos praktika, konkurenciją ribojančio susitarimo egzistavimas turėtų būti pripažįstamas tik tuo atveju, jei LLMAA nariai įsipareigojo vienas kitam elgtis tam tikru būdu rinkoje, t. y. laikytis LLMAA rekomenduojamų tarifų arba, nereikšdami prieštaravimo LLMAA rekomenduojamiems tarifams, LLMAA nariai sudarė kitiems nariams pagrindą manyti, kad savo veikloje jie laikysis minėtų tarifų. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus pokyčius LLMAA veikloje, vėliausiai nuo 2006 m. pabaigos nebuvo tenkinama nei viena iš nurodytų sąlygų, kadangi nebuvo LLMAA narių suderintos valios ar tikslo palaikyti tam tikrą kainų lygį. Atvirkščiai, laivų agentavimo rinkoje susiformavo „vieša paslaptis“, kad LLMAA nariai neprivalo laikytis ir faktiškai nesilaiko rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų. Visose 2006-2011 m. pareiškėjos išrašytose sąskaitose 82,03 proc. atvejų laivų agentavimo paslaugų tarifai buvo mažesni už LLMAA rekomenduojamus. Toks faktinis konkurenciją ribojančio susitarimo pasibaigimas turėtų būti vertinamas kaip Konkurencijos teisės pažeidimo pasibaigimas.

LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas.

Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją (t. y. pašalinimą ir LLMMA) gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo.

Skundžiamajame nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kuomet susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad Nutarime inkriminuojamas pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Konkurencijos taryba netinkamai skaičiavimo baudas, nes neaišku, kokia apimtimi buvo atsižvelgta į su pažeidimu susijusias pajamas, kodėl Konkurencijos taryba išskyrė tris grupes pajamų iš laivų agentavimo veiklos dalį susijusiose pajamose, baudos, kurios kelis ar keliasdešimt kartų viršija pajamas iš laivų agentavimo veiklos, negali būti laikomos proporcingomis. Atsakovė, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad tyrimo metu pareiškėja pripažino nustatytas esmines faktines aplinkybes. Konkurencijos tarybos paskirta 211 500 Lt bauda yra neproporcinga pažeidimo pavojingumui, nes inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė reikšmingų pasekmių rinkai, pažeidimas nėra pavojingas, nes po 2006 m. LLMAA tarifai prarado aktualumą, todėl yra nežymi LLMAA rekomendacijos žala rinkai. Remiantis Baudų skyrimo taisyklių 2 punktu, baudos dydis nustatomas pirmiausiai įvertinus pažeidimo pavojingumą. Pagal šių taisyklių 3 punktą, nustatant pažeidimo pavojingumą, reikia atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pažeidimo pasekmes rinkai bei su pažeidimu susijusios geografinės teritorijos plotą. Kadangi laivų agentavimo paslaugų geografinė rinka apima tik Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, pažeidimas turi būti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Atsakovė planuoja patvirtinti gaires, kuriomis nustatys kriterijus, leidžiančius tokius pažeidimus laikyti mažareikšmiais. Remiantis gairių 5 punktu, Konkurencijos taryba, vertindama pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgs į keletą aplinkybių, tame tarpe ir teritorijos, kurioje padarytas pažeidimas, dydį. Jei teritorija yra lokali, veiksmai gali būti pripažinti mažareikšmiais.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 35, b. 1. 56-95) nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimu pripažintas LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, įvairius jų nustatymo ir taikymo klausimus svarsčius LLMAA organų susirinkimuose ir posėdžiuose, įskaitant ir pareigą jų laikytis įtvirtinus LLMAA Etikos kodekse bei šiuos tarifus skelbus LLMAA interneto tinklalapyje.

Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo  paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos dalyvavimą draudžiamame susitarime įrodo tai, kad pareiškėja buvo LLMAA narė nuo 2002 m. vasario mėn. iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos ir dalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai, susiję su laivų agentavimo paslaugų tarifų nustatymu: 2002-2006 m. apie klausimų, susijusių su minimaliais laivų agentavimo tarifais, svarstymą pareiškėja buvo informuota arba dalyvavo tokiuose posėdžiuose mažiausiai 3 kartus. Pareiškėja dalyvavo ir balsavo posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai taikyti LLMAA nariams sankcijas dėl to, kad šie nesilaikė LLMAA nustatytų tarifų. Tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose LLMAA posėdžiuose, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvė. Remiantis ESTT praktika, asociacijos nariai, nedalyvavę susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas, yra atsakingi už draudžiamo susitarimo sudarymą visais atvejais, išskyrus, kai jie aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti įpareigotiems tokio įmonių asociacijos sprendimo ir kitiems dalyviams toks nesutikimas buvo aiškus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijose priimtais sprendimais.

Dėl senaties termino paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Konkurencijos tarybos nagrinėto draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. LLMAA valdybos 2006 m. balandžio mėnesio  sprendimas patvirtino į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį, todėl ir po 2006 m. egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti draudžiamo susitarimo egzistavimą. Pažymėjo, kad bent iki tyrimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio egzistavo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. tarifai buvo viešai skelbiami LLMAA interneto tinklapyje, o Etikos kodeksas įtvirtino, kad mažesnių nei viešai skelbiamų tarifų nesilaikymas, reiškia LLMAA veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą, už kurį gali būti taikomos atitinkamos sankcijos. Net ir nesant LLMAA susitikimų, kuriuose būtų svarstomi su tarifais susiję klausimai, egzistavo aplinkybės, patvirtinančios tęstinio susitarimo nustatyti kainas egzistavimą, kuris truko nemažiau kaip iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Kadangi nagrinėtas pažeidimas buvo tęstinis ir truko ne mažiau kaip iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio, senaties terminas nebuvo suėjęs.

LLMAA, siekdama koordinuoti savo narių elgesį ir palaikyti aukštesnį kainų lygį nustatydama minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus bei viešai skleisdama informaciją apie šiuos tarifus, apribojo ūkio subjektų, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, savarankiškumą nustatyti teikiamų paslaugų kainas. Nustatyto konkurencijos teisės pažeidimo vertinimui neturi reikšmės pareiškėjos argumentai, kad remiantis ekonomikos doktrina, nebuvo sąlygų egzistuoti konkurenciją ribojančiam susitarimui. Remiantis LVAT ir ESTT praktika, kai susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, tokio susitarimo neigiamos pasekmės rinkai yra preziumuojamos. Taigi nereikia atsižvelgti į rinkos struktūrą, taip pat nesvarbu, kiek ūkio subjektų dalyvauja tokiame susitarime ir kiek nedalyvaujančių susitarime ūkio subjektų veikia ar atitinkamoje rinkoje.

Atsakovės nuomone, tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, dar nereiškia, kad jis apie tai pranešė kitiems konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviams ar kad konkurenciją ribojančio susitarimo dalyviai patys sužinojo apie tarifų nesilaikymą. LLMAA pateikti duomenys, kad 68,65 proc. atvejų buvo taikomi mažesni laivų agentavimo paslaugų tarifai nei LLMAA rekomenduojami, parodo tik susitarimo įgyvendinimo lygį, kuris neturi esminės reikšmės nustatant konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo faktą. Ūkio subjektai, viešai neatsiriboję ar nepranešdami apie draudžiamo susitarimo sudarymą Konkurencijos tarybai, sudarė palankias sąlygas draudžiamam susitarimui egzistuoti net 13 metų, todėl net jei kai kurie ūkio subjektai ir neįgyvendino draudžiamo susitarimo, tai neatleidžia jų nuo atsakomybės.

Taip pat paaiškino, kad nustatyto konkurencijos teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi esminės reikšmės tai, ar LLMAA sprendimai taikyti rekomenduojamus laivų agentavimo paslaugų tarifus buvo privalomi ar ne, nes ir neprivalomi asociacijos sprendimai gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio nuostatas. Tačiau LLMAA veiksmai akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad ji siekė koordinuoti savo narių veiksmus siekiant palaikyti bendrą aukštesnį laivų agentavimo paslaugų kainų lygį, bet ir tai, kad rekomenduojami minimalūs laivų agentavimo paslaugų tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams. Atitinkamai tai, kad asociacija nėra numačiusi konkurenciją ribojančių sprendimų laikymosi užtikrinimo mechanizmo, kuris turėtų tiesioginę įtaką jos narių teisei toliau verstis tam tikra ūkine veikla, nedaro lemiamos įtakos kvalifikuojant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimo sudėtį. Be to, pareiškėjos argumentus dėl draudžiamo susitarimo įgyvendinimo kontrolės realaus mechanizmo nebuvimo paneigia ir patys LLMAA nariai, laikę LLMAA rekomenduojamus tarifus privalomais.

Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimų įrodinėjimo standartai skiriasi nuo įrodinėjimo standartų administracinių teisės pažeidimų bylose ar baudžiamosiose bylose. Konkurencijos įstatymo ir SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimai yra įrodinėjami pagal konkurencijos teisės bylas nagrinėjančio ESTT ir LVAT praktiką. ESTT praktikoje yra pripažįstama, kad antikonkurencinius susitarimus ir veiksmus apimanti veikla vykdoma pogrindyje, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų, todėl, jei Europos Komisija ir randa aiškių ūkio subjektų neteisėtų santykių įrodymų, šie įrodymai paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai būtina patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Todėl ESTT nuomone daugeliu atvejų egzistuojanti praktika arba antikonkurencinio susitarimo sudarymas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų ir įrodymų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo. Atsakovės nuomone, šiuo atveju surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkurenciją ribojančio susitarimo faktą.

Dėl skundžiamu nutarimu paskirtų sankcijų pagrįstumo paaiškino, kad LVAT ir ESTT praktikoje konkurencijos priežiūros institucijoms pripažįstama plati diskrecija pasirenkant aplinkybes, kurios vertinamos skiriant baudą ir nėra baigtinio tokių aplinkybių sąrašo. Remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis bei Baudų nustatymo taisyklių nuostatomis, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti tokio dydžio baudas, kokios, jos nuomone, yra teisingos ir pagrįstos, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus. Konkurencijos taryba, skirdama baudą, atsižvelgė į visus kriterijus, nurodytus Konkurencijos įstatyme bei Baudų nustatymo taisyklėse. Vertinant pažeidimo pavojingumą buvo atsižvelgta į tai, kad LLMAA nariai sudarė horizontalų susitarimą, kuriuo susitarta nustatyti fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Tokie susitarimai laikomi vienais iš žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Atsakovė laiko, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl LLMAA rekomenduojamų tarifų faktinio nesilaikymo po 2006 m., LLMAA narių skaičiaus mažėjimo ir tikslo dirbtinai palaikyti aukštesnes laivų agentavimo paslaugų kainas išnykimo, neturi reikšmės baudos dydžiui, kadangi nagrinėjamas konkurenciją ribojantis susitarimas dėl savo pobūdžio turi neigiamą poveikį rinkai. Šiuo atveju nesvarbu, ar susitarimas buvo įgyvendinamas praktikoje. Dėl pareiškėjos argumento, kad padarytas pažeidimas apima tik lokalinę rinką, atsakovė nurodė, jog bylos kontekste reikšminga aplinkybe laikytina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto svarba,įskaitant ir tarpvalstybinių paslaugų teikimą. Konkurencijos taryba, vertindama padaryto pažeidimo pavojingumą, skundžiamame nutarime įvertino, kokį didelį poveikį konkurencijai toks susitarimas galėjo padaryti laivų agentavimo rinkai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

Pareiškėja UAB „Uosto vartai” kreipėsi į teismą su skundu (t. 66, b. l. 79–89), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SEVS 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 73 100 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3.29 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino pareiškėją sudarius tariamą draudžiamą susitarimą ir dėl to pažeidus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, vien dėl to, kad ji aiškiai ir viešai neatsiribojo nuo LLMAA rekomenduotų minimalių agentavimo paslaugų tarifų. Asociacijos nario pareiga atsiriboti nuo asociacijoje priimamų sprendimų nėra absoliuti. Konkurencijos taryba privalėjo vertinti ir atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių atsiriboti nuo Asociacijos sprendimo šiuo konkrečiu atveju iš pareiškėjos negalėjo būti protingai reikalaujama.

Pareiškėja neturėjo galimybių žinoti, kad LLMAA skelbti rekomenduojami minimalūs agentavimo paslaugų tarifai buvo LLMAA sprendimas. Pareiškėja LLMAA nare tapo 2004 m. birželio mėn., o rekomenduojami minimalūs agentavimo paslaugų tarifai dar buvo nustatyti 1998 m. Pareiškėja, svarstant klausimus dėl rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nustatymo, nedalyvavo. Pareiškėja, įstodama į LLMAA, nebuvo informuota apie Asociacijoje priimtus rekomenduojamus minimalius tarifus. Ji niekada nebuvo LLMAA valdybos ar drausminio komiteto nare ir nedalyvavo šių organų posėdžiuose, svarstant klausimus dėl mažesnių nei rekomenduoti tarifų taikymo. Todėl, nors ir buvo žinoma apie viešai skelbtus orientacinius agentavimo tarifus, pareiškėja nežinojo ir nesuprato, kad jie buvo priimti būtent LLMAA.

Pareiškėja LLMAA viešai skelbtus minimalius agentavimo paslaugų tarifus visada vertino tik kaip rekomendaciją, o ne privalomo pobūdžio asociacijos sprendimą. Pareiškėja savarankiškai priiminėjo sprendimus dėl taikomų agentavimo tarifų. Kiekvienu atveju taikytinas agentavimo paslaugų tarifas būdavo nustatomas individualiai derybose su laivo savininku, atsižvelgiant į paslaugų apimtis, kliento galimybes, apmokėjimo terminus, būtinų paslaugų sąrašą ir kt. Be to, pareiškėja negalėjo suprasti, kad tarifų nustatymas prieštarauja konkurencijos taisyklėms.

Pareiškėjos viešas ir aiškus atsiribojimas buvo neįmanomas dėl iki 2005 m. galiojusios agentavimo paslaugas teikiančių įmonių atestavimo (licencijavimo) tvarkos, nes siekiančioms gauti laivų agentavimo veiklą leidžiantį vykdyti atestavimo pažymėjimą, reikėjo turėti LLMAA valdybos rekomendaciją.Todėl įmonės, teikiančios ar norinčios teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, iš esmės buvo priverstos tapti LLMAA narėmis bei palaikyti gerus santykius su ja. Iki 2005 m. spalio mėn. narystė LLMAA faktiškai buvo ne savanoriška, bet „privaloma”. Viešas ir aiškus atsiribojimas nuo LLMAA rekomendacijos iš esmės būtų reiškęs, kad pareiškėja negalės užsiimti laivų agentavimo veikla. Atsakovė nenustatė, kad pareiškėja išreiškė valią prisijungti prie tariamo susitarimo nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus.

Konkurencijos taryba nepagrįstai konstatavo tariamo draudžiamo susitarimo poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai sugriežtino pareiškėjos atsakomybę. Konkurencijos taryba suklydo įžvelgusi poveikį prekybai tarp valstybių narių, o taip pat nepagrįstai rėmėsi Europos Sąjungos institucijų praktika. Konkurencijos taryba nepagrįstai lygino tiriamas rinkas su Lietuvos Respublikos nacionaline rinka, kuri nei dydžiu, nei alokacija, nei rinkos dalyvių skaičiumi, negali būti sulyginamos. Ūkio subjekto dominuojanti padėtis pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinėje rinkoje ir poveikis prekybai tarp valstybių narių negali būti lyginamas su ūkio subjekto dominavimu Lietuvos Respublikos nacionalinėje rinkoje ir poveikiu prekybai tarp valstybių narių.

Ginčijamas pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 metais, todėl pareiškėjai nėra pagrindo skirti sankcijos, kadangi nuo ginčijamo pažeidimo pabaigos yra suėjęs Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Paskutinį kartą klausimas dėl LLMAA rekomendacijos nesilaikymo buvo svarstytas 2006-04-25 valdybos posėdyje, todėl pareiškėja atsakomybėn vėliausiai galėjo būti patraukta 2009-04-25.

Konkurencijos taryba neteisingai apskaičiavo baudos dydį, nes skaičiavo nuo 2010 m. bendrųjų metinių pajamų. Pareiškėjos 2010 m. pajamos iš laivų agentavimo paslaugų teikimo veiklos bendrosiose pajamose sudaro tik 29,23 proc. Laivų agentavimas nėra pagrindinė pareiškėjos veikla. Todėl Konkurencijos taryba, skirdama baudą, privalėjo ją skaičiuoti tik nuo pajamų, susijusių su ginčijamu pažeidimu, t. y. nuo pajamų iš agentavimo paslaugų teikimo veiklos. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į pasyvų pareiškėjos vaidmenį bei į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir atitinkamai sumažinti baudą. Konkurencijos taryba pažeidė protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Iš skundžiamo nutarimo neaišku, kokia dalimi buvo atsižvelgta į su ginčijamu pažeidimu susijusias ūkio subjektų pajamas, kodėl Konkurencijos taryba išskyrė tik tris, ūkio subjektų grupes nustatant baudas. Paskirtos baudos negali būti laikomos proporcingomis (adekvačiomis) ginčijamam pažeidimui. Be to, atsakovė neanalizavo ir nevertino pareiškėjos individualių aplinkybių.

Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d. nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 67, b. l. 6–26) jį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta, kodėl LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. spalio mėnesio iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Tam, kad ūkio subjektas būtų pripažintas draudžiamo susitarimo dalyviu, nereikia įrodyti, jog jis tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijoje priimtais sprendimais. Pareiškėja, stodama į LLMAA, turėjo žinoti, kad jos nariai buvo sutarę dėl visiems nariams vienodų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų. Nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, kad ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus. Narystė LLMAA nebuvo privaloma ir kiekvienas ūkio subjektas galėjo savarankiškai spręsti dėl dalyvavimo jos veikloje.

Atsakovės vertinimu, draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kadpareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdama savo sutikimą jų laikytis. Atsakovės vertinimu, pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve.

Kadangi nagrinėjamu atveju vertinamas akivaizdus konkurencijos taisyklių ir sąžiningos verslo praktikos pažeidimas – konkurentų susitarimas nustatyti paslaugos kainą, tai net ir neturint specialių konkurencijos teisės žinių, akivaizdu, jog toks susitarimas yra neteisėtas, kadangi atima iš ūkio subjektų savarankiškumą, priimant komercinius sprendimus. Be to, Konkurencijos įstatymas yra visuotinai žinomas teisės aktas, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad ji negalėjo suprasti, jog susitarimas dėl kainų gali būti laikomas konkurencijos taisyklių pažeidimu

Atsakovė, vertindama poveikį prekybai tarp valstybių narių, pažymėjo, kad reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Laivų agentavimo paslauga  pagal savo pobūdį yra reikšminga tarptautinio transportavimo paslaugas jūra teikiantiems ūkio subjektams. Nei jeigu kiti ES jūrų uostai būtų didesni ir svarbesni, tai nepaneigia nei Klaipėdos jūrų uosto svarbos tarpvalstybinei prekybai, nei galimo poveikio tarp valstybių narių. Šiuo atveju vertinamas Klaipėdos jūrų uostas, kurio svarba yra pripažinta dėl jo geografinės padėties ir pobūdžio. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Susitarimo šalių rinkos dalis viršija 5 procentus atitinkamos rinkos, todėl negalima pripažinti, kad įmonių susitarimai dėl nežymaus poveikio prekybai tarp valstybių narių negali būti laikomi pažeidžiančiais SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamo susitarimo pabaigos negalima sieti su paskutiniu LLMAA 2006 m. balandžio mėnesį vykusiu posėdžiu, kuriame buvo nagrinėjamas tarifų klausimas. Minėtas LLMAA valdybos sprendimas rodo į ateitį nukreiptą asociacijos siekį koordinuoti savo narių elgesį. Ir toliau liko galioti Etikos kodekso nuostatos, nustatančios pareigą LLMAA nariams netaikyti kainų, mažesnių nei LLMAA nustatyti rekomenduojami tarifai, kurie viešai buvo skelbiami interneto tinklalapyje. Be to, minimalių laivų agentavimo Tarifų klausimas buvo aptartas ir 2010-07-02 LLMAA Drausminio komiteto posėdžio metu. Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad draudžiamas susitarimas buvo tęstinis ir truko nuo pareiškėjos įstojimo į LLMAA iki Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos – 2011 m. rugpjūčio mėnesio, todėl senaties terminas nebuvo suėjęs.

Atsakovė dėl baudos dydžio nustatymo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl atsakovė pareiškėjai pagrįstai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir Baudų nustatymo taisyklėmis. Pažymėjo, kad Nutarimo priėmimo metu baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.riešingai, nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvonulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo ūkio subjektų išreikšta valia elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu. Konkurencijos taryba informavo KLAKEĮA, kad tarifų nustatymas nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais. Atsakovė konstatavo, kad

Pareiškėja UAB ,,Volfra-Klaipėda“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ dalį, kuria UAB ,,Volfra-Klaipėda“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir SESV 101 str. reikalavimus bei dalį, kuria skirta piniginė 44 900 Lt bauda. Skunde (t. 55, b. l. 1-8) nurodė, kad bendrovė išimtinai vykdė veiklą tik linijinių krovininių laivų agentavimo srityje pagal iš anksto gautą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos laivybos linijos įregistravimo pažymėjimą, į kurį yra įtraukiami konkretūs laivai, todėl nėra laikytina kitų LLMAA narių konkurente ir nekonkuravo su kitais ūkio subjektais, minimais nutarime. Nutarime apibrėžiama laivų agentavimo rinka yra per plati bei UAB „Volfra-Klaipėda“ atžvilgiu nėra teisingai išaiškinta. Linijinių krovininių laivų agentavimo sritis dėl savo pobūdžio turi būti laikoma atskira paslaugų teikimo rinka ir tokiu būdu UAB „Volfra-Klaipėda“ negali būti laikoma konkurente ūkio subjektams, kurie yra minimi skundžiamajame nutarime. Linijinių laivų agentavimo rinka gali būti išskiriama atsižvelgiant į skirtingus teisės aktuose numatytus reikalavimus tokiai veiklai vykdyti bei ypatingą sutartinių santykių pobūdį su užsienio partneriu, kurio laivai yra agentuojami. Be to, vykdant linijinių laivų agentavimą, skiriasi ir tarifų nustatymo būdas. UAB „Volfra-Klaipėda“ gavo įmonės atestavimo pažymėjimus, išduotus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, teikti laivų agentavimo paslaugas ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išduotus laivybos linijos įregistravimo pažymėjimus, suteikiančius teisę teikti linijinių laivų agentavimo paslaugas ir pagal kurias UAB „Volfra-Klaipėda“ laikomas laivybos linijos operatoriumi. Šiuose laivybos linijos pažymėjimuose yra įrašyti konkretūs laivai. Kitų laivų UAB „Volfra-Klaipėda“ neagentuoja. Kaip ir numatyta laivybos linijų registravimo taisyklėse, UAB „Volfra-Klaipėda“ buvo sudariusi tarptautines ilgalaikes sutartis su įmonėmis, kurių interesus atstovavo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Užsienio valstybės įmonės - konkrečiu atveju - VV.E.C. Nederland B. V. ir ESF EUROSERVICES B.V. ir UAB „Volfra-Klaipėda“ numato bendradarbiavimo veiksmus priimant krovinius iš užsienio valstybių atplaukiančių laivų. Pagal minėtas sutartis, UAB „Volfra-Klaipėda“ įsipareigoja atstovauti partnerio interesus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, įskaitant, bet neapsiribojant visapusiško laivų aptarnavimo, marketingo, komunikacijos paslaugų teikimą bei gaunant už tai atitinkamą atlygį. Sutartyse su užsienio partneriais yra aptariama apmokestinimo schema už UAB „Volfra-Klaipėda“ atliekamas paslaugas ir tai yra tiesioginiai atsiskaitymai tarp UAB „Volfra-Klaipėda“ ir VV.E.C. Nederland B.V. ir ESF EUROSERVICES B.V., kad linijinių laivų agentai gauna iš anksto aptartą ir sutartyse numatytą komisinį atlygį nuo krovinio vieneto bei turi pateikti užsienio partneriui visas ataskaitas už atliktas paslaugas. Bendrovės gaunamos pajamos buvo iš anksto sutartos ir numatytos sutartyse su užsienio partneriais. Nors bendrovė buvo įstojusi į LLMAA, tačiau nedalyvavo LLMAA faktinėje veikloje, nebuvo suinteresuota nutarime minimais laivų agentavimo paslaugų tarifais, todėl negalėjo jokiu būdu prisidėti prie minėtų tarifų svarstymo ir nustatymo. Prieš kreipiantis į oficialias valstybines institucijas dėl laivybos atestavimo pažymėjimo išdavimo, visais laikotarpiais buvo ir yra aktuali LLMAA rekomendacija arba nuomonė. UAB „Volfra-Klaipėda“ aktualiu laikotarpiu, t. y. 2003 m. LLMAA buvo tiesiogiai įtraukta į leidimų (atestatų, pažymėjimų) ūkio subjektams versti laivų agentavimo veikla išdavimo procesą, nes turėjo pateikti atitinkamą rekomendaciją ar nuomonę dėl ūkio subjekto, prašančio išduoti leidimą. Prie nutarimo nėra pridedami įrodymai dėl bendrovės dalyvavimo LLMAA susitikimuose, balsavimo, vienokio ar kitokio prisidėjimo prie susitariančių veiksmų, taip pat įrodymų, kad bendrovė kažkokiu būdu prižiūrėtų minimalių agentavimo paslaugų įkainių laikymąsi. Kaip nedalyvaujanti faktinėje LLMAA veikloje narė, UAB „Volfra-Klaipėda“ negalėjo išreikšti prieštaravimo LLMAA veiksmams, nes net nežinojo apie galimai susitariančius ūkio subjektų veiksmus. UAB ,Volfra-Klaipėda“ LLMAA nare buvo sąlyginai trumpą laikotarpį. Bendrovės narystė pasibaigė 2008 m. gruodžio 11 d., kai LLMAA visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta UAB „Volfra-Klaipėda“ išbraukti iš LLMAA narių sąrašo. Konkurencijos taryba, vertindama atitinkamą rinką ir jos dalyvius netinkamai bei neišsamiai nustatė UAB ,,Volfra-Klaipėda“ teikiamų paslaugų rinką bei neteisingai konstatavo faktą dėl UAB ,Volfra-Klaipėda“ teikiamų laivo agentavimo paslaugų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Nors šio konkretaus tyrimo atveju atitinkamos rinkos, ir atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimas turėjo lemiamą įtaką vertinant galimą pažeidimą. Pažymėtina, kad apibrėžiant tam tikrą rinką, atsižvelgiama į nagrinėjamą paslaugų rinką, ūkio subjektus, panašias konkurencijos sąlygas ir kitas aplinkybes. Konkurencinė erdvė, kurioje veikia ūkine veikla užsiimantys subjektai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į konkurenciją reglamentuojančias teisės normas bei į tikslus, kuriuos apibrėžia konkurencijos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos. Atsakovė nepagrįstai bendrovę įvardino kaip konkurentę atitinkamoje rinkoje ir dėl to nepagrįstai konstatavo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimą.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 86, b. l. 27-38) nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. LLMAA nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

UAB „Volfra-Klaipėda“ būdama LLMAA nare žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jai yra privaloma laikytis LLMAA įstatų, LLMAA Etikos kodekso bei kitų LLMAA valdymo organų sprendimų (įskaitant ir susijusius su minimaliais tarifais), kurie jokiais vėlesniais sprendimais nebuvo niekaip panaikinti ar atšaukti. Pareiškėja jau vien stojimo į LLMAA veiksmu išreiškė savo valią prisijungti prie draudžiamo susitarimo. Pranešime apie atliktą tyrimą UAB „Volfra-Klaipėda“ buvo įvardinta prie kiekvieno LLMAA posėdžio, kuriame ji dalyvavo. Pareiškėja buvo LLMAA narė nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., dalyvavo kai kuriuose LLMAA pasėdžiuose, kuriuose buvo svarstyti klausimai, susiję su rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų nustatymu. Taigi, dalyvaudama LLMAA posėdžiuose, pareiškėja tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas. Net ir tai, kad pareiškėja nedalyvavo kai kuriuose iš LLMAA organizuotų posėdžių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji nėra nagrinėto draudžiamo susitarimo dalyvis. Vadovaujantis ESTT praktika, galima daryti išvadą, kad asociacijos nariai, nedalyvavę susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas, yra atsakingi už draudžiamo susitarimo sudarymą visais atvejais, išskyrus, kai jie aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti įpareigotiems tokio įmonių asociacijos sprendimo ir kitiems dalyviams toks nesutikimas buvo aiškus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja kokiu nors būdu būtų išreiškusi savo nesutikimą su LLMAA priimtais sprendimais nei kai juose dalyvavo tiesiogiai, nei kai juose nedalyvavo. Be to, nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, jog ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus, ar kad neprisidėjo prie jų įgyvendinimo. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytinas nustatyto draudžiamo susitarimo dalyviu.

Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl jis turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Tyrimo medžiaga, taip pat leidžia daryti išvadą, kad LLMAA nariais galėjo tapti nevisi ūkio subjektai, teikiantys laivų agentavimo paslaugas, o tie, kurie pritaria LLMAA praktikai paslaugų tarifų atžvilgiu. Tuo tarpu ūkio subjektai, norintys gauti tik LLMAA rekomendaciją, galėjo laisvai tai padaryti netapdami šios asociacijos nariais. Nutarime buvo nustatytos abi būtinos sąlygos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Pareiškėja užsiėmė laivų agentavimo veikla, prisijungė prie LLMAA 2003 m. kovo mėn. ir dalyvavo jos veikloje iki 2008 m. gruodžio mėn. Atitinkamai 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priėmus Etikos kodeksą, jo nuostatos taip pat tapo privalomos LLMAA nariams, įskaitant ir pareiškėją. Be to, iki 2006 m. LLMAA veikloje pasiekti rezultatai ir toliau buvo palaikomi LLMAA ir jos narių Etikos kodekso ir LLMAA įstatų pagalba bei per LLMAA tarifų ir Etikos kodekso viešinimą LLMAA internetiniame tinklalapyje iki 2010-07-13 Tokiu būdu įstodama ir dalyvaudama LLMAA veikloje pareiškėja išreiškė valią prisijungti prie draudžiamo susitarimo, kurį sudarė LLMAA nariai per juos vienijančią asociaciją, nes būdamas asociacijos nariu išreiškė savo valią pritarti LLMAA sprendimams dėl minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų nustatymo, tokiu būdu parodydama tiek pačiai asociacijai, tiek kitiems jos nariams, kad sutinka koordinuoti savo elgesį atitinkamoje rinkoje pagal LLMAA sprendimus dėl minimalių tarifų. Nesant įrodymų, kad pareiškėja viešai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo, tačiau esant akivaizdiems įrodymams, kad pareiškėja buvo LLMAA nare ir dalyvavo 2005-06-10, 2005-10-13 LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstyti klausimai ir priimami sprendimai, susiję su LLMAA tarifais, pareiškėja buvo pagrįstai pripažinta prisijungusia prie draudžiamo susitarimo.

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai neįrodo, jog nutarime atitinkama rinka turėjo būti apibrėžta siauriau, t.y. kaip linijinių krovinių laivų agentavimo paslaugų rinka. Tai, kad pareiškėja užsiima tik linijinių laivų agentavimu niekaip neįrodo, kad atitinkama rinka nutarimu negalėjo būti apibrėžta kaip laivų agentavimo paslaugų rinka ir, kad ji nebuvo konkurentu ūkio subjektams, kuriems nutarimu buvo pritaikytos sankcijos. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d. prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Atitinkamos rinkos apibrėžimas yra neatsiejamas nuo konkretaus nagrinėjamo pažeidimo, todėl ir būtinybė nustatyti tikslų atitinkamos rinkos apibrėžimą gali priklausyti nuo konkretaus nagrinėjamo galimo pažeidimo. Nagrinėjant horizontalaus pobūdžio kainų fiksavimo susitarimus, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, nes toks susitarimas savaime laikomas pažeidimu. Tokių atveju nėra būtinybės galutinai ir tiksliai apibrėžti rinką. Taip pat nėra būtinybės nustatyti tikslų rinkos apibrėžimą ir kitais atvejais, kai išvados dėl konkurencijos teisės normų pažeidimo būtų vienodos, nepriklausomai nuo galimų skirtingų rinkos apibrėžimų. Šiuo atveju yra nagrinėjamas įtariamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas sudarant konkurenciją ribojantį horizontalaus pobūdžio susitarimą dėl laivų agentavimo paslaugų tarifų (kainų) nustatymo. Taigi, nagrinėjamu atveju detalios atitinkamos rinkos analizė nėra būtina atlikti, bei atitinkamą rinką apibrėžti itin tiksliai. Net ir tuo atveju, jeigu atitinkama rinka būtų nagrinėta kaip apimanti tik tam tikras laivų agentavimo rūšis (linijinis agentavimas, kruizinių laivų agentavimas ar pan.) nutarime padarytų išvadų dėl LLMAA ir jos narių sprendimų bei veiksmų, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams tai nepakeistų. Pareiškėjos prie skundo pridėtoje 2005-06-01 laivų agentavimo sutartyje nurodyta, kad ji bus „W.E.C. Nederland B.V.“ agentu ir siekdama atstovauti pastarojo interesus imasi visų įmanomų priemonių ir samdo visą tam reikalingą personalą, įskaitant užsakymų ieškojimą, laivų krovinių tvarkymą, frachto rinkliavų surinkimą, laivų krovinių mokesčių surinkimą ir pan. 2003-01-23 agentavimo sutartimi pareiškėja buvo paskirta laivų agentu ir atliko krovos darbų organizavimą, tvarkė dokumentaciją, susijusią su laivo įplaukimu ir išplaukimu į/iš uosto, bei kitus veiksmus, susijusius su laivo aprūpinimo ir aptarnavimo organizavimu Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Pareiškėjos pateiktos agentavimo sutartys įrodo, kad ji užsiėmė būtent laivų agentavimo veikla, kuri yra apibrėžta teisės aktais. Pareiškėja turėjo atestavimo pažymėjimą, suteikiantį teisę teikti laivų agentavimo paslaugas visiems laivams, įskaitant ir laivybos linijose plaukiojančius laivus („linijinius laivus“). Tai patvirtina, kad ji yra konkurentas kitiems nutarime paminėtiems ūkio subjektams. Kaip nurodyta pačiame pažymėjime ir susisiekimo ministro 1998-10-28 įsakymu Nr. 421 patvirtintose Laivybos linijų registravimo taisyklėse, pažymėjimas tik suteikia teisę pažymėjime nurodytiems laivams gauti uosto rinkliavos nuolaidą. Todėl siekiant konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas neturi įtakos, apibrėžiant atitinkamą rinką, ar nustatant konkurentus. Pareiškėja teikdama linijinių laivų agentavimo paslaugas galėjo pradėti teikti ir kito pobūdžio agentavimo paslaugas nepatirdama žymių papildomų išlaidų ar rizikos, todėl nėra pagrindo teigti, kad nutarime pateiktas atitinkamos rinkos apibrėžimas, apimantis laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste, būtų nepagrįstas, nes linijinių laivų agentavimo paslaugos ir kitos laivų agentavimo paslaugos priklauso tai pačiai rinkai, o jas teikiantys laivų agentai gali tarpusavyje konkuruoti. LLMAA minimaliuose rekomenduojamuose tarifuose nurodyta, kad linijiniams laivams taikomas tarifas yra 75 proc. bazinio tarifo. Tai patvirtina, kad LLMAA siekė koordinuoti visų ūkio subjektų laivų agentavimo paslaugų tarifų dydį, įskaitant ir linijinių laivų agentavimo paslaugų tarifų dydį, o pareiškėja buvo konkurentas kitiems laivų agentavimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams. Pareiškėjos nurodytas atlygio už agentavimo paslaugas dydis ir jo nustatymo būdas neįrodo, kad ji nebuvo konkurentas su kitais nutarimu nubaustais ūkio subjektais ar, kad ji nedalyvavo draudžiamame susitarime, nes pagal LVAT ir ESTT praktiką Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimui konstatuoti nėra būtina įrodyti susitarimo įgyvendinimo.

Pareiškėja UAB „WM H. Muller&Co” kreipėsi į teismą su skundu (t. 31, b. l. 77–89), prašydama panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pareiškėjai Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SEVS 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 106 500 Lt dydžio baudą (rezoliucinės dalies 3 punktas) ir kitus skundžiamajame nutarime (rezoliucinės dalies 1, 2, 4 punktai) nustatytus įpareigojimus pareiškėjai.

Pareiškėja teigia, kad jos veiksmams vertinti negali būti taikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, nes atsakovė, kuriai priklauso įrodinėjimo našta, neįrodė susitarimo egzistavimo fakto. Pareiškėja negali būti laikoma dalyvavusia draudžiamame susitarime, nes nebuvo nei draudžiamo susitarimo su kitais ūkio subjektais, nei asociacijos sprendimo dalyvė. Pareiškėjos vaidmuo, nors ji ir yra LLMAA nare, nagrinėjamoje rinkoje yra mažareikšmis, kadangi pagrindinė jos vykdoma veikla yra krovinių ekspedijavimas. Konkurencijos taryba neįsigilino į bylą ir skundžiamą nutarimą priėmė skubotai. Klaidingai apibrėžė atitinkamą rinką savo nuožiūra, netirdama faktinės situacijos bei neatsižvelgdama į ES institucijų praktiką, o iš esmės visus LLMAA narius priskyrė prie ūkio subjektų, veikiančių atitinkamoje laivų agentavimo paslaugų teikimo Klaipėdos jūrų uoste rinkoje.

LLMAA buvo patvirtinusi tik rekomendaciją dėl agentavimo tarifų, o nebuvo priėmusi sprendimo dėl konkrečių agentavimo tarifų taikymo. Pareiškėjos pareiga būti susipažinusiai su visais asociacijos sprendimais ir elgesio standartais bei su jais sutikti nėra absoliuti. Atsakovė nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėja ir kiti LLMAA nariai išreiškė bendrą valią imperatyviai taikyti vienodus tarifus už teikiamas agentavimo paslaugas ir privalomai jų laikytis savo ūkinėje veikloje. Pareiškėja, nustatydama paslaugų įkainius, vadovavosi savo vidiniais kriterijais, kaštų struktūra. Ji paslaugų kainas kiekvieną kartą derindavo su klientais ir paslaugų kainų lygis priklauso nuo įvairiausių veiksnių, rizikos faktorių ir t.t. LLMAA tarifai buvo rekomendaciniai, kuriais pareiškėja nesivadovavo, savarankiškai priiminėjo sprendimus, todėl susitarimo fakto, vadovaujantis ES institucijų praktika analogiškose bylose, nebuvo.

Pareiškėjos narystė LLMAA nuo 1998 m. tebuvo reguliacinis formalumas, kuriam ji turėjo atitikti. Pareiškėja savarankiškai teikti agentavimo paslaugas Klaipėdos uoste pradėjo ne nuo įkūrimo, bet kai gavo Susisiekimo ministerijos atestacijos pažymėjimą, t. y. nuo 1997 liepos – rugpjūčio mėn. LLMAA sprendimai nėra ir jos narių sprendimai, o dažnai jiems net nežinomi. Konkurencijos taryba neįrodė, kad pareiškėja laikėsi LLMAA rekomendacijos dėl agentavimo tarifų, todėl neįrodė, jog LLMAA rekomendacija dėl agentavimo tarifų gali būti laikoma jos dalyvavimu susitarime Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

Konkurencijos tarybos pateikti duomenys, apie kai kurių ūkio subjektų retais atvejais taikomų tarifų „sutapimą ar „atitikimą“ LLMAA rekomenduojamiems tarifams atskirais atvejais, negali būti laikomi nekeliančiais abejonių ir tiksliais bei nuosekliais įrodymais, kurie pagrįstų, kad ji ir kiti ūkio subjektai dalyvavo pažeidime. Pareiškėjos vertinimu, kad per 13 metų kelis kartus sutapo jos taikomi laivų agentavimo tarifai su LLMAA tarifais, nepatvirtina, jog ji tokių tarifų laikėsi. Pareiškėja teigia, kad ji savarankiškai priiminėjo sprendimus, turėjo savarankišką tarifų nustatymo metodiką ir taikė mažesnius, nei LLMAA rekomenduojamus, tarifus.

Pareiškėjai negali būti taikoma atsakomybė už tariamą pažeidimą dar ir dėl to, kad nuo minėtų veiksmų atlikimo yra suėję senaties terminai, o Konkurencijos tarybos tariamo pažeidimo trukmės skaičiavimas yra neteisėtas, kadangi neatitinka susiformavusios ES institucijų praktikos ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjos ir kitų ūkio subjektų veiksmų nebuvo nustatyta penkerius metus nuo 2006-04-25 iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl atsakovės išvada dėl tariamo pažeidimo tęstinumo yra neteisinga. Konkurencijos taryba Nutarime pažeidimu laiko ne rekomenduojamų agentavimo tarifų skelbimą internete, tačiau tariamą bendrą ūkio subjektų valią, kuri pasireiškė svarstymais LLMAA susitikimų metu. Tai, kad rekomenduojami tarifai buvo skelbiami LLMAA interneto svetainėje iki 2011 m. rugpjūčio mėn. nėra reikšminga. Pagrindinė tariamo pažeidimo tęstinumą paneigianti aplinkybė yra jokių pareiškėjos veiksmų nebuvimas laikotarpiu nuo 2006-04-25 iki 2011 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėja vėliausiai galėjo būti patraukta atsakomybėn 2009-04-25. Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo 2010-05-06, t. y. jau suėjus nustatytam senaties terminui.

Konkurencijos taryba nepagrįstai konstatavo tariamo draudžiamo susitarimo poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai sugriežtino pareiškėjos atsakomybę. Konkurencijos taryba suklydo įžvelgusi poveikį prekybai tarp valstybių narių ir nepagrįstai rėmėsi Europos Sąjungos institucijų praktika, nes nacionalinės Vokietijos, Nyderlandų, Italijos rinkos negali būti lyginamos su Lietuvos Respublikos nacionaline rinka nei rinkos dydžiu, nei lokacija, nei rinkos dalyvių skaičiumi, nei kitais požiūriais. Vertinant ES lygmeniu, Lietuvos rinka yra santykinai maža. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos jūrų uostas savo svarba negali būti prilyginamas kitiems Šiaurės Baltijos ar Europos uostams. Pareiškėja ir kiti ūkio subjektai savo veiksmais negalėjo daryti poveikio prekybai ES, nes Klaipėdos uostas nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas, ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies.

Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba neteisingai jai apskaičiavo baudą nuo bendrųjų jos pajamų, o turėjo skaičiuoti tik nuo su tariamu pažeidimu susijusių pajamų, kadangi laivų agentavimo paslaugų teikimas nebuvo pagrindinė jos veiklos sritis.Konkurencijos taryba, skirdama baudą, ignoravo pareiškėjos pasyvų vaidmenį, pažeidė protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Pareiškėjos finansinėse ataskaitose pajamos už „agentinę veiklą“ apima ir pajamas iš agentavimo kituose uostuose, ne tik Klaipėdos uoste, bet ir Kaliningrado, Roterdamo, Vokietijos uostuose. Be to, pajamas už „agentinę veiklą“ sudaro ir komisiniai už laivų frachtavimą, tarpininkavimą perkant/parduodant laivus ir pan., nes pareiškėja teikia visas su prekių transportavimu susijusias paslaugas. Pareiškėja taip pat veikia kaip tarpininkė ir bendrosios jos pajamos neatspindi pareiškėjos pajėgumų rinkoje, todėl Konkurencijos taryba privalėjo į tai atsižvelgti, skirdama pinigines sankcijas, tačiau neatsižvelgė. Be to, Konkurencijos taryba nukrypo ir nuo savo formuojamos praktikos dėl baudų skyrimo.

Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjai baudą, turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. taikyti Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d. nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų. Konkurencijos taryba neišreiškė neigiamos pozicijos dėl 1998 m. sprendimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, o tai sudarė prielaidas ūkio subjektams pagrįstai manyti, kad rekomenduojamiems minimaliems agentavimo paslaugų tarifams Konkurencijos taryba neprieštarauja. Pačios Konkurencijos tarybos elgesys suklaidino ūkio subjektus dėl jų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams. Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į šią pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atitinkamai sumažinti skirtą sankciją. Tai, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, jog agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiksmai riboja konkurenciją rinkoje, negali būti pagrindas bausti ūkio subjektus, nes bet kokie teisės neaiškumai privalo būti aiškinami ne valstybės, o privačių asmenų naudai (in dubio pro reo). Konkurencijos taryba, bausdama ūkio subjektus dėl to, kad pačios Konkurencijos tarybos nuomonė dėl seniai žinomų faktų pasikeitė, nesikeičiant teisiniam atitinkamų santykių reglamentavimui, pažeistų pagrįstų ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 32, b. l. 35–58)jį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Konkurencijos tarybos nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai aprašyta ir pagrįsta, kodėl LLMAA sprendimas turėjo privalomąjį pobūdį. Egzistavo abi atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalingos sąlygos, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų ir kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai sudarydami susitarimą siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtų normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste.

Pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 1999 m. iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Pareiškėja, dalyvaudama LLMAA veikloje, susijusioje su Tarifų nustatymu, tiesiogiai išreiškė savo valią ir sutikimą elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo nesutikimą su asociacijoje priimtais sprendimais. Nedalyvavimas priimant sprendimą, kuris vėliau buvo pripažintas pažeidžiančiu konkurencijos taisykles, neleidžia teigti, kad ūkio subjektas nežinojo apie jam nedalyvaujant priimtus sprendimus.

Atsakovės vertinimu, draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, viešas Tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve.

Pareiškėja KLAKEĮA nare vėliausiai buvo nuo 1998-05-08 iki 1999-07-01, o LLMAA nare buvo nuo 1999 m. liepos mėnesio ir dalyvavo ne viename posėdyje nuo 1998 m., kuriuose buvo priimami sprendimai, susiję su tarifų nustatymu, tarifai buvo viešai skelbiami, o Etikos kodeksas tiesiogiai įtvirtino pareigą netaikyti mažesnių nei LLMAA rekomenduojamų tarifų, už šios pareigos nesilaikymą buvo nustatytos sankcijos. Pareiškėja, būdama LLMAA nare bei žinodama atitinkamas Etikos kodekso nuostatas, turėjo visas galimybes išreikšti savo nesutikimą su atitinkamais LLMAA sprendimais, tačiau jokių prieštaravimų neišreiškė, pritardama LLMAA sprendimams ir išreikšdama savo sutikimą jų laikytis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytina nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, norint gauti šios asociacijos rekomendaciją, kuri buvo būtina norint gauti licenciją, suteikiančią teisę teikti laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos jūrų uoste. Net ir pasyvus elgesys nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, o rodo, kad ji sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tokio pobūdžio susitarimas dėl minimalių paslaugų kainų nustatymo yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą, todėl LLMAA tariamų rekomendacijų privalomumo vertinimas nepriklauso nuo to, ar tokios rekomendacijos buvo laikomasi praktikoje. Atsakovė teigia, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimo yra teisėtos ir pagrįstos.

Pareiškėja teikė laivų agentavimo paslaugas atitinkamoje rinkoje, taigi, konkuravo su kitais atitinkamoje rinkoje veikiančiais analogiškas paslaugas teikiančiais ūkio subjektais, nepriklausomai nuo konkrečios šių paslaugų apimties ar pajamų iš laivų agentavimo veiklos dalies bendrosiose jo pajamose, todėl laikytina konkuruojančia atitinkamoje rinkoje.

Atsakovė, vertindama poveikį prekybai tarp valstybių narių, pažymėjo, kad reikšmingas yra ne kiekvieno susitarime dalyvaujančio ūkio subjekto poveikis prekybai, o bendras visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų veiksmų poveikis. Laivų agentavimo paslauga  pagal savo pobūdį yra reikšminga tarptautinio transportavimo paslaugas jūra teikiantiems ūkio subjektams. Nei jeigu kiti ES jūrų uostai būtų didesni ir svarbesni, tai nepaneigia nei Klaipėdos jūrų uosto svarbos tarpvalstybinei prekybai, nei galimo poveikio tarp valstybių narių. Šiuo atveju vertinamas Klaipėdos jūrų uostas, kurio svarba yra pripažinta dėl jo geografinės padėties ir pobūdžio. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 procentų į Klaipėdos jūrų uostą atvykstančių laivų, todėl jų teikiamų paslaugų apimtys vertintinos kaip reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokių paslaugų kontekste. Be to, laivų agentavimo paslaugos išimtinai skirtos į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiantiems laivams aptarnauti. Pareiškėja nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galėjo būti.

Atsakovė dėl baudos dydžio pagrįstumo paaiškino, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija nustatė baudų skaičiavimą, atsižvelgiant įbendrąsias pajamas, todėl ji pagrįstai pareiškėjai baudą skaičiavo nuo jos bendrųjų metinių pajamų. Atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai, vadovavosi galiojančiomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir Baudų nustatymo taisyklėmis, kuriose nebuvo nuostatų, įtvirtinančių, kaip turėtų būti skaičiuojamos baudos, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Pažymėjo, kad baudos skyrimą reglamentavę teisės aktai nenustatė, kad skirtina bauda negali viršyti pajamų, gautų iš veiklos, susijusios su pažeidimu. Teisės aktuose buvo nustatyta tik maksimali galima skirti bauda – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. riešingai, nei teigia pareiškėja, iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, ar baudos nereikėtų dar padidinti. Nebuvo nustatyti draudžiamo susitarimo iniciatoriai, todėl pareiškėjos veiksmai ar elgesys nesudarė pagrindo Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad egzistuoja kokios nors aplinkybės, kurios galėtų lemti skirtinos baudos mažinimą. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog susitarimas nebuvonulemtas jokių teisės aktų reikalavimų, o buvo ūkio subjektų valios elgtis rinkoje tam tikru suderintu būdu išraiška. Konkurencijos taryba informavo KLAKEĮA, kad tarifų nustatymas nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo reikalavimais. Atsakovė konstatavo, kad

Pareiškėja Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies: 1) 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėja yra pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. reikalavimus; 2) 2 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėja yra įpareigojama nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str. 1 d. pažeidžiančius veiksmus; 3) 3.33 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta bauda už inkriminuojamą pažeidimą; 4) 4 punktą, kuriuo pareiškėja yra įpareigota pranešti apie inkriminuojamo pažeidimo nutraukimą ir baudos sumokėjimą Konkurencijos tarnybai. Skunde ir patikslintame skunde (t. 45, b. l. 1-64, t. 46, b. l. 1-69) nurodė, kad nesutinka su nutarime pateikiamomis išvadomis. Tyrimo metu surinkti duomenys pakankamai aiškiai rodo, kad pripažįsta esmines Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios siejamos su laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m. bei dėl šių aplinkybių nesiginčija. Tačiau absoliučiai nesutinka su tuo, kad inkriminuojamas susitarimas ir, atitinkamai, nutarime konstatuotas pažeidimas galėjo tęstis po 2006 m. Tai siejama su 2005-2006 m. vykusiais esminiais pokyčiais LLMAA veikloje, dėl kurių ji nebegalėjo daryti tokios didelės įtakos, reikalauti laikytis rekomenduojamų laivų agentavimo paslaugų tarifų ar taikyti sankcijas savo nariams. Kaip esminius pokyčius pareiškėja nurodė tai, kad susisiekimo ministrui priėmus 2005-10-04 įsakymą Nr. 3-434, LLMAA neteko anksčiau turėtos įtakos laivų agentų atestatų išdavimo procese t. y. norint gauti laivo agento atestatą nebereikėjo gauti LLMAA rekomendacijos. Praėjus keliems mėnesiams po reformos pasikeitė daugiau, nei pusė LLMAA valdymo organų narių, kurie dalyvavo priimant su LLMAA rekomenduojamai tarifais siejamus sprendimus, nauja vadovybė naujame teisinių ir ekonominių aplinkybių kontekste keitė LLMAA veiklos prioritetus, todėl LLMAA rekomenduojami tarifai paskutinį kartą LLMAA apskritai buvo svarstomi 2006-04-25. LLMAA praradus galimybę užtikrinti LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas LLMAA rekomenduojamų tarifų privalomumas tų pačių LLMAA narių faktiniais veiksmais vėliausiai 2006 m. pabaigoje buvo pakeistas nauju susitarimu – nebesilaikyti šių tarifų ir kainas nustatyti savo nuožiūra. Apie tokio „naujo susitarimo“ sudarymą leidžia spręsti tiesioginiai įrodymai. Konkrečiai, LLMAA atliko išsamią analizę, kurioje buvo palyginti 18 LLMAA narių faktiškai taikyti tarifai su LLMAA rekomenduojamais tarifais. Šios analizės rezultatai parodė, kad net 87,92% atvejų buvo linkę taikyti LLMAA rekomendacijos neatitinkančius tarifus bei 68,65% atvejų – mažesnius, nei rekomenduojamus tarifus. Tokių duomenų kontekste galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad rinkoje objektyviai negalėjo būti nei vieno rinkos dalyvio, kuris teikdamas pasiūlymą dėl laivų agentavimo paslaugų teikimo galėtų tikėti, kad konkurentas laikysis 1998 m. nustatyto LLMAA rekomenduojamo minimalaus kainos lygio. LLMAA tarifų rekomendacijos nesilaikymas buvo tokio didelio masto ir truko tokį ilgą laikotarpį, kad bet kuriam rinkos dalyviui buvo arba turėjo būti pakankamai aišku, kad LLMAA rekomenduojami tarifai tų pačių LLMAA narių de facto yra pripažinti netekusiais galios. Konkurencijos teisėje laikomasi esminio principo, kad „susitarimą“ galima pripažinti tuomet, jeigu yra pasiekiama šalių suderinta valia elgtis rinkoje tam tikru būdu. Savo ruožtu, susitarimo formai nėra keliami jokie reikalavimai. Tai  reiškia, kad susitarimas gali būti sudaromas viena forma, tačiau pakeistas arba panaikinamas visiškai kita forma – svarbiausia, kad susitarimo šalys suderintų savo valią elgtis rinkoje kitokiu būdu arba nustoti derinti savo veiksmus. Galimybę susitarimui pasibaigti de facto netiesiogiai pripažįsta ir Europos Komisija. Rašytiniais dokumentais užfiksuotas LLMAA narių susitarimas dėl rekomenduojamų tarifų taikymo faktiniais tų pačių LLMAA narių veiksmais buvo pakeistas nauju susitarimu – šių tarifų atsisakyti visiškai atitinka Europos Komisijos poziciją. Jeigu teismas atsisakytų pripažinti, kad LLMAA rašytinių sprendimų pakeitimas faktiniais veiksmais yra įmanomas – teismas turėtų taikyti giminingą institutą, kuris pakankamai gerai išplėtotas ES konkurencijos teisėje – „atsiribojimą“ nuo inkriminuojamo pažeidimo. ES konkurencijos teisės taikymo praktika leidžia daryti išvadą, kad tokiam atsiribojimui pakanka fakto, kad kiti susitarimo dalyviai būtų pakankamai aiškiai informuoti apie ketinimą nesilaikyti konkurenciją ribojančio susitarimo. Kiekvienas LLMAA narys savo faktiniais veiksmais leido vienas kitam pakankamai aiškiai suprasti, kad jie nesilaiko ir ateityje nesilaikys LLMAA rekomendacijos. Atitinkamai, tokia praktika galėtų būti vertinama, kaip visų susitarimo atsiribojimas nuo inkriminuojamo susitarimo ir tokio susitarimo faktinis pasibaigimas. Inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. prieštarauja ne tik faktiniam LLMAA narių elgesiui, tačiau ir fundamentaliems ekonomikos teorijos dėsniams. Ekonomikos teorija teigia, kad karteliniai susitarimai gali būti sudaromi tik tuomet, kai įėjimo į rinką arba plėtros rinkoje barjerai yra pakankamai aukšti: nėra jokios logikos tartis palaikyti dirbtinai aukštą kainų lygį, jeigu į rinką gali lengvai įeiti nauji rinkos dalyviai ir konkurencingomis kainomis perimti visus kartelio dalyvių klientus. Skundžiamajame nutarime nagrinėjama situacija yra visiškai priešinga šiam dėsniui. Nuo 2006 m. laivų agentavimo rinka yra pakankamai atvira, todėl šioje rinkoje veiklą norintys pradėti ūkio subjektai gali labai nesudėtingai tai padaryti – iš esmės tam pakanka, kad asmuo turėtų aukštąjį išsilavinimą, telefoną ir kompiuterį. Savo ruožtu, nuo 2006 m. LLMAA nepriklausančių rinkos dalyvių reikšmingai pradėjo daugėti. Tokiame kontekste LLMAA nariai negalėjo palaikyti dirbtinai aukšto kainų lygio, kadangi tokiu atveju visus jų klientus būtų perėmę LLMAA nepriklausantys rinkos dalyviai. Ekonomikos teorija taip pat teigia, kad jeigu kartelinius susitarimus visgi pasiseka sudaryti – esminė jų tolesnio egzistavimo prielaida – kartelio galimybė išaiškinti nukrypimus nuo pažeidimo ir griežtai nubausti pažeidėjus. Šiuo atžvilgiu esminis momentas yra tas, kad 2005-10-04 LLMAA netekus esminės reikšmės laivų agentų atestatų išdavimo procese ir pačiai LLMAA tapus suinteresuotai išsaugoti, o ne šalinti savo narius – Etikos kodekse numatytų sankcijų taikymas praktiškai tapo neįmanomas, o jeigu tokios sankcijos ir būtų pritaikytos – sunkiausią sankciją  gavęs rinkos dalyvis absoliučiai nesijaustų nukentėjęs. Akivaizdu, kad tokia „sankcijų“ sistema negalėjo atgrasyti LLMAA narių nuo LLMAA rekomenduojamų tarifų nesilaikymo. Skundžiamajame nutarime yra spekuliuojama faktais ir įrodymais, siekiant įrodyti inkriminuojamo susitarimo egzistavimą po 2006 m. Nėra jokių įrodymų, kad inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kada susirinko Drausminis komitetas ir formaliai panaikino aktualumo neturinčius LLMAA rekomenduojamus tarifus, su jais siejamą Etikos kodekso nuostatą ir paragino visus LLMAA narius konkuruoti savarankiškai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Nepaisant to, ar Drausminis komitetas, kuris savo sudėtimi atitinka LLMAA valdybą, priimdamas šį sprendimą laikėsi sprendimų priėmimo tvarkos – toks sprendimas faktiškai panaikino beveik visus įrodymus, su kuriais siejamas inkriminuojamo susitarimo egzistavimas po 2006 m. Konstatavus, kad pažeidimas baigėsi vėliausiai 2006 m. pabaigoje, teismas turėtų pripažinti nutarimo pagrindu skirtas sankcijas neteisėtomis, kadangi jos yra taikytos praleidus 3 metų senaties terminą.

Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 48, b. l. 1-29) nurodė, nurodė, kad atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad LLMAA priimtu sprendimu buvo siekiama koordinuoti asociacijai priklausančių laivų agentavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų elgesį ir riboti konkurenciją tarp šių ūkio subjektų. Atsakovė teigia, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo pirmoji atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį taikyti reikalinga sąlyga, t. y. LLMAA ir jos narių susitarimas elgtis bendrai sutartu būdu savo veikloje laikantis nustatytų minimalių laivų agentavimo paslaugų tarifų, bei antroji būtina sąlyga, kad susitarimo objektas yra tiesioginis ar netiesioginis laivų agentavimo paslaugų kainų nustatymas. Pažymėjo, kad ne viename LLMAA posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laivų agentavimo paslaugos minimalių tarifų.  Susitarimo objektas buvo būtent laivų agentavimo paslaugų kainų (minimalių) nustatymas, kuriuo buvo siekiama koordinuoti narių veiksmus ir palaikyti aukštesnį nei būtų normalios konkurencijos sąlygomis kainų lygį. Skundžiamo nutarimo 4, 8 dalyse išsamiai įvertinta, kad LLMAA sprendimas turėjo ne rekomendacinį, o privalomąjį pobūdį. Nustatyti tarifai iš esmės iškreipė  konkurencijos sąlygas ne tik tarp LLMAA narių, bet ir visoje Klaipėdos jūrų uosto laivų agentavimo paslaugų rinkoje. Sudarydami susitarimą laivų agentavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai siekė nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas ir dirbtinai palaikyti aukštesnį nei būtina normaliomis konkurencijos sąlygomis kainų lygį Klaipėdos jūrų uoste. Draudžiamo susitarimo egzistavimą patvirtina ne tik KLAKEĮA bei LLMAA posėdžių protokoluose įtvirtintos aplinkybės, bet ir Etikos kodeksas, įtvirtinęs pareigą laikytis LLMAA priimtų rekomenduojamų tarifų, taip pat viešas tarifų skelbimas LLMAA interneto tinklapyje. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, kad pareiškėja išreiškė valią elgtis rinkoje pagal LLMAA rekomendacijas, todėl laikytinas nustatyto draudžiamo susitarimo dalyviu. Narystė KLAKEĮA ar LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai, ypač susiję su jos narių vykdomos ūkinės veiklos sąlygomis. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad narystė LLMAA buvo tik formalumas dėl galiojusio teisinio reguliavimo, tačiau įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Narystė LLMAA nebuvo privaloma, todėl kiekvienas laivų agentavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas galėjo savarankiškai nuspręsti, ar LLMAA vykdoma veikla atitinka jo veiklos tikslus, todėl turėjo įvertinti, kokie yra šios asociacijos veiklos principai, tikslai. Pareiškėja neprivalėjo būti asociacijos nare tam, kad galėtų teikti laivų agentavimo paslaugas. Pareiškėja pagrįstai pripažinta Konkurencijos tarybos nustatyto draudžiamo susitarimo dalyve, nes aktyviai dalyvavo LLMAA veikloje. Kita vertus, net ir pasyvus elgesys jokiu būdu nereiškia nedalyvavimo draudžiamame susitarime, priešingai – tai rodo, kad pareiškėja tyliai sutiko su priimtais sprendimais ir išreiškė savo valią jų laikytis ir elgtis rinkoje pagal suderintą elgesio modelį. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad draudžiamas susitarimas būtų panaikintas formaliu LLMAA sprendimu. Draudžiamas susitarimas galiojo ir po 2006 m., kurio pagrindinis tikslas buvo fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Susitarimo egzistavimo faktą ir objektą patvirtina tokie faktai kaip LLMAA Etikos kodekso 2.4.4.6. punkto galiojimas nuo 2003 m. iki 2011 m., LLMAA įstatuose numatyta pareiga laikytis Etikos kodekso, LLMAA tarifų ir Etikos kodekso talpinimas internetiniame tinklalapyje iki 2010-07-13, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, nukreiptas į ateitį, numatantis pareigą LLMAA nariams ateityje laikytis LLMAA tarifų, kad būtų palaikomas dėl LLMAA veiksmų susiformavęs kainų lygis rinkoje.

Iš byloje surinktų faktinių duomenų, LLMAA dokumentų ir sprendimų visumos galima nustatyti, kad LLMAA neabejotinai buvo numačiusi pareigą savo nariams laikytis tarifų ir šią pareigą dar kartą patvirtino 2006-04-25 čia pat formuluodama ateities tikslą – siekti, kad būtų vadovaujamasi LLMAA tarifų lentele, o ne priešingai – panaikinti tarifus, nurodyti LLMAA nariams, kad LLMAA nebenustatinės tarifų ar pan. Tai, kad kurį laiką nebuvo LLMAA nariams taikomos drausminės procedūros dėl to, kad šie taikė žemesnius tarifus nei LLMAA tarifai, nereiškia, kad Etikos kodekso 2.4.4.6. p. nuostata, patvirtinta Visuotiniame LLMAA susirinkime tiesiog nustojo galioti. Tai, kad po 2006 m. LLMAA tarifai nebuvo aktyviai svarstomi LLMAA valdymo organuose ir, kad Drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiškia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo šalių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Pati LLMAA 2006-04-25 susirinkime pripažino, kad yra ,,susiklosčiusi kainų rinka”, todėl galima sakyti, kad ilgainiui LLMAA aktyvi veikla dėl tarifų sumažėjo, nes dėl ilgalaikio bendradarbiavimo, susitarimo įgyvendinimui nebereikėjo imtis jokių aktyvių priemonių, ypač kai pats susitarimas nustatyti ir laikytis minimalių laivų agentavimo tarifų buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas 2003 m. LLMAA visuotiniame narių susirinkime priimtame Etikos kodekse, o patys tarifai buvo skelbiami LLMAA interneto tinklalapyje iki 2010 m. liepos mėn.  Visuma įvairių faktinių aplinkybių įrodo, kad LLMAA nustatė tarifus ir įpareigojo savo narius jų laikytis, o į LLMAA įstojantys ūkio subjektai turėjo tai žinoti ir įvertinti. Jeigu ūkio subjektai, žinodami LLMAA veiklą, vis dėlto nusprendė, kad ji atitinka jų pačių tikslus ir įstojo į asociaciją ar neišstojo iš jos, reiškia, kad jie pritarė LLMAA tikslams ir vykdomai veiklai, t. y. prisijungė prie draudžiamo susitarimo. LLMAA nariai, net neturėdami nei tiesioginės, nei numanomos „pareigos“ tapti LLMAA nariais, ypač atidžiai turėjo įvertinti savo narystės LLMAA tikslingumą be kita ko atsižvelgdami į itin aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą LLMAA poziciją dėl jos narių taikytinų laivų agentavimo tarifų. Pareiškėja sutapatina „viešą ir vienareikšmišką“ atsiribojimą nuo draudžiamos susitarimo su LLMAA narių draudžiamo susitarimo neįgyvendinimu. Pareiškėja bando įrodinėti, kad visi LLMAA nariai „viešai“ atsiribojo nuo inkriminuojamo susitarimo vėliausiai 2006 m. pabaigoje. Tokia pozicija yra atmestina kaip nepagrįsta, nes vadovaujantis elementaria logika, ūkio subjekto susitarimo neįgyvendinimo veiksmas nėra jo „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo paties susitarimo. Tai, kad konkretus ūkio subjektas nesilaikė LLMAA tarifo dar nereiškia, kad apie tai sužinojo kiti susitarimo dalyviai ir kad jie aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad šis ūkio subjektas nesilaikys LLMAA tarifų ir ateityje. Todėl visi LLMAA nariai galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis konkretus ūkio subjektas laikosi ir laikysis LLMAA tarifų ateityje. Jeigu LLMAA ar jos nariai iš tikrųjų būtų siekę pasitraukti iš konkurenciją ribojančio susitarimo turėjo tai tinkamai komunikuoti kitiems susitarimo dalyviams, kad jei neketina laikytis LLMAA tarifų, pavyzdžiui, tai padarę raštu, kad vėliau turėtų to įrodymus. Pagal ESTT praktiką „viešas ir vienareikšmiškas“ atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo suprantamas siaurai (griežtai), t. y. taikomas labai išimtiniais atvejais. Buvo įrodyta, kad LLMAA nariai, stodami į asociaciją įsipareigojo laikytis LLMAA tarifų, kas reiškia, kad LLMAA ir jos nariai sudarė draudžiamą susitarimą. Todėl nenorėdami būti pripažintais sudariusiais draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, LLMAA nariai turėjo Konkurencijos tarybai pateikti įrodymus, kad bent po 2006 m. jie dalyvavo LLMAA veikloje neturėdami antikonkurencinių ketinimų ir įrodyti, kad patvirtino savo konkurentams, jog dalyvauja LLMAA veikloje, turėdami kitokių tikslų nei kiti LLMAA nariai. Tačiau tokių įrodymų nei vienas ūkio subjektas nepateikė.

Pareiškėjos argumentas, kad LLMAA tarifai buvo  rekomendaciniai, o ne privalomi atmestinas. Ūkio subjektų asociacijos sprendimas iš esmės apima bet kokias asociacijos taisykles, sprendimus, kurie yra privalomi ar rekomendaciniai jos nariams, elgesio kodeksus ir bet ką, kas atspindi asociacijos siekį koordinuoti jos narių elgesį pagal jos įstatus. LLMAA veiksmai svarstant klausimus, susijusius su rekomenduojamais minimaliais laivų agentavimo tarifais akivaizdžiai įrodo ne tik tai, kad LLMAA siekė koordinuoti savo narių veiksmus, kad būtų palaikomas bendras aukštesnis laivų agentavimo paslaugų kainų lygis, bet ir tai, kad tie tarifai buvo privalomi visiems LLMAA nariams ir tokio privalomumo siekė LLMAA. LLMAA įstatai ir Etikos kodeksas laikytini pagrindiniai LLMAA veiklos dokumentai, kuriais asociacija ir jos nariai vadovaujasi kasdienėje veikloje. Be to, šie LLMAA dokumentai buvo priimti LLMAA visuotiniame narių susirinkime ir jie nebuvo panaikinti, todėl teigti, kad šių dokumentų kai kurios nuostatos negalioja, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, informacija apie rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifų dydžius bei Etikos kodeksas, kuriame aiškiai nurodytos sankcijos už LLMAA tarifų nesilaikymą buvo talpinami LLMAA internetiniame tinklalapyje bent iki 2010-07-13. Tai įrodo ne tik tai, kad LLMAA ir po 2006 m. turėjo tikslą koordinuoti savo narių veiklą dėl tarifų laikymosi, bet ir tai, kad tarifai turėjo ne rekomendacinį, o privalomą pobūdį.

Nors 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas buvo priimtas su tikslu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tai neatleidžia LLMAA ir jos narių nuo būtinybės tokio pažeidimo, kuris pasireškia bendru visų narių ir LLMAA susitarimu nustatyti minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, nutraukimą atlikti tinkamai, t. y. taip, kad visiems būtų vienareikšmiškai aišku, kad nebėra bendros valios tartis dėl tarifų ir tokiu būdu koordinuoti savo sprendimus dėl vykdomos ūkinės veiklos. Jeigu LLMAA būtų siekusi iš tikrųjų nutraukti draudžiamą susitarimą, tai ji būtų tai padariusi pagal LLMAA įstatų ir Etikos kodekso reikalavimus, t.y. tokiu būdu, kad visi LLMAA nariai žinotų apie tokį LLMAA sprendimą ir laikytų šį sprendimą teisėtu ir privalomu vadovautis. Jeigu pareiškėja būtų iš tikrųjų siekusi nedalyvauti draudžiamame susitarime, ji būtų aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškusi visiems LLMAA nariams, kad ji neketina laikytis Etikos kodekso ir kitų LLMAA sprendimų pagal kuriuos yra privaloma laikytis LLMAA tarifų ir nedalyvauja jokioje LLMAA veikloje susijusioje su laivų agentavimo kainų nustatymu. Taigi akivaizdu, kad 2010-07-02 Drausminio komiteto sprendimas nebuvo žinomas daugeliui LLMAA narių, todėl negalima laikyti, kad draudžiamas susitarimas, kuriame dalyvavo LLMAA, buvo nutrauktas 2010-07-02, tačiau jis truko bent iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.

Įrodinėdama, kad draudžiamas susitarimas tarp LLMAA narių egzistavo ir po 2006 m., Konkurencijos taryba vadovavosi ESTT ir LVAT praktikoje suformuotomis taisyklėmis, kad pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės (paslaugos) kainos nustatymą (fiksavimą). Šie pažeidimo sudėties elementai buvo nustatyti LLMAA sprendimuose ir veikloje iki 2006 m. ir nepertraukiamai tęsėsi po 2006 m. Šis įpareigojimas nepertraukiamai galiojo iki pat Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pabaigos 2011 m., o LLMAA tarifai buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje iki pat 2010-07-13. Be to, 2006-04-25 LLMAA sprendimas, kad jos nariai ir toliau laikytųsi tarifų, buvo nukreiptas į ateitį ir už šio įpareigojimo nesilaikymą numatyta sankcija. Tokie dokumentiniai įrodymai yra neginčijami ir tiesiogiai įrodo, kad ir po 2006 m. buvo sudarytas draudžiamas susitarimas per LLMAA sprendimus fiksuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Šių neginčijamų įrodymų pareiškėja nepaneigė, todėl įrodinėjimo našta (t. y. įrodyti, kad draudžiamo susitarimo nebuvo ar, kad LLMAA ar jos nariai aiškiai ir vienareikšmiškai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo) perėjo pareiškėjai ir jos nariams. Vien tik abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie egzistavusią „viešą paslaptį“, kad niekas nesilaiko tarifų, ar „viešą paslaptį“, kad LLMAA sprendimų neprivalu laikytis ir pan., yra nepakankami.

Pagal ESTT praktiką konkurencijos teisės pažeidimas dirbtinai neskaidomas, kai jis turi vieną bendrą tikslą. Skirtingais laikotarpiais sudaryti susitarimai gali būti sujungti į vieną susitarimą, jeigu yra nustatoma, kad jis turi vieną tikslą. LLMAA ir jos narių sudarytas susitarimas dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo yra vientisas, turintis vieną aiškų tikslą, nepasikeitusį per visus 13 metų – reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas, susitarimas, sudarantis vieną tęstinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Natūralu, kad per tokį ilgą – 13 metų – trukusį kartelio egzistavimo laikotarpį keitėsi kai kurie faktai LLMAA veikloje, bet esmė vis tiek išliko ta pati: per visą kartelio egzistavimo laikotarpį (1998-2011 m.) buvo LLMAA įpareigojimas laikytis rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų, kurie buvo skirti reguliuoti laivų agentavimo paslaugų kainas. Be to, visus draudžiamo susitarimo dalyvius, jų valią dalyvauti draudžiamame susitarime laike apjungė narystė LLMAA, privalomumas laikytis jos įstatuose ir Etikos kodekse įtvirtintų įpareigojimų. Todėl bandymas skaidyti šį draudžiamą susitarimą į atskirus laikotarpius būtų dirbtinis ir akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi bet kuriuo atveju visą laikotarpį nuo 1998 m. iki 2011 m. LLMAA ir jos nariai turėjo vieną ir tą patį ekonominį tikslą – nustatyti minimalius laivų agentavimo paslaugų tarifus, o suskaidymas sudarytų dirbtines ir teisės normų reikalavimams prieštaraujančias sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės už sunkų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas tęsėsi ne iki 2006 m., kaip mano pareiškėja, bet iki 2011 m. rugpjūčio mėn., todėl patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra pasibaigęs.

Nesutinka, kad draudžiamo susitarimo pabaiga gali būti siejama su LLMAA vadovybės pasikeitimu ar tai, kad mažiau įmonių tapdavo LLMAA nariais, nei anksčiau. Kaip jau paaiškinta šio atsiliepimo 2.2 dalyje, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimas, sudarant pagal savo tikslą konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kainų nustatymo, konstatuojamas nepriklausomai nuo tokio susitarimo dalyvių skaičiaus ar susitarime nedalyvaujančių ūkio subjektų skaičiaus. Taip pat pažeidimo pabaiga negali būti siejama vien su ta faktine aplinkybe, kad LLMAA rekomendacijos išdavimą pakeičia jos nuomonės atestatų komisijoje išreiškimas, kadangi tai, kad susitarimo laikymosi užtikrinimas nėra tiesiogiai siejamas su teisės verstis tam tikra ūkine veikla įgijimu, taip pat nedaro įtakos jo prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Kita vertus, šių faktinių aplinkybių LLMAA veikloje atsiradimas (ar pasikeitimas) niekaip nepanaikino LLMAA Etikos kodekse įtvirtinto įpareigojimo laikytis tarifų ir nepanaikino pačių tarifų, tačiau – priešingai – net ir pasikeitus LLMAA vadovybei Etikos kodeksas ir tarifai ne tik, kad liko galioti, bet dar ir buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklalapyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VPA Logistics“ palaikė pareiškėjų skunduose išdėstytus reikalavimus.

Kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl jų nedalyvavimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2010-05-06 nutarimu Nr. 1S-71 (Konkurencijos tarybos tyrimo byla (toliau – konkurencijos byla) 1 t., b. l. 20-22) pradėjo tyrimą nes buvo įtarta, jog laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiantys ūkio subjektai, dalyvaudami Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos veikloje, galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimus, galėjo daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir pažeisti SEVS 101 str. reikalavimus. 2010-12-23 nutarimu Nr. 1S-234 tyrimas buvo papildytas laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties SEVS 101 str. reikalavimams vertinimu (konkurencijos byla 1 t., b. l. 87-88). Taip pat tyrimas papildytas 2011-08-25 nutarimu Nr. 1S-159 į tiriamų ūkio subjektų sąrašą įtraukus UAB „Limarko“ (konkurencijos byla 1 t., b. l. 167-168). Tyrimo terminas pratęstas 2010-10-01 nutarimu Nr. 1S-174, 2010-12-23 nutarimu Nr. 1S-234, 2011-03-31 nutarimu Nr. 1S-54, 2011-06-30 nutarimu Nr.  1S-133 (konkurencijos byla 1 t., b. l. 31, 87-88, 92, 93-94).

Konkurencijos taryba 2011-12-08 priėmė nutarimą Nr. 2S-25, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 36 str. 1 d. 1 p., 40 str. 1 d. 1 ir 3 p., 41 str. 1 d., 42 str.; SEVS 101 str. 1 d.; Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 str., įgyvendinimo 5 str.; Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591, pripažino, kad UAB „Afalita“, UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H. Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija sudariusios draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir SEVS 101 str. 1 d. reikalavimus. Konkurencijos taryba paskyrė pinigines baudas: UAB „Afalita“ – 42 400 litų, UAB „Amber Bay“ – 510 500 litų, UAB „Arijus“ – 1 223 600 litų, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“ – 50 500 litų, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ – 450 400 litų, UAB „Baltijos pervežimai“ – 1 861 900 litų, UAB „Baltlanta“ – 1 389 700 litų, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“ – 235 000 litų, UAB „BPA“ – 321 700 litų, UAB „Fertimara“ – 138 400 litų, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“ – 69 600 litų, UAB „Green Terminal“ – 189 600 litų, UAB „Jungtinė ekspedicija“ – 171 600 litų, UAB „Jūrtransa“ – 27 500 litų, UAB „Jūrų agentūra Forsa“ – 321 600 litų, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ – 1 184 100 litų, UAB „Klaipėdos Translit“ – 150 900 litų, UAB „Lepūnas“ – 241 900 litų, UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ – 626 300 Lt litų, UAB „Litma“ – 518 600 litų, UAB „MK Laivyba“ – 420 000 litų, UAB „Nordis Shipping Service“ – 21 600 litų, UAB „Nurminen Maritime“ – 108 200 litų, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ – 347 300 litų, UAB „Passat“ – 151 200 litų, UAB Prekybos namai „Skelmė“ – 127 100 litų, UAB „Unitek“ – 8 200 litų, UAB „Vakarų laivų agentai“ – 211 500 litų, UAB „Uosto vartai“ – 73 100 litų, UAB „VPA Logistics“ – 337 700 litų, UAB „Volfra – Klaipėda“ – 44 900 litų, UAB „WM H. Muller & Co“ – 106 500 litų, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija – 800 litų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Bendrijos steigimo sutartis, Konkurencijos įstatymas. Šių teisės aktų tikslas yra saugoti, kad konkurencija nebūtų iškraipoma. Neiškraipyta konkurencija yra sąlyga siekiant sukurti laisvą ir lanksčią vidaus rinką, tokią konkurenciją kaip vieną iš priemonių, skirtą visuomenės ekonominei gerovei skatinti. Visi susitarimai tarp ūkio subjektų, ūkio subjektų asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas ar iškraipymas bendroje rinkoje, yra draudžiami ir nesuderinami su bendra rinka, jie negalioja nuo jų sudarymo momento. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 4 d. nustatyta, kad Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucinis Teismas 1999-10-06 nutarime pasisakė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus.

Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d., numatyta, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. SESV 101 str. 1 d. yra nustatyta, kad kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos.

Konkurencijos įstatymo 3 str. 15 d. nustatyta, kad susitarimas yra bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 d., numatyta, kad konkurencijos ribojimas yra veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.

Iš bylos duomenų matyti, kad KLAKEĮA įsteigta 1995-10-18 (konkurencijos byla, t. 3, b. l. 4) ir iki susijungimo su LLMAA jos nariai buvo Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Forlika“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Litma“ (KLAKEĮA steigėja), UAB „Passat“, UAB „Unitek“, UAB „WM H. Muller & Co“. Vėliau šios bendrovės tapo LLMAA narėmis.

LLMAA buvo įsteigta 1995 metais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“ buvo KLAKEĮA narė, o vėliau ir LLMAA narė nuo 1998-08-06 KLAKEĮA surinkimo, kuriame turėjo būti svarstytas klausimas dėl bendrovės priėmimo į narius (konkurencijos byla 5 t., b. l. 36), UAB „Afalita“ yra LLMAA narė nuo 2006 m. birželio mėn., UAB „Amber Bay“ yra LLMAA narė nuo 2001 m. kovo mėn., UAB „Arijus“ yra LLMAA narė nuo 1996 m. iki šiol, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ LLMAA narė nuo 2003 m. balandžio mėn., iki 2009 m. gruodžio mėn., UAB „Baltijos pervežimai“ LLMAA narė nuo 1999 m. liepos mėn., UAB „Baltlanta“ LLMAA narė nuo 2000 m. vasario mėn., UAB „Baltnautic Shipping Ltd“ LLMAA narė nuo 2004 m. spalio mėn., UAB „BPA“ LLMAA narė nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2010 m. birželio mėn., UAB „Fertimara“ LLMAA narė nuo 2004 m. birželio mėn., UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“ LLMAA narė nuo 2001 m. rugsėjo mėn., UAB „Green Terminal“ LLMAA narė nuo 2004 m. birželio mėn., UAB „Jungtinė ekspedicija“ LLMAA narė nuo 2004 m. spalio mėn., UAB „Jūrtransa“ LLMAA narė nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn., UAB „Jūrų agentūra Forsa“ LLMAA narė nuo 1999 m. liepos mėn., UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ LLMAA narė nuo 2008 m. gegužės mėn., UAB „Klaipėdos Translit“ LLMAA narė  nuo 1995 m. spalio mėn., UAB „Lepūnas“ LLMAA narė nuo 2004 m. birželio mėn., UAB „Limarko jūrų agentūra“ LLMAA narė nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2011 m. sausio mėn., UAB „Litma“ LLMAA narė nuo 1999 m. liepos mėn., UAB „MK Laivyba“ LLMAA narė nuo 1995 m. spalio mėn., UAB „Nordis Shipping Service“ LLMAA narė nuo 2008 m. gruodžio mėn., UAB „Nurminen Maritime“ LLMAA narė nuo 2004 m. birželio mėn., UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ LLMAA narė nuo 2003 m. spalio mėn., UAB Prekybos namai „Skelmė“ LLMAA narė nuo 1995 m. spalio mėn. iki 2011 m. birželio mėn., UAB „Vakarų laivų agentai“ LLMAA narė nuo 2002 m. vasario mėn., UAB „Uosto vartai“ LLMMA narė nuo 2004 m. birželio mėn., UAB „Volfra–Klaipėda“ LLMAA narė nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., UAB „WM H. Muller & Co“ LLMAA narė nuo 1999 m. liepos mėn. (konkurencijos byla 2 t., b. l. 80-81); UAB „Limarko“ LLMAA narė nuo 1995 m. spalio mėn. iki 2005 m. (konkurencijos byla 3 t., b. l. 4). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Jūrtransa“ narystė LLMAA sustabdyta 2009-05-21, UAB „Baltic forwarding and shipping“ narystė LLMAA sustabdyta 2009-12-04, o UAB „Prekybos namai Skelmė“ narystė LLMAA nutraukta 2011-06-16 (konkurencijos byla 2 t., b. l. 158-160, 165).

Iš bylos duomenų matyti (konkurencijos byla t. 4, b. l. 27), kad 1998-09-08 KLAKEĮA ir LLMAA susitikime nutarta išlaikyti dabartinį LLMAA pavadinimą; išrinkti naujos asociacijos valdybą ir pranešti visiems asociacijų nariams apie darbo grupės susitikime iškeltus klausimus ir apsvarstyti juos bendrame susitikime. Šių abiejų asociacijų vienijimasis aptartas ir 1998-09-11, 1998-12-04, 1999-01-14, 1999-02-04, 1999-05-19 KLAKEĮA susirinkimuose (konkurencijos byla t. 4, b. l. 20, 22-23, 25; t. 5, b. l. 3, 48). 1999-05-31 LLMAA ir KLAKEĮA susirinkime (konkurencijos byla t. 5, b. l. 6, 29-31) buvo pažymėta, kad abiejų asociacijų tikslai ir veiklos kryptys yra tos pačios. 1999-07-01 KLAKEĮA narės Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Forlika“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Litma“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „WM H. Muller &Co“, pardėjo teikti prašymus dėl priėmimo į LLMAA (konkurencijos byla t. 5, b. .l. 4, 9-10, 14-23). 1999-07-09 KLAKEĮA ir LLMAA susitikime (konkurencijos byla t. , b. l. 13), kuriame dalyvavo UAB „Limarko“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Arijus“, UAB „MK Laivyba“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“ (KLAKEĮA), UAB „Baltijos pervežimai“ (KLAKEĮA), UAB „Forlika“ (KLAKEĮA), UAB „Jūrų agentūra Forsa“ (KLAKEĮA), UAB „Passat“ (KLAKEĮA), UAB Prekybos namai „Skelmė“ (KLAKEĮA), UAB „Unitek“ (KLAKEĮA), UAB „WM H. Muller & Co“ (KLAKEĮA), UAB „Ferteksos transportas“ (KLAKEĮA), buvo sprendžiamas klausimas dėl KLAKEĮA narių priėmimas „in corpore“ į LLMAA, LLMAA įstatų papildymo dėl asocijuotų narių statuso, valdybos narių skaičiaus ir asociacijos buveinės adreso, LLMAA naujos valdybos rinkimų.

KLAKEĮA 1998-02-23 UAB „Baltijos pervežimai“ išsiuntė raštą (konkurencijos byla 4 t., b. l. 43), kuriame siūloma svarstyti klausimą dėl naujų agentavimo tarifų. 1998-03-03 fakse, išsiųstame UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Forlika“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Litma“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „WM H. Muller & Co“ (konkurencijos byla 4 t., b. l. 38) nurodyta, kad asociacijos narių susirinkime turėjo būti svarstytas klausimas dėl naujų agentavimo tarifų.

1998-05-08 KLAKEĮA narių susirinkime, kuriame dalyvavo UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Forlika“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Litma“, UAB „Passat“, UAB „WM H. Muller & Co“ nuspręsta sudaryti darbo grupę naujų agentavimo tarifų svarstymui (Konkurencijos byla 4 t., b. l. 41-42). 1998-06-17 UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Forlika“, UAB „Forsa“, UAB „Litma“, UAB „Passat“, UAB „Skelmė“, UAB „WM H Muller&Co“ buvo išsiųsta KLAKEĮA visuotinio susirinkimo darbotvarkė, kurioje numatytas svarstyti klausimas dėl naujų bendrų agentavimo tarifų ir nuspręsta paruošti ir atspausdinti agentavimo tarifų brošiūrą kartu su LLMAA (Konkurencijos byla 4 t., b. l. 39-40). 1998-06-18 KLAKEĮA narių susirinkime, kuriame dalyvavo UAB „Forsa“, UAB „Litma“, UAB „Passat“, UAB „Skelmė“, UAB „WM H Muller&Co“  buvo nuspręsta paruošti ir atspausdinti agentavimo tarifų brošiūrą kartu su LLMAA (konkurencijos byla 4 t., b. l. 39-40). Brošiūroje (konkurencijos byla 2 t., b. l. 101-103), nurodyti rekomenduojami minimalūs agentavimo tarifai ir kokiais atvejais jie yra taikytini bei kada rekomenduojama taikyti mažesnius tarifus. Vykdant tyrimą LLMAA atsakovui paaiškino (konkurencijos byla 2 t., b. l. 32-40), kad rekomenduojami minimalių agentavimo tarifai galimai nustatyti KLAKEĮA iniciatyva atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų ir patarnavimų tarifų taikymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1993-06-16 įsakymu Nr. 225, kurios iki 1998 m. nustatė minimalius agentavimo paslaugų tarifus.

1998-08-14 laikraščio „Verslo žinios“ straipsnyje (konkurencijos byla 1 t., b. l. 105) KLAKEĮA prezidentas V. Marinecas pasakė: „kad dvi Klaipėdos jūrinio agentavimo firmas vienijančios asociacijos nustatė laivų agentavimo tarifus ir Vyriausybė jiems nebedaro įtakos. Asociacijų nariai įsipareigojo laikytis nustatytų tarifų. Tarifuose numatyti minimalūs įkainiai, kurie padės išvengti dempingavimo, atsirasdavusio, kai laivo savininkai skelbdavo savotiškus konkursus keliems agentams vienu metu ir rinkdavosi pigiausią pasiūlymą“.

Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba 1998-10-06 rašte Nr. 07-07-1065 (konkurencijos byla 4 t. b. l. 31) KLAKEĮA ir LLMAA nurodė papildomai svarstyti klausimą dėl laivų agentavimo paslaugų minimalių tarifų panaikinimo, kaip prieštaraujančio minėtoms įstatyminėms normoms bei Konkurencijos įstatymui ir apie svarstymo rezultatus informuoti. 1998-12-11 KLAKEĮA susitikimo dienotvarkėje (konkurencijos byla 4 t. b. l. 45), kuri buvo išsiųsta UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Forlika“, UAB „Forsa“, UAB „Litma“, UAB „Passat“, UAB „Skelmė“, UAB „WM H Muller&Co“ numatytas svarstyti klausimas apie agentavimo tarifus 1998 m. ir į susitikimą pakviesti  LLMAA atstovai Lukas ir Ruzgaila. 1999-08-06 laikraščio „Verslo žinios“ straipsnyje LLMAA prezidentas ir UAB  „WM H Muller&Co“ direktorius V. Marinecas pasakė (konkurencijos byla 4 t., b. l. 19), kad pirmasis bendras (susijungusių KLAKEĮA ir LLMAA) projektas buvo rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų parengimas ir šios rekomendacijos galioja ir dabar.

1999-10-22 KLAKEĮA buvo likviduota ir išregistruota (konkurencijos byla 5 t., b. l. 49).

2000-01-05 LLMAA vykdantysis direktoriaus Gediminas Ragauskas išsiuntė elektroninį laišką (konkurencijos byla 7 t., b. l. 15) LLMAA nariams, tame tarpe ir  UAB „Arijus“, UAB „Astramara“, UAB „Baltic Shipping“, UAB „Ferteksos transportas“, UAB „Forlika“, UAB „Forsa“, UAB „Limarko“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Passat“, UAB „Skelmė“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Unitek“, kuriame pranešama apie LLMAA nariu visuotini susirinkimą, įvyksiantį 2000-01-06, kuriame bus svarstomas ir klausimas dėl agentavimo tarifu 2000 m. 2000-01-06 visuotiniame LLMAA narių susirinkime (konkurencijos byla 7 t., b. l. 13-14), kuriame dalyvavo UAB „Arijus“, UAB „Astramara“, UAB „Ferteksos transportas“, UAB „Forlika“, UAB „Forsa“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Passat“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Wm H Muller“ atstovai, nebuvo pasisakyta dėl agentavimo tarifų 2000 m.

Iš 2000-01-19 LLMAA valdybos posėdžio (konkurencijos byla 7 t., b. l. 10-11), kuriame dalyvavo UAB „Forlika“, UAB „Limarko“, UAB „Krantas shipping“, UAB „Baltijos grupė“, PĮ „Mindaugas Karalius“ atstovai, dienotvarkės matyti, kad klausimas dėl 2000 m. agentavimo tarifų atidėtas kitam valdybos posėdžiui. 

Iš 2000-02-04 ir 2000-02-07 LLMAA vykdančiojo direktoriaus Gedimino Ragausko elektroninių laiškų visiems LLMAA valdybos nariams, tame tarpe UAB „Forlika“, UAB „Limarko“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Arijus“, UAB „Astramara“, UAB „Baltic Shipping“, UAB „Ferteksos transportas“, UAB „Forsa“, UAB „Litma“, UAB „Passat“, UAB „Skelmė“, matyti, kad nurodoma darbotvarkė, kurioje yra klausimas dėl rekomenduojamų agentavimo tarifų, bei siūloma pateikti pastabas dėl rekomenduojamų agentavimo tarifų (konkurencijos byla 7 t., b. l. 9-10). 2000-02-10 visuotiniame LLMAA susirinkime, kuriame dalyvavo ir UAB „Arijus“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Ferteksos transportas“, UAB „Forlika“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Limarko“, UAB „Litma“, UAB „Wm H. Mueller & Co“ atstovai, svarstant rekomenduojamus agentavimo tarifus LLMAA prezidentas V. Marinecas pranešė apie būtinybę pakelti agentavimo tarifus, kad būtų lengviau manipuliuoti nuolaidomis, o asociacijos narių buvo paprašyta paruošti savo pasiūlymus ir pastabas, kurias atsiųsti į LLMAA (konkurencijos byla Nr. 7 t., b. l. 5-6). 2000-02-23 LLMAA vykdantysis direktorius Gediminas Ragauskas persiuntė LLMAA prezidentui ir UAB „WM H. Muller & Co“ direktoriui V. Marinecui UAB „Kočekas“ nuomonę dėl agentavimo tarifų padidinimo: „mūsų nuomone, agentavimo tarifai turi būti padidinti 25 proc. nuo esamų tarifų“ (konkurencijos byla 7 t., b. l. 3), 2000-02-25 persiuntė UAB „Limarko“ nuomonę dėl agentavimo tarifų: „1. Pakelti agentavimo tarifus 10-15% 2. Atsisakyti agentavimo nuolaidu, kai laivas kraunasi vienos rusies biru krovini. 3. Tarifu lentelėje laivams, kuriu BT yra nuo 1000 iki 4000 reg.t, pateikti įkainius kas 250 reg.t. Su pagarba Limarko/Klaipeda Igoris Uba“ (konkurencijos byla 7 t., b. l. 2).

2000-04-03 LLMAA vykdomasis direktorius G. Rakauskas elektroniniu paštu informavo LLMAA narius UAB „Baltlanta“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Ferteksos transportas“, UAB „Forlika“, UAB „Forsa“, UAB „Limarko“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Unitek“, UAB „WM H. Muller& Co“, kad bus svarstomas agentavimo tarifų padidinimas apie 10 proc. (konkurencijos byla 7 t., b. l. 1-3). 2000-04-06 visuotiniame narių susirinkime V. Marinecas pasiūlė padidinti esančius agentavimo tarifus ir buvo sudaryta darbo grupė dėl tarifų dydžių išvadų pateikimo iš UAB „Passat“, UAB „Limarko“, UAB „Rupeksa“, UAB „Almarina“ atstovų (konkurencijos byla t. 2., b. l. 97-98).

 2000-11-16 ir 2001-03-07 vykusiuose visuotiniuose LLMAA narių susirinkimuose (konkurencijos byla 8 t., b. l. 1-2, 11 t., b. l. 165) svarstytas klausimas dėl LLMAA interneto tinklapio kūrimo, bukleto bei gairelių leidybos.

2001-05-10 visuotiniame LLMAA narių susirinkime, kuriame dalyvavo UAB „Arijus“, UAB „Astramara“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Ferteksos transportas“, UAB „Forlika“, UAB „Forsa“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Litma“, UAB „Passat“, UAB „Unitek“, UAB „WmH Muller“, sprendžiant klausimą dėl UAB „Avantika“ priėmimo į LLMAA narius, šios bendrovės atstovas O. Fomin pažadėjo peržiūrėti savo vadovaujamos įmonės agentavimo tarifus ir ateityje laikytis asociacijos priimtų rekomenduojamų tarifų(konkurencijos byla 11 t., b. l. 162-163), o taip pat šiame posėdyje minimos bendrovės, kurios užsiima tarifų dempingavimu: UAB „Compass Transit“ (LLMAA narė 2002-2005 m.), UAB „Avantika“, UAB „Passat“. UAB „Limarko“ atstovas siūlė daryti pataisas LLMAA rekomenduojamuose tarifuose, kad netaikyti jokios nuolaidos biriems kroviniams ir išdėstyti 3 punktą sekančiai: „Laivams įplaukiantiems išsikrauti ar/ir pasikrauti vienos rūšies skysto krovinio – 75 % bazinio tarifo“. Balsuojant vienbalsiai buvo nuspręsta rekomenduoti taikyti nuolaidas tik laivams, įplaukiantiems išsikrauti ar/ir pasikrauti vienos rūšies skysto krovinio.

2001-09-20 LLMAA visuotiniame narių susirinkime, kuriame dalyvavo UAB „Arijus“, UAB „Astramara“, UAB „Avantika“, UAB „Baltijos grupė“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltijos uosto paslaugų agentūra“, UAB „DFDS Tor Line“, UAB „Forlika“, UAB „Forsa“, UAB „Gintarinė įlanka“, UAB „Jūrų prekybos linija“, UAB „Kaminera“, UAB „Klaipėdos laivų agentūra“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Krantas shipping“, UAB „Laivų techninis aprūpinimas“, UAB „Limarko“, UAB „Maritina“, Mindaugas Karalius, UAB „Passat“, UAB „Rupeksa“, Tadeušo laivų agentūra, UAB „Techmaris“, UAB „Unitek“, UAB „Wm H Mueller“ atstovai, buvo svarstomas klausimas ar suteikti rekomendaciją UAB „Compass Transit“, nors ši elgiasi neetiškai (konkurencijos byla 11 t., b. l. 158-160).

2002-04-18 LLMAA valdybos posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 50) svarstytas klausimas dėl UAB „Compass Transit“ LLMAA rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų nesilaikymo, nes ši bendrovė klientui yra pasiūliusi 38-39 proc. žemesnius savo paslaugų įkainius, nei LLMAA rekomenduojami tarifai.

2002-12-04 į LLMAA kreipėsi UAB „Golfinas“ ir UAB „Jūrų agentūra Forsa“ dėl UAB „Compass Transit“ veiksmų dempinguojant kainas ir nesilaikant LLMAA rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų (konkurencijos byla 10 t., b. l. 1; 11 t., b. l. 54-55).

2003-02-12 LLMAA valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Limarko“, UAB „MK Laivyba“, UAB „BPA“, UAB „Forlika“ ir UAB „Baltijos pervežimai“ atstovai, nuspręsta  paruošti rekomenduotinų tarifų oficialų informacinį laišką lietuvių/anglų/rusų kalbomis (konkurencijos byla 11 t., b. l. 81-83).

2003-06-05 visuotiniame LLMAA narių susirinkime (konkurencijos byla 11 t., b. l. 145-147), kuriame dalyvavo UAB „Arijus“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Forsa“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Gintarinė įlanka“, UAB „Klaipėdos translit“, UAB „Limarko“, UAB „MK laivyba“, UAB „WM H. Muller & Co“, priimtas LLMAA Etikos kodeksas. Etikos kodekso 2.4.7 punkte numatyta: „Etikos kodekso pakeitimai ar papildymai gali būti daromi siūlant Drausminiam komitetui arba ne mažiau kaip trečdaliui visų Asociacijos narių“. Etikos kodekse taip pat numatyta, kad LLMAA nariai vengia nesąžiningos konkurencijos, nekorektiškais veiksmais ar netinkamu elgesiu laikoma: 2.4.4.1. Nesąžininga konkurencija Asociacijos narių atžvilgiu; 2.4.4.2. Siūlymas užslėptų trečiosios pusės nuolaidų siekiant gauti agentavimą; 2.4.4.6. „Užsakovams (Principalams) siūlomos laivo agento paslaugos su žymiai žemesniais nei rekomenduojama tarifais“. Etikos kodekso 2.4.5 punktas numato, kad LLMAA nariui už nekorektišką ar netinkamą elgesį Drausminis komitetas, atlikęs tyrimą ir išklausęs narį, gali skirti drausmines priemones: žodinį įspėjimą, raštišką perspėjimą, viešą perspėjimą, narystės sustabdymą (iki 6 mėnesių), pašalinti narį iš LLMAA.

2004-06-02 ir 2004-06-10 LLMAA valdybos posėdžiuose (konkurencijos byla 11 t., b. l. 50, 58) UAB „Compass Transit“, remiantis Etikos kodeksu, paskirtas raštiškas įspėjimas, nes bendrovė nesilaikė verslo etikos taisyklių, nors praeityje žadėjo tą daryti.

2004-11-05 LLMAA valdybos posėdžio protokolo 3 punkte nurodyta, kad nenagrinėtinas UAB „Gindana“ prašymas dėl rekomendacijų išdavimo, nes bendrovė nepateikė ne mažiau kaip 3 LLMAA narių raštiškų rekomendacijų (konkurencijos byla 11 t., b. l. 40-41).

2005-02-25 LLMAA valdybos posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 33-34) nagrinėtas UAB „Unitek“ prašymas dėl UAB „Compass Transit“ veiksmų ir UAB „Compass Transit“ skundas LLMAA dėl UAB „Unitek“ veiksmų, nesilaikant LLMAA rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų. 2005-03-04 LLMAA drausminio komiteto posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 32) nustatyta, kad UAB „Compass Transit“ taikė nesąžiningos konkurencijos metodus UAB „Unitek“ atžvilgiu, UAB „Compass Transit“ veiksmai buvo nekorektiški pagal LLMAA Etikos kodekso nuostatą 2.4.4.6. ir nuspręsta pareikšti UAB „Compass Transit“ viešą perspėjimą.

2005-06-02 LLMAA drausminio komiteto posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 24) buvo svarstomas klausimas dėl nesąžiningos konkurencijos, kai LLMAA nariai UAB „Jūrų agentūra Forsa“ ir UAB „Compass Transit“ taikė mažesnius nei LLMAA rekomenduojami minimalūs agentavimo tarifus ir buvo nutarta, kad UAB „Jūrų agentūra FORSA“ veiksmai buvo nekorektiški pagal LLMAA Etikos kodekso nuostatą 2.4.4.1. „Nesąžininga konkurencija Asociacijos narių atžvilgiu“ ir bendrovei pareikštas žodinis perspėjimas. 2005-10-06 LLMAA drausminio komiteto posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 16), kuriame dalyvavo UAB „BPA“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Forlika“, UAB „Baltijos pervežimai“ atstovai, padaryta išvada, kad UAB „Compass Transit“ taikė nesąžiningos konkurencijos metodus ir pasiūlyta visuotiniam narių susirinkimui, patvirtinti Drausminio komiteto sprendimą sustabdyti UAB „Compass Transit“ narystę LLMAA šešių mėnesių laikotarpiui, remiantis LLMAA Etikos kodekso 2.4.5.4. p., bei siūlyti šiuo laikotarpiu visuotiniam asociacijos narių susirinkimui neteikti UAB „Compass Transit“ LLMAA rekomendacijos vykdyti laivų agentavimo paslaugas. 2005-10-12 LLMAA visuotiniame narių susirinkime (konkurencijos byla 11 t., b. l. 118-121), kuriame dalyvavo UAB „Achema shipping“, UAB „Astramara“, UAB „Baltic forwarding & shipping“, UAB „Baltnautika“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Forlika“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green terminal“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Klaipėdos translit“, AB „Lisco Baltic service“, UAB „Limarko“, UAB „Litma“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“,  UAB Prekybos namai Skelmė“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra-Klaipėda“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „WM H. Muller & Co“, balsuojant nutarta sustabdyti UAB „Compass Transit“ narystę LLMAA šešių mėnesių laikotarpiui už Etikos kodekso pažeidimus bei šiuo laikotarpiu neteikti UAB „Compass Transit“ LLMAA rekomendacijos vykdyti laivų agentavimo paslaugas.

2006-04-25 LLMAA valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo UAB „BPA“, UAB „Almarina“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Arijus“, UAB „Forlika“, UAB „Baltijos pervežimai“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ atstovai, UAB „Limarko jūrų agentūros“ generalinis direktorius Igoris Uba pabrėžė, kad „tai yra užsakovų „gudrybė“ siųsti savo paklausimus kelioms kompanijoms ir gavę atsakymą, sulyginti kainas skirtingų kompanijų. Kadangi yra susiklosčiusi siūlomų kainų rinka, kuri remiasi visų LLMAA narių patvirtinta rekomenduojamų tarifų lentele, visoms kompanijoms, teikiančioms agentavimo paslaugas, reikia jos laikytis <...>. Šiame posėdyje buvo nutarta stengtis vengti tokių situacijų, o užsakovų pasiūlymus apdoroti remiantis LLMAA rekomenduojamų agentavimo tarifų lentele, bei buvo nutarta užsakovų pasiūlymus apdoroti remiantis LLMAA rekomenduojamų agentavimo tarifų lentele bei  prieš duodant kompanijai rekomendaciją užsiimti laivų agentavimu įsitikinti jos sąžiningumu ir teisingumu, nes su ja vėliau reikės dirbti (konkurencijos byla 11 t., b. l. 3-4).

2010-07-02 LLMAA drausminio komiteto posėdyje Etikos kodekso 2.4.4.6. punktas „Užsakovams (Principalams) siūlomos laivo agento paslaugos su žymiai žemesniais nei rekomenduojama tarifais“ panaikintas. 2010-07-02 LLMAA drausminio komiteto posėdyje (konkurencijos byla 2 t., b. l. 172-173), nutarta panaikinti minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus. Šiame posėdyje posėdžio pirmininkas pažymėjo, kad „Konkurencijos taryba įtaria, kad LLMAA veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 str., kad Konkurencijos taryba nustatė faktą, kad rekomendaciniai minimalūs laivų agentavimo tarifai buvo skelbiami LLMAA internetiniame tinklapyje ir, kad iš Konkurencijos tarybos paklausimų panašu, kad 2003 m. patvirtinti rekomenduojami tarifai gali pažeisti Konkurencijos įstatymą. Rekomenduojami tarifai nėra aktualūs, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti“, bei buvo pateiktas pasiūlymas informuoti LLMAA narius, kad asociacijos rekomendacijos, nuomonės ir pan., neturėtų įtakoti pasirenkamos strategijos ar kainodaros. Matyti, kad LLMAA drausminio komiteto 2010-07-02 posėdyje posėdžio pirmininkui pažymėjus, kad rekomenduojami tarifai ir Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktis nėra taikomi ir aktualūs, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, buvo nutarta panaikinti LLMAA 2003 m. nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir kodekso 2.4.4.6 papunktį (Konkurencijos byla, 2 t., 172-173).

LLMAA interneto tinklapyje http://www.llmaa.ot.lt. iki 2010-07-13 buvo skelbiama informacija apie minimalius agentavimo tarifus, kurie išreikšti eurais ir priklauso nuo laivo bendro tonažo (BT) arba bendro registruoto tonažo (BRT) ir yra rekomenduojami visiems LLMAA nariams, teikiantiems laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, kaip minimalūs agentavimo tarifai (konkurencijos byla 1 t., b. l. 3-19).

Ginčijamame nutarime Konkurencijos taryba konstatavo, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis horizontalaus pobūdžio susitarimas. Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. numatytos sąlygos yra alternatyvios, t. y. susitarimai skirstomi į ribojančius konkurenciją pagal tikslą (siekiama riboti) ir susitarimus, ribojančius konkurenciją pagal pasekmes (riboja ar gali riboti). Konkurencijos teisės pažeidimų išskyrimą į susitarimus, turinčius antikonkurencinį tikslą, ir susitarimus pagal poveikį konkurencijai pripažįsta ir ESTT (2009-06-04 sprendimas byloje Nr. C-8/08 T-Mobile Netherlands BV ir kt. prieš Raad van bestuur van de Nederlandse Mededingingsautoriteit, 28–29 p.). Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. draudžia ne bet kokius susitarimus rinkoje, o tuos, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos (fiksuojamos) prekės kainos. Ekonominis rezultatas, kuris konkurencijos teisės požiūriu vertinamas taip, kad klientas už laivų agentavimo paslaugas sumoka kainą, kuri yra nulemta ne sąžiningos konkurencinės kovos, o sąlygota dirbtinai sukurtų aplinkybių (susitarimo).

Teismas pasisako, kad ribojančių konkurenciją susitarimų neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas. Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Susitarimas dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo pats savaime riboja konkurenciją. Pažeidimo sudėčiai nustatyti reikia šių dviejų elementų egzistavimo: 1) susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo fakto; 2) susitarimo objekto – tiesioginio arba netiesioginio prekės (paslaugos) kainos nustatymo (fiksavimo), bei pažymėjo, kad susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas labai plačiai, nekeliant esminių reikalavimų jo išraiškos būdui ar formai. Kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą (LVAT 2011-03-28 nutartis adm. byloje  Nr. A⁵²⁵-2577/2011). Taigi nustačius, kad buvo susitarta dėl minimalių agentavimo tarifų, nėra svarbi ta aplinkybė, ar dėl to kilo kokios nors neigiamos teisinės pasekmės konkurencijai. Ūkio subjektų asociacijų sprendimai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra privalomi ar tik rekomendacinio pobūdžio, gali patekti į ekonominės veiklos, todėl ir į Konkurencijos įstatymo taikymo sritį, jeigu jais siekiama riboti konkurenciją arba jeigu jie tiesiogiai ar netiesiogiai riboja (gali riboti) konkurenciją. Rekomendacinio pobūdžio kainų nustatymas gali būti laikomas susitarimu dėl kainų fiksavimo Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. prasme (LVAT teisėjų kolegija adm. byloje Nr. A³⁹-1939/2008).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti konkurentų elgesį ar atskleisti jautrią informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Net iš pirmo žvilgsnio vienašalis aktas, nepriklausomai nuo jo formos, gali būti laikomas susitarimu konkurencijos teisės prasme, jei jis išreiškia bendrą bent dviejų šalių valią. Ūkio subjektų valia gali būti išreikšta tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai (numanomai, neišreiškiant žodžiais, „nebyliai“) (ESTT sprendimas byloje Nr. C-199/92 P Hüls AG prieš Komisiją (Polypropylene); ESTT sprendimas byloje Nr. C-74/04 Europos Komisija prieš Volkswagen, 36-37 p.; ESTT sprendimas byloje Nr. 107/82 AEG-Telefunken prieš Europos Komisiją). Todėl tais atvejais, kai nustatomas bendros šalių valios elgesys tam tikru būdu (pareiškimas, nebylus pritarimas, veiksmų derinimas), šalių susitarimas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalies prasme turėtų būti kvalifikuojamas kaip susitarimas.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad klausimai, susiję su minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymu, buvo svarstyti ne viename LLMAA posėdyje. Susitarimo taikyti rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus pagrindu buvo sudarytas konkurencijos teisės draudžiamas susitarimas. Konkurencijos teisė draudžia tartis ir derinti konkurentų veiksmus, nes tokiu būdu sudaromos kliūtys veikti natūraliais rinkos dėsniais pagrįstai konkurencijai. Nagrinėjamu atveju susitarimo tikslas buvo nustatyti aukštesnes laivų agentavimo kainas taip ribojant konkurenciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymą ir buvimą įrodo KLAKEĮA ir LLMAA bendri, o vėliau LLMAA narių susirinkimai, kuriuose buvo tariamais dėl laivų agentavimo paslaugų kainų derinimo. Iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymas buvo aptarinėjamas ir sprendžiamas 1998-06-18 abiejų asociacijų susirinkime, LLMAA 1998-03-05, 1998-05-08, 1998-06-18 susirinkimų dienotvarkėje. Draudžiamo susitarimo egzistavimą taip pat įrodo ir tai, kad 1999-08-06 laikraščio „Verslo žinios“ straipsnyje  LLMAA prezidentas nurodė, kad „pirmasis bendras projektas buvo rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų parengimas. Šios rekomendacijos galioja ir dabar“. 1998-08-14 laikraščio „Verslo žinios“ straipsnyje nurodyta, kad „dvi Asociacijos nustatė laivų agentavimo tarifus ir Vyriausybė jiems nedaro įtakos. <...> Abiejų asociacijų nariai įsipareigojo laikytis nustatytų tarifų. Tarifuose numatyti minimalūs įkainiai, kurie padės išvengti dempingavimo, atsiradusio, kai laivo savininkai skelbdavo savotiškus konkursus keliems agentams vienu metu ir rinkdavosi pigiausią pasiūlymą“. Teismo vertinimu, draudžiamo susitarimo faktą rodo ir šios aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės: 2000-02-04, 2000-02-07, 2000-02-23,  2000-04-03 pranešimai LLMAA nariams, apie tarifų svarstymo aktualumą; 2000-02-10, 2000-04-06, 2001-05-10, 2001-09-20, 2002-04-18, 2002-12-04, 2003-02-12, 2006-04-25 LLMAA valdybos ir visuotiniai narių susirinkimai, kuriuose buvo vienaip ar kitaip sutariama laikytis rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų. LLMAA 2010-07-02 drausminio komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad rekomenduojami tarifai ir Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktis nėra taikomi ir aktualūs, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, bei buvo nutarta panaikinti LLMAA 2003 m. nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir 2003-06-05 Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktį (Konkurencijos byla, 2 t., 172-173). Taigi ir šiame LLMAA posėdyje buvo pripažinta, kad egzistavo rekomenduojami tarifai. Teismas taip pat pažymi, kad rekomenduojami tarifai buvo patalpinti LLMAA ir internetiniame tinklalapyje, todėl jei jie nebūtų svarbūs ir neaktualūs, jie iš tinklapio būtu išimti dar iki 2010-07-13. Taip pat iš nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų daroma išvada, kad LLMAA ir jos narių sudarytas draudžiamas susitarimas buvo privalomas. LLMAA 2003-06-05 susirinkime priimtas Etikos kodeksas, nustatė ne tik LLMAA narių geros praktikos agentavimo versle standartus, principus, kurių turi laikytis laivo agentas savo veikloje, bet ir drausmines procedūras, taikytinas LLMAA nariams dėl nekorektiškos veiklos ar dėl netinkamo elgesio. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių LLMAA veikloje ne kartą drausminiame komitete ir valdybos posėdžiuose buvo svarstomas narių elgesys, susijęs su minimalių laivų agentavimo tarifų nesilaikymu bei Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, apie priimtus sprendimus viešai buvo skelbiama visuotiniame susirinkime. Tą įrodo aukščiau paminėti 2004-06-02, 2004-06-10, 2004-11-05, 2005-02-25 LLMAA valdybos posėdžiai ir LLMAA 2005-06-02, 2005-10-06 drausminio komiteto posėdžiai, bei 2005-10-12 LLMAA visuotinis narių susirinkimas. Teismas daro išvadą, kad iš bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad egzistuoja susitarimas tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktas ir šio susitarimo objektas – minimalių laivų agentavimo tarifų kainos nustatymas, todėl atsakovė tinkamai nustatė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimo buvimą, o taip pat tinkamai nurodė, kad šis draudžiamas susitarimas LLMAA nariams buvo privalomas.

Europos Komisijos pranešimo „Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose (SEVS 101 ir 102 str.) naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ Nr. 2004/C 101/07 (OL C 101, 27/04/2004 p. 0081-0096) 98 p. nurodyta, kad uostas, esantys valstybėje narėje, priklausomai nuo jų svarbumo, gali sudaryti didelę bendrosios rinkos dalį. Tokiais atvejais turi būti atsižvelgta į tai, ar nagrinėjama infrastruktūra naudojama tarpvalstybinių paslaugų teikimui ir kokiu mastu.

Teismas sutinka, kad atsakovė skundžiamajame nutarime tinkamai nustatė, kad Klaipėdos jūrų uostas yra svarbus tarptautiniams tranzitiniams pervežimams tarp ES, NVS ir Azijos šalių. Teismo vertinimu Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl Klaipėdos uosto svarbos rinkoje įrodo poveikio tarp valstybių narių buvimą. ESST ir LVAT praktikoje yra pasisakyta dėl oro uostų svarbumo rinkai, kas teismo vertinimu, gali būti taikoma ir šiuo atveju. Kai oro uostų ir uostų infrastruktūros yra svarbios teikiant tarpvalstybines paslaugas, valstybių narių tarpusavio prekyba gali būti paveikta (ESTT 1991-12-10 sprendimas byloje Nr. C-179/90 Merci convenzionali porto di Genova, 1991 ECR I-5889). Pripažinus, kad oro uostų infrastruktūra yra svarbi teikiant tarpvalstybines paslaugas, pripažįstama, kad valstybių narių tarpusavio prekyba gali būti paveikta (LVAT 2010-03-15 nutartis adm. byloje Nr. A⁸²²-337/2010). Klaipėdos jūrų uoste LLMAA nariai laivų agentavimo paslaugas teikė Lietuvos ir užsienio laivams, kurie vykdė tarptautinius pervežimus. Teismo vertinimu, nors pareiškėjos ir teigia, jog didieji Vokietijos, Olandijos ir aplinkinių šalių uostai yra savo apimtimi ir krova didesni už Klaipėdos uostą, tačiau tai neįrodo, kad Klaipėdos jūrų uostas, kuris, kaip nustatė atsakovė, svarbus regione tarpvalstybiniams pervežimams, neturi jokio ar labai mažą poveikį tarp valstybių narių. Pareiškėjos neginčija Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės, kad LLMAA priklausantys ūkio subjektai aptarnauja apie 40 proc. į Klaipėdos jūrų uostą atvyksiančių laivų. Teismo vertinimu tokios pareiškėjų teikiamų paslaugų apimtys yra reikšmingos visų Lietuvoje teikiamų tokio pobūdžio paslaugų kontekste.

ESTT praktikoje pažymėta, kad SESV 101 straipsnio taikymas susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams nepriklauso nuo jų poveikio rinkai ar pasekmių, nes vien tai, kad susitarimo, sprendimo ar suderintų veiksmų tikslas, šalių ketinimas yra konkurencijos iškraipymas ar trikdymas, yra pakankamas konkurencijos taisyklių taikymas (ESTT 1985-01-30 sprendimas byloje Nr. 123/83, Bureau national interprofessionnel du cognac v Guy Clair,  ECR 1985 391; 1989-07-11 sprendimas byloje Nr. 246/86, SC Belasco and others v Commission of the European Communities, ECR 1989 2117 , 41 p.).

2002-12-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose (kas šiuo atveju atitiktų SEVS 101 ir 102 straipsnius) įgyvendinimo 3 str. 1 d. numatyta, kad valstybių narių konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrėžta Sutarties 81 str. 1 d., jei jie gali paveikti prekybą tarp valstybių narių tokia prasme, kaip apibrėžta minėtoje straipsnio dalyje, tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams taiko ir Sutarties 81 str. nuostatas. Sprendžiant, ar susitarimas galėtų būti vertinamas SEVS 101 str. (EB sutarties ex 81 str.) prasme, būtina nustatyti, ar tiriamų ūkio subjektų veiksmai galėjo daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių. Konkurencijos taryba ginčijame nutarime prekės rinką tinkamai apibrėžė kaip laivų agentavimo paslaugų teikimą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, o geografinę rinką teisingai laikė Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu.

Europos Komisijos pranešimo „Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ 21 p. nurodyta, jog poveikis „valstybių narių tarpusavio“ prekybai reiškia, kad turi būti daromas poveikis bent dviejų valstybių narių tarpvalstybinei ekonominei veiklai. Nebūtina, kad susitarimas ar veiksmas darytų poveikį visos vienos valstybės narės prekybai su visa kita valstybe nare. 81 ir 82 straipsniai gali būti taikomi ir tais atvejais, kai poveikis daromas tik valstybės narės daliai, jeigu tiktai poveikis prekybai yra pastebimas. 26 p. nurodyta, kad pakanka, kad susitarimas ar veiksmas gali daryti tokį poveikį. Pagal 41 p. laikoma, kad galimas poveikis yra tada, jeigu yra tikėtina, kad toks poveikis gali atsirasti ateityje. Taigi nereikia įrodinėti, kad susitarimas ar veiksmas faktiškai darys įtaką ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kad tokiu susitarimu gali kilti poveikio grėsmė ateityje.

Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba tinkamai įvertino susitarimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo tarifus galimumą daryti poveikį prekybai ne mažiau kaip tarp dviejų valstybių narių, todėl pagrįstai konstatavo SEVS 101 str. 1 d. pažeidimą. Poveikį prekybai tarp valstybių narių nagrinėjamas susitarimas galėjo daryti tik nuo 2004-05-01, kai Lietuvos Respublika įstojo į Europos Sąjungą, o susitarimo poveikis iki 2004-05-01 galėjo būti vertinamas tik nacionaliniu lygmeniu. Teismas pažymi, kad Konkurencijos taryba ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte konstatuodama, kad konkrečios pareiškėjos pažeidė ir SEVS 101 str. 1 d., nenurodo pažeidimo laikotarpių, tačiau ginčijamajame nutarime nurodo, kad LLMAA ir šio nutarimo 8.4.2 dalyje nurodytų jos narių SEVS 101 str. pažeidimas truko nuo 2004-05-01 iki kiekvieno iš jų dalyvavimo pažeidime pabaigos. Teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba SEVS 101 str. 1 d. pažeidimą ginčijamu nutarimu pagrįstai inkriminavo nuo 2004-05-01.

Dėl atsiribojimo nuo susitarimo

Pareiškėjos UAB ,,Amber bay“, UAB „Arijus“, UAB „Afalita“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB ,,Baltlanta“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“UAB „Jungtinė ekspedicija, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB „Lepūnas“, UAB „Litma“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „WM H. Muller & CO“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, skunduose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo, nes daugeliu atveju taikė mažesnius nei rekomenduojami tarifai ir jais nesivadovavo savo veikloje, bei nurodė, kad po 2006 metų visi LLMAA nariai, kurie faktiškai teikė laivų agentavimo paslaugas, nesilaikė LLMAA rekomenduojamų tarifų, todėl faktiniais veiksmais nutraukė susitarimą. Iš bylos duomenų matyti, kad daugeliu atveju LLMAA nariai taikė mažesnius nei rekomenduojami minimalūs tarifai. Tačiau teismas pažymi, kad draudžiamo susitarimo sudarymo fakto konstatavimas nesietinas su tokio susitarimo įgyvendinimu. Europos Komisijos praktikoje nurodoma, kad net ir subjekto elgesys ar kainos, priešingos toms, kurios buvo aptartos susitarimu, taikymas taip pat neįrodo, jog subjektas nedalyvavo susitarime (Van Bael & Bellis. Competition Law of the European Community. Kluwer Law International, 2010, p. 352). Susitarimo dėl kainų fiksavimo fakto konstatavimas yra pakankamas pagrindas atsakomybei pagal Konkurencijos įstatymą kilti, todėl dėl susitarimo kilusios neigiamos pasekmės nagrinėjamu atveju nėra nustatinėjamos. Horizontalūs susitarimus dėl kainos, laikomos ribojančiomis konkurenciją ab initio (LVAT teisėjų kolegija nutartyje byloje Nr. A⁴⁴⁴-686/2006).

ESTT praktikoje nustatyta, kad faktas, jog ūkio subjektas priimtų sprendimų nerealizavo, nėra pakankamas argumentas daryti išvadą apie jo nedalyvavimą susitarime (ESTT 1991-10-24 sprendimas byloje Nr. T-2/89 Petrofina SA prieš Komisiją). Subjektas, teigdamas, kad jis neprisijungė prie susitarimo, nors dalyvavo susirinkimuose dėl jo, turėtų įrodyti, kad tuose susirinkimuose jis dalyvavo neturėdamas objektyvaus antikonkurencinio tikslo. Kiti susirinkimo dalyviai iš subjekto veiksmų turėjo suprasti, kad jis prieštarauja susitarimui, bei duoti suprati kitiems surinkimo dalyviams, kad jo nuomonė skiriasi nuo jų (ESTT 2004-01-07 sprendimas byloje Aalborg Portland A/S ir kiti prieš Komisiją). Pareiškimas, kuriuo siekiama viešai atsiriboti nuo antikonkurencinių veiksmų, turi būti padarytas tvirtai ir aiškiai, kad kiti kartelio dalyviai gerai suprastų atitinkamos įmonės ketinimą (2009-03-19 ESTT sprendimas byloje Archer Daniels Midland vs. Komisija, C‑510/06 P, Rink. p. I‑1843). Tam, kad įmonės dalyvavimas tokiame susitikime nebūtų laikomas nei numanomu pritarimu neteisėtai iniciatyvai, nei prisidėjimu prie jo rezultato, reikia, kad ši įmonė viešai atsiribotų nuo šios iniciatyvos ir kiti dalyviai manytų, jog ji nutraukia savo dalyvavimą, arba kad ji apie tai informuotų administravimo subjektus (2012-05-03 sprendimas Comap prieš Komisiją, C‑290/11 P).

Pareiškėja UAB „Baltijos pervežimai“ nurodo, kad buvo viešai išreiškusi poziciją dėl LLMAA rekomenduojamų agentavimo tarifų netaikymo ir todėl aiškiai nuo jų atsiribojo (t. 68, b. l. 145). Iš pareiškėjos 2000-04-01 ir 2005-11-29 raštų LLMAA prezidentui (t. 68, b. l. 122-123) matyti, kad bendrovė praneša, kad LLMAA rekomenduojamų tarifų netaikys ir kad savo veikloje nesivadovauja rekomendaciniais tarifais ir laiko juos informacinio pobūdžio bei įkainius taikys tais kaip jiems yra patogu. Iš 2003-06-03 bendrovės rašto LLMAA prezidentui (t. 68, b. l. 125-126) matyti, kad pareiškėjos atstovas siūlo Etikos kodekse, kuris tuo metu buvo priėmimo stadijoje, agentavimo kainų iš vis neliesti, nes kiekvienas ekspeditorius pats susitaria dėl tarifų, bei gali kilti problemos dėl tarifų vertinimo. 2003-06-05 visuotiniame narių susirinkime Etikos kodeksas buvo priimtas, o už UAB „Baltijos pervežimai“ atstovą, kuris nedalyvavo susirinkime, balsavo LLMAA prezidentas, kuris buvo tam įgaliotas UAB „Baltijos pervežimai“ direktoriaus (t. 68, b. l. 127-129). Konkurencijos tarybos posėdyje (93 t., b. l. 19-22) UAB „Baltijos pervežimai“ generalinis direktorius nurodė (93 t., b. l. 23-25), kad rekomendaciniai tarifai buvo skelbiami ir kitose Europos valstybėse, tačiau jų niekas nesilaiko kaip ir šiuo atveju, nes bendrovė dirba su savo klientais ir siūlo jiems savo sutartus tarifus, kurie kiekvienu atveju gali būti ir skirtingi, nekreipdama dėmesio į rekomendacijas. Iš 1998-05-08 KLAKEĮA narių susirinkimo protokolo (konkurencijos byla 4 t., b. l. 42), kuriame dalyvavo ir UAB „Baltijos pervežimai“ matyti, kad buvo kuriama darbo grupė agentavimo tarifų svarstymui, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja prieštaravo  agentavimo tarifų nustatymui. Taip UAB „Baltijos pervežimai“ nepateikė duomenų, kad jos prieštaravimai dėl rekomenduojamų tarifų buvo žinomi ir suprantami kitiems LLMAA nariams, nes aukščiau paminėti raštai dėl nesutikimo su rekomenduojamais tarifais buvo siųsti tik LLMAA direktoriui. UAB „Baltijos pervežimai“ direktorius dalyvavo 2003-02-12 LLMAA valdybos posėdyje (konkurencijos byla 4 t., b. l. 81), kuriame vienbalsiai buvo pritarta rekomenduojamų tarifų bukleto naujai leidybai. UAB „Baltijos pervežimai“ generalinis direktorius A. Jankauskas, kaip LLMAA drausminio komiteto narys, dalyvavo 2005-10-06 posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 16) kuriame buvo siūloma sustabdyti UAB „Compass Transit“ narystę LLMAA dėl Etikos kodekso pažeidimo taikant nesąžiningą konkurenciją. Taip pat A. Jankauskas, kaip LLMAA valdybos narys, dalyvavo 2004-06-11 LLMAA valdybos posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 50), kuriame, vadovaujantis Etikos kodeksu nuostatomis, buvo pareikštas įspėjimas UAB „Compass Travel“ dėl nesąžiningos konkurencijos. 2003-04-10 visuotiniame narių susirinkime (konkurencijos byla 11 t., b. l. 148-149) A. Jankauskas nariams pristatė Etikos kodekso projektą ir apibūdino jo reikalingumo prielaidas ir paskirtį bei paprašė siūlyti Etikos kodekso formuluotes ir pastabas. Teismo posėdžio metu A. Jankauskas nurodė, kad dėl Etikos kodekso projekto buvo diskutuota, o bendrovė atsiribojo nuo tarifų todėl, kad konkurentai nesužinotų bendrovės veiklos subtilybių. UAB „Baltijos pervežimai“ 2010-10-08 rašte atsakovei (konkurencijos byla t. 15, b. l. 1-4) nurodė, kad jos konkurentai yra visos laivų agentavimo įmonės. Teismas pažymi, kad nors UAB „Baltijos pervežimai“ aukščiau paminėtuose raštuose nurodė, kad atsisako nuo rekomenduojamų tarifų ir Etikos kodekso reikalavimų dėl nesąžiningos konkurencijos, tačiau 2004-06-11 ir 2005-10-06 LLMAA posėdžiuose jos atstovas dalyvavo sprendžiant atsakomybės klausimą dėl nesąžiningos konkurencijos ir juose nepareiškė jokių prieštaravimų dėl to. Be to UAB „Baltijos pervežimai“ generalinis direktorius pristatė ir Etikos kodekso projektą, kuriam vėliau pritarė ir jo įgaliotas asmuo. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja dalyvavo LLMAA veikloje: dalyvavo LLMAA susirinkimuose, jos atstovas buvo valdybos ir drausminio komiteto narys. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos atsisakymas nuo rekomenduojamų tarifų ir Etikos kodekso nuostatų buvo aiškus kitiems LLMAA nariams, kurie suprastų, kad pareiškėja UAB „Baltijos pervežimai“ nesilaikys rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų ir Etikos kodekso nuostatų, susijusių su drausminės atsakomybės taikymu nesilaikant šių tarifų. Pareiškėjos nurodyti atsisakymai nuo rekomenduojamų tarifų yra siusti tik LLMAA prezidentui ir nebuvo žinomi visiems LLMAA nariams, kurie ir toliau turėjo pagrindą manyti, kad pareiškėja laikysis LLMAA sprendimų. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, dalyvaudama LLMAA susirinkimuose kuriuose buvo svarstomi rekomenduojami minimalūs agentavimo tarifai ir drausminė atsakomybė už žymiai mažesnių tarifų taikymą, aiškiai ir viešai nepasisakė, kad prieštarauja LLMAA sprendimams, todėl pareiškėja, teismo vertinimu, laikytina išreiškusi sutikimą dėl rekomenduojamų tarifų ir Etikos kodekso nuostatų laikymosi ir nuo jų neatsiribojusi.

Pareiškėja UAB „Jūrų agentūra Forsa“ nurodo, kad jos elgesys buvo svarstytas dėl rekomenduojamų tarifų nesilaikymo, kad rodo, kad ji nesivadovavo LLMAA rekomenduojamais tarifais ir taip atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2004-05-31 į LLMAA kreipėsi UAB „Jūrų agentūra Forsa“ dėl UAB „Compass Transit“ veiksmų dempinguojant kainas ir nesilaikant LLMAA rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų, į kuriuos bendrovė savo pasiūlymuose klientams pateikdavo nuorodą (konkurencijos byla 11 t., b. l. 54-55), o tai teismo vertinimu rodo, kad bendrovė pripažino rekomenduojamų tarifų laikymosi būtinumą. Taip pat iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja dalyvavo KLAKEĮA ir LLMAA narių susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomi rekomenduojami laivų agentavimo tarifai, jų priėmimas, dalyvavo Etikos kodekso priėmime, nuolat buvo informuojama apie susirinkimus ir juose keliamus klausimus. Tai įrodo, kad pareiškėja dalyvavo priimant rekomenduojamus tarifus ir Etikos kodeksą, posėdžiuose nepareikšdama prieštaravimų dėl to, ir taip išreikšdama savo valią ir poziciją.

Pareiškėja UAB „Volfra-Klaipėda“ nurodė, kad 2007-01-01 nustojus mokėti privalomą nario mokestį LLMAA faktiškai atsiribojo nuo LLMAA draudžiamo susitarimo, todėl narystę asociacijoje pripažįsta tik iki 2006-12-31. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja aiškiai išreiškė valią išstoti iš asociacijos, nes mokesčio nemokėjimas kitiems LLMAA nariais neleido suprasti, kad pareiškėja nenori būti asociacijos nare. Iš 2008-12-11 LLLMAA visuotinio surinkimo protokolo (konkurencijos byla t. 2, b. l. 163-164) matyti, kad pareiškėjos direktorius yra išreiškęs valią neišstoti iš LLMAA, o nario mokestį planuoja apmokėti artimiausiu metu. Šiame susirinkime LLMAA nariai nubalsavo už pareiškėjos išbraukimą iš LLMAA narių, tačiau tai negali būti laikoma pareiškėjo valios išraiškos išstoti nemokant mokesčių pasekmė, nes LLMAA nariai galėjo priimti sprendimą ir palikti pareiškėja LLMAA narių gretose. Teismas pasisako, kad pareiškėjos nario mokesčio nemokėjimas nuo 2007-01-01 šiuo atveju negali būti laikomas viešu ir aiškių atsiribojimu nuo draudžiamo susitarimo.

Nors iš bylos duomenų matyti, kad LLMAA nariai iš esmės taikė mažesnius nei rekomenduojami tarifus bei pareiškėjų taikomi tarifai didžiąja dalimi skyrėsi nuo jų, tačiau nėra nustatyta, kad kurios nors pareiškėjos būtų pareiškusios aiškų viešą atsiribojimą nuo draudžiamo susitarimo, nes tarifų nesilaikymas negali būti laikomas visiems suprantamas viešas atsiribojimas. Teismas pažymi, kad negalima sutikti su daugeliu pareiškėjų argumentu, kad jų dalyvavimą draudžiamame susitarime paneigia tie faktai, kad jie praktikoje LLMAA rekomenduojamų tarifų netaikė ir dažniausiai taikė mažesnius tarifus nei rekomenduojami. Teismas daro išvadą, kad nei viena iš pareiškėjų neįrodė, kad nedalyvavo draudžiamame susitarime nuo jo kaip nors viešai ir aiškiai atsiribodama.

Dėl nebuvimo konkurentu rinkoje

UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Baltlanta“, UAB „Arijus“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Litma“, UAB „Volfra-Klaipėda“, UAB „Baltijos pervežimai“ skunduose ir teismo posėdžiuose teigė, kad jos nebuvo konkurentes su kitomis pareiškėjomis, nes laivų agentavimo paslaugas teikdavo išimtinai savo motininėms ar dukterinėms įmonėms arba pagrinde vienam kuriam nors konkrečiam užsakovui, todėl tyrimas jų atžvilgiu turi būti nutrauktas kaip ir  AB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“.

Ginčijamajame nutarime nurodyta, kad AB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“,  nors ir turėjo laivų agentavimo paslaugoms teikti reikalingą atestatą (pažymėjimą), tačiau šių paslaugų neteikė rinkoje, aptarnaudamos išimtinai tik savo motininių bendrovių laivus, todėl šios bendrovės nebuvo LLMAA narių konkurentėmis konkurencijos taisyklių pažeidimo kontekste ir tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas. AB „DFDS SEAWAYS“ įsteigta agentuoti motininės kompanijos DFDS AS nuosavybės teise priklausančius laivus, UAB „MSC Vilnius“ yra paskirtas agentu Lietuvai atlikti visą darbą MSC Scandinavia Holding A/S vardu ir motininei kompanijai priklauso 100 proc. UAB „MSC Vilnius akcijų“.

Pagal Konkurencijos įstatymą subjektas yra suprantamas kaip vienas ekonominis vienetas, o vienas iš svarbiausių kriterijų yra savarankiškumo apimtis, priimant nepriklausomus sprendimus dėl elgesio rinkoje (LVAT 2008-05-22 nutartis adm. byloje A²⁴⁸-697/2008). Taigi, tam, kad pripažinti jog bendrovė veikia vieno ekonominio vieneto viduje, turi būti aiškiai nustatyta, kad ji negali priimti savarankiškų sprendimų. ESTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu motininė ir dukterinė įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą, kuriame dukterinė įmonė neturi faktinės veikimo laisvės apibrėžti savo veikimo rinkoje ir tokia sutartis ar suderinti veiksmai lietė tiktai vidinių užduočių paskirstymą tarp įmonių, tuomet tokie susitarimai nėra laikytini pažeidžiantys SEVS 101 str. reikalavimus (ESTT sprendimas 15/74 Centrafarm v Sterling Drug 1974 ECR 1147, 41p.; sprendimas byloje Nr. C-30/87 Corinne Bodson v SA Pompes funèbres des régions libérées 1988, sprendimas T-102/92 Viho v Commission 1995 ECR II-17).

Pareiškėja UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ nurodė, kad agentavimo paslaugas Klaipėdos uoste teikė iškirtinai savo patronuojančios Vokietijos bendrovės „Hapag-Lloyd“, kurios atstovu ji yra Lietuvoje, laivams, todėl negalėjo konkuruoti su kitomis šias paslaugas Klaipėdos uoste teikiančiomis bendrovėmis, nes kaip juridinis vienetas ir buvo įkurta tam, kad agentuotų Vokietijos bendrovės laivus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ yra oficiali Vokietijos bendrovės „Hapag-Lloyd“ konteinerinės linijos agentė Lietuvoje (71 t., b. l. 35). Pareiškėja gavo licenciją laivų agentavimui 2004 m. liepą (71 t., b. l. 44). Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004-04-19 įsakymą Nr. 3-168 „Dėl Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklių patvirtinimo“, nėra numatyta, kad įmonei gali būti išduodamas specialus pažymėjimas, kuriuos ji galėtų agentuoti tik vienos konkrečios kompanijos laivus. Su atestavimo pažymėjimu bendrovės gali vykdyti laivų agentavimo paslaugas ir kitiems į Klaipėdos uostą įplaukiantiems laivams. Teismui nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja galėjo vykdyti agentavimo paslaugas tik vieno ekonominio vieneto ribose. Iš pareiškėjos UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ 2011-06-28 rašto (t. 55., b. l. 69) matyti, kad bendrovė nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio nutraukė laivų agentavimo veiklą. UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ atstovė S. Maksimento 2011-11-23 Konkurencijos tarybos posėdyje (92 t., b. l. 12) nurodė, kad jos atstovaujama bendrovė po 2005 metų, kai nustojo vykdyti agentavimo veiklą ir buvo atleistas šia veikla užsiimantis darbuotojas, o laivų agentavimo pažymėjimo neatsisakė todėl, kad to jai neliepė daryti jos principalas ir akcininkas Vokietijos bendrovė „Hapag-Lloyd“, nes galbūt pastarajai bendrovei ateityje vėl reikėtų UAB „Okeaninių konteinerių serviso“ paslaugų. Kaip matyti iš UAB „Okeaninių laivų servisas“ buhalterinės pažymos (t. 95, b. l. 59), bendrovė nuo 2005-05-30 iki 2005-08-08 aptarnavo 8 laivus, už kurių agentavimą sumokėjo bendrovė „Estma Ltd“ viso 31790,83 Lt., o agentavimo tarifai šiais atvejais buvo 39,18-61,64 proc. mažesni už LLMAA rekomenduojamus tarifus. Nors pareiškėja teigia, kad bendrovė „Estma Ltd“ yra jos akcininkė, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie santykiai būtų nustatę pareiškėjai galimybę agentavimo paslaugas teikti tik akcininkės laivams ir būtų draudžiama teikti šias paslaugas ir kitiems užsakovams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų įsteigta teikti paslaugas išimtinai savo akcininkų ar motinių įmonių laivams. Tai, kad pareiškėja agentavimo paslaugas teikė tik vienos bendrovės laivams ar buvo tos bendrovės atstovas, teismo vertinimu, negali būti laikoma įrodymu, kad ji neturėjo galimybių konkuruoti su kitomis šias paslaugas teikiančiomis bendrovėmis Klaipėdos uoste. Pareiškėja turėjo galimybę faktiškai veikti ir konkuruoti rinkoje, o ne tik vykdė užduotis konkretaus ekonominio vieneto viduje. Nors pareiškėja teigia, kad nuo agento atleidimo negalėjo vykdyti laivų agentavimo paslaugų, tačiau teismo vertinimu tai, kad bendrovėje neliko asmens, atsakingo už laivų agentavimą, neįrodo, kad pareiškėja visai atsisakė laivų agentavimo veiklos. Kaip jau nurodyta aukščiau, pareiškėją neatsisakė laivų agentavimo pažymėjimo, nes galimai liko poreikis laivų agentavimo paslaugai teikti ateityje. Teismo vertinimu tai, kad bendrovėje nuo 2005-12-19 neliko agento, nėra pagrindas taikyti senaties termino, nes pati pareiškėja, kaip juridinis asmuo, pasiliko galimybę užsiimti laivų agentavimu.  Todėl teismas laiko, kad UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, būdavo konkurentė kitoms laivų agentavimo veiklą vykdančioms bendrovėms. Konkurencijos taryba teisingai nenustatė aplinkybių, kad pareiškėja nebuvo konkurentu rinkoje, nes veikė išimtinai tik vieno ekonominio vieneto viduje ir jai buvo neįmanoma veikti ir konkuruoti su kitais Klaipėdos uoste veikiančiais agentavimo paslaugas teikiančiais ūkio subjektais.

Pareiškėja UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ taip pat akcentuoja, kad nuo 2006-05-22 iki 2009-11-20 teikė laivų agentavimo paslaugas tik vienintelei susijusiai dukterinei bendrovei UAB „CMA CGM Lietuva“, todėl nuo šio laikotarpio negalėjo būti konkurente kitoms bendrovėms Klaipėdos uoste ir negalėjo dalyvauti draudžiamajame susitarime. Pareiškėja teigia, kad ir iki 2006 m. agentavimo paslaugas taip pat teikė tik vienai Prancūzijos bendrovei „CMA CGM“. Pareiškėja nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad UAB „CMA CGM Lietuva“ yra UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ dukterinė įmonė, kuriai išimtinai taikė agentavimo paslaugas. Pareiškėja galėjo teikti agentavimo paslaugas ir kitoms bendrovėms, todėl buvo konkurentė rinkos dalyviams. 2006-04-01 Agentavimo sutartyje tarp pareiškėjos ir UAB „CMA CGM Lietuva“ nėra nurodyta, kad pareiškėja negali teikti laivų agentavimo paslaugų ir kitiems ūkio subjektams, bei šioje sutartyje nurodyta, kad pareiškėja veikia kaip savarankiška kompanija ir išlaiko savo teisinę nepriklausomybę, todėl nėra laikoma „CMA CGM Shipping agency (Lietuva)“ pavaldiniu, darbuotoju arba agentu. Pareiškėjos 2004 m. sudarytos laivų agentavimo sutartyje su Prancūzijos bendrove „CMA CGM“ nurodyta, kad agentas vykdydamas darbus „veikia kaip savarankiška bendrovė, išlaikant savo atskirą juridinį statusą, ir jis jokiomis prasmėmis nebus laikomas Principalo darbuotoju“. Taigi ir šiuo atveju matyti, kad pareiškėja galėjo teikti agentavimo paslaugas ir kitiems užsakovams rinkoje, nes pareiškėja nebuvo suvaržyta veikti tik vieno ekonominio vieneto viduje. Pareiškėja turėjo galimybę savarankiškai spręsti, kam teikti laivų agentavimo paslaugas, todėl ji gali būti laikoma konkurente rinkoje. Nors pareiškėja paslaugas teigė ir vienam užsakovui, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėja neprarado galimybės veikti rinkoje ir konkuruoti, turėjo savo savarankiškumą ir jos veikla nebuvo apribota vidine motininės ar dukterinės įmonės veikla ir užduotimis.   

Pareiškėja UAB „Volfra-Klaipėda“ taip pat nurodo, kad nebuvo konkurentė rinkoje, nes aptarnavo išimtinai tik „W. E. C. Nederland B. V.“ ir „ESF Euroservices B. V.“ siunčiamus laivus ir su šiomis įmonėmis buvo sudariusi atstovavimo sutartį su kuriomis ir derino kainodara ir nebuvo konkurentu kitoms skundžiamajame nutarime nurodytoms įmonėms. Taip pat aptarnavo linijinius laivus, kas taip pat įrodo, kad bendrovė nebuvo konkurente, nes veikė specialioje rinkoje, kitų laivų neagentavo. Kaip matyti iš UAB „Volfra-Klaipėda“ atestavimo pažymėjimų (t. 85., b. l. 54-55) bendrovė galėjo teikti laivų agentavimo paslaugas nuo 2003-11-01 iki 2004-11-01, ir vėliau nuo 2005-01-10 neterminuotai. Pažymėjimuose nėra nurodyti apribojimai, kuriais bendrovei būtų apribota veikla rinkoje. Taigi bendrovė galėjo teikti paslaugas visoje rinkoje ir būti konkurente kitoms bendrovėms. Tai, kad bendrovė dirbo tik su keliomis bendrovėmis, nesuteikia pagrindo teikti, kad ji neturėjo galimybės siūlyti savo paslaugų ir kitoms bendrovėms ateityje, be to atestavimo pažymėjimo galiojimas neišnyktų net jei ir baigtųsi sutartiniai santykiai su pareiškėjo minimais klientais. Iš laivų agentavimo sutarties tarp „W. E. C. Nederland B. V.“, matyti, kad bendrovės sutarė, kad UAB „Volfra-Klaipėda“ yra išskirtinis jų agentas, o visi darbuotojai laikomi tik UAB „Volfra-Klaipėda“, o ne „W. E. C. Nederland B. V.“ darbuotojais (t. 85, b. l. 67-80). Iš „ESF Euroservices B. V.“ ir UAB „Volfra-Klaipėda“ laivų agentavimo sutarties (t. 85, b. l. 81-90) matyti, kad be „ESF Euroservices B. V.“ sutikimo UAB „Volfra-Klaipėda“ įsipareigoja neatstovauti jokių kitų užsakovų Klaipėdos uoste ir neteikti jiems paslaugų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai konkuruotu su ESF Euroservices B. V.“ veikla. UAB „Volfra-Klaipėda“ 2011-07-19 rašte atsakovei (t. 55., b. l. 85) nurodyta, kad bendrovė nėra per akcijas ar kitaip susijusi su „W. E. C. Lines“ bendrove, kurios linijinius laivus, neužplaukiančius į Klaipėdos uostą, bendrovė agentuoja.  Teismo vertinimu iš šių sutarčių visgi nėra matyti, kad UAB „Volfra-Klaipeda“ negali vykdyti agentavimo veiklos ir kitoms bendrovėms, nors ir su sąlyga, kad tai nesudarys interesų konflikto ir konkurencijos užsakovams, o tai, kad pareiškėja yra išskirtinis kitos bendrovės agentas, taip pat nereiškia, kad jai negalima teikti paslaugų ir kitiems ūkio subjektams. Tai tik įrodo, kad užsakovas nesudarinės laivų agentavimo sutarčių su kita bendrove Klaipėdos uoste. Be to, UAB „Volfra-Klaipeda“ nėra įsteigta vien tam, kad teiktų paslaugas iškirtinai „W. E. C. Nederland B. V.“ ir „ESF Euroservices B. V.“. taigi ir šiuo atveju nėra nustatyta, kad pareiškėja negalėjo veikti rinkoje ir nebūti konkurente kitiems ūkio subjektams. Pareiškėja neveikė vieno ekonominio vieneto viduje.

Pareiškėja UAB „Arijus“ taip pat nurodė, kad iki 2007 m. laivų agentavimo paslaugas teikė tik UAB „Containerships“ (kuri 2004-2007 vadinosi UAB „Kuršių linija“) ir UAB „Kontransa“. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Kuršių linija“ akcininkė buvo ir Diana Ramonienė, kuriai priklauso UAB „Arijus“. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad be aukščiau paminėtų bendrovių laivų agentavo dar 2 laivus, su kuriais buvo bandyta sudaryti ilgalaikes sutartis. Iš UAB „Arijus“ pateiktų agentavimo sutarčių (konkurencijos byla t. 79, b. l. 55-188, t. 78, b. l. 138-174) nenustatyta, kad bendrovė teikė paslaugas savo motininei ar dukterinei bendrovei, taip pat nenustatyta, kad sutartyse dėl agentavimo paslaugų teikimo yra nuostatos, kurios įrodytų, kad UAB „Arijus“ būtų draudžiama teikti agentavimo paslaugas ir kitoms bendrovėms Klaipėdos uoste. Taigi šiuo atveju laikytina, kad UAB „Arijus“ galėjo vykdyti agentavimo veiklą ir su kitomis bendrovėmis, pritaikius išimtį, kad veikla nesikirstų su užsakovų interesais. Pareiškėja 2010-10-15 rašte atsakovei (konkurencijos byla t. 13, b. l. 3) nurodė, kad kiekviena atestuota įmonė, teikianti laivų agentavimo paslaugas, yra bedrovės konkurentė. Teismo nuomone tai įrodo, kad pareiškėja veikė rinkoje, siekė sudaryti sutartis ir su kitais ūkio subjektais, todėl ji buvo konkurente kitiems rinkos dalyviams Klaipėdos uoste. Pareiškėja teikė agentavimo paslaugas rinkoje, o ne aptarnaudama išimtinai tik savo motininės įmonės laivus, kas darė ją konkurente. Pareiškėja nebuvo įsteigta vien tam, kad agentuotų išimtinai jos paminėtų užsakovų laivus. Be to, kad sudarytų išimtines sutartis su šiomis bendrovėmis, pareiškėja turėjo konkuruoti rinkoje. Galėjimą buti konkurentu rinkoje rodo ir tai, kad pareiškėja pripažino, kad agentavo ir dar 2 kitų užsakovų laivus. Šiuo atveju paslaugos yra teikiamos ne ekonominio vieneto viduje kaip buvo AB „DFDS Seaways“ ir UAB „MSC Vilnius“ atveju, kur tyrimas buvo nutrauktas, nes UAB „Arijus“ užsakovai galėjo pasirinkti ir kitą bendrovę.

Pareiškėja UAB „Lepūnas“ taip pat nurodo, kad tyrimas bendrovės atžvilgiu turėjo būti nutrauktas, nes bendrovė agentavo iškirtinai tik savo išimtinio užsakovo ar jo atstovaujamus laivus ir neteikė paslaugų rinkoje, nes neturėjo teisės Klaipėdos uoste agentuoti kitų užsakovų laivų, o bendrovės užsakovas neturėjo teisės naudotis kitų laivų agentų paslaugomis, todėl UAB „Lepūnas“ nėra konkurentė kitiems rinkoje veikiantiems juridiniams asmenims. Iš UAB „Lepūnas“ 2010-10-06 rašto atsakovei (konkurencijos byla t. 32, b. l. 38-40) matyti, kad UAB „Lepūnas“ nurodo, kad visos įmonės, Klaipėdos uoste teikiančios laivų agentavimo paslaugas, yra jos konkurentai. Iš UAB „Lepūnas“ įstatų (konkurencijos byla t. 32, b. l. 2-10) nėra matyti, kad bendrovė įkurta iškirtinai darbui su konkrečia viena ar keliomis kitomis bendrovėmis teikiant joms paslaugas. Teismas pažymi, kad UAB „Lepūnas“ siekdama gauti išimtines laivų agentavimo teikimo paslaugas kuriai nors bendrovei ir nebūdama jos motinine ar dukterine bendrove, turėjo konkuruoti rinkoje, kad gauti ilgalaikes sutartis. Nors UAB „Lepūnas“ išimtinėmis teisėmis agentuodavo tik Kipro įmonės laivus, tačiau teismo vertinimu tai nereiškia, kad nutrūkus UAB „Lepūnas“ ir užsakovo santykiams, UAB „Lepūnas“ ir toliau negalėtų teikti agentavimo paslaugų Klaipėdos uoste ir būti konkurentu rinkoje. Be to, nenustatyta, kad UAB „Lepūnas“ su savo išskirtiniu užsakovu sudarė vieną ekonominį vienetą per akcininkus, įstatus ar steigimo sutartį. Teismas vertina, kad pareiškėja turėjo galimybę veikti ir išorinėje rinkoje ir būti konkurente, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo įsipareigojusi veikti tik vieno ekonominio vieneto viduje. Be to, nors pareiškėja turėjo ir ilgalaikį susitarimą su vienu užsakovu, tai vis vien rodo, kad užsakovui su pareiškėja nebūnant vienu ekonominiu vienetu, pareiškėja turėjo konkuruoti rinkoje, kad tą sutartį sudarytų.

Pareiškėja UAB „Green terminal“ nurodo, kad laivų agentavimo paslaugas teikė beveik vien tik Norvegijos kompanijos, kuri yra ir UAB „Green terminal“ patronuojanti kompanija, laivams, todėl negalėjo būti konkurente kitoms bendrovėms, o nuo 2007 m. laivų agentavimo paslaugas teikė tik į pareiškėjos sandėlius prekes pristatantiems savo grupės laivams. Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde ir nuomonėje (konkurencijos byla t. 25, b. l. 82) nurodo, bei iš byloje esančių duomenų (konkurencijos byla t. 83, b. l. 29-74) matyti, kad UAB „Green terminal“ laivų agentavimo paslaugas teikė ir kitų bendrovių laivams, kas įrodo, kad UAB „Green terminal“ galėjo veikti ne tik vieno ekonominio vieneto ribose, o ir išorinėje rinkoje konkuruodama su kitomis bendrovėmis. Teismo vertinimu, nors su patronuojančia bendrove nesusijusių laivų agentavimas užėmė mažą šios veiklos dalį, bet parodo, kad UAB „Green terminal“ galėjo konkuruoti rinkoje.

Pareiškėja UAB „Litma“ nurodo, kad nuo 2003 iki 2010 metų agentavo tik vienos konteinerinės linijos laivus, todėl ji nebuvo konkurentė kitoms įmonėms, teikusioms laivų agentavimo paslaugas. 2010-10-07 rašte atsakovei (konkurencijos byla t. 37, b. l. 1-2) UAB „Litma“ nurodė, kad jos konkurentai yra atestuotos įmonės, teikiančios laivų agentavimo paslaugas. Iš bendrovės įstatų (konkurencijos byla t. 37, b. l. 26-38) nėra matyti, kad bendrovė yra įsteigta atstovauti vienos kurios nors įmonės ar kito juridinio asmens laivų agentavimo rinkoje. Šiuo atveju laikytina, kad UAB „Litma“, nors ir atstovaudama vieną užsakovą, galėjo konkuruoti rinkoje. Be to, kad gauti išskirtines teises agentuoti vienos ar kelių bendrovių laivus UAB „Litma“ turėjo konkuruoti rinkoje ir siūlyti atitinkamas paslaugų kainas. Bendrovė teismui nepateikė duomenų, kad agentuodamas vienos kompanijos laivus ji neturėjo galimybės vykdyti ir kitų laivų agentavimo. Iš UAB „Litma“ sutarčių su užsienio kompanijomis nėra matyti, kad UAB „Litma“ kokiu nors būdu veikia ne kaip nepriklausoma paslaugas teikianti bendrovė, o kaip bendrovė, kuri veikia vieno ekonominio vieneto viduje, teikia paslaugas tik vienam užsakovui ir negali agentuoti kitų laivų. Sutartyse yra standartiniai punktai, kurie vienaip ar kitaip numato įpareigojimą neveikti prieš aptarnaujamos kompanijos interesus. Tai, kad bendrovė nurodo, kad agentavo išimtinai tik vienos ar kelių kompanijų laivus įrodo tik šios bendrovės verslo ypatumus, o ne tai, kad ji buvo suvaržyta sutarčių ir negalėjo agentuoti kitų laivų išorinėje rinkoje. UAB „Litma“ taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ji agentavo savo motinę ar dukterinę įmonę. Be to, iš bylos duomenų matyti (konkurencijos byla t. 37, b. l. 4-10), kad pareiškėja 2000-2002 metais agentavo ir kitų bendrovių laivus. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nuo 2010 m. neteikė agentavimo paslaugų, tačiau neginčija, kad tuo metu turėjo laivų agentavimo pažymėjimą bei buvo LLMAA narių iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos. Ta aplinkybė, kad pareiškėja neteikė agentavimo paslaugų, tačiau turėjo visas galimybes tai daryti, neįrodo, kad pareiškėja nedalyvavo draudžiamajame susitarime, o aplinkybė, kad pareiškėjos veikloje laivų agentavimo paslaugos užėmė mažą dalį, be to ir rinkoje pareiškėjos laivų agentavimo paslaugų procentas sudarė mažą dalį visos rinkos, nėra faktorius, kuris įrodytų, kad pareiškėja negalėjo būti konkurente. Tai, kad pareiškėja išorinėje rinkoje galėjo teikti laivų agentavimo paslaugas daro ja konkurente kitoms įmonėms. Teismo vertinimu pareiškėja laikytina konkurente kitoms įmonėms, kurios teikė laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos uoste, nes nebuvo praradusi faktinės galimybės teikti laivų agentavimo paslaugas.

Pareiškėja UAB „Nurminen Maritime“ nurodo, kad 2009 ir 2010 metais neteikė laivų agentavimo paslaugų rinkoje, todėl negali būti laikoma konkurente kitoms šias paslaugas teikusioms bendrovėms. Be to teigė, kad į LLMAA įstojo dėl laivų agentavimo licencijos, nes planavo aptarnauti tik vienos atstovaujamos kompanijos konteinerinę liniją. Taip pat skunde, teismo posėdyje ir atsakovui pateiktoje nuomonėje (konkurencijos byla t. 43, b. l. 46-49) nurodė, kad agentavimas buvo gautas per savo akcininkus Latvijoje, kurie kreipdavosi į pareiškėją dėl laivų agentavimo Klaipėdos uoste, t. y. pareiškėjas laivų agentavimo užsakymas gavo ne savo veiksmais, o per akcininkus, todėl turi būti laikoma, kad pareiškėja agentavo savo akcininkų laivus, nes ir taikyti agentavimo tarifai buvo sutarti iš anksto su Latvijos akcininkais. Iš 2011-07-18 pareiškėjos rašto atsakovei (konkurencijos byla t. 43, b. l. 30-33) matyti, kad UAB „Nurminen Maritime“ nurodo, kad jos konkurentai yra atestuotos įmonės, teikiančios laivų agentavimo paslaugas. Iš pareiškėjos skundo ir 2011-06-28 rašto atsakovei (konkurencijos byla t. 43, b. l. 35-36) ir pateiktų sąskaitų (konkurencijos byla t. 43, b. l. 37-42) matyti, kad pareiškėja nuo 2004 iki 2008 m. teikė laivų agentavimo paslaugas 6 laivams. Pareiškėja taip pat teigia, kad nors 2009-2010 m. neteikė laivų agentavimo paslaugų, tačiau turėjo tam reikalingą licenciją, taigi jis galėjo vykdyti laivų agentavimo paslaugas: siūlyti jas užsakovams.  Teismo vertinimu tai rodo, kad pareiškėja galėjo veikti rinkoje ir būti konkurente kitiems rinkos dalyviams. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėja turėjo galimybę teikti agentavimo paslaugas tik ekonominio vieneto viduje, o ne išorinėje rinkoje. Nors pareiškėja 2009-2010 metais nevykdė agentavimo paslaugų, bet ji buvo LLMAA nare ir privalėjo laikytis Etikos kodekso reikalavimų, kurie numatė atsakomybę už rekomenduojamų tarifų nesilaikymą. Be to, pareiškėja turėjo laivų agentavimo atestatą, todėl turėjo galimybę verstis laivų agentavimo veikla.

Pareiškėja UAB „Jungtinė ekspedicija“ skunde ir nuomonėje (konkurencijos byla t. 26, b. l. 61) nurodo, kad agentavo ir nepriklausomus laivus. Teismo vertinimo tai rodo, kad bendrovė neteikė agentavimo paslaugų išimtinai tik savo akcininkų laivams, ir nors nepriklausomų agentuotų laivų skaičius bendroje dalyje užimą laibai mažą dalį, tačiau tai įrodo, kad bendrovė buvo konkurentu ir kitoms agentavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms. Iš 2010-10-08 UAB „Jungtinė ekspedicija“ rašto atsakovei (konkurencijos byla t. 26, b. l. 2-3) matyti, kad bendrovė nurodo, kad jos konkurentai yra atestuotos įmonės, teikiančios laivų agentavimo paslaugas. Iš bendrovės įstatų (konkurencijos byla t. 26, b. l. 7-12) nėra matyti, kad bendrovė yra įsteigta tik savo akcininkų laivų agentavimui.

Pareiškėjos UAB „MK Laivyba“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltijos pervežimai“ taip pat nepateikė duomenų, kad jos agentavo išimtinai tik savo motininės ar dukterinės įmonės laivus ir neturėjo galimybių konkuruoti rinkoje, bei jų veikla buvo apribota vieno ekonominio vieneto viduje.

Teismas daro išvadą, kad iš pateiktų bylos duomenų nėra nustatyta, kad kurios nors pareiškėjos agentavo savo motinines ar dukterines įmones bei veikė išimtinai vieno ekonominio vieneto viduje, neturėdamos galimybės teikti laivų agentavimo paslaugas išorinėje rinkoje. Taip pat pareiškėjos nebuvo įsteigtos tik tam, kad vykdytu išimtinai su vienu užsakovu susijusią laivų agentavimo veiklą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų sudarytos sutartys su užsakovais ribotų pareiškėjoms galimybę agentavimo paslaugas teikti užsakovo ar konkrečios akcininkės laivams bei būtų draudžiama teikti šias paslaugas ir kitiems užsakovams. Nenustatyta, kad kurios nors pareiškėjos būtų įsteigtos teikti paslaugas išimtinai savo akcininkų ar motinių įmonių laivams. Pareiškėjos neįrodė, kad jos neturėjo galimybių konkuruoti su kitomis laivų agentavimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis Klaipėdos uoste, bei jų savarankiškumas buvo apribotas vidine kurio nors ekonominio vieneto veikla ir užduotimis. Teismas taip pat pasisako, kad bendrovės, kurios sudarė išskirtines sutartis su užsakovais, turėjo konkuruoti rinkoje, kas rodo, kad jos buvo konkurentės. Nors daugelis pareiškėjų nurodo, kad jų teikiamos laivų agentavimo paslaugos užėmė nedidelę dalį tarp Klaipėdos uoste analogiškas paslaugas teikiančių įmonių, tačiau teismas daro išvadą, kad vien laivų agentavimo paslaugų teikimas rodo, kad buvo konkuruojama rinkoje, o šių paslaugų apimtis nesudaro pagrindo teigti, kad kurios nors pareiškėjos savaime netampa konkurente išorinėje rinkoje. Atsižvelgiant į LVAT ir ESTT praktiką ir nesustačius, kad pareiškėjos veikė tik vieno ekonominio vieneto viduje ir neturėjo galimybės priimti savarankiškų sprendimų dėl laivų agentavimo išorinėje rinkoje, laikytinos konkurentėmis kitoms įmonėms, kurios teikė laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos uoste.

Teismas taip pat pažymi, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas tik kelioms ar keliolikai konkrečių užsakovų negali būti laikomas atsiribojimu nuo draudžiamo susitarimo. Taip pat tai nėra ta aplinkybė kuri daro pareiškėją ne konkurente kitoms laivų agentavimo veikla užsiimančioms įmonėms. Teismas pažymi, kad teisiškai nėra reikšminga tai, kad konkrečios pareiškėjos turimą rinkos dalis Klaipėdos jūrų uoste buvo nedidelė, nes šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar buvo sudarytas draudžiamas susitarimas. Vykdant laivų agentavimo paslaugas neišvengiamai vienos įmonės, dėl savo versliškų sugebėjimų ar resursų turės daugiau užsakovų už kitas bendroves. Aplinkybė, kad pareiškėjos veikloje laivų agentavimo paslaugos užėmė mažą dalį, be to ir rinkoje pareiškėjos laivų agentavimo paslaugų procentas sudarė mažą dalį visos rinkos, nėra faktorius, kuris įrodytų, kad kuri nors pareiškėja negalėjo būti konkurente. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja išorinėje rinkoje galėjo teikti laivų agentavimo paslaugas daro ja konkurente kitoms įmonėms, todėl teismas atmeta pareiškėjų reikalavimus, kuriuose prašoma pripažinti jas nedalyvavusiomis draudžiamajame susitarime dėl mažos laivų agentavimo veiklos dalies bendroje Klaipėdos uosto rinkoje.

Dėl nedalyvavimo sudarant draudžiamą susitarimą

Pareiškėjos skunduose iš esmės neginčija savo įstojimo į KLAKEĮA, o vėliau ir į LLMAA narius datų, tačiau pareiškėjos UAB „Afalita“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Nordis Shipping Service“,  UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra–Klaipėda“ įstojo į LLMAA jau po rekomenduojamų minimalių tarifų patvirtinimo ir Etikos kodekso priėmimo, todėl jos iš esmės akcentuoja, kad negalėjo žinoti apie jų privalomumą, bei nedalyvavo jų priėmime. Taip pat iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjos UAB „UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Volfra-Klaipėda“, UAB „Green terminal“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „BPA“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Fertimara“, nors buvo LLMAA narėmis, tačiau susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiami rekomenduojamų agentavimo tarifų taikymo klausimai ir drausminės nuobaudos už jų nesilaikymą, dalyvavo labai pasyviai arba išvis nedalyvavo (UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Afalita“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Lepūnas“, UAB Jungtinė ekspedicija“). Teismas pažymi, kad Europos Sąjungos teisminė praktika patvirtina, jog ūkio subjektas, būdamas asociacijos nariu, sudaro nuomonę, kad jis yra pritaręs asociacijos įstatams ir yra suteikęs teisę asociacijai nustatyti jai pareigas. Todėl net jeigu asociacijos narys vienareikšmiškai ir neišreiškė savo pritarimo antikonkurenciniam asociacijos susitarimui, tačiau jam ir neprieštaravo, laikoma, jog jis prie tokio susitarimo yra prisijungęs (Europos Komisijos 1978-07-20 sprendimas Nr. 78/670/EEC bylose Nr. IV/28.852, IV/29.127, IV/29.149 (Fedetab), 78-79 p.). ESTT savo praktikoje laikosi nuostatos, kad faktas, jog ūkio subjektas susitarimo sąlygos, kuri apriboja konkurenciją, nerealizavo, nėra pakankamas argumentas daryti išvadą apie draudžiamo susitarimo konkurencijos teisės prasme nesudarymą (ESTT byla Nr. 86/82 „Hasselblad“ prieš Europos Komisiją; ESTT byla Nr. T-67/01 „JCB Service“ prieš Europos Komisiją). Teismų praktikoje pažymėta, jog tai, kad kai kurie pareiškėjai į asociaciją įstojo po to, kai buvo priimtas draudžiamas susitarimas, nėra tos aplinkybės, kurios leistų pačios savaime teigti, jog šie pareiškėjai nedalyvavo susitarime. Valia susitarti (pritarti) gali būti pareikšta tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, tiek aktyviais, tiek pasyviais veiksmais. Ūkio subjektas, būdamas asociacijos nariu, sudaro nuomonę, kad jis yra pritaręs asociacijos įstatams ir yra suteikęs teisę asociacijai nustatyti jai pareigas. Jei asociacijos nariai, kurie turi teisę dalyvauti atitinkamo jos organo susirinkime, nedalyvauja jame, nereiškia, kad sprendimai ir (arba) susitarimai, pasiekti tokiuose organuose, nėra taikomi arba neturi būti taikomi kitiems, nedalyvavusiems nariams. Priklausymas asociacijai (įstojimas į ją) pats savaime reiškia sutikimą su jos taisyklėmis, vadovavimu ir priimtais sprendimais, todėl faktas, kad ūkio subjektas nedalyvavo asociacijos susirinkime ar į asociaciją įstojo vėliau, t. y. po sprendimo priėmimo, nereiškia, kad toks ūkio subjektas nedalyvavo draudžiamame susitarime. Narystė bet kokioje asociacijoje (tiek aktyvi, tiek pasyvi ar neutrali) sudaro plačias galimybes ir tam tikru mastu įpareigoja ūkio subjektą, kuriam, be kita ko, gali būti taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir įstatymų žinojimo reikalavimai, domėtis asociacijos veikla, joje priimamais sprendimais ar nusistovėjusiais elgesio standartais (LVAT 2011-03-27 nutartis adm. byloje Nr. A⁵²⁵-2577/2011). Europos Komisijos praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad faktas, jog nariai, kurie turėjo teisę dalyvauti asociacijos valdymo organų susirinkimuose, šia savo teise nepasinaudojo, nereiškia, kad susitarimas sudarytas atitinkamo susirinkimo metu nėra taikomas nedalyvavusiems nariams, o buvimas asociacijos nariu reiškia, kad asociacijos narys priimta asociacijos taisykles ir leidžia manyti, kad narys žino, jog asociacija veikia remiantis tiesioginiu ar netiesioginiu narių palaikymu ir, jei nepareikšta nepritarimo, sutikimu ir parama ne tik įstatuose nurodytai veiklai, bet ir faktinei asociacijos veiklai (Europos Komisijos 1994-11-30 sprendimas Nr. 94/815/EC).

LLMAA įstatų 4.1.3., 4.1.4., 4.1.6. punktuose asociacijos nariams yra numatytos teisės susipažinti su asociacijos dokumentais, turima informacija, bet kada išstoti iš asociacijos (konkurencijos byla t. 2, b. l. 50-51). LLMAA įstatų 4.2 punkte nustatyta, kad Asociacijos narys privalo laikytis Asociacijos įstatų ir Etikos kodekso, vykdyti asociacijos narių susirinkimo ir asociacijos valdybos sprendimus bei įpareigojimus (konkurencijos byla 2 t., b. l. 49-56). Įstodamos ir būdamos LLMAA narėmis pareiškėjos tiesiogiai įpareigojo laikytis jos įstatų, Etikos kodekso nuostatų, iš kurių viena draudė užsakovams (laivų savininkams) siūlyti laivo agento paslaugas su žymiai žemesniais nei rekomenduojamais tarifais (Etikos kodekso 2.4.4.6. punktas). Teismo nuomone, ūkio subjektai, prisijungdami prie LLMAA veiklos po rekomenduojamų tarifų nustatymo, bei po Etikos kodekso priėmimo, arba nedalyvaudami susirinkimuose, kur šie klausimai buvo svarstomi, išreiškė valią, dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo, neprieštaravo, tyliai jiems pritarė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog tie pareiškėjai, kurie nedalyvavo nei viename LLMAA organų (valdybos posėdyje ir/arba visuotiniame narių susirinkime) ar įstojo į LLMAA vėliau, nežinojo ir negalėjo bei neturėjo protingų galimybių sužinoti apie priimtą LLMAA sprendimą, kuris šioje byloje pripažintas draudžiamu susitarimu. Teismas pažymi, kad iš aukščiau nustatymų faktinių aplinkybių matyti, kad informacija apie LLMAA veiklą, tuo pačiu ir apie rekomenduojamus tarifus, buvo pasiekiama ir internetinėje erdvėje.

Kaip jau minėta, byloje nėra nustatyta duomenų, kurie leistų teigti, jog bent viena pareiškėja buvo pareiškusi aiškų ir kitiems suprantamą nesutikimą ar atsiribojimą nuo LLMAA posėdžiuose priimtų sprendimų, kurie lietė rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymą ar Etikos kodekso nuostatų taikymą rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų nesilaikantiems ūkio subjektams. Todėl darytina išvada, kad ir pareiškėjos, nedalyvavusios LLMAA susirinkimuose ar posėdžiuose, ir pareiškėjos, įstojusios į LLMAA vėliau, be kita ko, žinodamos, kad narystės LLMAA sąlyga yra jos įstatų ir priimtų sprendimų laikymasis, niekaip nepareikšdamos savo nepritarimo aptariamam susitarimui, tyliai jam pritarė ir taip prie jo prisijungė ir yra atsakingos už draudžiamo susitarimo sudarymą.

Dėl senaties termino taikymo

Visos pareiškėjos skunduose ir teismo posėdyje nurodė, kad net jei draudžiamas susitarimas ir buvo sudarytas, jis nustojo galioti 2006 metais, todėl Konkurencijos taryba turėjo vadovautis tuo laikotarpiu galiojančiais teisės aktais ir pritaikyti senaties terminą, kuris suėjo 2009 m. 2006 m. galiojusio Konkurencijos įstatymo redakcijos 40 str. 3 d. numatyta, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui − nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad konkurencijos taryba kiekvienai pareiškėjai vykdyto pažeidimo pradžią siejo su pareiškėjos buvimo LLMAA pradžia (po draudžiamo susitarimo sudarymo), o pažeidimo pabaigą siejo su Konkurencijos tarybos tyrimo baigimu 2011 m. rugpjūčio mėn. arba su pareiškėjos išstojimu iš LLMAA dar iki šio termino.

Pareiškėjų skunduose taip pat nurodyta, kad į LLMAA narius buvo stojama todėl, kad pagal tuomet galiojančius teisės aktus reikėjo gauti LLMAA rekomendaciją ar nuomonę siekiant užsiimti laivų agentavimo veikla, o po 2005 metų, pasikeitus teisės aktas, šiam reikalavimui išnykus, LLMAA prarado įtaką pažymėjimų išdavimo procese, todėl ir rekomenduojamų tarifų laikymasis pasidarė nebeaktualus, nes nariams nebuvo pagrindo baimintis galimos LLMAA neigiamos nuomonės dėl LLMAA sprendimų nesilaikymo. Laivų agentavimo veiklos atestavimas buvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-11-09 įsakymu Nr. 437 patvirtintomis Įmonių, norinčių teikti laivų agentavimo paslaugas, verstis laivų vilkimu (buksyravimu), užsiimti žmonių ir laivų gelbėjimo bei povandeniniais techniniais darbais, atestavimo taisyklėmis. 2001-02-13 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme Nr. 49 „dėl įmonių, teikiančių laivų agentavimo ir laivų aprūpinimo paslaugas, atestavimo tvarkos patvirtinimo ir atestavimo komisijos sudarymo“ 6.2 p. yra numatytas reikalavimas turėti LLMAA rekomendaciją. 2004-04-19 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-168 5.2. p. yra numatytas reikalavimas turėto LLMAA rekomendaciją, norint gauti atestavimo pažymėjimą, suteikiantį teisę teikti laivų agentavimo paslaugas. 2010-01-01 įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje numatyta, kad įmonių atestavimo komisija atsižvelgia ne tik į įmonės patikrinimo rezultatus, bet įvertina ir LLMAA nuomonę apie įmonę. 2005-10-04 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-434 nėra reikalavimo gauti LLMAA rekomendaciją, bet šiuo įstatymu patvirtintuose Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas atestavimo taisyklių 7 p. numatyta, kad turi būti pateikta LLMAA nuomonė dėl įmonių, kurios siekia gauti laivų agentavimo atestavimo pažymėjimą. Iš šių teisės aktų analizės matyti, kad laivų agentavimo paslaugas siekiantiems teikti ūkio subjektams iki 2005 m. buvo būtina turėti LLMAA rekomendaciją, kas įrodo LLMAA svarbą laivų agentavimo veiklą leidžiančio vykdyti atestavimo pažymėjimo išdavimo procese. Tačiau teismas pažymi, šiuose teisės aktuose nėra nurodoma, kad atestavimo pažymėjimui gauti yra būtina narystė LLMAA. Be to, išdavus ūkio subjektui neterminuotą licenciją, jam jau nereikėjo būti LLMAA nariu, kad gauti jos rekomendaciją ateityje dėl tokios licencijos termino pratesimo. Teismas pažymi, kad LLMAA įtaka nuo 2005 m. spalio mėn. nesumažėjo, nes LLMAA teikiama nuomonė dėl įmonių, siekiančių gauti laivų agentavimo atestavimo pažymėjimą, buvo iš esmės tokia pati svarbi kaip ir teikiant rekomendaciją. Tai patvirtina Etikos kodekso 2.4.8 punktas, nustatantis, kad LLMAA drausminio komiteto informacija ir sprendimai pranešami  agentavimo  licencijų išdavimo komisijai, kuris galiojo ir po 2006 m. Teismo vertinimu, po 2006 m. LLMAA, teikdama nuomonę agentavimo licencijų išdavimo komisijai apie ūkio subjektą, vis dar galėjo daryti įtaką priimant sprendimą dėl agentavimo pažymėjimo išdavimo. 2006 m. LLMAA prezidentas buvo paskirtas Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo komisijos nariu (2006-03-23 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-107, galiojusiu iki 2010-01-01, minėtos komisijos nariu paskirtas pareiškėjos ir Asociacijos prezidentas Vytautas Šileika). Iš aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad 2006-04-25 LLMAA valdybos posėdyje buvo nutarta „užsakovų pasiūlymus apdoroti remiantis Asociacijos rekomenduojamų agentavimo tarifų lentele bei prieš duodant kompanijai rekomendaciją užsiimti laivų agentavimu įsitikinti jos sąžiningumu ir teisingumu, nes su ja vėliau reikės dirbti“. Toks LLMAA valdybos sprendimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad LLMAA siekė ir ateityje išlaikyti įtaką nariams, bei turėti nuomonę agentavimo licencijų išdavimo komisijai. Taip pat teismas pažymi, kad LLMAA rekomenduojami minimalūs laivų agentavimo tarifai iki 2010-07-13 buvo patalpinti LLMAA interneto tinklalapyje. Teismas daro išvada, kad aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas ir aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad LLMAA nariams buvo pagrindas susidaryti nuomonei, kad po 2006 m. nustatyti rekomenduojami minimalūs laivų agentavimo tarifai yra privalomi. Be to LLMAA turėjo galimybę daryti įtaką nariams, nes už rekomenduojamų tarifų nesilaikymą, kaip priešingą elgesį LLMAA, asociacija turėjo galimybę paveikti laivų agentavimo atestatų, kurie buvo išduodami tam tikram terminui, išdavimą pateikdama savo nuomonę komisijai. 

Taip pat visos pareiškėjos nurodo, ir iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuo 2005-10-06 LLMAA drausminis komitetas nebuvo šaukiamas ir netaikė LLMAA nariams sankcijų už rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų nesilaikymą. Tačiau teismo vertinimu tai neįrodo draudžiamo susitarimo nebuvimo ar išnykimo, nes LLMAA įstatai ir Etikos kodekso nuostatos dėl drausminės atsakomybės taikymo vis dar galiojo. Kaip jau minėta aukščiau, Etikos kodekso 2.4.4.6 punkte buvo numatyta atsakomybė už nekorektišką veiklą ir netinkamą elgesį. Nebuvo sukurtos kliūtys LLMAA drausminiams komitetui ir toliau rinktis ir taikyti nuobaudas už Etikos kodekso pažeidimus, o tai, kad drausminis komitetas neišrinko į posėdžius, dar neįrodo, kad susitarimas taikyti minimalius laivų agentavimo tarifus nustojo galioti, nes Etikos kodekso 2.4.4.6 punkto ir LLMAA drausminio komiteto egzistavimas, nors pastarojo atveju ir pasyvus, sudaro pagrindą LLMAA nariams manyti, kad rekomenduojamų tarifų reikia laikytis.

Skunduose teigiama, kad nuo 2006 metų niekas iš LLMAA narių neatsižvelgdavo į rekomenduojamus tarifus ir taikė savo kainodarą, nes 2006-2011 m. faktiškai taikyti laivų agentavimo tarifai didžiąja dalimi nesutapo su rekomenduojamais tarifais. Teismo vertinimu ši aplinkybė nėra reikšminga, nes, kaip jau minėta kalbant apie viešą atsiribojimą nuo draudžiamo susitarimo, byloje nėra duomenų, kad kuri nors pareiškėja būtų pareiškusi viešą ir aiškų atsiribojimą nuo LLMAA ir jos narių susitarimo, todėl nesilaikymas nustatytų tarifų, taip pat negali būti laikomas visiems suprantamas viešas atsiribojimas. Be to derantis su užsakovais, minimalūs rekomenduojami laivų agentavimo tarifai galėjo būti atskaitos taškas siūlant nuolaidas klientams, t. y. kaina nebuvo sąlygota sąžiningos konkurencijos.

Taip pat pareiškėjos nurodo, kad Konkurencijos taryba nepateikė įrodymų, kad draudžiamas susitarimas egzistavo ir tęsėsi po 2010-07-02 LLMAA drausminio komiteto sprendimo panaikinti aktualumo neturinčius rekomenduojamus tarifus. Iš aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad 2010-07-02 LLMAA drausminio komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad rekomenduojami tarifai, kurie buvo patvirtinti LLMAA narių susirinkime, ir Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktis nėra taikomi ir aktualūs, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. Buvo nutarta panaikinti LLMAA 2003 m. nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir 2003-06-05 Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktį. Teismas atkreipia dėmesį, kad LLMAA įstatų 5.2 p. nurodyta, kad visuotinis asociacijos narių susirinkimas yra aukščiausias asociacijos valdymo organas. Įstatuose LLMAA drausminio komiteto statusas nenurodytas. Taip pat teismas pažymi, kad Etikos kodekso 2.4.7 p. nurodoma, kad  „Etikos kodekso pakeitimai ar papildymai gali būti daromi siūlant drausminiam komitetui arba ne mažiau kaip trečdaliui visų Asociacijos narių“. Iš to matyti, kad LLMAA drausminis komitetas nebuvo įgaliotas naikinti LLMAA rekomenduojamų tarifų ir Etikos kodekso įstatų, kurie buvo priimti LLMAA visuotiniuose narių susirinkimuose. Be to, iš bylos duomenų matyti (konkurencijos byla, 74 t., b. l. 73-74), kad su šiuo LLMAA drausminio komiteto sprendimu nebuvo supažindinti visi 37 LLMAA protokole nurodyti nariai, o tik 18 (tarp kurių buvo ir pareiškėjos UAB „Afalita“, UAB „Astramara“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Gintarinė įlanka“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „MK laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „WM H. Muller & Co“) kurie pritarė sprendimui. Likę nariai, teismo vertinimu, laikytini neišreiškę valios dėl draudžiamo susitarimo nutraukimo. Taip pat nėra duomenų, kad nepasirašę LLMAA nariai galėjo kaip nors žinoti apie pasirašiusių pareiškėjų valią ir pritarimą sprendimui. Kaip jau teismas minėjo aukščiau, net ir tie nariai, kurie pasirašė ant 2010-07-02 protokolo, negali būti laikomi viešai ir aiškiai atsiriboję nuo draudžiamo susitarimo, nes pagal ESTT praktiką, atsiribojimas turi būti aiškus ir suprantamas visiems susitarimo dalyviams (sprendimas byloje C-204/00 Aalborg Portland A/S v. Komisija). Teismas daro išvadą, kad  Konkurencijos taryba faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino laikantis teisės aktų reikalavimų, laikėsi procedūrinių taisyklių. Konkurencijos taryba savo išvadas motyvavo, faktinės aplinkybės nustatytos tinkamai. Teismo vertinimu pareiškėjų veiksmų, kuriais buvo sudarytas draudžiamas susitarimas, trukmė nustatyta tinkamai, pareiškėjų tęstinis pažeidimas tęsėsi iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn. arba iki jų išstojimo iš LLMAA. Konkurencijos taryba tinkamai netaikė  2006 m. galiojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos, kurioje numatytas 3 metų senaties terminas.

Dėl UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūsų agentūra“ veiklos vertinimo

Skundžiamajam nutarime pareiškėjos UAB „Limarko“ ir jos dukterinė UAB „Limarko jūrų agentūra“ laikomos vienu ūkio subjektu, kuris dalyvavo LLMAA veikloje ir draudžiamajame susitarime. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Limarko“ LLMAA narė buvo nuo 1995 m. spalio mėn. iki 2005 m. (konkurencijos byla 3 t., b. l. 4). Teismas pažymi, kad UAB „Limarko“ patibetarpiškai kaip juridinis asmuo nuo 2005 m. pabaigos nedalyvavo LLMAA veikloje nes iš jos įstojo. 2006-02-09 visuotinio LLMAA narių susirinkimo protokolo (konkurencijos byla 11 t., b. l. 113-115) 5 punkte nurodyta, kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ perima UAB „Limarko“ nario teises asociacijoje, tačiau teigti, kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ praktiškai tęsė UAB „Limarko“ veiklą, negalima, nes nėra tokio teisinio instituto, kvalifikuojančio veiksmus -  kaip veiklos testinumas. UAB „Limarko“, juridinio asmens, LLMAA nario veikla pasibaigė jai išstojus iš asociacijos. Teismo vertinimu atsakovė skundžiamajame nutarime netinkamai įvertino, kad UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ pažeidimas truko nuo 1998 metų, nes UAB „Limarko jūrų agentūra“ į LLMAA įstojo tik  2006-02-09, t. y. po to, kai UAB „Limarko“ išstojo iš LLMAA narių 2005 metų pabaigoje. Todėl teismas laiko, kad UAB „Limarko“, kaip juridinio asmens, dalyvavimas draudžiamajame susitarime baigėsi 2005 metais ir šiai pareiškėjai, nesant savarankiškų faktinių juridinio asmens dalyvavimo veiksmų, turi būti taikomas senaties terminas dėl dalyvavimo draudžiamajame susitarime po jos išstojimo iš asociacijos (2006 metais galiojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos 40 str. 3 d.). Taip pat, UAB „Limarko jūrų agentūra“ negali būti atsakinga už UAB „Limarko“ veiklą ir dalyvavimą draudžiamame susitarime iki jos įstojimo į LLMAA datos, nes šios bendrovės laivų agentavimo paslaugas teikė skirtingu metu. Tačiau teismas sutinka, kad UAB „Limarko“ (motininė bendrovė) yra atsakinga kaip susijusi įmonė per akcininkus už UAB „Limarko jūrų agentūra“ (dukterinės įmonės) veiksmus nuo jos įstojimo į LLMAA narius 2006-02-09. Teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuo UAB „Limarko jūrų agentūra“ įstojimo į LLMAA, UAB „Limarko“ žinojo apie savo dukterinės bendrovės veiklą ir dalyvavimą draudžiamame  susitarime.

Europos Sąjungos teisėje laikomasi pozicijos, kad jei dukterinė įmonė dalyvavo draudžiamo susitarimo sudaryme per savo darbuotojus, kurie kartu yra motininės įmonės vadovybėje, laikoma, kad pažeidime dalyvavo ir motininė įmonė. Patronuojanti bendrovė, kurios valdymo organų nariai dalyvavo dukterinės bendrovės veikloje ir susitikimuose, kuriuose buvo sudaromi konkurenciją ribojantys susitarimai „neabejotinai žinojo apie dukterinės bendrovės dalyvavimą kartelyje“ (ESTT 1998-05-14 sprendimas byloje Nr. T-309/94; Europos Komisijos 2001-12-20 sprendimas byloje COMP/E-1/36.212 Carbonless Paper, OL 2004, L. 115, p. 1). Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 5 str. 4 d. nustatyta, jog laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei gali bendrovė, kuri yra tos bendrovės akcininkė ir: 1) turi teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių, arba 2) pagal susitarimus, sudarytus su kitais akcininkais, turi balsų daugumą toje bendrovėje. Įgaliojimas, suteikiantis bendrovei teisę atstovauti kitam akcininkui ir už jį balsuoti bei priimti sprendimus, yra pakankamas tokio susitarimo įrodymas. Taigi patronuojanti įmonė ir jos kontroliuojamos įmonės (ar filialai) laikomos vienu ekonominiu vienetu, jei patronuojanti bendrovė gali daryti ir daro esminę įtaką dukterinės bendrovės veiklai ir žino apie dukterinės bendrovės dalyvavimą draudžiamame susitarime.

UAB „Limarko“ kontroliuoja 90 proc. UAB „Limarko jūrų agentūra“, kas matyti iš 2011-06-28 akcininkų sąrašo (konkurencijos byla t. 36, b. l. 29), todėl UAB „Limarko“ šiuo atveju laikytina galinčia priimti sprendimus UAB „Limarko jūrų agentūra“ valdyme ir veikloje. Nustatyta, kad V. Lygnugaris yra tiek UAB „Limarko jūrų agentūra“, tiek ir UAB „Limarko“ valdybos pirmininkas. I. Uba, kuris yra UAB „Limarko jūrų agentūra“ valdybos narys ir generalinis direktorius, taip pat yra ir UAB „Limarko“ valdybos narys. UAB „Limarko jūrų agentūra“ generalinis direktorius (5 t., b. l. 47) ir UAB „Limarko“ valdybos narys Igoris Uba buvo LLMAA valdybos narys nuo 2003-02-07 visuotinio narių susirinkimo (konkurencijos byla 11 t., b. l. 154). Jis dalyvavo ir LLMAA valdybos posėdyje kaip valdybos narys 2007-10-11 (konkurencijos byla 11 t., b. l. 1), t. y. jau tada, kai UAB „Limarko“ buvo išstojusi iš asociacijos. I. Uba 2004-06-11 LLMAA valdybos posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 50) dalyvavo kaip UAB „Limarko“ atstovas, o 2006-04-25 LLMAA valdybos posėdyje (konkurencijos byla 11 t., b. l. 3-4) dalyvavo kaip UAB „Limarko jūrų agentūra“ atstovas – generalinis direktorius. Šiuo atveju matyti, kad tas pats asmuo, kuris užėmė pareigas UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ dalyvavo kaip šių bendrovių atstovas LLMAA. Todėl darytina išvada, kad patronuojanti įmonė UAB „Limarko“  žinojo apie UAB „Limarko jūrų agentūra“ dalyvavimą draudžiamame susitarime, o atsakovė tinamai UAB „Limarko jūrų agentūra“ ir UAB „Limarko“ pripažino vienu ekonominiu vienetu ir todėl solidariai atsakingomis už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio pažeidimą. Teismas pažymi, kad atsakovė netinkamai paskaičiavo UAB „Limarko jūrų agentūra“ ir UAB „Limarko“ dalyvavimo pažeidime trukmę. Teismas laiko, kad UAB „Limarko jūrų agentūra“ dalyvavimas draudžiamajame susitarime turi būti skaičiuojamas nuo 2006-02-09 iki 2011 m. sausio mėn. Taip pat teismas pasisako, kad UAB „Limarko“ yra solidariai atsakinga už UAB „Limarko jūrų agentūra“ padarytus veiksmus finansinės sankcijos prasme apimant ir skaičiuojant abiejų įmonių bendrąsias pajamas ir pajamas iš su laivų agentavimu susijusios veiklos, vertinant tai kaip vieno ekonominio vieneto pažeidimą.

Išvada

Apibendrindamas kas išdėstyta bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir LVAT praktiką konkurencijos bylose, teismas daro išvada, kad Konkurencijos taryba skundžiamajame nutarime iš esmės tinkamai vertino faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi teisės aktais bei nustatė, kad pareiškėjos UAB „Amber Bay, UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co“, LLMAA tarėsi dėl kainų fiksavimo, neprieštaravo rekomenduojamų tarifų taikymui ir Etikos kodekso nuostatų laikymuisi, tyliai tam pritarė ir tokiu būdu išreiškė bendrą valią, t. y. dalyvavo horizontaliame susitarime, jų veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio pažeidimą, kiti pareiškėjų išdėstyti argumentai reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria. Dėl UAB „Limarko“, kaip atskiro juridinio asmens veiklos LLMAA iki jos išstojimo iš šios asociacijos 2005 m., vadovaujantis 2006 metais galiojusios Konkurencijos įstatymo redakcijos 40 str. 3 d. „ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, - nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos“ taikytinas senaties terminas, tačiau ši pareiškėja vertinama kaip solidariai atsakinga už UAB „Limarko jūrų agentūra“ veiksmus kaip susijusi įmonė ekonominio vieneto prasme, t. y. taikant ekonomines sankcijas.

Dėl pareiškėjoms paskirtų baudų

Skundžiamu nutarimu pareiškėjoms buvo skirtos baudos, kurias pareiškėjos ginčija, todėl teismas pasisako ir dėl baudų, kurios buvo skirtos skundžiamu nutarimu įrodžius pareiškėjų dalyvavimą draudžiamajame susitarime, pagrįstumo.

Pagal šiuo metu galiojantį Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d. už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Baudų skyrimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 64 patvirtintas Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šis Aprašas nustato tvarką ir sąlygas dėl individualizuotų ir prevencinį poveikį turinčių baudų skyrimo ūkio subjektams, pažeidusiems Konkurencijos įstatymo ir SESV nuostatas. Aprašas reglamentuoja  baudų, skiriamų vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 36 str., taip pat už SESV (OL 2010 C 83, p. 47) 101 ir 102 str. nurodytus pažeidimus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, dydžio nustatymą. Aprašo tikslas – nustatyti tvarką, kuri sudarytų sąlygas skirti individualizuotas ir prevencinį poveikį turinčias baudas ūkio subjektams, pažeidusiems Konkurencijos įstatymo ir SESV nuostatas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 2011-05-03 redakcijos, galiojusios nutarimo priėmimo metu, 41 str. 1 d., už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Pagal šio įstatymo 42 str. 1 d. skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu, baudos dydžio nustatymą reglamentavo Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau – ir Baudos nustatymo taisyklės). Baudos nustatymo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pavojingumą ir baudos dydį už pažeidimo trukmę. Baudos nustatymo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad nustatant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos (geografinės rinkos) plotą. Baudos nustatymo taisyklių 4 p. nustatyta, kad jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 procentų baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus, o 5 p. nustatyta, kad bauda atitinkamai mažinama arba didinama iki 50 proc., atsižvelgiant į ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal tyrimo metu galiojusio Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. 1 ir 2 p. sprendžiant baudos dydžio klausimą kiekvienos pareiškėjos atžvilgiu, pirmiausiai buvo nustatoma bendra procentinė baudos dydžio išraiška pagal pažeidimo pavojingumą ir trukmę visoms pareiškėjoms. Pagal šio įstatymo 42 str. 1 d. 3 ir 5 p., bauda individualizuotina atsižvelgiant į ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, bei kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.

Teismų praktikoje, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo įsigaliojimo, buvo laikomasi pozicijos, kad baudos dydis yra siejamas su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška, baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimą (LVAT adm. byla Nr. A⁴⁴⁴-686/2006, Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 2007, p. 107–137, LVAT adm. byla Nr. A³⁹-1939/2008).

ESTT praktikoje nustatyta, kad „nustatydama baudos dydį pagal nagrinėjamo pažeidimo sunkumo laipsnį ir trukmę, tuo atveju, kai skiriama bauda kelioms tą pati pažeidimą padariusioms įmonėms, neprivalo užtikrinti, kad galutinės šioms įmonėms skirtos baudos atspindėtų visus su jų bendra apyvarta arba apyvarta atitinkamoje produkto rinkoje susijusius skirtumus“ (ESTT 2005-06-28 sprendimas Dansk Rorindustri ir kt. prieš Komisiją). Skiriant baudas už konkurencijos įstatymų pažeidimus yra reikšmingos ir bendrosios ūkio subjekto pajamos, kurios leidžia spręsti apie įmonės dydį ir ekonominį potencialą. Tačiau remtis tik bendromis pajamomis yra neproporcinga (2009-03-19 sprendimas byloje Nr. C-510/06P, Archer Daniels Midland Co prieš Komisiją).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Konkurencijos taryba skirdama baudas pareiškėjoms, be aukščiau paminėtų teisės normų, vadovavosi ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, 5 straipsniu, kuris numato, kad valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius, ir atitinkamai tuo tikslu jos gali priimti sprendimus, inter alia, skirti vienkartines, periodines ar kitas nacionaliniuose įstatymuose numatytas baudas.

Teismas pažymi, kad konkurentam sprendimą skirti baudą reikia vertinti atsižvelgiant ne vien tik į motyvus, išdėstytus nutarimo dalyje dėl baudos skyrimo, tačiau ir į tuos argumentus, kurie nurodyti vertinant padarytus pažeidimus, kadangi jie atspindi, kaip tie pažeidimai buvo padaryti bei suteikia pagrindą konkurentam spręsti dėl pasirinktino konkretaus baudos dydžio (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-21 nutartis adm. byloje Nr. A⁵⁰²-801/2013).

Iš skundžiamo nutarimo 261-265 punktų matyti, kad nustatant pareiškėjoms skirtiną baudą pagal protingumo ir proporcingumo kriterijus baudos dydis buvo nustatomas atitinkamai atsižvelgiant į įmonių su laivų agentavimu susijusių pajamų dydį bei jų santykį bendrosiose pajamose 2010 m. Iš šių punktų matyti, kad Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgė į tai, kokią dalį – žymią ar nežymią, bendrosiose pareiškėjos pajamose sudaro pajamos iš laivų agentavimo veiklos, bei kokios yra bendrosios pareiškėjos pajamos 2010 metais. Skiriant baudas pareiškėjoms buvo pasirinktas 5 proc. bendrųjų metinių ūkio subjektų pajamų 2010 m. baudos už pavojingumą dydis. Taip pat Konkurencijos taryba vertino ir pažeidimo trukmę nuo 1998 m. iki 2011 m. – 13 metų, bei remdamasi Baudos nustatymo taisyklių 4 p. nuostata dėl baudos didinimo už kiekvienus metus, vertino pažeidimo trukmę kiekvieno atitinkamo ūkio subjekto atžvilgiu, priklausomai nuo šio ūkio subjekto prisijungimo prie draudžiamo susitarimo momento. Be to buvo atsižvelgta į individualias ūkio subjektų aplinkybes, kurios lėmė, kad ūkio subjektai nutraukė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nustatant baudas, pareiškėjos buvo suskirstytos į grupes ir, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas baudų skaičiavimo nuostatas, baudos buvo atitinkamai mažinamos. Matyti, kad toms įmonėms, kurių pajamos iš laivų agentavimo veiklos sudarė nežymią jų visos veiklos dalį nuo 0,11 iki 10 proc., bauda sudaro nuo 1,3 iki 2,3 proc. bendrųjų pajamų, nes bauda dar buvo mažinta 80 proc. Toms įmonėms, kurių pajamos iš laivų agentavimo veiklos sudarė nuo 11 iki 35 proc. jų visos veiklos dalies, bauda sudaro nuo 4,25 iki 5,75 proc. bendrųjų pajamų, nes bauda dar buvo mažinta 50 proc. Toms įmonėms, kurių pajamos iš laivų agentavimo veiklos sudarė nuo 36 iki 55 proc. jų visos veiklos dalies, bauda sudaro nuo 5,20 iki 7,15 proc. bendrųjų pajamų, nes bauda dar buvo mažinta 35 proc. Toms įmonėms, kurių pajamos iš laivų agentavimo veiklos sudarė daugiau nei 56 proc. jų visos veiklos dalies, bauda sudaro nuo 6,5 iki 10 proc. bendrųjų pajamų. Šioms pareiškėjoms bauda buvo mažinama tik tuomet, jei viršijo 10 proc. bendrųjų metinių pajamų.

Teismas pažymi, kad daliai pareiškėjų skirtos baudos viršija pareiškėjų pajamas, gautas iš laivų agentavimo, tačiau visais atvejais nebuvo didesnės kaip 10 proc. jų bendrųjų pajamų.

Dalis pareiškėju teigia, kad Konkurencijos taryba skirdama baudas turėjo vadovautis 2011-05-03 Konkurencijos įstatymo redakcija, kurios 42 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad baudų skyrimas ir baudos dydžio nustatymas priklauso nuo prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertės. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės pozicija, kad ji negalėjo skaičiuoti baudų tik nuo laivų agentavimo pajamų, nes Aprašas, kuris numatė skaičiavimo tvarką, įsigaliojo tik 2012-01-27, tačiau nustatyta, kad atsakovė į pajamų, gautų iš laivų agentavimo, dydį atsižvelgė mažindama paskirtų baudų dydį.   

Skundžiamas nutarimas priimtas 2011-12-08, todėl duomenys apie ūkio subjektų pajamas 2011 metais objektyviai dar negalėjo būti pakankamai išsamūs ir galutiniai. Teismo vertinimu Konkurencijos taryba baudų dydžius pareiškėjoms skaičiavo pagrįstai remdamasi 2010 m. gautų pajamų duomenimis.

Pareiškėjos UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Amber bay“, UAB „MK laivyba“, UAB Klaipėdos krovinių kompanija „Bega“, UAB „BPA“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Baltnautic Shipping LTD.“, UAB „Litma“, UAB „Arijus“, UAB „Fertimara“, UAB „Baltlanta“, UAB „Prekybos namai „Skelmė“ prašė teismo taikyti lengvinantį jų padėtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 64 patvirtintą Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašą, nes jų nuomone, skiriant pagal šį Aprašą baudas, jų padėtis lengvėtų ir baudos būtų mažesnės.

Pagal Aprašo 4.1 p. bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme, o pagal 4.2 punktą, vadovaujantis Aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas. Aprašo IV skyriuje, nustatyta, jog nustatant bazinį baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pavojingumą, trukmę ir pobūdį, visų pažeidimo dalyvių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinį plotą ir kitas aplinkybes (8, 9, 10 punktai). Trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų; ilgesnis už šešis mėnesius, bet trumpesnis už metus laikotarpis laikomas metais (12 punktas). Siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo, šių pažeidimų atveju prie apskaičiuoto pagal Aprašo 8–12 punktus bazinio baudos dydžio pridedama suma, lygi nuo 15 iki 25 procentų pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės (13 punktas). Aprašo V skyriuje nustatytas bazinio baudos dydžio tikslinimas, t. y. kad nustačius Konkurencijos įstatymo 37 str. 2 ir 3 d. nurodytas atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes, pagal Aprašo II–IV skyrių nuostatas apskaičiuotas bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas arba didinamas iki 50 procentų, išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjektas pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta Konkurencijos įstatyme nustatyta sankcija, – šiuo atveju bazinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų už kiekvieną ankstesnį pažeidimą (17 punktas).  Bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Ūkio subjektui, kuris buvo pažeidimo iniciatorius arba skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą, bazinis baudos dydis atitinkamai didinamas, o ūkio subjektui, kuris darant pažeidimą atliko pasyvų vaidmenį, bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas (18 punktas)

Teismo posėdžių metu Konkurencijos taryba teismui pateikė galimų baudų pareiškėjams paskaičiavimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 64 patvirtintame Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše nustatytoms baudų skaičiavimo taisyklėmis (t. 94, b. l. 9-17, 48-49). Šis paskaičiavimas padarytas atsižvelgiant į dalies pareiškėjų teismo posėdžio metu pateiktus duomenis apie jų pajamas, gautas iš laivų agentavimo per 2010 metus. Daugelis pareiškėjų skunduose ir teismo posėdyje prašė apskaičiuoti baudas vadovaujantis šiuo Aprašu ir atsižvelgiant į pajamas, gautas iš laivų agentavimo veiklos. Konkurencijos taryba pareiškėjoms baudas paskaičiavo tik preliminariai pagal Aprašo nuostatas, nevertinusi kiekvienos pareiškėjos atvejo ir aplinkybių atskirai ir nurodė, kad ūkio subjektams konkretus baudos dydis buvo nustatytas skundžiamame nutarime, todėl Konkurencijos taryba neturi teisinio pagrindo nustatyti alternatyvaus baudos dydžio tam pačiam subjektui už tuos pačius veiksmus. Atsakovė šiuose paskaičiavimus atliko darydama prielaidą, kad Konkurencijos taryba pardavimo vertę pagal Aprašą būtų vertinusi analogiškai kaip ir priimdama skundžiamą nutarimą bei vertino pareiškėjų pateiktus duomenis apie pajamas iš laivų agentavimo veiklos. Konkurencijos taryba skaičiuodama baudas netaikė 14 p. ir 15 p. reikalavimų. Aprašo 14 p. nustatyta, kad siekiant užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį, pagal Aprašo 8–13 punktus apskaičiuotas bazinis baudos dydis didinamas, kai ūkio subjekto pajamos iš nesusijusių su pažeidimu prekių pardavimų sudaro daugiau kaip 95 procentus bendrųjų ūkio subjekto pajamų. Aprašo 15 p. nustato, kad jeigu įmanoma apskaičiuoti ūkio subjekto iš pažeidimo gautą pelną, pagal Aprašo 8–14 punktus apskaičiuotas bazinis baudos dydis didinamas, kad jis viršytų minėtą pelną.

Konkurencijos taryba atliko paskaičiavimus pagal aukščiau paminėtas Aprašo nuostatas panaudodama tuos duomenis, kurie buvo pareiškėjų pateikti ir surinkti tyrimo metu skiriant baudas skundžiamajame nutarime (t. 94, b. l. 11-12). Matyti, kad taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo nuostatas maksimali bauda UAB „Arijus“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nurminen Maritime“ ir UAB Prekybos namai „Skelmė“ būtų mažesnė už skundžiamu nutarimu paskirtą baudą. Tačiau teismas pažymi, kad šie baudų intervalai yra paskaičiuoti netaikant Aprašo 14 p. ir 15 p. reikalavimų. Pritaikius Aprašo 14 p., kuris užtikrina atgrasomąjį poveikį, baudos didėtų toms pareiškėjoms, kurių pajamos iš laivų agentavimo veiklos sudarytų mažiau nei 5 procentus bendrųjų metinių pajamų už 2010 m. Tokios pareiškėjos yra UAB „Arijus“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping“, UAB „BPA“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB Klaipėdos krovinių kompanija „Bėga“, UAB „Nurminen Maritime“. Atsižvelgiant į tai bei remiantis Aprašo 14 punktu, siekiant užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį, bazinis baudos dydis, apskaičiuotas pagal Aprašo 8-13 punktus (nagrinėjamu atveju tiek hipotetinė minimali, tiek hipotetinė maksimali bauda) būtų didinamas. Pagal Aprašo 15 p. jei būtų įmanoma apskaičiuoti pareiškėjų pelną, gautais pažeidimo metais, bauda turėtų būti padidinta, tiek, kad bazinis baudos dydis viršytų iš pažeidimo gautą pelną.

Taip pat Konkurencijos taryba paskaičiavo apytiksles hipotetines mažiausias ir didžiausias baudas pareiškėjoms, vadovaujantis pareiškėjų teismo posėdžių metu pateiktais duomenimis, kuriuose yra nurodomos pajamos, tiesiogiai ir netiesiogiai gautos iš laivų agentavimo veiklos. Paskaičiavus pagal Aprašo nuostatas baudas pareiškėjos nuo jų pajamų už laivų agentavimo veiklą matyti (t. 94, b. l. 14-15, 48), kad baudos mažėtų UAB „Arijus“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Amber Bay“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bėga“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB Prekybos namai „Skelmė“. Tačiau kaip ir ankstesniu atveju čia nebuvo vertintos baudos dydžio kitimas atsižvelgiant į Aprašo 14 p. ir 15 p. nuostatas, kurios baudas galėtų padidinti iki 10 proc. metinių bendrųjų pajamų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „MK Laivyba“, UAB Klaipėdos krovinių kompanija „Bėga“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Amber bay“, UAB „Fertimara“, UAB „BPA“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Litma“, UAB „Arijus“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Baltlanta“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ pateikė baudų apskaičiavimą (t. 93, b. l. 10-19, 20-26, 29-40, 46-58, 61-63, 144, t. 94, b. l. 2-5) pagal Aprašo nuostatas, teigdamos, kad pagal juos baudos ir turėtų būti paskaičiuotos.

Teismas atkreipia dėmėsi, kad pareiškėjos, kurios pateikė savo skaičiavimus pagal Apraše numatytas taisykles, neįvertino galimybės baudą skaičiuoti atsižvelgiant į Aprašo 14 p. ir 15 p., kurie baudą atskirais atvejais didintų. Taip pat pareiškėjos Aprašo 13 p. taikė taip, kad bauda gali būti padidinta 15 proc., nors šis punktas numato galimybę padidinti baudą ir 25 proc. nuo pradavimo vertės. Dalis pareiškėjų neatsižvelgė į tai, kad pagal Aprašą pareiškėjų dalyvavimo pažeidime terminas didėtų puse metų, bei paskaičiavimuose nurodydamos ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios skundžiamajame nutarime nebuvo nustatytos. Skunduose ir teismo posėdžio metu dalis pareiškėjų rėmėsi Konkurencijos tarybos praktika kitose bylose skiriant baudas pažeidėjams. Teismas pažymi, kad jog ūkio subjektai negali ginčyti jiems skirtų baudų, remdamiesi kitose bylose Konkurencijos tarybos skirtomis baudomis (LVAT 2010-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A⁵⁰²-1384/2010).

Šiuo metu galiojančio Konkurencijos įstatymo 37 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad baudų dydžiai skiriami ir nustatomi atsižvelgiant be visa ko ir į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Aptariant šią teisės norma teismas pažymi, kad skaičiuojant baudą turi būti atsižvelgiama į tai, kad į susijusias su laivų agentavimo pajamas turi įeiti ne tik agentinis užmokestis, tačiau ir paslaugos, kurias pareiškėjos atlieka gavusios užsakymą. Tokios paslaugos galėtų būti laikomos pavyzdžiui teisinių dokumentų parengimas ir tvarkymas, galimos medicininės priežiūros užtikrinimas, atstovavimas valstybinėse ir kitose institucijose, tarpininkavimas įgyjant ir perleidžiant laivus, tarpininkavimas sudarant frachtavimo sutartį, rinkliavų ir mokesčių sumokėjimo tarpininkavimas, muitinės dokumentų parengimas, bei kitos paslaugos, kurių gali paprastai prireikti organizuojant laivo aprūpinimą ir aptarnavimą Klaipėdos uoste. Tokių tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiu su laivų agentavimu pajamų nefiksavimas ženkliai sumažintų skirtinų baudų dydžius, kas leistų ateityje piktnaudžiauti tokių aiškinimu, nustatant mažą agentinį užmokestį, nuo kurio pažeidimo atveju būtų skaičiuojama bauda, bet pakeliant susijusių paslaugų kainas, taip gaunant iš užsakovo tą pačią pinigų sumą už paslaugą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos UAB „Amber Bay“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Jūrtransa“ tyrimo metu Konkurencijos tarybai pateiktuose duomenyse nurodė, kad pajamos iš laivų agentavimo nebuvo vien tik grynas agentinis užmokestis, o iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šie pareiškėjai pateikė tik duomenis, kuriuose atspindėtos tik pajamos iš agentinio mokesčio (t. 93, b. l. 104, 105). UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Lepūnas“, UAB „Nurminen Maritime“ pateiktose pažymose duomenys apie pajamas dėl laivų agentavimo skiriasi nuo tyrimo metu Konkurencijos tarybai pateiktų duomenų. UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ teismui pateikė duomenis apie 2009 metais gautas pajamas iš agentavimo veiklos (t. 93, b. l. 78), tačiau nepateikė duomenų dėl šios sumos pagrindimo, nes tyrimo metu duomenų apie pajamas iš laivų agentavimo nebuvo pateikusi.

Teismo vertinimu skaičiuojant baudas pagal šiuo metu galiojančią tvarką ir pritaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo 14 p. ir 15 p. nuostatas, bei Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d., nuostata, kad bauda gali būti didinama iki 10 proc. bendrųjų ūkio subjektų pajamų, skirtinų baudų dydžiai pareiškėjoms nebūtinai būtų mažesni už skundžiamajame nutarime nustatytų baudų dydžius ir galėtų siekti iki 10 proc. bendrųjų metinių pareiškėjų pajamų už 2010 metus. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 64 patvirtintame Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše nėra numatyti maksimalūs ir minimalūs dydžiai, kuriais bauda, siekiant atgrasymo, būtų didinama. Taigi naudojant Aprašo nuostatas pareiškėjams baudos maksimaliai didėtų iki 10 proc. jų metinių bendrųjų pajamų ir galėtų būti didesnės nei skundžiamu nutarimu paskirtos baudos. Todėl teismas pasisako, kad negalima padaryti išvados, kad naujos baudų skaičiavimo taikylės, numatytos Apraše, lengvintų dalies pareiškėjų atsakomybę, todėl prašymas perskaičiuoti baudas pagal pareiškėjų pateiktus paskaičiavimus, netenkintinas.

Konkurencijos tarybos funkcijos leidžia jai visapusiškai įvertinti tam tikrus konkurenciją galinčius pažeisti veiksmus ir šių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Konkurencijos tarybai skirtos diskrecijos dalis. Visgi nors Konkurencijos taryba, skirdama nuobaudas, turi pakankamai plačią diskreciją, tačiau tai nereiškia, kad ji šioje srityje gali veikti nevaržomai. Konkurencijos tarybą saisto tiek bendrieji teisės principai (pvz., proporcingumo, vienodo vertinimo), tiek specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos. Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar šių teisės reikalavimų Konkurencijos taryba laikėsi (LVAT 2012-06-21 nutartis adm. byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2012-03-01 nutartis adm. byloje Nr. A⁵⁰²-1668/2012). Konkurencijos taryba, skirdama baudas, disponuoja tam tikra diskrecijos laisve, kurią riboja įstatyme numatytos maksimalios ribos. Teismo nuomone, Konkurencijos taryba pakankamai aiškiai pagrindė ir nurodė kriterijus, kuriais remiantis buvo nustatytos pareiškėjoms paskirtos baudos. Konkurencijos taryba, skirdama pinigines baudas už draudžiamą susitarimą, pajamas, susijusias su pažeidimu, tinkamai laikė ne pajamomis, gautomis tik iš laivų agentavimo, bet iš visų pareiškėjų metinių pajamų. Tokia Konkurencijos tarybos pasirinkta su pažeidimu susijusių pajamų samprata, teismo manymu, yra atitinkanti aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas. Konkurencijos taryba nustatydama baudos dydį už pažeidimo pavojingumą (5 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 m.), tinkamai atsižvelgė į tai, kad buvo sudarytas horizontalus susitarimas nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas, tokiais veiksmais pažeidžiant ne tik Konkurencijos įstatymo 5 str., bet ir SEVS 101 str. reikalavimus, teisingai įvertino tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra vieni iš sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Teismas sutinka, kad bauda už pažeidimo pavojingumą galėjo sudaryti 5 proc. nagrinėjamų ūkio subjektų bendrųjų metinių pajamų 2010 m., kas laikytina protingu ir proporcingu baudos dydžiu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas pareiškėjoms, padarė esminių pažeidimų, nulėmusių neteisėtų ar nepagrįstų baudų paskyrimą. Teismas daro išvadą, jog pripažinus, kad pareiškėjų draudžiami veiksmai sudarant konkurenciją ribojantį susitarimą yra įrodyti, todėl skiriant nutarime baudas buvo tinkamai vadovautasi nutarimo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais, buvo atsižvelgta į visus baudos skyrimui būtinus duomenis ir kriterijus nustatytus teisės aktuose, buvo remtasi ESTT ir LVAT praktika skiriant ir vertinat baudas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo dėl reikalavimų panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriame pareiškėjoms inkriminuojamas dalyvavimas draudžiamame susitarime siekiant nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriame pareiškėjos įpareigotos nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą, jeigu jis vis dar tęsiamas; nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktą, kuriuo pareiškėjai įpareigojami per 5 dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo įvykdymo ir nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai įvertino kiekvienos pareiškėjos įtakos pažeidimo padarymui, nepilnai atsižvelgė į skirtingą ūkio subjektų indėlį į draudžiamo susitarimo priėmimą ir įgyvendinimą. Be to, teismas pažymi, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojo Konkurencijos įstatymas (redakcija 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1347), kuris įsigaliojo nuo 2011-05-03, ir kurio 42 straipsnis numatė, kad baudų skyrimas ir dydžio nustatymas priklauso nuo ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų verte, todėl atsakovė į tai turėjo labiau atsižvelgti.

Konkurencijos įstatymo 34 str. 4 p. nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, turi teisę pakeisti nutarimą dėl sankcijų. Teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą priėmimo metu, išimtinais atvejais gali atsižvelgti į susiklosčiusią padėtį, remiantis įtikinamais įrodymais, teisingumo ir protingumo principais perskaičiuoti baudą, atsižvelgdamas į ūkio subjektų bendrąsias pajamas iš skirtingų veiklų, į bendrovių indėlį į draudžiamo susitarimo padarymą ir kitas aplinkybes.

Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 37 str. 2 ir 3 dalimis, sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiškėjų atžvilgiu nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgdamas į dalyvavimo pažeidime trukmę, į tai, kad taikyti laivų agentavimo daugeliu atveju buvo mažesni nei nustatyti draudžiamu susitarimu, į dalyvavimo priimant draudžiamą susitarimą aktyvumą, į valstybinių institucijų veiksmus, į laivų agentavimo dalį visoje konkrečios bendrovės veikloje, į protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo kriterijus, mažina kiekvienai pareiškėjai skundžiamajame nutarime paskirtą baudą.

Teismas, mažindamas baudas pareiškėjoms, taip pat pripažįsta, kad draudžiamas susitarimas truko 13 metų, jis buvo sudarytas svarbiame geografinei rinkai Klaipėdos jūrų uoste veikiančių bendrovių, tačiau Konkurencijos taryba tik 2010 metais pradėjo tyrimą, kas rodo, kad atsakovė ilgą laiką tinkamai nereagavo į trunkantį pažeidimą strateginiame Lietuvai jūrų uoste. Nors Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba 1998-10-06 KLAKEĮA ir LLMAA nurodė svarstyti klausimą dėl laivų agentavimo paslaugų minimalių tarifų panaikinimo, kaip prieštaraujančio įstatyminėms normoms bei Konkurencijos įstatymui, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši tarnyba ar vėliau atsakovė ėmėsi kokių nors papildomų veiksmų užkertant draudžiamo susitarimo vykdymą. Teismas pažymi, kad nors tokie valstybinių institucijų veiksmai ir elgesys nesudarė pagrindo pareiškėjoms manyti, kad jos nedalyvauja draudžiamajame susitarime, tačiau iš dalies sąlygojo šio draudžiamo susitarimo galiojimą ilgą laiko tarpą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Amber bay“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 4,9 proc. piniginė bauda, t. y.  510 500 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 10 210 661 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2001 m., jos taikomi laivų agentavimo tarifai daugeliu atveju buvo mažesni, nors ir nežymiai, už rekomenduojamus. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Amber bay“  paskirtos baudos sumažinimas 15 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 433 925 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Afalita“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė gan didelę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 7,5 proc. piniginė bauda, t. y.  42 400 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 565 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima didelę dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais, tačiau pareiškėja įstojo į LLMAA tik 2006 m. ir nedalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo nagrinėjami agentavimo tarifai ir Etikos kodekso nuostatų už tarifų nesilaikymą taikymas, jos taikomi agentavimo tarifai didžiąja dalimi buvo mažesni už rekomenduojamus. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Afalita“  paskirtos baudos sumažinimas 10 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 38 160 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Arijus“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 2,3 proc. piniginė bauda, t. y.  1 223 600 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 53 198 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 1996 m. tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (0,3 proc.) bendrosiose pajamose. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos pažeidimo trukmė buvo 13 metų, ji dalyvavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir jiems neprieštaravo. Taip pat teismas atsižvelgdamas į pareiškėjos dydį ir reikšmę bei paslaugų apimtį Klaipėdos jūrų uoste, pasisako, kad ji būdama LLMAA nare suteikė asociacijai didesnę svarbą, kas galėjo sąlygoti šios asociacijos sprendimų įgyvendinimą rinkoje teikiant laivų agentavimo paslaugas. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Arijus“  paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjos bauda vis vien bus didesnė už pajamas, kurias ji  uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 978 880 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Astramara“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė didelę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 9,99 proc. piniginė bauda, t. y.  50 500 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 505 064 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima didelę dalį pareiškėjos veikloje, pareiškėja buvo KLAKEĮA, nuo 1999 m. LLMAA narė, dalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo nagrinėjami agentavimo tarifai ir Etikos kodekso nuostatų už tarifų nesilaikymą taikymas ir tam neprieštaravo, tačiau jos taikomi agentavimo tarifai didžiąja dalimi buvo mažesni už rekomenduojamus. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Astramara“ paskirtos baudos sumažinimas 10 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 45 450 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 5,2 proc. piniginė bauda, t. y.  450 400 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 8 660 869 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugas bendrovė aktyviai teikė tik iki 2009 m. lapkričio, jos agentavimo tarifai buvo didžiąja dalimi mažesni už rekomenduojamus. Pareiškėja nebuvo aktyvi LLMAA posėdžių, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl rekomenduojamų tarifų nustatymo ir Etikos kodekso nuostatų taikymo pažeidėjams, dalyvė. LLMAA nare buvo tik 6 metus. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ paskirtos baudos sumažinimas 15 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 382 840 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Baltijos pervežimai“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 2,3 proc. piniginė bauda, t. y.  1 861 900 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 80 953 246 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja KLAKEĮA o vėliau ir LLMAA nare buvo nuo 1998 m. tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (0,44 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos pažeidimo trukmė buvo 13 metų, ji aktyviai dalyvavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų ir tam iš esmės neprieštaravo. Taip pat teismas atsižvelgdamas į pareiškėjos dydį ir reikšmę bei paslaugų apimtį Klaipėdos jūrų uoste, pasisako, kad ji būdama LLMAA nare suteikė asociacijai didesnę svarbą, kas galėjo sąlygoti šios asociacijos sprendimų įgyvendinimą rinkoje teikiant laivų agentavimo paslaugas. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Baltijos pervežimai“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjos bauda vis vien bus didesnė už pajamas, kurias ji  uždirbo iš agentavimo veiklos 2010 metais. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 1 675 710 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Baltlanta“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 2,1 proc. piniginė bauda, t. y.  1 389 700 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 66 177 921 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2000 m. tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė mažą dalį (15,4 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos pažeidimo trukmė buvo 11 metų, ji aktyviai dalyvavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų Etikos kodekso priėmimo ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų ir tam iš esmės neprieštaravo. Taip pat teismas atsižvelgdamas į pareiškėjos dydį ir reikšmę bei paslaugų apimtį Klaipėdos jūrų uoste, pasisako, kad ji būdama LLMAA nare suteikė asociacijai didesnę svarbą, kas galėjo sąlygoti šios asociacijos sprendimų įgyvendinimą rinkoje teikiant laivų agentavimo paslaugas. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Baltlanta“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 1 111 760 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Baltnautic Shiping Ltd.“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,7 proc. piniginė bauda, t. y.  235 000 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 13 824 00 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima labai mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (3,3 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Teismas pažymi, kad pareiškėja nedalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Baltnautic Shiping Ltd.“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjos bauda vis vien bus didesnė už pajamas, kurias ji uždirbo iš agentavimo veiklos 2010 metais. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 188 000 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „BPA“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,76 proc., t. y.  321 700 Lt piniginė bauda, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 18 252 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima labai mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (0,11 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvaudavo ir pasisakydavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų. Todėl teismo įsitikinimu UAB „BPA“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjos bauda vis vien bus didesnė už pajamas, kurias ji  uždirbo iš agentavimo veiklos 2010 metais. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 257 360 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Fertimara“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė didelę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 8,49 proc. piniginė bauda, t. y.  138 400 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 1 628 558 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima didelę dalį pareiškėjos veikloje, pareiškėja 2004 m. LLMAA narė, dalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo svarstomi Etikos kodekso nuostatų už tarifų nesilaikymą taikymas. Teismas pažymi, kad jos taikomi agentavimo tarifai didžiąja dalimi buvo didesni už rekomenduojamus. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Fertimara“ paskirtos baudos sumažinimas 10 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 124 560 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 6,3 proc. piniginė bauda, t. y.  69 600 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 1 070 382 Lt. Bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2001 m., jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų, tačiau išreiškė valią laikytis LLMAA sprendimų.  Todėl teismo įsitikinimu UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“ paskirtos baudos sumažinimas 15 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 59 160 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Green Terminal“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,6 proc. piniginė bauda, t. y.  189 600 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 11 155 055 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima labai mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (2,0 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Teismas pažymi, kad pareiškėja nedalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Green Terminal“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 151 680 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Jungtinė ekspedicija“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 4,3 proc. piniginė bauda, t. y.  171 600 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 4 037 459 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m., jos taikomi laivų agentavimo tarifai daugeliu atveju buvo mažesni, nors ir nežymiai, už rekomenduojamus. Teismas pažymi, kad pareiškėja nedalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Jungtinė ekspedicija“ paskirtos baudos sumažinimas 15 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 145 860 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Jūrtransa“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,5 proc. piniginė bauda, t. y.  27 500 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 1 834 902 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 iki 2009 metų, jos taikomi laivų agentavimo tarifai daugeliu atveju buvo mažesni už rekomenduojamus. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Jūrtransa“ paskirtos baudos sumažinimas 15 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 23 375 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Jūrų agentūra Forsa“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 2,3 proc. piniginė bauda, t. y.  321 600 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 13 980 565 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima labai mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė gan mažą dalį (9,2 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir Etikos kodekse numatytų drausminių nuobaudų taikymo, buvo LLMAA narė nuo 1999 m. ir per visą laikotarpį neprieštaravo nei rekomendacinių tarifų nustatymui bei Etikos kodeksų nuostatų priėmimui ir taikymui, tačiau pažymi, kad pareiškėjos taikyti agentavimo tarifai gan dažnai nesutapo su rekomendaciniais. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Jūrų agentūra Forsa“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 257 280 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB Klaipėdos krovinių kompanija „Bega“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,3 proc. piniginė bauda, t. y.  1 184 100 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 91 087 425 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima labai nežymią dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo tik nuo 2008 m., jos laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (0,5 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Taip pat teismas atsižvelgdamas į pareiškėjos dydį ir reikšmę bei paslaugų apimtį Klaipėdos jūrų uoste, pasisako, kad ji būdama LLMAA nare suteikė asociacijai didesnę svarbą, kas galėjo sąlygoti šios asociacijos sprendimų įgyvendinimą rinkoje teikiant laivų agentavimo paslaugas. Todėl teismo įsitikinimu UAB Klaipėdos krovinių kompanija „Bega“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjos bauda vis vien bus didesnė už pajamas, kurias ji  uždirbo iš agentavimo veiklos 2010 metais. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 947 280 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Klaipėdos Translit“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 2,3 proc. piniginė bauda, t. y.  150 900 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m – 6 561 105 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima labai nežymią dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 1995 m., jos laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (3,8 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir Etikos kodekse numatytų drausminių nuobaudų taikymo ir per visą laikotarpį neprieštaravo nei rekomendacinių tarifų nustatymui bei Etikos kodeksų nuostatų priėmimui ir taikymui, tačiau pažymi, kad pareiškėjos taikyti agentavimo tarifai dažniausiai buvo mažesni už rekomendacinius. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Klaipėdos Translit“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 120 720 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Lepūnas“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 4,2 proc. piniginė bauda, t. y.  241 900 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 5 692 224 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m. ir nedalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Lepūnas“ paskirtos baudos sumažinimas 15 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 205 615 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad šios bendrovės sudaro vieną ekonominį vienetą. Kaip teismas minėjo aukščiau, šias pareiškėjas atsakovė tinkamai laikė solidariai atsakingas dėl jų dalyvavimo draudžiamajame susitarime. Tačiau dalyvavimas draudžiamajame susitarime turėjo būti skaičiuojamas nuo UAB „Limarko jūrų agentūra“ įstojimo į LLMAA narius. Skirdama baudą atsakovė atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį šių bendrovių, kaip ekonominio vieneto, veikloje bei į iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjoms buvo paskirta apie 2,3 proc. piniginė bauda, t. y. 626 300 Lt, nuo bendrųjų abiejų įmonių pajamų 2010 m. – 27 228 374 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima labai nežymią dalį šių pareiškėjų, kaip ekonominio vieneto, veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Iš bylos duomenų matyti, kad pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė itin mažą dalį (3,7 proc.) bendrosiose pajamose, o taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į abiejų bendrovių 2010 m. pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė teismo sumažinti pareiškėjoms baudą iki 599 000 Lt, nes nurodė, kad skaičiuojant padarė klaidą, vertindama bendrovių dalyvavimo pažeidime trukmę – vietoje 13 m. reikėjo vertinti 12 m.  Kaip jau teismas pasisakė aukščiau, pareiškėjų UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ laikomos atsakingos už pažeidimą sudarančius veiksmus tik nuo 2006-02-09, t.y. nuo dienos, kurią UAB „Limarko jūrų agentūra“ tapo LLMAA nare, todėl laikytina dalyvavimo pažeidime trukmė yra 5 metai, ir todėl, įvertinus šią aplinkybę, pajamų iš laivų agentavimo dydį bendrosiose pajamose, bei kitas aplinkybes, kuriomis vadovavosi atsakovė skaičiuodama baudą, bauda pareiškėjoms turėtų sudaryti 438 410 Lt. Teismo įsitikinimu UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ skirtinos 438 410 Lt baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjos, kaip ekonominis vienetas, praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 350 728 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Litma“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 2,3 proc. piniginė bauda, t. y.  518 600Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 22 547 005 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja KLAKEĮA, o vėliau ir LLMAA nare buvo visą pažeidimo laikotarpį, tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė mažą dalį (1,1 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo KLAKEĮA ir LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų Etikos kodekso priėmimo ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų ir tam neprieštaravo. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Litma“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjos bauda vis vien bus didesnė už pajamas, kurias ji uždirbo iš agentavimo veiklos 2010 metais. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 414 880 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „MK Laivyba“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 2,3 proc. piniginė bauda, t. y.  420 000 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 18 262 272 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo visą pažeidimo laikotarpį, tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamos iš šios veiklos 2010 m. sudarė nežymią dalį (0,4 proc.) bendrosiose pajamose, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo 2007-2010 metais buvo daugeliu atveju didesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (beveik 100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų Etikos kodekso priėmimo ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų ir tam neprieštaravo. Todėl teismo įsitikinimu UAB „MK Laivyba“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėjos bauda vis vien bus didesnė už pajamas, kurias ji uždirbo iš agentavimo veiklos 2010 metais. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 336 000 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Nordis Shipping Service“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė didelę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 6,5 proc. piniginė bauda, t. y.  21 600 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 332 867 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima didelę dalį pareiškėjos veikloje, pareiškėja LLMAA narė tik nuo 2008 m. Teismas pažymi, kad jos taikomi agentavimo tarifai didžiąja dalimi buvo mažesni už rekomenduojamus. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Nordis Shipping Service“  paskirtos baudos sumažinimas 10 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 19 440 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Nurminen Maritime“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,7 proc. piniginė bauda, t. y.  108 200 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 6 367 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų skirtingiems užsakovams, išskyrus vieną atstovaujamą kompaniją, kuriai teikiamos subagentavimo paslaugos, teikimas užima mažą dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m., tačiau pajamų iš šios veiklos, nevertinant iš vieno užsakovo konteinerinės linijos subagentavimo gaunamų pajamų, 2010 m. pareiškėja neturėjo. Per pažeidimo laikotarpį pareiškėja iš viso agentavo tik 6 laivus, kurie nepriklausė užsakovui, su kuriuo buvo sudaryta subagentavimo sutartis. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Nurminen Maritime“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 86 560 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nevykdo laivų agentavimo nuo 2005 m. rugsėjo. Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,7 proc. piniginė bauda, t. y.  347 300 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 20 431 941 Lt. Iš bylos duomenų matyti, pareiškėja, nors ir turėjo teisę vykdyti laivų agentavimo paslaugas, tačiau nuo 2005 m. to nedarė. Teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, taip pat į tai, kad ji ilgą laiką nevykdė laivų agentavimo veiklos, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja visgi aktyviai dalyvavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų Etikos kodekso priėmimo ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų ir tam neprieštaravo bei buvo LLMAA narė pakankamai ilgą laiko tarpą, per kurį ne karto nepareiškė savo prieštaravimų draudžiamam susitarimui.  Todėl teismo įsitikinimu UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ paskirtos baudos sumažinimas 25 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 260 475 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB Prekybos namai „Skelmė“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nežymią dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 2,2 proc. piniginė bauda, t. y.  127 100 Lt., nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 5 676 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas užima labai nežymią dalį pareiškėjos veikloje 2007-2010 metais. Teismo vertinumu paskirta bauda yra neproporcinga. Nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja KLAKEĮA, o vėliau ir LLMAA nare buvo visą pažeidimo laikotarpį, tačiau laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė pareiškėjos veikla, pajamų iš šios veiklos 2010 m. pareiškėja neturėjo, jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Kai kurių kitų pareiškėjų laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors atsakovė skundžiamajame nutarime nurodė, kad baudos dydis pareiškėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklą, kuri sudarė nežymią įmonių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad atsakovė nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjos pajamas iš skirtingų veiklų, kas reikštų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Toks atsakovės vertinimas neatitinka šių principų, nes tie ūkio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iš pažeidimo. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvavo KLAKEĮA ir LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų Etikos kodekso priėmimo ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų ir tam neprieštaravo. Todėl teismo įsitikinimu UAB Prekybos namai „Skelmė“ paskirtos baudos sumažinimas 20 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 101 680 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Vakarų laivų agentai“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 4,5 proc. piniginė bauda, t. y.  211 500 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 4 699 020 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad skundžiamajame nutarime blogai apskaičiavo pareiškėjai skirtiną baudą – nes pareiškėjos su pažeidimu susijusios pajamos sudarė daugiau kaip 56 proc. bendrųjų pajamų 2010 m. todėl pareiškėjai, pagal atsakovės naudojamą skaičiavimo metodą, bauda neturėjo būti mažinama 50 proc. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai bauda turėtų sudaryti 9,5 bendrųjų pajamų 2010 metais – 446 400 Lt. Iš UAB „Vakarų laivų agentai“ pateiktų duomenų matyti (konkurencijos byla t. 48, b. l. 48-51), kad bendrovės su pažeidimu susijusios pajamos sudarė 100 proc. bendrųjų pajamų 2010 metais ir pagal Konkurencijos tarybos skundžiamajame nutarime taikytą skaičiavimo metodiką, pareiškėjai bauda galimai didėtų. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė neskundė Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 dalies, kurioje pateikta bauda pareiškėjai UAB „Vakarų laivų agentai“, o teismas pareiškėjai negali bloginti padėties, kuri nustatyta skundžiamajame nutarime, todėl teismo įsitikinimu pareiškėjai UAB „Vakarų laivų agentai“ paliktina skundžiamajame nutarime nustatyta bauda – 211 500 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Uosto vartai“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 4,3 proc. piniginė bauda, t. y.  73 100 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 1 719 538 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2004 m., jos taikomi laivų agentavimo tarifai daugeliu atveju buvo mažesni arba didesni, nors ir nežymiai, už rekomenduojamus. Teismas pažymi, kad pareiškėja nedalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant šių tarifų. Todėl teismo įsitikinimu UAB „Uosto vartai“  paskirtos baudos sumažinimas 15 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 62 135 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „Volfra-Klaipėda“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad pareiškėja tyrimo metu nepateikė duomenų apie 2010 m. bendrąsias pajamas, bei į tai, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 2003 iki 2008 metų pabaigos, todėl skaičiuojant baudą su agentavimo veikla susijusios pajamos laikytos 100 proc. 2006 m. pardavimų vertės. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja tinkamai apskaičiavo baudą pagal turimus duomenis ir pagal tuo metu galiojančias teisės normas ir paskyrė 44 900 Lt. baudą. Visgi teismas pripažįsta, kad pareiškėja nebuvo aktyvi LLMAA posėdžių, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl rekomenduojamų tarifų nustatymo ir Etikos kodekso nuostatų taikymo pažeidėjams, dalyvė, jos dalyvavimas pažeidime apsiribojo 5 metus, todėl teismo įsitikinimu UAB „Volfra-Klaipėda“  paskirtos baudos sumažinimas 5 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 42 655 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį UAB „WM H Muller & Co“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė mažesnę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta apie 5,8 proc. piniginė bauda, t. y.  106 500 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 1 852 000 Lt. Bylos duomenų matyti, kad pareiškėja LLMAA nare buvo nuo 1999 m., jos taikomi laivų agentavimo tarifai buvo mažesni už rekomenduojamus. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja aktyviai dalyvaudavo LLMAA posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl rekomenduojamų tarifų ir atsakomybės už Etikos kodekso pažeidimus nesilaikant tarifų. Todėl teismo įsitikinimu UAB „WM H Muller & Co“  paskirtos baudos sumažinimas 15 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį, nes pareiškėja praras nemažą dalį pajamų, kurias uždirbo iš agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 90 525 Lt.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydama galutinį baudos dydį LLMAA Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė didelę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iš laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais. Pareiškėjai buvo paskirta 800 Lt. piniginė bauda. Teismo vertinimu ir iš bylos duomenų matyti, kad LLMAA, vienydama ir laivų agentavimo paslaugas teikiančius narius, viso pažeidimo metu netinkamai interpretavo galiojančius teisės aktus dėl tarifų nustatymo ir dėl drausminių nuobaudų už rekomenduojamų tarifų netaikymą galimumo, tačiau teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos pozicija, kad rekomenduojami laivų agentavimo tarifai buvo priimti tuo metu, kai keitėsi ir buvo naikinamos teisės normos, reguliuojančios tokių tarifų nustatymą, tačiau visgi matyti, kad pažeidimas truko 13 metų ir per tą laikotarpį LLMAA nesiėmė veiksmų, kad nutrauktų draudžiamo susitarimo egzistavimą, todėl teismo įsitikinimu LLMAA paskirtos baudos sumažinimas 5 proc. šiuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o tuo pačiu išlaikys atgrasomąjį poveikį. Teismas sprendžia, kad galutinė šiuo sprendimu sumažinta bauda yra 760 Lt.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85−87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė :

pareiškėjų UAB „Amber Bay, UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co“, LLMAA skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3 punktu 

1. UAB „Afalita“ paskirtą baudą ir sumažinti ją iki 38 160 Lt (trisdešimt aštuonių tūkstančių šimto šešiasdešimties litų);
2. UAB „Amber bay“ paskirtą baudą sumažinti iki 433 925  Lt (keturių šimtų trisdešimt trijų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt penkių litų);
3. UAB „Arijus“ paskirtą baudą sumažinti iki 978 880 Lt (devynių šimtų septyniasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimties litų);
4. UAB „Astramara“ paskirtą baudą sumažinti iki 45 450 Lt (keturiasdešimt penkių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties litų);
5. UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ paskirtą baudą sumažinti iki 382 840 Lt (trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties litų);
6. UAB „Baltijos pervežimai“ paskirtą baudą sumažinti iki 1 675 710 Lt (vieno milijono šešių šimtų septyniasdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų dešimties litų);
7. UAB „Baltlanta“ paskirtą baudą sumažinti iki 1 111 760 Lt (vieno milijono šimtas vienuolikos tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties litų);
8. UAB „Baltnautic Shipping Ltd.“ paskirtą baudą sumažinti iki  188 000 Lt (šimtas aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių litų);
9. UAB „BPA“ paskirtą baudą sumažinti iki 257 360 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimties litų);
10. UAB „Fertimara“ paskirtą baudą sumažinti iki 124 560 Lt (šimto dvidešimt keturių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimties litų);
11. UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“ paskirtą baudą sumažinti iki 59 160 Lt (penkiasdešimt devynių tūkstančių šimto šešiasdešimties litų);
12. UAB „Green Terminal“ paskirtą baudą sumažinti iki 151 680 Lt (šimto penkiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimties  litų);
13. UAB „Jungtinė ekspedicija“ paskirtą baudą sumažinti iki 145 860  Lt (šimto keturiasdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties litų);
14. UAB „Jūrtransa“ paskirtą baudą sumažinti iki 23 375 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų);
15. UAB „Jūrų agentūra Forsa“ paskirtą baudą sumažinti iki 257 280 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties litų);
16. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ paskirtą baudą sumažinti iki 947 280 Lt (devynių šimtų keturiasdešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties litų);
17. UAB „Klaipėdos Translit“ paskirtą baudą sumažinti iki 120 720 Lt (šimto dvidešimties tūkstančių septynių šimtų dvidešimties litų);
18. UAB „Lepūnas“ paskirtą baudą sumažinti iki 205 615 Lt (dviejų šimtų penkių tūkstančių šešių šimtų penkiolikos litų);
19. UAB „Limarko“ ir UAB „Limarko jūrų agentūra“ paskirtą baudą sumažinti iki 350 728 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties tūkstančių septynių šimtų dvidešimt aštuonių litų);
20. UAB „Litma“ paskirtą baudą sumažinti iki 414 880 Lt (keturių šimtų keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimties litų);
21. UAB „MK Laivyba“ paskirtą baudą sumažinti iki 336 000 Lt (trijų šimtų trisdešimt šešių tūkstančių litų);
22. UAB „Nordis Shipping Service“ paskirtą baudą sumažinti iki 19 440 Lt (devyniolikos tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties litų);
23. UAB „Nurminen Maritime“ paskirtą baudą sumažinti iki 86 560 Lt (aštuoniasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimties litų);
24. UAB „Okeaninių konteinerių servisas“ paskirtą baudą sumažinti iki 260 475 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių litų);
25. UAB „Prekybos namai Skelmė“ paskirtą baudą sumažinti iki 101 680  Lt (šimto vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimties litų);
26. UAB „Uosto vartai“ paskirtą baudą sumažinti iki 62 135 Lt (šešiasdešimt dviejų tūkstančių šimtas trisdešimt  penkių litų);
27. UAB „Volfra-Klaipėda“ paskirtą baudą sumažinti iki 42 655 Lt (keturiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių litų);
28. UAB „WM H. Muller&Co“ paskirtą baudą sumažinti iki 90 525 Lt (devyniasdešimties tūkstančių penkių šimtų dvidešimt penkių litų);
29. Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai paskirtą baudą sumažinti iki 760 Lt (septynių šimtų šešiasdešimties litų).

Kitą pareiškėjų skundų dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos UAB „Vakarų laivų agentai“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Violeta Balčytienė

Liudmila Zaborovska

Nijolė Sušinskienė