Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko ir Nijolės Šidagienės,

sekretoriaujant Jurgai Žilikienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Artūrui Razgūnui, atsakovo atstovei Elenai Navickaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „ACME“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo, kuriuo skirta ekonominė sankcija, pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėja UAB „ACME“ skundu prašo pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2006-05-11 nutarimo Nr. 2S-7 „Dėl UAB „ACME“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ 3 p. (b. 1. 4-5). UAB „ACME“ nurodo, kad 15 000 Lt bauda skirta nesilaikant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 22 str. 10 d. nustatytų sąlygų. Atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai neatsižvelgė į bendrovės pagalbą ir bendradarbiavimą tyrimo metu ir netraktavo to kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, neįvertino faktų, jog reklama skleista nedideliu mastu ir neilgai, didelės įtakos vartotojų elgsenai neturėjo, todėl pirmą kartą UAB „ACME“ privalėjo skirti žymiai mažesnę sankciją.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo pareiškėjos skundą atmesti (b. 1. 36-37). Pažymi, kad skirdama piniginę baudą vadovavosi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 22 str. 10 d. numatytais kriterijais ir skundžiamame nutarime nuosekliai pagrindė skiriamos baudos dydį. Minėto įstatymo 22 str. 10 d. numato, kad baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaip nurodyta Konkurencijos tarybos nutarime, taryba, vertindama UAB „ACME“ padarytą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 str. pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti ir suklaidino reklamos vartotojus, ir galėjo paveikti ir paveikė jų ekonominį elgesį. Be to, buvo atsižvelgta į ilgą klaidinančios reklamos skleidimo trukmę ir didelį reklamos skleidimo mastą -reklama buvo skelbiama nuo 2005-08-29 iki 2006-05-11 (t. y. mažiausiai 9 mėnesius) per televiziją radijo eteryje, prekybos tinkluose. Taikydama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 22 str. 10 d. numatytus kriterijus ir nustatydama baudos dydį, Konkurencijos taryba nurodo rėmusis savo suformuota praktika ir lyginimo būdu, proporcingai padarytų nusižengimų sunkumui, masiškumui, grėsmei visuomeniniam interesui, nustatė UAB „ACME“ sankciją. Taip pat pažymėjo, jog bendrovė nei tyrimo metu, nei teismui nepateikė įrodymų, kad prekių likučiai su klaidinančiais užrašais iš prekybos buvo išimti. Todėl, atsakovo nuomone, 15 000 Lt bauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, trukmei ir mastui. Mažesnio dydžio sankcija tik paskatintų ūkio subjektą toliau nepaisyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimų ir naudoti draudžiamą reklamą siekiant didinti pardavimų apimtis.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti.

Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, jog tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, 2005-12-22 gavus V. Žyginės paklausimą (Konkurencijos tarybos b. 1. 1). Ji nurodė, kad 2005 m. spalio mėn. 2-je pusėje prekybos tinkle „Maxima“ įsigijo DVD filmo „Zebriukas dryžius“ kopiją. Ant DVD viršelio buvo nurodyta: „Šiame DVD rasite: kvietimą į filmą „Sparnuotasis desantas“, interviu su įgarsinusiais aktoriais, galimybę laimėti plakatą su aktorių autografais“. V. Žyginės teigimu, reklama ją suklaidino, ji negalėjo pasinaudoti rastu kvietimu į filmą „Sparnuotasis desantas“, kadangi Vilniaus kino teatruose tuo metu šis kino filmas nebuvo rodomas.

Atlikto tyrimo metu atsakovas nustatė, jog pareiškėja, reklamuodama DVD filmo kopiją, nuo 2005-08-29 ant parduodamų DVD pakuočių naudoja tokį reklaminį teiginį: Šiame DVD rasite: kvietimą į filmą „Sparnuotasis desantas“, interviu su įgarsinusiais aktoriais, ■ galimybę laimėti plakatą su aktorių autografais“. Šis DVD taip pat buvo reklamuojamas TV 3 televizijos kanalu nuo 2005-09-17 iki 2005-09-25, o radijo stoties „Radiocentras“ eteryje nuo 2005-09-10 iki 2005-09-25 buvo skelbiama: Pirkdami DVD „nachaliavai“ gausite bilietuką į kino filmą „Sparnuotasis desantas“. Nuo 2005-11-30 ant dalies DVD pakuočių reklaminiai užrašai buvo pakeisti ir juose jau nebuvo nurodoma, kad galima rasti kvietimą į filmą „Sparnuotasis desantas“, tačiau prekybos vietose dalis DVD su klaidinančiu reklaminiu užrašu (galima rasti kvietimą į filmą „Sparnuotasis desantas“) buvo palikta.

Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1871 redakcija) 22 str. 1 d., už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje išvardyti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą - įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. To paties straipsnio 10 dalyje reglamentuota, kad šiame straipsnyje numatytų baudų dydis priklauso nuo reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o 11 d. pateikiamas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, t. y. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkilto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl už klaidinančios reklamos naudoj imą reklaminės veiklos subjektui skirtos baudos dydžio. Konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad reklama buvo skleista dideliu mastu ir ilgai. Kaip rodo bylos medžiaga, Lietuvos vartotojams buvo planuota parduoti apie 4000 filmo kopijų, kurios nuo 2005-08-29 buvo parduodamos UAB „Norfos mažmena“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Senukų mažmena“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Topo centras“, UAB „VP Market“ ir kitose mažmeninės prekybos įmonėse daugelyje Lietuvos miestų, t. y. faktiškai visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, jog pažeidimas tęsėsi nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2006 m. birželio mėn., t. y. apie 10 mėnesių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimas buvo tęsiamas pradėjus tyrimą, jo atlikimo metu ir kuri laiką po nutarimo priėmimo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškiao pareiškėjos atstovas, paskutinės DVD kopijos su klaidinančia reklama iš prekybos buvo išimtos tik birželio mėnesį, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo. Taip pat UAB „ACME“ nurodo, kad skundas dėl klaidinančios reklamos buvo tik vienas, o jie šio žmogaus atsiprašė ir susitaikė. Ši aplinkybė negali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kadangi šiuos DVD buvo įsigiję ir kiti asmenys, kurių atžvilgiu jokių priemonių nesiimta. Kaip matyti iš sutarties priedų dėl kino filmo demonstravimo grafiko, filmas „Sparnuotasis desantas“ atitinkamuose Lietuvos miestuose buvo demonstruojamas 1 (Varėnos kultūros centras, kino teatre „Jūratė“ ir „Kastytis“ Klaipėdoje, kino teatre Jonavoje, kino teatre „Dainava“ Alytuje), 2 (kino teatre „Garsas“ Panevėžyje), 4 (kino teatruose „Coca-cola Plaza' ir „Forum Cinemas Akropolis“ Vilniuje) ir 5 savaites (kino teatre „Romuva“ Kaune) (Konkurencijos tarybos b. 1. 25-40). Pareiškėjai turėjo būti akivaizdu, jog per tokį trumpą laiką nepavyks parduoti visų DVD kopijų, o vėliau juos įsigiję vartotojai nebegalės pasinaudoti kvietimais į kino filmą „Sparnuotasis desantas“. Kita vertus, iš UAB „ACME“ 2006 m. vasario 23 d. pažymos matyti, kad jos 2004 metų pardavimų pajamos buvo 5 372 434 Lt, tame skaičiuje video filmų (DVD, VHS, VCD) apyvarta (pardavimai) Lietuvoje, 2004 metais buvo 819 575 Lt (be PVM) (Konkurencijos tarybos b. 1. 45).

Teismas daro išvadą, kad reklaminės veiklos subjekto veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr.2S-7 „Dėl UAB „ACME“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ pareiškėjai pagrįstai skirtas sankcijoje nustatytos baudos vidurkis.

Kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

pareiškėjos UAB „ACME“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Henrikas Sadauskas

Nijolė Šidagienė