Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Steponkienei, atsakovės Konkurencijos tarybos atstovei Dainorai Anulytei-Baušienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geco-Taika“ atstovei advokatei Julijai Kirkilienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „GECO-Taika“, UAB „KLAS“ ir AB „Šiaulių energija“ dėl nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015-04-20 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2015-03-31 nutarimą Nr. 2S-5/2015.

Pareiškėja ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 sprendimo Nr. T-300 „Dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio vystymo“ 1 ir 3 p. bei 2014-04-24 sprendimas Nr. T-123 „Dėl UAB „GECO-Taika“ poveikio aplinkai vertinimo programos bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio specialiajame plane nenumatytų šilumos gamintojų, ketinančių tiekti šilumos energiją į Šiaulių miesto centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, ginčijamu nutarimu atsakovė apribojo savivaldybės teisę vykdyti jai priskirtas funkcijas ir išėjo už savo kompetencijos ribų. Tarybos sprendimuose apribojimai nustatyti tik laiko atžvilgiu, iki bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa ir pakoreguotas Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialusis planas. Iki 2013-07-20 Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų buvo įtvirtinta, kad specialieji planai privalo atitikti valstybės strategiją, nacionalinius energetikos interesus ir šilumos ūkio plėtros planus. Šioms nuostatoms galiojant buvo rengiamas Šiaulių miesto šilumos ūkio specialusis planas. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu Šiauliuose nebuvo potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų. 2013-11-28 sprendimo 1 p. savivaldybė iš esmės nusprendė nesiimti aktyvių veiksmų, būtinų ūkio subjektams patekti į rinką, t. y. nusprendė neįleisti į rinką nepriklausomų šilumos gamintojų. Atsakovės nuostata, kad nepriklausomi šilumos gamintojai yra diskriminuojami, nes jiems iki Nacionalinės šilumos ūkio programos patvirtinimo ir naujo šilumos ūkio specialaus plano parengimo ribojamos galimybės atlikti procedūras, reikalingas patekti į rinką, klaidingos: minėta programa turėjo būti pateikta Vyriausybei tvirtinti iki 2014-01-20, o nuo šios datos per 12 mėn. kiekviena savivaldybė turėjo atnaujinti savo specialiuosius planus. Rengiant dabar galiojantį 2008 m. specialųjį planą, pareiškėja vadovavosi 2002 m. patvirtinta Nacionaline strategija, kurios viena iš nuostatų – sudaryti sąlygas konkurencijai tarp šilumos gamintojų ir nustatyti šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarką. Nacionalinė strategija atnaujinta 2007 m., kurioje taip pat įtvirtintas vienas iš tikslų – konkurencingumo siekimas. Atsakovė konstatuoja, kad būtina skatinti kuro rūšių ir gamybos būdų konkurenciją, tačiau šiuo atveju konkuruoja vienodos kuro rūšys (biokuras) ir vienodi gamybos būdai (vandens šildymo katilai arba kogeneracinės elektrinės). Pabrėžtina, kad teisinis reglamentavimas iki sprendimų priėmimo nebuvo užbaigtas, o Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa Vyriausybės nutarimu patvirtinta 2015-03-18 ir įsigaliojo 2015-03-27. Naujos redakcijos Šilumos ūkio įstatyme įteisinta viešuosius interesus atitinkančios paslaugos sąvoka – šilumos paslaugos, kurias nustato teisės aktai vadovaujantis visuomenės interesais. Todėl tarybos sprendimu laikinai sustabdyti procesai, kol nebus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio programa, taip išvengiant ir pereinamojo laikotarpio bei žalos visuomenės interesui atsiradimo. AB „Šilumos energija“, siekdama sumažinti šilumos kainą vartotojams, modernizavo šilumos ūkį, investavo į šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą, todėl manytina, kad bendrovė dirba nacionalinės strategijos pagrindu ir jos veikla negali pažeisti konkurencijos sąlygų. Atsakovė nurodo, kad UAB „GECO-Taika“ yra laimėjusi skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną gamintojams, nes pasiūlė mažiausią kainą, tačiau netyrė, kodėl elektros energijos supirkimo kaina yra būtent tokia ir kokią įtaką ji daro. Pareiškėjos nuomone, ši įmonė siekė kogeneracijos metu prioritetą teikti elektros energijos gamybai, o šiluma būtų antrinis produktas, šiuo atveju elektros energijos supirkimo kaina pažeidžia sąžiningą konkurenciją. Konkurencijos taryba nepagrįstai daro išvadą, kad UAB „GECO-Taika“ negalėjo gauti specialiųjų architektūros reikalavimų, parengti žemės sklypo detalaus plano, jog savivaldybė nesudaro galimybės UAB „KLAS“ eksponuoti ataskaitos savivaldybės patalpose ir kt. Šios aplinkybės sietinos su 2008 m. specialiojo plano turiniu, nenumatančiu nepriklausomų šilumos gamintojų prisijungimo galimybių, vietų ir sąlygų bei jų investicijų apskritai. Konkurencijos tarybos išvadomis subjektyviai palaikomi privatūs asmenys, ignoruojant AB „Šiaulių energija“ interesus. Pareiškėja nesutinka su išvada, kad savivaldybė sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas rinkoje jau veikiančiai AB „Šiaulių energija“ ir kitiems subjektams, nes esą AB „Šiaulių energija“ sudaryta galimybė plėsti veiklą – rekonstruoti katilinę. Pažymėtina, kad katilinės rekonstrukcija nėra veiklos plėtra, naujo gamybos šaltinio ar taršos įrenginio atsiradimas, be to, toks sprendimas suderintas iki 2013-11-28 sprendimo priėmimo. Taigi tai, kad nepriklausomi šilumos gamintojai negali ateiti į rinką, nulemtas ne minėto sprendimo, o nuo savivaldybės nepriklausančių aplinkybių – laiku nepatvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros strategijos ir atitinkamai negalėjimo pagal ją pakoreguoti specialiojo plano. Konkurencijos taryba iš esmės nenagrinėjo, ar nurodytais veiksmais siekiama mažiausios galutinės kainos vartotojui. AB „Šiaulių energija“ siekė kuo didesnį metinį šilumos kiekį pagaminti naudojant biokurą, tuo užtikrinant mažiausias sąnaudas, tai atitinka visuomenės interesus, be to, Šiauliuose šilumos kaina šiuo metu yra viena mažiausių Lietuvoje.  

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad priėmus 2013-11-28 sprendimą Nr. T-300 nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie siekė pradėti vykdyti šilumos gamybos veiklą Šiauliuose, buvo priversti sustabdyti savo veiksmus, susijusius su patekimu į atitinkamą šilumos gamybos rinką. Atitinkamai šis sprendimas ir juo nustatyti ribojimai nebuvo taikomi tiems ūkio subjektams, kurie yra suderinę investicinius planus su savivaldybe, nes šis reikalavimas nustatytas tik šilumos tiekėjams, t. y. veiklą galėjo vykdyti tik AB „Šiaulių energija“. 2014-04-24 sprendimu Nr. T-123 nepriklausomi šilumos gamintojai negalėjo baigti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, kurios būtinos norint patekti į atitinkamą šilumos gamybos rinką. Konkurencijos taryba nenustatė, kad nepriklausomų šilumos gamintojų patekimas į rinką turėjo būti sustabdytas dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos nebuvimo. Be to, 2015-03-27 įsigaliojusioje programoje taip pat nenumatyta, kad šie gamintojai negali vykdyti veiklos savivaldybės teritorijoje. Pažymėtina, kad nors savivaldybių specialieji planai turi atitikti Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos sprendinius ir priemones, šių aktų tikslas nėra nustatyti, kiek ir kokių subjektų gali veikti atitinkamoje šilumos gamybos rinkoje, ar riboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Dėl to pareiškėjos argumentai, kad nesant šių dokumentų nepriklausomi šilumos gamintojai negali veikti, yra nepagrįsti, savivaldybė turi diskrecijos teisę spręsti, kas gali veikti rinkoje. Skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas iš esmės grindžiamas ne objektyviomis priežastimis, o su aplinkybėmis, nesusijusiomis su pačių gamintojų veiklos vertinimu. Savivaldybė neturėjo pareigos, įstatyme nebuvo numatyta, kad savivaldybės turi sustabdyti savo dalyvavimą minėtuose procesuose. Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, susijusios su nepriklausomų gamintojų veikla, įsigaliojo nuo 2010-01-05, todėl jiems turėjo būti sudarytos sąlygos pradėti vykdyti ūkinę veiklą. Be to, savivaldybės turi teisę keisti specialųjį šilumos ūkio planą, t. y. galėjo imtis tam tikrų veiksmų. Konkurencijos tarybos teigimu, AB „Šiaulių energija“ sudaromos palankesnės sąlygos veikti rinkoje. Ši bendrovė galėjo vykdyti suplanuotus projektus, atlikti papildomas investicijas, to neneigia ir pati savivaldybė. Pabrėžtina, kad savivaldybė negali įvertinti, kokios bus šilumos kainos patekus į rinką nepriklausomiems gamintojams, nes ji nesudarė sąlygų atlikti veiksmų, būtinų prijungimui prie šilumos tiekimo tinklų. Neaišku, kodėl šių gamintojų prijungimas pažeistų vartotojų interesus kainų atžvilgiu, priešingai, konkurencijos nebuvimas gali lemti kainų augimą. Su šilumos ūkiu susiję teisės aktai nenumato, kad nepriklausomi šilumos gamintojai išimtinai turi pasiūlyti skirtingas kuro rūšis ir gaminimo būdus. Savivaldybės argumentai, kad AB „Šiaulių energija“ gali gaminti šilumą mažiausiomis kainomis, yra tik prielaidos. Ginčijamame nutarime atsakovė nagrinėjo tik šilumos gamybą, elektros gamyba nebuvo tyrimo objektas, be to, atsakovė vertino savivaldybės sprendimus ne tik dėl UAB „GECO-Taika“, bet visų nepriklausomų šilumos gamintojų atžvilgiu.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė skundą prašė atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GECO-Taika“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja pabrėžia AB „Šiaulių energija“ atliktas investicijas ir jų apsaugos svarbą labiau nei vartotojų interesą gauti šilumą mažiausia įmanoma kaina. Šilumos ūkio įstatymas imperatyviai numato siekį užtikrinti konkurenciją šilumos ūkyje, nustatyta, kad visais atvejais šilumas, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Būtent dėl konkurencijos šilumos ūkyje gali būti užtikrinamas viešasis interesas.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė skundą prašė atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Šiaulių energija“ ir UAB „KLAS“ atsiliepimų į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Byla nutrauktina.

2015-03-31 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-5 pripažinta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 priimto sprendimo Nr. T-300 „Dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio vystymo“ 1 ir 3 punktai bei 2014-04-24 priimtas sprendimas Nr. T-123 123 „Dėl UAB „GECO-Taika“ poveikio aplinkai vertinimo programos bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio specialiajame plane nenumatytų šilumos gamintojų, ketinančių tiekti šilumos energiją į Šiaulių miesto centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus, įpareigojant savivaldybę panaikinti nurodytus aktus.

2013-11-28 sprendimu Nr. T-300 Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendė sustabdyti savivaldybės administracijos dalyvavimą procedūrose, susijusiose su šilumos ūkio vystymu bei plėtra Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, kiek tai nenumatyta dabar galiojančiame specialiajame Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos plane, iki kol įstatymų nustatyta tvarka bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa (1 punktas); netvirtinti naujo Energijos rūšies parinkimo ir panaudojimo Šiaulių mieste specialiojo plano ir reglamento (2 punktas); nustatytų apribojimų netaikyti Šiaulių miesto šilumos ūkio subjektų investicinių planų sprendinių atžvilgiu, kai tokie investiciniai planai yra suderinti su Šiaulių miesto savivaldybės taryba (3 punktas).

2014-04-24 sprendimu Nr. T-123 Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendė nepritarti UAB „GECO-Taika“ planuojamai ūkinei veiklai – biokuro kogeneracinės jėgainės įrengimui, rekonstruojant esamą katilinę V. Bielskio g. 13, Šiauliuose, kol bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa, kiti ją lydintys teisės aktai, kuriuose nustatytos ilgalaikės ir kompleksinės šilumos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos), šilumos perdavimo plėtros ir modernizavimo veiklos kryptys bei įgyvendinimo priemonės Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, ir atitinkami Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai (1 punktas); nepritarti galiojančiame Šiaulių miesto šilumos ūkio specialiajame plane ir reglamente nenumatytų šilumos gamintojų, ketinančių tiekti šilumos energiją į Šiaulių miesto centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoms, kol bus patvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa, kiti ją lydintys teisės aktai, kuriuose nustatytos ilgalaikės ir kompleksinės šilumos gamybos, šilumos perdavimo plėtros ir modernizavimo veiklos kryptys bei įgyvendinimo priemonės Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, ir atitinkami Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimai.

2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-163 Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendė panaikinti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-300 „Dėl šilumos ūkio“ 1 ir 3 punktus (1.1 punktas) bei 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T-123 „Dėl UAB „GECO – Taika“ poveikio aplinkai vertinimo programos bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir dėl Šiaulių miesto šilumos ūkio specialiajame plane nenumatytų šilumos gamintojų, ketinančių tiekti šilumos energiją į Šiaulių miesto centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų“ (1.2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2015-03-31 nutarimo Nr. 2S-5, kuriuo pripažinta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.  

Bylų nagrinėjimo administraciniame teisme tikslas yra spręsti ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 15 straipsnis. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas <...>. Nustačius, kad byloje sprendžiami reikalavimai apskritai nėra susiję su pareiškėjo siekiamos apginti materialiosios teisės įgyvendinimu, darytina išvada, kad tokia byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir turi būti nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 d.). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme tampa beprasmiu, neatitinkančiu administracinės teisenos tikslų spręsti tokius ginčus teisme, kuriais siekiama apginti asmens pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS-525-77-14, Nr. AS-261-1321-14, Nr. A-502-1627-13, Nr. A-492-1783/2012, Nr. A-662-1157/2009, kt.).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2015-06-25 sprendimu Nr. T-163 panaikino sprendimus, dėl kurių neatitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams Konkurencijos taryba priėmė šioje byloje ginčijamą 2015-03-31 nutarimą Nr. 2S-5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, „kai dėl objektyvių priežasčių skunde nurodomos aplinkybės nebegali turėti įtakos pareiškėjų teisėms, skundo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmenų pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. “ (2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-371-492/2015). Nebegaliojant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimams, dėl kurių priimtas ginčijamas nutarimas, konstatuotina, kad materialinis teisinis santykis tarp ginčo šalių yra pasibaigęs. Teismo sprendimu tenkinant pareiškėjos skundą ir panaikinus Konkurencijos tarybos nutarimą, tai nebeturėtų įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad neliko objektyvių prielaidų ginti pareiškėjos teises teisme, juo labiau, nustatyti įpareigojimus atsakovei, kurie neturės jokios įtakos pareiškėjos teisėms bei interesams. Byla neturi būti nagrinėjama teisme, jei priimtas sprendimas neturės jokios reikšmės asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl individualių teisių bei teisėtų interesų gynimo, materialioms teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiu atveju asmuo nėra laikomas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu, ir tokio asmens skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, išnykus materialiniam teisiniam suinteresuotumui, turi būti nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 105-106 str.,

n u t a r ė:

bylą pagal pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Mefodija Povilaitienė

Jolita Rasiukevičienė

Henrikas Sadauskas