Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Megaturas“ atstovui advokatui E. K.,

pareiškėjo UAB „Daigera“ atstovams Ž. G. ir advokatui R. K.,

pareiškėjo UAB „Baltic Clipper“ atstovui advokatui J. P.,

pareiškėjo UAB „Baltic Tours Vilnius“ atstovui S. F.,

pareiškėjo UAB „Guliverio kelionės“ atstovui advokatui M. J.,

pareiškėjų UAB „AAA Wrislit“,UAB „Kelionių akademija“, UAB „Travelonline Baltics“ ir UAB „Vestekspress“ atstovei advokatei L. D.,

pareiškėjo turizmo UAB „Litamicus“ atstovams A. B. ir S. M.,

pareiškėjo UAB „TopTravel“ atstovui advokatui V. Š.,

pareiškėjo UAB „Visveta“ atstovui advokatui M. M.,

pareiškėjo UAB „Zigzag Travel“ atstovui advokatui K. K.,

pareiškėjo UAB „Keliautojų klubas“ atstovei advokatei I. S.,

pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ atstovei advokatei L. P. bei

pareiškėjo UAB „Zip Travel“ atstovui advokatui R. D.,

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams E. P., E. Š., S. T. ir Š. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir pareiškėjų UAB „Eturas“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Ferona“, UAB„Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“ ir UAB „ZIP Travel“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Daigera“, UAB „Eturas“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“,UAB „Grand Voyage“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“,UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Ferona“, UAB „Zip Travel“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Aljus ir Ko“, UAB „Gustus vitae“,UAB „Tropikai“, UAB „Vipauta“, UAB „Vistus“, UAB „700LT“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

 

1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba, atsakovas) 2012-06-07 nutarimu Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė:

1) pripažinti, kad UAB „Eturas“ ir kelionių agentūros UAB „700LT“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aljus ir KO“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Gustus vitae“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“ (toliau – ir UAB „Litamicus“), UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Tropikai“, UAB „Vestekspress“, UAB „Vipauta“, UAB „Vistus“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“ ir UAB „ZIP Travel“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

2) už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą bendrovėms skirti nurodyto dydžio baudas: UAB „AAA Wrislit“ – 358 800 Lt; UAB „Aljus ir KO“ – 2 400 Lt; UAB „Aviaeuropa“ – 12 100 Lt; UAB „Baltic Clipper“ – 154 600 Lt; UAB „Baltic Tours Vilnius“ – 112 000 Lt; UAB „Daigera“ – 79 300 Lt; UAB „Eturas“ – 51 100 Lt; UAB „Ferona“ – 33 200 Lt; UAB „Freshtravel“ – 12 200 Lt; UAB „Grand Voyage“ – 1 900 Lt; UAB „Guliverio kelionės“ – 639 800 Lt; UAB „Gustus vitae“ – 29 100 Lt; UAB „Kalnų upė“ – 131 300 Lt; UAB „Keliautojų klubas“ – 202 500 Lt; UAB „Kelionių akademija“ – 389 900 Lt; UAB „Kelionių gurmanai“ – 14 400 Lt; UAB „Kelionių laikas“ – 107 500 Lt; UAB „Litamicus“ – 58 600 Lt; UAB „Megaturas“ – 2 090 700 Lt; UAB „Neoturas“ – 107 000 Lt; UAB „Smaragdas travel“ – 229 400 Lt; UAB „TopTravel“ – 138 900 Lt; UAB „Travelonline Baltics“ – 115 900 Lt; UAB „Tropikai“ – 28 400 Lt; UAB „Vestekspress“ – 164 300 Lt; UAB „Vipauta“ – 10 800 Lt; UAB „Vistus“ – 3 700 Lt; UAB „Visveta“ – 131 400 Lt; UAB „Zigzag Travel“ – 13 100 Lt; UAB „ZIP Travel“ – 8 700 Lt;

3) atleisti UAB „700LT“ nuo baudos už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą;

4) įpareigoti UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aljus ir KO“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Eturas“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Gustus vitae“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Tropikai“, UAB „Vestekspress“, UAB „Vipauta“, UAB „Vistus“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“ ir UAB „ZIP Travel“ per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus;

5) nutraukti procedūrą dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimo IĮ kelionių agentūros „8 turas“, rusų bendruomenės „Anastassia“, UAB „Amberturas“, UAB Turizmo ir prekybos rūmų „Astrida“, UAB „Bajorų slėnis“, UAB „Baltic Clipper“ ir partneriai“, UAB „Delta“ turizmo centro, UAB „Eremija“, UAB „Eura“, UAB „Etuna“, UAB „Fitransas“, UAB „Kauno grūda“, UAB „Kauno piligrimas“, UAB „Kelionių panorama“, UAB „Kelvita“, UAB „Krantas Travel“, UAB „Lehko“, UAB „Litaura“, VšĮ „Nakties saulė“, VšĮ „Natų knygynas“, UAB „Plius“, UAB „RM Travel“, UAB „Septynios mylios“, UAB „Star Express“, UAB „Star Holidays“, UAB „Tez Tour“, UAB „Travel Oasis“, UAB „Turrisa“, UAB „Vegaturas“, UAB „Veroturas“, UAB „Verslas ir poilsis“, UAB „Vilturas“, UAB „Viva Travel“, UAB „Želesa“ veiksmų atžvilgiu ir pripažinti, kad nėra pagrindo dėl šių bendrovių veiksmų imtis priemonių, taikant SESV 101 straipsnį (nutarimo rezoliucinės dalies 5 punktas) (1 t., b. l. 12–37).

2. Pareiškėjas UAB „Daigera“, nesutikdamas su priimtu Nutarimu, skundais (1 t., b. l. 1–3, 40–43) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kurioje UAB „Daigera“ pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, SESV 101 straipsnio reikalavimus, Nutarimo rezoliucinės dalies 2.6 punktą, Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkto dalį, kurioje UAB „Daigera“ įpareigojamas per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

3. Paaiškino, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nebuvo vertinami pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Pareiškėjo sprendimai ir veiksmai bendraujant su kitomis įmonėmis nepagrįstai įvardyti kaip susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas, nuolaidų dydį arba kitas pirkimo ir (ar) pardavimo sąlygas. Nuolaidų taikymas vienareikšmiškai yra nenaudingas įmonei. Pareiškėjo diskusijos su verslo partneriais ir bandymas paaiškinti savo poziciją nepagrįstai traktuojamas kaip dalyvavimas neteisėtuose, konkurenciją ribojančiuose veiksmuose. Nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais UAB „Daigera“ apribojo konkurenciją ar dalyvavo derinant konkurenciją ribojančius veiksmus, Tarybos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Aplinkybė, kad pranešimą apie jau nustatytą nuolaidos dydį gavo 2009-08-27 el. paštu info@daigera.lt, patvirtina, jog, UAB „Eturas“ priimant sprendimus, pareiškėjas nedalyvavo ir galimas nuolaidų dydžio ribojimas įmonės veiklos nekeitė ir jai įtakos nedarė. Prisijungti prie E-TURAS sistemos nusprendė dėl to, kad tai buvo pažangi ir moderni naujovė rinkoje. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas pardavimus vykdo ne tik pagrindiniame savo biure, bet ir kitame filiale, kuriame su klientais bendraujama tiesiogiai. Pažymėjo, kad per tiriamąjį laikotarpį UAB „Daigera“ per E-TURAS internetinės prekybos sistemą pardavė tik šešias keliones. Nuolaidas taikė tik atsižvelgdama į įmonės veiklos rezultatus. Be to, pažymėjo, kad jokiais norminiais aktais nėra nustatyta prievolė rašyti kitam ūkio subjektui prieštaravimus ar pretenzijas dėl to ūkio subjekto veiksmų, kurie nedarė jokios įtakos ir nesaistė bendrovės „Daigera“ verslo sprendimų. Atsakovas galimai sąmoningai painioja ir nepagrįstai sutapatina kainos ir nuolaidos nuo kainos sąvokas. Dėl paskirtos baudos dydžio paaiškino, kad Taryba be pagrindo netaikė 2012-01-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14 punkto nuostatų.

4. Atsakovas Konkurencijos taryba prašė UAB „Daigera“ skundą atmesti. Atsiliepime (1 t., b. l. 99–114) paaiškino, kad nagrinėjamu atveju analizavo būtent ūkio subjektų suderintus veiksmus, t. y. nors ir nebuvo tiesioginio ūkio subjektų kontakto ir susitarimo dėl nuolaidos dydžio nustatymo, tačiau suderinti ūkio subjektų veiksmai ir nepasiekia susitarimo stadijos, joks susitarimas paprastai nėra įforminamas. Visos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo vertinamos sistemiškai, o ne atskirai viena nuo kitos ir nė viena iš jų savaime nebuvo vertinama kaip konkurencijos teisės pažeidimas. Apie nustatytą nuolaidos dydį bendrovei „Daigera“ buvo pranešta 2009-08-27 elektroniniu paštu info@daigera.lt, todėl pareiškėjui buvo žinoma apie nuolaidos iki 3 procentų apribojimą E-TURAS sistemoje. Net ir tuo atveju, jei iki nuolaidos apribojimo bendrovė „Daigera“ taip pat taikė ne didesnę nei 3 procentų nuolaidą, tai po 2009-08-27 3 procentų nuolaidos dydis buvo kelionių agentūrų suderintų veiksmų rezultatas.

5. Pažymėjo, kad vien apklausos dėl taikytinos nuolaidos gavimas ar dalyvavimas joje arba sisteminio pranešimo gavimas nagrinėjamu atveju nebuvo vertinamas kaip konkurencijos teisės pažeidimas, nes kurios nors iš kelionių agentūrų dalyvavimas ar nedalyvavimas apklausoje neturėjo lemiamos reikšmės derinant veiksmus. Tyrimo metu nustatyti šie esminiai pažeidimo elementai: 1) 2009-09-27 sisteminiu pranešimu visos tuo metu E-TURAS sistema besinaudojusios agentūros buvo informuotos apie nuolaidos, taikomos internetu parduodamoms kelionėms, apribojimą iki 3 procentų; 2) 2009-08-27 E-TURAS sistemoje techninėmis priemonėmis tokia nuolaida buvo apribota iki maksimalaus 3 procentų dydžio; 3) kelionių agentūros pagal vizualiai vienodas E-TURAS sistemos paieškos formas interneto tinklalapiuose galėjo nustatyti, ar kitos konkrečios kelionių agentūros taip pat naudojasi šia sistema parduodamos keliones internetu, ir, be to, pagal sistemos savybes, veikimo principus, sisteminius pranešimus žinojo, kad visos agentūros E-TURAS sistema naudojasi analogiškomis sąlygomis, įskaitant ir kitoms agentūroms taikomą nuolaidos pardavimams internetu iki 3 procentų apribojimą; 4) po nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje kelionių agentūros negalėjo savo klientams, perkantiems kelionę per šią sistemą, pasiūlyti didesnės nuolaidos, nes tokia galimybė buvo automatiškai ribojama. Sistemos savybės, veikimo principai leido kelionių agentūroms sužinoti ir pagrįstai numanyti bei tikėtis, kad visos E-TURAS sistemos naudotojos taiko ir taikys ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas kelionėms; 5) kelionių agentūros jokiu būdu neišreiškė prieštaravimo tokiam nuolaidos apribojimui ir nesiėmė jokių kitokių veiksmų prieš maksimalių nuolaidų apribojimą E-TURAS sistemoje; 6) atitinkama informacija apie taikomą 3 procentų nuolaidą kelionėms, parduodamoms internetu, buvo skelbiama ir kelionių agentūrų interneto svetainėse.

6. Atsakovo teigimu, konkurencijos teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad bazinės nuolaidos dydis buvo bendrai nustatytas ir apribotas, kelionių agentūros negalėjo jo nustatyti savarankiškai ir vienas galutinės kainos (nuolaidos) elementas iš esmės tapo nulemtas nebe konkurencijos, o kelionių agentūrų susitarimo (suderintų veiksmų). Pažymėjo, kad nesvarbu, kiek kelionių buvo parduota per E-TURAS sistemą, visoms kelionių agentūroms bendrai apribojus pagrindinės nuolaidos dydį iki 3 procentų, toks visoms agentūroms priimtinas nuolaidos dydis galėjo tapti orientyru joms sprendžiant dėl nuolaidų dydžio keliones parduodant ir kitais būdais. Kelionių agentūros nepaprieštaravo E-TURAS sistemoje nustatytam nuolaidos apribojimui, taip su juo sutikdamos bei leisdamos vienos kitoms suprasti, kad jos visos taikys ne didesnę nei 3 procentų nuolaidą, t. y. išreiškė tylų pritarimą per E-TURAS sistemą taikomų nuolaidų dydžio apribojimui. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Taryba sąmoningai painioja ir nepagrįstai sutapatina kainos ir nuolaidos nuo kainos sąvokas, pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia sudaryti susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų suderinti veiksmai apėmė internetu parduodamoms kelionėms taikytinos nuolaidos dydžio ribojimą (t. y. nustatė taikytinos nuolaidos maksimalų dydį), o toks nuolaidų dydžio ribojimas tiesiogiai daro įtaką parduodamų kelionių kainai. Todėl nuolaida yra kainos dalis ir draudžiami visi susitarimai dėl kainos ar jos dalies tiesioginio ar netiesioginio nustatymo (fiksavimo).

7. Pareiškėjas UAB „Eturas“ skunduose (34 t., b. l. 1–12, 47–56) prašo panaikinti Tarybos Nutarimą, priimtą UAB „Eturas“ atžvilgiu, ir kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pareikštų nuomonę šioje byloje dėl susitarimo vertinimo SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų konkurencijos teisės normų požiūriu, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

8. Paaiškino, kad būtų galima pritaikyti atsakomybę, turėjo būti nustatyta šių aplinkybių visuma: susitarimo dalyviai yra konkurentai toje pačioje rinkoje, sudarytas susitarimas bei susitarimas yra ribojantis konkurenciją tiesiogiai ar netiesiogiai nustatant (fiksuojant) tam tikros prekės kainas. Šiuo atveju Taryba neteisingai ir nepagrįstai vertina pareiškėją kaip konkurentą. Bendrovės „Eturas“ ir kelionių agentūrų veikla skiriasi, jie nesusiduria ir negali susidurti su tarpusavio konkurencija. Sprendimą vykdyti apklausą priėmė bendrovė „Eturas“, o pati apklausa buvo fiktyvi.Bazinės nuolaidos ribojimas buvo įvestas bendrovės „Eturas“ iniciatyva ir sprendimu, neatsižvelgus į kitas kelionių agentūras. Mano, kad bendrovės „Eturas“ veiksmai dėl bazinės nuolaidos ribojimo buvo teisėti ir pagrįsti konstitucine ūkinės veiklos laisve. E-TURAS sistema yra išimtinai bendrovės „Eturas“ nuosavybė, todėl bendrovė turi teisę nevaržomai, savo iniciatyva ir nuožiūra ją programuoti, nustatyti funkcionavimo sąlygas, siekdama, kad toks produktas būtų patrauklus jos klientams. Nors bendrovė „Eturas“ automatiškai apriboja maksimalią bazinę nuolaidą, tačiau nustatė galimybę taikyti lojalumo nuolaidą, kurios „lubos“ nebuvo nustatytos. Kelionių agentūros neprieštaravo bendrovės „Eturas“ atliktiems veiksmams, susijusiems su E-TURAS sistemos funkcionavimo pakeitimu, nes buvo taikoma lojalumo nuolaida, kuria galėjo pasinaudoti kiekvienas pareiškėjo klientas. Kelionėms, parduodamoms internetu, galėjo būti taikomos dviejų rūšių tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena kitą papildančios nuolaidos – bazinė nuolaida iki 3 proc. dydžio ir lojalaus kliento nuolaida. Lojalaus kliento nuolaidos dydis neribojamas ir gali būti suteikiamas bet kuriam turistui, išsiuntus lojalaus kliento kodą. Šią nuolaidą, parduodama keliones internetu, galėjo taikyti bet kuri kelionių agentūra, kuri buvo E-TURAS sistemos naudotoja, dėl nuolaidos dydžio spręsdama vienašališkai. Bazinė ir lojalaus kliento nuolaidos galėjo būti tarpusavyje sumuojamos, todėl klientui, įsigijusiam kelionę internetu per E-TURAS administruojamą sistemą, galėjo būti pritaikyta didesnė nei 3 procentų dydžio nuolaida. Nesutinka su Tarybos nustatyta pažeidimo trukme, paaiškino, kad 2011-08-30 apklausos metu pateikti bendrovės „Eturas“ direktoriausP. J. žodiniai paaiškinimai bei 2011-09-19 rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad 3 proc. bazinės nuolaidos nustatymas buvo atliktas laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Taryba rėmėsi UAB „700LT“ atstovo paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad nuolaidos apribojimo veiksmai apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją atitinkamoje rinkoje. Teigia, kad Taryba visiškai neanalizavo kelionių agentūrų, taip pat ir pareiškėjo veiklos zonos, atskleidžiančios jų veiklos mastą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepagrįsta laiko Tarybos išvadą, jog kelionių agentūra dėl to, kad naudojasi elektroninėmis ryšio priemonėmis, dirbanti viename ar keliuose miestuose, gali jas pasiūlyti ar parduoti vartotojams visoje Lietuvos Respublikoje, kadangi tokia atsakovo išvada grindžiama tik prielaidomis, nedarant jokių skaičiavimų.

9. Taip pat nepagrįstomis laiko ir Tarybos išvadas, kad kelionių agentūrų veikla vien pagal prekės pobūdį yra susijusi su kitomis valstybėmis, nes Taryba remiasi prielaidomis, tačiau Nutarime ne tik nekonstatuoja, bet ir apskritai nenustato ir nevertina, į kokias valstybes nares buvo parduodamos kelionės, koks parduotų kelionių į valstybes nares skaičius, palyginti su kelionių pardavimais į kitas trečiąsias šalis. Mano, kad nepagrįstai nustatytas SESV 101 straipsnio pažeidimas. Nepažeidus SESV 101 straipsnio, atsakovas negalėjo baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti imti 20 proc. nustatytos pajamų vertės dalies.

10. Dėl baudos dydžio pažymėjo, kad bazinės baudos dydis gali būti skaičiuojamas tik nuo pajamų, gautų už kelionių pardavimus internetu, tačiau pareiškėjas kelionių nepardavinėja ir iš to pajamų negauna. Mano, kad pardavimų vertės nustatymas ją skaičiuojant nuo visų UAB „Eturas“ pajamų, susijusių su IT kūrimu turizmo bendrovėms, prieštarauja proporcingumo principui.

11. Atsakovas Taryba su pareiškėjo „Eturas“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (34 t., b. l. 94–115) paaiškino, kad bendrovė „Eturas“ nepagrindžia jokiais faktiniais duomenimis ar argumentais teiginio, kodėl ji neturėtų būti laikoma konkurente su kelionių agentūromis. Tyrimo metu nustatyta, kad ir pačios kelionių agentūros konkurentėmis pripažįsta kitus ūkio subjektus, organizuojančius ar parduodančius organizuotas keliones bei kitas turizmo paslaugas teikiančias įmones. Nėra nustatyta, jog pareiškėjas nekonkuravo su kitomis kelionių agentūromis, teikiančiomis analogiškas paslaugas. Tačiau Taryba įvertino tai, kad nors bendrovė „Eturas“ nevykdo veiklos atitinkamoje rinkoje ir organizuotų kelionių nepardavinėja, vis dėlto jos vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su kelionių agentūrų, parduodančių keliones internetu, veikla. Jos vykdoma veikla platinant ir administruojant E-TURAS sistemą suteikia kelionių agentūroms priemonę parduoti keliones internetu. Bendrovė „Eturas“, būdama suinteresuota mažesnių nuolaidų internetu parduodamoms kelionėms taikymu, taip pat imdamasi priemonių, kad E-TURAS sistemoje būtų nustatytas maksimalios nuolaidos dydžio ribojimas, savo elgesiu ne tik pritarė kelionių agentūrų suderintiems veiksmams, bet ir prie jų prisidėjo ir netgi juos organizavo. Todėl Taryba pagrįstai pripažino bendrovę „Eturas“ buvusią kelionių agentūrų suderintų veiksmų netaikyti didesnių nei 3 procentų nuolaidų internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms bendrininke ir pati juose aktyviai dalyvavo. Konkurentų susitarimas nereiškia, kad kiti susitarime dalyvavę (nagrinėjamu atveju – veiksmus derinę), bet tiesiogiai nesantys konkurentais ūkio subjektai negali būti pripažinti padarę pažeidimą, ypač jeigu jų vaidmuo susitarimo mechanizme rodo, kad jie tiesiogiai dalyvavo, o šiuo atveju ir inicijavo veiksmų dėl taikytinos nuolaidos dydžio derinimą. Net jei tokių veiksmų sumanytoja buvo bendrovė „Eturas“, tai nepaneigia kelionių agentūrų atliktų suderintų veiksmų nustatant maksimalią nuolaidos ribą. Kelionių agentūrų valiai suderinti buvo pasinaudota E-TURAS sistema bei jos teikiamomis vienodomis visoms kelionių agentūroms naudojimosi sąlygomis. Tai, kad galbūt UAB „Eturas“ iš tikrųjų neketino atsižvelgti ir neatsižvelgė į apklausos dėl taikytinos nuolaidos dydžio rezultatus, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi, nepaisant tokios apklausos, nuolaidų apribojimas buvo nustatytas E-TURAS sistemoje, o nepareiškusios prieštaravimo tokiems UAB „Eturas“ veiksmams, kelionių agentūros pritarė nuolaidų ribojimui. Paaiškino, kad, atsižvelgdamas į UAB „Eturas“ direktoriaus P. J. paaiškinimus, kad jei pranešimas sistemoje siunčiamas, jį gauna visi sistemos nariai, bei tai, kad pas penkis sistemos narius toks pranešimas buvo rastas, padarė išvadą, kad sisteminis pranešimas buvo siųstas ir jį gavo / galėjo matyti visi tuo metu prisijungimą prie E-TURAS sistemos turėję ūkio subjektai. Pažymėjo, kad nuolaida sistemoje buvo apribota techninėmis priemonėmis, todėl apie nuolaidos apribojimą kiekviena kelionių agentūra galėjo sužinoti ne tik gavusi sisteminį pranešimą, bet ir pagal sistemos techninius pasikeitimus, apribojusius kiekvienos iš jų galimybes individualiai keisti per sistemą parduodamų kelionių nuolaidos dydžius.

12. Dėl pažeidimo trukmės paaiškino, kad rėmėsi ne tik paaiškinimais, bet ir faktų nustatymo protokoluose fiksavo, ar pažeidimas daromas, ar jau nutrauktas, praktiškai bandydama atlikti kelionės pirkimo veiksmus ir taip nustatydama, ar kelionių agentūros taiko fiksuotą 3 procentų dydžio nuolaidą. 2010-03-24 ir 2010-03-26 surašytų aktų ir jų priedų, šių aktų surašymo dienomis kai kurių kelionių agentūrų interneto svetainėse vis dar buvo skelbiama informacija, kad užsisakius kelionę internetu suteikiama papildoma 3 procentų nuolaida. Aplinkybė, kad kai kurios kelionių agentūros, parduodamos keliones internetu, galėjo pritaikyti ar pritaikydavo ir papildomas nuolaidas, kurios galėjo padidinti bendrą pritaikytos kelionei nuolaidos dydį, reikšmės kelionių agentūrų suderintų vertinimui neturi, nes bet kuriuo atveju per E-TURAS sistemą techninėmis priemonėmis buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis. Nustačius bazinės nuolaidos dydį, jis galėjo daryti įtaką tam vartotojui siūlytinos kainos dydžiui, nuo kurio galėjo būti taikomos papildomos nuolaidos. Tyrimo metu nei bendrovė „Eturas“, nei kelionių agentūros nepateikė aiškių įrodymų, patvirtinančių, kada buvo panaikintas nuolaidos apribojimas E-TURAS sistemoje, nepateikė įrodymų, kad dėl tokio nuolaidos apribojimo buvo išreikštas prieštaravimas, todėl Taryba rėmėsi tyrimo metu surinkta informacija apie E-TURAS sistemos atitinkamų pakeitimų nustatymą ir jų pašalinimą bei informacija apie kelionių agentūrų naudojimosi šia sistema trukmę nuolaidos apribojimo laikotarpiu.

13. Dėl poveikio prekybai tarp valstybių narių vertinimo, remdamasi Europos Komisijos pranešimu „Paaiškinimai dėl Sutarties 101 ir 102 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ Nr. 2004/C 101/07, pažymėjo, kad nebūtina įrodinėti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka, kad yra tokio poveikio galimybė. Kelionių agentūros paaiškinimuose Tarybai pačios paaiškino, kad vykdo savo veiklą Lietuvos Respublikoje. Be to, platinant keliones internetu, vartotojas, nesvarbu, kur jis yra, gali įsigyti kelionę. Kelionė bet kokiu atveju yra susijusi su kita valstybe, kadangi keliaujantis asmuo vyksta iš vienos valstybės į kitą, todėl nagrinėti ūkio subjektų veiksmai galėjo paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Mano, kad pareiškėjų prašymas kreiptis į Europos Komisiją yra nemotyvuotas, neturintis nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl turi būti atmestas.

14. Dėl bendrovei „Eturas“ paskirtos baudos dydžio paaiškino, kad pareiškėjas pateikė duomenis atsakovui, kad jos bendrosios pajamos 2010 metais sudarė 511 000 litų, iš kurių 371 000 Lt sudarė pajamos, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios su kelionių pardavimo veikla. Pareiškėjo pardavimų vertė nustatyta pagal pajamas, susijusias su IT sprendimų kūrimu turizmo bendrovėms, neįtraukiant pajamų iš reklamos ar interneto svetainių kūrimo. Taigi, atsižvelgus į pareiškėjo veiklos specifiką, bauda skaičiuota nuo 371 000 Lt. Bendrovę „Eturas“ pripažinus draudžiamo susitarimo atliekant suderintus veiksmus iniciatore, baudos dydis buvo padidintas 20 procentų ir buvo apskaičiuotas 51 940 Lt galutinis baudos dydis bei sumažintas iki 51 100 litų, kad neviršytų 10 procentų gautų pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

15. Pareiškėjas UAB „AAA Wrislit“ skunde (46 t., b. l. 1–20), patikslintame skunde (46 t., b. l. 179–199) prašo panaikinti tarybos Nutarimo dalį, kuria bendrovė „AAA Wrislit“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir nutarimo dalį, kuria bendrovei paskirta 358 800 Lt bauda.

16. Paaiškino, kad galimybė savarankiškai nusistatyti nuolaidą nuo 0 iki 100 proc. buvo įvesta 2009-03-19, o pareiškėjas sistema pradėjo naudotis 2009-04-01, todėl labiau pagrįsta daryti išvadą, kad, pradėdamas naudotis sistema, ne iš bendrų sisteminių pranešimų, bet iš paslaugos teikėjo sutarties sudarymo metu pateiktos informacijos ir sutarties turinio žinojo, kad galės nusistatyti internetu parduodamoms kelionėms norimą 0–100 proc. dydžio nuolaidą, kurią (lygią 3 procentams) nusistatė nuo sutarties vykdymo pradžios. Tarybos padaryta prielaida, kad pareiškėjas, naršydamas po kitų konkurentų svetaines, galėjo pamatyti, jog jie naudojasi bendrovės E-TURAS sistema, negali patvirtinti nuolaidų dydžio taikymo sistemiškumo ar tokių nuolaidų dydžio reguliavimo per centralizuotą bendrovės „Eturas“ sistemą. Taryba atskirai nevertino su pareiškėju susijusių aplinkybių, rėmėsi kitų kelionių agentūrų susirašinėjimu su bendrove „Eturas“. Elektroninių laiškų išsiuntimo pareiškėjui faktas nesuponuoja nei žinojimo apie apklausą dėl kainų ribojimo, nei dalyvavimo apklausoje rezultato. Teigia, kad apklausoje nedalyvavo ir apie ją sužinojo tik gavęs atitinkamus dokumentus iš Tarybos. Atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (pareiškėjo elgesio) rinkoje, nes pareiškėjo elgesys nepasikeitė ir buvo tapatus tiek iki nuolaidų apribojimo per E-TURAS sistemą, tiek po apribojimo, tiek baigus taikyti ribojimus. Dėl nuolaidos apribojimo laikotarpio pabaigos pažymėjo, kad neatsižvelgiant į konkuruojančius įrodymus negalima daryti logiškos išvados, jog nuolaidos buvo taikytos iki 2010 kovo mėnesio pabaigos. Bendrovės „Eturas“ direktoriaus paaiškinimai patvirtina, kad ribojimas buvo taikytas iki 2009 m. gruodžio mėnesio. Be to, kitų kelionių agentūrų duomenys patvirtina apie nuolaidos 3 proc. ribos peržengimą jau 2010 m. vasario ir kovo mėnesiais parduotoms kelionėms per bendrovės E-TURAS sistemą. Mano, kad galima logiška išvada, jog pažeidimas truko ilgiausiai iki 2010 m. vasario mėnesio (t. y. ne ilgiau nei 6 mėn.), o esančios abejonės turi būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Taryba Nutarime netinkamai apibrėžė atitinkamą rinką, neatskirdama agentavimo paslaugų kelionėms, parduodamoms biuruose, nuo agentavimo paslaugų kelionėms, parduodamoms internetu, dėl to neteisingai sprendė ir dėl su pažeidimu susijusių paslaugų pardavimų apimties netinkamai atribojo rinkas, susijusias su skirtingais pardavimo kanalais. Mano, kad neteisingai rinka apibrėžta kaip kelionių organizavimo ir tarpininkavimo paslaugų rinka. Nutarimo dalis dėl rinkos apibrėžimo turėtų būti keistina ir pripažįstama, kad atitinkamą rinką sudaro kelionių agentūrų teikiamų tarpininkavimo paslaugų rinka, platinant keliones internetu, kurio, kaip pardavimo kanalo, atsakovas neišskyrė į atskirą rinką.

17. Tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 patvirtintų paaiškinimų 7 punkte nurodyta, jog paklausa laikoma pakeičiama (t. y. prekės ar paslaugos konkurencingos), jeigu jų pirkėjai gali lengvai pakeisti šią prekę (paslaugą) tinkamu pakaitalu. Todėl darydama skundžiamo nutarimo išvadas atsakovas turėjo atsakyti į klausimą, ar kelionių agentūrų teikiamų paslaugų vartotojai gali lengvai pakeisti internetu perparduodamų kelionių užsakymo paslaugą nuo kelionių agentūrose perparduodamų kelionių užsakymo paslaugos. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas apie taikytinų sankcijų dydį sprendė ne tik neteisingai apibrėžęs tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių (paslaugų) atitinkamą rinką bet ir neteisingai nustatęs atitinkamų, tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių (paslaugų) pardavimo vertę.

18. Dėl paskirtos baudos pažymėjo, kad Taryba tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis paslaugomis laikė kelionių organizavimo ir tarpininkavimo, parduodant kitų kelionių organizatorių keliones, paslaugas. Mano, kad su pažeidimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių paslaugų apimtis keistina ir tokiomis paslaugomis pripažintina tik internetu (per „Eturas“ sistemą) parduodamų kelionių paketų pardavimo paslaugas, o tai sudaro 7,4 tūkst. Lt ir yra tinkamas bazinis baudos dydis. Tokiu atveju baudos dydis sudarytų 370 Lt (7400 Lt * 6/12 * 20 proc. * 0,5).

19. Atsakovas Taryba su bendrovės „AAA Vrislit“ skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (46 t., b. l. 136–155, 47 t., b. l. 51–54) paaiškino, kad nors pareiškėjas jau nuo sutarties pasirašymo dienos nustatė 3 procentų dydžio nuolaidą kelionėms, parduodamoms per bendrovės „Eturas“ sistemą, tai nepaneigia fakto, kad vėliau, t. y. nuo 2009-08-27, šios įmonės sistemoje techninėmis priemonėmis visoms sistema besinaudojančioms kelionių agentūroms vienodai buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis. Dėl pažeidimo trukmės nustatymo paaiškino, kad visos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo vertinamos sistemiškai, naudojant dedukcijos metodą. Nustatydama pažeidimo trukmę, Taryba sistemiškai vertino turimus įrodymus. Atkreipė dėmesį, kad ir bendrovė „Eturas“ nepaneigė tokios Tarybos išvados dėl pažeidimo trukmės, nors, kaip sistemos administratorius, turintis ir valdantis visą su sistema susijusią tiek istorinę, tiek aktualią informaciją, turėjo galimybę pateikti įrodymus, kada nuolaidos apribojimas buvo panaikintas (sistemos išrašus, programinius kodus ar panašius galimus įrodymus). Dėl rinkos apibrėžimo paaiškina, kad Taryba išsamiai išnagrinėjo kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų veiklų pobūdį ir, vadovaudamasi tiek Turizmo įstatymo nuostatomis, tiek ūkio subjektų pateiktais paaiškinimais, nustatė, kad kelionių organizatorius pats rengia organizuotas turistines keliones ir teikia turizmo paslaugas, parduodamas jas keliautojams tiesiogiai ar per tarpininkus, o kelionių agentūra tarpininkauja parduodant keliones vartotojams. Apibrėžiant rinką, kai nagrinėjami horizontalaus pobūdžio susitarimai, įskaitant ir dalies kainos ar nuolaidos fiksavimą, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, kadangi susitarimas dėl kainų nustatymo tarp konkurentų savaime laikomas pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nagrinėjama ūkio subjektų veikla, susijusi būtent su kelionių pardavimu vartotojams, Taryba pagrįstai neatribojo kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų, kadangi, pakartotina, visi šie ūkio subjektai turi teisę pardavinėti keliones vartotojams ir būtent su šia veikla susiję ūkio subjektų veiksmai buvo vertinami. Pareiškėjo argumentai dėl atskirų kelionių pardavimo būdų (kanalų) neišskyrimo į atskiras rinkas yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi Taryba Nutarimo 1.2 dalyje išsamiai įvertino kelionių pardavimo būdus ir jų ypatumus bei nustatė, kad vartotojai, įsigydami kelionę, dažnai naudojasi keliais kelionių pardavimo būdais, t. y. prieš pirkdami kelionę internetu, konsultuojasi užėję ar paskambinę į agentūrą (biurą) ir pan. Skirdama baudą Taryba vadovavosi kelionių agentūrų pateiktais duomenimis, t. y. atsižvelgdama į kelionių agentūros pateiktą bendrųjų pajamų išskaidymą, baudai skaičiuoti imdama su kelionių pardavimu susijusių pajamų dalį, t. y. su visų kelionių pardavimu susijusių pajamų dalį, o ne dalį, susijusią su atskiru kelionių pardavimų kanalu ar konkretaus kelionių organizatorių kelionių pardavimu. Pareiškėjui bauda skaičiuota nuo 3 075 000 Lt, t. y. pagal jos pačios pateiktą pajamų išskaidymą, kuriame nurodyta, kad 2 732 000 Lt pajamų dalis gauta iš organizuojamų turų ir paslaugų, o 343 000 Lt pajamų dalis gauta iš kelionių organizatorių kelionių pardavimų.

20. Pareiškėjas UAB „Aviaeuropa“ skunde ir patikslintame skunde (8 t., b. l. 1–18, 76–94) prašė panaikinti Tarybos Nutarimo dalį, kurioje pareiškėjas pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei panaikinti Nutarimo dalį, kuria bendrovei paskirta 12 100 Lt piniginė bauda.

21. Paaiškino, kad iki 2012-06-13 nesinaudojo bendrovės „Eturas“ sistemos paskyra, nebuvo nė karto prisijungusi prie paskyros, neturėjo ir nežinojo prisijungimo slaptažodžių, nežinojo paskyros pavadinimo, todėl neįeidavo į sistemą ir nieko nežinojo apie sistemoje įkeltus informacinius pranešimus bei apie 3 proc. maksimalaus dydžio nustatymą. Pareiškėjas nepardavė nė vienos kelionės per bendrovės „Eturas“ sistemą Nutarime nustatytu pažeidimo laikotarpiu, o per visą sutarties galiojimo laikotarpį per sistemą pardavė penkias keliones laikotarpiu nuo 2011-05-02 iki 2011-06-29. Atsakovas nesurinko įrodymų, kad įmonė gavo laišką dėl apklausos dėl nuolaidų ribos, kad dalyvavo sprendžiant nuolaidos taikymo koeficiento dydį. Bendrovės „Aviaeuropa“ teigimu, ji negavo laiško iš sistemos administratoriaus dėl nuolaidų taikymo ribos, nerašė atsakymo, nedalyvavo diskusijose nei su pačiu sistemos administratoriumi, nei su kitomis įmonėmis, apie susitarimą nieko nežinojo. Pareiškėjas savo valios jokia forma ir jokiame dokumente nėra išreiškusi, todėl negalėjo būti susitarimo dalyve. Nors Nutarime nurodyta, kad nebuvo skaičiuojamos pajamos už kitas paslaugas, tačiau skiriant baudą pareiškėjui į tai nebuvo atsižvelgta. Mano, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad UAB „Aviaeuropa“ dalyvavo pažeidime ilgiau kaip 6 mėnesius. Pareiškėjo pajamos 2009-08-27–2010-03-25 sudarė 3014,08 Lt (kelionių parduota už 37 676 Lt, už kurias gautas komisinis mokestis yra 3 014,08 Lt), todėl skirta maksimali bauda negalėjo viršyti 301,4 Lt (10 procentų nuo sumos).

22. Atsakovas Taryba su pareiškėjo bendrovės „Aviaeuropa“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (8 t., b. l. 115–132) paaiškino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog neturėjo prieigos prie sistemos ir ja nesinaudojo, sutarties galiojimui ar vykdymui reikšmės neturėjo, nes teisę naudotis bendrovės „Eturas“ sistema, įskaitant ir galimybę susipažinti su sisteminiais pranešimais, pareiškėjas įgijo ne vėliau nei 2008-12-11, ja naudojosi, nenutraukė, neišreiškė ketinimo nutraukti sutartį su bendrove „Eturas“ bei kas mėnesį mokėjo sistemos administratoriui už naudojimąsi minėta sistema, o tai liudija, kad sistema jai buvo patogi ir priimtina. Pareiškėjas turėjo domėtis šiai veiklai įgyvendinti įsigytu produktu, t. y. bendrovės „Eturas“ sistema, jos veikimu, tad negalėjo nepastebėti tam tikrų sistemos savybių pakeitimų. Pareiškėjas nepateikė atsakovui nuomonės dėl tyrimo išvadų, nenurodė savo pajamų ar jų išskaidymo, todėl Taryba kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pateikti bendrovės „Aviaeuropa“ 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. VĮ Registrų centrui pateikus pareiškėjo 2010 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, ja rėmėsi, Aprašo 6 punkte pareiškėjui baudą apskaičiavo nuo 121 125 Lt sumos.

23. Pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ skunde, patikslintame skunde (2 t., b. l. 1–33, 123–141) prašo panaikinti Tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies punktus: 1 punktą tiek, kiek jame bendrovė „Baltic Clipper“ yra pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir Nutarimo 2.4 punktą, kuriuo pareiškėjui skirta 154 600 Lt bauda už nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą.

24. Paaiškino, kad Tarybos išvados nėra pagrįstos individualia pareiškėjo veiksmų analize, Taryba netyrė ir nevertino jokių pareiškėjo veiksmų. Nutarime ir bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas inicijavo / dalyvavo bendrovės „Eturas“ vykdytoje apklausoje dėl bazinių nuolaidų ribojimo nustatymo ir žinojo apie minėtos apklausos rezultatus bei gavo sisteminį 2009-08-27 pranešimą apie nuolaidos ribojimo nustatymą. Bylos medžiaga patvirtina, kad, prisijungus pareiškėjui prie E-TURO sistemos, skiltyje „Informaciniai pranešimai“ jokių vidinių įrašų nėra. Informacinės žinutės buvo adresuotos konkretiems atitinkamos kelionių agentūros asmenims (pvz., UAB „700 LT“ žinutė adresuota E. O.). Teigia, kad atsakovas įrodinėja žinutės sisteminį pobūdį remdamasis išimtinai bendrovės „Eturo“ direktoriaus P. J. parodymais, kurie viso tyrimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, jog tam tikru momentu pastebėjo, kad E-TURO sistemoje techninėmis priemonėmis bendrovė „Eturas“ nustatė kelionės agentūros suteikiamos nuolaidos dydžio apribojimą, tačiau pareiškėjas nedalyvavo jokioje komunikacijoje nei su bendrove „Eturas“, nei su kitomis kelionių agentūromis dėl atitinkamo pakeitimo, pareiškėjas pastarąją aplinkybę traktavo kaip vienašalį veiksmą. Pareiškėjas nedalyvavo susitarime tarp bendrovės „Eturas“ ir kai kurių kelionių agentūrų, apie susitarimą nežinojo ir negalėjo žinoti. Mano, kad nebuvo visų kelionių agentūrų valios dėl nuolaidos ribojimo nustatymo sutapimo. Tarybos pozicijos klaidingumą parodo prieštaravimas tarp to, kaip supranta įrodinėjamą pažeidimą, (susitarimą) ir to, kaip supranta atsiribojimą nuo tokio pažeidimo. Taryba atsiribojimą sieja su sutarties tarp bendrovės „Eturas“ ir pareiškėjo nutraukimu, visiškai nepaaiškindama, kaip kitos kelionių agentūros tokiu atveju sužinotų apie atsiribojimą pareiškėjui nutraukus sutartį su bendrove „Eturas“. Nutarime daromos išvados bendrai visų kelionių agentūrų atžvilgiu, nors pateikiami įrodymai yra susiję su keliomis kelionių agentūromis, tarp kurių pareiškėjo nėra. Taryba nenagrinėjo aplinkybės, kad daugiau kaip 98 proc. bendrovės „Tez Tour“ kelionių, kaip bendrovės „Tez Tour“ kelionių agentas, parduoda per kelionių agentus ir tik 2 proc. bendrovės „Tez Tour“ kelionių pardavimai sudarė visų bendrovės „Baltic Clipper“ parduodamų kelionių apyvartos per bendrovės „Eturas“ sistemą, o pardavimai per sistemą sudarė vos 0,3 proc. visų kelionių pardavimų. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad skirtingos kelionių agentūros galėjo turėti skirtingus ekonominius interesus. Mano, kad nenagrinėtas ir neįrodytas pagrindinis būtinas suderintų veiksmų elementas – tiesioginis ar netiesioginis kontaktas tarp pareiškėjo ir kitų kelionių agentūrų dėl nuolaidų ribojimo per bendrovės „Eturas“ sistemą.

25. Teigia, kad Nutarimu paskirta bauda yra neteisėta, nes apskaičiuota retroaktyviai taikant baudų skyrimą reglamentuojančias taisykles. Aprašas, kuriuo remdamasi Taryba skyrė baudas, įsigaliojo 2012-01-27, o pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimo terminas yra 2009 m. rugpjūčio mėnuo–2010 m. kovo mėnuo. Šiuo laikotarpiu baudų skaičiavimo tvarką reglamentavo Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės. Be to, 154 600 Lt baudos dydis pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, proporcingumo reikalavimą, Taryba netinkamai apskaičiavo bazinį baudos dydį, nes neteisingai nustatė pareiškėjo su tariamu pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių paslaugų pardavimų pajamas. Taryba neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad tariamas pažeidimas yra susijęs išimtinai tik su kelionių pardavimų per bendrovės „Eturas“ sistemą ir tai, kad per šią sistemą pareiškėjas platino išimtinai tik bendrovės „Tez Tour“ keliones. Pareiškėjo tiesioginės pajamos, susijusios su pažeidimu – pareiškėjo pajamos, gautos paradavus keliones per bendrovės „Eturas“ sistemą – 2010 m. sudarė 15 849,88 Lt. Jeigu Taryba būtų skaičiavusi bazinį baudos dydį nuo tiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų, turėjo paskirti 1 849 Lt (15 849 × 20 proc.) × 7 / 12 = 1 849 Lt) baudą. Pareiškėjo bendros pajamos iš bendrovės „Tez Tour“ kelionių pardavimų 2010 m. sudarė 306 278 Lt, todėl jeigu Taryba būtų skaičiavusi bazinį baudos dydį taip pat ir nuo tiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų, galėjo skirti ne didesnę kaip 35 732 Lt (306 278 × 20 proc.) × 7 / 12 = 35 732 Lt) baudą.

26. Atsakovas Taryba su UAB „Baltic Clipper“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (3 t., b. l. 127–148) paaiškino, kad nors pareiškėjas teigia, jog nedalyvavo apklausoje dėl nuolaidos dydžio ar kitaip tiesiogiai nekontaktavo su kitomis kelionių agentūromis, aplinkybių visuma (faktas, kad pareiškėjas naudojosi bendrovės „Eturas“ sistema, sistemos nustatymų bendrumas visiems jos naudotojams, apklausa ir sisteminis pranešimas apie nuolaidos apribojimą, techniniai sistemos pakeitimai) leido Tarybai daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovės „Eturas“ sistemą naudojusios kelionių agentūros derino veiksmus dėl maksimalios nuolaidos kelionių užsakymams internetu nustatymo. Sisteminiai pranešimai buvo bendrovės „Eturas“ įdiegta priemonė informuoti savo klientus apie sistemos pakeitimus, naujoves ir kitus reikšmingus įvykius, susijusius su naudojimusi ja. Apie šios paslaugos (sisteminių pranešimų) įdiegimą sistemoje bendrovė „Eturas“ informavo visus sistemos naudotojus, todėl nėra pagrindo teigti, kad sistema tuo metu naudojęsi ūkio subjektai, būdami atsakingi, galėtų ignoruoti ir nekreipti dėmesio į su jų ūkinėje veikloje naudojamomis priemonėmis susijusius pranešimus. Taryba tyrimo metu nenustatė, taip pat įrodymų nepateikė pareiškėjas, jog naudojosi bendrovės „Eturas“ sistema skirtingomis sąlygomis nei kiti ūkio subjektai. Prie pareiškėjo skundo pridėtas 2012-06-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, jog pareiškėjas negavo sisteminio pranešimo, nes minėtas protokolas surašytas po pažeidimo padarymo ir Nutarimo priėmimo. Pareiškėjas pripažino, kad žinojo apie nuolaidos sistemoje apribojimą, todėl nepagrįstais laiko teiginius, jog nežinojo apie tarp kelionių agentūrų derintą nuolaidos dydį ir nuolaidos apribojimą bendrovės „Eturas“ sistemoje. Pareiškėjo manymas, kad jis savo veiksmais nepažeidžia konkurencijos teisės reikalavimų, nėra reikšmingas ir nekeičia Tarybos padarytų išvadų. Susitarimų neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, tad Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Atsakovo manymu, nepaisant to, jog būtent bendrovė „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, kelionių agentūrų valiai suderinti tiesiog buvo pasinaudota šia sistema bei jos teikiamomis vienodomis visoms kelionių agentūroms naudojimosi sąlygomis. Kelionių agentūros nepaprieštaravo tokiems sistemos pakeitimams ir toliau ja naudojosi, todėl tokiu savo elgesiu pritarė per šią sistemą inicijuotam bendram veiksmų planui – netaikyti didesnių kaip 3 procentų nuolaidų per sistemą parduodamoms kelionėms.

27. Dėl paskirtos baudos pagrįstumo paaiškino, kad Tarybai suteikta laisvė skiriant baudas bei teisė taikyti tokio dydžio baudas, kokios, jos nuomone, yra teisingos bei pagrįstos, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas Tarybos pareigūnų išvadas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų gavo jau po Aprašo įsigaliojimo, todėl Taryba baudą skaičiavo vadovaudamasi Aprašu, nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą dėl Aprašo retroaktyvaus taikymo. Šioje byloje prekės rinka buvo preliminariai apibrėžta kaip organizuotos kelionės pardavimas, todėl buvo skaičiuojamos su organizuotų kelionių organizavimu ir pardavimu susijusios pajamos. Skirtingi kelionių pardavimo kanalai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl nustatant pardavimų vertę buvo skaičiuojamos visos su organizuotų kelionių pardavimu susijusios pajamos (t. y. pajamos, gautos iš kelionių organizavimo, įskaitant bet neapsiribojant ir kelionių agentūrų atlygiu, gautu už tarpininkavimą parduodant organizuotas keliones). Apskaičiuodama pardavimų vertę, Konkurencijos taryba vadovavosi kelionių agentūrų pateiktais duomenimis, atsižvelgdama į kelionių agentūros pateiktą bendrųjų pajamų išskaidymą, baudai skaičiuoti imdama su kelionių pardavimu susijusių pajamų dalį, t. y. su visų kelionių pardavimu susijusių pajamų dalį, o ne dalį, susijusią su atskiru kelionių pardavimų kanalu ar konkretaus kelionių organizatorių kelionių pardavimu. Bendrovės „Baltic Clipper“ bauda skaičiuota nuo 1 325 519,75 Lt, nes pareiškėjas 2010 metais gautų pajamų išskaidyme nurodė, kad iš kelionių organizatorių kelionių paketų ir atskirų paslaugų pardavimo gautos pajamos 2010 m. sudarė 10,8 procento bendrųjų pardavimų pajamų, t. y. 12 273 33 Lt.

28. Pareiškėjas UAB „Baltic Tours Vilnius“ skunde (28 t., b. l. 1–28, 132–161) prašo:

1) panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriuo UAB „Baltic Tours Vilnius“ paskirta 112 000 Lt dydžio bauda;

2) nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir nepanaikinus Nutarimo tiek, kiek jis yra taikomas pareiškėjui, sumažinti UAB „Baltic Tours Vilnius“ paskirtą 112 000 Lt dydžio baudą.

29. Paaiškino, kad Taryba nesivadovavo galiojančiomis procedūrinėmis taisyklėmis, netinkamai išaiškino pareiškėjo elgesį ir kvalifikavo jos dalyvavimą tariamuose suderintuose veiksmuose nesant jokių įrodymų, netinkamai apskaičiavo ir skyrė piniginę baudą. Remdamasi Tarybos darbo reglamento, patvirtinto Tarybos 2004-09-16 nutarimu Nr. 1S-139, 68, 95, 103 punktais, tvirtina, kad Nutarimas turėjo būti parengtas ir pateiktas pasirašyti vėliausiai 2012-05-24, o jis buvo priimtas ir paskelbtas pavėluotai – 2012-06-07. Taryba 2012-05-10 vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu nutarė sprendimo priėmimą atidėti 2012-06-05 posėdžiui, bet jokių tokio sprendimo motyvų nenurodė. Taryboje 2012-05-10 vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu nebuvo individualiai ir tinkamai įvertintas kiekvieno tyrime dalyvavusio ūkio subjekto atsakomybės klausimas. Taryba savo išvadas grindžia įrodymais nepagrįstomis prielaidomis ir teiginiais. Nutarime nėra atsižvelgiama į kelionių organizatoriaus bendrovės „Tez Tour“, kurios atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas, vaidmenį diegiant ir funkcionuojant bendrovės „Eturas“ sistemai. Taryba šio ūkio subjekto atžvilgiu tyrimą nutraukė be jokių tokio sprendimo motyvų ir argumentų. 2012-05-10 vykusiame posėdyje tyrimą atlikusios pareigūnės pasisakymai akivaizdžiai parodė, kad tyrimo metu nebuvo tinkamai išsiaiškinta, kaip bendrovė „Tez Tour“ platina keliones. Tyrimo laikotarpiu „Eturas“ sistema veikė kaip iš esmės vieno kelionių organizatoriaus, t. y. bendrovės „Tez Tour“, organizuojamų kelionių pardavimo kanalas. Visos kelionės, kurias pareiškėjas pardavė per bendrovės „Eturas“ sistemą ir kurių kainos buvo tiriamos, buvo būtent bendrovės „Tez Tour“ organizuotos kelionės, tačiau nebuvo tinkamai ištirtas kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ vaidmuo ir įtaka ne tik diegiant „Eturas“ sistemą, bet ir apskritai kelionių pardavimo srityje. Nutarime apibūdintas kelionių agentūrų elgesys apskritai negalėtų būti kvalifikuojamas kaip horizontalus susitarimas ir tyrimas negalėjo apsiriboti tik kelionių agentūromis. Kelionių agentūra veikia kelionių organizatoriaus vardu ir tik suteikia informaciją apie organizatoriaus nustatytas kainas, o konkrečios sutarties šalys yra būtent kelionių organizatorius ir kelionę įsigijęs asmuo. Jeigu ir vyko kokie nors su nuolaidų dydžio nustatymu susiję veiksmai, jie negali būti priskirti tik kelionių agentūroms, nes pastarosios tarpininkauja ir nėra sutarties šalis, prisiimanti esminius įsipareigojimus vartotojui. Dėl bendrovės „Eturas“ sistemos funkcionavimo nepakankamai tikslaus apibūdinimo daromos netikslios išvados dėl pareiškėjo žinojimo apie 2009 m. rugpjūčio mėnesį vykdytą tariamą balsavimą ir jo rezultatų apibendrinimą. Kiekvienas sistemos naudotojas jungiasi prie sistemos savarankiškai, naudodamasis tik jam suteiktais slaptažodžiais. Naudotojas nežino, kokie kiti subjektai yra prisijungę prie sistemos ir kada jie yra prisijungę, jis taip pat nežino apie kitų kelionių agentūrų kainas ir nuolaidas – tai galima sužinoti ne E-TURAS sistemoje, bet kitų agentūrų interneto svetainėse, t. y. už sistemos ribų. Taryba visą tyrimą grindžia prezumpcija, jog apie sistemoje esančius pranešimus žinojo visi tyrime dalyvavę ūkio subjektai, nėra jokių įrodymų, kad konkretus ūkio subjektas tokius pranešimus gavo ir susipažino su jų turiniu. Skirtingų veiklos sričių ir ūkio subjektų grupių (kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų) neišskyrimas lėmė klaidingas išvadas tiek dėl tyrimo metu nagrinėto ūkio sektoriaus veiklos ypatumų, tiek dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo. Dėl klaidingos išvados tyrimas nėra išsamus: nebuvo ištirti pažeidimo padarymu įtariamų ūkio subjektų santykiai su kelionių organizatoriumi bendrove „Tez Tour“, taip pat šio organizatoriaus santykiai su „Eturas“ sistemos administratoriumi. Tarybos teiginiai yra vienas kitam prieštaraujantys: viena vertus, pripažįstama, kad kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų veikla yra skirtinga, nes kelionių agentūra tik parduoda keliones (tarpininkauja), bet kartu šios veiklos sutapatinamos. Taryba jokių reikšmingų įrodymų dėl pareiškėjo valios derinimo ir sutapimo nesurinko. Pareiškėjo dalyvavimas draudžiamuose suderintuose veiksmuose grindžiamas iš esmės tik viena faktine aplinkybe – 2009-08-27 „Eturas“ sistemoje tariamai buvo paskelbtas sisteminis pranešimas, o pareiškėjas Nutarime minimas tik epizodiškai. Tyrimo bylos medžiagoje esantys įrodymai pagrindžia, kad neegzistavo priežastinis ryšys tarp pareiškėjo taikytų nuolaidų ir kitų ūkio subjektų galimo veiksmų derinimo, o pareiškėjo elgesys rinkoje (t. y. nuolaidų taikymas) gali būti paaiškinamas kitaip nei dalyvavimu antikonkurenciniame susitarime (suderintuose veiksmuose), t. y. nėra įrodytas ir pagrįstas pareiškėjo valios egzistavimas dėl kokių nors nuolaidų ribojimo, o pareiškėjo kainų politiką lėmė ne bendradarbiavimas su konkurentais. Negali būti daroma apibendrinta išvada dėl žinojimo apie vykdytą balsavimą ir jo turinį visų pažeidimo padarymu įtariamų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi surinkti įrodymai vienareikšmiškai rodo, jog 2009-08-25 buvo siųsti skirtingo turinio el. laiškai ir galimai buvo konkrečių agentūrų, kurios aktyviai dalyvavo balsavime. Pareiškėjui apskritai nebuvo siųstas joks el. laiškas, todėl negali būti daroma išvada, kad jis galėjo suvokti elgesio derinimą ar apie jį žinoti. Tyrimo bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas aktyvavo (atidarė) minėtą sisteminį pranešimą.

30. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2012-02-13 pranešime apie atliktą tyrimą Nr. 5S-3 buvo cituojamas P. J., kuris paaiškino, kad daug kelionių agentūrų paprasčiausiai neatsakė į pateiktus klausimus ir nedalyvavo apklausoje. Nutarime ši faktinė aplinkybė nutylima, nors ir buvo nustatyta tyrimo metu. 2012-05-10 bylų nagrinėjimo posėdžio metu bendrovė „Eturas“ patvirtino, jog 2009-08-25 vykusi apklausa ir jos 2009-08-27 apibendrinimas buvo fiktyvūs, o sprendimas dėl nuolaidų taikymo buvo priimtas vienašališkai bendrovės „Eturas“ sistemos administratoriaus kur kas anksčiau. Tirtu laikotarpiu pareiškėjas taikė ne tik 3 proc., bet ir didesnes nuolaidas, pvz., 2009-12-16, 2010-01-11, 2010-01-12 buvo taikomos net 7 proc. nuolaidos. Nutarime pateikti teiginiai dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai yra grindžiami ne įrodymais, bet hipotetiniais teiginiais, ir nebuvo pakankamo pagrindo taikyti SESV 101 straipsnio 1 dalį. Nutarime nėra ištirta ir įrodyta, tarp kokių bent dviejų valstybių narių poveikį prekybai galėjo daryti tirti ūkio subjektų veiksmai. Nutarime nėra įvertinta tai, kad, pvz., kitų valstybių narių rezidentų galimybes užsisakyti Lietuvos ūkio subjektų platinamas keliones internetu riboja kalbos ir valiutos veiksniai (kelionės siūlomos lietuvių kalba ir atsiskaityti reikia litais), Taryba nenurodo jokių įrodymų, kad Lietuvos ūkio subjektų parduodamas keliones pirktų kitų valstybių narių rezidentai. Paskirta 112 000 Lt dydžio bauda yra neproporcinga ir neatitinka pagrindinių administracinės atsakomybės principų. Net ir pripažinus pareiškėjo dalyvavimą tariamame pažeidime 112 000 Lt dydžio bauda, atsižvelgiant į jos veiklos apimtis, būtų neproporcinga ir neteisinga.

31. Atsakovas Taryba atsiliepime (29 t., b. l. 16–39) su pareiškėjo „Baltic Tours Vilnius“ skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad buvo būtina išsami bendrovės „Tez Tour“ vaidmens analizė, kadangi šio kelionių organizatoriaus kelionės parduodamos per E-TURAS sistemą, nes nagrinėjamu atveju buvo analizuojami kelionių agentūrų suderinti veiksmai ribojant per bendrovės „Eturas“ sistemą parduodamoms kelionėms taikomos nuolaidos dydį iki 3 proc. Aplinkybė, kokių kelionės organizatorių kelionės parduodamos per sistemą, nebuvo tyrimo objektas ir neturėtų įtakos bei nekeistų tyrimo išvadų. Be to, tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad kelionės organizatorius bendrovė „Tez Tour“ būtų inicijavęs, dalyvavęs ar kitaip prisidėjęs prie konkrečios nuolaidos, kuri buvo nagrinėjama Nutarime, dydžio ribų nustatymo.

32. Sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad parduodamos kelionės kainą nustato kelionių organizatorius ir kad kelionių agentūros tik tarpininkauja parduodant keliones, tačiau nėra sutarties šalis, prisiimanti įsipareigojimus vartotojui. Bet pažymi, kad kelionių agentūros nuo kelionių organizatoriaus nustatytos ir skelbiamos kelionės kainos gali taikyti nuolaidas, kurias paprastai dengia savo komisinio atlyginimo sąskaita. Konkurencija nuolaidomis yra vienas svarbiausių konkuravimo tarp kelionių agentūrų būdų, galintis padidinti pardavimų skaičių. Pareiškėjo argumentas, kad per E-TURAS sistemą parduodamos tik bendrovės „Tez Tour“ (ir UAB „Travelman“) kelionės, yra nepagrįstas, nes, kaip galima spręsti iš paties sistemos administratoriaus pareiškimų, bendrovės „Eturas“ sistema nebuvo išskirtinai parduoti UAB „Tez Tour“ keliones skirta sistema. Mano, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad bendrovės „Eturas“ sistemos naudotojas nežino, kokie kiti subjektai yra prisijungę prie sistemos, nes šios sistemos savybė – į kelionių agentūrų interneto svetaines integruojama vienoda sistemos paieškos forma (sistema nėra adaptuojama pagal kiekvienos atskiros kelionių agentūros poreikius, o suteikia tiek vizualiai vienodą vaizdą, tiek vienodas technologines savybes turinčią formą). Žinodamos, kaip vizualiai atrodo ši sistemos forma, ją naudojančios kelionių agentūros nesudėtingai, dėdamos protingas pastangas, galėjo nustatyti, ar kitos kelionių agentūros taip pat naudojasi šia sistema, – tai padaryti jos galėjo užėjusios į kitų agentūrų interneto svetaines. Nagrinėjant horizontalaus pobūdžio susitarimus, įskaitant ir dalies kainos ar nuolaidos fiksavimą, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, kadangi susitarimas dėl kainų nustatymo tarp konkurentų savaime laikomas pažeidimu. Nors kelionių organizatorių veikla yra platesnė nei kelionių agentūrų, tačiau tiek jie, tiek kelionių agentūros, parduoda / platina keliones vartotojams. Buvo nagrinėjama ūkio subjektų veikla, susijusi su kelionių pardavimu vartotojams, todėl Taryba pagrįstai neatribojo kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų, kadangi visi šie ūkio subjektai turi teisę pardavinėti keliones vartotojams ir būtent su šia veikla susiję ūkio subjektų veiksmai buvo vertinami.

33. Pareiškėjui bauda apskaičiuota pagal pačios bendrovės pateiktą pajamų išskaidymą – nuo 959 909 Lt, t. y. sudedant pajamas, gautas iš kelionių perpardavimo (764 210,38 Lt), ir pajamas, gautas iš kelionių paketų pardavimo (195 698,92 Lt). 10 procentų riba nėra per didelė, nes ja siekiama apsaugoti įmones nuo baudų, kurios jas galėtų sužlugdyti komerciškai.

34. Atsakydama į argumentus dėl procedūrinių pažeidimų nurodo, kad Nutarimas galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu pirmiausia būtų įrodyta, kad buvo procedūrinis pažeidimas, o jei buvo, tai turėtų būti įrodytas priežastinis ryšys tarp procedūros pažeidimo ir Nutarimo turinio, t. y. pareiškėjas turėtų įrodyti, kad jeigu Nutarimas būtų paskelbtas anksčiau nei 2012-06-07, tai būtų pagrindas priimti visai kito turinio Nutarimą, o pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad, nusprendžiant atidėti sprendimo priėmimą kitam posėdžiui ir expressis verbis nenurodant motyvų, savaime buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Sprendimo atidėjimas vėlesniam Tarybos posėdžiui niekaip nepaveikė pareiškėjo teisės į gynybą – jai tiek tyrimo metu, tiek viešojo bylos nagrinėjimo posėdžio metu buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus.

35. Pareiškėjas UAB „Grand voyage“ skunde (6 t., b. l. 1–5) prašė panaikinti 2012-06-07 Tarybos nutarimo Nr. 2S-9 dalį, kurioje bendrovė „Grand Voyage“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir panaikinti paskirtą 1 900 Lt piniginę baudą.

36. Paaiškino, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad bendrovė perskaitė (aktyvavo) 2009-08-27 sistemoje „E-TURAS“ įkeltą sisteminį pranešimą, kuriame buvo pateikti atliktos apklausos apibendrinimai ir pranešama apie numatomus nuolaidų apribojimus. Pareiškėjo teigimu, ji nežinojo apie realiai įgyvendintą nuolaidų dydžio apribojimą bendrovės „Eturas“ sistemoje nuo 2009-08-27, nes neperskaitė sisteminio „Eturas“ pranešimo. Vien bendrovės „Grand Voyage“ 2009-04-01 paslaugų teikimo sutarties su bendrove „Eturas“ dėl sistemos naudojimo sudarymo faktas negali būti pagrindu patraukti ūkio subjektą atsakomybėn už antikonkurencinius veiksmus. Pareiškėjui sudarius sutartį su bendrove „Eturas“, joks draudžiamas susitarimas dar neegzistavo, o techninės galimybės nustatyti norimą nuolaidos dydį buvo apribotos vienašaliais bendrovės „Eturas“ veiksmais. Pareiškėjui nebuvo siunčiami jokie elektroniniai laiškai, kuriuose būtų teiraujamasi jo nuomonės nuolaidų ribojimo klausimais, todėl jo atsakomybė negali būti prilyginama apklausoje dėl nuolaidų ribojimo aktyviai dalyvavusių ūkio subjektų atsakomybei. Pareiškėjas parduodama savo paslaugas visiškai nenaudojo sistemos „Eturas“ nagrinėjamo draudžiamo susitarimo laikotarpiu, nepardavė nė vienos kelionės. Bendrovė visą laiką taikė 5 procentų dydžio nuolaidas savo klientams. Atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad Taryba akivaizdžiai pažeidė Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio nuostatas paskirdama 1900 Lt baudą, kuri sudaro daugiau kaip 10 procentų įmonės bendrųjų metinių pajamų 2010 metais (bendros pajamos 2010 metais – 18 618 litų).

37. Atsakovas Taryba su bendrovės „Grand Voyage“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (6 t., b. l. 137–149) paaiškino, kad pranešimas buvo sisteminio pobūdžio, taigi, visi ūkio subjektai, tuo metu turėję prisijungimą prie bendrovės „Eturas“ sistemos, jį gavo, todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas aktyvavo ir susipažino su sisteminiu pranešimu. Naudojimasis šia sistema ir galimybė prisijungus prie sistemos matyti joje pateiktus sisteminius pranešimus sudarė objektyvią galimybę susipažinti ir su sisteminiu pranešimu apie nuolaidos dydžio apribojimą. Vidinės organizacinės, struktūrinės problemos, įskaitant darbuotojų atliekamų funkcijų užtikrinimą, užduočių perdavimą, darbuotojų pavadavimą jų atostogų, komandiruočių ar ligos atveju, konkurencijos teisės prasme nėra reikšmingos. Pareiškėjui bauda skaičiuota nuo 18 618 Lt, nes teikdama paaiškinimus nurodė, kad visos pajamos, gautos 2010 m., yra iš kelionių pardavimo tarpininkavimo veiklos. Pareiškėjas taip pat pateikė 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau detalesnio pajamų išskaidymo Tarybai nepateikė. Tokiu būdu galutinis baudos dydis buvo apskaičiuotas 1 861,80 Lt bei suapvalintas iki 1 900 Lt. Mano, kad bauda 38,20 Lt viršijo Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi nustatytą, už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriamą piniginės baudos iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais dydį, nedaro Konkurencijos tarybos paskirtos piniginės baudos nepagrįstos ir mažintinos daugiau nei 38,20 Lt. Tai, kad Nutarime expressis verbis nėra paminėti visi pareiškėjo argumentai ir nėra atskirai dėl kiekvieno iš jų pasisakyta, nereiškia, kad Nutarimas yra nemotyvuotas.

38. Pareiškėjas UAB „Freshtravel“ skunde (12 t., b. l. 1–12, 47–56) prašė panaikinti Tarybos Nutarimą, priimtą UAB „Freshtravel“ atžvilgiu, ir kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pareikštų nuomonę šioje byloje dėl susitarimo vertinimo SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų konkurencijos teisės normų požiūriu, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

39. Paaiškino, kad tam, kad būtų galima pritaikyti atsakomybę, turėjo būti nustatyta šių aplinkybių visuma – susitarimo dalyviai yra konkurentai toje pačioje atitinkamoje rinkoje, sudarytas susitarimas bei susitarimas yra ribojantis konkurenciją tiesiogiai ar netiesiogiai nustatant (fiksuojant) tam tikros prekės kainas. Šiuo atveju atsakovas neteisingai ir nepagrįstai vertina pareiškėjus kaip konkurentus. UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų veikla skiriasi, todėl jos nesusiduria ir negali susidurti su tarpusavio konkurencija. Sprendimą vykdyti apklausą priėmė bendrovė „Eturas“, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laiškas su prašymu balsuoti buvo siųstas pareiškėjui UAB „Freshtravel“, kad jis jį perskaitė ir kad būtų balsavęs. Bazinės nuolaidos ribojimas buvo įvestas UAB „Eturas“ iniciatyva ir sprendimu, neatsižvelgus į kitas kelionių agentūras. Bendrovės „Eturas“ sistema yra išimtinai jos nuosavybė, todėl ji turi teisę nevaržomai, savo iniciatyva ir nuožiūra programuoti savo sistemą, nustatyti jos funkcionavimo sąlygas, siekdama, kad toks produktas būtų patrauklus jos klientams. Nors bendrovė „Eturas“ automatiškai apriboja maksimalią bazinę nuolaidą, tačiau nustatė galimybę taikyti lojalumo nuolaidą, kurios „lubos“ nebuvo nustatytos. Pareiškėjas neprieštaravo bendrovės „Eturas“ atliktiems veiksmams, susijusiems su sistemos funkcionavimo pakeitimu, nes buvo taikoma lojalumo nuolaida, kuria galėjo pasinaudoti kiekvienas pareiškėjo klientas. Kelionėms, parduodamoms internetu, galėjo būti taikomos dviejų rūšių tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena kitą papildančios nuolaidos – bazinė nuolaida iki 3 proc. dydžio ir lojalaus kliento nuolaida. Lojalaus kliento nuolaidos dydis neribojamas ir ji gali būti suteikiama bet kuriam vartotojui, išsiuntus lojalaus kliento kodą. Šią nuolaidą, parduodama keliones internetu, galėjo taikyti bet kuri kelionių agentūra, kuri buvo sistemos naudotoja, dėl nuolaidos dydžio spręsdama vienašališkai. Bazinė ir lojalaus kliento nuolaidos galėjo būti tarpusavyje sumuojamos, todėl vartotojui, įsigijusiam kelionę internetu per bendrovės „Eturas“ administruojamą sistemą, galėjo būti pritaikyta didesnė nei 3 procentų dydžio nuolaida.

40. Nesutinka su atsakovo nustatyta pažeidimo trukme, nurodo, kad 2011-08-30 apklausoje pateikti UAB „Eturas“ direktoriaus Jasaičio žodiniai paaiškinimai bei 2011-09-19 rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad 3 proc. bazinės nuolaidos nustatymas buvo atliktas laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigos. O Taryba rėmėsi bendrovės „700LT“ atstovo paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad nuolaidos apribojimo veiksmai apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją atitinkamoje rinkoje. Taryba visiškai neanalizavo kelionių agentūrų, taip pat ir pareiškėjo veiklos zonos, atskleidžiančios jų veiklos mastą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepagrįsta laiko atsakovo išvadą, kad naudojimasis elektroninėmis ryšio priemonėmis lemia tai, kad kelionių agentūra, dirbanti viename ar keliuose iš miestų, gali jas pasiūlyti ar parduoti vartotojams visoje Lietuvos Respublikoje, kadangi tokia atsakovo išvada grindžiama tik prielaidomis, nedarant jokių skaičiavimų / faktų. Nepagrįstomis laiko ir atsakovo išvadas, kad kelionių agentūrų veikla vien pagal prekės pobūdį yra susijusi su kitomis valstybėmis, nes atsakovas remiasi prielaidomis preziumuodama, kad, nusipirkęs kelionę, vartotojas dažniausiai keliauja į užsienio valstybes, įskaitant valstybes nares, tačiau Nutarime ne tik nekonstatuoja, bet ir apskritai nenustato ir nevertina, į kokias valstybes nares buvo parduodamos kelionės, koks parduotų kelionių į valstybes nares skaičius, palyginti su kelionių pardavimais į kitas trečiąsias šalis. Todėl mano, kad nepagrįstai nustatytas SESV 101 straipsnio pažeidimas. Nepažeidus SESV 101 straipsnio, atsakovas negalėjo baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti imti 20 proc. nustatytos pajamų vertės dalies.

41. Jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas dalyvavo draudžiamame susitarime, bazinės baudos dydis gali būti skaičiuojamas tik nuo pajamų, gautų už kelionių pardavimus internetu, o ne nuo pajamų nuo visų kelionių pardavimų, laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2010-12-31. Pažymėjo, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas per bendrovės „Eturas“ sistemą nepardavė nė vienos kelionės. Turėjo būti įvertinta lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas atliko pasyvų vaidmenį.

42. Atsakovas Taryba su pareiškėjo „Freshtravel“ skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (12 t., b. l. 71–95) paaiškino, kad pareiškėjas nepagrindžia jokiais faktiniais duomenimis ar argumentais teiginio, kodėl neturėtų būti laikoma konkurente bendrovei „Eturas“, kelionių organizatoriams. Pažymėjo, kad tyrimo metu nustatyta, jog ir pačios kelionių agentūros konkurentėmis pripažįsta kitus ūkio subjektus, organizuojančius ar parduodančius organizuotas keliones bei kitas turizmo paslaugas. Pareiškėjas nekonkuravo su kitomis kelionių agentūromis, teikiančiomis analogiškas paslaugas. Atsakovas teigė, kad nors bendrovė „Eturas“ nevykdo veiklos atitinkamoje rinkoje ir organizuotų kelionių nepardavinėja, vis dėlto jos vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su kelionių agentūrų, parduodančių keliones internetu, veikla. Bendrovės „Eturas“ vykdoma veikla platinant ir administruojant jos sistemą suteikia kelionių agentūroms priemonę vykdyti kelionių pardavimus internetu. Bendrovė „Eturas“, būdama suinteresuota mažesnių nuolaidų internetu parduodamoms kelionėms taikymu, taip pat imdamasi priemonių, kad sistemoje būtų nustatytas maksimalios nuolaidos dydžio ribojimas, savo elgesiu ne tik pritarė kelionių agentūrų suderintiems veiksmams, bet ir prie jų prisidėjo ir netgi juos organizavo. Tuo remdamasi Taryba pagrįstai pripažino, kad bendrovė „Eturas“ buvo kelionių agentūrų suderintų veiksmų netaikyti didesnių nei 3 procentų nuolaidų internetu per sistemą parduodamoms kelionėms bendrininkė ir pati juose aktyviai dalyvavo. Konkurentų susitarimas nereiškia, kad kiti susitarime dalyvavę (nagrinėjamu atveju – veiksmus derinę), bet tiesiogiai nesantys konkurentais ūkio subjektai negali būti pripažinti padarę pažeidimą, ypač jeigu jų vaidmuo susitarimo mechanizme rodo, kad jie tiesiogiai dalyvavo, o šiuo atveju ir inicijavo veiksmų dėl taikytinos nuolaidos dydžio derinimą. Net jei tokių veiksmų sumanytojas buvo bendrovė „Eturas“, tai nepaneigia kelionių agentūrų atliktų suderintų veiksmų nustatant maksimalią nuolaidos ribą. Kelionių agentūros valiai suderinti buvo pasinaudota šia sistema bei jos teikiamomis vienodomis visoms kelionių agentūroms naudojimosi sąlygomis.

43. Bendrovės „Freshtravel“ argumentai, kad apklausa dėl taikytinos nuolaidos dydžio buvo fiktyvi, nedaro įtakos išvadoms dėl kelionių agentūrų ir bendrovės „Eturas“ veiksmų derinimo. Tai, kad galbūt „Eturas“ iš tikrųjų neketino atsižvelgti ir neatsižvelgė į apklausos dėl taikytinos nuolaidos dydžio rezultatus, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi, nepaisant tokios apklausos, nuolaidų apribojimas buvo nustatytas sistemoje, o nepareiškusios prieštaravimo tokiems bendrovės „Eturas“ veiksmams, kelionių agentūros pritarė nuolaidų ribojimui. Atsižvelgdama į bendrovės „Eturas“ direktoriaus P. J. paaiškinimus, kad jei pranešimas siunčiamas sistemoje, jį gauna visi sistemos nariai, bei tai, kad pas penkis sistemos narius toks pranešimas buvo rastas, padarė išvadą, kad sisteminis pranešimas buvo siųstas ir jį gavo / galėjo matyti visi tuo metu prisijungimą prie sistemos turėję ūkio subjektai. Nuolaida sistemoje buvo apribota techninėmis priemonėmis, todėl apie nuolaidos apribojimą kiekviena kelionių agentūra galėjo sužinoti ne tik gavusi sisteminį pranešimą, bet ir pagal sistemos techninius pasikeitimus, apribojusius kiekvienos iš jų galimybes individualiai keisti per sistemą parduodamų kelionių nuolaidos dydžius. Dėl pažeidimo trukmės paaiškino, kad rėmėsi ne tik paaiškinimais, bet ir faktų nustatymo protokoluose fiksavo, ar pažeidimas daromas, ar jau nutrauktas, praktiškai bandydama atlikti kelionės pirkimo veiksmus ir tokiu būdu nustatydama, ar kelionių agentūros taiko fiksuotą 3 procentų dydžio nuolaidą. 2010-03-24 ir 2010-03-26 surašytų aktų ir jų priedų, šių aktų surašymo dienomis kai kurių kelionių agentūrų interneto svetainėse vis dar buvo skelbiama informacija, kad užsisakius kelionę internetu suteikiamapapildoma 3 procentų nuolaida.

44. Aplinkybė, kad kai kurios kelionių agentūros, parduodamos keliones internetu, galėjo pritaikyti ar pritaikydavo ir papildomas nuolaidas, kurios galėjo padidinti bendrą pritaikytos kelionei nuolaidos dydį, reikšmės kelionių agentūrų suderintų veiksmų vertinimui neturi, nes bet kuriuo atveju per bendrovės „Eturas“ sistemą techninėmis priemonėmis buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis. Nustačius bazinės nuolaidos dydį, pareiškėjas galėjo daryti įtaką tam vartotojui siūlytinos kainos dydžiui, nuo kurio galėjo būti taikomos papildomos nuolaidos. Tyrimo metu nei bendrovė „Eturas“, nei kelionių agentūros nepateikė aiškių įrodymų, patvirtinančių, kada buvo panaikintas nuolaidos apribojimas sistemoje, nepateikė įrodymų, kad tokiam nuolaidos apribojimui buvo išreikštas prieštaravimas, todėl Taryba rėmėsi tyrimo metu surinkta informacija apie sistemos atitinkamų pakeitimų nustatymą ir jų pašalinimą bei informacija apie kelionių agentūrų naudojimosi šia sistema trukmę nuolaidos apribojimo laikotarpiu.

45. Dėl poveikio prekybai tarp valstybių narių vertinimo, remdamasi Europos Komisijos pranešimu „Paaiškinimai dėl Sutarties 101 ir 102 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ Nr. 2004/C 101/07, pažymėjo, kad nebūtina įrodinėti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka, kad yra tokio poveikio galimybė. Kelionių agentūros paaiškinimuose Tarybai pačios nurodė, kad vykdo savo veiklą Lietuvos Respublikoje. Be to, platinant keliones internetu, vartotojas, nesvarbu, kur jis yra, gali įsigyti kelionę. Kelionė bet kokiu atveju yra susijusi su kita valstybe, kadangi keliaujantis asmuo vyksta iš vienos valstybės į kitą, todėl nagrinėti ūkio subjektų veiksmai galėjo paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Komisiją yra nemotyvuotas, neturintis nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl turi būti atmestas. Dėl baudos dydžio Taryba paaiškino, kad UAB „Freshtravel“ pateikdama pajamų struktūrą nurodė, kad pajamos, gautos iš tarpininkavimo parduodant kelionių organizatorių keliones, per 2010 m. sudarė 87 474 litus, todėl Konkurencijos taryba, skaičiuodama baudą, skaičiavo nuo šios sumos. Ar ūkio subjektai pažeidžia SESV 101 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiama vertinant pažeidimo pavojingumą bei nustatant baudos dydį už pavojingumą (nagrinėjamu atveju buvo nustatytas minimalus 20 procentų dydis už pavojingumą). Todėl net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad poveikio prekybai tarp valstybių narių nagrinėjamu atveju nėra, tai nedarytų jokios įtakos ūkio subjektams paskirtos baudos dydžiui.

46. Pareiškėjas UAB „Guliverio kelionės“ skunde (14 t., b. l. 1–32) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2012-06-07 Tarybos nutarimo Nr. 2S-9 dalį, kurioje bendrovė „Guliverio kelionės“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir panaikinti paskirtą 639 800 Lt piniginę baudą.

47. Paaiškino, kad Taryba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies bei Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes pažeidimo inkriminavimas pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrįstas įrodymais. Taryba nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas atliko suderintus veiksmus su kitomis kelionių agentūromis. Kadangi Taryba rėmėsi įrodymais nepagrįsta prielaida, kad visi bendrovės „Eturas“ sistemos naudotojai, įskaitant pareiškėją, informacinį pranešimą apie nuolaidos ribojimą gavo ir jį perskaitė, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad arba Taryba nerūpestingai atliko patikrinimą bendrovės „Eturas“ patalpose, arba atlikusi patikrinimą įrodymų apie tai nerado. Pareiškėjo patalpose toks patikrinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjo teigimu, jis nedalyvavo apklausose ir nebuvo informuotas apie nuolaidos ribojimą. Pareiškėjas net nesuprato, kad per bendrovės „Eturas“ sistemą kelionių agentūros galėjo derinti veiksmus ir taip sudaryti draudžiamą susitarimą. Pareiškėjo manymu, ji neturėjo ir negalėjo atsiriboti nuo susitarimo, nes apie jį nežinojo. Pareiškėjui nesuprantama, kaip sutarties su bendrove „Eturas“ nutraukimas gali būti prilyginimas atsiribojimui nuo susitarimo, nes neaišku, kaip kitos agentūros sužinotų apie tokį atsiribojimą. Tarybos išvados nėra grindžiamos individualia pareiškėjo veiksmų analize. Pareiškėjas, priešingai, nei kitos agentūros, neturėjo jokio intereso nustatyti nuolaidos ribojimą, kadangi pagrindinė jos veikla yra kelionių autobusu organizavimas ir pardavimas, kurios parduodamos daugiausia biuruose. Pareiškėjas buvo suinteresuotas plėtoti šią savo pagrindinę veiklos sritį ir kuo mažiau resursų sunaudoti parduodant kitų kelionių organizatorių (UAB „Tez Tour“) keliones per E-TURAS sistemą. Be to, pareiškėjas galėjo pelningai taikyti didesnes nei 3 proc. nuolaidas, kadangi jai mokamas komisinis atlygis sudaro (duomenys neskeltini).

48. Atsakovas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir ES sutarties 101 straipsnio nuostatas. Taryba, siekdama įrodyti suderintus veiksmus, neįrodė būtinų nustatyti elementų: 1) tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp konkurentų dėl ateities veiksmų; 2) šalių valios sutapimo bendradarbiauti viena su kita, o ne konkuruoti; 3) veiksmų pasekmių ir priežastinio ryšio tarp suderintų veiksmų ir pasekmių. Pareiškėjo teigimu, nebuvo jokio tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp pareiškėjo ir kitų agentūrų dėl nuolaidų ribojimo per E-TURAS sistemą. Pareiškėjas negavo 2009-08-27 informacinio pranešimo apie nuolaidos ribojimą. Pati Taryba pripažįsta, kad agentūros tiesiogiai nebendravo dėl nuolaidų ribojimo. Nebuvo šalių valios sutapimo per „Eturas“ sistemą. Taryba bando įrodyti beprecedentį tiek Lietuvoje, tiek ES mastu atvejį, kad kelionių agentūros, besinaudojusios bendrovės „Eturas“ sistema, derino savo veiksmus per bendrovės „Eturas“ sistemą dėl bazinės nuolaidos ribojimo. Taryba šiuo atveju turėjo įrodyti, kad pareiškėją ir kitas agentūras vienija bendras tikslas ir interesas, tačiau visų jų naudojimosi bendrovės „Eturas“ sistema interesai buvo skirtingi, kadangi pareiškėjas nebuvo suinteresuotas nustatyti nuolaidos ribojimą. Nuolaidos ribojimą bendrovės „Eturas“ sistemoje lėmė ne suderinti, o vienašališki veiksmai, kadangi: 1) bendrovė „Eturas“ turėjo didžiausią interesą nustatyti bazinę nuolaidą, nes kai kurioms agentūroms naudojimasis šia sistema bus pelningas, o tai naudinga bendrovei „Eturas“; 2) fiktyvią kelionių agentūrų apklausą inicijavo ir vykdė pati bendrovė „Eturas“ savo iniciatyva; 3) bendrovė „Eturas“ vienašališkai priėmė sprendimą dėl bazinės nuolaidos dydžio, techniškai nustatydama atitinkamus apribojimus savo sukurtoje sistemoje.

49. Pareiškėjui paskirta bauda nepagrįstai didelė. 2012 m. pakeistas baudų skaičiavimo reglamentavimas turėjo didelę įtaką jos faktiniam baudos dydžiui. Pareiškėjui baudos dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimu Nr. 64 patvirtintą Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) buvo didesnis, nei būtų apskaičiuotas pagal 2004 m. Baudos dydžio nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės). Taryba turėjo užtikrinti, kad pareiškėjui apskaičiuota bauda, vadovaujantis Aprašu, neviršytų baudos, kuri būtų apskaičiuota pagal Taisykles. Pareiškėjo manymu, baudos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai, bauda yra neprotingai didelė ir neproporcinga pažeidimui. Kadangi suderinti veiksmai per bendrovės „Eturas“ sistemą yra visiškai naujas precedentas, Taryba turėjo atsižvelgti į tai ir neskirti pareiškėjui baudos. Be to, Taryba pareiškėjui skyrė didžiausią įmanomą sankciją, nors jai nėra inkriminuotos sunkinančios aplinkybės. Taryba neteisingai nustatė pareiškėjui su pažeidimu susijusių pardavimų pajamas ir pažeidimo trukmę. Pareiškėjas šia sistema pradėjo naudotis tik nuo 2009-09-22. Taigi jos atžvilgiu pažeidimo trukmė turėjo būti pradėta skaičiuoti ne nuo rugpjūčio, bet nuo rugsėjo mėn. ir turėjo būti ne 7, bet 6 mėn. Taryba, skirdama baudą, neatsižvelgė į tai, kad: 1) tariamas pažeidimas yra susijęs išimtinai su kelionių pardavimu per bendrovės „Eturas“ sistemą; 2) per šią sistemą pareiškėjas platino išimtinai tik bendrovės „Tez Tour“ keliones; 3) pareiškėjo pajamos apėmė tiek pajamas, kurias ji gavo veikdama kaip kelionių agentūra, tiek pajamas, kurias gavo veikdama kaip kelionių organizatorius ir teikdamas transporto nuomos paslaugas (t. 14, b. l. 1–32).

50. Atsakovas Taryba su pareiškėjo UAB „Guliverio kelionės“ skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (14 t., b. l. 155–173) paaiškino, kad pareiškėjo dalyvavimas suderintuose veiksmuose nebuvo grindžiamas vien tik apklausos faktu ir sisteminio pranešimo gavimu. Visos aplinkybės buvo vertinamos sistemiškai. Pareiškėjas sutartį su bendrove „Eturas“ sudarė 2009-07-31, sistema pradėjo naudotis vėliausiai 2009-08-03 (kitą darbo dieną po sutarties pasirašymo), todėl aplinkybė, kad pareiškėjas pirmąją kelionę pardavė tik 2009-09-22, sutarties galiojimui ir vykdymui reikšmės neturi. Nutarime nurodyti pranešimai buvo sisteminio pobūdžio, apie kurių įdiegimą šioje sistemoje bendrovė „Eturas“ informavo visus sistemos naudotojus. Nėra pagrindo teigti, kad sistema naudojęsi ūkio subjektai, būdami atsakingi, galėtų ignoruoti ir nekreipti dėmesio į su jų ūkinėje veikloje naudojamomis priemonėmis susijusius pranešimus. Atsižvelgusi į bendrovės „Eturas“ direktoriaus P. J. paaiškinimus bei tai, kad 5 sistemos nariai tikrai gavo sisteminį pranešimą, Taryba daro išvadą, kad jis buvo siųstas ir jį gavo (galėjo matyti) visi tuo metu prisijungimą turėję ūkio subjektai. Nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodytu 2012-06-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris buvo surašytas jau po Tarybos atlikto tyrimo, ir esant galimybei E-TURAS sistemos administratoriui keisti sistemos nustatymus. Kiekviena kelionių agentūra turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie nuolaidos apribojimą tiek perskaičiusi sisteminį pranešimą, tiek pagal techninius sistemos pakeitimus. Nesvarbu, kada konkrečiai atliekamas tyrimas ir kada įtariamas ūkio subjektas įtraukiamas į tyrimą, tai nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms bei pažeidimo vertinimui. Susitarimo tikslas riboti konkurenciją vertinamas ne pagal subjektyvius susitarimo šalių ketinimus, bet pagal objektyvų tikslą. Pareiškėjas, net teigdamas, kad bendrovės „Eturas“ sistema nebuvo pagrindinis jos pardavimų kanalas, šia sistema naudojosi, nenutraukė sutarties ir mokėjo už naudojimąsi ja. Kelionių agentūros nepaprieštaravo sistemos pakeitimams ir toliau ja naudojosi, taigi tokiu elgesiu pritarė per bendrovės „Eturas“ sistemą inicijuotam bendram veiksmų planui. Nepaisant to, kad bendrovė „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, jie nėra laikytini vienašaliais, kurie pašalintų kelionių agentūrų atsakomybę.

51. Taryba nesutinka su pareiškėjo nurodyta 6 mėnesių pažeidimo trukme, nes pareiškėjas sistema naudojosi jau nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, todėl jos dalyvavimas pažeidime skaičiuotinas nuo Tarybos nustatytos datos (2009-08-27). Nėra pagrindo teigti, kad dėl Aprašo taikymo pareiškėjui paskirta didesnė bauda. Aprašo tikslas yra ne sankcijų griežtinimas, o geresnis sankcijų individualizavimas. Maksimalus baudos dydis buvo nustatytas Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis ir liko nepakitęs. Be to, pareiškėjas Tarybos pranešimą su tyrimo išvadomis gavo 2012-02-27, įsigaliojus Aprašui, todėl Taryba pagrįstai taikė Aprašo nuostatas. Nors Taryba savo praktikoje nėra taikiusi tokio dydžio baudų, tai nereiškia, kad ūkio subjektas gali pagrįstai tikėtis, kad jam tokia bauda nebus taikoma. Bauda pagrįstai buvo skirta pagal naujos redakcijos Aprašo nuostatas.

52. Taip pat atmestinas pareiškėjo teiginys, kad Taryba apskritai turėjo susilaikyti nuo baudos skyrimo, kadangi pareiškėjo atlikti veiksmai vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, nes jie tiesiogiai veikia konkurencijos procesą ir patys savaime ją apriboja.

53. Kelionių agentūroms per bendrovės „Eturas“ sistemą apribojus nuolaidų dydį, tai galėjo tapti orientyru sprendžiant dėl nuolaidų dydžio parduodant keliones kitais būdais, todėl Taryba pagrįstai pareiškėjui baudą skyrė atsižvelgdama į jos pateiktą bendrųjų pajamų išskaidymą, baudai skaičiuoti imdama su visų kelionių pardavimu (o ne atskirais kanalais parduodamų kelionių) susijusią pajamų dalį.

54. Pareiškėjas UAB „Kalnų upė“ skunde (5 t., b. l. 1–9) prašė pakeisti 2012-06-07 Tarybos nutarimu Nr. 2S-9 pareiškėjui paskirtą 131 300 Lt baudą, t. y. ją sumažinti iki 3 830 Lt. Paaiškino, kad iš esmės neginčija Nutarime nurodyto pažeidimo, tačiau mano, jog paskirta 131 300 litųdydžio bauda buvo apskaičiuota neteisingai, remiantis klaidingai nustatytu bei apskaičiuotu baziniu baudos dydžiu ir be pagrindo nepritaikius Aprašo 20 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, remiantis neteisingai nustatyta pažeidimo trukme.

55. Paaiškino, kad turizmo paslaugų teikimu užsiimančių ūkio subjektų bendrosios pajamos negali būti sutapatinamos su elementariausia Tarybos pateikta sąvoka, jog „bendrosios metinės pajamos“ – tai pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Pardavimas ir paslaugos“ nurodyta pinigų suma. Pajamoms, gaunamoms iš turizmo paslaugų, taikoma speciali apmokestinimo schema, numatyta PVM įstatymo XII skyriaus antrame skirsnyje. Pagal PVM įstatymą, ūkio subjekto, besiverčiančio turizmo paslaugų, apibūdintų PVM įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje, atlygiu arba bendrosiomis pajamomis suprantamos ne visos tokio subjekto gautos įplaukos, kurios tam tikrais atvejais taip pat vadinamos pajamomis ir gali būti nurodytos pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Pardavimo pajamos“, o tik jų dalis – kelionės organizatoriaus gaunama marža. Minėtas turizmo paslaugas teikiantis ūkio subjektas dalį už galutiniam vartotojui parduotos prekės (suteiktos paslaugos) gaunamų įplaukų grąžina pradiniam šios paslaugos pardavėjui, t. y. veikia komiso pagrindais. Nutarime padarytas pažeidimas išimtinai siejamas su kelionių agentūrų (tarpininkų) vykdyta veikla, todėl apskaičiuojant skirtiną baudą, pareiškėjo gautos bendrosios metinės pajamos turėjo būti nustatomos bei apskaičiuojamos bendrosiomis pajamomis pripažįstant kelionių agentūros už ataskaitinį laikotarpį gautą maržą. Pažymėjo, jog 2011-11-17 ir 2012-02-29 Tarybai adresuotuose raštuose paaiškino, kad ataskaitiniu laikotarpiu (2010 m.) gautos pajamos yra 76 597 Lt, o ne 1 313 338 Lt, tačiau atsakovas bendrosiomis pareiškėjo metinėmis pajamomis, gautomis taip pat iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimo, laikė 1 313 338 Lt ir nuo šios sumos skaičiavo bazinį skirtinos baudos dydį, Nutarime nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu atmetė paaiškinimus dėl 76 597 Lt gautų pajamų dydžio vertinimo.

56. Paskirta bauda buvo neteisingai apskaičiuota ir dėl Tarybos neteisingai nustatytos pažeidimo trukmės. Neneigia nustatytos pažeidimo darymo pradžios, t. y. 2009-08-27, tačiau nesutinka su Nutarimo išvada, jog pažeidimas buvo nutrauktas tik 2010 metų kovo mėnesio pabaigoje. Teigia, kad atsakovas nesurinko patikimų įrodymų, jog nuolaidos dydis buvo ribojamas ilgiau kaip iki vasario mėnesio pabaigos. Iškilusios abejonės turėjo būti aiškinamos atsakomybėn traukiamų asmenų naudai, t. y. turėjo būti konstatuojama, jog bendra pažeidimo darymo trukmė ne ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Be to, pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažinta labai sunki finansinė padėtis, pripažinimas Tarybos nustatytų esminių aplinkybių, turėjo būti atsižvelgiama ir į sunkią ekonominę aplinką, kurios sąlygomis buvo daromas minėtas pažeidimas. Nurodo, kad UAB „Kalnų upė“ vaidmuo šiame susitarime buvo pasyvus – pareiškėjas nedalyvavo jokiose UAB „Eturas“ vykdytose kelionių agentūrų apklausose dėl nuolaidos kelionėms dydžio nustatymo ir ribojimo, apie šias apklausas nieko nežinojo, per visą pažeidimo laikotarpį per E-TURAS sistemą pardavė tik vieną kelionę, savo veiksmų nederino su kitais asmenimis. Mano, kad skirtina bauda turėjo būti apskaičiuojama šia tvarka: 76 597 Lt (tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių pažeidimų vertė) × 20 proc. (pagal Aprašo 20 p.) × 0,5 (pažeidimo trukmė iki 6 mėn.) = 7 659,7 Lt (bazinis baudos dydis). Atsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo bei protingumo principus, bazinis baudos dydis tikslinamas jį sumažinant 50 procentų, t. y. galutinė bauda nustatytina 3830 Lt.

57. Atsakovas Taryba su UAB „Kalnų upė“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (5 t., b. l. 80–92) nurodė, kad kelionių agentūrų, įskaitant pareiškėją, veiksmai buvo vertinami draudžiamų susitarimų reglamentavimo srityje, todėl turi būti taikomos būtent konkurencijos teisės aktų nuostatos. Atitinkamai ir sąvokos turi būti aiškinamos būtent konkurencijos teisės kontekste, vadovaujantis tiek Konkurencijos įstatymu, tiek kitais šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais, o ne kitų sričių specialiaisiais teisės aktais. Mano, kad pareiškėjo pateikta turizmo paslaugas teikiančių įmonių pajamų apskaitos analizė reikšminga pajamų apmokestinimo kontekste, skaičiuojant apmokestinamąją vertę, nustatant pridėtinės vertės mokesčio bazę ir pan., t. y. taikant ir įgyvendinant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, tačiau toks bendrųjų pajamų skaičiavimas konkurencijos teisėje neturi teisinio pagrindo. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A³⁹-1939/2008 nurodo, kad baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimą, o skaičiuojamas nuo bendrųjų metinių pajamų, kurios gautos iš tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Pareiškėjas pats pasirinko tokį buhalterinės apskaitos tvarkymo modelį, pagal kurį jam, kaip tarpininkui, sumokėtos įplaukos atvaizduojamos pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Pardavimo pajamos“. Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos tarybos funkcija skirti sankcijas už įstatymo pažeidimus negali būti plečiama iki įmonės pateikiamų buhalterinės apskaitos duomenų tikrinimo. Iš pridėtos 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad pareiškėjo pardavimų pajamos 2010 m. sudarė 1 313 338 Lt, nuo kurių pareiškėjui ir apskaičiuota bauda. Pareiškėjas nurodė, kad 1 313 338 Lt – yra tik įplaukos, o pajamos iš kelionių pardavimo buvo 76 597 Lt, t. y. pareiškėjas nurodė bendrąjį pelną, o ne pardavimo pajamas ar jų išskaidymą. Pažymėjo, kad jei ūkio subjektas nepateikė pajamų išskaidymo ir / ar nenurodė tiesiogiai ir netiesiogiai su kelionių pardavimu susijusių pajamų, pagal kurias Taryba galėtų apskaičiuoti pardavimų vertę, skaičiuodama baudą, Taryba, vadovaudamasi Aprašo 6 punktu, skaičiavo baudas nuo ūkio subjektų pateiktose pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytų pardavimo pajamų. Pareiškėjas pateikė tik bendrą pelną (maržą), o tai, atsakovo manymu, nėra vertintina kaip pakankama ir patikima informacija. Pareiškėjas nurodė, kad kitų nei iš kelionių pardavimo pajamų ji neturi, vadinasi, kelionių pardavimas yra įmonės pagrindinė veikla, generuojanti visas jos bendrąsias pajamas.

58. Dėl pareiškėjo argumentų, jog UAB „Kalnų upė“ direktorius atskleidė su pažeidimu susijusias aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjas savo iniciatyva jokios tyrimui reikšmingos informacijos nepateikė, o Tarybos ir jos įgaliotų pareigūnų reikalavimų vykdymas ir prašomos informacijos teikimas yra ūkio subjektų pareiga. Ūkio subjekto įtaka pažeidimo padarymui (ar ūkio subjekto vaidmuo pažeidime buvo aktyvus, jis buvo pažeidimo iniciatorius, ar atliko pasyvų vaidmenį) yra vertinama atskirai, o ne kaip atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė. Ūkio subjekto pasyvumas, kaip pagrindas baudai mažinti, galėtų būti taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ar kitų ūkio subjektų pasyvumu, nustatyta nebuvo, o pats pažeidimo pobūdis lėmė, kad būtent neveikimu ir pasyvumu (prieštaravimo konkurenciją ribojantiems veiksmams neišreiškimu) ūkio subjektai išreiškė valią, derindami veiksmus dėl taikytinos nuolaidos dydžio nustatymo.

59. Pareiškėjas UAB „Keliautojų klubas“ skunduose (41 t., b. l. 1–23, 44 t., b. l. 4–24) prašė panaikinti Nutarimo dalį, kurioje Taryba nutarė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; panaikinti paskirtą piniginę 202 500 Lt baudą; panaikinti įpareigojimą per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

60. Paaiškino, kad Taryba neįrodė suderintų veiksmų su kitomis kelionių agentūromis egzistavimo fakto, nes UAB „Eturas“ nėra pareiškėjo konkurentas, pareiškėjas apskritai neturėjo su kitomis kelionių agentūromis jokių santykių. Jis bendravo tik su UAB „Eturas“, kuri nėra jo konkurentas. Be to, pareiškėją ir UAB „Eturas“ sieja vertikalus, o ne horizontus santykis, kadangi UAB „Eturas“ teikia pareiškėjui prieigos prie internetinės kelionių paieškos ir užsakymų sistemos administravimo paslaugas. Jas sieja ne konkurentų, o tiekėjo ir pirkėjo santykis, todėl pareiškėjas negali būti baudžiamas už dalyvavimą suderintuose veiksmuose su UAB „Eturas“, kadangi suderinti veiksmai yra galimi tik tarp konkurentų. Duomenys apie taikytas nuolaidas patvirtina, kad pareiškėjas savarankiškai priiminėjo sprendimus dėl taikomų nuolaidų. Be to, atkreipė dėmesį į, jos nuomone, neįvertintą UAB „Travelonline Baltics“, kuri yra UAB „Eturas“ akcininkas, vaidmenį. Būtent UAB „Travelonline Baltics“ ir UAB „Eturas“ suderino pranešimo apie sprendimą taikyti nuolaidų ribojimus tekstą ir apie tai informavo kelionių agentūras. Pažymėjo, kad UAB „Eturas“ nėra ūkio subjektų asociacija, kurios sprendimai galėtų būti laikomi ir narių sprendimais. Tarybos teigimu, internetu parduodamos organizuotos kelionės negali būti atskirtos nuo organizuotų kelionių, parduodamų biuruose, mano, jog pareiškėjo taikomos nuolaidos taip pat turi būti vertinamos tiek taikomos internetinėje prekyboje, tiek prekiaujant biure.

61. Teigia, kad yra ne Konkurencijos įstatymo pažeidėja, o dėl dominuojančio kelionių organizatoriaus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nukentėjęs ūkio subjektas, kuriam yra padaryta žala, primetant nesąžiningas prekybos sąlygas. Taryba neištyrė kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ vaidmens, nenagrinėjo sąsajų tarp UAB „Eturas“ akcininko ir kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ darbuotojų, UAB „Tez Tour“ – UAB „Eturas“ – kelionių agentūrų ryšio. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju Taryba turėjo nustatyti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimą, t. y. piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. UAB „Eturas“ yra agentavimo santykiais susijęs su kelionių organizatoriumi UAB „Tez Tour“, todėl nuolaidų ribojimų pareiškėjui ir kitoms kelionių agentūroms yra nesąžiningų pardavimo sąlygų primetimas. Taryba neįrodė bendrovės dalyvavimo suderintuose veiksmuose su kitomis kelionių agentūromis, todėl negalėjo konstatuoti esant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Be to, nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo ir kitų kelionių agentūrų bei UAB „Eturas“ veiksmai tariamai turėjo poveikį prekybai tarp ES valstybių narių. Remdamasi Statistikos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, mano, kad Lietuvos Respublikoje veikiančios kelionių agentūros negali daryti poveikio prekybai ES. Negali būti poveikio prekybai tarp ES valstybių narių, turint mažareikšmius atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo rodiklius ir suprantant, kad Vakarų Europoje yra milijoniniai turistų srautai. Lietuvos mažareikšmiškumas taip pat yra akivaizdus, lyginant poilsinių kelionių turistų skaičius ES valstybėse narėse. Atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba už tariamą dalyvavimą suderintuose veiksmuose nubaudė 30 kelionių agentūrų. Lietuvos Respublikoje 2011 m. veiklą vykdė 330 kelionių agentūrų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad tariami suderinti veiksmai apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjas ir kitos kelionių agentūros bei UAB „Eturas“ savo veiksmais negalėjo daryti poveikio prekybai ES, kadangi šių kelionių agentūrų vaidmuo nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas, ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies.

62. Taryba Nutarime neteisingai apskaičiavo baudą, nes 202 500 Lt dydžio baudą apskaičiavo ne nuo su pažeidimu susijusių pajamų (kaip kad daugeliui kitų kelionių agentūrų), o nuo bendrųjų pajamų. Mano, kad taryba baudą privalėjo skaičiuoti tik nuo tarpininkavimo pajamų iš kelionių organizatorių kelionių pardavimo. Pareiškėjo tarpininkavimo pajamos yra komisiniai, kuriuos gauna iš kelionių organizatorių už perparduotas keliones. Kitos pajamos gaunamos ne tarpininkaujant, o pačiam pareiškėjui parduodant vienetines turizmo paslaugas pagal konkrečius klientų užsakymus. Taryba galėjo skirti baudą, neviršijančią apytiksliai 6 000 Lt, net jei būtų pripažinta, kad Taryba teisingai apskaičiavo 20 proc. už pavojingumą, 7 mėnesius kaip pažeidimo trukmę (50 046 × 20 proc. × 7 /12 × 1 = 5 838,7). Pareiškėjas pateikė duomenis apie pajamas pagal atsakovo nurodytą formą – lentelę, kurioje buvo atskirtos dviejų rūšių pajamos: tarpininkavimo pajamos (komisas) ir pajamos, nesusijusios su tarpininkavimu. Buhalteriškai pajamos skirstomos į tokias pačias grupes, todėl buvo visiškai neaišku, kad šias grupes dar reikia smulkiai detalizuoti, Taryba nenurodė, kad šias dvi grupes reikia pateikti kažkokiu pjūviu. Tik gavusi Nutarimą suprato, kad Tarybai pateikė netikslius duomenis apie pajamas. Mano, kad atsakovas, gavęs duomenis iš pareiškėjo apie pajamas, nustatęs, kad pareiškėjas netiksliai suprato paklausimą ir pateikė nepakankamai detalizuotą pajamų išskaidymą, privalėjo pareiškėjo paprašyti, kad duomenys būtų patikslinti. Taryba, remdamasi gero administravimo principu, privalėjo pateikti tokią užklausą dėl pajamų, kurios būtų naudojamos baudos bazei skaičiuoti, kad nekiltų abejonių dėl pateikiamos informacijos pobūdžio ir detalumo.

63. Nepagrįstai bauda buvo skaičiuojama už 7 mėnesius, kadangi Tarybai nepavyko surinkti įrodymų apie 7 mėnesius tariamai vykusį pažeidimą. 2009 m. gruodžio mėnesį UAB „Eturas“ rezervacijų sistemoje įvedė papildomų nuolaidų langelius (lojalumo nuolaidas, agentūrų nuolaidas ir pan.), todėl pažeidimo pabaiga turėtų būti laikoma 2009 m. gruodžio mėnuo. Mano, kad Taryba privalėjo pasitelkti informacinių technologijų ekspertus, kurie nustatytų, kada buvo pakeisti techniniai ribojimai E-TURAS sistemoje.

64. Nurodo, kad net jei ir būtų pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymą, maksimali bauda turėtų būti 834,1 Lt (50 046 Lt (su tariamu pažeidimu susijusios pajamos) × 10 proc. (procentas už pažeidimo pavojingumą, įvertinus, kad SESV 101 straipsnio pažeidimas nenustatytas) × 4 / 12 × 1 / 2).

65. Atsakovas Taryba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (44 t., b. l. 161–181) paaiškino, kad pats pareiškėjas savo atsakyme Tarybai nurodė, kad pagrindiniais konkurentais ir rinkos lyderiais laiko UAB „Baltic Clipper“, UAB „Vestekspress“ ir UAB „AAA Wrislit“. Nutarime nėra teigiama, kad UAB „Eturas“ yra laikomas kelionių agentūrų konkurentu, tačiau, nors UAB „Eturas“ nevykdo kelionių pardavimo veiklos ir nėra kelionių agentūrų konkurentas, tai nepaneigia Tarybos padarytų išvadų, kad tarp kelionių agentūrų buvo derinami veiksmai, pasinaudojant būtent UAB „Eturas“ administruojama sistema.

66. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad UAB „Eturas“ ir UAB „Tez Tour“ yra susijusios agentavimo santykiais, todėl nuolaidų ribojimas yra nesąžiningų pardavimo sąlygų primetimas, nenurodo argumentų ir savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, kokie konkretūs UAB „Tez Tour“ veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nenurodo, kokius būtent ir kaip pasireiškusius UAB „Tez Tour“ veiksmus, susijusius su nuolaidų taikymu ar E-TURAS sistema, pareiškėjas laiko piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad kelionės organizatorius UAB „Tez Tour“ būtų inicijavęs, dalyvavęs ar kitaip prisidėjęs prie konkrečios nuolaidos, kuris buvo nagrinėjamas Konkurencijos tarybos Nutarime, dydžio ribų nustatymo. Be to, tyrime buvo analizuojami kelionių agentūrų suderinti veiksmai ribojant per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikomos nuolaidos dydį iki 3 procentų, o aplinkybė, kokių kelionės organizatorių kelionės parduodamos per sistemą, nebuvo tyrimo objektas ir bet kuriuo atveju neturėtų įtakos bei nekeistų tyrimo išvadų.

67. Pažymėjo, kad nevertino E-TURAS sistemos kaip asociacijos ar kito ūkio subjektų junginio. Nutarimo 2.1 dalyje pateikdama E-TURAS sistemos analizę, Taryba neginčijo, kad kiekvienas ūkio subjektas prie sistemos jungiasi savarankiškai, turi individualią aplinką ir prisijungia prie sistemos su tik jam paskirtais slaptažodžiais. Nagrinėjamu atveju naudojimasis E-TURAS sistema nebuvo prilygintas narystei asociacijoje, tačiau ūkio subjektų veiksmai buvo vertinami kaip bet kurio atsakingo ir apdairaus verslininko veiksmai, vykdant įprastinę veiklą.

68. Tam, jog būtų poveikis prekybai „tarp valstybių narių“, turi būti poveikis prekybai bent tarp dviejų valstybių narių, tačiau nereikalaujama, kad toks poveikis apimtų visą vienos valstybės narės teritoriją ir visą kitos valstybės narės teritoriją. Todėl nebūtina įrodinėti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka, kad yra tokio poveikio galimybė. Be to, kelionių agentūros paaiškinimuose pačios nurodė, kad vykdo savo veiklą Lietuvos Respublikoje (kelionių agentūrų biurai išsidėstę plačiai visoje Lietuvos teritorijoje).

69. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Eturas“ nepaneigė Tarybos išvados dėl pažeidimo trukmės, nors kaip sistemos administratorius turėjo galimybę pateikti įrodymus, kada nuolaidos apribojimas buvo panaikintas (sistemos išrašus, programinius kodus ar panašius galimus įrodymus).

70. Pažymėjo, kad kreipėsi į pareiškėją 4 kartus: 2010-12-23 raštu, 2011-08-19, 2011-11-02 bei siųsdama 2012-02-13 pranešimą apie atliktą tyrimą Nr. 5S-3, nurodė teisę pateikti nuomonę dėl tyrimo išvadų bei pakartotinai prašė pateikti duomenis apie bendrovės pajamų struktūrą 2010 m. Pareiškėjas, pateikdama nuomonę dėl tyrimo išvadų, patikslinto pajamų išskaidymo nepateikė, todėl, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktus duomenis, baudą apskaičiavo nuo 2 024 877 Lt, t. y. iš pajamų, gautų iš kelionių organizavimo (1 961 432 Lt) ir tarpininkavimo (63 445 Lt). Nurodo, jog kitokių duomenų dėl pajamų struktūros pateikimas po Nutarimo priėmimo nepaneigia to, kad Taryba pagrįstai skaičiavo baudą pagal jos pačios tyrimo metu pateiktą pajamų išskaidymą.

71. Pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Nutarimo dalį, kuria pripažinta, kad UAB „Kelionių akademija“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigota nutraukti pažeidimą bei paskirta 389 900 Lt bauda (32 t., b. l. 1–18, 92–111).

72. Paaiškino, kad pareiškėjas nebuvo išreiškusi valios derinti savo veiksmus su kitais rinkos dalyviais, kadangi nesitarė dėl maksimalios nuolaidos internetu parduodamoms kelionėms nustatymo nei su konkurentais, nei su UAB „Eturas“, o ši nuolaida buvo apribota vienašališkais UAB „Eturas“ veiksmais. Bendrovė „Eturas“ niekada nebuvo pareiškėjo konkurentė, jas sieja vertikalaus pobūdžio santykiai. Kadangi bendrovės „Eturas“ sistema yra jos nuosavybė, todėl sprendimus dėl šios sistemos techninių pakeitimų galėjo daryti ir darė išimtinai pati bendrovė. Ji vienašališkai apribojo agentūrų galimybę taikyti didesnę nei 3 proc. nuolaidą kelionėms, ir nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu darė įtaką šiam sprendimui. Pareiškėjas nežinojo, kad bendrovė „Eturas“ derina savo veiksmus su pareiškėjo konkurentais. Jos manymu, „Eturas“ vykdytos apklausos rezultatai buvo įvykdytų techninių pakeitimų priežastis. Pareiškėjas negavo „Eturas“ pranešimo apie dalyvavimą apklausoje ir apklausoje nedalyvavo ir apie ją net nežinojo. Todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už „Eturas“ ir kitų kelionių agentūrų susirašinėjimą ar veiksmų derinimą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas privalėjo susipažinti su „Informaciniuose pranešimuose“ skelbiamų žinučių turiniu. Kiekvienas sistemos naudotojas prie sistemos jungiasi savarankiškai su savo slaptažodžiais, be to, turi sukurtą individualią aplinką, todėl negali žinoti apie kitų agentūrų taikomas kainas ir nuolaidas ir neprivalo šios informacijos ieškoti jų interneto puslapiuose. Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės atsiriboti nuo veiksmų, kuriuos Taryba įvardija kaip draudžiamą susitarimą, kadangi apie jokį susitarimą nežinojo. Be to, kadangi „Eturas“ vienašališkai atlikti sistemos pakeitimai neužkirto kelio pareiškėjui taikyti didesnes nei 3 proc. nuolaidas, jis neturėjo pagrindo įtarti, kad vienašališki veiksmai gali daryti kokią nors įtaką agentūrų galimybėms konkuruoti.

73. Nutarimas neatitinka ES valstybių narių teismų praktikos ir ES institucijų praktikos. Paaiškina, kad Taryba nenurodė jokios bylos, kurioje ūkio subjektai būtų pripažinti sudarę draudžiamą susitarimą ne tiesiogiai derindami savo veiksmus, bet derindami juos per asmenį, su kuriuo jie susiję vertikaliais santykiais. Nutarime cituojamose bylose faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos situacijos. Atsakovas pareiškėjo atžvilgiu neįrodė nė vieno Didžiosios Britanijos apeliacinio teismo išaiškinimuose pateiktos kelionių agentūrų veiksmų derinimo schemos elemento: kažkuri iš kelionių agentūrų atskleidė UAB „Eturas“ informaciją apie ketinimus netaikyti didesnės kaip 3 proc. nuolaidos parduodant keliones internetu; atskleisdama šią informaciją ji siekė, kad UAB „Eturas“ ją atskleistų konkurentams; UAB „Eturas“ šią informaciją atskleidė; kitos kelionių agentūros suprato ir žinojo, kad ši informacija buvo gauta iš konkurento ir ja pasinaudojo, kad nustatytų nuolaidas. Taryba nepagrįstai sprendė, kad susitarimas gali paveikti prekybą tarp šalių narių, kadangi ji neatliko jokios Europos Komisijos gairėse „Dėl poveikio prekybai sampratos“ (toliau – Gairės) nurodytos analizės dėl susitarimo poveikio, o savo išvadas grindė išimtinai abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio samprotavimais. Kadangi Gairės nenustato jokios prezumpcijos dėl poveikio prekybai, Taryba privalėjo nustatyti ir įrodyti, kad susitarimas galėjo paveikti prekybą tarp valstybių narių, o toks poveikis buvo reikšmingas.

74. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė, nepakeliama pareiškėjui. Įvykdžius Nutarimą konkurencija kelionių pardavimo rinkoje reikšmingai sumažės, nes didelė dalis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių paprasčiausiai bankrutuos. Sumokėjęs baudą pareiškėjas taptų nemokus. Nebuvo nustatyta sąlygų, kurioms esant Taryba gali skirti maksimalią baudą, kadangi tokią baudą gali skirti tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjas buvo tik pasyvus sistemos naudotojas, neinicijavo susitarimo, gavo iš šios veiklos nereikšmingas pajamas, nebuvo nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių, todėl pareiškėjui negalėjo būti skiriama maksimali bauda. Taryba netinkamai įvertino jos pajamas, todėl paskyrė nepagrįstai didelę baudą. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo susijusiomis pajamomis laikyti pajamas, gautas iš kelionių pardavimo per kelionių agentūras, kadangi agentūros šioje srityje konkuravo ir taikė didesnes nei 3 proc. nuolaidas. Pareiškėjo manymu, Taryba baudą jam turėjo apskaičiuoti tik nuo pajamų, kurias jis gavo per 2010 m. iš kelionių pardavimo internetu (t. y. 24 000 Lt), taigi taip apskaičiuota bauda negalėjo viršyti 2 800 Lt. Net ir tuo atveju, jei bauda būtų skaičiuojama nuo kelionių pardavimo internetu ir kitomis priemonėmis sumos, ji neturėtų būti didesnė nei 42 583,30 Lt. O pareiškėjui buvo paskirta 389 900 Lt bauda. Turizmo įstatymas aiškiai atriboja kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų veiklas kaip atskiras. Tai patvirtina ir Europos Komisijos bylų praktika. Pareiškėjas, veikdamas kaip tarpininkas, vykdė kelionių organizatorių (UAB „Novaturas“, UAB „Tez Tour“ ir kt.) kelionių pardavimą per E-TURAS sistemą. Pareiškėjas ir pats vykdė kelionių organizavimo ir kelionių pardavimo veiklą, tačiau jo organizuotos kelionės nebuvo parduodamos internetu. Tarybos nustatytas pažeidimas yra susijęs su pareiškėjo, kaip tarpininko, veikla, todėl pajamos, gautos iš jos paties organizuotų kelionių pardavimo, niekaip nėra susijusios su pažeidimu, be to, dalis šių pajamų už lėktuvo bilietus, pervežimo paslaugas, viešbučius, užsienio partnerių turus) yra mokama verslo partneriams. Nors Taryba pati pripažino, kad šios pajamos nesusijusios su pažeidimu, tačiau, skaičiuodama pareiškėjui skirtiną baudą, šias pajamas įtraukė. Taryba neįvertino kiekvieno ūkio subjekto įtakos pažeidimo padarymui, nors turėjo atsižvelgti į kiekvieno iš jų indėlį (32 t., b. l. 92–111).

75. Atsakovas Taryba su UAB „Kelionių akademija“ skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (33 t., b. l. 31–57) paaiškino, kad pareiškėjo dalyvavimas suderintuose veiksmuose nebuvo grindžiamas vien tik apklausos faktu ir sisteminio pranešimo gavimu. Sisteminis pranešimas buvo pateiktas visoms kelionių agentūroms per E-TURAS sistemą. Naudojimasis E-TURAS sistema ir galimybė prisijungus prie jos matyti joje pateiktus sisteminius pranešimus sudarė objektyvią galimybę susipažinti su sisteminiu pranešimu. Taigi ūkio subjektų veiksmai, tokie kaip nesidomėjimas perkamos paslaugos sąlygomis, nežinojimas apie jo veikloje naudojamą produktą, negali būti laikomi logišku apdairaus ir atsakingo ūkio subjekto elgesiu. Kiekviena kelionių agentūra turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie nuolaidos apribojimą tiek perskaičiusi sisteminį pranešimą, tiek pagal techninius sistemos pakeitimus. Pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad žinojo apie nuolaidos apribojimą sistemoje. Be to, nebūtina, kad ūkio subjektas sąmoningai suprastų, kad pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 str., SESV 101 str. Kelionių agentūros, parduodamos keliones internetu, galėjo pritaikyti ar pritaikydavo ir papildomas nuolaidas, kurios galėjo padidinti bendrą pritaikytos kelionei nuolaidos dydį. Susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas ar kitas pirkimo sąlygas visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją, jų neigiamas poveikis konkurencijai preziumuojamas. Susitarimo tikslas vertinamas ne pagal subjektyvius šalių ketinimus, bet pagal objektyvų susitarimo tikslą. Kelionių agentūros nepaprieštaravo E-TURAS sistemos pakeitimams ir toliau ja naudojosi, taigi tokiu elgesiu pritarė per E-TURAS sistemą inicijuotam bendram veiksmų planui. Nepaisant to, kad UAB „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, jie nėra laikytini vienašaliais, kurie pašalintų kelionių agentūrų atsakomybę.

76. Pareiškėjas vis tiek naudojosi šia sistema, nenutraukė ar net neišreiškė ketinimo nutraukti sutartį su UAB „Eturas“, mokėjo sistemos administratoriui mokestį, taigi E-TURAS sistema jai buvo patogi ir priimtina. Be to, apribota nuolaida galėjo tapti orientyru kelionių agentūroms sprendžiant dėl nuolaidų dydžio taikymo keliones parduodant kitais būdais. Taryba vertino ūkio subjektų veiksmų atitiktį įstatymų reikalavimams, o ne suformuotai praktikai. Vien tai, kad institucijų praktikoje nėra pasitaikę analogiškų atvejų, nepaneigia Tarybos atlikto ūkio subjektų veiksmų vertinimo ir išvadų. Nors bendrovė „Eturas“ nevykdo kelionių pardavimo veiklos, tačiau jos vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su kelionių agentūrų, parduodančių keliones internetu, veikla. Bendrovė „Eturas“ aktyviai ir tiesiogiai prisidėjo prie kelionių agentūrų veiksmų derinimo. Analogiško atvejo, kai ūkio subjektai susitarimą sudaro per trečiąjį asmenį, nebuvimas kitų institucijų ar teismų praktikoje nepaneigia veiksmų derinimo fakto. Tam, kad būtų nustatytas poveikis prekybai tarp valstybių narių, nereikalaujama, kad toks poveikis apimtų visą vienos valstybės narės teritoriją ir visą kitos valstybės narės teritoriją, ir užtenka, kad būtų tokio poveikio galimybė. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad geografinė rinka yra Lietuvos Respublikos teritorija, o ūkio subjektų veiksmai įvardyti kaip apimantys visą Lietuvos teritoriją. Susitarimai, apimantys visą valstybės teritoriją, savo prigimtimi turi poveikį prekybai tarp valstybių narių. Be to, Taryba atsižvelgė ir į prekės pobūdį – kelionė yra susijusi su asmenų kelionėmis kertant valstybių narių sienas.

77. Pagal teisinį reglamentavimą kelionės organizatorius turi teisę užsiimti ne tik kelionių organizavimu, bet ir jų pardavimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nagrinėjama ūkio subjekto veikla, susijusi būtent su kelionės pardavimu vartotojams, Taryba pagrįstai neatribojo kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų, nes visi jie turėjo teisę pardavinėti keliones vartotojams. Kadangi vartotojai, įsigydami kelionę, dažnai naudojasi keliais kelionių pardavimo būdais, todėl Taryba, nustatydama pardavimų vertę, skaičiavo visas su kelionių pardavimu susijusias pajamas. Dėl su pažeidimu susijusių pajamų skaičiavimo paaiškina, kad pareiškėjas pats pasirinko tokį buhalterinės apskaitos tvarkymo modelį, pagal kurį jam, kaip tarpininkui, sumokėtos įplaukos atvaizduojamos pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Pardavimo pajamos“. Tarybos funkcija skirti sankcijas už įstatymo pažeidimus negali būti plečiama iki įmonės buhalterinės apskaitos duomenų tikrinimo. Skiriant baudą su bendrosiomis metinėmis pajamomis sietina tik maksimali galima baudos riba, o baudai apskaičiuoti imamos pardavimų pajamos, gautos iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Pareiškėjas veikia ir kaip kelionių agentūra, ir kaip kelionių organizatorius, todėl kelionių pardavimas yra pagrindinė įmonės veikla, generuojanti visas jos pajamas. Bauda pareiškėjui buvo apskaičiuota nuo 3 549 536 Lt bendrųjų pardavimo pajamų, atėmus pajamas, gautas iš vaikų stovyklų, iš vizų ir draudimo polisų, kitas pajamas, finansinės ir investicinės veiklos pajamas. Įvertinus pareiškėjo įtaką pažeidimo padarymui, baudos dydis nebuvo nei mažinamas, nei didinamas. Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pasyvumu, nustatyta nebuvo. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį buvo paskirtas mažiausias galimas baudos dydis (20 proc.). Dėl baudos pagrįstumo ir proporcingumo paaiškina, kad Taryba, nustatydama pareiškėjui skirtinos baudos dydį, tai darė pagrįstai ir motyvuotai bei išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi ir įvertinusi visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Šiuo atveju buvo padarytas sunkus konkurencijos teisės normų pažeidimas. Pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su jo sunkia finansine padėtimi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Tarybos skirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ar kad Taryba suklydo priimdama tokį sprendimą (33 t., b. l. 31–57).

78. Pareiškėjas UAB „Kelionių gurmanai“ skunduose (48 t., b. l. 1–7, 58–63) prašė: 1) panaikinti Nutarimo dalį, kuria UAB „Kelionių gurmanai“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) jeigu būtų nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė konkurencijos teisės reikalavimus, paskirtą 14 400 Lt dydžio baudą sumažinti iki baudos dydžio, skaičiuojamo nuo 1 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 ūkiniais metais; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

79. Paaiškino, kad neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreiškęs savo valią riboti konkurenciją: nebendravo su nuolaidos ribojimo iniciatoriumi UAB „Eturas“, nekontaktavo su kitomis kelionių agentūromis ir kelionių organizatoriais, nesidalijo nuomonėmis apie turizmo rinkos dalyvių veiklą, neorganizavo rinkos dalyvių susitikimų, kurių metu būtų siekiama suderinti savo veiksmus su kitais rinkos dalyviais. Pareiškėjo galimybės pritaikyti didesnę nei 3 proc. nuolaidą buvo apribotos techninėmis priemonėmis pačioje E-TURAS sistemoje, todėl nepriklausė nuo jos valios. Pažymėjo, kad naudodamasi elektroniniu kelionių pardavimo įrankiu parduodamas operatoriaus UAB „Tez Tour“ keliones dar iki Konkurencijos tarybos konstatuoto susitarimo sudarymo teikė ne didesnes kaip 3 proc. nuolaidas. Taryba nenustatė pareiškėjo objektyvių ketinimų, t. y. kokio ekonominio rezultato pareiškėjas siekė. Kadangi pareiškėjas yra labai smulki turizmo rinkos dalyvė, maksimalios nuolaidos ribojimas nedarė įtakos jos galimybei konkuruoti rinkoje, nes jos teisė suteikti nuolaidą jau buvo ribojama jos komisinio atlygio dydžio, kuris šiuo atveju buvo 10 proc. Taryba netyrė svarbios aplinkybės, kaip maksimalios nuolaidos ribojimas turėjo įtakos rinkos dalyvių konkurencinėms galimybėms.

80. Taryba Nutarime nepagrįstai laikė nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas taikytinos nuolaidos pasirinkimo automatinį apribojimą turėjo akivaizdžiai pastebėti bei suprasti jo reikšmę veiklai parduodant keliones internetu. Mano, kad tai yra tik atsakovo prielaida, kurią paneigia pareiškėjo vieta turizmo rinkoje (smulkus rinkos dalyvis) ir informacijos prieinamumas apie kitų rinkos dalyvių kainodarą (komercinė paslaptis). Maksimalios kainos automatinis fiksavimas E-TURAS sistemoje nesudarė pareiškėjui pagrindo pagrįstai manyti, kad ši maksimali nuolaida yra nustatyta absoliučiai visiems rinkos dalyviams, kurie naudojasi šia internetinės prekybos sistema, nes tokia informacija pareiškėjui nebuvo prieinama, o E-TURAS sistema tokios informacijos neteikė. Pareiškėjo pasyvus elgesys neįrodo, kad neva suderintų veiksmų tikslas (objektas) buvo turizmo paslaugų kainų nustatymas.

81. Taryba visiškai netyrė aplinkybių, kas nustatė E-TURAS sistemos turinį ir / ar jos funkcijas ir kas ją realiai valdė. Nutarime išimtinai išnagrinėtos tik UAB „Eturas“ įdiegtos sistemos kontrolės ir priežiūros funkcijos. Mano, kad sistemos turinį ir jos funkcijas lėmė ne UAB „Eturas“ ir ne smulkiosios kelionių agentūros, o būtent stambieji kelionių organizatoriai. Kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ kelionės didžiąja dalimi tiriamuoju laikotarpiu buvo parduodamos per E-TURO sistemą ir būtent iš jo UAB „Eturas“ tiriamuoju laikotarpiu turėjo didžiausios ekonominės naudos. Stambieji kelionių organizatoriai, pvz., UAB „Vestekspress“, UAB „Delta“ turo centras, UAB „Baltic Clipper“ ir partneriai, UAB „Baltic travell service“, UAB „Kauno grūda“, UAB „Krantas Travel“, UAB „Tez Tour“, labiausiai buvo suinteresuoti nuolaidos ribojimu ir rinkos monopolizavimu.

82. Taryba netinkamai nustatė baudos dydį – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, kurio nediferencijavo pagal pareiškėjo vaidmenį susitarime, jos įtaką pažeidimo padarymui, neatsižvelgė į pareiškėjo užimamą rinkos dalį, pažeidimo pavojingumą ir trukmę, netyrė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neatsižvelgė į jos finansinę padėtį, kuri šiuo metu yra itin sunki, ir baudos sumokėjimo galimybes. Nurodo, kad pažeidimas padarytas lokalioje rinkoje (Lietuvos turizmo paslaugų rinka). Mano, kad pagal pažeidimo pavojingumą baudos dydis turėtų neviršyti vidurkio, o individualizuojant baudą turi būti atsižvelgta į pareiškėjo vaidmenį pažeidime, t. y. ar ji buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjo užimama rinkos dalis iš viso nebuvo tiriama ir nustatyta.

83. Atsakovas Taryba prašė skundą atmesti, atsiliepime (t. 48, b. l. 148–164) dėl dalyvavimo apklausoje ar jos gavimo pažymėjo, kad vien apklausos dėl taikytinos nuolaidos gavimas ar dalyvavimas joje nagrinėjamu atveju nebuvo vertinamas kaip konkurencijos teisės pažeidimas – pareiškėjo dalyvavimas ar nedalyvavimas apklausoje neturėjo lemiamos reikšmės veiksmų derinime. Pareiškėjo argumentai, kad jis nedalyvavo korespondencijoje su UAB „Eturas“ ar kitomis agentūromis, nepaneigia jo dalyvavimo suderintuose veiksmuose dėl maksimalios taikytinos nuolaidos kelionėms internetu. Nors būtent UAB „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, nuolaidos apribojimas iki 3 procentų nėra laikytinas vienašaliu UAB „Eturas“ veiksmu, kuris pašalintų sistema besinaudojusių kelionių agentūrų atsakomybę už veiksmų derinimą taikant ne didesnę kaip 3 procentų nuolaidą. Akcentavo, kad sistema besinaudojusios kelionių agentūros nepaprieštaravo tokiam apribojimui. Nagrinėjamu atveju buvo analizuojami kelionių agentūrų suderinti veiksmai ribojant per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikomos nuolaidos dydį iki 3 procentų. Aplinkybė, kokių kelionės organizatorių kelionės parduodamos per sistemą, nebuvo tyrimo objektas ir neturėtų įtakos bei nekeistų tyrimo išvadų. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad kelionės organizatorius UAB „Tez Tour“ būtų inicijavęs, dalyvavęs ar kitaip prisidėjęs prie konkrečios nuolaidos dydžio ribų nustatymo. Pažymėjo, kad savo abstrakčių teiginių pareiškėjas nepatvirtino ir jokiais įrodymais.

84. Į pareiškėjo argumentą, kad maksimalios nuolaidos automatinis fiksavimas E-TURAS sistemoje nesudarė jai pagrindo manyti, kad ši maksimali nuolaida nustatyta absoliučiai visiems sistemos naudotojams, nurodė, kad apie nuolaidos apribojimą kelionių agentūros buvo tiek informuotos raštu (sisteminiu pranešimu), tiek galėjo matyti nuolaidos apribojimus pagal pačios E-TURAS sistemos techninių nustatymų pakeitimus ar kelionių agentūrų interneto svetainėse skelbiamą informaciją. Pažymėjo, kad kelionių agentūros derino veiksmus, nesant tiesioginio jų kontakto, o pasinaudojant E-TURAS sistema, ir nors pati E-TURAS sistema kelionių agentūroms nesuteikė informacijos, kokios kitos konkrečios kelionių agentūros ja taip pat naudojosi, dėdamos protingas pastangas, net be tiesioginio bendravimo galėjo nustatyti, kokios kitos kelionių agentūros naudojosi E-TURAS sistema, t. y. pagal vieną iš E-TURAS sistemos savybių – integruojamą vienodą paieškos formą, aplankiusios kitų agentūrų interneto svetaines.

85. Dėl baudos skaičiavimo paaiškino, kad pareiškėjui bauda apskaičiuota pagal jos pateiktus duomenis, t. y. pajamų, gautų iš kelionių pardavimo 2010 m. (nuo 138 137 Lt). Skiriant baudą buvo išsamiai įvertintos visos Konkurencijos įstatymo 37 straipsnyje nurodytos aplinkybės: pažeidimo pavojingumas, trukmė, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jos įtaka pažeidimo padarymui, atsižvelgta į prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, vertę. Baudų mažinimas dėl tokių išskirtinių atvejų kaip sunki ūkio subjekto finansinė padėtis turi būti griežtai taikoma išimtis, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo finansinė padėtis yra tokia išskirtinai ir neįprastai sunki, kad jam turėtų būti taikoma išimtis ir skirta bauda turėtų būti mažinama.

86. Pareiškėjas UAB „Kelionių laikas“ skunde (27 t., b. l. 1–29) prašė: 1) panaikinti Nutarimą tiek, kiek jis yra taikomas pareiškėjui UAB „Kelionių laikas“; 2) nustačius, kad pareiškėjas UAB „Kelionių laikas“ vis dėlto pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir nepanaikinus Konkurencijos tarybos 2012-06-07 nutarimo Nr. 2S-9 tiek, kiek jis yra taikomas pareiškėjui, sumažinti UAB „Kelionių laikas“ paskirtą 107 500 Lt dydžio baudą.

87. Paaiškino, kad Taryba atliko procedūrinio pobūdžio pažeidimus, kadangi, 2012-05-10 vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu nutarusi sprendimo priėmimą atidėti 2012-06-05 posėdžiui, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų ir taip pažeidė Konkurencijos tarybos darbo reglamento 68 punktą. Be to, nutarimas buvo priimtas ir paskelbtas pavėluotai, t. y. 2012-06-07, pareiškėjo neinformavus apie jokį papildomą motyvuotą Konkurencijos tarybos sprendimą dar kartą atidėti sprendimo priėmimą. Taip pat Konkurencijos taryba atliko ir kitus procedūrinio pobūdžio pažeidimus, t. y.Konkurencijos taryboje 2012-05-10 vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu nebuvo individualiai ir tinkamai įvertintas pareiškėjo atsakomybės klausimas ir buvo iš esmės paneigta teisė į gynybą ir replikos teisės, tai įrodo posėdžio protokolo įrašas: „<...> nepasisakydama konkrečiai dėl kiekvieno ūkio subjekto pasisakymų, dar kartą norėčiau akcentuoti dėl tyrimo išvadų“. Be to, nutarime daromos apibendrintos išvados ir nėra nagrinėjami pareiškėjo pateikti paaiškinimai, nėra pateikiamas joks bent kiek išsamesnis jų vertinimas.

88. Pareiškėjas platindamas kitų organizatorių keliones (šiuo konkrečiu atveju UAB „Tez Tour“ keliones) veikia kaip agentas. Pareiškėjas būdamas kelionių agentūra veikia būtent kelionių organizatoriaus vardu ir tik suteikia informaciją apie organizatoriaus nustatytas kainas, o konkrečios sutarties šalys yra būtent kelionių organizatorius ir kelionę įsigijęs asmuo. Todėl jeigu ir vyko kokie nors su nuolaidų dydžio nustatymu susiję veiksmai, jie negali būti priskirti tik kelionių agentūroms, nes pastarosios tarpininkauja ir nėra sutarties šalys, prisiimančios esminius įsipareigojimus vartotojui. E-TURAS sistemos funkcionavimas yra nepakankamai tiksliai apibūdinamas ir dėl to daromos netikslios išvados dėl pareiškėjo žinojimo apie 2009 m. rugpjūčio mėnesį vykdytą tariamą balsavimą ir jo rezultatų apibendrinimą. Atkreipė dėmesį, kad naudotojas nežino, kokie kiti subjektai yra prisijungę prie sistemos ir kada jie yra prisijungę, jis taip pat nežino apie kitų kelionių agentūrų kainas ir nuolaidas – tai galima sužinoti ne E-TURAS sistemoje, bet kitų agentūrų interneto svetainėse, t. y. už E-TURAS sistemos ribų. Pabrėžė, kad Konkurencijos taryba nesurinko jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas iš tiesų matė sisteminius pranešimus ir juos skaitė. Kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų bendras įvardijimas kelionių agentūromis lėmė klaidingas išvadas tiek dėl tyrimo metu nagrinėto ūkio sektoriaus veiklos ypatumų, tiek dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo.

89. Konkurencijos taryba jokių reikšmingų įrodymų dėl pareiškėjo valios derinimo ir sutapimo nesurinko, Nutarimą grindžia vien tik hipotetinėmis prielaidomis. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas žinojo apie 2009-08-25, 2009-08-27 vykdytą apklausą ar (net taikant aukštesnį rūpestingumo standartą) privalėjo žinoti apie šią apklausą, be to, Konkurencijos taryba nesurinko jokių įrodymų, kad pareiškėjas perskaitė minėtus el. laiškus, siuntė atsakymus siuntėjui ar aktyvavo (atidarė) laiškuose pateiktas internetines nuorodas. Atkreipė dėmesį, kad siųstų el. laiškų pavadinimai buvo bendro pobūdžio ir juose nebuvo konkrečiai nurodyta, į kokio pobūdžio klausimus siūloma atsakyti, be to, el. laiškuose pateiktose nuorodose nebuvo jokių su nuolaidomis susijusių žodžių. Pažymi, kad apie apklausą ir balsavimo pobūdį buvo galima sužinoti tik atidarius (aktyvavus) el. laiške esančią nuorodą. Atsakovo išvada dėl tariamos pareiškėjo pareigos tikrinti visus E-TURAS sistemoje skelbiamus sisteminius pranešimus ir tokio pobūdžio pareigos įtvirtinimas Konkurencijos tarybos praktikoje neatitiktų (mažiausiai) proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų.

90. Pareiškėjas 3 proc. nuolaidą, kaip bazinę nuolaidą per E-TURAS parduodamoms kelionėms, taikė ir iki 2009 m. rugpjūčio 25–27 d., ir po šios datos, todėl sistemoje pasikeitus nuolaidos dydžiui pareiškėjo atžvilgiu sistemoje niekas nepakito, t. y. neegzistavo priežastinis ryšys tarp pareiškėjo taikytų nuolaidų ir kitų ūkio subjektų galimo veiksmų derinimo, kadangi jos kainų politikos nelėmė bendradarbiavimas su konkurentais.

91. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių savo išvadas dėl galimos įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, bei nėra jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų (išskyrus hipotetinio pobūdžio spėjimus ir vertinimus), kad tiriamas susitarimas galėjo turėti rinką uždarantį poveikį. Atsakovas baudą apskaičiavo 10 proc. nuo visų pareiškėjo 2010 m. gautų bendrųjų pajamų, nors bauda galėjo būti skaičiuota ne nuo visų pajamų, bet (plačiausia prasme) tik nuo pajamų, gautų parduodant keliones veikiant agentavimo pagrindais. Paskirta bauda yra neproporcinga ir neatitinka pamatinių administracinės atsakomybės principų.

92. Atsakovas Taryba su pareiškėjo „Kelionių laikas“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (27 t., b. l. 138–161) paaiškino, kad reikia vertinti sistemiškai visus 2012-06-07 nutarime nurodytus esminius pažeidimo elementus: 1) 2009 m. rugpjūčio 27 d. sisteminiu pranešimu visos tuo metu E-TURAS sistema besinaudojusios agentūros buvo informuotos apie nuolaidos, taikomos internetu parduodamoms kelionėms, apribojimą iki 3 proc.; 2) 2009 m. rugpjūčio 27 d. E-TURAS sistemoje techninėmis priemonėmis tokia nuolaida buvo apribota iki maksimalaus 3 proc. dydžio; 3) kelionių agentūros nesudėtingai, dėdamos protingas pastangas, pagal vizualiai vienodas E-TURAS sistemos paieškos formas interneto tinklalapiuose galėjo nustatyti, ar kitos konkrečios kelionių agentūros taip pat naudojasi šia sistema parduodamos keliones internetu, ir, be to, pagal sistemos savybes, veikimo principus, sisteminius pranešimus žinojo, kad visos agentūros E-TURAS sistema naudojasi analogiškomis sąlygomis, įskaitant ir kitoms agentūroms taikomą nuolaidos pardavimams internetu iki 3 proc. apribojimą; 4) po nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje kelionių agentūros negalėjo savo klientams, perkantiems kelionę per šią sistemą, pasiūlyti didesnės nuolaidos, nes tokia galimybė buvo automatiškai ribojama, ir nuolaidos automatiškai buvo sumažintos iki nustatytos maksimalios 3 procentų ribos. Sistemos savybės, veikimo principai leido kelionių agentūroms sužinoti ir pagrįstai numanyti bei tikėtis, kad visos E-TURAS sistemos naudotojos taiko ir taikys ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas kelionėms, t. y. parduodamos keliones faktiškai elgiasi būtent taip, kaip buvo nustatyta 2009 m. rugpjūčio 27 d. E-TURAS sistemoje apribojus šių nuolaidų dydį; 5) kelionių agentūros jokiu būdu neišreiškė prieštaravimo tokiam nuolaidos apribojimui ir nesiėmė jokių kitokių veiksmų prieš maksimalių nuolaidų apribojimą E-TURAS sistemoje; 6) atitinkama informacija apie taikomą 3 proc. nuolaidą kelionėms, parduodamoms internetu, buvo skelbiama ir kelionių agentūrų interneto svetainėse.

93. Kelionių agentūros, kurių veiksmai buvo vertinami, tarpusavyje atskleidė (viena kitą informavo), kokio dydžio nuolaidą jos ketina taikyti ateityje, taip numanomu, nebyliu pritarimu išreikšdamos bendrą valią dėl elgesio atitinkamoje rinkoje, taikant ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms, todėl nutarime buvo konstatuota, kad derindamos savo veiksmus šios agentūros sudarė susitarimą taip, kaip susitarimas suprantamas pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį ir 5 straipsnį ir derino savo veiksmus taip, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnį. Atkreipė dėmesį, kad nuolaidos tampa viena didžiausių kelionių agentūrų konkuravimo priemonių.

94. Atsakovas nutarimą priėmė visapusiškai ir išsamiai įvertinęs reikšmingas aplinkybes bei sistemiškai vertindamas surinktus įrodymus ir ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus. Tyrimo objektu nebuvo aplinkybė, kokių kelionių organizatorių kelionės parduodamos per sistemą, nes tai būtų neturėję įtakos bei nebūtų keitę tyrimo išvadų, todėl nėra būtina išsami UAB „Tez Tour“ vaidmens analizė. Be to, nėra duomenų, kad kelionės organizatorius UAB „Tez Tour“ būtų inicijavęs, dalyvavęs ar kitaip prisidėjęs nustatant konkrečios nuolaidos, kuri buvo nagrinėjama nutarime, dydžio ribą. Pareiškėjas aktyvavo (atidarė) sisteminį pranešimą, nurodė, kad būtent naudojimasis E-TURAS sistema ir galimybė prisijungus prie sistemos matyti joje pateiktus sisteminius pranešimus sudarė objektyvią galimybę susipažinti ir su sisteminiu pranešimu apie nuolaidos dydžio apribojimą. Be to, apie nuolaidos apribojimą kiekviena kelionių agentūra galėjo sužinoti ne tik gavusi sisteminį pranešimą, bet ir pagal sistemos techninius pasikeitimus. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad E-TURAS sistemos naudotojas nežino, kokie kiti subjektai yra prisijungę prie sistemos, kadangi sužinoti, kokios kitos kelionių agentūros naudojasi E-TURAS sistema, galėjo už E-TURAS sistemos ribų, t. y. iš kitų agentūrų interneto svetainių, peržiūrėjusios, ar kitos agentūros naudojasi ta pačia E-TURAS sistemos paieškos forma.

95. Dėl pareiškėjo argumento, kad per E-TURAS sistemą buvo parduotos tik 2 kelionės, pažymėjo, kad ūkio subjektai atliko konkurenciją pagal savo tikslą ribojančius veiksmus, kurių, kaip ir tokių susitarimų, neigiamos pasekmės konkurencijai yra preziumuojamos ir jų vertinti papildomai nėra būtina, todėl nėra reikšminga, kiek kelionių pareiškėjas pardavė. Be to, Konkurencijos taryba nėra įpareigota nustatyti, ar pažeidimas atnešė ūkio subjektui neteisėtos naudos, taip pat neprivalo atsižvelgti ir į tai, ar pelno iš pažeidimo nebuvo gauta visai. Net ir tuo atveju, jei susitarimo šalys veikia neturėdamos subjektyvaus ketinimo sąmoningai riboti konkurenciją arba turi ir kitų, teisėtų tikslų, tai bet kuriuo atveju nepašalina ir nepaneigia objektyvaus susitarimo tikslo, t. y. kokio ekonominio rezultato buvo siekiama nagrinėjamu susitarimu, riboti konkurenciją. Šiuo atveju konkurenciją ribojantis suderintų veiksmų tikslas pasireiškė tuo, kad, E-TURAS sistemoje apribojus galimybę kelionių agentūroms pritaikyti nuolaidą savo nuožiūra, jos prarado sprendimų dėl kainos nustatymo nepriklausomumą, nes išreiškė bendrą valią nustatyti maksimalią nuolaidos ribą, taip atsisakydamos vieno iš esminių konkurenciją tarp ūkio subjektų turinčių užtikrinti ūkinės veiklos vykdymo elementų – konkurencijos kainomis. Likdamos prisijungusios prie šios sistemos kelionių agentūros, įskaitant ir pareiškėją, atitinkamai leido vienos kitoms žinoti, kad dalyvauja šiame plane, t. y. pritaria ir faktiškai taiko ne didesnę kaip 3 procentų nuolaidą.

96. Nagrinėjant horizontalaus pobūdžio susitarimus, apibrėžiant rinką, pakanka nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai, kadangi susitarimas dėl kainų nustatymo tarp konkurentų savaime laikomas pažeidimu, todėl pagrįstai buvo neišskirta kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų vykdoma veikla, ši veikla yra tarpusavyje susijusi, nes tiek kelionių organizatoriai, tiek kelionių agentūros parduoda / platina keliones vartotojams. Net ir tuo atveju, jei 3 procentų dydis buvo įprastas pareiškėjo taikomas nuolaidos dydis, toks nuolaidos dydis ir turėtų nusistovėti veikiant normaliems rinkos dėsniams, o ne būti nulemtas konkurentų susitarimų. Įvertinusi, kad kelionių agentūros, įskaitant pareiškėją, veikia bei nagrinėti nuolaidos apribojimo veiksmai apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat įvertinusi prekės – organizuotos kelionės – pobūdį ir kad ji yra susijusi su asmenų kelionėmis kertant valstybių narių sienas (su kitomis valstybėmis), pagrįstai nustatė, kad nagrinėjami UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų konkurenciją ribojantys suderinti veiksmai galėjo paveikti prekybą tarp valstybių narių, todėl pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė ne tik Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, bet ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

97. Bauda buvo apskaičiuota vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t. y. už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriamos piniginės baudos iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais dydis. Paskirta bauda yra proporcinga ir teisinga. Pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp procedūrų pažeidimo ir nutarimo turinio. Be to, sprendimo atidėjimas vėlesniam Konkurencijos tarybos posėdžiui niekaip nepaveikė pareiškėjo teisės į gynybą. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, jam buvo suteikta replikos teisė.

98. Pabrėžė, kad jei būtų laikoma, kad Konkurencijos taryba padarė procedūrinių pažeidimų, bet kuriuo atveju tai nesudarytų pagrindo naikinti Konkurencijos tarybos nutarimą, nes pareiškėjo pateikti argumentai dėl tariamai Konkurencijos tarybos pažeistų jos teisių nepatvirtina ir neįrodo, jog ankstesnis nutarimo priėmimas būtų lėmęs kitokį kelionių agentūrų ir UAB „Eturas“ veiksmų vertinimą, nei yra padarytas nutarime.

99. Pareiškėjas UAB „Litamicus“ kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį dėl UAB „Litamicus“, t. y. kur Taryba nutarė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Nutarimo rezoliucinės dalies 1 p. tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis); 2) panaikinti paskirtą 58 600 Lt piniginę baudą (Nutarimo rezoliucinės dalies 2 p. tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis); 3) panaikinti įpareigojimą per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Nutarimo rezoliucinės dalies 4 p. tiek, kiek tai susiję su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis) (19 t., b. l. 1–5, 123–129).

100. Paaiškino, kad prisitaikyti prie konkurencinės aplinkos įstatymai nedraudžia ir neįpareigoja pranešti konkurentams apie savo nesutikimą dėl to, kad jie galimai riboja galimybes konkuruoti. E-TURAS sistemos pagrindinė paskirtis yra ne nuolaidų ribojimas, o siekis suteikti vartotojui kuo didesnę pasirinkimo galimybę toje pačioje virtualioje erdvėje, o tai yra savaime konkurenciją skatinantis veiksnys. Todėl dalyvavimas E-TURAS sistemoje savaime negali reikšti, kad yra ribojama konkurencija. Tam, kad dalyvavimas minėtoje sistemoje reikštų konkurencijos ribojimą, būtina, kad sistemoje ne tik būtų įvesta nuolaidų ribojimo funkcija, bet apie tokį ribojimą turi būti žinoma ar privaloma žinoti visiems dalyviams ir kad dalyviai nepasitrauktų. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nebuvo būtinų sąlygų visumos: veiksmų derinimo, nuolaidų faktinio ribojimo ir priežastinio ryšio tarp jų, pareiškėjas nesiekė ir neįgyvendino tokių tikslų jokia veikla.

101. Nutarimu buvo nepagrįstai išplėsta tariamo pažeidimo apimtis, kadangi suderinti veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti sutartims, sudarytoms ne per E-TURAS sistemą, neištyrus, kaip ir kodėl laikytina, kad kelionių agentūros derino veiksmus ir dėl pardavimų ne per E-TURAS sistemą. Pareiškėjo teigimu, tyrimas buvo atliktas atmestinai, jai šabloniškai pritaikant kitoms kelionių agentūroms nustatytas aplinkybes be detalesnio tyrimo. Be to, pareiškėjas nedalyvavo apklausoje dėl nuolaidos dydžio nustatymo. Pareiškėjas nei dalyvavo sudarant, nei vykdė draudžiamą susitarimą: jis nederino nuolaidų ribojimo, apie jų taikymą nebuvo pranešta, pareiškėjas per E-TURAS sistemą sudarė vos tris sandorius. Pareiškėjo teigimu, jis neinicijavo, nedalyvavo jokiuose kelionių agentūrų susirašinėjimuose, susitikimuose, apklausose, savo svetainėje neskelbė apie 3 proc. dydžio nuolaidų taikymą. Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės gauti 2009-08-27 pranešimą apie automatinį nuolaidų ribojimą, nes licencijos sutartį sudarė tik 2009-08-26, E-TURAS sistemą įsidiegė tik 2009 m. spalio pirmoje pusėje, o ja naudotis pradėjo tik nuo 2010 m. sausio mėn. Atsakovas tyrimą nutraukė tų kelionių agentūrų atžvilgiu, kurios negavo 2009-08-27 pranešimo, tačiau dėl pareiškėjo tyrimas buvo nenutrauktas tik todėl, kad formaliai sutartis su E-TURAS sudaryta viena diena anksčiau (2009-08-26). Pareiškėjo veiksmai, kuriais nuolaidos buvo derinamos su klientais, atsižvelgiant į jų suminę, bet ne procentinę išraišką, rodo pareiškėjo valią prieštarauti nuolaidų ribojimo veiksmams. Tyrimo metu buvo visiškai nevertinami nei pareiškėjo paaiškinimai, nei kiti įrodymai. Atsakovas nepagrįstai taikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo precedentus, nes jų ratio decidendi nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Europos Sąjungos konkurencijos imperatyvai netaikytini šioje byloje, nes nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo ir kitų kelionių agentūrų veiksmai turėjo įtakos prekybai tarp ES valstybių narių, kadangi kelionių agentūrų apyvartos, vertinant ES mastu, yra nedidelės, o Lietuvos rinka yra pakankamai maža.

102. Taryba neteisingai apskaičiavo pareiškėjui bazinę baudą, nepagrįstai nevertino Vyriausybės 2012-01-18 nutarimo Nr. 64 „Dėl sankcijų nustatymo“ 14 punkte nustatytų baudos netaikymo atvejų, kadangi pareiškėjas iš kelionių, parduotų per E-TURAS sistemą, uždirbo mažiau nei 5 proc. visų savo pajamų. Pareiškėjas nei inicijavo, nei kurstė kitus daryti konkurencijos teisės pažeidimus, teikė Tarybai prašomą informaciją, jo veikla nepaveikė ir negalėjo paveikti konkurencijos rinkoje. Pareiškėjas iki 2010 m. kovo pabaigos sudarė 3 sandorius, kurių bendra vertė yra 12 722,03 Lt, o visos pareiškėjo pajamos (komisiniai) – 1 027,28 Lt. Mano, kad bauda turėjo būti skaičiuojama nuo šios sumos.

103. Pareiškėjas teigė, kad E-TURAS sistema nebuvo jo prioritetinis pardavimų kanalas, sistema buvo naudojama tik reklamos tikslais.

104. Atsakovas Taryba, atsikirsdamas į skundą, prašė UAB „Litamicus“ skundą atmesti. Atsiliepime (18 t., b. l. 59–65, 19 t., b. l. 91–106) paaiškino, kad taikyti 3 proc. nuolaidą kelionėms (t. y. protingai prisitaikyti prie konkurentų) savaime nėra draudžiama, tačiau toks nuolaidos dydis turi nusistovėti veikiant normaliems rinkos dėsniams. Pareiškėjas suprato nuolaidos ribojimo antikonkurencinį poveikį bei suvokė, kad jam toks ribojimas yra naudingas. Jei kelionių agentūra būtų išreiškusi nepasitenkinimą, būtų nutraukusi sutartį su UAB „Eturas“ bei nebesinaudotų E-TURAS sistema, o jai ir administratoriui UAB „Eturas“ nepavykus rasti sprendimo, galėjo kreitisi į Tarybą. Pareiškėjo manymas, kad savo veiksmais nepažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimų, nereikšmingas, kadangi nėra būtina nustatyti, kad ūkio subjektas sąmoningai suprastų, kad pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ar SESV 101 straipsnį. Šiuo atveju konkurenciją ribojančių suderintų veiksmų tikslas buvo tas, kad E-TURAS sistemoje apribojus galimybę kelionių agentūroms pritaikyti nuolaidą savo nuožiūra, jos prarado sprendimų dėl kainos nustatymo nepriklausomumą. Net ir teigdamas, kad per E-TURAS sistemą nepardavė kelionių, pareiškėjas vis tiek naudojosi šia sistema, neišreiškė ketinimo nutraukti sutartį su UAB „Eturas“, kas mėnesį mokėjo administratoriui užmokestį. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Taryba netyrė kelionių pardavimo biure aplinkybių, paaiškina, kad Taryba Nutarimo 1.2 dalyje išsamiai įvertino kelionių pardavimo būdus ir ypatumus. Atskiri kelionių pardavimo kanalai (biure ir internetu) tarpusavyje yra itin susiję, vienas kitą papildantys ir naudojami kartu, netgi įsigyjant tą pačią kelionę, todėl nuolaidų apribojimas viename iš jų darė įtaką parduodant keliones ir kitu kanalu, net tada, kai E-TURAS sistema buvo naudojama pasyviai ar per ją parduodama nedaug kelionių. Todėl Taryba tyrime pagrįstai neišskyrė kelionių pardavimo per E-TURAS sistemą ir kitais kanalais.

105. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad jis nedalyvavo apklausoje, Taryba paaiškino, kad visos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo vertinamos sistemiškai, o ne atkirai viena nuo kitos, ir nė viena iš jų savaime nebuvo vertinama kaip konkurencijos teisės pažeidimas. Vien dalyvavimas apklausoje ar pranešimo gavimas nebuvo vertinamas kaip konkurencijos teisės pažeidimas. Pareiškėjas, atsakydamas į Tarybos 2010-12-23 paklausimą Nr. (2.1-23)6V-2516, nurodė, kad UAB „Litamicus“ E-TURAS sistema naudojasi nuo 2009-07-24. Patikrinimo metu UAB „Litamicus“ patalpose buvo rasta 2009-08-26 sudaryta UAB „Litamicus“ ir UAB „Eturas“ sutartis dėl naudojimosi E-TURAS sistema. Kaip matyti iš pareiškėjo susirašinėjimo per „Skype“ programą su UAB „Eturas“ direktoriumi, 2009 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas gavo kelionių užsakymų internetu, taigi E-TURAS sistema pareiškėjo svetainėje tuo metu jau veikė. Sisteminis pranešimas apie nuolaidos ribojimą E-TURAS sistemoje nebuvo vienintelė galimybė pareiškėjui ir kitoms agentūroms sužinoti apie nuolaidos ribojimą. Tai, kad pareiškėjo interneto svetainėje nebuvo skelbta apie taikomą 3 proc. nuolaidų ribojimą, nepaneigia fakto, kad dėl nuolaidų dydžio tarp kelionių agentūrų, įskaitant pareiškėją, buvo derinami veiksmai. Nuolaidos ribojimas buvo nustatytas techninėmis priemonėmis pačioje E-TURAS sistemoje. Tiek iš pareiškėjo paaiškinimų, tiek iš kelionių pardavimo ataskaitos akivaizdu, kad pareiškėjas, net ir negavęs ar nesusipažinęs su sisteminiu pranešimu, žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje ir praktikoje taikė būtent tokį nuolaidos dydį, koks buvo techniškai nustatytas E-TURAS sistemoje – 3 procentus. Dėl pareiškėjo argumento, kad pareiškėjas nenustatė bazinės ar papildomos nuolaidos, bet taikė bendrą nuolaidą atsižvelgęs į suminę, o ne procentinę išraišką, Taryba paaiškino, kad, apribojus bazinės nuolaidos taikymo galimybes, agentūroms galėjo išlikti galimybių pritaikyti papildomas nuolaidas lojaliam klientui. Tačiau tai neturi reikšmės, nes per E-TURAS sistemą buvo ribojamas būtent bazinės nuolaidos dydis. Taryba Nutarimą priėmė įvertinusi visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus bei įrodymus. Taryba tyrimo metu kelis kartus kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, be to, ji pati turėjo galimybę savo iniciatyva tokius paaiškinimus pateikti bet kurioje tyrimo stadijoje. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasisakyti per Tarybos posėdį. Vis dėlto ji Tarybai nepateikė paaiškinimų, kuriuos pateikė teismui patikslintame skunde.

106. Dėl pareiškėjo argumento, kad sankcija jai neturėjo būti taikoma, nes per E-TURAS sistemą ji gavo mažiau nei 5 proc. pajamų, Taryba paaiškina, kad skirtingi kelionių pardavimo kanalai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl nustatant pardavimų vertę buvo skaičiuojamos visos su organizuotų kelionių pardavimu susijusios pajamos. Apskaičiuodama pardavimų vertę, Taryba vadovavosi kelionių agentūrų pateiktais duomenimis. Pagal pareiškėjo paaiškinimus ir jos pateiktą buhalterinę pažymą nėra visiškai aišku, nuo kokios sumos Taryba turėtų skaičiuoti baudą, todėl Taryba, vadovaudamasi Baudos dydžio nustatymo aprašo 6 punktu, baudą apskaičiavo pagal pareiškėjo pirminiame atsakyme pateiktą kelionių pardavimo pajamų sumą – 502 000 Lt. Baudos dydis, atsižvelgiant į dalyvavimo trukmę, UAB „Litamicus“ nebuvo nei didinamas, nei mažinamas. Pats pareiškėjas savo iniciatyva jokios tyrimui reikšmingos informacijos nepateikė, todėl tai nebuvo vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis nei kurstė, nei inicijavo kitus ūkio subjektus daryti pažeidimus, Taryba paaiškino, kad šios aplinkybės nelaikytinos atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis. Be to, nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pasyvumu, nustatyta nebuvo, o pats pažeidimo pobūdis lėmė, kad būtent pasyvumu ūkio subjektai, įskaitant pareiškėją, išreiškė valią, derindami veiksmus. Nustatant baudą buvo atsižvelgta į pasyvų pažeidimo pobūdį ir nustatytas mažiausias galimas baudos dydis. Susitarimas yra vertinamas pagal objektyvų tikslą, nors ūkio subjektai galėjo turėti kitų, net ir teisėtų, tikslų.

107. Pareiškėjas UAB „Megaturas“ skunde (22 t., b. l. 1–11) prašė panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį dėl pripažinimo, kad kelionių agentūra UAB „Megaturas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir panaikinti paskirtą 2 090 700 Lt baudą (Nutarimo rezoliucinės dalies 2.19 p.).

108. Paaiškino, kad Nutarimas nepagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis, Nutarime pritaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos. Pareiškėjas nesutinka su Tarybos teiginiu, kad jis dalyvavo apklausoje dėl nuolaidų dydžio ribojimo, kadangi keleto elektroninių laiškų su kvietimu balsuoti apklausoje išsiuntimas pareiškėjo vadybininkui negali būti laikomas pareiškėjo dalyvavimu apklausoje. Pareiškėjas neigia bendravęs su kitomis jai artimas paslaugas teikiančiomis įmonėmis nuolaidų klausimais nei tiesiogiai, nei per E-TURAS sistemą. Pareiškėjas yra pakankamai išplėtojęs savo veikloje taikomą nuolaidų sistemą nuo 1 iki 7 procentų. Pareiškėjo teigimu, jo tinklalapyje nebuvo skelbiama apie 3 procentų nuolaidą, bet visu tiriamuoju laikotarpiu iki 2012 m. gegužės mėnesio buvo užrašas: „Tik čia mega nuolaidos“. Kelionių pardavimas internetu per UAB „Tez Tour“ tinklalapį buvo labai nedidelis, todėl pareiškėjas neskyrė reikiamo dėmesio nuolaidų dydžio kontrolei šiame segmente ir nekontroliavo jo raidos. Tiriamuoju laikotarpiu (2009 m. gruodžio mėnesį) pareiškėjas vykdė didelę akciją, kurios metu buvo siūloma visoms bendrovės „Tez Tour“ organizuotoms kelionėms 7 proc. nuolaida. O per tiriamąjį laikotarpį pareiškėjas elektroniniu būdu pardavė iš viso 109 keliones, iš kurių 8 buvo pritaikytos didesnės nei 3 proc. nuolaidos. Todėl, pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju reikėjo skirti pareiškėjo parduotas keliones elektroniniu būdu per UAB „Tez Tour“ puslapį, kurių pareiškėjas neturėjo galimybės kontroliuoti, bei UAB „Megaturas“ puslapį. Kadangi pareiškėjo internetu parduotos kelionės sudarė tik nedidelę dalį, jai nepagrįstai buvo nepritaikyta de minimis taisyklė. Be to, atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas, platindamas UAB „Tez Tour“ programas, neturėjo ir neturi jokios galimybės rinktis alternatyvų paslaugos tiekėją, nes E-TURAS yra unikali ir vienintelė sistema. Be to, pareiškėją įdiegti šią sistemą paskatino ne ekonominės priežastys, bet tai, kad internetinės prekybos turizmo produktais plėtra turi poveikio skatinant techninę pažangą, ir tai, kad leis vartotojams gauti papildomą naudą ir patogumą (KĮ 6 str.).

109. Pareiškėjas nesutinka su paskirtos sankcijos pagrįstumu dėl nepakankamo jo individualizavimo ir dėl bendrųjų metinių pajamų sampratos. Taryba, skirdama baudą, neatsižvelgė į tai, kad konkurentai tarpusavyje nesitarė, o prekės tiekėjas atitinkamoje rinkoje nustatė ne galutinę kainą, o nuolaidos ribą, t. y. kainos dalį, todėl maksimalaus dydžio bauda šiuo atveju neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsta, neteisinga ir neproporcinga. Pareiškėjo teigimu, individualizuodama baudą, Taryba neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius, savarankiškai nesiekė ir neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų, bendradarbiavo su Taryba tyrimo metu. Taryba apskaičiuodama baudą neįvertino ir neatskyrė kitų paslaugų pardavimų vertės. Ji net neprašė pareiškėjo pateikti jos gautų pajamų struktūrizacijos, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė susipažinti su tyrimo išvadomis ir raštu pateikti paaiškinimus, todėl paskirtos sankcijos yra nepagrįstos.

110. Atsakovas Taryba, atsikirsdamas UAB „Megaturas“ į skundą, prašė jį atmesti. Atsiliepime (22 t., b. l. 85–99) paaiškino, kad pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes nėra reikalavimo, kad bylų aplinkybės būtų visiškai analogiškos. Nutarime yra detaliai aprašytos faktinės aplinkybės, pateiktas jų vertinimas bei aiškiai įvardytos teisės normos ir motyvai, kuriais grindžiama Nutarime padaryta išvada. Visos nutarime nurodytos faktinės aplinkybės buvo vertinamos sistemiškai ir vien dalyvavimas apklausoje nebuvo vertinamas kaip konkurencijos teisės pažeidimas. Bendrovės vidinės organizacinės struktūrinės problemos šiuo atveju nėra reikšmingos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su ribotomis galimybėmis daryti įtaką kelionių pardavimo sąlygoms, kai kelionės parduodamos per UAB „Tez Tour“ interneto tinklalapį, galėtų būti atskiro tyrimo objektas, jei būtų pagrindas įtarti, kad dėl to gali būti pažeidžiami konkurencijos teisės reikalavimai. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pardavimai per E-TURAS sistemą nebuvo dideli, nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys nuolaidų kontrolei, paaiškina, kad kelionių agentūros ir UAB „E-Turas“ atliko konkurenciją ribojančius veiksmus, kurių neigiamos pasekmės konkurencijai yra preziumuojamos ir jų vertinti papildomai nėra būtina. Suderinti veiksmai (susitarimas dėl kainos) šiuo atveju yra vertinami pagal objektyvų tikslą, nors ūkio subjektai galėjo turėti kitų, net ir teisėtų, tikslų. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad sistema nebuvo jo prioritetinis pardavimų kanalas, vis tiek ja naudojosi, nenutraukė sutarties su UAB „Eturas“ ir mokėjo mokestį už naudojimąsi ja, vadinasi, sistema buvo patogi ir priimtina pareiškėjui. Tai, kaip pats ūkio subjektas vertina savo vykdomą veiklą, kaip skirsto prioritetines veiklos sritis, nepaneigia jo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nebūtina nustatyti, kad pažeidimas atnešė ūkio subjektui neteisėtos naudos. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis taiko įvairias nuolaidas, paaiškino, kad nustačius bazinį nuolaidos dydį buvo suderintas bendras atskaitos taškas, o agentūros turėjo galimybes pasinaudoti kitais nuolaidų instrumentais. Be to, po nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje pareiškėjo taikomos nuolaidos pasikeitė, t. y. pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ji kelionėms 2009 m. rugpjūčio mėnesį taikė vien tik 4 proc. nuolaidą, o kelionėms nuo rugsėjo mėnesio taikyta vien tik 3 proc. nuolaida. UAB „Megaturas“ tinklalapyje buvo skelbiama apie 3 proc. nuolaidos taikymą ir, pabandžius užsakyti kelionę, tokia nuolaida ir buvo pritaikoma. Dėl de minimis taisyklės pritaikymo Taryba paaiškina, kad kelionių agentūrų suderinti veiksmai, kurių tikslas konkurencijos ribojimas, pagrįstai nelaikyti mažareikšmiais ir laikyti nepatenkančiais į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio išimtį. Tai, kad nebuvo alternatyvų E-TURAS sistemai, nepateisina pareiškėjo dalyvavimo suderintuose veiksmuose. Ji galėjo išreikšti savo nepasitenkinimą ribojimu, nutraukdama sutartį su UAB „Eturas“ bei nesinaudodama sistema. Be to, galėjo investuoti į naujos ir savarankiškos sistemos kūrimą.

111. Dėl sankcijos dydžio paaiškino, kad kelionių pardavimo kanalai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl nustatant pardavimų vertę buvo skaičiuojamos visos su kelionių pardavimu susijusios pajamos. Apskaičiuodama pardavimų vertę, Taryba vadovavosi paties pareiškėjo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad Taryba iš jo neprašė pajamų struktūros, tai ji padarė 2010-12-23 raštu, 2011-08-19 raštu, 2011-11-02 raštu bei siųsdama tyrimo išvadas. Baudos dydis pareiškėjui, atsižvelgiant į jos dalyvavimo pažeidime trukmę (7 mėnesiai), nebuvo nei didinamas, nei mažinamas. Bendradarbiavimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vertintina tik tada, kai ūkio subjektas savo iniciatyva ir viršydamas Konkurencijos įstatyme nustatytą pareigą pateikti Tarybos pareikalautą informaciją, atliko veiksmus, siekdamas padėti Tarybai išsiaiškinti su byla susijusias aplinkybes. Nustačius, kad pareiškėjas nebuvo pažeidimo iniciatorius, bauda jai buvo nedidinama.

112. Pareiškėjas UAB „Neoturas“ skunde (50 t., b. l. 1–12, 72–83) prašė panaikinti Tarybos nutarimą, priimtą UAB „Neoturas“ atžvilgiu, ir kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pareikštų nuomonę dėl susitarimo vertinimo SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų konkurencijos teisės normų požiūriu, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

113. Paaiškino, kad būtų galima pritaikyti atsakomybę, turėjo būti nustatyta šių aplinkybių visuma: susitarimo dalyviai yra konkurentai toje pačioje atitinkamoje rinkoje, sudarytas susitarimas bei susitarimas yra ribojantis konkurenciją tiesiogiai ar netiesiogiai nustatant (fiksuojant) tam tikros prekės kainas. Šiuo atveju atsakovas neteisingai ir nepagrįstai vertina pareiškėjus kaip konkurentus. UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų veikla skiriasi, todėl jos nesusiduria ir negali susidurti su tarpusavio konkurencija. Sprendimą vykdyti apklausą priėmė bendrovė „Eturas“, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad laiškas su prašymu balsuoti buvo siųstas UAB „Neoturas“, kad ji jį perskaitė ir kad būtų balsavusi. Bazinės nuolaidos ribojimas buvo įvestas UAB „Eturas“ iniciatyva ir sprendimu, neatsižvelgus į kitas mokėjimo agentūras. Bendrovės „Eturas“ sistema yra išimtinai jos nuosavybė, todėl ji turi teisę nevaržomai, savo iniciatyva ir nuožiūra programuoti savo sistemą, nustatyti jos funkcionavimo sąlygas, siekdama, kad toks produktas būtų patrauklus klientams. Nors bendrovė „Eturas“ automatiškai apriboja maksimalią bazinę nuolaidą, tačiau nustatė galimybę taikyti lojalumo nuolaidą, kurios „lubos“ nebuvo nustatytos. Pareiškėjas neprieštaravo bendrovės „Eturas“ atliktiems veiksmams, susijusiems su sistemos funkcionavimo pakeitimu, nes buvo taikoma lojalumo nuolaida, kuria galėjo pasinaudoti kiekvienas pareiškėjo klientas. Kelionėms, parduodamoms internetu, galėjo būti taikomos dviejų rūšių tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena kitą papildančios nuolaidos – bazinė nuolaida iki 3 proc. dydžio ir lojalaus kliento nuolaida. Lojalaus kliento nuolaidos dydis neribojamas ir gali būti suteikiamas bet kuriam vartotojui, išsiuntus lojalaus kliento kodą. Šią nuolaidą, parduodama keliones internetu, galėjo taikyti bet kuri kelionių agentūra, kuri buvo sistemos naudotoja, dėl nuolaidos dydžio spręsdama vienašališkai. Bazinė ir lojalaus kliento nuolaidos galėjo būti tarpusavyje sumuojamos, todėl vartotojui, įsigijusiam kelionę internetu per bendrovės „Eturas“ administruojamą sistemą, galėjo būti pritaikyta didesnė nei 3 procentų dydžio nuolaida.

114. Nesutiko su atsakovo nustatyta pažeidimo trukme, nurodo, kad per 2011-08-30 apklausą pateikti UAB „Eturas“ direktoriaus Jasaičio žodiniai paaiškinimai bei 2011-09-19 rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad 3 proc. bazinės nuolaidos nustatymas buvo atliktas laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigos. O Taryba rėmėsi bendrovės „700LT“ atstovo paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad nuolaidos apribojimo veiksmai apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją atitinkamoje rinkoje. Taryba visiškai neanalizavo kelionių agentūrų, taip pat ir pareiškėjo veiklos zonos, atskleidžiančios jų veiklos mastą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepagrįsta laiko atsakovo išvadą, jog naudojimasis elektroninėmis ryšio priemonėmis lemia tai, kad kelionių agentūra, dirbanti viename ar keliuose iš miestų, gali jas pasiūlyti ar parduoti vartotojams visoje Lietuvos Respublikoje, kadangi tokia atsakovo išvada grindžiama tik prielaidomis, nedarant jokių skaičiavimų / faktų. Nepagrįstomis laiko ir atsakovo išvadas, kad kelionių agentūrų veikla vien pagal prekės pobūdį yra susijusi su kitomis valstybėmis, nes atsakovas remiasi prielaidomis preziumuodamas, kad, nusipirkęs kelionę, vartotojas dažniausiai keliauja į užsienio valstybes, įskaitant valstybes nares, tačiau Nutarime ne tik nekonstatuoja, bet ir apskritai nenustato ir nevertina, į kokias valstybes nares buvo parduodamos kelionės, koks parduotų kelionių į valstybes nares skaičius, palyginti su kelionių pardavimais į kitas trečiąsias šalis. Todėl mano, kad nepagrįstai nustatytas SESV 101 straipsnio pažeidimas.

115. Pareiškėjas nesutiko su baudos dydžio nustatymu, nes bendrovė „Neoturas“ buvo tik tarpininkė, pardavinėjusi kelionių organizatoriaus organizuojamas keliones per E-TURAS sistemą, todėl jos pajamas sudaro tik komisinis atlygis, gaunamas už kiekvieną parduotą kelionę, atskaičius iš komisinio atlygio turistui pritaikytą nuolaidą. Mano, kad skirtumas tarp kelionės kainos ir komisinio atlygio (atskaičius nuolaidą) negali būti laikomas kelionių agentūros pajamomis, nes ši suma traktuojama kaip įplaukos, kurios yra pervedamos kelionių organizatoriui, kurio vardu buvo parduota kelionė. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2009 m. gruodžio mėnesio per E-TURAS sistemą pritaikius ne didesnę kaip 3 proc. nuolaidą pardavė tik 7 keliones, kurių bendra vertė 17 379,83 Lt, o gautas komisinis atlygis, atskaičius nuolaidą, – 1 635,59 Lt. Iki Nutarime nurodyto 2010 m. kovo mėnesio pardavė 22 keliones už 70 010,97 Lt, gautas komisinis atlygis – 6 498,08. Mano, kad, baudą apskaičiavus nuo visų 2010 m. gautų pajamų, neteisingai vertinant pačias pajamas, pažeidžiamos Aprašo nuostatos, proporcingumo principas. Net ir tuo atveju, jeigu bauda būtų skaičiuojama nuo visų pajamų (komiso, likusio po pritaikytos nuolaidos), gautų 2010 m. iš kelionių pardavimo per E-TURAS sistemą, skaičiuojant, kad pažeidimas truko ne ilgiau kaip 7 mėn., imant 20 proc. nustatytos pajamų vertės dalies ir netaikant lengvinančių aplinkybių, galėjo būti paskirta ne didesnė kaip 1 195,82 Lt (10 249,89 (pajamos iš veiklos, susijusios su pažeidimu) × 7 / 12 × 20 / 100 × 1) bauda. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad per E-TURAS sistemą yra parduodamos tik kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ kelionės, todėl, jeigu skaičiuojamos netiesiogiai su pažeidimu susijusios pajamos, joms galėtų būti priskirtos tik pajamos už kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ kelionių pardavimą pareiškėjo biuruose. Todėl, jei bauda būtų skaičiuojama nuo visų tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų (komiso, likusio po pritaikytos nuolaidos), gautų 2010 m. iš kelionių pardavimo (per E-TURAS sistemą ir ne per E-TURAS sistemą, bet parduodant tik kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ keliones, galėjo būti paskirta ne didesnė nei 17 965,03 Lt (153 985,96 (pajamos iš veiklos, susijusios su pažeidimu) × 7 / 12 × 20 / 100 × 1).

116. Atsakovas Taryba su pareiškėjo „Neoturas“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (12 t., b. l. 71–95) paaiškino, kad pareiškėjas nepagrindžia jokiais faktiniais duomenimis ar argumentais teiginio, kodėl jis neturėtų būti laikomas konkurentu bendrovei „Eturas“, kelionių organizatoriams. Pažymėjo, kad tyrimo metu nustatyta, jog ir pačios kelionių agentūros konkurentais pripažįsta kitus ūkio subjektus, organizuojančius ar parduodančius organizuotas keliones bei kitas turizmo paslaugas. Pareiškėjas nekonkuravo su kitomis kelionių agentūromis, teikiančiomis analogiškas paslaugas. Atsakovas teigė, kad nors bendrovė „Eturas“ nevykdo veiklos atitinkamoje rinkoje ir organizuotų kelionių nepardavinėja, vis dėlto jos vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su kelionių agentūrų, parduodančių keliones internetu, veikla. Bendrovės „Eturas“ vykdoma veikla platinant ir administruojant jos sistemą suteikia kelionių agentūroms priemonę vykdyti kelionių pardavimus internetu. Bendrovė „Eturas“, būdama suinteresuota mažesnių nuolaidų internetu parduodamoms kelionėms taikymu, taip pat imdamasi priemonių, kad sistemoje būtų nustatytas maksimalios nuolaidos dydžio ribojimas, savo elgesiu ne tik pritarė kelionių agentūrų suderintiems veiksmams, bet ir prie jų prisidėjo ir netgi juos organizavo. Tuo remdamasi Taryba pagrįstai pripažino, kad bendrovė „Eturas“ buvo kelionių agentūrų suderintų veiksmų netaikyti didesnių nei 3 procentų nuolaidų internetu per sistemą parduodamoms kelionėms bendrininkė ir pati juose aktyviai dalyvavo. Konkurentų susitarimas nereiškia, kad kiti susitarime dalyvavę (nagrinėjamu atveju – veiksmus derinę), bet tiesiogiai nesantys konkurentais ūkio subjektai negali būti pripažinti padarę pažeidimą, ypač jeigu jų vaidmuo susitarimo mechanizme rodo, kad jie tiesiogiai dalyvavo, o šiuo atveju ir inicijavo veiksmų dėl taikytinos nuolaidos dydžio derinimą. Net jei tokių veiksmų sumanytojas buvo bendrovė „Eturas“, tai nepaneigia kelionių agentūrų atliktų suderintų veiksmų nustatant maksimalią nuolaidos ribą. Kelionių agentūrų valiai suderinti buvo pasinaudota šia sistema bei jos teikiamomis vienodomis visoms kelionių agentūroms naudojimosi sąlygomis.

117. Bendrovės „Neoturas“ argumentai, kad apklausa dėl taikytinos nuolaidos dydžio buvo fiktyvi, nedaro įtakos išvadoms dėl kelionių agentūrų ir bendrovės „Eturas“ veiksmų derinimo. Tai, kad galbūt „Eturas“ iš tikrųjų neketino atsižvelgti ir neatsižvelgė į apklausos dėl taikytinos nuolaidos dydžio rezultatus, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi, nepaisant tokios apklausos, nuolaidų apribojimas buvo nustatytas sistemoje, o nepareiškusios prieštaravimo tokiems bendrovės „Eturas“ veiksmams kelionių agentūros pritarė nuolaidų ribojimui. Atsižvelgusi į bendrovės „Eturas“ direktoriaus P. J. paaiškinimus, kad jei pranešimas sistemoje siunčiamas, jį gauna visi sistemos nariai, bei tai, kad pas penkis sistemos narius toks pranešimas buvo rastas, padarė išvadą, kad sisteminis pranešimas buvo siųstas ir jį gavo / galėjo matyti visi tuo metu prisijungimą prie sistemos turėję ūkio subjektai. Nuolaida sistemoje buvo apribota techninėmis priemonėmis, todėl apie nuolaidos apribojimą kiekviena kelionių agentūra galėjo sužinoti ne tik gavusi sisteminį pranešimą, bet ir pagal sistemos techninius pasikeitimus, apribojusius kiekvienos iš jų galimybes individualiai keisti per sistemą parduodamų kelionių nuolaidos dydžius. Dėl pažeidimo trukmės paaiškino, kad rėmėsi ne tik paaiškinimais, bet ir faktų nustatymo protokoluose fiksavo, ar pažeidimas daromas, ar jau nutrauktas, praktiškai bandydama atlikti kelionės pirkimo veiksmus ir taip nustatydama, ar kelionių agentūros taiko fiksuotą 3 procentų dydžio nuolaidą. 2010-03-24 ir 2010-03-26 surašytų aktų ir jų priedų, šių aktų surašymo dienomis kai kurių kelionių agentūrų interneto svetainėse vis dar buvo skelbiama informacija, kad užsisakius kelionę internetu suteikiama papildoma 3 procentų nuolaida.

118. Aplinkybė, kad kai kurios kelionių agentūros, parduodamos keliones internetu, galėjo pritaikyti ar pritaikydavo ir papildomas nuolaidas, kurios galėjo padidinti bendrą pritaikytos kelionei nuolaidos dydį, reikšmės kelionių agentūrų suderintų vertinimui neturi, nes bet kuriuo atveju per bendrovės „Eturas“ sistemą techninėmis priemonėmis buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis. Nustačius bazinės nuolaidos dydį, pareiškėjas galėjo daryti įtaką tam vartotojui siūlytinos kainos dydžiui, nuo kurio galėjo būti taikomos papildomos nuolaidos. Tyrimo metu nei bendrovė „Eturas“, nei kelionių agentūros nepateikė aiškių įrodymų, patvirtinančių, kada buvo panaikintas nuolaidos apribojimas sistemoje, nepateikė įrodymų, kad tokiam nuolaidos apribojimui buvo išreikštas prieštaravimas, todėl Taryba rėmėsi tyrimo metu surinkta informacija apie sistemos atitinkamų pakeitimų nustatymą ir jų pašalinimą bei informacija apie kelionių agentūrų naudojimosi šia sistema trukmę nuolaidos apribojimo laikotarpiu.

119. Dėl poveikio prekybai tarp valstybių narių vertinimo, remdamasi Europos Komisijos pranešimu Nr. 2004/C 101/07 „Paaiškinimai dėl Sutarties 101 ir 102 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“, pažymėjo, kad nebūtina įrodinėti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka, kad yra tokio poveikio galimybė. Kelionių agentūros paaiškinimuose Tarybai pačios nurodė, kad vykdo savo veiklą Lietuvos Respublikoje. Be to, platinant keliones internetu, vartotojas, nesvarbu, kur jis yra, gali įsigyti kelionę. Kelionė bet kokiu atveju yra susijusi su kita valstybe, kadangi keliaujantis asmuo vyksta iš vienos valstybės į kitą, todėl nagrinėti ūkio subjektų veiksmai galėjo paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

120. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Komisiją yra nemotyvuotas, neturintis nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl turi būti atmestas.

121. Atsakydama į UAB „Neoturas“ argumentus dėl baudos pažymėjo, kad pareiškėjui bauda skaičiuota pagal jos pateiktus duomenis – nuo 917 150 Lt. UAB „Neoturas“, pateikdama 2010 m. gautų pajamų struktūrą, nurodė, kad komisiniai už parduotas keliones sudaro būtent 917 150 Lt, todėl nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą, kad bauda buvo skaičiuota nuo bendrųjų metinių pajamų, gautų 2010 m. Pasyvus pareiškėjo vaidmuo negali būti vertintinas kaip lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė, o vertinama atskirai. Nėra jokio pagrindo jos pajamomis nelaikyti tų iš pardavimo gautų lėšų, ką vėliau pareiškėjas perveda kelionių organizatoriams ir pan. Priešingu atveju tektų diferencijuoti pajamų nustatymo principus, neatsižvelgiant į tai, kokiais civilinių santykių pagrindais vykdoma konkretaus ūkio subjekto ūkinė veikla, o toks diferencijavimas pažeistų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, tokio diferencijavimo nenustato ir jokie teisės aktai. Pareiškėjas atsakovui nurodė komisinių iš parduotų kelionių pajamas, nuo kurių ir buvo skaičiuotas bazinis baudos dydis, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra nepagrįsta, nes ji apskaičiuota pagal paties pareiškėjo pateiktą informaciją apie pajamas. UAB „Neoturas“ Tarybai nurodė, kad komisiniai už parduotas keliones sudarė 917 150 Lt, komisiniai už lėktuvo bilietus sudarė 204 540 Lt, komisiniai už draudimus sudarė 22 473 Lt, o kitos pajamos – 46 277 Lt. O skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodo kitokius duomenis apie gautas pajamas, pateikdamas tik pajamas, gautas už E-TURAS sistemoje parduotas keliones ar parduotas UAB „Tez Tour“ keliones, bei išskirdamas gautą komisinį atlyginimą. Dėl pareiškėjo argumentų, kad bauda turėjo būti skaičiuota nuo pajamų, gautų už kelionių pardavimą tik per E-TURAS sistemą arba gautų už parduotas UAB „Tez Tour“ keliones, pažymėjo, kad buvo skaičiuojamos su organizuotų kelionių organizavimu ir pardavimu susijusios pajamos, nes kelionių pardavimo kanalai yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

122. Pareiškėjas UAB „Smaragdas travel“ skunde (34 t., b. l. 1–22, 78–98) prašė: 1) panaikinti Tarybos nutarimo dalį, kurioje bendrovė pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) panaikinti paskirtą 22 9400 Lt baudą; 3) panaikinti įpareigojimą per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

123. Paaiškino, kad Taryba neįrodė suderintų veiksmų su kitomis kelionių agentūromis egzistavimo fakto, nes UAB „Eturas“ nėra pareiškėjo konkurentas, o su kitomis kelionių agentūromis ji apskritai neturėjo jokių santykių. Be to, pareiškėją ir UAB „Eturas“ sieja vertikalus, o ne horizontalus santykis, kadangi UAB „Eturas“ teikia pareiškėjui prieigos prie internetinės kelionių paieškos ir užsakymų sistemos administravimo paslaugas. Taigi jas sieja ne konkurentų, o tiekėjo ir pirkėjo santykis, todėl pareiškėjas negali būti baudžiamas už dalyvavimą suderintuose veiksmuose su UAB „Eturas“, kadangi suderinti veiksmai yra galimi tik tarp konkurentų. Tarybos teigimu, internetu parduodamos organizuotos kelionės negali būti atskirtos nuo organizuotų kelionių, parduodamų biuruose, mano, jog pareiškėjo taikomos nuolaidos taip pat turi būti vertinamos visos, t. y. tiek taikomos internetinėje prekyboje, tiek prekiaujant biure.

124. Teigia, kad yra ne Konkurencijos įstatymo pažeidėja, o dėl dominuojančio kelionių organizatoriaus piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nukentėjęs ūkio subjektas, kuriam yra padaryta žala, primetant nesąžiningas prekybos sąlygas. Taryba neištyrė kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ vaidmens, nenagrinėjo sąsajų tarp UAB „Eturas“ akcininko ir kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ darbuotojų, UAB „Tez Tour“ – UAB „Eturas“ – kelionių agentūrų ryšio. Nagrinėjamu atveju Taryba turėjo nustatyti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimą, t. y. piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Bendrovė „Eturas“ yra agentavimo santykiais susijusi su kelionių organizatoriumi UAB „Tez Tour“, todėl nuolaidų ribojimų pareiškėjui ir kitoms kelionių agentūroms yra nesąžiningų pardavimo sąlygų primetimas. Taryba neįrodė pareiškėjo dalyvavimo suderintuose veiksmuose su kitomis kelionių agentūromis, todėl negalėjo konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo. Be to, nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo ir kitų kelionių agentūrų bei UAB „Eturas“ veiksmai tariamai turėjo poveikį prekybai tarp ES valstybių narių. Remdamasi Statistikos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, mano, kad Lietuvos Respublikoje veikiančios kelionių agentūros negali daryti poveikio prekybai ES. Negali būti poveikio prekybai tarp ES valstybių narių, turint mažareikšmius atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo rodiklius ir suprantant, kad Vakarų Europoje yra milijoniniai turistų srautai. Lietuvos mažareikšmiškumas taip pat yra akivaizdus, lyginant poilsinių kelionių turistų skaičius ES valstybėse narėse. Atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba už tariamą dalyvavimą suderintuose veiksmuose nubaudė 30 kelionių agentūrų. Lietuvos Respublikoje 2011 m. veiklą vykdė 330 kelionių agentūrų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad tariami suderinti veiksmai apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjas ir kitos kelionių agentūros bei UAB „Eturas“ savo veiksmais negalėjo daryti poveikio prekybai ES, kadangi šių kelionių agentūrų vaidmuo nėra svarbus, teikiant tarpvalstybines paslaugas, ir nesudaro didelės ES bendrosios rinkos dalies.

125. Taryba Nutarime neteisingai apskaičiavo 229 400 Lt dydžio baudą, nes apskaičiavo ne nuo su pažeidimu susijusių pajamų (kaip kad daugeliui kitų kelionių agentūrų), o nuo bendrųjų pajamų iš kelionių pardavimo. Mano, kad Taryba baudą privalėjo skaičiuoti tik nuo tarpininkavimo pajamų iš kelionių organizatorių kelionių pardavimo. Taryba galėjo skirti baudą, neviršijančią apytiksliai 19 000 Lt, net jei būtų pripažinta, kad Taryba teisingai apskaičiavo 20 proc. už pavojingumą, 7 mėnesius kaip pažeidimo trukmę (161 438,40 × 20 proc. × 7 / 12 × 1 = 18 834,48). Tik gavusi Nutarimą suprato, kad Tarybai pateikė netikslius duomenis apie pajamas. Atsakovas, gavęs duomenis iš pareiškėjo apie pajamas, nustatęs, kad pareiškėjas netiksliai suprato paklausimą ir pateikė nepakankamai detalizuotą pajamų išskaidymą, privalėjo pareiškėjo paprašyti, kad duomenys būtų patikslinti. Taryba, remdamasi gero administravimo principu, privalėjo pateikti tokią užklausą dėl pajamų, kurios būtų naudojamos baudos bazei skaičiuoti, kad nekiltų abejonių dėl pateikiamos informacijos pobūdžio ir detalumo.

126. Be to, nepagrįstai buvo skaičiuojama bauda už 7 mėnesius, kadangi Tarybai nepavyko surinkti įrodymų apie 7 mėnesius tariamai vykusį pažeidimą. 2009 m. gruodžio mėnesį UAB „Eturas“ rezervacijų sistemoje įvedė papildomų nuolaidų langelius (lojalumo nuolaidas, agentūrų nuolaidas ir pan.), todėl pažeidimo pabaiga turėtų būti laikoma 2009 m. gruodžio mėnuo. Mano, kad Taryba privalėjo pasitelkti informacinių technologijų ekspertus, kurie nustatytų, kada buvo pakeisti techniniai ribojimai E-TURAS sistemoje. Net jei ir būtų pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymą, maksimali bauda turėtų būti 313,91 Lt (18 834,48 (su tariamu pažeidimu susijusios pajamos) × 10 proc. (procentas už pažeidimo pavojingumą, įvertinus, kad SESV 101 straipsnio pažeidimas nenustatytas) × 4 / 12 × 14).

127. Atsakovas Taryba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (34 t., b. l. 161–181) paaiškino, kad pats pareiškėjas savo atsakyme Tarybai nurodė, kad pagrindiniais konkurentais ir rinkos lyderiais laiko UAB „Baltic Clipper“, UAB „Vestekspress“, UAB „Baltic Tours Vilnius“ ir „Sofa Travel“. Nutarime nėra teigiama, kad UAB „Eturas“ yra laikomas kelionių agentūrų konkurentu, tačiau nors UAB „Eturas“ nevykdo kelionių pardavimo veiklos ir nėra kelionių agentūrų konkurentas, tai nepaneigia Tarybos padarytų išvadų, kad tarp kelionių agentūrų buvo derinami veiksmai, pasinaudojant būtent UAB „Eturas“ administruojama sistema.

128. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad UAB „Eturas“ ir UAB „Tez Tour“ yra susijusios agentavimo santykiais, todėl nuolaidų ribojimas yra nesąžiningų pardavimo sąlygų primetimas, Taryba teigė, kad pareiškėjas nenurodo argumentų ir savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, kokie konkretūs UAB „Tez Tour“ veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nenurodo, kokius būtent ir kaip pasireiškusius UAB „Tez Tour“ veiksmus, susijusius su nuolaidų taikymu ar E-TURAS sistema, pareiškėjas laiko piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad kelionės organizatorius UAB „Tez Tour“ būtų inicijavęs, dalyvavęs ar kitaip prisidėjęs prie konkrečios nuolaidos dydžio ribų nustatymo. Be to, tyrime buvo analizuojami kelionių agentūrų suderinti veiksmai ribojant per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikomos nuolaidos dydį iki 3 procentų, o aplinkybė, kokių kelionės organizatorių kelionės parduodamos per sistemą, nebuvo tyrimo objektas ir bet kuriuo atveju neturėtų įtakos bei nekeistų tyrimo išvadų. Nevertino E-TURAS sistemos kaip asociacijos ar kito ūkio subjektų junginio. Nutarimo 2.1 dalyje pateikdama E-TURAS sistemos analizę, Taryba neginčijo, kad kiekvienas ūkio subjektas prie sistemos jungiasi savarankiškai, turi individualią aplinką ir prisijungia prie sistemos tik su jam paskirtais slaptažodžiais. Nagrinėjamu atveju naudojimasis E-TURAS sistema nebuvo prilygintas narystei asociacijoje, tačiau ūkio subjektų veiksmai buvo vertinami kaip bet kurio atsakingo ir apdairaus verslininko veiksmai, vykdant įprastinę veiklą.

129. Pažymėjo, kad tam, jog būtų poveikis prekybai „tarp valstybių narių“, turi būti poveikis prekybai bent tarp dviejų valstybių narių, tačiau nereikalaujama, kad jis apimtų visą vienos valstybės narės teritoriją ir visą kitos valstybės narės teritoriją. Todėl nebūtina įrodinėti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka, kad yra tokio poveikio galimybė. Be to, kelionių agentūros paaiškinimuose pačios nurodė, kad vykdo savo veiklą Lietuvos Respublikoje (kelionių agentūrų biurai išsidėstę plačiai visoje Lietuvos teritorijoje). Atkreipė dėmesį, kad UAB „Eturas“ nepaneigė Tarybos išvados dėl pažeidimo trukmės, nors kaip sistemos administratorius turėjo galimybę pateikti įrodymus, kada nuolaidos apribojimas buvo panaikintas (sistemos išrašus, programinius kodus ar panašius galimus įrodymus).

130. Pažymėjo, kad kreipėsi į pareiškėją 4 kartus: 2010-12-23 raštu, 2011-08-19, 2011-11-02 bei siųsdama 2012-02-13 pranešimą apie atliktą tyrimą Nr. 5S-3 nurodė teisę pateikti nuomonę dėl tyrimo išvadų bei pakartotinai prašė pateikti duomenis apie bendrovės pajamų struktūrą 2010 m. Pareiškėjas, pateikdamas nuomonę dėl tyrimo išvadų, patikslinto pajamų išskaidymo nepateikė, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus duomenis, baudą apskaičiavo nuo 1 966 514 Lt.

131. Pareiškėjas UAB „TopTravel“ skunde (36 t., b. l. 1–16) prašė panaikinti Tarybos nutarimo dalį, kurioje bendrovė „TopTravel“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir paskirtą 138 900 Lt baudą.

132. Paaiškino, kad tyrimo metu nebuvo objektyviai vertinamos faktinės aplinkybės dėl kelionių organizatorių veiksmų nustatant kainas parduodamoms kelionėms kitais būdais nei internetu. Taryba nepagrindė pardavimų rezultatais ar kitais motyvais išvados, kad skirtingus kelionių pardavimo kanalus sunku ar net neįmanoma visiškai atriboti. Bendrovės „Eturas“ sistema pareiškėjas naudojosi nuo 2009 m. birželio mėnesio, tačiau pateikė prašymą nuo 2009 m. gruodžio 1 d. nutraukti sutartį, o visiškas bendradarbiavimas nutrauktas 2010 m. sausio mėnesį, nes sistemoje buvo nustatytas nuolaidas ribojantis 3 proc. dydis, tai visiškai netenkino bendrovės „TopTravel“. Pareiškėjas nedalyvavo bendrovės „Eturas“ vykdytoje apklausoje dėl internetu užsakomoms kelionėms taikytinos nuolaidos dydžio. Nepagrįstu laiko Nutarimo teiginį, kad nė viena iš agentūrų, išskyrus UAB „700LT“, nepareiškė prieštaravimo dėl UAB „Eturas“ veiksmų. Nesutinka su atsakovo padaryta išvada, jog nepareiškė prieštaravimo dėl kainų ribojimo, nes iš atsakovui pateikto elektroninio susirašinėjimo su bendrovės „Eturas“ vadovu aiškiai matyti, kad pareiškėjas prieštaravimą išreiškė. Pareiškėjas 2009 m. gruodį nutraukė sutartį ir paliko sistemą. Taryba nevertino, kuriems ūkio subjektams naudingas nuolaidų ribojimas. Neišsamiai atliktas tyrimas neleido Tarybai padaryti logiškos išvados, kad toks ribojimas naudingas tik mažoms įmonėms, kurios iš kelionių organizatorių gauna mažesnę maržą.

133. Taryba netyrė, kokias nuolaidas taikė kelionių agentūros parduodamos tą pačią prekę (paslaugą) tuo pačiu metu ne per E-TURAS sistemą, o kitais kanalais. 2009 metais E-TURAS sistema buvo vienintelė, leidusi kelionių agentūroms pardavinėti savo paslaugas internetu, todėl UAB „TopTravel“ dalyvavo sistemoje dėl vienintelio tikslo – išplėsti pardavimus naudojant dar papildomą kelionių pardavimo kanalą – internetą. Pareiškėjas parduodamas kitais kelionių pardavimo kanalais naudojo didesnes nuolaidas. www.toptravel.lt interneto svetainėje buvo paskutinės minutės pasiūlymai su įvairiomis nuolaidomis (nuo 0 iki 12 proc.) visą įmonės veiklos laiką, tačiau dėl „Eturas“ veiksmų internetu automatiškai užsakyti keliones nebuvo įmanoma. Vis dėlto buvo galima parašyti užklausą el. paštu, paskambinti arba užeiti į kelionių agentūrą „TopTravel“ ir nusipirkti kelionę su didesne, t. y. viršijančia 3 proc., nuolaida

134. Taryba išskiria atskirą rinką, t. y. pardavimus internete, tačiau taikydama sankcijas į šią nustatytą aplinkybę neatsižvelgia ir sankcijas taiko nuo visų pajamų (įskaitant pardavimus tiesiogiai dalyvaujat pardavėjui, o ne internetu). Mano, kad Taryba, apskaičiuodama sankcijos dydį ir nustatydama pardavimų vertę, nepagrįstai skaičiavo visas su organizuotų kelionių pardavimu susijusias pajamas (neapsiribojant internetu vykdytiems pardavimams). Nurodo, kad pardavimų kanalai internetu ir kiti skiriasi, o Taryba net neanalizavo pardavimų nuolaidų dydžių kituose pardavimų kanaluose. Mano, kad toks kelionių agentūrų parduodamų paslaugų rinkų vertinimas kaip vienalytės rinkos yra klaidingas. Pažymėjo, kad E-TURAS sistemoje buvo prekiaujama tik dviejų organizatorių (UAB „Tez Tour“ ir „Star Holidays“) kelionėmis. Kitų organizatorių siūlomų kelionių nebuvo. Neteisingai nustačius atitinkamą rinką, jokios tolesnės išvados negali būti teisingos.

135. Mano, kad Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

136. Atsakovas Taryba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (36 t., b. l. 85–99) paaiškino, kad nuolaida bendrovės „Eturas“ sistemoje buvo apribota 2009-08-27. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iškart po šių veiksmų būtų kokiu nors būdu paprieštaravęs tokiam nuolaidos apribojimui E-TURAS sistemoje ar leidęs aiškiai suprasti, jog neketina laikytis tokios nuolaidų ribojimo praktikos. Išreikšdamas prieštaravimą šiam nuolaidos apribojimui sutartį su UAB „Eturas“ nutraukė 2009 m. gruodžio mėnesį. Apribojus nuolaidą E-TURAS sistemoje, pareiškėjas 3 mėnesius ir toliau vykdė savo veiklą, naudodamasis šia sistema, tokiu būdu leisdamas kitoms sistema besinaudojančioms kelionių agentūroms suprasti ir pagrįstai tikėtis, kad jis taip pat veiks pagal tokį suderintą modelį. Taigi nėra pagrindo laikyti pareiškėjo sutarties su UAB „Eturas“ nutraukimą tinkamu atsiribojimu nuo suderintų veiksmų. Taip pat turi būti atmestinas pareiškėjo argumentas, kad UAB „TopTravel“ direktorius išreiškė prieštaravimą susirašinėdamas elektroniniu paštu su UAB „Eturas“ direktoriumi, nes susirašinėjimas vyko 2009-06-03, t. y. likus beveik 3 mėnesiams iki nuolaidos apribojimo, todėl tai negali būti laikomas prieštaravimo išreiškimu veiksmams, kurie dar nebuvo atlikti. Atkreipė dėmesį į tai, kad, vertindama dalyvavimo pažeidime trukmę, Taryba atsižvelgė į tai, kad 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjas nutraukė bendradarbiavimą su UAB „Eturas“, todėl nustatė, kad jos dalyvavimo pažeidime trukmė buvo 4 mėnesiai.

137. Dėl didesnių nei 3 procentų dydžio nuolaidų taikymo pažymėjo, kad aplinkybė, jog kai kurios kelionių agentūros, parduodamos keliones internetu, galėjo pritaikyti ar pritaikydavo ir papildomas nuolaidas, kurios galėjo padidinti bendrą pritaikytos kelionei nuolaidos dydį, reikšmės kelionių agentūrų suderintų veiksmų vertinimui neturi, nes bet kuriuo atveju per E-TURAS sistemą techninėmis priemonėmis buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis.

138. Pareiškėjo argumentai dėl atskirų kelionių pardavimo būdų (kanalų) neišskyrimo į atskiras rinkas nepagrįsti ir atmestini, kadangi Nutarimo 1.2 dalyje išsamiai įvertino kelionių pardavimo būdus ir jų ypatumus bei nustatė, kad vartotojai, įsigydami kelionę, dažnai naudojasi keliais kelionių pardavimo būdais. Pažymėjo, kad kelionių pardavimas kitomis kelionių elektroninės prekybos sistemomis ar kitais kanalais nebuvo tiesioginis tyrimo objektas. Būtinybės konkrečiai išskirti atskiras kelionių pardavimo kanalų rinkas nėra ir dėl to, kad ūkio subjektai bet kuriuo atveju išlieka konkurentais.

139. Dėl baudos dydžio nurodė, jog ją apskaičiavo pagal paties pareiškėjo pateiktus duomenis – 4 167 663,52 Lt, t. y. susumavus pareiškėjo nurodytas pajamų dalis: turizmo pajamas (komisas) 420 930,26 Lt ir lėšas iš agentavimo – 3 746 733,26 Lt.

140. Pareiškėjas UAB „Travelonline Baltics“ skunduose (30 t., b. l. 1–16, 90–105) prašė: 1) panaikinti Tarybos nutarimo dalį, kuria bendrovė „Travelonline Baltics“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) panaikinti įpareigojimą bendrovei „Travelonline Baltics“ nutraukti pažeidimą; 3) panaikinti paskirtą 115 900 Lt baudą.

141. Paaiškino, kad nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo išreiškęs valios sudaryti susitarimą su savo konkurentais dėl maksimalios 3 procentų dydžio nuolaidos taikymo internetu parduodamoms kelionėms, nes: 1) pareiškėjo galimybės taikyti didesnes nei 3 procentų nuolaidas parduodant keliones internetu per E-TURAS sistemą buvo apribotos vienašališkais UAB „Eturas“ veiksmais, kadangi E-TURAS sistema buvo ir yra UAB „Eturas“ nuosavybė, todėl visus sprendimus dėl šios sistemos techninių pakeitimų galėjo daryti ir darė išimtinai tik UAB „Eturas“, pareiškėją ir UAB „Eturas“ siejo išskirtinai vertikalaus pobūdžio santykiai; 2) pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios nei UAB „Eturas“, nei savo konkurentams dėl nuolaidos ribojimo parduodant keliones internetu, kadangi neaptarinėjo su konkurentais taikomų ar ateityje ketinamų taikyti nuolaidų dydžio, neatskleidė konkurentams ir negavo iš jų jokios informacijos šiuo klausimu, nedalyvavo UAB „Eturas“ vykdytoje kelionių agentūrų apklausoje dėl nuolaidos dydžio, pati apklausa buvo fiktyvi, sprendimas dėl nuolaidų vienašališkai UAB „Eturas“ buvo priimtas dar iki šios apklausos vykdymo. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su apklausos rezultatais. Jis neturėjo pareigos sekti, ar konkurentai naudojasi E-TURAS sistema bei jų taikomų nuolaidų dydžių. Nurodo, kad savarankiškai priimdavo sprendimus dėl nuolaidų taikymo, atsižvelgdamas į sąnaudas ir galimybes, ir mažai domėjosi konkurentų veiksmais. Pažymi, kad, net ir įvedus UAB „Eturas“ ribojimus, aktyviai taikė didesnes nei 3 procentų nuolaidas, parduodamas keliones internetu, taip aiškiai parodydamas, kad nėra jokio susitarimo ar suderintų veiksmų dėl nuolaidų taikymo dalyvis.

142. Nutarimas neatitinka Europos Sąjungos institucijų ir Europos Sąjungos šalių narių bylų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Taryba Nutarime nenurodo jokios Europos Sąjungos konkurencijos priežiūros institucijų bylos, kurioje ūkio subjektai būtų pripažinti sudarę draudžiamą susitarimą per trečiąjį asmenį. Nurodo, kad Taryba nepagrįstai sprendė, kad susitarimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, nes neatliko jokios išsamios konkretaus nagrinėto susitarimo poveikio prekybai tarp šalių narių analizės, savo išvadas grindė išimtinai abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio samprotavimais.

143. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta bauda yra neproporcingai didelė, nepakeliama, todėl neteisėta ir neteisinga iš esmės. Nebuvo nustatyta sąlygų, kurioms esant Taryba galėjo skirti pareiškėjui maksimalią baudą. Apskaičiuojant baudą dėl finansinėje atskaitomybėje įsivėlusios klaidos buvo neteisingai įvertintos bendrosios pareiškėjo pajamos. Pareiškėjui ištaisius klaidą 2010 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje, jo pajamos 2010 metais sudarė ne 1 159 027 Lt, bet 736 883,88 Lt, todėl ir bauda turėtų būti apskaičiuojama nuo 736 883,88 Lt pajamų, tokiu atveju bauda siektų 73 688 Lt. Tačiau ir tokia bauda pareiškėjui būti nepakeliamai didelė bei neproporcinga, kadangi bendrovė neturi nei reikiamų lėšų, nei pakankamai turto, iš kurio gali būti išieškoma paskirta bauda. Be to, nurodo, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino jo pajamas, susijusias su ta veikla, kurią Taryba įvardijo kaip pažeidimą. Pasak pareiškėjo, bauda turėtų būti apskaičiuojama iš kelionių pardavimo internetu gautų pajamų. Nurodo, jog jos gautos pajamos iš kelionių pardavimo internetu 2010 m. buvo 156 657,58 Lt, todėl bauda turėtų būti ne didesnė kaip 18 276,7 Lt. Kai kurios iš kelionių agentūrų aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su maksimalių nuolaidų nustatymu, o pareiškėjas nei dalyvavo sprendžiant dėl E-TURAS sistemos techninių pakeitimų diegimo, nei buvo informuotas apie tokius pakeitimus, nei jų siekė, nei prisidėjo juos įgyvendinant, todėl Taryba privalėjo atsižvelgti į tokį skirtingą ūkio subjektų indėlį į sprendimo, kuris pripažintas neteisėtu, priėmimą ir įgyvendinimą, tačiau to nepadarė.

144. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundus (30 t., b. l. 181–200, 31 t., b. l. 1–3) prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo argumentai, kad neva nežinojo apie apklausą, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai, ypač atsižvelgiant į tai, kad apklausos vykdymas ir jos tekstas buvo derinamas su pačiu pareiškėju. Tai, jog jis neva nedalyvavo susirašinėjant su UAB „Eturas“ ar kitomis agentūromis, bet kuriuo atveju nepaneigia jo dalyvavimo suderintuose veiksmuose dėl maksimalios taikytinos nuolaidos kelionėms internetu. Nepagrįstais laiko ir pareiškėjo teiginius, jog jis nežinojo apie konkurentų taikomas nuolaidas, kadangi E-TURAS sistemoje kiekvienas naudotojas turi individualią aplinką. Taryba padarė išvadą kad visi E-TURAS sistema besinaudoję ūkio subjektai žinojo apie nuolaidos apribojimą.

145. Pareiškėjo argumentai, jog nebuvo pateikta praktikos, kurioje ūkio subjektai būtų pripažinti sudarę draudžiamą susitarimą per trečiąjį asmenį, yra atmestini, nes nagrinėjamu atveju veiksmai buvo vertinami ne kaip sudaryti per trečiąjį asmenį, o, kaip nurodyta ir nutarime, UAB „Eturas“ savo veiksmais aktyviai ir tiesiogiai prisidėjo prie kelionių agentūrų veiksmų derinimo. Tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar ESTT praktikoje analogiško atvejo nebuvo, nepaneigia veiksmų derinimo fakto konkrečiu atveju ir priimto Nutarimo pagrįstumo, ypač kai Nutarime išsamiai įvertintas ir UAB „Eturas“ vaidmuo pažeidime. Pats kelionės, kaip prekės, pobūdis gali lemti, jog dėl jos sudaryti susitarimai ar suderinti veiksmai gali paveikti prekybą tarp valstybių narių. Rėmėsi ir ESTT praktika, pagal kurią susitarimai tarp kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą dėl to, kad: 1) kelionių agentūros, veikiančios vienoje valstybėje narėje, gali parduoti kitoje valstybėje narėje įsteigto kelionės organizatoriaus organizuojamas keliones; 2) šios kelionių agentūros gali parduoti keliones kitoje valstybėje narėje gyvenančiam vartotojui; bei 3) kelionės apskritai yra dažnai susijusios su kitomis valstybėmis narėmis, t. y. nusipirkęs kelionę, vartotojas dažniausiai būtent keliauja į užsienio valstybes, įskaitant valstybes nares, o ne keliauja išimtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

146. Taryba pagrįstai skaičiavo baudą, imdama visas su kelionių pardavimu susijusias pajamas. Taryba kelis kartus (2010-12-23, 2011-08-19, 2011-11-02, 2012-02-13) raštu kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti duomenis apie bendrovės pajamų struktūrą 2010 m. Pareiškėjas nurodė, kad pajamos iš kelionių agento (tarpininko) veiklos 2010 m. sudarė 1 076 750 Lt, komisiniai už draudimo paslaugas 25 481 Lt, turizmo paslaugos – 55 872 Lt, o kitos paslaugos – 924 Lt. Taip pat pareiškėjas pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą, pagal kurią matyti, kad pardavimo pajamos 2010 m. sudarė 1 159 027 Lt. Taryba, pakartotinai kreipdamasi į pareiškėją dėl duomenų pateikimo ir pateikdama 2012-02-13 pranešimą apie atliktą tyrimą Nr. 5S-3, informavo pareiškėją, kad informacija apie bendrovės pajamas ir jų struktūrą bus reikšminga tuo atveju, jeigu Konkurencijos taryba priims sprendimą skirti sankciją – piniginę baudą. Pateikdamas nuomonę dėl tyrimo išvadų, pareiškėjas patikslintos pajamų detalizacijos (išskaidymo) taip pat nepateikė, todėl bauda buvo apskaičiuota nuo 1 076 750 Lt, pagal paties pareiškėjo pateiktus duomenis. Nurodo, jog tai, kad pareiškėjas pakoregavo savo pelno (nuostolių) ataskaitą jau po Nutarimo priėmimo, nesudaro pagrindo teigti, kad apskaičiuota bauda yra nepagrįsta ar neteisėta.

147. Pareiškėjas UAB „Vestekspress“ kreipėsi į teismą (24 t., b. l. 1–32) ir prašo: 1) panaikinti Tarybos 2012-06-07 nutarimą Nr. 2S-9 tiek, kiek jis taikomas pareiškėjui; 2) nustačius, kad UAB „Vestekspress“ vis dėlto pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sumažinti paskirtą 164 300 Lt baudą.

148. Paaiškino, kad Nutarimas buvo paskelbtas pažeidžiant teisės aktų nustatytas taisykles jam paskelbti, t. y. Nutarimas buvo priimtas ir paskelbtas pavėluotai (2012-06-07), nors 2012-05-10 posėdyje Taryba be motyvų nusprendė sprendimo priėmimą atidėti 2012-06-05. 2012-05-10 Tarybos posėdyje nebuvo individualiai ir tinkamai įvertintas kiekvieno ūkio subjekto atsakomybės klausimas, buvo iš esmės paneigta teisė į gynybą ir replikos teisės paskirtis, pažeistas sankcijų individualizavimo imperatyvas, taip pažeistas gero administravimo principas. Ginčijamame Nutarime nebuvo įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, nebuvo ištirtos visos faktinės aplinkybės, dėl to Nutarime padarytos neteisingos išvados. Pareiškėjo teigimu, nei 2012-05-10 posėdyje, nei Nutarime nebuvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jis neskaitė elektroninių laiškų ir E-TURAS sistemos pranešimo, nedalyvavo jokiose diskusijose dėl nuolaidų derinimo. Taryba savo išvadas pagrindė įrodymais nepagrįstomis prielaidomis ir teiginiais, daugeliu atveju prieštaraujančiais nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams.

149. Nutarime nebuvo atsižvelgta į UAB „Tez Tour“ vaidmenį įdiegiant E-TURAS sistemą ir jai funkcionuojant, nebuvo išsiaiškinta, kaip UAB „Tez Tour“ platina keliones. E-TURAS sistema buvo sukurta ir pradėjo veikti kaip UAB „Tez Tour“ organizuojamų kelionių pardavimo internetu platforma ir toliau funkcionavo kaip UAB „Tez Tour“ kelionių pardavimo kanalas. Visos kelionės, kurias pareiškėjas pardavė per minėtą sistemą, buvo UAB „Tez Tour“ organizuotos kelionės. Sistemos administratorius informavo pareiškėją, kad E-TURAS sistema yra skirta tik UAB „Tez Tour“ kelionėms platinti. Pagal pareiškėjo ir sistemos administratoriaus sudarytą paslaugų tiekimo sutartį, pareiškėjas turėjo teisę platinti tik UAB „Tez Tour“ ir UAB „Travelman“ (kuris priklauso UAB „Tez Tour“ grupei) keliones. Tai patvirtina ir pareiškėjo pateiktas 2008-11-13 P. J. el. laiškas. Taryba UAB „Tez Tour“ atžvilgiu tyrimą nutraukė be jokių motyvų. Pareiškėjo teigimu, kelionių agentūra veikia kelionių organizatoriaus vardu ir tik suteikia informaciją apie kelionių organizatoriaus nustatytas kainas, o sutarties šalys yra kelionę įsigijęs asmuo ir kelionių organizatorius. E-TURAS sistemos funkcionavimas yra nepakankamai tiksliai apibūdinamas ir dėl to daromos netikslios išvados dėl pareiškėjo žinojimo ar galėjimo žinoti apie 2009 m. rugpjūčio mėnesį vykdytą tariamą balsavimą ir jo rezultatų apibendrinimą. Pareiškėjas paaiškina, kad E-TURAS sistema nėra socialinio tinklapio analogas, kur „visi mato visus“, E-TURAS sistemos naudotojas nežino, kokie kiti subjektai yra prisijungę prie sistemos, nežino apie kitų agentūrų kelionių kainas ir nuolaidas. Tai galima sužinoti už E-TURAS sistemos ribų – atskirų agentūrų interneto svetainėse. Vartotojui užsisakius kelionę internetu pareiškėjas apie tai gaudavo individualizuotą pranešimą el. paštu, o ne E-TURAS sistemoje. Taryba visą savo tyrimą grindžia prezumpcija, kad apie E-TURAS sistemos pranešimus žinojo visi tyrime dalyvavę ūkio subjektai, tačiau Taryba nesurinko jokių įrodymų, kad pareiškėjas iš tiesų matė sisteminius pranešimus ir juos skaitė.

150. Taryba yra atsakinga už tikslų atitinkamos rinkos nustatymą ir ištyrimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir horizontalaus pobūdžio kainų fiksavimo atvejais atitinkamos rinkos apibrėžimas gali būti svarbus. Rinkos apibrėžimas svarbus nustatant pardavimų vertę, nuo kurios skaičiuojamos sankcijos. Kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų skirtingų veiklos sričių ir ūkio subjektų grupių neišskyrimas lėmė klaidingas išvadas. Europos Komisija, skirtingai nei Taryba, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų veiklą vertina kaip atskiras. Teisingumo Teismas konstatavo, kad agentas laikytinas nepriklausomu tik konkrečios bylos prasme. O Tarybos išvada dėl agento nepriklausomumo yra grindžiama tik 1987 m. byla, kurioje analizuojama Belgijoje susiklosčiusi faktinė situacija. Taryba, darydama išvadą, kad nėra būtinybės išskirti atskirus kelionių pardavimo būdus į atskiras rinkas, ignoruoja reikšmingą Europos Komisijos praktiką. Nutarimo dalį dėl ūkio subjektų valios sutapimo grindžia vien tik hipotetinėmis prielaidomis, ji neįrodė pareiškėjo dalyvavimo suderintuose veiksmuose ir ignoruoja tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek ES teismų jurisprudenciją, kadangi tokio draudžiamų veiksmų įrodinėjimo standarto, koks buvo pritaikytas pareiškėjo atžvilgiu, nėra teismų jurisprudencijoje. Pareiškėjas paaiškina, kad žinojimas apie kitų ūkio subjektų antikonstitucinį elgesį ir pasirengimas prisiimti dalyvavimo pažeidime riziką yra esminės elgesio priskyrimo konkrečiam subjektui sąlygos. Pagal Konkurencijos įstatymo ir ES sutartį suderintiems veiksmams konstatuoti yra būtinas ne tik informacijos atskleidimas, bet ir jos priėmimas. Pareiškėjas apie 2009-08-25 ir 2009-08-27 vykdytą apklausą nežinojo ir negalėjo žinoti, nes darbuotoja, kuriai buvo siųstas el. laiškas, nebuvo darbe. Pareiškėjas neturi vien tik su E-TURAS sistema dirbančio darbuotojo, kuris nuolat sektų sisteminius pranešimus. Apie apklausą ir balsavimo pobūdį buvo galima sužinoti tik atidarius (aktyvavus) el. laiške esančią nuorodą. Tyrimo bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas aktyvavo 2009-08-27 sisteminį pranešimą. Pareiškėjo pardavimai per E-TURAS sistemą 2009–2010 m. sudarė itin nereikšmingą dalį visų pardavimų. Pardavimai internetu nebuvo ir nėra pareiškėjo prioritetinis pardavimų kanalas, o rūpestingas verslininkas deda pastangas būtent toms sritims, kurios sudaro esminę verslo dalį. Pareigos tikrinti visus E-TURAS sistemoje dedamus sisteminius pranešimus įtvirtinimas Tarybos praktikoje neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Vykdyta apklausa de facto nebuvo daroma, t. y. ji buvo vykdoma pasirenkant tokį būdą, kad agentūros nepastebėtų ir nereaguotų į pranešimą. UAB „Eturas“ patvirtino, kad 2009-08-25 apklausa ir 2009-08-27 jos apibendrinimas buvo fiktyvūs, o sprendimas dėl nuolaidų taikymo buvo priimtas vienašališkai E-TURAS sistemos administratoriaus. Priešingai, nei teigia Taryba, pareiškėjas 3 proc. nuolaidos netaikė visoms kelionėms, o tai, kad daugiau nei 50 proc. atvejų ji taikė kitokias nei 3 proc. nuolaidas, rodo tai, kad buvo veikimo nesilaikant nuolaidų apribojimo tendencija. Pareiškėjas nereagavo į apribojimą, nes pardavimų internetu ji nelaikė prioritetiniu platinimo būdu. Taikant ES sutarties 101 straipsnį būtina nustatyti, kad susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai gali paveikti prekybą tarp valstybių narių, o toks poveikis turi būti reikšmingas. Taryba nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos išvadas dėl galimos įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai bei kad tiriamas susitarimas galėjo turėti rinką uždarantį poveikį.

151. Pareiškėjui paskirta bauda buvo netinkamai apskaičiuota, jos dydis neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Taryba netinkamai apibrėžė tam tikrą rinką, o tai turėjo įtakos skaičiuojant pareiškėjui skirtą baudą – ji galėjo būti skirta ne nuo visų su kelionių pardavimu susijusių pajamų, bet nuo pajamų, gautų pareiškėjui parduodant UAB „Tez Tour“ keliones per E-TURAS sistemą. Be to, neaišku, kaip Taryba apskaičiavo būtent 164 300 Lt baudą, nes, matematiškai skaičiuojant baudą pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, tokio dydžio bauda neišeina. Pareiškėjas tirtu laikotarpiu pardavė tik 12 kelionių, kurioms pritaikyta 3 proc. dydžio nuolaida. Taryba, nustatydama baudos dydį, manosi turinti absoliučią neribotą diskreciją, nors tai paneigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsižvelgiant į pareiškėjo vaidmenį tariamame pažeidime, pareiškėjui skirta bauda neprotinga ir neproporcinga (t. 24, b. l. 1–32).

152. Atsakovas Taryba su bendrovės „Vestekspress“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (t. 26, b. l. 69–92) paaiškino, kad, skirtingai, nei teigia pareiškėjas, jo dalyvavimas suderintuose veiksmuose nebuvo grindžiamas vien tik apklausos faktu ir sisteminio pranešimo gavimu. Visos faktinės aplinkybės buvo vertinamos sistemiškai. Taryba nutarimą priėmė visapusiškai ir išsamiai įvertinusi reikšmingas aplinkybes bei sistemiškai vertindama surinktus įrodymus ir ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus, o ne remdamasi prielaidomis ir hipotezėmis. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad UAB „Tez Tour“ būtų inicijavęs, dalyvavęs ar kitaip prisidėjęs prie konkrečios nuolaidos dydžio ribų nustatymo. Kelionių agentūros nuo kelionių organizatoriaus nustatytos ir skelbiamos kelionės kainos gali taikyti nuolaidas, kurias paprastai dengia savo komisinio atlyginimo sąskaita. Taryba išvadą, kad visi E-TURAS sistema besinaudoję ūkio subjektai žinojo apie sisteminį pranešimą dėl nuolaidos apribojimo, grindė tuo, kad kelionių agentūros, žinodamos, kaip veikia sistema, atitinkamai žinojo, kad ir visos kitos ją naudojusios agentūros naudojasi ja tokiomis pačiomis teisėmis ir turėdamos vienodas galimybes. Nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjas sistema naudojosi ne standartinėmis, bet išskirtinėmis sąlygomis ar galėjo individualiai pagal savo poreikius keisti tam tikrus nustatymus. Sisteminis pranešimas apie planuojamą nuolaidos ribojimą buvo pateiktas visoms kelionių agentūroms E-TURAS sistemoje. Naudojimasis sistema ir galimybė prie jos prisijungus matyti sisteminius pranešimus sudarė objektyvią galimybę susipažinti su ginčo pranešimu. Dėl 2009-08-25 pranešimo gavimo paaiškina, kad įmonės vidinės organizacinės struktūrinės problemos šiuo atveju nėra reikšmingos. Agentūros galėjo sužinoti, kokios agentūros naudojasi E-TURAS sistema, patikrinę šią informaciją jų interneto svetainėse. Suderinti veiksmai (susitarimas dėl kainos) šiuo atveju yra vertinami pagal objektyvų tikslą, nors ūkio subjektai galėjo turėti kitų, net ir teisėtų, tikslų. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad sistema nebuvo jos prioritetinis pardavimų kanalas, vis tiek ja naudojosi, nenutraukė sutarties su UAB „Eturas“ ir mokėjo mokestį už naudojimąsi ja, o tai liudija, kad sistema buvo patogi ir priimtina. Tai, kaip pats ūkio subjektas vertina savo vykdomą veiklą, kaip skirsto prioritetines veiklos sritis, nepaneigia jo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Nors UAB „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, jie nėra laikytini vienašaliais, kurie pašalintų kelionių agentūrų atsakomybę. Agentūros, neprieštaraudamos E-TURAS sistemos pakeitimams, pritarė per E-TURAS sistemą inicijuotam bendram veiksmų planui.

153. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad po 2009-08-27 jis taikė didesnes nei 3 proc. nuolaidas. Paaiškina, kad apribojus bazinės nuolaidos taikymo galimybes, agentūroms galėjo išlikti tam tikrų galimybių pritaikyti papildomas nuolaidas. Tai, kad pareiškėjui tiesiogiai nebuvo naudinga taikyti apribojimą, nereiškia, kad jam nebuvo naudinga žinoti ir tikėtis, kad kiti sistemos nariai tokią nuolaidą taikys. Net tuo atveju, jei 3 proc. nuolaidos dydis yra įprastas kelionių pardavimo srityje, toks dydis turėtų nusistovėti veikiant normaliems rinkos dėsniams. Pagal teisinį reglamentavimą kelionių organizatorius turi teisę užsiimti ne tik kelionių organizavimu, bet ir pardavimu, o agentūros – tik užsiimti platinimu. Taryba pagrįstai neišskyrė šių dviejų veiklos sričių, kadangi nors jų veikla skiriasi reglamentavimo požiūriu, bet yra tarpusavyje susijusi, o tas pats subjektas (kelionių organizatorius) gali užsiimti abiejų rūšių veikla. Be to, šie ūkio subjektai bet kuriuo atveju išlieka konkurentais. Nebūtina įrodyti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka, kad yra tokio poveikio galimybė. Kelionių agentūros paaiškinimuose pačios nurodė, kad vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Susitarimai, apimantys visą valstybės teritoriją, savo prigimtimi turi poveikį prekybai tarp valstybių narių. Kelionė bet kokiu atveju yra susijusi su kita valstybe.

154. Kelionių agentūrų pardavimo kanalai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl nustatant pardavimų vertę buvo skaičiuojamos visos su kelionių pardavimu susijusios pajamos. Taryba pareiškėjui apskaičiavo baudą nuo 1 408 000 Lt, t. y. pagal pareiškėjo pateiktą pajamų išskaidymą. Taryba, apskaičiuodama baudą, vadovavosi teisės aktais, įvertino reikšmingas aplinkybes. Paskirtos baudos dydis sudarė tik (duomenys neskelbtini) jo bendrųjų metinių pajamų, gautų 2010 m.

155. Sprendimo priėmimo atidėjimas nepaveikė pareiškėjo teisės į gynybą (jis galėjo teikti paaiškinimus, nuomonę dėl tyrimo išvadų, skųsti Nutarimą). Teisė į gynybą yra užtikrinama, kai sudaromos galimybės susipažinti su tyrimo medžiaga ir teikti paaiškinimus dėl jos. Visos šios galimybės buvo suteiktos, o tai, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti replikos teise, nekeičia šios išvados. Tai, kad Nutarime expressis verbis nėra paminėti visi jo argumentai ir nėra dėl kiekvieno iš jų pasisakyta, nereiškia, kad nutarimas nemotyvuotas. Jame yra pateikti paaiškinimai dėl svarbiausių argumentų, buvo pagrįsta pažeidimo sudėtis, aprašytos su pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės.

156. Pareiškėjas UAB „Visveta“ skunduose (10 t., b. l. 1–16, 99–107) prašė: 1) panaikinti Nutarimo dalį, kuria UAB „Visveta“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) panaikinti paskirtą 131 400 Lt baudą.

157. Paaiškino, kad galimybė savarankiškai nusistatyti nuolaidą nuo 0 iki 100 proc. buvo įvesta 2009-03-19, o pareiškėjas sistema pradėjo naudotis 2009-07-27, todėl labiau pagrįsta daryti išvadą, kad pradėdamas naudotis sistema, ne iš bendrų sisteminių pranešimų, bet iš paslaugos teikėjo sutarties sudarymo metu pateiktos informacijos ir sutarties turinio žinojo, kad galės nusistatyti internetu parduodamoms kelionėms norimą 0–100 proc. dydžio nuolaidą, kurią (lygią 3 procentams) nusistatė nuo sutarties vykdymo pradžios. Mano, kad atsakovo padaryta prielaida, kad pareiškėjas, naršydamas po kitų konkurentų svetaines, galėjo pamatyti, jog jie naudojasi bendrovės „Eturas“ sistema, negali patvirtinti nuolaidų dydžio taikymo sistemiškumo ar tokių nuolaidų dydžio reguliavimo per centralizuotą E-TURAS sistemą. Atsakovas atskirai nevertino su pareiškėju susijusių aplinkybių, rėmėsi kitų kelionių agentūrų susirašinėjimu su UAB „Eturas“. Mano, kad elektroninių laiškų išsiuntimo pareiškėjui faktas nesuponuoja nei žinojimo apie apklausą dėl kainų ribojimo, nei dalyvavimo apklausoje rezultato. Teigia, kad pareiškėjo elgesys UAB „Eturas“ parduodamų kelionių rinkoje dėl nuolaidų dydžio taikymo nepasikeitė ir buvo tapatus tiek iki nuolaidų apribojimo per E-TURAS sistemą, tiek po apribojimo, tiek pasibaigus ribojimų taikymui. Pareiškėjo nuomone, vien iš šių įrodymų visumos (neatsižvelgiant į konkuruojančius įrodymus) negalima daryti logiškos išvados, jog nuolaidos buvo taikytos iki 2010 m. kovo mėnesio pabaigos, kadangi UAB „700LT“ buvusio direktoriaus paaiškinimai, jog nuolaidų ribojimas buvo bent iki 2010-04-27, ir vėlesni paaiškinimai, jog po Tarybos atliktų patikrinimų (pirmi patikrinimo veiksmai dalyvaujant UAB „Eturas“ direktoriui buvo atlikti 2010-04-07) apribojimas buvo panaikintas, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl turėjo būti vertinami kritiškai. Atsižvelgiant į visų byloje esančių konkuruojančių įrodymų visumą ir esančios abejonės turi būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai.

158. Nutarime atsakovas netinkamai apibrėžė atitinkamą rinką, neatskirdamas agentavimo paslaugų kelionėms, parduodamoms biuruose, nuo agentavimo paslaugų kelionėms, parduodamoms internetu, dėl to neteisingai sprendė ir dėl su pažeidimu susijusių paslaugų pardavimų apimties, netinkamai atribojo rinkas, susijusias su skirtingais pardavimo kanalais. Tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 patvirtintų paaiškinimų 7 p. nurodyta, jog paklausa laikoma pakeičiama (t. y. prekės ar paslaugos konkurencingos), jeigu jų pirkėjai gali lengvai pakeisti šią prekę (paslaugą) tinkamu pakaitalu, todėl darydamas skundžiamo nutarimo išvadas atsakovas turėjo atsakyti į klausimą, ar kelionių agentūrų teikiamų paslaugų vartotojai gali lengvai pakeisti internetu perparduodamų kelionių užsakymo paslaugą nuo kelionių agentūrose perparduodamų kelionių užsakymo paslaugos. Pažymėjo, kad internetu platinamų kelionių užsakymo paslaugų specifika lemia, kad šių paslaugų rinka turėjo būti išskirta ją vertinant atskirai nuo kelionių agentūrose platinamų kelionių užsakymo paslaugų rinkos. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas apie taikytinų sankcijų dydį sprendė ne tik neteisingai apibrėžęs tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių (paslaugų) atitinkamą rinką, bet ir neteisingai nustatęs atitinkamų, tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių (paslaugų) pardavimo vertę. Nebuvo įvertinta tai, jog pagal Turizmo įstatymą ir atsakovo nustatytas aplinkybes kelionių agentūra veikia kaip tarpininkas ir parduoda ne savo, bet platina kelionių organizatoriaus parduodamas keliones ir faktiškai per E-TURAS sistemą platino ne savo, bet kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ parduodamas keliones; pateiktos sutartys įrodo, jog pareiškėjas veikė kaip kelionių organizatoriaus atstovas (t. y. kaip atsiskleidęs tarpininkas), todėl faktiškai yra kelionių organizatoriaus parduodamos kelionės tarpininkas, atliekantis kelionės rezervavimo turisto naudai ir turisto pinigų, depozitaro funkcijas, vadinasi, kelionių agentūros bendrąsias pajamas sudaro ne kelionių organizatoriaus parduodamos kelionės kaina, bet kelionės kainos dalis, atitenkanti kelionių agentūrai kaip komisinis mokestis už tarpininkavimo paslaugas.

159. Pareiškėjo bendrosios pardavimo pajamos pagal pateikiamą balansą ir pelno nuostolio ataskaitą, kurių atsakovas nereikalavo ir neturi bylos medžiagoje, sudaro 115 549 Lt. Su tarpininkavimo paslaugų teikimu parduodant keliones susijusių paslaugų vertė iš bendrosios pareiškėjo pardavimų vertės atėmus draudimo tarpininkavimo paslaugas (115 549,17 – 279 – 361,78 – 735,50 – 349,75 – 774,50 – 835,75 – 708 - 522 – 170 – 181,75 – 3 64,50) sudaro 110 266,64 Lt. Mano, jog pareiškėjo atžvilgiu turi būti įvertintos bendrosios pardavimo pajamos, su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusios pajamos ir 2010 m. tarpininkavimo parduodant keliones internetu pajamos. Pagal pastarąsias pajamas ginčijamo nutarimo 2.28 dalis turėtų būti keistina ir nustatyta, kad, įvertinus 2010 m. kelionių, parduotų internetu per E-TURAS sistemą, apimtis (3015 Lt) ir iš šios kelionės pardavimo gautas pareiškėjo pajamas (294,50 Lt), šias pajamas vertinti kaip bazinį tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusį baudos dydį, pagal kurį apskaičiuota bauda sudarytų (294,50 Lt × 6 / 12 pardavimų vertės atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo laikotarpį × 20 proc. baudos nuo pajamų vertės dalies × 0,5 metų pažeidimo trukmės) iš viso 14,72 Lt.

160. Atsakovas Taryba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (t. 11, b. l. 1–24) paaiškino, kad nei UAB „Eturas“, nei kelionių agentūros nepateikė aiškių įrodymų, patvirtinančių, kada buvo panaikintas nuolaidos apribojimas sistemoje, taip pat nepateikė įrodymų, kad tokiam nuolaidos apribojimui buvo išreikštas prieštaravimas, Taryba rėmėsi tyrimo metu surinkta informacija apie E-TURAS sistemos atitinkamų vartotojams parduodamų pakeitimų nustatymą ir jų pašalinimą bei informacija apie kelionių agentūrų naudojimosi šia sistema trukmę nuolaidos apribojimo laikotarpiu. Pareiškėjo argumentai dėl atskirų kelionių pardavimo būdų (kanalų) neišskyrimo į atskiras rinkas yra nepagrįsti ir atmestini, nes Taryba Nutarimo 1.2 dalyje išsamiai įvertino kelionių pardavimo būdus ir jų ypatumus bei nustatė, kad vartotojai, įsigydami kelionę, dažnai naudojasi keliais kelionių pardavimo būdais. Būtinybės konkrečiai išskirti atskiras kelionių pardavimo kanalų rinkas nėra ir dėl to, kad ūkio subjektai bet kuriuo atveju išlieka konkurentais. Be to, tai bet kuriuo atveju nebūtų pakeitę Nutarime padarytų išvadų, kad veiksmus dėl kelionių nuolaidų derino būtent tarpusavyje dėl to konkuruojantys ūkio subjektai. Kelis kartus kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti pajamų patikslinimą, tačiau jis nurodė tik bendrąsias pajamas ir pažymėjo, kad visos pajamos gaunamos iš kelionių pardavimų.

161. Pareiškėjas UAB „ZigZag Travel“ su skundu (20 t., b. l. 1–20, 56–66) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Tarybos 2012-06-07 nutarimo Nr. 2S-9 1 punktą tiek, kiek jame bendrovė „ZigZag Travel“ yra pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ES sutarties 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) panaikinti paskirtą 13 100 Lt baudą (Nutarimo 2.29 punktą).

162. Paaiškino, kad Taryba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį bei Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, nes pažeidimo inkriminavimas pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrįstas įrodymais, nėra įrodymų, jog ji suderino veiksmus su kitomis kelionių agentūromis ir UAB „Eturas“. Pareiškėjas neinicijavo ir nedalyvavo UAB „Eturas“ vykdytoje apklausoje dėl bazinių nuolaidų ribojimo nustatymo, nežinojo apie minėtos apklausos rezultatus, nesusipažino su 2009-08-27 informaciniu pranešimu apie nuolaidos ribojimo nustatymą. Iš pareiškėjo pateiktos skilties „Informacinės žinutės“ lango atspausdintos versijos matyti, kad pareiškėjas, nors ir gavo informacinį pranešimą, tačiau nebuvo jo perskaitęs. Pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ir vienašališkai spręsti, kokia informacija patenka į jos interneto puslapį, kadangi reklaminiai pranešimai, įkelti į E-TURAS sistemą, jame atsirasdavo automatiškai, nedalyvavo jokiose apklausose dėl nuolaidos ribojimo. Pareiškėjas neginčija, kad pastebėjo, kad E-TURO sistemoje yra suteikiamos nuolaidos dydžio ribojimas, bet manė, kad tai E-TURO sistemos administratoriaus vienašališkai įdiegtas techninis pakeitimas. Pareiškėjas neturėjo objektyvaus intereso diskutuoti su UAB „Eturas“ dėl nustatytų ribojimų tikslingumo ar vienašališkai nutraukti su ja sudarytą sutartį. Tam, kad pareiškėjas atsiribotų nuo susitarimo, turėjo apie jį žinoti, o ji apie tai nežinojo. Be to, atsakovas nepaaiškina, kaip kitos kelionių agentūros sužinotų apie pareiškėjo atsiribojimą nuo susitarimo, jam nutraukus sutartį su UAB „Eturas“. Atsakovas pažeidimą galėjo pripažinti remdamasi tik tais įrodymais, kurie tiesiogiai įrodo pažeidimo sudėties elementus ir dėl jų buvimo nekyla abejonių. Abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, nes jis, skirtingai nei kitos kelionių agentūros, nesusirašinėjo su E-TURAS sistemos administratoriumi. E-TURAS sistema nebuvo pagrindinis jos pardavimų kanalas, pajamos iš pardavimų per šią sistemą buvo labai mažos. Atsakovo išvados nėra grindžiamos individualia pareiškėjo veiksmų analize, pareiškėjas neturėjo jokio intereso nustatyti nuolaidos ribojimą, kadangi: 1) pardavimai per E-TURO sistemą nėra pagrindinis jos pardavimų kanalas, pardavimų pajamos per E-TURAS sistemą smarkiai išaugo jau pasibaigus pažeidimui (2010 m. kovo mėnesį); 2) pareiškėjas galėjo pelningai taikyti didesnes nei 3 proc. dydžio nuolaidas komisinio atlygio sąskaita, kadangi gavo net 10 proc. komisinį atlygį, ir taip įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas agentūras; 3) kelionių pardavimas nėra pagrindinė pareiškėjo komercinė veikla, pagrindinė veikla yra tarpininkavimas parduodant atskiras turizmo paslaugas. Nebuvo ir jokio tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp pareiškėjo ir kitų kelionių agentūrų dėl nuolaidų ribojimo per E-TURAS sistemą ir Taryba nepateikė tokių įrodymų. E-TURO sistema nesuteikė kelionių agentūroms informacijos, kokios kitos kelionių agentūros ja naudojasi, o Tarybos argumentas, kad tokią informaciją galima sužinoti užėjus į kitų agentūrų interneto svetaines, yra nelogiškas, nes pirmiausia agentūra turėtų suderinti veiksmus su kitomis agentūromis ir tik tada sužinoti, su kuo juos suderino.

163. Nebuvo šalių valios sutapimo dėl nuolaidų ribojimo per E-TURAS sistemą. Taryba siekia įrodyti suderintus veiksmus tarp konkurentų per centrinį subjektą, o tai yra precedentų neturintis atvejis. Suderintų veiksmų tarp konkurentų per centrinį subjektą atveju riba tarp to, kas yra įprasti komerciniai įmonių santykiai, ir tarp to, kas yra neteisėtas bendradarbiavimas, yra labai nedidelė. Pareiškėjo teigimu, Taryba, siekdama įrodyti šalių valios sutapimą, turėjo įrodyti, kad pareiškėją ir kitas agentūras vienija bendras tikslas ir interesas (riboti nuolaidą per E-TURAS sistemą) ir kad: 1) pareiškėjas atskleidžia informaciją UAB „Eturas“, kad ji ją perduotų kitai konkrečiai kelionių agentūrai; 2) UAB „Eturas“ perduoda informaciją pareiškėjo nurodytai kelionių agentūrai; 3) kelionių agentūra gauna šią informaciją ir žino, kad ji yra iš pareiškėjo. Tačiau pareiškėjo naudojimosi E-TURAS sistema interesai buvo skirtingi nuo kitų kelionių agentūrų, nes ji buvo tik nereikšmingas pardavimų kanalas, be to, ji didelių komisinių sąskaita galėjo daryti dideles nuolaidas. Pareiškėjo manymu, Taryba sąmoningai nesirėmė jos nurodyta Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo praktika dėl suderintų veiksmų per centrinį subjektą, kadangi negalėjo nustatyti bendro visų agentūrų tikslo riboti nuolaidas. Nuolaidos ribojimą lėmė vienašališki UAB „Eturas“ veiksmai ir tai patvirtina šios aplinkybės: 1) UAB „Eturas“ turėjo didžiausią interesą nustatyti bazinę nuolaidą, kadangi didžioji dalis jos pajamų yra iš teisių naudotis E-TURAS sistema suteikimo, o ribodama bazinę nuolaidą UAB „Eturas“ užtikrino, kad kai kurioms agentūroms naudojimasis šia sistema bus pelningas ir taip UAB „Eturas“ išlaikys senus ir pritrauks naujų klientų; 2) kelionių agentūrų apklausą inicijavo ir vykdė pati UAB „Eturas“ savo iniciatyva; 3) būtent UAB „Eturas“ vienašališkai priėmė sprendimą dėl nuolaidos ribojimo, techniškai nustatydama tokį ribojimą.

164. Pareiškėjui paskirta bauda yra nepagrįstai didelė, kadangi: 1) suderintų veiksmų per centrinį subjektą praktika yra visiškai nauja, todėl Taryba turėjo į tai atsižvelgti ir pareiškėjui neskirti baudos; 2) Taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, neteisingai nustatė pareiškėjo pardavimo pajamas, nes neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas yra išimtinai susijęs su pardavimų per E-TURAS sistemą pajamomis. Pareiškėjo tiesioginėmis pajamomis laikytinos pajamos, gautos už pardavimus per E-TURAS sistemą, o netiesioginėmis – tik pareiškėjo pajamos už UAB „Tez Tour“ kelionių pardavimą visais platinimo kanalais. Pareiškėjo manymu, jai bauda turėjo būti skaičiuojama tik nuo tiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų

165. Atsakovas Taryba su pareiškėjo bendrovės „ZigZag Travel“ skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (20 t., b. l. 104–122) paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo būtent suderinti ūkio subjektų veiksmai, kurie konstatuojami ir nesant tiesioginio kontakto ir susitarimo, jie gali nepasiekti susitarimo stadijos, susitarimas paprastai nėra įforminamas. Atsakydama į tai, kad pareiškėjas nedalyvavo diskusijose, apklausose, susitikimuose ir neperskaitė pranešimo apie nuolaidos ribojimą, Taryba paaiškina, kad visos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo vertinamos sistemiškai ir nė viena iš jų savaime nebuvo vertinama kaip konkurencijos pažeidimas, įskaitant ir dalyvavimą diskusijose bei sisteminio pranešimo gavimą. Paaiškina, kad visos agentūros, įskaitant pareiškėją, naudojosi ta pačia visų jų atžvilgiu vienodai administruojama E-TURAS sistema; šioje sistemoje buvo nustatytas nuolaidos dydžio apribojimas; pagal vienodą integruojamos E-TURAS sistemos formą ją naudojančios kelionių agentūros galėjo nustatyti, kokios kitos agentūros taip pat naudojasi sistema, bei žinojo, kad visos jos naudojosi sistema vienodomis sąlygomis; kelionių agentūros tokiam nuolaidos apribojimui neprieštaravo. Nėra pagrindo teigti, kad sistema naudojęsi ūkio subjektai, būdami atsakingi, galėtų ignoruoti ir nekreipti dėmesio į su jų ūkinėje veikloje naudojamomis priemonėmis susijusius pranešimus. Taryba, atsižvelgusi į pareiškėjo teiginius, kad sisteminį pranešimą gavo, bei į UAB „Eturas“ direktoriaus P. J. paaiškinimus, kad jei pranešimas sistemoje siunčiamas, jį gauna visi sistemos nariai, bei į tai, kad 5 sistemos nariai tokį pranešimą tikrai gavo, daro išvadą, kad sisteminis pranešimas buvo pateiktas visoms agentūroms. Naudojimasis sistema sudarė objektyvią galimybę susipažinti su sisteminiu pranešimu. Be to, apie nuolaidos ribojimą kiekviena agentūra galėjo sužinoti ne tik gavusi sisteminį pranešimą, bet ir pagal sistemos techninius pakeitimus. Taip pat apie taikomą 3 proc. nuolaidą buvo skelbiama sistemos naudotojų interneto svetainėse.

166. Pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę pamatyti, žinoti apie nuolaidos ribojimą tiek perskaitęs pranešimą, tiek pagal techninius sistemos pasikeitimus. Be to, nėra būtina, kad pareiškėjas sąmoningai suprastų, kad pažeidžia Konkurencijos įstatymą ar ES sutartį, todėl nereikšmingas jo manymas, kad nepažeidžia konkurencijos teisės reikalavimų. Pareiškėjui nutraukus sutartį su bendrove „Eturas“, jo interneto tinklalapyje nebūtų lengvai atpažįstamos E-TURAS sistemos paieškos formos ir kitoms agentūroms būtų akivaizdu, kad jis nesinaudoja sistema ir netaiko nuolaidos ribojimo savo sudaromoms sutartims. Be to, išreiškus nepasitenkinimą bendrovės „Eturas“ atliktu veiksmu ir nepavykus rasti sprendimo, pareiškėjas galėjo kreiptis į Tarybą. Pareiškėjas naudojosi sistema, mokėjo administratoriui mokestį, vadinasi, sistema jam buvo patogi ir priimtina. Tai, kaip pats ūkio subjektas vertina savo vykdomą veiklą, kaip skirsto prioritetines veiklos sritis, nepaneigia jo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nebūtina nustatyti, kad pažeidimas atnešė ūkio subjektui neteisėtos naudos. Nustačius bazinės nuolaidos dydį, pareiškėjas galėjo daryti įtaką vartotojui siūlytinos kainos dydžiui, todėl tai vis tiek ribojo agentūrų tarpusavio konkurenciją. Be to, papildomų nuolaidų taikymas nepaneigia to, kad naudojimasis E-TURAS sistema konkurentams pagrįstai leido manyti, kad pagrindinė nuolaida nebus didesnė nei 3 proc. Nors bendrovė „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, jie nelaikytini vienašaliais veiksmais, pašalinančiais sistema besinaudojančių agentūrų atsakomybę už veiksmų derinimą. Agentūros neorganizavo susirinkimų, o jų valiai suderinti buvo panaudota E-TURAS sistema. Taigi būtent sistema besinaudojančios agentūros nepaprieštaravo tokiam apribojimui, su juo sutikdamos bei leisdamos kitoms agentūroms suprasti, kad jos taikys ne didesnę nei 3 proc. nuolaidą ir kad tokius pačius ribojimus taikys ir kitos E-TURAS sistemos narės. Be to, būtent UAB „Eturas“ buvo pripažintas draudžiamo susitarimo iniciatoriumi. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, nesiekė įrodyti susitarimo per centrinį subjektą egzistavimo. Bendrovės „Eturas“ veiksmai sudarė pagrindą bei sąlygas derinti sistema besinaudojančių agentūrų veiksmus ir ji pati aktyviai ir tiesiogiai prie to prisidėjo. Todėl, nors bendrovė „Eturas“ nevykdo kelionių pardavimo veiklos ir nėra agentūrų konkurentas, Taryba įvertino šios bendrovės veiksmus dėl konkurencijos pažeidimo.

167. Baudos dydis pareiškėjui buvo skaičiuojamos nuo visų su kelionių pardavimu susijusių pajamų, atsižvelgiant į jos dalyvavimo pažeidime trukmę (7 mėnesiai). Bauda nebuvo nei didinama, nei mažinama. Taip pat nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Dėl pareiškėjo argumento, kad Taryba turėjo susilaikyti nuo baudos skyrimo, paaiškina, kad baudos neskyrimas, esant vienam sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, būtų nepagrįstas.

168. Pareiškėjas UAB „Ferona“ su skundu (16 t., b. l. 70–86, t. 17, b. l. 1–5) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Tarybos 2012-06-07 nutarimo Nr. 2S-9 1 punktą tiek, kiek jame bendrovė „Ferona“ yra pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ES sutarties 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) panaikinti paskirtą 33 200 Lt baudą (Nutarimo 2.8 punktą); 3) panaikinti įpareigojimą per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 4) kreiptis į Europos Komisiją, kad ši šioje administracinėje byloje pareikštų nuomonę dėl susitarimo vertinimo ES sutarties 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų konkurencijos teisės normų požiūriu.

169. Paaiškino, kad nors bendrovė „Ferona“, atsakydama į Tarybos teorinio pobūdžio klausimą „kam buvo naudingas apribojimas“, 2011-01-12 nurodė, kad jis naudingas agentūroms, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiu būdu išreiškė valią pritarti nustatytam apribojimui. Pareiškėjas yra indiferentiškas nuolaidų ribojimui, nes: 1) visi pardavimai, išskyrus dvi keliones, kurios buvo parduotos jau pradėjus tyrimą, buvo atliekami biure, o ne internetu; 2) pritaikyta 3 proc. nuolaida buvo ne draudžiamo susitarimo pasekmė, bet padaryta atsižvelgiant į susitarimą su klientais ir finansines galimybes. Civilinės teisės prasme susitarimo nebuvo, nes bendrovė „Eturas“ 2009-08-25 apklausa negali būti vertinama kaip oferta. Nutarime nėra konkrečiai nurodyta, kuo pasireiškė bendrovės „Ferona“ sutikimas ar pritarimas pasiūlymui riboti nuolaidas, pareiškėjas niekada nederino nuolaidų procento, dėl nuolaidų sistemos niekada nekontaktavo su konkurentais, o tik siekdamas protingai prisiderinti prie esamos situacijos rinkoje naudojosi ta pačia sistema kaip ir konkurentai. Pareiškėjo nutylėjimas nereiškė pritarimo, pareiškėjas nepardavė kelionių per E-TURAS sistemą pažeidimo laikotarpiu (nuo 2009-08-27 iki 2010 m. vasario ar pavasario), nors sistema naudojasi iki šiol, kainos nefiksavo, o nuolaidas taikė savo nuožiūra. Taigi UAB „Ferona“ negalėjo būti susitarimo dalyve, nes objektyviai savo valios jokia forma ir jokiame dokumente nėra išreiškusi, konkliudentiniais veiksmais – taip pat ne, jos veiksmų negalima įvardyti kaip nebylaus pritarimo. Todėl, pareiškėjo manymu, atsakovas suklydo vertindamas jo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų santykių pobūdį. Nutarime yra nustatytas pernelyg aukštas atsakomybės taikymo standartas, nes daroma prielaida, kad subjektą galima laikyti nekaltu dėl pažeidimo padarymo tik tokiu atveju, kai jis savo aktyviais veiksmais išreiškia pasipriešinimą susitarimui. Tokia Tarybos nurodyta pasipriešinimo galimam susitarimui priemonė kaip sutarties nutraukimas prieštarauja visiems civilinės teisės principams, susijusiems su tinkamu sutarčių laikymusi ir vykdymu, teisėtų lūkesčių principui. Pagrindų nutraukti sutartį vien tik po 2009-08-25 UAB „Ferona“ neturėjo. Taryba nenustatė, kokį rinkos procentą užima tariamai susitarusios agentūros.

170. Nors Nutarime nurodyta, kad nebuvo skaičiuojamos pajamos už kitas paslaugas nei kelionių organizavimas (draudimas, vizų išdavimas ir kt.), tačiau skiriant baudą į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, nepagrįstai buvo nustatytas 7 mėnesių pažeidimo laikotarpis, kadangi nėra objektyvių įrodymų, kad UAB „Ferona“ pažeidime dalyvavo ilgiau nei 6 mėnesius, todėl bauda turėtų būti skaičiuojama pagal pažeidimo trukmę, neilginant jos iki 1 metų. Pareiškėjo pajamos laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2010-03-25 sudarė 78 026 Lt , todėl maksimali bauda pareiškėjui negalėjo viršyti 7 802,60 Lt ir turėtų būti mažinama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjo manymu, jai galėtų būti skirta 2000 Lt bauda. Be to, Taryba nepagrįstai nenustatė pareiškėjui atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes pareiškėjas savo veiksmais žalos nepadarė, pateikė visą reikalaujamą medžiagą ir duomenis, bendradarbiavo (duomenų neteikė, nes nebuvo ką teikti). Be to, negalima laikyti vienodai kaltomis tas agentūras, kurios buvo indiferentiškos nuolaidų ribojimui, ir tas, kurios ribojimą taikė. Todėl, pareiškėjo manymu, jam baudos dydis mažintinas dar 50 proc. Taip pat atsakovas nepagrįstai netaikė pareiškėjui lengvinančios aplinkybės – sunkios finansinės padėties. Be to, jai baudos dydis buvo apskaičiuotas įtraukus draudimo ir vizų pardavimo pajamas. Pareiškėjas nesuprato ir negalėjo suprasti, kad bendrovės „Eturas“ atliekama apklausa gali būti susitarimo pagrindas. Abejoja, ar papildoma nuolaida laikytina kainos, kuria yra konkuruojama, dalimi. Pareiškėjo manymu, tokios rūšies nuolaida (tik viena iš taikomų nuolaidų rūšių) negali būti laikoma kainos elementu, galinčiu turėti įtakos sąžiningai konkurencijai. Jeigu mokesčiai visiems rinkos dalyviams yra vienodi, kintami kainos elementai yra kaina ir nuolaidos. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad subjektai keliones būtų įsigiję iš vieno ar kelių šaltinių tokiomis pačiomis kainomis. Be to, nustatyta, kad tai yra tariamai horizontalaus susitarimo sudarymas. Nenustatyta objektyviai padaryta žala vartotojams. Nuolaidų, darančių neigiamą poveikį, vertinimas labiau priskirtinas vertikaliems, o ne horizontaliems susitarimams. Pareiškėjo manymu, horizontalaus susitarimo atveju maksimalios taikytinos nuolaidos nustatymas nėra priskiriamas prie konkurencijos pažeidimo atvejų.

171. Atsakovas Taryba su pareiškėjo bendrovės „Ferona“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (16 t., b. l. 146–165, 17 t., b. l. 70–73) paaiškino, kad susitarimo tikslas riboti konkurenciją vertinamas ne pagal subjektyvius susitarimo šalių ketinimus, bet pagal objektyvų tikslą. Todėl nesvarbu, kiek kelionių parduota per E-TURAS sistemą, kokiais tikslais pareiškėjas naudojasi E-TURAS sistema, tai pareiškėjo veiksmų vertinimui įtakos neturi. Susitarimo sąvoka turi būti vertinama ne civilinės, bet konkurencijos teisės prasme. Pagal konkurencijos teisę susitarimai suprantami plačiai – apima bet kokia forma derinamus ūkio subjektų veiksmus. Susitarimais pripažįstami ne tik formalūs, rašytiniai susitarimai, bet ir žodiniai, teisiškai neįpareigojantys dokumentai ar kiti netiesioginiai veiksmų derinimai tarp konkurentų. Nagrinėjamu atveju agentūros susitarė netiesiogiai, neveikimu ir pasyvumu išreikšdamos valią. Pareiškėjas nepaprieštaravo E-TURAS sistemos pakeitimams ir toliau ja naudojosi, taigi tokiu elgesiu pritarė per E-TURAS sistemą inicijuotam bendram veiksmų planui. Nors bendrovė „Eturas“ galėjo būti suderintų veiksmų sumanytojas, kuriam ribojimas galėjo būti finansiškai naudingas, jos veiksmai nelaikytini vienašaliais, kurie pašalintų kelionių agentūrų atsakomybę. Nėra būtina, kad ūkio subjektas sąmoningai suprastų, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nagrinėjamas pažeidimas bet kuriuo atveju laikytinas padarytu tyčia. Jei kelionių agentūra, nesutikdama su nuolaidų apribojimu, būtų išreiškusi nepasitenkinimą, nutraukusi sutartį su UAB „Eturas“, jos tinklalapyje nebūtų lengvai atpažįstamos E-TURAS sistemos paieškos formos, kitoms agentūroms būtų akivaizdu, kad ji netaiko savo veikloje apribojimo. Analogiškos sistemos nebuvimas ar neva tinkamo sutarčių vykdymo principo įgyvendinimas negalėjo ir negali pateisinti konkurencijai prieštaraujančių veiksmų, ypač kai sistema nebuvo neišvengiamai būtina tam, kad pareiškėjas apskritai galėtų vykdyti veiklą.

172. Susitarimams (suderintiems veiksmams) dėl kainų nustatymo netaikomas mažareikšmiškumo kriterijus. Tokie veiksmai laikomi Konkurencijos įstatymo pažeidimu, neatsižvelgiant į juos sudariusių subjektų rinkos dalis. Pagrįstai buvo padaryta išvada, kad veiksmai, kuriais ribojimas nuolaidų dydis, negali būti laikomi mažareikšmiais. Nagrinėjamu atveju suderinti veiksmai taip pat nepatenka į KĮ 5 straipsnio taikymo išimtį. Nustatydama pažeidimo trukmę Taryba sistemiškai vertino turimus įrodymus ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl trumpesnės pažeidimo trukmės, nes jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti Tarybos išvadomis dėl pažeidimo trukmės. Taryba rėmėsi tyrimo metu surinkta informacija apie E-TURAS sistemos pakeitimų nustatymą, jų pašalinimą, informacija apie kelionių agentūrų naudojimosi sistema trukmę nuolaidos ribojimo laikotarpiu. Tai, kad pareiškėjas apie 3 proc. nuolaidą neskelbė interneto svetainėje, nereiškia, kad jis internetu parduodamoms kelionėms netaikė 3 proc. dydžio apribojimo. Nustačius bazinės nuolaidos dydį, ji galėjo daryti įtaką vartotojui siūlytinos kainos dydžiui, todėl nesvarbu, ar pareiškėjas taikė papildomas nuolaidas, ar ne, tai nepašalina nuolaidos apribojimo konkurenciją ribojančio tikslo.

173. Pareiškėjui bauda apskaičiuota nuo 331 979 Lt, t. y. pagal jo paties pateiktus duomenis. Baudos dydis pagrįstai apskaičiuotas atsižvelgus į tai, kad pažeidimas truko 7 mėnesius. Nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tai, kad pareiškėjas per E-TURAS sistemą nepardavė jokių kelionių ar kad šis pardavimų kanalas nepasiteisino, nekeičia jo veiksmų vertinimo. Bauda siekiama ne tik nubausti, bet ir prevencinių tikslų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Pareiškėjas savo iniciatyva jokios tyrimui reikšmingos informacijos Tarybai nepateikė. Bendradarbiavimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai ūkio subjektas pateikia informaciją savo iniciatyva, viršydamas savo pareigą pateikti Tarybos reikalaujamą informaciją. Dėl prašymo kreiptis į Europos Komisiją nuomonės paaiškina, kad pareiškėjas, reikšdamas tokį prašymą, nenurodė nei teisinio pagrindo, nei argumentų jam pagrįsti, iš abstraktaus jo pobūdžio neaišku, kokiu pagrindu ir dėl kokių nuostatų Europos Komisija turėtų pateikti nuomonę. Taryba yra institucija, taikanti ES konkurencijos taisykles. Be to, Taryba, vykdydama teisės aktų nuostatas, elektroniniu būdu informavo Europos Komisiją apie atliktą tyrimą. Taryba 2012-02-29 gavo Europos Komisijos patvirtinimą, kad Europos Komisijoje pranešimas buvo gautas. Tarybai priėmus Nutarimą, pagrindinės jo išvados anglų kalba buvo paskelbtos Europos konkurencijos vidiniame tinkle. Taigi Europos Komisijai yra žinoma apie tyrimą ir jo išvadas ir ji nuomonės ar pastabų dėl jo nepareiškė. Todėl nėra jokio objektyvaus teisinio ar faktinio pagrindo bei būtinybės pakartotinai kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

174. Pareiškėjas UAB „ZIP Travel“ skunde (37 t., b. l. 1–6) prašo: 1) panaikinti Nutarimo dalį, kurioje bendrovė „ZIP Travel“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) panaikinti paskirtą 8 700 Lt baudą.

175. Paaiškino, kad Taryba netinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, nustatyti kelionių agentūrų veiksmai, kurie kvalifikuojami kaip konkurencijos teisės pažeidimas, pasireiškiantis draudžiamo susitarimo sudarymu, sudėtis (dalyvavimas diskusijose dėl nuolaidų taikymo, balsavimas dėl nuolaidų, informavimas klientų savo interneto svetainėse apie taikomas ribotas nuolaidas, galų gale ribotų nuolaidų faktinis taikymas), negali būti pritaikomi bendrovei „ZIP Travel“, nes ji šiuose veiksmuose nedalyvavo, valios dėl sprendimų riboti nuolaidas nereiškė. Atsakovas be pagrindo neįvertino pareiškėjo Tarybai pateiktos 2011-01-07 pažymos Nr. SI 1/14, kuri liudija, jog tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas per E-TURAS sistemą pardavė 5 keliones, iš kurių 4 iš 5 klientams buvo pritaikytos didesnės kaip 3 proc. nuolaidos ir nė vienu iš atvejų – mažesnės kaip 3 proc. Pareiškėjo nuomone, yra būtina nustatyti ir tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti pasireiškus UAB „ZIP Travel“ valiai veikti atitinkamu būdu (ribojant nuolaidas iki 3 proc.), be to, kad ši pareiškėjo valia būtų suderinta bent tarp dviejų šalių (konkurentų). Iš bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų matyti aiškiai priešinga UAB „ZIP Travel“ valia vienašališkai pritaikytiems ribojimams. Atsakydama į Tarybos paklausimą, pareiškėjas 2011-01-07 raštu nurodė, kad jos veikloje taikytinų paslaugų nuolaidų ribojamas nebuvo ir negalėjo būti nustatytas, nes pareiškėjas dėl to sprendžia savarankiškai, pateikė 2011-01-07 pažymą Nr. SI 1/14. Šie rašytiniai įrodymai rodo jo valią taikyti savo klientams neribotas nuolaidas ir kartu valinį prieštaravimą primetamoms techninėms priemonėms. Šie įrodymai ir skunde nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertinti tyrimo metu.

176. Bendrovė „Eturas“ į pareiškėją dėl nuolaidų ribojimo E-TURAS sistemoje kreipėsi per darbuotoją M. B., pastarojo elektroniniu paštu siųsdama žinutę bei pakartotinę žinutę 2009-08-25. Nurodytas asmuo Tarybos atliekamo tyrimo metu nebedirbo pareiškėjo įmonėje (darbo santykiai nutrūkę 2010-03-16), todėl jai nežinoma, ar nurodytos žinutės adresatą pasiekė. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, ar pareiškėjui tapo žinoma (ir jei taip, kada tapo žinoma) apie techninių ribojimų E-TURAS sistemoje įdiegimą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas, skirtingai nuo kitų kelionių agentūrų, apie tokį ribojimą būtų paskelbusi savo interneto svetainėje, o teiginiai, jog ji apie tai žinojo vien dėl to, kad naudojosi sistema, o sistemoje buvo skelbiami atitinkami sisteminiai pranešimai, tėra prielaidos.

177. Atsakovas Taryba su pareiškėjo bendrovės „ZIP Travel“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (37 t., b. l. 160–174) paaiškino, kad apklausa buvo siųsta darbuotojui, kuris Tarybos atliekamo tyrimo metu jau nebedirbo UAB „ZIP Travel“, pažymėjo, kad apklausos siuntimo metu UAB „ZIP Travel“ ir minėtą asmenį vis dar siejo darbo santykiai, todėl jis minėtą apklausą gavo, galėjo su ja susipažinti, išreikšti pareiškėjo vardu nuomonę (balsuoti) ar, neturėdamas įgaliojimų, informuoti administraciją. Netgi viso to nepaisant, tokios aplinkybės nėra vertintinos, kadangi vidinės organizacinės problemos konkurencijos teisės prasme nėra reikšmingos. Aplinkybė, jog pritaikydavo papildomas nuolaidas, kurios galėjo padidinti bendrą pritaikytos kelionei nuolaidos dydį, reikšmės kelionių agentūrų suderintų vertinimui neturi, nes bet kuriuo atveju per E-TURAS sistemą techninėmis priemonėmis buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis. Teigia, kad nesvarbu, kiek kelionių parduota per E-TURAS sistemą, kokiais tikslais kelionių agentūra naudojosi E-TURAS sistema, tai pareiškėjo veiksmų vertinimui įtakos neturėtų.

 

II.

 

178. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-04-08 sprendimu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies.

179. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Tarybos Nutarime įtvirtinta pozicija, jog vartotojų požiūriu kelionių organizatorių parduodamos kelionės ir kelionių agentūrų parduodamos kelionės yra tarpusavyje pakeičiamos, skirtingais būdais (kanalais) parduodamos organizuotos kelionės taip pat yra pakeičiamos, todėl priskirtinos tai pačiai prekės rinkai – organizuotų kelionių pardavimui. Taigi teismas nepagrįstais laikė pareiškėjų argumentus, jog atsakovė netinkamai apibrėžė atitinkamą rinką, neatskirdama agentavimo paslaugų kelionėms, parduodamoms biuruose, nuo agentavimo paslaugų kelionėms, parduodamoms internetu, o rinkos apibrėžimas turėtų būti pakeistas pripažįstant, kad atitinkamą rinką sudaro kelionių agentūrų teikiamų tarpininkavimo paslaugų rinka, platinant keliones internetu, kaip ir argumentus dėl kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų skirtingų veiklos sričių ir ūkio subjektų grupių neišskyrimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjami susitarimai laikytini pagal tikslą ribojančiais konkurenciją, todėl konkretus poveikis, neigiamos pasekmės rinkai nenustatinėjamos. Atitinkamos rinkos apibrėžimas nustatytiems Konkurencijos įstatymo pažeidimams kvalifikuoti esminės reikšmės neturi.

180. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės rodo, jog, nors tiesiogiai pačioje E-TURAS sistemoje nebuvo pateikta informacija apie visas ja besinaudojančias kelionių agentūras, tačiau pareiškėjos prie jos jungėsi tik su joms paskirtais slaptažodžiais. Todėl, įvertinus sudarytų sutarčių tarp UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų turinį (pvz., 7.6 punktą), vienodą E-TURAS sistemos vaizdinę išraišką visų ją naudojančių kelionių agentūrų integruotuose interneto puslapiuose, liudytojų P. J., A. D. bei E. O. paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjos turėjo suprasti, kad E-TURAS yra bendra sistema, kuria naudojasi daugelis kelionių agentūrų. Byloje nėra duomenų, kuriais remdamasis teismas turėtų pagrindo daryti priešingą išvadą.

181. Dėl UAB „Eturas“ vykdytos apklausos teismas pažymėjo, jog nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad būtent UAB „Eturas“, būdamas E-TURAS sistemos administratoriumi, organizavo apklausą, siuntė sisteminį pranešimą, techninėmis priemonėmis apribojo 3 proc. nuolaidos taikymą E-TURAS sistemoje. Liudytojas A. D. teisme paaiškino, kad jis, kaip sistemos administratorius, vadovo nurodymu apribojo 3 proc. nuolaidą parduodamoms kelionėms internetu nuo 2009-08-27. Taigi nėra svarbu, kad UAB „Eturas“ su kelionių agentūromis nebuvo konkurentai, ji aktyviais veiksmais (buvo iniciatorė) prisidėjo prie draudžiamo susitarimo ir išreiškė bendrą valią dėl nuolaidų ribojimo internetu.

182. Dėl 2009-08-27 sisteminio pranešimo ir nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje, teismas pažymėjo, kad iš 2009-08-27 sisteminio pranešimo turinio akivaizdu ir aišku, kad jį gavusios kelionių agentūros privalėjo suprasti apie naujai įvedamas nuolaidų kelionių užsakymams internetu „lubas“ bei tai, kad šis pranešimas nėra skirtas konkrečiai jį gavusiai bendrovei, o yra bendras visoms E-TURAS sistemos naudotojoms. Daugelis pareiškėjų teigė, kad net sisteminio pranešimo išsiuntimo faktas neįrodo, jog bendrovės jį aktyvavo ir su juo susipažino. Teismas su tokiais teiginiais nesutiko, nes sisteminis pranešimas buvo išsiųstas visoms bendrovėms, tą savo paaiškinimuose patvirtino P. J., bendrovė „ZigZag Travel“, taip pat rastas pranešimas bendrovių „Travelonline Baltics“, „Star Express“ patalpose, „700LT“ vadovo pateiktas pranešimas Tarybai. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės aiškiai patvirtino, kad visos kelionių agentūros, kurios naudojosi E-TURAS sistema, turėjo realias (objektyvias) galimybes susipažinti su sisteminiu pranešimu apie nuolaidos dydžio ribojimą iki 3 proc. parduodamoms kelionėms internetu. Kaip minėta, paslaugų teikimo sutartimis bendrovė „Eturas“ jos vartotojams įsipareigojo raštu ar elektroniniu paštu informuoti apie techninius pakeitimus (3.1.3 punktas), tą 2009-08-27 išsiųsdama sisteminį pranešimą dėl maksimalios nuolaidos įvedimo ir padarė. Teismas padarė išvadą, kad kelionių agentūros, naudodamos šią sistemą ir parduodamos keliones internetu, turėjo galimybę domėtis sistema, kuria naudojasi, jos naujovėmis ir atitinkamai įvertinti galimą riziką dėl jos. Kita vertus, pačios E-TURAS sistemos techninių galimybių apribojimas kiekvienai ja besinaudojančiai kelionių agentūrai leido suprasti apie maksimalios nuolaidos taikymo galimybės apribojimą net ir preziumuojant, kad sisteminio pranešimo neperskaitė. Techniškai negalėdamos taikyti didesnių nei 3 proc. nuolaidų parduodamoms kelionėms internetu, pareiškėjos turėjo vienareikšmiškai įvertinti ir suvokti apie įvykdytus E-TURAS sistemos pakeitimus, po kurių jos negalėjo individualiai parinkti taikomos nuolaidos dydžio. Be to, pareiškėjos, žinodamos E-TURAS sistemos savybes, veikimo principus, po šių pakeitimų privalėjo suprasti, kad ir kitos šios sistemos naudotojos neturės atitinkamos pasirinkimo laisvės taikyti didesnes nei 3 proc. nuolaidas parduodamoms kelionėms internetu. Visos šios nustatytos aplinkybės patvirtino, kad bendrovė „Eturas“ derino ateities veiksmus su kelionių agentūromis dėl 3 proc. nuolaidos dydžio nustatymo rinkoje tiek raštu, tiek telefonu, tiek elektroniniais laiškais, tiek konkrečiais veiksmais (vadovo nurodymu bendrovės „Eturas“ darbuotojas A. D. 2009-08-27 fiksavo 3 proc. nuolaidą E-TURAS sistemoje), t. y. bendrovė „Eturas“ buvo organizatorė, tariantis su kelionių agentūromis dėl kainų fiksavimo, buvo iniciatorė nustatant kainą parduodamai kelionei internetu.

183. Dėl draudžiamo susitarimo teismas pažymėjo, kad kelionių agentūros interneto tinklalapiuose per E-TURAS sistemą, kurios administratorė yra bendrovė „Eturas“, vartotojams siūlė maksimalią 3 proc. nuolaidą kelionėms, t. y. derino veiksmus, nustatydamos maksimalią nuolaidą užsakymams internetu, todėl tokie veiksmai turėtų būti laikomi susitarimais, jais siekiama riboti konkurenciją pagal tikslą, neigiamos pasekmės konkurencijai yra preziumuojamos, papildomai vertinti jų nėra būtina. Norint konstatuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, pakanka nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo faktą ir susitarimo objektą – tiesioginį arba netiesioginį prekės ar paslaugos kainos nustatymą. Šiuo atveju konkurenciją ribojantis tikslas tarp ūkio subjektų pasireiškė tuo, kad E-TURAS sistemoje apribojus galimybę kelionių agentūroms pačioms pritaikyti nuolaidą, jos prarado teisę savo nuožiūra nusistatyti kainą, tokiu būdu išreiškė bendrą valią nustatyti maksimalią nuolaidos ribą, atsisakė vieno iš esminių konkurenciją tarp ūkio subjektų turinčių užtikrinti ūkinės veiklos vykdymo elementų – konkuruoti kainomis. Laisvas konkuravimas kainomis yra viena iš pagrindinių sąžiningos konkurencijos formų, o kainų fiksavimas tiesiogiai įsiterpia ir kliudo formuotis konkurencingų procesų rezultatams. Tiek bendrovė „Eturas“, tiek pačios kelionių agentūros, kurios naudojosi E-TURAS internetine sistema, negalėjo nesuprasti, kad sistemoje padaryti 3 proc. nuolaidos dydžio apribojimai daro įtaką kelionių agentūrų ūkinei veiklai parduodant keliones. Pareiškėjų argumentai, kad parduodamoms kelionėms internetu taikė papildomas nuolaidas (didesnes nei 3 proc.), reikšmės kelionių agentūrų suderintų veiksmų vertinimui neturi, nes kai kurios kelionių agentūros dėl 3 proc. nuolaidos tarėsi, kitos nereaguodamos išreiškė tylų pritarimą, todėl realiai darė įtaką vartotojui dėl siūlomos kelionės kainos dydžio, nuo kurio galėjo būti taikomos papildomos nuolaidos. Siekiant įrodyti suderintus veiksmus, nėra būtina nustatyti, kad nagrinėjami konkurentai (kelionių agentūros) įsipareigojo viena kitai elgtis konkrečiu būdu arba kelionių agentūros derino savo ateities veiksmus rinkoje. Pakanka to, kad savo ketinimo išraiška kelionių agentūros eliminavo ar bent jau gerokai sumažino netikrumą kitiems ūkio subjektams. Taigi nesvarbu, ar kelionių agentūros taikė papildomas nuolaidas, ar ne, jų ir bendrovės „Eturas“ suderintų veiksmų konkurenciją ribojančio tikslo tai nepašalina. Toks visoms agentūroms priimtinas nuolaidos dydis galėjo tiesiogiai daryti įtaką joms sprendžiant dėl nuolaidų dydžio keliones parduodant ir kitais būdais (ne tik internetu, bet ir biuruose ar kitais prekybos kanalais). Vartotojai, pirkdami kelionę, dažnai naudojasi keliais kelionės įsigijimo būdais, todėl aišku, kad nuolaidų taikymas viename iš pardavimo kanalų galėjo paveikti ir nuolaidų dydį parduodant kelionę kitais būdais bei daryti neigiamą įtaką konkurencijai tarp kelionių agentūrų atitinkamoje rinkoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju tiesioginio kelionių agentūrų tiesioginio kontakto nebuvo, tačiau veiksmai buvo derinami tyliu pritarimu, todėl pareiškėjos, norėdamos atsiriboti nuo šių veiksmų derinimo, turėjo aiškiai išreikšti tokią poziciją (pvz., nutraukti paslaugų teikimo sutartį su bendrove „Eturas“.

184. Dėl pareiškėjų dalyvavimo draudžiamame susitarime teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad nustatyto 3 proc. nuolaidos dydžio fiksavimo kelionėms E-TURAS sistemoje nepastebėjo, nes, kaip minėta, iki 2009-08-27 jų galimybės taikyti norimo dydžio nuolaidas nebuvo ribojamos, o apie daugiau kaip 3 proc. bazinės nuolaidos taikymo pasirinkimo savo nuožiūra apribojimą visos kelionių agentūros buvo informuotos sisteminiu pranešimu. Taigi nelogiška būtų manyti, kad kelionių agentūros galėjo nepastebėti pasikeitusių jų naudojamos sistemos nustatymų ar apie juos nesuprasti. Atsakovo surinkta medžiaga akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad pareiškėjai naudojosi ta pačia visų jų atžvilgiu vienodai administruojama E-TURAS sistema, joje buvo nustatytas 3 proc. nuolaidos dydžio apribojimas, tokiam nuolaidos apribojimui kelionių agentūros neprieštaravo. Teismas nesutiko, jog sistema naudojęsi ūkio subjektai, būdami atsakingi, galėtų ignoruoti, nekreipti dėmesio į su jų ūkinėje veikloje naudojamomis priemonėmis susijusius pranešimus. Teismo nuomone, faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kelionių agentūros veiksmus derino netiesiogiai, keitėsi informacija per vienodai veikiančią E-TURAS sistemą. Netiesioginis keitimasis informacija šiuo atveju pasireiškė tuo, kad po bendrovės „Eturas“ veiksmų (2009-08-25 apklausos, 2009-08-27 sisteminio pranešimo, 3 proc. nuolaidos apribojimo parduodamoms kelionėms internetu) kelionių agentūros tokiems E-TURAS administratoriaus veiksmams neprieštaravo, išreiškė tylų pritarimą, dar daugiau – ir toliau naudojosi šia sistema. Neprieštaravimu ir pritarimu 2009-08-27 nustatytiems E-TURAS sistemos pakeitimams kelionių agentūros savo konkurentams leido pagrįstai numanyti, jog ir ateityje tokios pozicijos laikysis. Atitinkamai tokią informaciją gavęs konkurentas, taip pat pritardamas ir neprieštaraudamas tokiam baziniam nuolaidų taikymo būdui, kitoms kelionių agentūroms leido suprasti, jog toks modelis jį tenkina, ateityje jis taip pat taikys ne didesnes nei 3 proc. nuolaidas. Taip kelionių agentūros viena iš kitos sulaukė pritarimo dėl nuolaidos dydžio, t. y. atskleidė savo ketinimus (tyliu pritarimu) ir eliminavo arba bent jau gerokai sumažino netikrumą kitiems konkurentams (kitoms kelionių agentūroms) dėl savo elgesio rinkoje. Argumentai, jog jos nematė sisteminio pranešimo, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. O nesidomėjimas perkamos paslaugos – E-TURO sistemos – nuomos sąlygomis, nežinojimas jos veikimo ypatumų negali būti laikomi logišku apdairaus ir atsakingo ūkio subjekto elgesiu. Kiekviena kelionių agentūra turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie nuolaidos apribojimą tiek perskaičiusi sisteminį pranešimą, tiek pagal techninius sistemos pakeitimus. Be to, pagal teismų praktiką, nėra būtina, kad ūkio subjektas sąmoningai suprastų, kad pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, SESV 101 straipsnio nuostatas. Susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas ar kitas pirkimo sąlygas visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją, jų neigiamas poveikis konkurencijai preziumuojamas. Susitarimo tikslas vertinamas ne pagal subjektyvius šalių ketinimus, bet pagal objektyvų susitarimo tikslą. UAB „Eturas“ atliko aktyvius veiksmus, buvo iniciatorė, tačiau tokie veiksmai nelaikytini vienašaliais, jie nepašalina kelionių agentūrų atsakomybės. Bendros valios išreiškimo dėl kainų fiksavimo parduodamoms kelionėms internetu šiuo atveju negali paneigti aplinkybė, kad pačioje E-TURAS sistemoje nebuvo skelbiama informacija apie kitas ja besinaudojančias kelionių agentūras. Kiekvienos kelionių agentūros tinklalapyje atsiradęs nuolaidos ribojimas turėjo pagrįstai sukelti susidomėjimą: kas ir kodėl jį padarė, o išsiaiškinusi kelionių agentūra turėjo pareigą apsispręsti dėl tolesnių savo veiksmų rinkoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad apie konkurentus, kurie taip pat naudojasi E-TURAS sistema ir atitinkamai nuolaidas kelionėms taiko ne didesnes nei 3 proc., kelionių agentūros galėjo žinoti įvertindamos, kaip jau buvo minėta ir ką tyrimo metu nustatė atsakovė, E-TURAS sistemai būdingą bendrą vizualinį vaizdą visose ją naudojusiose konkurentų interneto svetainėse bei suprasdamos, jog E-TURAS sistema naudojasi kartu su kitomis kelionių agentūromis. Tai, kad, susumavus galimas pritaikyti nuolaidas, bendra nuolaida vartotojui viršijo 3 proc. nekeičia kelionių agentūrų draudžiamų veiksmų ribojant konkurenciją, nes bet kokiu atveju buvo nustatytos ribos bazinei nuolaidai, dėl kurios atitinkamai bendros nuolaidos suma procentine išraiška taip pat mažėjo. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjų veiksmų derinimo kelionės pirkėjas sumokėdavo kainą, kuri buvo nulemta ne sąžiningo konkurencinio pranašumo, o dirbtinai sukurtų aplinkybių (susitarimo). Suderinus veiksmus dėl nuolaidų, parduodamų internetu per E-TURAS sistemą, maksimalios ribos teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad nuolaida kelionės pirkėjui nebuvo siūloma kelionių agentūrai laisvai nustatant bazinės nuolaidos dydį ir vienas galutinės kainos elementas iš esmės tapo nulemtas nebe konkurencijos, o pareiškėjų susitarimo.

185. Kai kurie pareiškėjai teigė, kad negali būti baudžiami už dalyvavimą suderintuose veiksmuose su UAB „Eturas“, kadangi suderinti veiksmai yra galimi tik tarp konkurentų, o jas su UAB „Eturas“ sieja ne konkurentų, o tiekėjo ir pirkėjo santykis. Teismas su tokiais pareiškėjų teiginiais nesutiko, nes konkurencijos teisėje svarbus ne tik formalus teisinis vertinimas, bet ir veiksmų įtaka ekonominiams procesams. Teismo nuomone, šiuo atveju bendrovė „Eturas“ buvo internetinės sistemos kūrėja, platintoja, su kelionių agentūromis ją siejo vertikalus santykis, bet dėl sistemos veikimo principo, jos pobūdžio ir dėl to, kad E-TURAS sistema naudojosi kelionių agentūros parduodamos internetu organizuotas keliones, jos yra konkurentės, jas sieja horizontalus ryšys, o horizontalaus pobūdžio konkurencijos ribojimas būna tik tarp konkurentų. Todėl vertikalių santykių buvimas savaime nepašalina horizontalaus susitarimo, jei konkurencijos ribojimas pasireiškia tarp konkurentų (kelionių agentūrų), t. y. horizontaliame lygmenyje. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonė gali pažeisti EB 81 straipsnio 1 dalyje (dabar SESV 101 str.) įtvirtintą draudimą, jeigu su kitomis įmonėmis suderintais veiksmais siekia apriboti konkurenciją konkrečioje bendrojoje rinkoje, nebūtinai reikalaujant, kad ji vykdytų veiklą toje pačioje atitinkamoje rinkoje. Aiškinant kitaip, būtų susiaurinta EB 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo apimtis, o tai prieštarautų jo veiksmingumui ir pagrindiniam tikslui. Bendrovė „Eturas“, būdama suinteresuota mažesnių nuolaidų internetu parduodamoms kelionėms taikymu, taip pat imdamasi priemonių E-TURAS sistemoje, kad būtų nustatytas maksimalios nuolaidos dydžio ribojimas, savo elgesiu ne tik pritarė kelionių agentūrų suderintiems veiksmams, bet ir prie jų prisidėjo, juos organizavo, iš esmės buvo šios nuolaidos ribojimo organizatorė. Todėl Taryba pagrįstai pripažino bendrovę „Eturas“ buvusią kelionių agentūrų suderintų veiksmų netaikyti didesnių nei 3 proc. nuolaidų internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms bendrininke. Bendrovė „Daigera“ teigė, kad nagrinėjamu atveju Taryba neanalizavo ūkio subjektų suderintų veiksmų, nes neturėjo jokio tiesioginio kontakto ar susitarimo dėl nuolaidos dydžio nustatymo su kitomis kelionių agentūromis, joks susitarimas nėra įformintas. Teismas su tokiais argumentais nesutiko, nes konkurencijos teisėje pakanka ketinimo išraiškos, pritarimo ar tylaus pritarimo, kad būtų gerokai sumažintas netikrumas kitiems konkurentams dėl savo tikėtino elgesio rinkoje.

186. UAB „Aviaeuropa“ teigė, kad neturėjo prieigos prie E-TURAS sistemos, nė karto nebuvo prisijungusi, naudotis sistema, įskaitant ir galimybę susipažinti su sisteminiais pranešimais, įgijo ne vėliau nei 2008-12-11. Šiuos bendrovės teiginius teismas atmetė, nes bendrovė buvo sudariusi sutartį su bendrove „Eturas“ dėl sistemos naudojimo, ja naudojosi, mokėjo nuomos mokestį, jos nenutraukė, tai patvirtino, kad ši sistema jai buvo priimtina ir reikalinga. Kaip kiekvienas apdairus ir atsakingas ūkio subjektas turėjo domėtis šia sistema, jos teikiamomis paslaugomis, per šią sistemą turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie nuolaidos apribojimą tiek perskaičiusi sisteminį pranešimą, tiek pagal techninius sistemos pakeitimus. Be to, pagal teismų praktiką, nėra būtina, kad ūkio subjektas sąmoningai suprastų, kad pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, SESV 101 straipsnio nuostatas. Susitarimo tikslas vertinamas ne pagal subjektyvius šalių ketinimus, bet pagal objektyvų susitarimo tikslą. Pareiškėjas nepaprieštaravo E-TURAS sistemos pakeitimams, toliau ja naudojosi, todėl tokiu elgesiu pritarė per E-TURAS sistemą inicijuotam bendram kelionių agentūrų veiksmų planui.

187. Pareiškėjai UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Vestekspress“, UAB „Kelionių laikas“ ir UAB „Keliautojų klubas“ teigė, kad konstatuojant pažeidimą buvo būtina išsami bendrovės „Tez Tour“ vaidmens analizė, nes jos kelionės buvo parduodamos per E-TURAS sistemą, o kelionių agentūros buvo tik tarpininkės, gaudavusios komisinį atlygį už parduodamą kelionę. Teismas su tokiais teiginiais sutiko iš dalies. Teismas sutiko su pareiškėjų teiginiu, kad parduodamos kelionės kainą nustato kelionių organizatorius, kelionių agentūros tik tarpininkauja parduodant keliones, tačiau nėra sutarties šalis, prisiimanti įsipareigojimus vartotojui. Kelionių agentūros nuo kelionių organizatoriaus nustatytos ir skelbiamos kelionės kainos gali taikyti nuolaidas, kurias paprastai dengia savo komisinio atlyginimo sąskaita. Vis dėlto bendrovės „Eturas“ sistema nebuvo išskirtinai UAB „Tez Tour“ kelionėms parduoti skirta sistema. Taryba pagrįstai netyrė bendrovės „Tez Tour“ parduodamų kelionių per E-TURAS sistemą, nes tai nebuvo tyrimo objektas, šios aplinkybės apskritai neturėtų įtakos konstatuotam pažeidimui. Be to, byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad bendrovė „Tez Tour“ būtų inicijavusi, dalyvavusi ar kitaip prisidėjusi prie konkrečios nuolaidos ribojimo, jų nepateikė ir pareiškėjai.

188. UAB „Baltic Tours Vilnius“ argumentą, kad bendrovės „Eturas“ sistemos naudotojas nežino, kokie kiti subjektai yra prisijungę prie sistemos, teismas laikė nepagrįstu. Teismas anksčiau konstatavo šios sistemos savybes (vienoda sistemos paieškos forma, ji nėra pritaikyta pagal kiekvienos atskiros kelionių agentūros poreikius, vizualiai matosi vienodas vaizdas, pagal formą turi vienodas technologines savybes). Taigi pareiškėjas, žinodamas E-TURAS sistemos veikimo pobūdį, matydamas vizualų vaizdą, nesudėtingai galėjo nustatyti, ar kitos kelionių agentūros naudojasi šia sistema.

189. Teismas nesutiko su UAB „Baltic Tours Vilnius“ ir UAB „Kelionių laikas“ argumentais dėl procedūrinių pažeidimų, nes esminių pažeidimų teismas nenustatė. Nustatytos aplinkybės parodė, kad atsakovas užtikrino pareiškėjams teisę teikti rašytinius paaiškinimus, įrodymus tyrimo metu, atsikirsti į tyrimo išvadas bei įrodinėti ir ginti savo poziciją bylą nagrinėjant viešame posėdyje. Tarybos veiksmai, kai buvo atidėtas nutarimo paskelbimas vėlesniam laikui nenurodant atidėjimo motyvų, nors ir gali būti vertinami kaip procedūrinio pobūdžio pažeidimas, tačiau jis nelėmė iš esmės neteisingo Nutarimo priėmimo.

190. UAB „Grand Voyage“ teigė, kad draudžiamo susitarimo laikotarpiu visiškai nenaudojo E-TURAS sistemos, nepardavė nė vienos kelionės, kitos bendrovės taip pat teigė, jog taikė didesnes nuolaidas. Teismas konstatavo, kad konkurencijos teisėje nėra svarbu pasekmės, kai konkurencija yra ribojama pagal tikslą (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju). Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Vadinasi, jeigu susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, nėra būtina atskirai įrodinėti susitarimo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-2577/2011). Šiuo atveju pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad pareiškėjas UAB „Grand voyage“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Eturas“ dėl sistemos naudojimosi, vykdė sutartyje nustatytą pareigą kiekvieną mėnesį už šią paslaugą mokėti atitinkamą mokestį, kaip ir kitos kelionių agentūros gavo sisteminį pranešimą bei išreiškė bendrą valią dalyvauti susitarime dėl nuolaidų ribojimo. Tuo pačiu pagrindu atmestini ir pareiškėjų argumentai dėl nežinojimo apie draudžiamą susitarimą dėl jų darbuotojų kaltės, ligos ir kitų bendrovės vidinių organizacinių priežasčių, kurios laikytinos neturinčiomis reikšmės konkurencijos teisėje.

191. Pareiškėjų UAB „Freshtravel“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Neoturas“ ir UAB „Smaragdas travel“ argumentai, kad jie neturėtų būti laikomi konkurentais bendrovei „Eturas“, kelionių organizatoriams, atmestini, nes bendrovė „Eturas“, nors ir nevykdo veiklos atitinkamoje rinkoje, organizuotų kelionių nepardavinėja, tačiau jos vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su kelionių agentūromis, parduodančiomis keliones internetu. Teismas jau minėjo, kad bendrovė „Eturas“ buvo internetinės sistemos kūrėja, jos platintoja, su kitomis kelionių agentūromis ją siejo vertikalus santykis, bet dėl sistemos veikimo principo, jos pobūdžio ir dėl to, kad E-TURAS sistema naudojosi kelionių agentūros, parduodamos internetu organizuotas keliones, jie yra konkurentai, juos sieja horizontalus ryšys, o horizontalaus pobūdžio konkurencijos ribojimas būna tik tarp konkurentų. Taigi vertikalių santykių buvimas savaime nepašalina horizontalaus susitarimo, jei konkurencijos ribojimas pasireiškia tarp konkurentų (kelionių agentūrų), t. y. horizontaliame lygmenyje. Taryba pagrįstai pripažino, kad bendrovė „Eturas“ buvo kelionių agentūrų suderintų veiksmų netaikyti didesnių nei 3 proc. nuolaidų internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms bendrininkė, nes aktyviai juose dalyvavo. Pareiškėjo vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su kelionių agentūrų, parduodančių keliones internetu, veikla, jo vykdoma veikla platinant ir administruojant E-TURAS sistemą suteikia kelionių agentūroms priemonę vykdyti kelionių pardavimus internetu, būdama suinteresuota mažesnių nuolaidų internetu parduodamoms kelionėms taikymu, taip pat imdamasi priemonių, kad E-TURAS sistemoje būtų nustatytas maksimalios nuolaidos dydžio ribojimas, savo elgesiu ne tik pritarė kelionių agentūrų suderintiems veiksmams, bet ir prie jų prisidėjo, juos organizavo. Pareiškėjo argumentai dėl bendrovės „Eturas“ neva vykdytos fiktyvios apklausos nėra priimtini, nes ši viena iš aplinkybių (apklausa) nedaro įtakos išvadoms dėl kelionių agentūrų ir bendrovės „Eturas“ veiksmų derinimo. Byloje yra kitų aplinkybių (pareiškėjas naudojosi bendrovės bendrai veikiančia E-TURAS sistema, sisteminis pranešimas, 3 proc. nuolaidos fiksavimas, kelionių agentūrų elgesys) aiškiai patvirtina, kad bendrovės „Eturas“ sistemą naudoję pareiškėjai derino veiksmus dėl maksimalios nuolaidos kelionių užsakymams internetu nustatymo.

192. Pareiškėjas UAB „Guliverio kelionės“ ginčijo Nutarimą tuo pagrindu, kad Taryba neįrodė jo dalyvavimo suderintuose veiksmuose. Teismas su šiais argumentais nesutiko, nes konkurencijos teisėje pakanka to, kad savo ketinimais konkurentas eliminavo arba bent jau sumažino netikrumą kitiems konkurentams dėl savo tikėtino elgesio rinkoje. Bylos įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas sutartį su bendrove „Eturas“ sudarė 2009-07-31, sistema pradėjo naudotis 2009-08-03, todėl aplinkybė, kad pirmąją kelionę pardavė tik 2009-09-22, sutarties galiojimui ir vykdymui įtakos neturėjo. Bendrovė „Eturas“ per E-TURAS sistemą informavo visus sistemos naudotojus, todėl nėra pagrindo teigti, kad sistemą naudoję ūkio subjektai galėtų ignoruoti ar nekreipti dėmesio į su jų ūkinėje veikloje naudojamomis priemonėmis susijusius pranešimus. Teismas nesirėmė pareiškėjo nurodytu 2012-06-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris buvo surašytas jau po Tarybos atlikto tyrimo. Kiekviena kelionių agentūra turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie nuolaidos apribojimą perskaičiusi sisteminį pranešimą, taip pat pagal sistemos techninius pakeitimus. Susitarimo tikslas riboti konkurenciją vertinamas pagal objektyvų tikslą. Pareiškėjas šia sistema naudojosi, nenutraukė sutarties, mokėjo nuomos mokestį už sistemos naudojimąsi, nepaprieštaravo jos pakeitimams, todėl tokiu elgesiu pritarė per bendrovės „Eturas“ sistemą nustatytam vieningam nuolaidos ribojimui, t. y. tarėsi dėl ateities veiksmų rinkoje. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys dėl 6 mėnesių pažeidimo trukmės, nes pareiškėjas sistema naudojosi jau nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, t. y. 2009-08-03. Konkurencijos tarybos 2010-03-24 ir 2010-03-26 patikrinimo aktai, jų priedai aiškiai patvirtina, kad aktų surašymo dienomis kai kurių kelionių agentūrų interneto svetainėse dar buvo informacija dėl 3 proc. nuolaidos ribojimo, užsakant kelionę internetu. Kitokių įrodymų pareiškėja nei Tarybai, nei teismui nepateikė.

193. Pareiškėjai UAB „Keliautojų klubas“ ir UAB „Smaragdas travel“ teigia, kad UAB „Eturas“ ir UAB „Tez Tour“ yra susijusios agentavimo santykiais, nuolaidų ribojimas yra nesąžiningų pardavimo sąlygų primetimas, šie veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Teismas su tokiais argumentais nesutiko, nes byloje apskritai nėra duomenų, kad kelionės organizatorius bendrovė „Tez Tour“ būtų inicijavusi, dalyvavusi ar kitaip prisidėjusi prie konkrečios nuolaidos derinimo, kuri buvo nagrinėjama Konkurencijos tarybos tyrime. Šiame tyrime buvo analizuojami kelionių agentūrų suderinti veiksmai ribojant per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikomos nuolaidos dydį iki 3 proc., o aplinkybė, kokių kelionės organizatorių kelionės parduodamos per sistemą, nebuvo tyrimo objektas. Pareiškėjo argumentai, kad Taryba netyrė poveikio prekybai tarp valstybių narių, neteisingi, nes kelionių agentūros paaiškinimuose nurodė, kad vykdo savo veiklą Lietuvos Respublikoje (pareiškėjų biurai išsidėstę Lietuvos Respublikoje).

194. UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“, UAB „Top Travel“ apeliavo į tai, kad 3 proc. nuolaidą, kaip bazinę nuolaidą per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms, taikė ir iki 2009 m. rugpjūčio 25–27 d., ir po šios datos, todėl sistemoje pasikeitus nuolaidos dydžiui pareiškėjos atžvilgiu sistemoje niekas nepakito. Su šiais argumentais teismas taip pat nesutiko, nes vien sisteminiu pranešimu bendrovės buvo vienareikšmiškai informuotos apie negalėjimą laisvai nustatyti nuolaidų, todėl akivaizdžiai turėjo suprasti tokio apribojimo pasekmes ir galimybės praradimą laisvai pasirinkti nuolaidą. Įvertinusios E-TURAS sistemos pasikeitimus po 2009-08-27 kelionių agentūros turėjo suvokti ir suprasti tai, kad jų konkurentams, kurie taip pat naudojasi šia sistema, yra nustatyti analogiški nuolaidų taikymo pasirinkimo galimybių apribojimai. Tai kelionių agentūros turėjo suprasti iš to, kad, visų pirma, jos buvo praktiškai susidūrusios su tuo, kad šioje sistemoje gali atlikti tokius veiksmus, kuriuos leidžia jos administratorius, visų antra, įvertinusios jų ir sistemos administratoriaus paslaugų teikimo sutarties nuostatas, iš kurių aiškiai galima suvokti, jog E-TURAS sistema naudojasi ne vienos, visų trečia, sisteminis pranešimas vienareikšmiškai informavo apie atitinkamą ja besinaudojančių kelionių agentūrų ratą. Dalis pareiškėjų išreiškė poziciją, jog nesuprantama, kaip sutarties su bendrove „Eturas“ nutraukimas gali būti prilyginimas atsiribojimui nuo susitarimo, nes neaišku, kaip kitos agentūros sužinotų apie tokį atsiribojimą. Kaip minėta, paslaugų sutarties su UAB „Eturas“ sudarymas ir naudojimasis E-TURAS sistema lėmė tai, kad vienodai vizualiai atrodanti paieškos sistema buvo įkelta į pareiškėjų interneto svetaines, taip informuojant ir kitas kelionių agentūras apie naudojimąsi ja. Todėl nutraukus sutartį su bendrove „Eturas“, savaime suprantama, būtų panaikinta galimybė savo interneto svetainėje turėti šią paieškos sistemą ir atitinkamai būtų informuojami konkurentai apie atsiribojimą nuo draudžiamo susitarimo.

195. Pareiškėjas UAB „Litamicus“ teigė, kad nenustatė bazinės ar papildomos nuolaidos, bet taikė bendrą nuolaidą atsižvelgusi į suminę, o ne procentinę išraišką. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka, nes toks nuolaidos dydis turi nusistovėti veikiant normaliems rinkos dėsniams, o ne konkurentų suderintiems veiksmams. Tyrimo medžiaga aiškiai parodė, kad pareiškėjas suprato nuolaidos ribojimo antikonkurencinį poveikį, suvokė ribojimo naudą. Kaip matyti iš pareiškėjo susirašinėjimo su bendrovės „Eturas“ direktoriumi, 2009 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas gavo kelionių užsakymų internetu, taigi E-TURAS sistema pareiškėjo svetainėje tuo metu jau veikė, todėl atmestinas argumentas, jog 2009 metais rugsėjo mėnesį sistema nesinaudojo, jų vardu keliones pardavė kitas asmuo.

196. Teismas nesutiko su bendrovės „Neoturas“ argumentais, kad apklausa dėl taikytinos nuolaidos dydžio buvo fiktyvi, nedaro įtakos išvadoms dėl kelionių agentūrų ir bendrovės „Eturas“ veiksmų derinimo. Nuolaida sistemoje buvo apribota techninėmis priemonėmis, apie jos apribojimą kiekviena kelionių agentūra galėjo sužinoti ne tik gavusi sisteminį pranešimą, bet ir pagal sistemos techninius pasikeitimus, apribojusius kiekvienos iš jų galimybę individualiai keisti per sistemą parduodamų kelionių nuolaidos dydžius. Aplinkybė, kad kai kurios kelionių agentūros, parduodamos keliones internetu, galėjo pritaikyti ar pritaikydavo papildomas nuolaidas, kurios galėjo padidinti bendrą pritaikytos kelionei nuolaidos dydį, reikšmės kelionių agentūrų suderintų vertinimui neturi, nes buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis. Nuolaidos ribojimas savaime galėjo daryti įtaką tam vartotojui siūlytinos kainos dydžiui, nuo kurio galėjo būti taikomos papildomos nuolaidos. Nėra būtina įrodinėti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kelionių agentūros paaiškinimuose Tarybai pačios nurodė, kad savo veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje. Kelionė bet kokiu atveju yra susijusi su kita valstybe, nes keliaujantis asmuo vyksta iš vienos valstybės į kitą, todėl nagrinėti ūkio subjektų veiksmai galėjo paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

197. Pareiškėjai UAB „Baltic Clipper“, UAB „Zigzag travel“ ir UAB „Kelionių akademija“ skunduose teigė, kad tam tikru momentu pastebėjo, jog E-TURO sistemoje techninėmis priemonėmis bendrovė „Eturas“ nustatė kelionės agentūros suteikiamos nuolaidos dydžio apribojimą, tačiau pastarąją aplinkybę traktavo kaip vienašalį veiksmą. Teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjų klaidingas supratimas nekeičia draudžiamo susitarimo fakto, nes su šiuo apribojimu kelionių agentūros bendros valios išreiškimu sutiko ir jokia forma neprieštaravo.

198. Pareiškėjas UAB „Ferona“ neskelbė 3 proc. nuolaidos interneto svetainėje, tačiau tai nereiškia, kad jis internetu parduodamoms kelionėms netaikė šios nuolaidos apribojimo. Šis apribojimas galėjo daryti įtaką vartotojui siūlytinos kainos dydžiui, nesvarbu, ar pareiškėjas taikė papildomas nuolaidas, ar ne, šios aplinkybės nepašalina nuolaidos fiksavimo konkurenciją ribojančio tikslo. Mažareikšmiškumo kriterijus netaikomas, kai yra suderinti veiksmai dėl kainų nustatymo, tokie veiksmai laikomi Konkurencijos įstatymo pažeidimu neatsižvelgiant į juos sudariusių ūkio subjektų rinkos dalis. Suderinti veiksmai taip pat nepatenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo išimtį, nes, fiksavus bazinės nuolaidos dydį, pareiškėjas galėjo daryti įtaką vartotojui siūlytinos kainos dydžiui. Pareiškėjo argumentas, jog civilinės teisės prasme susitarimo nebuvo, nes bendrovė „Eturas“ 2009-08-25 apklausa negali būti vertinama kaip oferta, taip pat atmestinas. Šiuo atveju ginčo teisiniai santykiai kilo iš konkurencijos teisės reglamentuojamų teisinių santykių, ši byla yra administracinė, o ne civilinė. Sutartis civilinėje teisėje ir susitarimas konkurencijos teisėje nėra tapačios kategorijos, todėl šių kategorijų turinio elementai negali būti nustatomi ir aiškinami remiantis civilinėje teisėje įtvirtintais kriterijais.

199. Bendrovė „ZIP Travel“ teigė, kad apklausa buvo siųsta darbuotojui, kuris Tarybos atliekamo tyrimo metu jau nebedirbo pareiškėjos bendrovėje. Teismo nuomone, tokie argumentai konkurencijos teisėje nėra reikšmingi, tai vidinės organizacinės problemos. Aplinkybė, jog pareiškėjas pritaikydavo papildomas nuolaidas, kurios galėjo padidinti bendrą pritaikytos kelionei nuolaidos dydį, reikšmės suderintų veiksmų vertinimui neturi, nes per E-TURAS sistemą techninėmis priemonėmis buvo apribotas bazinės nuolaidos dydis (buvo suderinti ateities veiksmai). Nesvarbu, kiek kelionių pareiškėjas pardavė per E-TURAS sistemą, kokiais tikslais naudojosi sistema, jo veiksmų vertinimui įtakos tai neturi.

200. Teismui konstatavus, kad pareiškėjos kelionių agentūros neprieštaravo E-TURAS sistemos pakeitimams dėl nuolaidų apribojimo (3 proc. nuolaidos), tyliai tam pritarė ir tokiu būdu išreiškė bendrą valią, t. y. dalyvavo horizontaliame susitarime, jų veiksmai atitiko Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio pažeidimą, kitų pareiškėjų išdėstytų argumentų teismas nenagrinėjo, nurodydamas, kad jie neturėjo reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo. Atsižvelgdamas į ginčą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nustatytas faktines bylos aplinkybes ir aktualią teismų praktiką teismas padarė išvadą, kad kelionių agentūros kartu su bendrove „Eturas“ derino draudžiamus veiksmus dėl maksimalios nuolaidos kelionėms, parduodamos internetu, nustatymo, tokiu būdu pažeisdamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio reikalavimus.

201. Dėl pažeidimo trukmės teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtino, kad pažeidimo pradžia laikytina 2009-08-27, kai bendrovės „Eturas“ darbuotojas A. D., administruojantis E-TURO sistemą, fiksavo 3 proc. nuolaidos ribojimą ir taip apribojo kelionių agentūrų galimybę pasirinkti internetu parduodamos kelionės nuolaidos dydį. Tai jis patvirtino teismo posėdyje. Be to, tą pačią dieną sistemoje buvo paskelbtas sisteminis pranešimas dėl nuolaidos mažinimo kelionių užsakymams internetu nuo 0 iki 3 proc. Tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių 3 proc. ribojimo pabaigą, teismo posėdyje jų nepateikė nei bendrovė „Eturas“, nei kelionių agentūros, taip pat agentūros nepateikė įrodymų, kada jos atsisakė 3 proc. ribojimo ar būtų prieštaravusios tokiam ribojimui. Taigi, nustatydamas pažeidimo trukmę pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, teismas vertino atsakovės surinktus įrodymus apie E-TURAS sistemos atitinkamų pakeitimų nustatymą, jų pašalinimą bei aplinkybes, patvirtinančias kelionių agentūrų naudojimosi šia sistema trukmę nuolaidos fiksavimo metu. Teismas atsižvelgė į bendrovės „700LT“ direktorius E. O. paaiškinimus, bendrovės „Litamicus“ paaiškinimus, P. J. paaiškinimus, taip pat į byloje esančius Konkurencijos tarybos 2010-03-24 ir 2010-03-26 aktus, jų priedus, kurie aiškiai patvirtina, kad aktų surašymo dienomis kai kurių kelionių agentūrų interneto svetainėse dar buvo informacija dėl 3 proc. nuolaidos ribojimo, užsakant kelionę internetu (Tyrimo byla, t. 1, b. l. 1-10, 39-55). Teismas padarė išvadą, kad veiksmų derinimas tarp kelionių agentūrų dėl 3 proc. nuolaidos ribojimo internetu parduodamoms kelionėms tęsėsi nuo 2009-08-27 iki 2010 m. kovo mėnesio pabaigos, t. y. truko ne ilgiau kaip 7 mėnesius. Šiame susitarime, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, dalyvavo bendrovės „700LT“, „AAA Wrislit“, „Aviaeuropa“, „Baltic Clipper“, „Baltic Tours Vilnius“, „Daigera“, „Ferona“, „Freshtravel“, „Grand Voyage“, „Guliverio kelionės“, „Gustus vitae“, „Kalnų upė“, „Keliautojų klubas“, „Kelionių akademija“, „Kelionių gurmanai“, „Kelionių laikas“, „Litamicus“, „Megaturas“, „Neoturas“, „Smaragdas travel“, „Travelonline Baltics“, „Tropikai“, „Vestekspress“, „Vipauta“, „Vistus“, „Visveta“, „Zigzag Travel“, „ZIP Travel“ ir „Eturas“. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad kai kurios kelionių agentūros, suprasdamos darančios pažeidimą, pateikė atsakovui įrodymus, jog E-TURAS sistema naudojosi trumpiau nei iki 2010 m. kovo mėnesio, todėl vertinant šių kelionių agentūrų padaryto pažeidimo trukmę turi būti atsižvelgiama į naudojimąsi E-TURAS sistema, kai buvo nustatytas 3 proc. nuolaidos ribojimas. Bendrovė „Top Travel“ taip pat buvo pateikusi 2009-11-23 prašymą nutraukti sutartį nuo 2009-12-01, tačiau santykiai su bendrove „Eturas“ buvo nutraukti 2010 m. sausio mėnesį. Todėl, įvertinęs sutarties su bendrove „Eturas“ 7.3 punktą (norėdama nutraukti sutartį šalis apie tai turi informuoti prieš 30 d.), teismas padarė išvadą, kad bendrovė „Top Travel“ E-TURAS sistema naudojosi iki 2010 m. sausio mėnesio. Vadinasi, bendrovės padarytas pažeidimas (Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.) derinant veiksmus truko nuo 2009-08-27 iki 2010 m. sausio mėnesio, t. y. ne mažiau kaip 4 mėnesius (Tyrimo byla, t. 27, b. l. 68).

202. Dėl mažareikšmiškumo išimties taikymo teismas pažymėjo, kad reikalavimus ir sąlygas tokiems susitarimams teisės aktu nustato Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba 2000-01-13 nutarimu Nr. 1 patvirtino Reikalavimus ir sąlygas susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos (Tarybos 2004-12-09 nutarimo Nr. 1S-172 redakcija). Šio nutarimo 4.1 punkte įtvirtinta, kad horizontalieji susitarimai yra tarp ūkio subjektų, kurių bendrai užimama atitinkamos rinkos dalis neviršija 10 procentų. Tačiau to paties nutarimo 7.1 punktas nustato, kad minėtas 4 punktas netaikomas horizontaliems susitarimams, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai nustato (fiksuoja) tam tikros prekės kainą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų suderinti veiksmai pasireiškė internetu parduodamoms kelionėms taikytinos nuolaidos dydžio apribojimu, t. y. tiesioginiu įtakos darymu parduodamų kelionių kainoms, kurio tikslas konkurencijos ribojimas taikyti išimtį dėl mažareikšmiškumo pagal minėtą Konkurencijos tarybos nutarimą (Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1S-172 redakcija) nėra teisinio pagrindo.

203. Dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudžiamas susitarimas apėmė visos Lietuvos Respublikos teritoriją. Rėmėsi Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią konkurenciją ribojantys susitarimai, kurie apima visą valstybės narės teritoriją, dažniausiai laikomi ribojančiais prekybą tarp valstybių narių, kadangi tai gali sustiprinti pasidalijimą rinkomis nacionaliniu pagrindu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1972 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Vereeniging van Cementhandelaren prieš Komisiją, C-8/72,  29 p.). Teismas sutiko su Tarybos Nutarime padarytomis išvadomis dėl organizuotos kelionės pobūdžio, jog organizuotų kelionių pardavimas yra neišvengiamai susijęs su skirtingose valstybėse narėse veikiančių ūkio subjektų prekybiniais santykiais. Padarė išvadą, kad Taryba teisingai įvertino susitarimo riboti nuolaidos dydį parduodamoms kelionėms internetu galimumą daryti poveikį prekybai ne mažiau kaip tarp dviejų valstybių narių, todėl pagrįstai konstatavo SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

204. Dėl bazinių baudų dydžių teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nurodžius kainą (pritaikant atitinkamą nuolaidą) internete, ji paveikia kelionės, perkamos biure, kainą, nes, suprantama, jog kelionę parduodamas biure pardavėjas atsižvelgs į kainą, nurodomą internete. Taigi nustatyti konkurencijos teisės pažeidimai, nepaliekant laisvės konkuruoti kainomis, galėjo paveikti parduodamų kelionių kainą ne tik per E-TURAS sistemą, bet ir kitais pardavimo kanalais (biuruose ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai, nustatydamas pardavimų vertę, skaičiavo visas su organizuotų kelionių pardavimu susijusias pajamas, t. y. pajamas, gautas iš kelionių organizavimo, įskaitant, bet neapsiribojant ir kelionių agentūrų atlygiu, gautu už tarpininkavimą parduodant organizuotas keliones. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad pardavimo vertė nagrinėjamu atveju turėjo būti skaičiuojama nuo organizuotų kelionių pardavimo išskiriant tam tikrą pardavimo kanalą – kelionių pardavimo per E-TURAS sistemą (internetu).

205. Bendrovių „Baltic Clipper“ ir UAB „Neoturas“ teigimu, per E-TURAS sistemą jos platino išimtinai tik bendrovės „Tez Tour“ keliones, todėl netiesioginėmis pajamomis galėjo būti laikomos tik pajamos už būtent šios bendrovės kelionių pardavimą visais platinimo kanalais, t. y. ne tik per E-TURAS sistemą, bet ir per kelionių agentus. UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Smaragdas Travel“, UAB „Vestekspress“ ir UAB „Kelionių laikas“ teigimu, bauda turėjo būti skaičiuota tik nuo pajamų, gautų parduodant keliones, veikiant agentavimo pagrindais. UAB „Baltic Tours Vilnius“ ir UAB „Zigzag Travel“ manymu, teisingiausia būtų skaičiuoti tik nuo pajamų, kurias pareiškėja gavo parduodama kitų kelionių organizatorių keliones internetu, t. y. UAB „Tez Tour“ keliones per E-TURAS sistemą, kadangi kitų kelionių internetu ir kitais internetiniais kanalais pareiškėja tirtu laikotarpiu nepardavinėjo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prekės rinka pagrįstai apibrėžta kaip organizuotų kelionių pardavimas, o ne organizatoriaus UAB „Tez Tour“ kelionių pardavimas, todėl nesvarbu, kad tam tikros bendrovės per E-TURAS sistemą platino tik organizatoriaus UAB „Tez Tour“ keliones, tiesioginėmis ir netiesioginėmis organizuotų kelionių pardavimo pajamomis pagrįstai laikytos visų kelionių organizatorių parduotų kelionių pardavimų pajamos. Taryba baudas skaičiavo nuo visų organizuotų kelionių pardavimo pajamų, neišskirdama už tarpininkavimą ar kelionių organizavimą gautų pajamų. Teismas sutiko su atsakovo tyrimo metu padarytomis išvadomis dėl kelionių organizatorių parduodamų kelionių ir kelionių agentūrų parduodamų kelionių pakeičiamumo vartotojų požiūriu, todėl, prekės rinką apibrėžus kaip organizuotos kelionės pardavimą, nebuvo jokio pagrindo nustatant pardavimų vertę išskirtinai skaičiuoti nuo pareiškėjo gautų pajamų tik už kelionių pardavimą veikiant kaip agentui, kai jis gavo atitinkamas pajamas ir už kelionių organizavimą.

206. UAB „Kalnų upė“, nesutikdama su apskaičiuota bauda, teigė, kad gautos bendrosios metinės pajamos turėjo būti nustatomos bei apskaičiuojamos tokiomis pajamomis pripažįstant tik kelionių agentūros už ataskaitinį laikotarpį gautą maržą. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Kalnų upė“ veikė kaip kelionių agentūra. Rėmėsi Turizmo įstatymo 2 straipsnio 7, 14, 15 dalimis, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi. Remiantis šiomis nuostatomis padarė išvadą, kad kelionių agentūrų, kaip tarpininkų, veikla yra specifinė ir jų pajamomis negali būti laikomos visos jiems sumokėtos įplaukos už organizuotas keliones. Pajamomis tokiu atveju turi būti laikomas skirtumas tarp sumos, kurią už kelionių agentūros teikiamą paslaugą jai turi sumokėti galutinis vartotojas, ir sumos, kurią kelionių agentūra sumokėjo ar turi sumokėti kelionių organizatoriui už šią turizmo paslaugą ar paslaugas, neišskaičiuojant PVM. Remiantis šiais argumentais teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrįstai pardavimų vertę UAB „Kalnų upė“ skaičiavo nuo visų bendrųjų metinių pajamų, kai pareiškėjas paaiškino, kad jo gauti komisiniai mokesčiai, kurie, atsižvelgiant į specifinę veiklos rūšį, laikytini pardavimų pajamomis (Tyrimo byla, 9 t., b. l. 29, 30). Pareiškėjas kelionių organizatoriaus veiklos nevykdo, dirba tik kaip kelionių agentūra. Be to, atsakovas kai kuriais atvejais, kai bendrovės jam pateiktuose pajamų išskaidymuose jų tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamas nurodė kaip gautus komisinius, pardavimų vertę skaičiavo būtent nuo komisinių (pvz., UAB „TopTravel“, UAB „Neoturas“).

207. UAB „Kelionių akademija“ atsakovui pateikė duomenis, pagal kuriuos bendra pajamų suma pelno (nuostolių) ataskaitoje beveik 3 kartus buvo didesnė nei pateiktame pajamų išskaidyme. Teismui pareiškėjas pateikė naujus 2010 m. pajamų išskaidymo duomenis, tačiau juose nurodytos sumos yra su PVM mokesčiu. Remiantis Aprašo 7 punktu pardavimų vertė nustatoma be pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad UAB „Kelionių akademija“ pardavimų vertė teisingai apskaičiuota nuo pajamų sumos, gautos iš bendrųjų pajamų, nurodytų pareiškėjo pelno (nuostolių) ataskaitoje, atėmus pajamas, gautas iš vaikų stovyklų, vizų ir draudimo polisų, kitas pajamas bei finansinės ir investicinės veiklos pajamas (Tyrimo byla, 9 t., b. l. 80).

208. UAB „Litamicus“ Tarybai teikė prieštaringus duomenis, skunde teismui nurodė vėl kitas kelionių pardavimo pajamų sumas, duomenų, kad nesuprato, kokią informaciją dėl pajamų turi pateikti, nenustatyta, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai pardavimų vertę skaičiavo pagal pirminį pareiškėjo pateiktą gautų pajamų išskaidymą, t. y. nuo kelionių pardavimų pajamų (Tyrimo byla, 10 t., b. l. 55).

209. Dauguma pareiškėjų nesutiko su pardavimų vertės skaičiavimu, atsižvelgus į pažeidimo trukmę. Atsakovas, įvertinęs ūkio subjektų dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį, pardavimų vertę, UAB „Top Travel“ skaičiavo 4/12 pajamų dalis, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Aljus ir KO“ – 2/12 pajamų dalis, o visiems kitiems pareiškėjams – 7/12 pajamų dalis. Teismas dėl pažeidimo trukmės argumentus išdėstė anksčiau, su tokiais atsakovo skaičiavimais sutinko.

210. Dėl pažeidimo pavojingumo teismas paminėjo, kad atsakovas įvertino pažeidimo pobūdį (kelionių agentūros, aktyviai prisidedant ir UAB „Eturas“, derino veiksmus, nustatydamos maksimalią taikytiną nuolaidą kelionių užsakymams internetu), atsižvelgė į tai, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas ne tik Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, bet ir SESV 101 straipsnio reikalavimai, bei nustatė minimalų 20 proc. baudos dydį už pažeidimo pavojingumą nuo pajamų vertės dalies (Aprašo 11 p.). Teismas pažeidimo pavojingumą laikė nustatytu tinkamai.

211. Teismas konstatavo, kad Taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, tinkamai įvertino ir pažeidimo trukmę metais. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu bazinis baudos dydis galiausiai apskaičiuotas dauginant iš ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus – UAB „Aljus ir Ko“ ir UAB „Top Travel“ dauginta iš 0,5 (pusė metų), visiems kitiems pareiškėjams dauginta iš vieno (vieni metai).

212. Taigi, vadovaujantis Aprašo 2–4 skyriaus nuostatomis pareiškėjams apskaičiuoti šie baziniai baudos dydžiai: UAB „Daigera“ – 79 263 Lt; UAB „Eturas“ – 43 283 Lt; UAB „AAA Wrislit“ – 358 750 Lt; UAB „Aviaeuropa“ – 1 038 Lt; UAB „Baltic Clipper“ – 154 644 Lt; UAB „Baltic Tours Vilnius“ – 111 990 Lt; UAB „Grand Voyage“ – 2 172 Lt; UAB „Freshtravel“ – 10 205 Lt; UAB „Guliverio kelionės“ – 699 091 Lt; UAB „Kalnų upė“ – 8 936 Lt; UAB „Keliautojų klubas“ – 5 839 Lt; UAB „Kelionių akademija“ – 414 113 Lt; UAB „Kelionių gurmanai“ – 16 116 Lt; UAB „Kelionių laikas“ – 113 910 Lt; UAB „Litamicus“ – 58 567 Lt; UAB „Megaturas“ – 1 983 810 Lt; UAB „Neoturas“ – 107 001 Lt; UAB „Smaragdas travel“ – 18 834 Lt; UAB „TopTravel“ – 138 922 Lt; UAB „Travelonline Baltics“ – 71 724 Lt; UAB „Vestekspress“ – 164 267 Lt; UAB „Visveta“ – 12 864 Lt; UAB „Zigzag Travel“ – 13 126 Lt; UAB „Ferona“ – 38 731 Lt; UAB „Zip Travel“ – 4 185 Lt.

213. Dėl bazinių baudų dydžių tikslinimo teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjus UAB „Aviaeuropa“, UAB „Freshtravel“ pripažino kliudžiusius atlikti tyrimą, todėl jiems apskaičiuotą bazinį baudos dydį padidino 20 procentų. Teismas su tokiu baziniu baudos dydžio didinimu sutiko, nes bylos medžiaga patvirtino, kad šios bendrovės neteikė atsakovo prašomų duomenų, nors Taryba į jas kreipėsi keletą kartų (Tyrimo byla, 3 t., b. l. 83–87, 89–91, 92, 7 t., b. l. 44–51, 58–61).

214. Teismas padarė išvadą, kad Taryba nepagrįstai nenustatė ūkio subjektų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Visi pareiškėjai, išskyrus UAB „Aviaeuropa“, UAB „Freshtravel“, teikė atsakovui joms žinomą informaciją, atsakė į Tarybos paklausimus. Šios aplinkybės lėmė teismo išvadą, jog pareiškėjai (išskyrus UAB „Aviaeuropa“, UAB „Freshtravel“) padėjo Tarybai tyrimo metu, todėl šiems ūkio subjektams bazinis baudos dydis mažintinas 20 proc. Tai, kad tyrimo metu pareiškėjai nepripažino Tarybos nustatytų esminių aplinkybių, nesudaro pagrindo nepripažinti vienos iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. jog padėjo Tarybai tyrimo metu. Be to, Taryba neįvertino, kad UAB „Top Travel“, nutraukdama paslaugų teikimo sutartį su UAB „Eturas“, pati nutraukė pažeidimą, todėl šiai bendrovei bazinis baudos dydis mažintinas dar 10 proc.

215. Nagrinėdamas ūkio subjektų įtaką pažeidimui padaryti, teismas sutiko su Tarybos išvadomis dėl UAB „Eturas“ pripažinimo pažeidimo iniciatoriumi, organizatoriumi ir atitinkamai bazinio baudos dydžio 20 proc. didinimu. Tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog būtent UAB „Eturas“ inicijavo ir organizavo veiksmus dėl nuolaidų parduodamoms kelionėms maksimalios ribos nustatymo E-TURAS sistemoje, vykdė apklausą, nustatė techninius sistemos pakeitimus, dėl kurių minėtos nuolaidos buvo apribotos. UAB „Eturas“ įtaka pažeidimui nebuvo lygiavertė kitų dalyvių įtakai darant pažeidimą.

216. Remiantis Aprašo 18 punktu baudos dydis gali būti sumažintas ūkio subjektui, kuris darant pažeidimą atliko pasyvų vaidmenį. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nė viena ginčo kelionių agentūra aktyvių veiksmų neišreiškė. Teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad naudojimasis E-TURAS sistema buvo naujas kelionių pardavimo būdas, dauguma kelionių agentūrų iki pažeidimo pradžios šia sistema naudojosi neilgai, todėl tikėtina, kad galėjo nespėti jos tinkamai išanalizuoti. Teismas nurodė, kad skiriant baudas už nustatytą pažeidimą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjos kelionių agentūros per E-TURAS sistemą iš esmės pardavė nedidelę dalį organizuotų kelionių, kai kurios bendrovės jų apskritai nepardavė (pvz., UAB „Freshtravel“, „Aviaeuropa“). Teismo nuomone, kelionių agentūrų ir UAB „Eturas“ dalyvavimo pažeidime įtaka akivaizdžiai skiriasi, todėl pareiškėjoms apskaičiuotas bazinis baudos dydis mažintinas 40 proc.

217. Teismas sumažino pareiškėjams paskirtas baudas ir galutinius baudos dydžius nustatė taip: UAB „Daigera“ – 38 046 Lt; UAB „Eturas“ – 41 552 Lt; UAB „AAA Wrislit“ – 172 200 Lt; UAB „Aviaeuropa“ – 747 Lt; UAB „Baltic Clipper“ – 74 229 Lt; UAB „Baltic Tours Vilnius“ – 53 755 Lt; UAB „Grand Voyage“ – 1 043 Lt; UAB „Freshtravel“ – 7 348 Lt; UAB „Guliverio kelionės“ – 335 564 Lt; UAB „Kalnų upė“ – 4 289 Lt; UAB „Keliautojų klubas“ – 2 803 Lt; UAB „Kelionių akademija“ – 198 774 Lt; UAB „Kelionių gurmanai“ – 7 736 Lt; UAB „Kelionių laikas“ – 54 677 Lt; UAB „Litamicus“ – 28 112 Lt; UAB „Megaturas“ – 952 229 Lt; UAB „Neoturas“ – 51 360 Lt; UAB „Smaragdas travel“ – 9 040 Lt; UAB „TopTravel“ – 60 014 Lt; UAB „Travelonline Baltics“ – 34 428 Lt; UAB „Vestekspress“ – 78 848 Lt; UAB „Visveta“ – 6 175 Lt; UAB „Zigzag Travel“ – 6 300 Lt; UAB „Ferona“ – 18 591 Lt; UAB „Zip Travel“ – 4 185 Lt.

 

III.

 

218. Atsakovas Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde (52 t., b. l. 184–198) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjams sumažintos baudos, atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus ir pripažinti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-9 visa apimtimi pagrįstu ir teisėtu.

219. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

220. Pardavimo pajamų, susijusių su pažeidimu, skaičiavimas, pateiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo, taip pat ir šio skaičiavimo motyvacija yra nepagrįsti. Tarp ūkio subjektų, kurių veiksmai buvo nagrinėti, susiklostę teisiniai santykiai reguliuojami konkurencijos teisės – savarankiškos ir specifinės teisės šakos, turinčios atskirą reguliavimo dalyką ir metodą – normomis. Nagrinėjamu atveju kelionių agentūrų veiksmai buvo vertinami draudžiamų susitarimų reglamentavimo srityje, todėl turi būti taikomos būtent konkurencijos teisės aktų nuostatos tiek tokiems veiksmams vertinti, tiek skiriant ir skaičiuojant baudą, jei konstatuojamas konkurencijos teisės pažeidimas. Atitinkamai ir sąvokos turi būti aiškinamos būtent konkurencijos teisės kontekste, vadovaujantis tiek Konkurencijos įstatymu, tiek kitais šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais, o ne kitų sričių (pvz., mokesčių ar specifinę ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais) specialiaisiais teisės aktais. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-294/2011, taip pat Aprašo 4.1, 5 punktais. Atkreipia dėmesį, kad įplaukų, kaip pardavimo pajamų, įvardijimas pelno (nuostolių) ataskaitoje priklauso nuo ūkio subjekto pasirinktos buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemos. Nagrinėjamu atveju ūkio subjektai patys pasirinko tokį buhalterinės apskaitos tvarkymo modelį, pagal kurį jiems, kaip tarpininkams, sumokėtos įplaukos atvaizduojamos pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Pardavimo pajamos“, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai vertino šias pajamas kaip pardavimo. Nesutinka su teismo sprendimo 171 punkte nurodyta aplinkybe, jog Konkurencijos taryba kai kuriems ūkio subjektams (pvz., UAB „TopTravel“ ir UAB „Neoturas“) baudas skaičiavo nuo komisinio atlygio. Pažymi, kad abiems šiems ūkio subjektams bauda buvo skaičiuota nuo prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo pajamų pagal jų Konkurencijos tarybai pateiktus pardavimo pajamų išskaidymus. Šių ūkio subjektų prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų dalis bendrosiose pardavimo pajamose atitinkamai sudarė 99 proc. (UAB „TopTravel“) ir 80 proc. (UAB „Neoturas“), taigi akivaizdu, kad Konkurencijos taryba baudai skaičiuoti ėmė ne komisinį atlygį, o pardavimo pajamų dalį už prekes, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias su kelionių pardavimu. Teismo argumentai, kad ūkio subjekto, besiverčiančio turizmo paslaugų teikimu, atlygiu turėtų būti laikomos ne visos tokio subjekto gautos įplaukos, o tik jų dalis – kelionės organizatoriaus gaunama marža, yra vertintini kaip nepagrįsti ir atmestini. Atitinkamai ir teismo baudų ūkio subjektams UAB „Kalnų upė“, UAB „Smaragdas Travel“ ir UAB „Visveta“ skaičiavimas, kaip su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias pajamas imant šių ūkio subjektų gautą komisinį atlygį už kelionių pardavimą, yra ne tik neobjektyvus ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą, tačiau ir atliktas nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų ir juose įtvirtintų baudų skaičiavimo principų bei teismų praktikos.

221. Tyrimo metu Konkurencijos taryba, siekdama nustatyti kiekvieno pareiškėjo su organizuotų kelionių pardavimu susijusias pajamas, kelis kartus kreipėsi į pareiškėjus, prašydama pateikti duomenis apie bendrovių pajamų struktūrą 2010 m. Be to, Konkurencijos taryba, siųsdama tyrimo išvadas (t. y. Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. pranešimą apie atliktą tyrimą Nr. 5S-3), nurodė teisę pateikti nuomonę dėl tyrimo išvadų bei pakartotinai prašė pažeidimu įtariamų ūkio subjektų pateikti duomenis apie bendrovės pajamų struktūrą 2010 m. Apskaičiuodama pardavimų vertę, Konkurencijos taryba vadovavosi būtent bendrovių pateiktais duomenimis.

222. Atkreipia dėmesį, kad keliems iš nurodytų ūkio subjektų, t. y. UAB „Aviaeuropa“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Megaturas“ ir UAB „Visveta“, baudai skaičiuoti Konkurencijos taryba ėmė bendrąsias pardavimų pajamas. Iš šių bendrovių UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Megaturas“ tyrimo metu Konkurencijos tarybai buvo nurodžiusios, kad visos jų pajamos yra susijusios su kelionių pardavimu, todėl Konkurencijos taryba šioms bendrovėms baudas pagrįstai skaičiavo nuo visų 2010 m. gautų pardavimo pajamų. Tuo tarpu UAB „Aviaeuropa“ ir UAB „Visveta“ Konkurencijos tarybai nebuvo pateikusios nei 2010 m. gautų pajamų išskirstymo, nei kitokių paaiškinimų, todėl, vadovaudamasi Aprašu, Konkurencijos taryba ir šioms bendrovėms skiriamoms baudoms skaičiuoti ėmė visas 2010 m. gautas pardavimo pajamas (Aprašo 6 punktas).

223. Teismui septyni ūkio subjektai pateikė naujus duomenis, kurių nebuvo pateikę Konkurencijos tarybai, t. y. UAB „Aviaeuropa“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Megaturas“, UAB „Smaragdas Travel“, UAB „Travelonline Baltics“ ir UAB „Visveta“ teismui pateikė 2010 m. gautų pajamų išskirstymą. Nepaisant to, kad duomenys apie pajamų išskirstymą buvo pateikti ne Konkurencijos tarybai, bet teismui, nėra jokios abejonės, kad šiems duomenims turi būti taikomas Aprašo 6 punkte netiesiogiai įtvirtintas standartas, t. y. duomenys turi būti patikimi ir pakankami nustatyti su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusioms pardavimo pajamoms.

224. Pareiškėjų duomenys apie prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimus yra pateikti tokiu būdu, jog negalima įsitikinti, ar duomenys yra tikslūs bei atitinkantys bendrovių finansinės atskaitos dokumentų duomenis, ir jokia minėtų pardavimo pajamų dalis nėra nuslepiama ar neteisingai priskiriama kitai pajamų grupei, t. y., kaip gauta iš kitų prekių ar paslaugų pardavimo ir/ar kitos veiklos. Teismui tokius dokumentus yra pateikęs tik vienas iš minėtų ūkio subjektų ­– UAB „Keliautojų klubas“. Bendrovė prie naujai pateikto 2010 m. gautų pajamų išskirstymo pateikė sąskaitų faktūrų, išrašytų individualiems asmenis, klientams (komisiniai), verslo klientams ir pan., kopijas. Vis dėlto šių duomenų UAB „Keliautojų klubas“ tyrimo metu Konkurencijos tarybai nepateikė, todėl, skaičiuodama baudą, Konkurencijos taryba neturėjo galimybės įvertinti tokio pajamų išskirstymo. Konkurencijos taryba Nutarime už duomenų neteikimą, t. y. kliudymą atlikti tyrimą, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi, trims ūkio subjektams (UAB „Aljus ir KO“, UAB „Aviaeuropa“ ir UAB „Freshtravel“) taikė atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei padidino jiems apskaičiuotas baudas 20 procentų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis lygiateisiškumo principu, pripažintina, kad ir UAB „Keliautojų klubas“, neteikdamas tikslios informacijos Konkurencijos tarybai, kliudė atlikti tyrimą, o tai turėtų būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir šiam ūkio subjektui turėtų būti 20 proc. padidinta bauda. Remiantis anksčiau nurodytais argumentais akivaizdu, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai baudas UAB „Aviaeuropa“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Megaturas“, UAB „Smaragdas Travel“, UAB „Travelonline Baltics“ ir UAB „Visveta“ apskaičiavo vadovaudamasis teismui šių pareiškėjų pateiktais duomenimis, neįsitikinęs šių duomenų patikimumu ir pakankamumu. Visgi tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažintų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujai pateiktais duomenimis, įvertinus pirmiau išdėstytą pareiškėjo UAB „Keliautojų klubas“ veiksmų, kaip sunkinančios aplinkybės, vertinimą, taip pat Nutarime pateiktą UAB „Aljus ir KO“, UAB „Aviaeuropa“ ir UAB „Freshtravel“ veiksmų, neteikiant Konkurencijos tarybai informacijos, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, vertinimą, bei vadovaujantis lygiateisiškumo, vienodo vertinimo ir nešališkumo principais, pareiškėjų UAB „Kalnų upė“, UAB „Megaturas“, UAB „Smaragdas Travel“, UAB „Travelonline Baltics“ ir UAB „Visveta“ veiksmai taip pat turėtų būti laikomi atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tokiu atveju šiems ūkio subjektams paskaičiuota bauda turėtų būti padidinta 20 procentų.

225. Bendradarbiavimu ir padėjimu Konkurencijos tarybai tyrimo metu, kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, laikytini tik tokie ūkio subjekto veiksmai, kuriuos jis savo iniciatyva tyrimo metu atlieka, kad padėtų Konkurencijos tarybai išsiaiškinti su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes. Tačiau nė vienas iš pareiškėjų savanoriškai nepateikė jokios papildomos informacijos, kurios Konkurencijos taryba nereikalavo ir neturėjo, ir neatliko jokių kitų veiksmų, kurie būtų padėję Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą. Nors pareiškėjai pateikė iš jų pareikalautą informaciją, tačiau tai tik rodo, jog šie ūkio subjektai įvykdė savo pareigą, o ne savo aktyviais veiksmais padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu. Jei, teismo nuomone, buvo pagrindas ūkio subjektams baudas mažinti už padėjimą tyrimo metu, teismas privalėjo pagrįsti, kuo ūkio subjektų veiksmai peržengia ūkio subjektams nustatytos pareigos bendradarbiauti su Konkurencijos tarybos įgaliotais pareigūnais ribas. Tačiau tokių motyvų teismo sprendime nebuvo pateikta. Taigi darytina išvada, kad teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė neva bendradarbiavimą su Konkurencijos taryba ir padėjimą jai tyrimo metu bei nepagrįstai sumažino pareiškėjams baudas 20 proc.

226. Teismo motyvai dėl neva pasyvaus pareiškėjų vaidmens pažeidime ir nedidelių pardavimų neturi pagrindo ir turi būti atmesti. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos Nutarime buvo nustatyta, jog visi ūkio subjektai, kurių veiksmai buvo vertinti: 1) naudojosi ta pačia bendrai visų jų atžvilgiu vienodai administruojama E-TURAS sistema; 2) šioje sistemoje buvo nustatytas nuolaidos dydžio apribojimas iki 3 procentų; 3) pagal vienodą integruojamos E-TURAS sistemos formą ją naudojančios kelionių agentūros galėjo nustatyti, kokios kitos kelionių agentūros taip pat naudojasi E-TURAS sistema, bei, kaip bus paaiškinta vėliau, žinojo, kad visos kelionių agentūros naudojasi sistema vienodomis sąlygomis, todėl atitinkamai joms visoms taikomas iki 3 procentų nuolaidos apribojimas internetu parduodamoms kelionėms; 4) kelionių agentūros tokiam nuolaidos apribojimui neprieštaravo. Taigi Nutarime Konkurencijos taryba pripažino, kad konkuruojančios atitinkamoje rinkoje kelionių agentūros, aktyviai prisidedant ir UAB „Eturas“, derino savo veiksmus, nustatant (fiksuojant) maksimalią taikytiną nuolaidą kelionių užsakymams internetu ir tokiais savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimus. Pats pažeidimo pobūdis lėmė, jog būtent neveikimu ir pasyvumu (t. y. prieštaravimo konkurenciją ribojantiems veiksmams neišreiškimu) ūkio subjektai išreiškė valią, derindami veiksmus dėl taikytinos nuolaidos dydžio nustatymo. Tokiu būdu ūkio subjektai tarpusavyje atskleidė (vienas kitą informavo), kokio dydžio nuolaidą jie ketina taikyti ateityje, taip netiesiogiai (numanomu, nebyliu pritarimu) išreikšdami bendrą valią dėl elgesio atitinkamoje rinkoje (taikyti ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms). Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su ūkio subjektų pasyvumu, nustatyta nebuvo, o pats pažeidimo pobūdis lėmė, kad būtent neveikimu ir pasyvumu (t. y. prieštaravimo konkurenciją ribojantiems veiksmams neišreiškimu) ūkio subjektai išreiškė valią, derindami veiksmus dėl taikytinos nuolaidos dydžio nustatymo. Pareiškėjų pasyvumas (t. y. neprieštaravimas nuolaidos apribojimui) buvo tik būdas, kuriuo jie visi išreiškė savo pritarimą nuolaidos apribojimo veiksmams. Svarbu įvertinti ir tai, kad aktyvius nuolaidos apribojimo veiksmus atliko sistemos administratorius UAB „Eturas“, todėl kitiems ūkio subjektams nebuvo jokio poreikio atlikti papildomus aktyvius veiksmus. Nustatant baudą už šį pažeidimą (t. y. pažeidimo pavojingumą), buvo atsižvelgta į tokį pažeidimo pobūdį, todėl baudos dydis už pavojingumą buvo nustatytas 20 procentų (t. y. mažiausias galimas tokio pobūdžio pažeidimams dydis, be to, nebuvo taikytas baudos padidinimas pagal Aprašo 13 punktą). Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja specifinės ar išskirtinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjų dalyvavimu draudžiamame susitarime, kurios rodytų, kad bauda jiems turėtų būti sumažinta dėl jų neva pasyvaus vaidmens.

227. Konkurencijos taryba nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjai visai nepardavė arba pardavė tik mažą dalį kelionių, naudodamiesi E-TURAS sistema, kas neva irgi rodo jų pasyvų vaidmenį. Pareiškėjai (kelionių agentūros) ir E-TURAS sistemos administratorius UAB „Eturas“ derino veiksmus, nustatant maksimalios nuolaidos užsakymams internetu dydį, todėl Nutarime padaryta išvada, kad visi šie ūkio subjektai atliko konkurenciją pagal savo tikslą ribojančius veiksmus, kurių, kaip ir tokių susitarimų, neigiamos pasekmės konkurencijai yra preziumuojamos ir jų vertinti papildomai nėra būtina.

228. Argumentai, kad per E-TURAS sistemą pažeidimo laikotarpiu nebuvo parduota nė viena kelionė ar jų buvo parduota nedidelė dalis, šiuo atveju nėra pagrįsti ir netgi reikšmingi, kadangi, kaip minėta, susitarimas (suderinti veiksmai) dėl kainos (šiuo atveju dėl kainos dalies – nuolaidos) yra vertinamas pagal objektyvų tikslą, nepaisant to, kad ūkio subjektai galėjo turėti kitų, net ir teisėtų, tikslų. Būtina pažymėti ir tai, kad net jei E-TURAS sistemos naudojimas nebuvo pelningas pareiškėjams ar jie naudojosi sistema tik dėl patogaus informacijos pateikimo, Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Europos Komisija, skirdama baudą, nėra įpareigota nustatyti, kad pažeidimas atnešė ūkio subjektui neteisėtos naudos, taip pat neprivalo atsižvelgti ir į tai, kad pelno iš pažeidimo nebuvo gauta visai. Taigi teismui nebuvo teisinio pagrindo vertinti, kiek kelionių buvo parduota ir ar išvis buvo parduota per E-TURAS sistemą, todėl tokie teismo argumentai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

229. Pareiškėjas UAB „Megaturas“ apeliaciniame skunde (52 t., b. l. 121–135) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimo dalį, kuria UAB „Megaturas“ skirta bauda sumažinta iki 952 229 Lt ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „Megaturas“ paskirta bauda. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatytų pažeidimą, pareiškėjas prašo sumažinti baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

229.1. Kelionių agentūrų susitarimas dėl nuolaidų dydžio teisme nebuvo įrodytas. Konkurencijos tarybos surinkti faktiniai duomenys vienareikšmiškai liudija, kad kelionių agentūros tiesiogiai nebendravo nuolaidų nustatymo klausimais. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirta, kokiu atveju netiesioginis keitimasis informacija tarp konkuruojančių ūkio subjektų yra pripažįstamas suderintais veiksmais Europos Sąjungos konkurencijos teisėje. Pagal Teisingumo Teismo 2004 m. sausio 6 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-2/01 ir C-3/01 Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV ir Europos Bendrijų Komisija prieš Bayer AG (toliau – ir Bayer byla) tam, kad UAB „Megaturas“ būtų pripažinta sudariusi su kitomis kelionių agentūromis susitarimą SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme tyliu sutikimu, reikėtų, kad vienos iš susitarimą sudarančių šalių noras pasiekti konkurencijai prieštaraujantį susitarimą pasireikštų kaip tiesioginis arba numanomas pasiūlymas (kvietimas) kitai šaliai bendrai pasiekti tam tikrą konkurencijai prieštaraujantį tikslą. Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu, vertinant atsakovo bei kitų proceso dalyvių pateiktus duomenis, nebuvo nustatyta vienareikšmiškų faktų, jog UAB „Megaturas“ pateikė kitoms kelionių agentūroms tiesioginį ar netiesioginį pasiūlymą (kvietimą) fiksuoti nuolaidas. Taip pat nenustatyta faktų, leidžiančių daryti išvadą, kad kitos kelionių agentūros pateikė tiesioginį ar netiesioginį pasiūlymą (kvietimą) (pvz., per UAB „Eturas“) UAB „Megaturas“ fiksuoti nuolaidas. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų ir Konkurencijos tarybos dokumentuose nenustatyta vienareikšmiškų faktų, liudijančių kad UAB „Megaturas“ dalyvavo E-TURAS sistema besinaudojančių kelionių agentūrų apklausoje, susipažino su apklausos duomenimis ir/ar jos rezultatais. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo Teismas Bayer byloje taip pat pažymėjo, kad susitarimas negali būti nustatytas remiantis tik vienos šalies vienašališkais veiksmais, kurie gali būti įgyvendinti nedalyvaujant kitai susitarimo šaliai. Pripažinus, jog susitarimas, draudžiamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, gali būti nustatytas tik remiantis vienašališkais veiksmais, būtų supainiota SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo sritis.

229.2. Aprašas tik išimtiniais atvejais leidžia skaičiuoti bazinį baudos dydį už draudžiamus susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi nuo bendrųjų ūkio subjektų pajamų. Nagrinėjamoje byloje UAB „Megaturas“ bauda buvo nustatyta remiantis bendrosiomis ūkio subjekto pajamomis. Yra teisinis pagrindas perskaičiuoti UAB „Megaturas“ skirtą baudą, kadangi bauda turėtų būti skaičiuojama remiantis pajamomis iš su tariamu pažeidimu susijusių prekių/paslaugų pardavimo, o ne bendrosiomis pajamomis. Pats papildomos nuolaidos pobūdis lemia mažareikšmį tokios tariamai fiksuotos papildomos nuolaidos neigiamą poveikį vartotojams. Akivaizdu, kad kelionių agentūros tariamai nepakankamai sumažino kelionės kainą (ar tariamai padidino kainą) daug kartų mažesniu dydžiu nei įprasta karteliniuose susitarimuose. Todėl Konkurencijos tarybos, o po bylos išnagrinėjimo teisme ir teismo sprendimu skirta ypatingai griežta bauda gali pažeisti baudų už konkurencijos teisės pažeidimus skyrimo taisykles, protingumo, teisingumo principus. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji.

229.3. Byloje yra pateikti patikslinti duomenys apie UAB „Megaturas“ pajamų struktūrą (pirmosios instancijos teismo sprendimo 86 psl.). Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, net esant pripažintam pažeidimui, bauda neturėtų viršyti 25 464 Lt. (218 264 × 20 % 7/12).

230. Pareiškėjas UAB „Daigera“ apeliaciniame skunde (52 t., b. l. 139–144) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „Daigera“ paskirta bauda. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatytų pažeidimą, pareiškėjas prašo sumažinti baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, iš esmės analogiškais pareiškėjo UAB „Megaturas“ argumentams. UAB „Daigera“ taip pat akcentuoja, kad:

230.1. Kadangi pareiškėjo internetu parduotos kelionės sudarė tik labai neženklią pardavimų dalį, jai nepagrįstai buvo nepritaikyta de minimis taisyklė.

230.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad tam tikru metu UAB „Daigera“ turėjo tik testinę UAB „Eturas“ sistemos versiją ir net negalėjo gauti 2012 m. birželio 7 d. nutarime Nr. 2S-9 paminėtų sisteminių pranešimų ar kitų duomenų, o tai reiškia, kad savo sprendimą UAB „Daigera“ atžvilgiu Konkurencijos taryba grindžia neteisingais duomenimis.

230.3. Klausimas, ar kelionių agentūros netiesiogiai keitėsi informacija dėl taikomų nuolaidų, yra vienas iš esminių aspektų, kuris turėjo būti įrodytas bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau nepakankamai ar (ir) netinkamai buvo įvertinta aplinkybė, kad UAB „Eturas“ sistema jos naudotojams nesudaro galimybės komunikuoti tarpusavyje. Taigi keistis informacija nebuvo net techninės galimybės.

231. Pareiškėjas UAB „Litamicus“ apeliaciniame skunde (52 t., b. l. 146–153) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „Litamicus“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir UAB „Litamicus“ paskirta 58 600 Lt bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

231.1. Pareiškėjo UAB „Litamicus“ atžvilgiu Konkurencijos taryba savo argumentų iš esmės neindividualizavo: neatsižvelgė į tai, kad apklausoje pareiškėjas nedalyvavo, tokių elektroninių laiškų negavo ir negalėjo gauti (nes dar nebuvo prisijungęs prie E-TURAS sistemos). Nebuvo atsižvelgta į tai, kad per E-TURAS sistemą buvo parduotos tik kelios kelionės iš viso.

231.2. Teismas neatsižvelgė į apelianto UAB „Litamicus“ situacijos išskirtinumą šioje byloje, iš esmės apelianto atžvilgiu panaudodamas tuos pačius argumentus, išsakytus dėl tų kelionių agentūrų, kurios dalyvavo apklausoje dėl nuolaidų ribojimo, gavo E-TURAS sisteminį pranešimą dėl tokio ribojimo įvedimo ir atliko per E-TURAS sistemą daugybę kelionių pardavimų su tokiu apribojimu, skelbė savo tinklapiuose tik apie maksimalias taikomas nuolaidas. Taryba Nutarime konkurencijos teisės pažeidimo, t. y. neteisėtų suderintų veiksmų atsiradimo pradžią sieja su 2009-08-27 E-TURAS išplatintu sisteminiu pranešimu apie nuolaidų ribojimą šioje sistemoje ir tą dieną įvykdytu faktiniu nuolaidų ribojimu. Pirmoji kelionių agentūrų grupė ne tik gavo šį sisteminį pranešimą, bet ir dalis šios grupės agentūrų dalyvavo apklausoje dėl nuolaidų ribojimo; realiai šis nuolaidų ribojimas atsispindėjo jų pateiktose sąskaitose faktūrose ir gautuose apmokėjimuose nuo 2009-08-27 dienos. Dalis jų skelbė apie maksimalias 3% dydžio nuolaidas savo svetainėse. Tačiau apeliantas UAB „Litamicus“ E-TURAS sistemos dalį, instaliuojamą kelionių agentūrų puslapiuose, įsidiegė tik 2009 m. spalio mėnesį, o paskutines technines kliūtis, neleidusias vartotojams pasirinkti norimos kelionės, pašalino tik gruodžio mėnesio pabaigoje ir pirmuosius sandorius per E-TURAS sistemą realiai galėjo vykdyti tik nuo 2010-01-01 dienos. Dėl šios priežasties apeliantas objektyviai negalėjo dalyvauti tiek minėtoje apklausoje, taip pat negalėjo gauti minėto sisteminio pranešimo. UAB „Litamicus“ neskelbė jokių nuolaidų ir savo internetiniame puslapyje. Vieninteliai keli apelianto sandoriai per E-TURAS sistemą (Tarybos nuomone, iki 2010 m. kovo mėnesio pabaigostrukusio pažeidimo) buvo atlikti 2010 m. sausio mėnesį. Visas šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylą.

231.3. Apelianto atžvilgiu negali būti konstatuotas nei vienas iš visų Tarybos nustatinėtų suderintų veiksmų požymių (apklausos elektroniniu paštu, sisteminis pranešimas E-TURAS sistemoje, ilgalaikis nuolaidų ribojimo taikymas per E-TURAS sistemą vykdomiems sandoriams, kurio nebuvo galima nepastebėti; skelbimas apie maksimalias 3% nuolaidas internetinėse svetainėse). Dėl E-TURAS sistemos ypatumų negalima teigti, kad vos kelių sandorių sudarymas per E-TURAS sistemą 2010 m. sausio mėn. yra pakankamas sandorių skaičius, kad, apeliantui ką tik pradėjus savo veiklą E-TURAS sistemoje, būtų pastebėtas toks dirbtinis nuolaidų ribojimas, negavus apie tai jokios informacijos. Kaip galima pastebėti iš į bylą pateiktų apelianto finansinių duomenų, tie keli pardavimai per E-TURAS sistemą apeliantui neturėjo jokios reikšmės, išskyrus rinkodarą. Todėl apeliantui nerūpėjo, ar nuolaida taikoma apskritai, svarbu buvo suprasti, kaip ši sistema veikia, ir kad kuo daugiau vartotojų pamatytų UAB „Litamicus“ vardą.

231.4. Kaip galima matyti iš pateikto į bylą antstolio patvirtinto susirašinėjimo per Skype programą, E-TURAS sistema leido vartotojui nusipirkti kelionę be kelionės agentūros žinios ir įsikišimo, pažymėjus norimos kelionės pasiūlymą E-TURAS sistemoje ir atlikus apmokėjimą pasirinktai kelionių agentūrai (net jei pastaroji ir neįsidiegusi šios sistemos, o yra tik registruota joje, t. y. net ir tuo atveju, kai kelionių agentūra nėra pateikusi savo nuolaidos pasiūlymo E-TURAS sistemoje). Iš minėto susirašinėjimo per Skype programą matyti, kad apie sistemos savybes apeliantas buvo informuojamas palaipsniui, dažniausiai paaiškinant apie tą, kas įvyko, ar kas sistemoje neveikia tinkamai. Taigi apie 2010 m. sausio mėn. sudarytus sandorius per E-TURAS sistemą apeliantas galėjo sužinoti tik patikrinęs gautus pinigus banko sąskaitoje ir atsiskaitęs dėl jų su kelionių organizatoriumi vasario – kovo mėnesiais. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad sąskaitos – faktūros (Nr. TEZAG 8866664, 8866641, 8829120) dėl šių kelių sandorių išrašytos tik 2010-02-17 dieną. Dėl šių aplinkybių apeliantas galėjo ir turėjo sužinoti apie E-TURAS sistemoje vykdomą nuolaidų ribojimą, t. y. apie neteisėtus suderintus veiksmus ir priimti sprendimą dėl įsitraukimo į juos tik 2010 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Tačiau kaip tik 2010 m. kovo mėn. buvo nutrauktas nuolaidų ribojimas E-TURAS sistemoje, o apeliantas nebesudarė nei vieno sandorio nuolaidų ribojimo laikotarpiu. Visos šios aplinkybės ir apelianto nurodyti įrodymai bei argumentai dėl jų teismo buvo nevertinti ir nenagrinėti, nors jų visuma aiškiai leidžia konstatuoti, kad apeliantas ne tik nesudarė draudžiamo susitarimo 2009-08-27 dieną, bet ir neprisijungė prie jo vėliau, iki pat 2010 m. kovo, kai buvo nutrauktas nuolaidų ribojimas.

231.5. Kaip matyti iš Tarybai pateiktų dokumentų, UAB „Litamicus“ iš kelionių, parduotų per E-TURAS sistemą, gavo mažiau nei 1% visų savo pajamų. Apeliantas nei inicijavo, nei kurstė kitus konkurentus daryti konkurencijos teisės pažeidimus. Nebuvo nustatyta jokių kitų sunkinančių aplinkybių. Todėl turėjo būti atsižvelgta į įstatymo nuostatas, leidžiančias netaikyti baudos apskritai.

231.6. Iš pateiktų minėtų dokumentų tiek Taryba, tiek teismas galėjo matyti, kad vartotojų kelionių agentūroms pervedami pinigai nėra ir negali būti laikomi uždirbtomis pajamomis, nuo kurių skaičiuojamos baudos. Matyti, kad iš šių gautų sumų yra išskiriami kelionių agentūrų komisiniai – tikrosios kelionių agentūrų pajamos. Net ir sumažinus teismui baudas, jos liko paskaičiuotos ne nuo apelianto ir kitų kelionių agentūrų uždirbtų pajamų, bet nuo jų įplaukų – turistinių kelionių organizatorių pajamų.

231.7. Kelionių pardavimai per E-TURAS sistemą ir kelionių agentūrų biuruose ekonomine prasme nėra tapatūs: skiriasi ne tik pardavimo būdas, bet yra skirtingi ir tiksliniai vartotojai. Be to, ekonomine prasme skiriasi ir parduodamas produktas: pirmuoju atveju be kelionės kartu parduodamas pigesnis, greitesnis ir paprastesnis aptarnavimas, o antruoju atveju – papildomai akcentuojamos papildomos paslaugos, saugumas kelionėje. Todėl manytina, kad tokių ekonomine prasme skirtingų, nors iš pažiūros lyg ir tų pačių produktų rinkos negalėjo būti dirbtinai apjungtos į vieną, nepagrindus to įprastai taikomais ekonominiais testais, ekonominėmis analizėmis ir tyrimais. Dėl visų šių priežasčių, apelianto nuomone, Tarybos atliktas rinkos apibrėžimas yra nepakankamai pagrįstas, todėl negali būti laikoma, kad Taryba tinkamai nustatė tiek pažeidimo apimtį, tiek taikytiną teisę, tiek baudų dydį.

231.8. Šioje byloje buvo konstatuota, kad nuo 2010-01-01 E-TURAS sistemoje atsirado galimybė neribotai taikyti papildomas lojalumo nuolaidas. Neribotų lojalumo nuolaidų taikymo galimybės įvedimas E-TURAS sistemoje reiškė nuolaidų ribojimo pabaigą – kelionių agentūros jau galėjo pasidalinti su vartotojais, kad ir visa savo komisinių suma. Todėl kelionių agentūros E-TURAS sistemoje kainomis konkuruoti galėjo jau nuo 2010-01-01 dienos. Tinkamas draudžiamo susitarimo pabaigos konstatavimas turi esminės reikšmės nustatant, ar apeliantas apskritai gali būti laikomas prisijungusiu prie nusistovėjusių suderintų veiksmų, jeigu draudžiamo susitarimo pabaiga konstatuotina 2010-01-01, t. y. tada, kai apeliantas pradėjo savo veiklą E-TURAS sistemoje. Dėl to UAB „Litamicus“ atžvilgiu apskritai turėjo būti nutrauktas tyrimas, kaip ir kitų įmonių, kurios sistema naudojosi ne pažeidimo laikotarpiu, atžvilgiu.

232. Pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ apeliaciniame skunde (52 t., b. l. 155–168) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „Kelionių akademija“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, UAB „Kelionių akademija“ įpareigota nutraukti pažeidimą ir UAB „Kelionių akademija“ paskirta bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

232.1. Apeliantas nebuvo išreiškęs valios riboti nuolaidos, o ji buvo apribota be apelianto valios. Tai patvirtina tokie byloje esantys įrodymai ir aplinkybės: a) apelianto ir UAB „Eturas” 2009 m. balandžio 1 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 00409-B2B. Pagal šią sutartį apeliantas įsigijo neišimtinę licenciją prisijungti prie E-TURAS poilsinių kelionių užsakymo sistemos. UAB „Eturas“ buvo šios sistemos išimtinių teisių turėtojas ir administratorius, o apeliantas – tik naudotojas, kuris neturėjo įtakos sistemos techniniams sprendimams ir funkcijoms. Taigi remiantis sutartimi UAB „Eturas” turėjo galimybę vienašališkai keisti techninius sistemos parametrus, ką jis ir padarė apribodamas apelianto ir kitų agentūrų galimybes taikyti nuolaidą; b) byloje nėra jokių įrodymų, rodančių, kad apeliantas kokiu nors būdu lėmė UAB „Eturas“ sprendimą apriboti nuolaidos dydį; c) apelianto 2012 m. kovo 23 d. raštas Konkurencijos tarybai, kuriame apeliantas paaiškino, kad UAB „Eturas“ ir apeliantas niekada nesikeitė tarpusavyje informacija apie tai, kokie apelianto konkurentai ir kokiomis sąlygomis perka analogiško pobūdžio paslaugas iš UAB „Eturas“, apeliantas niekada nedalyvavo jokiose diskusijose, aptarimuose, balsavimuose, apklausose ar sprendimų priėmimuose dėl E-TURAS sistemos pakeitimų, taip pat dėl nuolaidos dydžio ribojimo; d) aplinkybė, kad apeliantas negavo UAB „Eturas“ pranešimo apie dalyvavimą apklausoje dėl nuolaidos ribojimo ir nedalyvavo UAB „Eturas“ inicijuotoje apklausoje. Šios aplinkybės patvirtintos Konkurencijos tarybos Nutarimo 77 punkte; e) aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas gavo ar susipažino su 2009-08-27 E-TURAS sistemoje patalpintu sisteminiu pranešimu, kuriame buvo nurodyta, kad E-TURAS sistemoje bus įdiegtas nuolaidų ribojimas; f) UAB „Eturas“ vadovas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuolaidos ribojimas E-TURAS sistemoje buvo įvestas vienašališkai UAB „Eturas“ sprendimu, siekiant finansinės naudos šiai bendrovei.

232.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėjamų santykių vertinti kaip vertikalių susitarimų ar vienašališkų UAB „Eturas“ veiksmų. Teismas nagrinėjo ne santykius, dėl kurių nuolaidos ribojimas atsirado, bet nuolaidos apribojimo pasekmes ir, nustatęs, kad nuolaidos apribojimas turėjo įtakos tarpusavyje konkuruojančioms kelionių agentūroms nustatytų nuolaidų dydžiui, sprendė, kad egzistavo horizontalus susitarimas tarp agentūrų. Teismas iš esmės suklydo pasisakydamas, kad nuolaidos ribojimo poveikis, kuris pasireiškė horizontaliame lygmenyje, t. y. visiems tarpusavyje konkuruojantiems E-TURAS sistemos naudotojams, įrodo ir horizontalaus susitarimo (suderintų veiksmų) buvimą. Vienašališki ūkio subjekto veiksmai arba vertikalūs susitarimai gali turėti konkurenciją ribojančių pasekmių vertikaliai žemyn esančiose rinkose, tačiau tai nereiškia, kad šiose rinkose veikiantys subjektai yra sudarę draudžiamą horizontalų susitarimą. Kadangi apeliantas nedalyvavo jokioje komunikacijoje su UAB „Eturas“ ar kitomis kelionių agentūromis, apeliantas nuolaidos apribojimą suprato ir priėmė kaip paslaugos teikėjo vienpusišką ir direktyvų sisteminį pakeitimą, nepriklausantį nuo apelianto valios, t. y. vienašališką UAB „Eturas“ veiksmą. Apelianto nuomone, tai yra savaime suprantama, kad tuo atveju, jei produkto gamintojas ar tiekėjas vienašališkai pakeičia prekės techninius parametrus, tokie veiksmai turi būti vertinami kaip vienašališki produkto gamintojo ar tiekėjo veiksmai. Aplinkybės, kad šie pakeitimai turėjo įtakos ne tik apelianto, bet ir jo konkurentų veiklai, nedaro ir negali daryti šių santykių horizontaliu susitarimu.

232.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neprieštaravimas nuolaidos ribojimui rodo draudžiamo konkurentų susitarimo buvimo faktą. Tai, kad apeliantas neprieštaravo UAB „Eturas“ nustatytam nuolaidos ribojimui E-TURAS sistemoje, rodo tik faktą, kad apeliantas neprieštaravo šiems UAB „Eturas“ veiksmams, kuriuos, kaip išdėstyta pirmiau, laikė vienašališkais sprendimais. Ši aplinkybė niekaip neįrodo draudžiamo susitarimo tarp konkurentų – apelianto ir kitų kelionių agentūrų. Apelianto neprieštaravimas E-TURAS sistemos apribojimams gali būti paaiškinamas ekonominėmis priežastimis, bet ne suderintais su konkurentais veiksmais. Apeliantas neturėjo pasirinkimo dėl E-TURAS sistemos naudojimo. Atsisakymas naudotis E-TURAS sistema apeliantui reikštų pasitraukimą iš šios rinkos.

232.4. Papildomos nuolaidos, kurios UAB „Eturas“ buvo įvardijamos kaip „lojalumo“ nuolaidos, savo esme neturi nieko bendro su klientų lojalumu kelionių agentūrai, kadangi nuolaidos gali būti suteikiamos kiekvienam pirkėjui, įvedusiam savo elektroninio pašto duomenis, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas pirmą kartą naudojasi kelionių agentūros paslaugomis ar yra ištikimas agentūros klientas. Kadangi kelionės pardavimas internetu neįvedus savo elektroninio pašto adreso iš viso nėra galimas, darytina išvada, kad UAB „Eturas“ atlikti techniniai pakeitimai, ribojantys vienos nuolaidos dydį iki 3 procentų, bet neribojantys kitų, papildomų, nuolaidų dydžio ir jų taikymo galimybių, niekaip neapribojo apelianto ir kitų kelionių agentūrų teisių suteikti pirkėjams norimo dydžio nuolaidas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Eturas“ atlikti techninio pobūdžio pakeitimai E-TURAS sistemoje nesukūrė ribojimo kelionių agentūroms suteikti norimo dydžio nuolaidą vartotojui.

232.5. Teismas neteisingai paskirstė tarp ginčo šalių įrodinėjimo pareigą. Įrodyti draudžiamo susitarimo faktą turi Konkurencijos taryba, jis nėra ir negali būti preziumuojamas. Taigi Konkurencijos taryba, siekdama pasiremti sisteminio pranešimo gavimo faktu kaip įrodymu, privalėjo surinkti duomenis apie šio pranešimo gavimą. Jei byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas gavo pranešimą ir jį aktyvavo, nėra pagrindo teigti, kad pranešimo turinys apeliantui buvo žinomas.

232.6. Apelianto nuomone, susitarimas, net jei būtų nustatyta, kad toks buvo sudarytas, net teoriškai negali paveikti prekybos tarp šalių narių, yra nepajėgus daryti jokio poveikio kitose šalyse narėse veiklą vykdantiems subjektams, kadangi: a) apeliantas ir kitos kelionių agentūros vykdo veiklą tik Lietuvoje ir neplatina kelionių už jos ribų; b) dauguma kelionių agentūrų yra smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, kurių apyvarta rodo, kad jų sudaryti susitarimai negali turėti reikšmingos įtakos prekybai tarp šalių narių; c) kelionės internetu buvo platinamos per vietinių (Lietuvos) bendrovių interneto svetaines, kurios veikė lietuvių kalba, todėl užsienio šalių piliečiai negalėjo jomis naudotis dėl kalbos barjero; d) byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad keliones internetu iš Lietuvos kelionių agentūrų įsigytų užsienio valstybių piliečiai.

232.7. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas aiškiai apibrėžia kaip dvi savarankiškas veiklos rūšis kelionių organizavimo veiklą bei agentavimo (tarpininkavimo parduodant keliones) veiklą. Europos Komisija savo praktikoje kelionių organizavimo ir kelionių agentavimo veiklą apibrėžia kaip savarankiškas, sudarančias skirtingas paslaugų rinkas. Europos Komisija 1999 m. gegužės 6 d. sprendime byloje Nr. IV/M.1502 Kuoni/First Choice yra nurodžiusi, kad turizmo paslaugų rinkoje turi būti išskiriamos verslo ir laisvalaikio kelionių atitinkamos rinkos. Savo ruožtu, skaidydama laisvalaikio kelionių rinką Europos Komisija nurodė, kad atskirai išskiriamos kelionių organizavimo paslaugų rinka bei kelionių agentavimo paslaugų rinka. Be šios veiklos apeliantas vykdė kelionių organizavimo ir šių kelionių pardavimo veiklą, t. y. apeliantas pats organizavo ir platino įvairaus pobūdžio keliones – egzotines poilsines keliones, pažintines keliones, kruizus ir pan. Šių kelionių galutinė kaina apskaičiuojama kiekvienam vartotojui asmeniškai, o vienas esminių kainą lemiančių veiksnių yra lėktuvo bilieto kaina, kadangi šios kelionės nėra organizuojamos užsakomaisiais reisais. Taigi tiek savo pobūdžiu, tiek kaina kelionės, kurias apeliantas parduoda kaip agentas ir kelionės, kurias apeliantas parduoda kaip kelionių organizatorius, nėra pakeičiamos tarpusavyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad kelionių agentūros būtų sudarę susitarimą ar derinę veiksmus dėl nuolaidų taikymo keliones parduodant kitais būdais. Apeliantas pateikia teismui apelianto parduotų kelionių ir taikytų nuolaidų suvestinę laikotarpiu nuo 2009-09-27 iki 2010-03-01 (Priedas Nr. 2). Iš šio dokumento matyti, kad standartinėms UAB „Tez Tour“ kelionėms apeliantas vidutiniškai taikė 4,34% nuolaidą, o savo paties organizuotoms kelionėms – 6,4 % vidutinio dydžio nuolaidą. Bauda apeliantui gali būti skaičiuojama tik nuo pajamų, gautų iš kelionių agentavimo veiklos. Apelianto pajamos iš šios veiklos 2010 m. buvo 364 591 Lt, todėl paskirta bauda turi būti ne didesnė kaip 17 014,4 Lt.

233. Pareiškėjas UAB „Travelonline Baltics“ apeliaciniame skunde (52 t., b. l. 174–182) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „Travelonline Baltics“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, UAB „Travelonline Baltics“ įpareigota nutraukti pažeidimą ir UAB „Travelonline Baltics“ paskirta bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais apelianto UAB „Kelionių akademija“ argumentams, papildomai nurodoma:

233.1. Teismas neteisingai nustatė nuolaidos ribojimo trukmę. Teismas pažymėjo, kad nuolaidos apribojimo įvedimo data yra 2009-08-27. Nustatydamas šią aplinkybę teismas rėmėsi liudytojo, UAB „Eturas“ darbuotojo A. D., parodymais. Tačiau pasisakydamas dėl nuolaidos ribojimo panaikinimo datos teismas nurodė, kad reikia vadovautis Konkurencijos tarybos samprotavimais ir tyrimo metu surinktais asmenų paaiškinimais, remiantis kuriais, pažeidimo pabaigos data turėtų būti 2010 m. kovo mėnesio pabaiga. Pažymėtina, kad UAB „Eturas“ darbuotojas A. D., apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje, aiškiai nurodė, kad nuolaidos ribojimas E-TURAS sistemoje buvo panaikintas iki 2009 m. pabaigos. Taigi pažeidimas, net jei jis buvo, baigėsi 2009 metais.

233.2. Nėra pagrindo su pažeidimu susijusiomis pajamomis laikyti pajamas, gautas iš kelionių pardavimo per kelionių agentūrų biurus, t. y. iš kelionių pardavimo ne internetu. 2010 m. apeliantas iš kelionių pardavimo internetu gavo 156 657,58 Lt pajamų, todėl pareiškėjui paskirta bauda turi būti ne didesnė kaip 7 311 Lt.             

234. Pareiškėjas UAB „Vestekspress“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 1–30) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, susijusią su UAB „Vestekspress“. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, prašo sumažinti baudą. Remiasi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, taip pat nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

234.1. Pirmosios instancijos teismo ir Konkurencijos tarybos sprendimas, kad nagrinėjamoje byloje kelionių agentūros suderino veiksmus „tyliu pritarimu“ neatitinka Europos Komisijos, Teisingumo Teismo praktikos, t. y. Teisingumo Teismo sprendimo Bayer byloje, 1999 m. liepos 18 d. sprendimo byloje Hüls prieš Komisiją, Nr. C?199/92, Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni, Nr. C?49/92, taip pat Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teismų praktikos.

234.2. Nagrinėjamoje byloje Konkurencijos tarybos sprendimu ir pirmosios instancijos sprendimu siekiama taikyti konkurencijos teisę griežčiau nei yra nustatyta pagal SESV 101 straipsnį. Pripažinus, jog kelionių agentūros sudarė horizontalų draudžiamą susitarimą, galėtų būti pažeista 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 3 straipsnio 2 dalis. Susitarimas tarp UAB „Vestekspress“ ir UAB „Eturas“ turėtų būti laikomas vertikaliu susitarimu, kadangi šis susitarimas tariamai sudarytas tarp ūkio subjektų, kurių kiekvienas veikia skirtingame prekės/paslaugos gamybos ar platinimo lygmenyje.

234.3. Remiantis Teisingumo Teismo, Europos Komisijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, ūkio subjektams yra draudžiama keistis strategine, konfidencialia informacija. Konkurencijos taryba nepateikė įrodymų, kad kelionių agentūros keitėsi informacija dėl numatomų taikyti nuolaidų, kainų arba kitų konfidencialių duomenų. Konkurencijos taryba nepateikė įrodymų, kad kelionių agentūrų ateities veiksmai rinkoje buvo priklausomi nuo kitų kelionių agentūrų paskelbtos informacijos apie nuolaidas jų tinklalapiuose. Informacijos apie taikomas nuolaidas patalpinimas kelionių agentūrų tinklalapiuose laikytinas visiškai įprasta kelionių agentūrų verslo praktika. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti nagrinėjamas klausimas, ar UAB E-TURAS ir kelionių agentūros sudarė draudžiamą vertikalų susitarimą, ar tarpusavyje suderino veiksmus.

234.4. Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad apeliantas žinojo apie 2009-08-25 vykdytą apklausą ar (net taikant aukštesnį rūpestingumo standartą) privalėjo žinoti apie šią apklausą. Pasak Konkurencijos tarybos, nereagavimas į sistemos administratoriaus įvykdytą nuolaidos apribojimą (kartu su žinojimu apie nuolaidų dydžio derinimą tarp konkurentų) yra esminis apelianto atsakomybės elementas. Apeliantui nežinojus apie vykdytą apklausą, nesant jo valios dėl nuolaidos dydžio apribojimo, negalima pripažinti, kad šis ūkio subjektas dalyvavo antikonkurenciniuose suderintuose veiksmuose vien tik remiantis minėtu nereagavimo argumentu.

234.5. Tai, kad apeliantas tyrimo laikotarpiu daugiau kaip 50 proc. atvejų taikė kitokias negu 3 proc. nuolaidas, rodo, kad tai nebuvo atsitiktiniai nuolaidų taikymo atvejai, bet priešingai – akivaizdi nefiksuoto dydžio nuolaidų taikymo ir veikimo nesilaikant bet kokių tariamų apribojimų tendencija.

234.6. Yra teisinis pagrindas perskaičiuoti UAB „Vestekspress“ skirtą baudą, kadangi bauda turėtų būti skaičiuojama remiantis pajamomis iš su tariamu pažeidimu susijusių prekių / paslaugų pardavimo, o ne bendrosiomis pajamomis. Būtina atsižvelgti į tokias svarbias aplinkybes kaip, pvz., ūkio subjekto, dalyvavusio pažeidime, kaltė, pažeidimo sukeltos pasekmės, pasyvus vaidmuo darant pažeidimą.

235. Pareiškėjas UAB „Baltic Tours Vilnius“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 34–61) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, susijusią su UAB „Baltic Tours Vilnius“. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, prašo sumažinti baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais apelianto UAB „Vestekspress“ argumentams.

236. Pareiškėjas UAB „Kelionių laikas“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 66–94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, susijusią su UAB „Kelionių laikas“. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, prašo sumažinti baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais apelianto UAB „Vestekspress“ argumentams.

237. Pareiškėjai UAB „Eturas“, UAB „Freshtravel“, UAB „Neoturas“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 99–112) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų UAB „Eturas“, UAB „Freshtravel“, UAB „Neoturas“ skundus tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

237.1. Pareiškėją UAB „Eturas“ ir kitus pareiškėjus bei trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja vertikalusis santykis, o kitus pareiškėjus ir suinteresuotus asmenis, kaip tarpusavio konkurentus – horizontalusis santykis.              Bendrosios nuolaidos kelionių pardavimui per E-TURAS sistemą ribojimo iki 3 proc. įvedimą sąlygojo vienašalis pareiškėjo UAB „Eturas“ sprendimas ir veiksmai, pagrįsti konstitucine ūkinės veiklos laisve – tai buvo vienašalis elgesys be kito subjekto reikalavimo. Nors byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėjui UAB „Neoturas“ buvo siųstas elektroninis laiškas su siūlymu balsuoti, nėra nei vieno įrodymo, kad pareiškėjas UAB „Neoturas“ būtų tą laišką gavęs, atidaręs ir išreiškęs savo valią – balsavęs. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad pareiškėjui UAB „Freshtravel” būtų buvęs siųstas elektroninis laiškas su siūlymu balsuoti.

237.2. Pareiškėjas UAB „Neoturas“ pardavimams internetu taikė ir skelbė 3 proc. nuolaidą dar iki bazinės nuolaidos ribojimo įvedimo E-TURAS sistemoje 2009-08-27 įvedimo, taip formuodamas savo kainodaros politiką. Tai patvirtino prie skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas UAB „Freshtravel“ per E-TURAS sistemą nėra pardavęs nei vienos kelionės, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie įvestą techninį sistemos pakeitimą, nes jo neišbandė, juo nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo subjektyviosios pažeidimo pusės. Kiekvienos iš paslaugų teikimo sutarčių dėl E-TURAS sistemos, sudarytu su pareiškėjais UAB „Neoturas“, UAB „Freshtravel“ ir kitomis kelionių agentūromis, turinys buvo pareiškėjo UAB „Eturas“ komercinė paslaptis ir nebuvo atskleistas kitai kelionių agentūrai, t. y. ne sutarties šaliai.

237.3. E-TURAS sistema pareiškėjams UAB „Neoturas“, UAB „Freshtravel“ buvo naudojama informaciniais tikslais – skirta kelionių organizatoriaus UAB „Tez Tour“ iš anksto organizuotų turistinių kelionių kainų ir informacijos pateikimui vartotojams. Nei pareiškėjo UAB „Neoturas“, nei pareiškėjo UAB „Freshtravel“ pagrindinis tikslas nebuvo nukreiptas vykdyti pardavimus per E-TURAS sistemą – pareiškėjas UAB „Freshtravel“ visas keliones pardavinėjo biure, o pareiškėjui UAB „Neoturas“ kelionių pardavimas per E-TURAS sistemą sudarė tik 1 proc. visų pardavimų.

237.4. Bazinė ir lojalaus kliento nuolaidos galėjo būti tarpusavyje sumuojamos, todėl darytina išvada, kad klientams galėjo būti pritaikyta didesnė nei 3 proc. nuolaida.

237.5. Teismas konstatavo, kad draudžiamas susitarimas apėmė visos Lietuvos Respublikos teritoriją ir tai sudarė kliūtis ekonominiam skverbimuisi (144 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pagal ginčijamą Nutarimą atsakomybėn patrauktos kelionių agentūros, kurios neva sudarė draudžiamą susitarimą, sudaro tik apie 10 procentų visų Lietuvos Respublikoje veikiančių kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių.

237.6. Teismo išvados dėl pažeidimo trukmės yra nepagrįstos, padarytos neteisingai įvertinus įrodymus. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo UAB „Neoturas“ skunde nurodytą argumentą, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skaičiuoti netiesiogines pajamas, netiesioginėmis pajamomis galėjo būti laikomos pajamos už būtent UAB „Tez Tour“ kelionių pardavimą visais platinimo kanalais (per E-TURAS sistemą ir biure), kadangi per E-TURAS sistemą buvo platinamos tik UAB „Tez Tour“ kelionės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas UAB „Freshtravel“ laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2009 m. gruodžio (ir netgi iki atsakovo nurodomo 2010 m. kovo) per E-TURAS sistemą nepardavė nei vienos kelionės, taigi iš atsakovo nurodomo neva atlikto pažeidimo, negavo jokių pajamų (faktiškai nerealizavo draudžiamo susitarimo). Todėl pardavimų vertės nustatymas ją skaičiuojant nuo visų pareiškėjo UAB „Freshtravel“ pajamų, gautų tarpininkaujant parduodant kelionių organizatorių keliones, prieštarauja proporcingumo principui. Pagal Aprašo 5 punktą pajamomis, gautomis iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, kurias ūkio subjektas gavo per dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį, galėtų būti pripažįstamos tik pajamos (su anksčiau aptartomis išlygomis), gautos parduodant keliones. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėjas UAB „Eturas“ laikotarpiu nuo 2009-08-27 dienos iki 2009 m. gruodžio (ir netgi iki atsakovo ir teismo nurodomo 2010 m. kovo) per E-TURAS sistemą nepardavė nei vienos kelionės, taigi – iš neva atlikto pažeidimo negavo jokių pajamų, pardavimų vertės nustatymas ją skaičiuojant nuo visų UAB „Eturas“ pajamų, gautų administruojant E-TURAS sistemą, taip pat prieštarauja proporcingumo principui.

237.7. UAB „Freshtravel“ nežinojo apie daromą pažeidimą, jo neinicijavo, prie jo neprisidėjo, pažeidimo laikotarpiu nepardavė nei vienos kelionės per E-TURAS sistemą, todėl tikėjo, kad tyrimas yra pradėtas ne dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties pareiškėjas UAB „Freshtravel“ pagrįstai galvojo, kad informacijos nebūtina teikti, nes jos ir neturėjo. Taigi bazinis baudos dydis pareiškėjo UAB „Freshtravel“ atžvilgiu buvo padidintas nepagrįstai. UAB „Eturas“ neinicijavo jokio susitarimo ar pažeidimo, todėl bauda jam buvo ne tik paskirta, bet ir padidinta nepagrįstai.

238. Pareiškėjas UAB „Visveta“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 116–127) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Visveta“ skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

238.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009-03-10 E-TURAS sistemoje buvo patalpinta informacija apie tai, jog UAB „Eturas“ nuo šiol sistemos naudotojus apie sistemos pakeitimus, naujoves ir kt. informuos pranešimais sistemoje (sprendimo 69 p.). UAB „Visveta“ sutartis su UAB „Eturas“ sudaryta 2009-07-27 (skundo 1 priedas, sprendimo 50 p.). Sutarties su apeliantu 3.1. punkte nustatyta, jog UAB „Eturas“ apeliantą apie techninius pakeitimus turėjo informuoti raštu arba el. paštu (sprendimo 49 p.) Šios aplinkybės reiškia, kad apie kelionių agentūrų informavimą sisteminiais pranešimais buvo pranešta iki sutarties su apeliantu sudarymo, o vėliau sudaryta sutartimi susitarta, jog apie pakeitimus bus pranešama raštu ar el. paštu. Todėl apeliantas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tikėtis ir žinoti, kad sistema bus keičiama apie tai pranešant sistemoje vidiniais pranešimais.

238.2. Byloje nėra įrodymų ar kitų duomenų, rodančių, kad apeliantas savo E-TURAS sistemos paskyroje būtų įsijungęs sistemos grafą „Informaciniai pranešimai“ ir sisteminį pranešimą aktyvavęs bei su juo susipažinęs, kaip ir nėra duomenų, kad pareiškėjas tiriamu laikotarpiu (t. y. tarp 2009-08-27 ir 2010 m. kovo) turėjo galimybę pastebėti ir susipažinti su šiuo sisteminiu pranešimu.

238.3. Pareiškėjas 3 proc. nuolaidos dydį nustatė po sutarties sudarymo ir tirto pažeidimo laikotarpiu E-TURAS sistemoje nuolaidų apskritai nekeitė (tai įrodo pareiškėjo paaiškinimuose pateikta informacija (Tyrimo bylos 18 t., b. l. 111-112), paties atsakovo pripažinimas, jog kelionių agentūros, kurios iki nuolaidos apribojimo taikė iki 3 proc. dydžio nuolaidas galbūt negalėjo akivaizdžiai pastebėti techninių pasikeitimų E-TURAS sistemoje) (Nutarimo 160 p.), todėl nesant poreikio keisti nuolaidų ribas, pareiškėjui nebuvo poreikio jungtis prie E-TURAS sistemos; 2) pareiškėjo pasyvumas, E-TURAS sistemos savybių nestebėjimas ar nesidomėjimas sistema pateisinamas tuo, jog per sistemą buvo gauta vos 0,0025 proc. (294,50 Lt/115549 Lt * 100 proc.) pareiškėjo pajamų ir netgi ši nežymi pardavimų dalis nebuvo gaunama tiesiogiai jungiantis prie E-TURAS sistemos – t. y. pareiškėjas elektroniniu paštu gaudavo pranešimą apie užsakytą kelionę per E-TURAS paieškos sistemą, kurio pagrindu atspausdindavo UAB „Tez Tour“ sistemoje sugeneruotą sutartį su turistu ir atlikdavo atsiskaitymo už užsakytą kelionę formalumus; 3) protingo verslininko elgesio standartas yra susijęs su įmonės pajamų gausinimu – t. y. dėmesio koncentravimu į svarbiausias įmonės veiklos sritis, generuojančias didžiausią pajamų dalį, ir veikloje kylančių konfliktų ar problemų (kurių šiuo atveju pareiškėjas nepastebėjo dėl objektyvių priežasčių), sprendimu; 4) apeliantas neturėjo didelės veiksmų laisvės dėl nuolaidų dydžio reguliavimo, kadangi pagal tuometinę sutartį su UAB „Tez Tour“ ir pareiškėjo paaiškinimų 21 punktą (18 t., b. l. 112), pareiškėjo turimų 9 proc. komisinių sąskaita buvo taikoma 3 proc. nuolaida, dar 3 proc. nuo parduotos kelionės kainos atitekdavo UAB „Eturas“ (priedas Nr. 1, 5 1.), o likusi internetu parduodamos kelionės nuolaidos dalis, sudaranti vos kelis procentus, atitekdavo apeliantui; 5) nesant poreikio atsakovo tiriamu nuolaidų ribojimų laikotarpiu keisti nuolaidų ribas, nebuvo poreikio jungtis ir prie E-TURAS sistemos bei domėtis sistemos savybėmis. Visi šie apelianto argumentai paaiškina, kodėl apeliantas neturėjo domėtis, nestebėjo ir nepastebėjo E-TURAS sistemos savybių pasikeitimo ir sisteminių pranešimų turinio, todėl logiškai paaiškina, kodėl pareiškėjas nežinojo apie nuolaidų ribojimus, ir kodėl negalėjo nei dalyvauti suderintuose veiksmuose, nei tyliai jiems pritarti, nei į juos nereaguoti, nei nuo jų atsiriboti, nei prisiimti su tokiais veiksmais susijusią riziką. Teismas ir atsakovas šių motyvų ir įrodymų net neanalizavo, nenurodė nei kad jie pagrįsti, nei kad atmestini ir tikslingai arba netinkamai taikydamas įrodinėjimo taisykles sprendė, kad faktinę aplinkybę, jog apeliantas mėgino reguliuoti nuolaidos dydį, patvirtina kiti pažeidimo elementai – t. y. žinojimas apie sisteminį pranešimą, vienodas interneto tinklapiuose integruotas E-TURAS sistemos vaizdas bei vienoda sistemos vaizde skelbiama informacija apie nuolaidos dydį. Apelianto vertinimu, šios faktinės aplinkybės su nuolaidos dydžio reguliavimo faktine aplinkybe nesusijusios nei priežasties, nei pasekmės ryšiais, nei leidžia taikant atidaus ir rūpestingo asmens standartus daryti logišką išvadą, kad apeliantas mėgino reguliuoti nuolaidos dydį, todėl spręsdamas, jog ši faktinė aplinkybė įrodyta ir tampa suderintų veiksmų įrodinėjimo elementu (priemone), teismas pažeidė faktinių aplinkybių įrodinėjimo taisykles, savo sprendimo šioje dalyje tinkamai nemotyvavo, dėl ko sprendimas naikintinas.

283.4. Pradinė ir tikroji UAB „700LT“ valia buvo nukreipta į mėginimus teisėtai ar neteisėtai paveikti konkurentą UAB „Eturas“, kad UAB „700LT“ galėtų pati konkuruoti naudodama panašią vystomą elektroninės prekybos sistemą. Todėl UAB „700LT“ liudijimais kaip tiksliais ar teisingais, apelianto nuomone, negalima vadovautis.

283.5. Atskirų kelionių pardavimo kanalų (platinimo internetu) būdas gali būti vertinamas kaip sudarantis atskirą rinką. Pagal Europos Komisijos taikomų „Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių“ (kuriomis vadovaujantis buvo patvirtintas ir nacionalinis baudų dydžio nustatymo aprašas, kuriuo vadovaujasi atsakovas, skirdamas baudas nacionaliniams ūkio subjektams) 6 punktą su pažeidimu susijusio pardavimo vertės ir pažeidimo trukmės derinys yra laikomas tinkama pakaitine verte, parodančia ekonominę pažeidimo svarbą ir santykinę kiekvienos pažeidime dalyvaujančios įmonės reikšmę. Apeliantas iš parduotos kelionės gavo 294,50 Lt pajamų, todėl paskaičiuota bauda turėtų būti 14,72 Lt.

283.6. Teismui nustačius pagrindus baudos dydį sumažinti 60 proc., teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas Aprašo 4.1., 4.2., 17 bei 18 punktus, faktiškai baudos dydį sumažino 52 proc., todėl atitinkama teismo sprendimo dalis keistina, jeigu sprendimas nebūtų panaikintas dėl anksčiau nurodytų motyvų.

283.7. Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, nes vienodai vertino apelianto, kuris nedalyvavo apklausoje dėl nuolaidos dydžio, nesusirašinėjo su kartelio iniciatoriumi ir neturėjo duomenų apie nuolaidos apribojimą bei faktiškai nepajuto apribojimo poveikio, padėtį ir veiksmus konkurencijos teisės prasme ir juos prilygino tų subjektų, kurie dalyvavo apklausoje, susirašinėjo su kartelio iniciatoriumi, sužinojo apie sisteminį pranešimą apie nuolaidos ribojimą arba faktiškai pajuto apribojimus ir nesiėmė veiksmų atsiriboti nuo antikonkurencinio elgesio ar užkirsti jam kelio. Dėl tapačių motyvų vienodo požiūrio principas buvo pažeistas ir skiriant, t. y. nediferencijuojant baudų, skiriamų apeliantui ir tiems konkurentams, kurie išreiškė valią dėl nuolaidos ribojimų, arba žinodami apie ribojimus tyliai ar neveikimu prisijungė prie suderintų veiksmų. Apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teismui nepripažinus, jog buvo pažeistas vienodo požiūrio principas apelianto elgesį kvalifikuojant kaip suderintus veiksmus, turi būti kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą preliminaraus sprendimo, kuriuo reikėtų išsiaiškinti, ar faktinės aplinkybės, jog internetu prieinamoje kelionių užsakymo sistemoje buvo viešinamas nuolaidos dydis ir konkurentai suprato, jog jie taiko vienodą nuolaidos dydį kaip ir kiti konkurentai, pakanka konkurentų elgesį vertinti kaip suderintus veiksmus.

284. Pareiškėjas UAB „AAA Wrislit“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 131–144) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „AAA Wrislit“ skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais pareiškėjo UAB „Visveta“ argumentams. Apeliantas UAB „AAA Wrislit“ taip pat pažymi, kad:

284.1. Atsakovo ir teismo išvadas paneigia UAB „Eturas“ direktoriaus patvirtinimas, jog papildomai patikslinus su asmenimis, atliekančiais E-TURAS informacinės sistemos priežiūrą, faktinės aplinkybės, jog UAB „AAA Wrislit“ atstovai neatidarė (neaktyvavo) E-TURAS sistemoje 2009-08-27 patalpintos žinutės, kurioje buvo pateikta informacija apie apklausos rezultatus, yra teisingos ir tikslios (25 t., 37 l., 9 atsakymas į klausimą).

284.2. Bylos duomenys patvirtina, kad didesnę nei 3 proc. nuolaidą apeliantas taikė jau 2010-03-11 parduotai kelionei (3 t., b. l. 10), kiti pareiškėjai didesnes nei 3 procentų nuolaidas taikė tiek 2010 m. vasarį, tiek 2010 m. kovą parduotoms kelionėms per E-TURAS sistemą (16 t., b. l. 88, 19 t., b. l. 22). Iš šių nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos nėra pagrindo spręsti, kad 2010 m. kovo mėnesį kelionėms, parduodamoms internetu, taikoma nuolaida vis dar buvo apribota E-TURAS sistemos techninėmis priemonėms, taigi šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

285. Pareiškėjas UAB „TopTravel“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 148–158) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „TopTravel“ skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

285.1. Skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, kad visos nubaustos kelionių agentūros neprieštaravo E-TURAS sistemoje nustatytam nuolaidos dydžio apribojimui iki 3 procentų (Nutarimo 147–148 p., 165 p.). UAB „TopTravel“ skunde cituojami prieštaravimai, išreikšti el. paštu. Konkurencijos taryba nustatė, kad 2009 m. gruodžio mėn. pareiškėja liovėsi naudotis sistema. Todėl šias aplinkybes turėjo įvertinti spręsdama, ar kelionių agentūra prieštaravo E-TURAS sistemos pakeitimams.

285.2. Konkurencijos taryba neteisingai identifikavo pardavimų rinką ir netinkamai įvertino pajamas, nuo kurių skaičiuojamos baudos. UAB „TopTravel“ nesutinka su Tarybos ir teismo išvada, kad Aprašas (įsigaliojęs 2012-02-20) gali būti taikomas nustatytam pažeidimui, neva įvykdytam 2009 m. Ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu patvirtinti teisės aktai, bloginantys apelianto padėtį, negali būti taikomi. Apskaičiuojant baudas gali būti taikomi tik veikos padarymo metu galioję teisės aktai.

285.3. Taryba netyrė, kokias nuolaidas taikė kelionių agentūros, parduodamos tą pačią prekę (paslaugą) tuo pačiu metu ne per E-TURAS sistemą, o kitais kanalais. Teismas tiesiog sutiko su Tarybos argumentais, bet nepagrindė, kodėl galėjo paveikti UAB „TopTravel“ biure parduodamų kelionių kainas kitos bendrovės sistemos nustatymai, kuriems UAB „TopTravel“ prieštaravo.

285.4. www.toptravel.lt svetainėje buvo paskutinės minutės pasiūlymai su įvairiomis nuolaidomis nuo 0 iki 12 proc.) visą įmonės veiklos laiką, tačiau dėl UAB „Eturas“ veiksmų internetu automatiškai užsisakyti keliones nebuvo įmanoma. Nepaisant to, buvo galima parašyti užklausą el. paštu, paskambinti ar užeiti į „TopTravel“ kelionių agentūrą ir nusipirkti kelionę su didesne nuolaida, viršijančia 3 procentus.

286. Pareiškėjas UAB „Ferona“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 161–169) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Ferona“ skundą tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, prašo sumažinti baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

286.1. UAB „Ferona“ paslaugų teikimo sutartį su UAB „Seoesem Plius“ (UAB „Eturas“) sudarė 2008-11-18 ir buvo viena iš pirmųjų kelionių agentūrų, pradėjusių naudotis E-TURAS sistema. Anksčiau už UAB „Ferona“ E-TURAS sistema pradėjo naudotis tik UAB „Vestekspress“ (2008-05-14) ir UAB „Megaturas“ (2008-09-17). UAB „Ferona“ sudarydama 2008-11-18 paslaugų teikimo sutartį nebuvo informuota, kiek kelionių agentūrų jau naudojasi E-TURAS sistema, taip pat ji niekada nebuvo informuota, kiek kelionių agentūrų vėliau prisijungė prie nurodytos sistemos ar kiek apskritai kelionių agentūrų ja naudojosi tariamo pažeidimo pradžios momentu, t. y. 2009-08-27.

286.2. Iš esmės Tarybos ir teismo taikytas rūpestingumo standartas (pagrįstas galėjimas numatyti, kad daugelis kelionių agentūrų naudojasi ta pačia sistema) suponuoja, jog UAB „Ferona“ atsakomybėn patraukta ne už faktinį dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime (tokio susitarimo egzistavimas apskritai nebuvo pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis), bet vien už tai, jog neatliko tyrimo ir nenustatė, kad kartu su UAB „Eturas“ ir kitomis kelionių agentūromis taiko vienodus E-TURAS sistemos techninius parametrus. Tokia interpretacija neatitinka susitarimo, kaip šalių valios suderinimo rezultato, sąvokos.

286.3. UAB „Ferona“ nuo naudojimosi E-TURAS sistema pradžios iki nurodyto apribojimo pritaikymo dienos – 2009-08-27 (taip pat ir iki tariamo pažeidimo pabaigos dienos – 2010 m. kovo mėn.), per nurodytą sistemą (E-TURAS sistemą) nebuvo pardavusi nei vienos kelionės. Atsižvelgiant į tai, nurodytą apribojimą ji sutiko abejingai, tuo metu nesidomėjo (ir akcentuotina – neturėjo imperatyvaus pobūdžio pareigos domėtis), kokios kitos kelionių agentūros naudojasi E-TURAS sistema ir kaip jos vertina pritaikytus apribojimus.

286.4. Neginčytina tai, jog tam tikru momentu UAB „Ferona“ pastebėjo, kad E-TURAS sistemoje techninėmis priemonėmis UAB „Eturas“ vienašališkai nustatė kelionės agentūros suteikiamos nuolaidos dydžio apribojimą. Tačiau tai pareiškėjo interneto svetainėje, kurioje pateikiama informacija tiesiogiai iš E-TURAS informacinės sistemos, neatsispindėjo, t. y. UAB „Ferona“ niekada neskelbė interneto svetainėje apie 3 proc. nuolaidos taikymą (priešingai nei daugelis kitų kelionių agentūrų) (sprendimo motyvuojamosios dalies 129 p.). Taip pat UAB „Ferona“ niekada nedalyvavo ir jokioje komunikacijoje nei su UAB „Eturas“, nei su kitomis kelionių agentūromis dėl atitinkamų E-TURAS sistemos pakeitimų (techninių apribojimų). Kadangi susitarimas (nepriklausomai nuo jo sudarymo formos) savaime lemia tam tikrą šalių valios suderinamumą, nenustačius, jog UAB „Ferona“ atliko vienokius ar kitokius (aktyvius ar pasyvius) komunikacijos veiksmus, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas derino savo valią su UAB „Eturas“ ar su kitomis kelionių agentūromis.

286.5. Bauda privalėjo būti skaičiuojama nuo pardavimų pajamų, gautų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų (t. y. poilsinių kelionių pardavimo pajamų), o ne nuo visų įmonės pardavimo pajamų (poilsinių kelionių pardavimo, bilietų pardavimo, vizų pardavimo, draudimo pardavimo pajamų). Taryba Nutarimo 227 punkte nurodė, kad apskaičiuojant skirtinos baudos dydį nebuvo skaičiuojamos pajamos už kitas paslaugas nei kelionių organizavimas (draudimas, vizų išdavimas ir pan.), tačiau skiriant baudą UAB „Ferona“ dėl nesuprantamų priežasčių į tai nebuvo atsižvelgta.

286.6. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Ferona“ dalyvavo pažeidime ilgiau nei 6 mėnesius.

287. Pareiškėjas UAB „ZIP Travel“ apeliaciniame skunde (54 t., b. l. 1–5) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „ZIP Travel“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir UAB „ZIP Travel“ skirta bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

287.1. UAB „ZIP Travel“ nedalyvavo nei apklausoje, nei su tuo susijusiose diskusijose, skirtingai nuo kai kurių kitų kelionių agentūrų, savo klientams neskelbė apie iki 3 proc. nuolaidą per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms savo interneto svetainėje, po techninių priemonių E-TURAS sistemoje koregavimo neapribojo nuolaidų parduodamoms kelionėms iki 3 proc.

287.2. Tiriamu laikotarpiu naudojantis E-TURAS sistema UAB „ZIP Travel“ pardavė 5 keliones, o 4 iš jų pritaikė didesnę kaip 3 procentų nuolaidą. Pateikti rašytiniai įrodymai rodo apie UAB „ZIP Travel“ valią taikyti savo klientams neribotas nuolaidas ir kartu valinį prieštaravimą primetamoms techninėms priemonėms. Tai, kad šis prieštaravimas buvo išreikštas valiniais veiksmais santykiuose su klientais, tačiau ne deklaratyviu pasipiktinimu E-TURAS sistemos administratoriui, jokiu būdu negali paneigti iš nurodytų veiksmų išplaukiančios UAB „ZIP Travel“ valios ir jos teisinės reikšmės Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo aspektu.

287.3. Teismas klaidingai dėl UAB „ZIP Travel“ sprendė, kad po E-TURAS sistemos modifikavimo kelionių agentūros negalėjo individualiai parinkti taikomos nuolaidos dydžio, nes UAB „ZIP Travel“ E-TURAS sistema nesinaudojo kaip savarankišku pardavimo kanalu (internetine parduotuve), kai parduodant atitinkamas paslaugas paslaugų tiekėjo ir kliento nesieja tiesioginis bendravimas, o visas kelionių pardavimo sutartis sudarė savo biure.

288. Pareiškėjas UAB „Guliverio kelionės“ apeliaciniame skunde (54 t., b. l. 29–38) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „Guliverio kelionės“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir UAB „Guliverio kelionės“ skirta bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

288.1. Pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti draudžiamo susitarimo sudarymą tik tuo atveju, jeigu būtų nustatęs, jog pareiškėjas ir UAB „Eturas“ bei kitos kelionių agentūros iš anksto, t. y. prieš nuolaidos ribojimo nustatymą E-TURO sistemoje, tiesiogiai ar netiesiogiai susitarė dėl nuolaidos ribojimo ir šį nuolaidos ribojimą įgyvendino pasinaudodamos trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Eturas“. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių faktinių aplinkybių skundžiamame sprendime nenustatė, t. y. nenustatė, kad pareiškėjas būtų tiesiogiai ar netiesiogiai bendravęs su kitomis kelionių agentūromis dėl nuolaidos ribojimo prieš ją nustatant. Pareiškėjas nedalyvavo jokiose UAB „Eturas“ vykdytose apklausose ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas žinojo apie nuolaidos nustatymą E-TURAS sistemoje prieš tai, kai šį techninį sprendimą įdiegė UAB „Eturas“. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas apskritai pradėjo naudotis E-TURAS sistema jau po to, kai techninis apribojimas buvo nustatytas. Vienintelis kelionių agentūras vienijantis faktas – naudojimasis E-TURAS sistema standartinėmis UAB „Eturas“ vienašališkai nustatytomis sąlygomis. Tačiau šio fakto nepakanka konstatuoti, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas / derinami veiksmai tarp konkurentų – kelionių agentūrų, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

288.2. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo nustatytos aplinkybės, dėl kurių bauda buvo sumažinta, ir bendrieji teisės principai sudaro pagrindą apskritai netaikyti baudos pareiškėjui. Mažindamas baudą pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas bazinį baudos dydį. T. y., teismas, skaičiuodamas baudą, neteisėtai įtraukė ir pareiškėjo pajamas, gautas iš pareiškėjo kaip kelionių organizatoriaus veiklos (t. y., autobusų kelionių organizavimo), nors pažeidimas yra susijęs išimtinai su pareiškėjo kaip kelionių agento veikla (t. y. kito kelionių organizatoriaus kelionių pardavimais). Kaip konstatavo pati Konkurencijos taryba, pažeidimas yra išimtinai susijęs su kelionių pardavimų veikla, o ne kelionių organizavimo veikla.

288.3. Net ir mažindamas baudą pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas, priešingai nei kitos kelionių agentūros, naudojosi sistema trumpiau. Pareiškėjas pradėjo naudotis sistema tik 2009 m. rugsėjo 22 d., t. y. po mėnesio, kai buvo nustatytas techninis nuolaidos ribojimas ir atitinkamai Konkurencijos taryba skaičiavo pažeidimo pradžią. Dėl šios priežasties pareiškėjo atveju pažeidimo laikotarpis turėjo būti 6 mėn., o ne 7 mėn. kaip kitų kelionių agentūrų atveju.

288.4. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas sumažintą baudos dydį, neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas išimtinai susijęs su kelionių pardavimu E-TURAS sistemoje. Teismo išvada, jog tiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis laikytinos ne tik pajamos, gautos iš kelionių pardavimų internetu, bet ir pajamos, gautos iš kelionių pardavimų biure, nes „nurodžius kainas internete, ji paveikia kelionės, perkamos biure, kainą“ yra įrodymais nepagrįsta prielaida. Tai, ar kelionės kainų nustatymas internete paveikė kelionės, perkamos biure, kainą, yra objektyvi aplinkybė, kuri galėjo būti nustatyta, bet nebuvo nustatinėjama Konkurencijos tarybos tyrimo metu. Byloje taip pat nėra tokį ryšį patvirtinančių įrodymų. Mažintina bauda turėjo būti skaičiuojama išimtinai nuo pareiškėjo pajamų, susijusių su kelionių pardavimu per E-TURAS sistemą. Manant, kad būtina pareiškėją atgrasyti nuo pažeidimų ateityje (nors tokia atgrasymo būtinybė, atsižvelgiant į inkriminuojamo pažeidimo pobūdį, neegzistuoja), pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo svarstyti galimybę skaičiuoti baudą maksimaliai nuo UAB „Tez Tour“ kelionių organizatoriaus kelionių pardavimų internetu ir biure, nes per E-TURO sistemą pareiškėjas platino išimtinai UAB „Tez Tour“ kelionių organizatoriaus keliones. Bet kuriuo atveju pareiškėjui skirtina sumažinta bauda turėjo būti daug kartų mažesnė už teismo skundžiamu sprendimu nustatytą baudą.

289. Pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ apeliaciniame skunde (54 t., b. l. 84–104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „Baltic Clipper“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir UAB „Baltic Clipper“ skirta bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais pareiškėjo UAB „Guliverio kelionės“ argumentams, papildomai nurodoma, kad P. J. 2010 m. balandžio 7 d. protokole nurodyti duomenys apie tai, kad jis neva žodžiu diskutavo su pareiškėju, yra nepatikimi, nes jie neatitinka byloje esančių kitų įrodymų, yra netikslūs ir teikiami asmens, kuris teikė paaiškinimus Konkurencijos tarybos patikrinimo UAB „Eturas“ patalpose metu, ir kuris vėliau teikė visiškai kitokius paaiškinimus.

290. Pareiškėjas UAB „Zigzag Travel“ apeliaciniame skunde (54 t., b. l. 162–171) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kurioje UAB „Zigzag Travel“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir UAB „Zigzag Travel“ skirta bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, iš esmės tapačiais pareiškėjo UAB „Guliverio kelionės“ argumentams.

291. Pareiškėjas UAB „Kelionių gurmanai“ apeliaciniame skunde (54 t., b. l. 151–155) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

291.1. Teismas netinkamai nustatė, kad kelionių agentūros (taip pat ir apeliantas) ir bendrovė UAB „Eturas“ yra tarpusavyje konkuruojančios įmonės. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos duomenims.

291.2. Atsakovas neįžvelgė UAB „Tez Tour“ veiksmuose jokių neteisėtų veiksmų, todėl jo atžvilgiu tyrimą nutraukė. Tačiau iš bylos konteksto yra pagrindo manyti, kad UAB „Eturas“ atliktas nuolaidos fiksavimas buvo iš anksto suderintas su UAB „Tez Tour“, nes UAB „Eturas“ neturėjo teisės vienašališkai keisti ar riboti UAB „Tez Tour“ organizuojamų kelionių kainų.

291.3. Teismo sprendimo ydingumas pasireiškia tuo, kad byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas žinojo arba privalėjo žinoti, kas yra E-TURAS sistemos konkretūs naudotojai. Šiuos duomenis turėjo tik UAB „Eturas“.

291.4. Bet kuriuo atveju turėjo būti nustatytas bendros šalių valios elgtis tam tikru būdu pa(si)reiškimas (suderinimas), tik toks šalių susitarimas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies prasme turėtų būti kvalifikuojamas kaip sutartis.

291.5. Pasyvus apelianto elgesys dėl vienašališkai UAB „Eturas“ primesto nuolaidos fiksavimo šiuo atveju negali būti laikomas SESV 101 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiais suderintais veiksmais, o sutarties nutraukimas su UAB „Eturas“ negali būti laikomas atsiribojimu nuo suderintų veiksmų, nes kitos kelionių agentūros nežinojo ir negalėjo bei neturėjo protingų galimybių sužinoti apie priimtus apelianto sprendimus, nes E-TURAS sistema tokių galimybių nesuteikė. Be to, apeliantui nebuvo nustatyta pareiga domėtis kitų agentūrų internetiniais puslapiais ir jų priimamais sprendimais.

291.6. Kelionių agentūrų kainodaroje galėjo būti suteikiamos įvairių rūšių nuolaidos, kurias susumavus gaunamą bendrą nuolaidą matydavo galutinis vartotojas. Tokiu būdu E-TURAS sistemoje fiksavus 3% bendrą nuolaidą galutinė nuolaida vartotojui galėjo varijuoti, o kelionių agentūros dėl suteiktos nuolaidos dydžio galėjo konkuruoti savo gaunamo komiso ribose.

291.7. Teismas pažeidimo trukmę siejo ne su objektyviu E-TURAS sistemos pakeitimų momentu, kuris patvirtinamas UAB „Eturas“ atstovų parodymais, o su atsakovo duomenų apie pareiškėjus surinkimo momentu. Pažymėtina, kad ir atsakovo vykdomo tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kelionių agentūros ir toliau taikė 3% nuolaidą bei skelbė apie tai savo interneto puslapiuose, tačiau tai jau nebuvo vertinama kaip pažeidimas.

291.8. Teismas, nustatydamas sumažintą baudos dydį, neatsižvelgė į sunkią ekonominę situaciją, kuri paveikė ir apeliantą. Teismo nustatyta sumažinta bauda viršija 10 proc. apelianto 2012 m. bendrųjų metinių pajamų, todėl turėtų būti individualizuota. Skiriant bausmę turi būti įvertinta apelianto finansinė galia, pasyvus jo vaidmuo, bendradarbiavimas su atsakovu, pažeidimo sukeltų pasekmių atitinkamai rinkai nebuvimas, su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos plotas. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, jog apeliantas nedalyvavo apklausoje dėl nuolaidos fiksavimo, jo padarytas pažeidimas pagal savo poveikį ir pasekmes yra ribotos apimties.

292. Pareiškėjas UAB „Keliautojų klubas“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos bei UAB „Kelionių akademija“, UAB „Vestekspress“ ir UAB „Megaturas“ apeliacinius skundus (55 t., b. l. 12–25), kuriuo prašo atmesti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas UAB „Keliautojų klubas“ remiasi pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, taip pat nurodo:

292.1. Tik Konkurencijos tarybai priėmus Nutarimą, pareiškėjas galėjo tinkamai suprasti, kad jis buvo pateikęs netikslius duomenis apie pajamų išskirstymą. Siekiant ištaisyti susidariusią situaciją, pareiškėjas su 2012-07-13 skundu teismui pateikė patikslintus duomenis bei juos pagrindžiančius dokumentus – pareiškėjas skunde ne tik nurodė išskirstytą pareiškėjo pajamų struktūrą 2010 m., tačiau ir išsamiai šiuos duomenis pagrindė pareiškėjo išrašytomis sąskaitomis faktūromis, kurios pridėtos kaip skundo priedai Nr. 5-8. Teismas pagrįstai atsižvelgė į šiuos pareiškėjo teismui pateiktus duomenis, sumažindamas pareiškėjui paskirtą baudą, ištaisęs tiesiog techninę pareiškėjo klaidą.

292.2. Bendradarbiavimas su Konkurencijos taryba tyrimo metu įmanomas ne tik realizuojant teisę savo iniciatyva (neprašomam) pateikti informaciją Konkurencijos tarybai, bet ir vykdant pareigą (teisėtus Konkurencijos tarybos nurodymus) pateikti informaciją atliekant tyrimą. Ir tik tokiu atveju, jei ūkio subjektas nepateikia Konkurencijos tarybos prašomos informacijos ar ją labai vėluoja pateikti, būtų galima laikyti, kad ūkio subjektas „aktyviai“ nebendradarbiavo su Konkurencijos taryba.

292.3. Pareiškėjas, taip pat ir kiti ūkio subjektai pažeidime atliko pasyvų vaidmenį, todėl teismas pagrįstai sumažino baudos dydį, tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

293. Pareiškėjas UAB „Guliverio kelionės“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (55 t., b. l. 29–34), kuriame prašo atmesti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą, kiek jis yra susijęs su UAB „Guliverio kelionės“. Remiasi apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, taip pat nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

293.1. Aptariant padėjimą Konkurencijos tarybai tyrimo metu, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia atskirti tris teisiškai reikšmingas padėjimo Konkurencijos tarybai kategorijas: a) padėjimas Konkurencijos tarybai Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio prasme siekiant gauti atleidimą nuo baudos; b) padėjimas Konkurencijos tarybai Aprašo 20-22 punktų prasme siekiant, kad būtų sumažinta skiriama bauda; c) padėjimas Konkurencijos tarybai tyrimo metu, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Tarybos apeliaciniame skunde pateiktas padėjimo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, aiškinimas reikštų, jog takoskyra tarp Aprašo 20 ir 22 punktų bei aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės būtų iš esmės panaikinta. Tai nepagrįstai apribotų ar net eliminuotų padėjimo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tikslą bei sukurtų neprotingą ir teisinio netikrumo kupiną situaciją.

293.2. Pareiškėjo vaidmuo, tiksliau jo nebuvimas, Tarybos Nutarime nustatyto tariamo pažeidimo atžvilgiu aiškiai ir nedviprasmiškai iliustruoja tą faktą, kad pareiškėjas tiesiog nedalyvavo tariamai suderintuose veiksmuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas ne be pagrindo atsižvelgė į pasyvų UAB „Guliverio kelionės“ vaidmenį, kuris iš esmės pasireiškė jokio vaidmens nebuvimu, tačiau teismas netinkamai kvalifikavo tokio vaidmens reikšmę, kadangi pareiškėjo vaidmuo suponuoja, jog jis apskritai nedalyvavo suderintuose veiksmuose. Bet kokiu atveju, jei pareiškėjas būtų dalyvavęs draudžiamame susitarime, išdėstyti argumentai suponuoja, jog baudų individualizavimo tikslais pareiškėjo vaidmuo turėtų būti kvalifikuojamas kaip išimtinai pasyvus.

293.3. Konkurencijos taryba nepagrįstai sulygina du skirtingus dalykus: pažeidimo – susitarimo, ribojančio konkurenciją pagal tikslą,– konstatavimą ir tam taikomus reikalavimus bei tokio pažeidimo sankcionavimą. Tai, kad norint nustatyti pagal tikslą konkurenciją ribojantį susitarimą nereikia įrodyti jo poveikio, nereiškia, kad į tokio poveikio nebuvimą arba jo mažareikšmį mastą, kaip susitarimo neįgyvendinimo ar pasyvaus vaidmens jame indikaciją, negalima atsižvelgti tinkamai individualizuojant sankciją už dalyvavimą pažeidime konkrečiam ūkio subjektui. Be to, atsižvelgtina į objektyvumo ir proporcingumo principus.

294. Pareiškėjas UAB „Zigzag Travel“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (55 t., b. l. 91–96), kuriame prašo atmesti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą, kiek jis yra susijęs su UAB „Zigzag Travel“. Atsiliepimą grindžia argumentais, iš esmės tapačiais pareiškėjo UAB „Guliverio kelionės“ argumentams.

295. Pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (56 t., b. l. 1–6), kuriame prašo atmesti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą, kiek jis yra susijęs su UAB „Baltic Clipper“. Atsiliepimą grindžia argumentais, iš esmės tapačiais pareiškėjo UAB „Guliverio kelionės“ argumentams.

296. Pareiškėjas UAB „AAA Wrislit“ (56 t., b. l. 64–68) pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą ir iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiasi apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, taip pat nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

296.1. Pagal Konkurencijos įstatymo 38 straipsnį bendradarbiavimo sąlyga yra būtina atleidimo nuo baudos sąlyga, todėl jos taikymui reikia nustatyti aktyvius, įprasto informacijos teikimo ir bendradarbiavimo ribas peržengiančius atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ar asmens iniciatyvas, kurių turinys sudaro pagrindą Konkurencijos tarybai atlikti tikslinį patikrinimą dėl įtariamo draudžiamo susitarimo arba yra pakankami Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir (ar) SESV 101 straipsnio pažeidimo konstatavimui, ką nustatė atsakovas byloje, atleisdamas nuo baudos UAB „700LT“ (Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių 5 p., atsakovo nutarimo 256 p.). Tuo tarpu padėjimo tyrimą atlikusiai institucijai aplinkybė kaip atsakomybę lengvinanti išskirta Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, todėl jų sutapatinti nėra pagrindo, kadangi šių kategorijų nesiekė sutapatinti ir įstatymų leidėjas, įtvirtindamas jas skirtinguose įstatymo straipsniuose bei tokiu būdu siedamas jas tiek su skirtingomis nustatymo pasekmėmis, tiek su „skirtingo svorio“ pagalba tyrimą atliekančiai institucijai. Be to, pareiškėjo nuomone, jo teikti atsakymai ir paaiškinimai yra išsamesnio turinio nei vien tik atsakymai pagal tyrimą atliekančios institucijos paklausimus ir rodo geranorišką elgesį, kadangi jo teikti paaiškinimai ir atsakymai į užduotus klausimus viršija lakonišką ūkio subjekto reakciją, kurios turėtų įprastai sulaukti valstybės institucija, neatskleidusi nei informacijos rinkimo tikslo, nei jos galimo panaudojimo ateityje.

296.2. Remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir teigia, kad pasyvus elgesys negali leisti ūkio subjektui išvengti atsakomybės už suderintus veiksmus (t. y. apsiginti nuo suderintų veiksmų egzistavimo fakto), tačiau gali leisti ir yra svarbus veiksnys nustatant pažeidimo sunkumą ir baudos dydį.

296.3. Priešingai nei teigia atsakovas skunde, iš sprendimo turinio negalima pagrįstai teigti, jog tai, kad kai kurie pareiškėjai nepardavė ar pardavė mažai kelionių per E-TURAS sistemą, rodo jų pasyvų vaidmenį. Tokia sprendimo motyvacija greičiau reiškia papildomai vertintą savarankišką aplinkybę dėl veiksmų mažareikšmiškumo (angl. minor role), o ne pasyvų vaidmenį charakterizuojantį požymį. Kadangi lengvinančių aplinkybių sąrašas nelaikomas išsamiu, tai vien tik faktas, jog aplinkybė nenurodyta sąraše, nėra kliūtis atsižvelgti į šią aplinkybę, jei galima įrodyti, jog minėtos įmonės padarytas pažeidimas yra ne toks sunkus.

296.4. Atsakovo motyvai, susiję su tuo, jog į veiksmų mažareikšmiškumą ar menkumą negalima atsižvelgti, nes įrodinėjamas draudžiamas susitarimas neteisėtas pagal tikslą, todėl poveikis neįrodinėtinas, yra argumentai skirti pažeidimo (atsakomybės) faktui nustatyti, o ne baudos dydžiui identifikuoti, todėl teismo vertinimas, ar dalyvavimas tariamame pažeidime buvo menkas (parduota mažai ar neparduota kelionių), yra teisingas ir pagrįstas individualizuojant sankciją.

297. Pareiškėjas UAB „Visveta“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (56 t., b. l. 150–156), kuriame prašo atmesti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą ir iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiasi argumentais, iš esmės tapačiais pareiškėjo UAB „AAA Wrislit“ argumentams, papildomai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

297.1. Tiek iš šioje byloje esančių tarpininkavimo sutarčių turinio, tiek iš sutarčių, sudaromų su galutiniu vartotoju, turinio matyti, jog UAB „Tez Tour“ ar kitų organizatorių keliones pardavinėję pareiškėjai veikė ir veikia kaip tarpininkai (kelionių organizatoriaus atstovai) – atitinkamai ir kelionės paketo pardavimo sutartis sudaroma ne tarp kelionių agento ir turisto, o tarp kelionių organizatoriaus ir turisto, todėl šiuo atveju susiklosto įprasti atskleisto tarpininkavimo (atstovavimo) santykiai, kurių pagrindu teisės ir pareigos sukuriamos kelionių organizatoriui ir turistui (Civilinio kodekso 2.133 str. 1 d.). Įgyvendinant tokią sutartį, šalys (būtent turistas ir kelionių organizatorius) gauna ir ekonominį sutarties turinį – t. y. organizuotą turistinę kelionę bei atlyginimą už ją. Tačiau kelionės pardavimo agentas (tarpininkas) gauna tik atlygį už suteiktą tarpininkavimo (turisto pritraukimo, sutarties įforminimo ir informacijos suteikimo) paslaugą, todėl kelionės agento veikloje suteiktos paslaugos ekonominis turinys tėra tarpininkavimo paslaugos kaina, o ne kelionės paketo kaina. Priešingai nei subtiekimo (paslaugų subteikimo) ar komiso sutartyse (kuo rėmėsi pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-294/2011), kelionės agentas neįgyja nuosavybės į kelionės paketą ir jo neperparduoda turistui bei nesudaro sandorio savo vardu, todėl kelionės agentas (tarpininkas) neturi pagrindo deklaruoti, kad pats įsigijo ir vėliau perpardavė kelionės paketą turistui, o jeigu vis dėlto deklaruoja – klaidingas ūkinės operacijos deklaravimas nekeičia tikrojo ekonominio ūkinių operacijų turinio. Pareiškėjas taip pat jas buvo apskaitęs netiksliai, todėl taisydamas klaidas, keitė finansinių ataskaitų rinkinį, jį teikė Juridinių asmenų registrui ir kartu su skundu – teismui (skundo 5 priedas). Pareiškėjo nuomone, pardavimų pajamos neturi priklausyti nuo to, kada atsakomybėn traukiamas asmuo ištaiso finansinės apskaitos klaidas (t. y., ar taisymus atlieka konkurencijos tarybos tyrimo metu, ar jau pasibaigus tyrimui ir priėmus nutarimą), todėl ir skirtos baudos skaičiavimų pagrįstumas gali būti kvestionuojamas ir peržiūrimas teismo tvarka, jeigu tai nulėmė klaidų taisymai.

297.2. Tai, jog pelno (nuostolio) ataskaitoje turi būti atspindimos pardavimo pajamos, kurios yra ekonominės naudos padidėjimas ir jog pardavimo pajamų dydis priklausė nuo to, kokį buhalterinės apskaitos tvarkymo modelį pasirinko ūkio subjektas, pripažįsta ir atsakovas skundo 6 lape nurodydamas atitinkamas 3 verslo apskaitos standarto taisykles bei 7 lape nurodydamas, kad iš esmės „pardavimo pajamos“ šioje byloje buvo nuo ūkio subjekto pasirinkimo priklausantis rodiklis. Pardavimo pajamas vertinant taip, kaip atsakovas apeliaciniame skunde siekia kad jos būtų vertinamos, būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi vieni ūkio subjektai ekonomine prasme dėl savo buhalterinės apskaitos tvarkymo klaidų nukentėtų labiau nei kiti, kurie, patyrę mažesnius praradimus, atitinkamai atsidurtų geresnėje konkurencinėje padėtyje.

297.3. Pareiškėjas savo finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jų patikimumu abejoti nėra pagrindo. Pareiškėjo skundo 6 priede pateikti pajamų išskaidymo dokumentai sutampa su bendrosiomis finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytomis pardavimo pajamomis ir atspindi pareiškėjo kiekvieno mėnesio pajamas bei yra pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių nuorašus pareiškėjas gali pateikti atsakovo ar teismo prašymu.

297.4. Atsakovo prašymas skirti papildomą baudą pareiškėjui už nebendradarbiavimą, viena vertus, yra už skundžiamo nutarimo teisėtumo patikros ribų išeinantis reikalavimas, kadangi tokios baudos atsakovas ginčijamu nutarimu pareiškėjai neskyrė ir atitinkamo baudos didinimo nutarime nemotyvavo, kita vertus, yra reikalavimas nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme, kadangi nebuvo reikštas pirmosios instancijos teisme, todėl su tuo susiję argumentai ir motyvai atmestini Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalies pagrindu.

298. Pareiškėjas UAB „TopTravel“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (56 t., b. l. 158–163) ir prašo panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą. Pareiškėjas UAB „TopTravel“ remiasi argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde, taip pat nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

298.1. Sutinka su pateiktais apeliaciniais skundais (tarp jų ir Konkurencijos tarybos), kiek juose tvirtinama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, todėl mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimas turi būti panaikintas.

298.2. Pritaria UAB „Guliverio kelionės“ argumentams, kad kelionių agentūros tiesiogiai ar netiesiogiai tarpusavyje nebendravo dėl nuolaidos ribojimo prieš ją įdiegiant.

298.3. Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis skirtingų kelionių agentūrų tikslus dalyvaujant UAB „Eturas“ administruojamoje sistemoje ir skirtingų kelionių agentūrų galimybes konkuruoti nuolaidomis, kadangi didžiosios kelionių agentūros nebuvo suinteresuotos nuolaidos ribojimo nustatymu.

299. Pareiškėjas UAB „Ferona“ pateikė atsiliepimus į pareiškėjų UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Eturas“, UAB „Freshtravel“, UAB „Neoturas“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Daigera“, UAB „Megaturas“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „Litamicus“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Top Travel“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Guliverio kelionės“ apeliacinius skundus ir prašo juos tenkinti. Pareiškėjas UAB „Ferona“ taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (56 t., b. l. 97–101, 127–134, 136–139, 141–144), jame išdėstė argumentus, iš esmės tapačius argumentams, nurodytiems pareiškėjo UAB „Ferona“ apeliaciniame skunde.

300. Pareiškėjas UAB „Megaturas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinius skundus (56 t., b. l. 122–126) ir prašė juos tenkinti. Taip pat nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

300.1. Individualizuodamas ir perskaičiuodamas baudą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nėra ir nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius, savarankiškai nesiekė ir neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų, bendradarbiavo su Taryba tyrimo metu. Teismas, apskaičiuodamas baudą, neįvertino ir neatskyrė kitų paslaugų pardavimų vertės.

300.2. Įvertindamas įrodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl kai kurių konkurencijos įstatymo nuostatų požymių ypatumo galbūt gali būti darytina išvada dėl jų menamo dalinio pažeidimo, tačiau, net ir įžvelgiant apeliantų veikoje atskirų, iš esmės epizodinių, inkriminuojamų konkurencijos nuostatų pažeidimo požymių, padarytos veikos pavojingumas dėl savo apimties nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininkus bausti tokio dydžio bauda, kuri iš esmės reiškia dalies jų likvidavimą.

300.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymus dėl galimo kreipimosi į Teisingumo Teismą ir Europos komisiją.

301. Pareiškėjas UAB „Vestekspress“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (56 t., b. l. 165–171), kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti pareiškėjo UAB „Vestekspress“ apeliaciniame skunde nurodytus prašymus. Remiasi pagrindiniais argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, akcentuoja, jog paskirta bauda nėra proporcinga ir teisinga bei turėtų būti perskaičiuota, remiantis pajamomis, gautomis iš su tariamu pažeidimu susijusių prekių/paslaugų pardavimo, o ne bendrosiomis pajamomis.

302.Pareiškėjas UAB „Baltic Tours Vilnius“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (56 t., b. l. 173–179), kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti pareiškėjo UAB „Baltic Tours Vilnius“ apeliaciniame skunde nurodytus prašymus. Remiasi pagrindiniais argumentais, iš esmės tapačiais pareiškėjo UAB „Vestekspress“ atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.

303. Pareiškėjas UAB „Kelionių laikas“ pateikė atsiliepimą į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (56 t., b. l. 180–186), kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti pareiškėjo UAB „Kelionių laikas“ apeliaciniame skunde nurodytus prašymus. Remiasi pagrindiniais argumentais, iš esmės tapačiais pareiškėjo UAB „Vestekspress“ atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.

304. Atsakovas Konkurencijos Taryba pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (57 t., b. l. 1–24) ir prašo atmesti pareiškėjų UAB „AAA Wrislit“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Eturas“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „Toptravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „ZIP travel“ apeliacinius skundus kaip nepagrįstus bei tenkinti Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą –pripažinti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-9 visa apimtimi pagrįstu ir teisėtu. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundus, taip pat apeliaciniame skunde. Konkurencijos taryba taip pat akcentuoja šiuos pagrindinius argumentus:

304.1. Kiekvienos kelionių agentūros svetainėje esančiame E-TURAS sistemos „lange“, kurio nekontroliavo ir neturėjo galimybės keisti pati kelionių agentūra, atsirado užrašas „Užsisakykite kelionę internetu ir gaukite papildomą 3% nuolaidą!“. Taigi net neprisijungusi prie E-TURAS sistemos, o tiesiog aplankiusi savo internetinį puslapį, kelionių agentūra savo nuosavoje interneto svetainėje galėjo matyti užrašą apie taikomą nuolaidą, nors pati tokio ten nepatalpino. Natūralu, kad kelionių agentūroms, E-TURAS sistemos naudotojoms, turėjo kilti klausimas, kas ir dėl kokių priežasčių tokį informacinį – reklaminį pranešimą įkėlė į jų interneto svetaines.

304.2. Nors E-TURAS sistemą kelionių agentūros įsigydavo individualiai, vertinant su UAB „Eturas“ pasirašomos sutarties sąlygas, jos būdavo perspėjamos, kad E-TURAS sistema yra ne individualus, bet bendrai administruojamas produktas (paslauga), kuriuo savo veikloje taip pat naudojasi ir kitos kelionių agentūros, dėl ko kitos agentūros taip pat gali patirti bendras atitinkamas šios sistemos veiklos pasekmes.

304.3. Kelionių agentūroms neprireikė organizuoti susitikimų, kuriuose galėtų tiesiogiai suderinti savo veiksmus, kadangi E-TURAS sistema bei jos teikiamos vienodos visoms kelionių agentūroms naudojimosi sąlygos sudarė galimybę net be tiesioginio kontakto suderinti valią dėl nuolaidos apribojimo. Taigi atmestini pareiškėjų (pavyzdžiui, UAB „Eturas“, UAB „Freshtravel“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Megaturas“ ir kt.) argumentai, neva Konkurencijos taryba įrodinėjo informacijos keitimąsi per centrinį subjektą (angl. hub-and-spoke collusion, taip pat – A-B-C modelis), kadangi, kaip paaiškinta ir pirmiau, nors UAB „Eturas“ ir nebuvo kelionių agentūrų konkurentas bei pats nepardavinėjo kelionių, tačiau jos administruojamos sistemos nariai, pasinaudodami E-TURAS sistemos savybėmis (vienodumu, techniniais nustatymais ir kt.), suderino savo veiksmus dėl nuolaidos kelionėms, parduodamoms per sistemą, ribos.

304.4. Atmestinas argumentas, kad UAB „TopTravel“ direktorius išreiškė prieštaravimą elektroniniame susirašinėjime su UAB „Eturas“ direktoriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo cituojamas susirašinėjimas vyko 2009 m. birželio 3 d., t. y. likus beveik 3 mėnesiams iki nuolaidos apribojimo, todėl negali būti laikomas prieštaravimo išreiškimu veiksmams, kurie dar nebuvo atlikti. Bet kokiu atveju, netgi išreiškus nepasitenkinimą dėl nuolaidos ribojimo sistemos administratoriui UAB „Eturas“ ir nepavykus rasti sprendimo, pareiškėjas taip pat galėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, kaip tai padarė UAB „700LT“. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad vertindama dalyvavimo pažeidime trukmę, Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjas UAB „TopTravel“ nutraukė bendradarbiavimą su UAB „Eturas“, todėl nustatė, kad šio pareiškėjo dalyvavimo pažeidime trukmė buvo 4 mėnesiai. Sutarties su UAB „Eturas“ nutraukimas, praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po nuolaidos apribojimo veiksmų, negali būti siejamas su prieštaravimo nuolaidos ribojimui išreiškimu ir vertinamas kaip atsiribojimas nuo pažeidimo. Be to, pažymėtina, kad aplinkybė, jog UAB „TopTravel“ nutraukė sutartį su UAB „Eturas“, dėl ko pareiškėjo dalyvavimas pažeidime buvo trumpesnis nei kitų kelionių agentūrų, buvo įvertinta atskirai, skaičiuojant pažeidimo trukmę. Atsižvelgus, kad santykius su UAB „Eturas“ pareiškėjas UAB „TopTravel“ nutraukė 2010 m. sausio mėnesį, jo dalyvavimo pažeidime trukmė buvo skaičiuota kaip 4 mėnesiai, o ne imant visą nuolaidos apribojimo laikotarpį – 7 mėnesius.

304.5. Pareiškėjų argumentai, kad buvo būtina išsami UAB „Tez Tour“ vaidmens analizė, kadangi šio kelionių organizatoriaus kelionės parduodamos per E-TURAS sistemą, yra nepagrįsti. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, kad kelionės organizatorius UAB „Tez Tour“ būtų inicijavęs, dalyvavęs ar kitaip prisidėjęs prie konkrečios nuolaidos, kuri buvo nagrinėjama Konkurencijos tarybos Nutarime, dydžio ribų nustatymo. Taip pat reikia pažymėti, kad UAB „Eturas“ 2010 m. gegužės 20 d. rašte Konkurencijos tarybai nurodė, kad „nuo E-TURAS kelionių paieškos sistemos veikimo pradžios per šią sistemą yra platinamos kelionių organizatorių UAB „Tez Tour“, „Starlholidays“, „Oasis“, „Topturas“, „Guliverio kelionės“, „Zelesa“, „Kauno grūda“ iš anksto organizuotos turistinės kelionės“. Taigi, kaip galima spręsti iš paties sistemos administratoriaus pareiškimų, E-TURAS nebuvo išskirtinai UAB „Tez Tour“ kelionių pardavimui skirta platforma.

304.6. Pasisakant dėl kelionių agentūrų santykių su UAB „Eturas“ ir šios bendrovės veiklos, pažymėtina, kad šio ūkio subjekto vaidmuo Nutarime vertintas atskirai, atsižvelgiant į jo veiklos specifiką (Nutarimo 7.1.2 dalis). Nei Nutarime, nei teismo sprendime nėra teigiama, kad UAB „Eturas“ yra laikomas kelionių agentūrų konkurentu, tačiau įvertinta, kad nors UAB „Eturas“ nevykdo veiklos atitinkamoje rinkoje ir organizuotų kelionių nepardavinėja, vis dėlto jo vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su kelionių agentūrų, parduodančių keliones internetu, veikla. Nepaisant to, kad UAB „Eturas“ nevykdo kelionių pardavimo veiklos ir nėra kelionių agentūrų konkurentas, tai nepaneigia Konkurencijos tarybos padarytų išvadų, kad tarp kelionių agentūrų buvo derinami veiksmai, pasinaudojant būtent UAB „Eturas“ administruojama sistema. Konkurentų susitarimas nereiškia, kad kiti susitarime dalyvavę (nagrinėjamu atveju – veiksmus derinę), bet tiesiogiai nesantys konkurentais ūkio subjektai negali buti pripažinti padarę pažeidimą, ypač jeigu jų vaidmuo susitarimo (suderintų veiksmų) mechanizme rodo, kad jie tiesiogiai dalyvavo, o šiuo atveju, kaip nustatyta Nutarime – ir inicijavo veiksmų dėl taikytinos nuolaidos dydžio derinimą.

304.7. Atsižvelgdama į tai, kad tyrimo metu nei UAB „Eturas“, nei kelionių agentūros nepateikė aiškių įrodymų, patvirtinančių, kada buvo panaikintas nuolaidos apribojimas E-TURAS sistemoje, taip pat nepateikė įrodymų, kad tokiam nuolaidos apribojimui buvo išreikštas prieštaravimas, Konkurencijos taryba rėmėsi tyrimo metu surinkta informacija apie E-TURAS sistemos atitinkamų pakeitimų nustatymą ir jų pašalinimą bei informacija apie kelionių agentūrų naudojimosi šia sistema trukmę nuolaidos apribojimo laikotarpiu.

304.8. Dėl pareiškėjo UAB „Litamicus“ argumentų nurodo, kad Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (2.1-23)6V-2516 kreipėsi į pareiškėją UAB „Litamicus“, be kita ko, prašydama nurodyti, nuo kada pareiškėjas naudojasi E-TURAS sistema bei pateikti sutarties su UAB „Eturas“ kopiją. Pareiškėjas atsakyme nurodė, kad E-TURAS sistema naudojasi nuo 2009 m. liepos 24 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 7 d. atlikto patikrinimo UAB „Eturas“ patalpose metu buvo rasta sutartis, 2009 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta tarp UAB „Litamicus“ ir UAB „Eturas“ dėl naudojimosi E-TURAS sistema.

 

IV.

 

305. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašydamas priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

305.1. Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad ūkio subjektams dalyvaujant tokioje, kaip apibūdinta šioje byloje, bendroje informacinėje sistemoje, Konkurencijos tarybai įrodžius, kad šioje sistemoje buvo patalpintas sisteminis pranešimas apie nuolaidų ribojimą ir nustatytas techninis ribojimas įvesti nuolaidos dydį, gali būti taikoma prezumpcija, kad šie ūkio subjektai žinojo ar privalėjo žinoti apie informacinėje sistemoje patalpintą sisteminį pranešimą, ir, neprieštaraudami taikomam nuolaidos ribojimui, išreiškė nebylų sutikimą apriboti kainų nuolaidas, todėl jiems gali būti taikoma atsakomybė dėl veiksmų derinimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį?

305.2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, į kokius faktorius turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar ūkio subjektai, dalyvaujantys bendroje informacinėje sistemoje tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, suderino savo veiksmus SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme?

 

V.

 

306. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime pažymėjo, kad  atsakymas į klausimą, ar vien pranešimo, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, išsiuntimas, atsižvelgiant į visas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui žinomas aplinkybes, gali būti pakankamas įrodymas siekiant nustatyti, kad jo adresatai susipažino ar turėjo susipažinti su jo turiniu, neišplaukia iš sąvokos „suderinti veiksmai“ ir nėra neatsiejamai su ja susijęs. Iš tiesų šį klausimą reikia laikyti susijusiu su įrodymų vertinimu ir su reikalaujamu įrodinėjimo standartu, todėl pagal procesinės autonomijos principą ir, nepažeidžiant lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, jam taikoma nacionalinė teisė. Vis dėlto pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad nacionalinės nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir reikalaujamą įrodinėjimo standartą, nepadarytų Sąjungos konkurencijos taisyklių įgyvendinimo neįmanomo arba pernelyg sudėtingo, visų pirma nekenktų veiksmingam SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui (šiuo klausimu žr. Sprendimo Pfleiderer, C?360/09, EU:C:2011:389, 24 punktą).

307. ESTT nurodė, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, daugeliu atvejų išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Total Marketing Services / Komisija, C?634/13 P, EU:C:2015:614, 26 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Todėl pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą būtų galima įrodyti ne tik tiesioginiais įrodymais, bet ir remiantis duomenimis, su sąlyga, kad jie yra objektyvūs ir nuoseklūs.

308. ESTT pažymėjo, kad nekaltumo prezumpcija yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris šiandien įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C?89/11 P, EU:C:2012:738, 72 punktą) ir kurio valstybės narės privalo laikytis įgyvendindamos Sąjungos konkurencijos teisę (šiuo klausimu žr. Sprendimo VEBIC, C?439/08, EU:C:2010:739, 63 punktą ir Sprendimo N., C?604/12, EU:C:2014:302, 41 punktą). Nekaltumo prezumpcijai prieštarautų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvada, kad suinteresuotosios kelionių agentūros turėjo žinoti pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo turinį, padaryta remiantis vien jo išsiuntimo faktu. Tačiau nekaltumo prezumpcijai neprieštarautų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimas, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo išsiuntimo faktu, atsižvelgiant į kitus objektyvius ir nuoseklius požymius, galima grįsti prezumpciją, kad pagrindinėje byloje dalyvaujančios kelionių agentūros nuo šio pranešimo išsiuntimo datos žinojo jo turinį, paliekant šioms kelionių agentūroms galimybę ją nuginčyti. Kalbėdamas apie šį nuginčijimą, ESTT pažymėjo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali reikalauti perteklinių ar neįmanomų veiksmų. Pagrindinėje byloje dalyvaujančios kelionių agentūros turi turėti galimybę nuginčyti prezumpciją, kad nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo išsiuntimo datos žinojo jo turinį, pavyzdžiui, įrodydamos, jog negavo šio pranešimo, nesusipažino su atitinkama skiltimi arba susipažino su ja tik praėjus tam tikram laikui po išsiuntimo (38–41 punktai).

309. Antra, kiek tai susiję su suinteresuotųjų kelionių agentūrų dalyvavimu atliekant suderintus veiksmus, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, viena vertus, ESTT priminė, jog taikant šią nuostatą sąvoka „suderinti veiksmai“, be suinteresuotųjų įmonių veiksmų suderinimo, apima elgesį rinkoje po šio suderinimo ir priežastinį šių dviejų elementų ryšį (Sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C?286/13 P, EU:C:2015:184, 126 punktas ir nurodyta teismo praktika). Kita vertus, ESTT pažymėjo, kad pagrindinei bylai, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo konstatuotų aplinkybių, būdinga tai, kad nagrinėjamos informacinės sistemos administratorius nusiuntė pranešimą dėl šioje sistemoje dalyvaujančių kelionių agentūrų bendrų antikonkurencinių veiksmų, kad su šiuo pranešimu buvo galima susipažinti tik nagrinėjamos informacinės sistemos skiltyje „informaciniai pranešimai“ ir kad kelionių agentūros nepateikė aiškaus atsakymo į jį. Po šio pranešimo išsiuntimo buvo nustatytas techninis apribojimas, kuriuo šioje sistemoje pateikiamiems užsakymams galimos taikyti nuolaidos buvo apribotos iki 3 %. Nors šis apribojimas neužkirto kelio atitinkamoms kelionių agentūroms taikyti savo klientams didesnes nei 3 % nuolaidas, vis dėlto jis lėmė būtinumą atlikti papildomus techninius formalumus norint tai padaryti. ESTT nurodė, kad šios aplinkybės gali įrodyti kelionių agentūrų, žinojusių pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo turinį, veiksmų derinimą ir jas galima pripažinti nebyliai pritarusiomis bendriems antikonkurenciniams veiksmams, jeigu taip pat bus nustatyti kiti du suderintų veiksmų sudėties elementai. Atsižvelgiant į tai, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vertins įrodymus, bus galima preziumuoti, kad kelionių agentūra dalyvavo atliekant suderintus veiksmus nuo to momento, kai susipažino su pranešimo turiniu. Priešingai, jei neįmanoma įrodyti, kad kelionių agentūra žinojo apie minėtą pranešimą, jos dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus negalima grįsti vien pagrindinėje byloje nagrinėjamoje sistemoje nustatyto techninio apribojimo buvimu, jeigu remiantis kitais objektyviais ir nuosekliais požymiais neįrodyta, kad ji nebyliai pritarė antikonkurenciniams veiksmams.

310. Trečia, ESTT pažymėjo, kad kelionių agentūra gali nuginčyti dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją, jeigu įrodys, kad viešai atsiribojo nuo šių veiksmų arba pranešė apie juos administracinėms institucijoms. Be to, pagal Teisingumo Teismo praktiką tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai nebuvo dalyvavimo slaptuose susitikimuose, viešas atsiribojimas ar pranešimas administracinėms institucijoms nėra vienintelės priemonės, kuriomis galima paneigti įmonės dalyvavimo darant pažeidimą prezumpciją, ir šiuo tikslu taip pat galima pateikti kitų įrodymų (šiuo klausimu žr. Sprendimo Total Marketing Services / Komisija, C?634/13 P, EU:C:2015:614, 23 ir 24 punktus). Dėl vertinimo, ar suinteresuotosios kelionių agentūros viešai atsiribojo nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamų suderintų veiksmų, ESTT pažymėjo, kad, esant tokioms ypatingoms aplinkybėms, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, negalima reikalauti, kad atsiriboti ketinanti kelionių agentūra apie tai pareikštų visiems konkurentams, kuriems buvo skirtas pagrindinėje byloje nagrinėjamas pranešimas, nes ši agentūra faktiškai negali žinoti visų tų adresatų. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali pripažinti, kad minėtą prezumpciją galima paneigti E?TURAS sistemos administratoriui skirtu aiškiu ir nedviprasmiškai išreikštu prieštaravimu. Kalbėdamas apie galimybę paneigti dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją kitais įrodymais nei viešas atsiribojimas ar pranešimas administracinėms institucijoms, ESTT pažymėjo, kad, esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir jį atliekant dalyvavusių įmonių elgesio rinkoje prezumpciją galima būtų paneigti įrodžius, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

VI.

 

Dėl faktinių aplinkybių

 

311. Byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2012-06-07 nutarimo Nr. 2S-9, kuriuo pareiškėjai UAB „Eturas“, UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“ ir UAB „ZIP Travel“ pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir jiems skirtos baudos, teisėtumo.

312. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundus tenkino iš dalies – pakeitė Konkurencijos tarybos 2012-06-07 nutarimo Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 2 punktu UAB „Daigera“ paskirtą baudą ir sumažino ją iki 38 046 Lt, UAB „Eturas“ paskirtą baudą sumažino iki 41 552 Lt, UAB „AAA Wrislit“ paskirtą baudą sumažino iki 172 200 Lt, UAB „Aviaeuropa“ paskirtą baudą sumažino iki 747 Lt, UAB „Baltic Clipper“ paskirtą baudą sumažino iki 74 229 Lt, UAB „Baltic Tours Vilnius“ paskirtą baudą sumažino iki 53 755 Lt, UAB „Grand Voyage“ paskirtą baudą sumažino iki 1 043 Lt, UAB „Freshtravel“ paskirtą baudą sumažino iki 7 348 Lt, UAB „Guliverio kelionės“ paskirtą baudą sumažino iki 335 564 Lt, UAB „Kalnų upė“ paskirtą baudą sumažino iki 4 289  Lt, UAB „Keliautojų klubas“ paskirtą baudą sumažino iki 2 803 Lt, UAB „Kelionių akademija“ paskirtą baudą sumažino iki 198 774 Lt, UAB „Kelionių gurmanai“ paskirtą baudą sumažino iki 7 736  Lt, UAB „Kelionių laikas“ paskirtą baudą sumažino iki 54 677 Lt, turizmo UAB „Litamicus“ paskirtą baudą sumažino iki 28 112 Lt, UAB „Megaturas“ paskirtą baudą sumažino iki 952 229 Lt, UAB „Neoturas“ paskirtą baudą sumažino iki 51 360 Lt, UAB „Smaragdas travel“ paskirtą baudą sumažino iki 9 040 Lt, UAB „TopTravel“ paskirtą baudą sumažino iki 60 014 Lt, UAB „Travelonline Baltics“ paskirtą baudą sumažino iki 34 428 Lt, UAB „Vestekspress“ paskirtą baudą sumažino iki 78 848 Lt, UAB „Visveta“ paskirtą baudą sumažino iki 6 175 Lt, UAB „Zigzag Travel“ paskirtą baudą sumažino iki 6 300 Lt,  UAB „Ferona“ paskirtą baudą sumažino iki 18 591 Lt, UAB „Zip Travel“ paskirtą baudą sumažino iki 4 185 Lt. Kitą pareiškėjų skundų dalį atmetė kaip nepagrįstą.

313. Apeliaciniuose skunduose pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus tenkinti visiškai, arba sumažinti atsakovo skirtas baudas. Atsakovas Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjams sumažintos baudos, atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus ir pripažinti Nutarimą teisėtu visa apimtimi.

314. Taryba ginčijamame Nutarime konstatavo, jog kelionių agentūros, „naudodamosi E-TURAS sistema tuo metu, kai 2009-08-27 buvo padaryti atitinkami šios sistemos pakeitimai, apribojant per šią sistemą parduodamoms kelionėms taikomų nuolaidų dydžius iki 3 procentų, įvertinusios pačios sistemos veikimo principus, jos savybes, UAB „Eturas“ paskelbtą sisteminį pranešimą bei pačių kelionių agentūrų internetinėse svetainėse skelbiamą informaciją apie taikomas nuolaidas ir nepareikšdamos jokio prieštaravimo, galėjo pagrįstai numanyti, kad visos sistema besinaudojančios kelionių agentūros, kurias yra nesudėtinga dedant protingas pastangas atpažinti, taip pat taikys ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas kelionėms. Minėtos kelionių agentūros tarpusavyje atskleidė (viena kitą informavo), kokio dydžio nuolaidą jos ketina taikyti ateityje, tokiu būdu netiesiogiai (numanomu, nebyliu pritarimu) išreikšdamos bendrą valią dėl elgesio atitinkamoje rinkoje, taikant ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms. Toks kelionių agentūrų elgesys atitinkamoje rinkoje laikytinas jų suderintais veiksmais, todėl konstatuotina, kad derindamos savo veiksmus šios agentūros sudarė susitarimą taip, kaip susitarimas suprantamas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalies ir 5 straipsnio prasme ir derino savo veiksmus taip, kaip jie suprantami SESV 101 straipsnio prasme“ (Nutarimo 171, 172 p.). Konkurencijos taryba konstatavo, jog UAB „Eturas“, nors ir neveikė nustatytoje atitinkamoje rinkoje, tačiau aktyviai dalyvavo suderintuose veiksmuose bei juos inicijavo, todėl taip pat pažeidė SESV 101 straipsnį bei Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį (Nutarimo 173–177, 248 p.).

315. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Eturas“ – informacinės sistemos E-TURAS išimtinių teisių turėtojas ir administratorius. E-TURAS internetinė sistema – programa, kurioje apdorojama ir sisteminama kompiuterizuota kelionių ir su jomis susijusiomis paslaugomis informacija, kurią teikia kelionių organizatoriai (Tyrimo byla, t. 5, b. l. 15). Tai bendra, iš vieno centro (UAB „Eturas“ administratoriaus) valdoma kelionių užsakymo internetu sistema, kuriai būdingas automatizuotas, nepertraukiamas veikimas, nuolatinis duomenų atnaujinimas, pritaikyta kelionių pardavimo veikla užsiimantiems kelionių organizatoriams ir kelionių agentūroms. Sistema, vienoda visoms ją naudojusioms kelionių agentūroms, buvo integruojama į jų turimas interneto svetaines, t. y. minėta sistema nebuvo kuriama individualiai, o įkėlus į atitinkamos kelionių agentūros interneto svetainę, ji tapdavo šios svetainės dalimi (Tyrimo byla, 6 t., b. l. 44, 45). Renkantis kelionę kelionių agentūros, kuri naudojasi šia sistema, interneto svetainėje vizualiai matosi visų agentūrų interneto svetainėse vienodai atrodanti E-TURAS rezervacijos sistemos forma (51 t., b. l. 193–195). E-TURAS sistema yra automatizuota – kelionių organizatoriaus siūloma kelionė automatiškai patenka į kelionių agentūrų interneto svetaines, o kelionės pirkėjo pasirinkta kelionė iš karto patenka į rezervavimo sistemą, gaunamas viešbučio patvirtinimas, ruošiami kelionės dokumentai. Ši sistema veikia nepertraukiamai ir pateikia nuolat atnaujinamą informaciją realiu laiku. Vartotojui nurodžius kelionės paieškos kriterijus (pageidaujamą vietą, kelionės laiką ir trukmę, viešbučio klasę ir kitus parametrus), jau po kelių sekundžių jam pateikiami atitinkami kelionių pasiūlymai (Tyrimo byla, 5 t., b. l. 9, 10, Nutarimo 33 p.).

316. Teisė naudotis E-TURAS sistema kelionių agentūroms suteikiama, kai su bendrove „Eturas“ sudaroma paslaugų teikimo sutartis. Tarp kelionių agentūrų ir bendrovės „Eturas“ buvo sudarytos standartinės paslaugų teikimo sutartys, pagal kurių 2.1 punkto nustatytas sąlygas ir terminus bendrovė „Eturas“ įsipareigoja kitai sutarties šaliai (toliau – ir Prekybininkui) suteikti neišimtinę, neperduodamą ir nesublicencijuojamą licenciją prisijungti prie E-TURAS API serverio, naudojant vieną atskirą API kliento programą, išimtinai įgalinančią Prekybininką (kelionių agentūrą) atlikti E-TURAS centrinės sistemos komandas, kurias Prekybininkui leista naudoti su bendrove „Eturas“ sudarytoje sutartyje nustatomomis sąlygomis, o Prekybininkas įsipareigoja už suteiktas paslaugas mokėti nustatytą mokestį. Bendrovė „Eturas“ įsipareigojo suteikti Prekybininkui prieigą prie E-TURAS sistemos per API kliento programą per 1 darbo dieną nuo sutarties pasirašymo; API kliento programos naudojimo laikotarpiu nemokamai konsultuoti Prekybininką programos naudojimo klausimais; informuoti Prekybininką raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas apie techninius pakeitimus (3.1 punktas). Sutarties 7.6 punktas numatė, kad kai gali būti padaryta tiesioginė materialinė žala ar sukelta didelė rizika API serveriams, E-TURAS sistemai ar kitiems Prekybininkams, UAB „Eturas“ gali neatidėliodamas sustabdyti licencijos galiojimą. UAB „Eturas“ įsipareigojo el. paštu pranešti Prekybininkui apie galimas naujas sistemos versijas ar pakeitimus (8.3 punktas) (Tyrimo byla, t. 5, b. l. 15–19). Už naudojimąsi E-TURAS sistema kelionių agentūros UAB „Eturas“ mokėjo minimalų mėnesinį mokestį ir mokestį už kiekvieną atliktą ir patvirtintą kelionės užsakymo operaciją. Šiose sutartyse nėra nuostatų, kurios numatytų UAB „Eturas“ teisę keisti E-TURAS sistema besinaudojančių kelionių agentūrų kainodarą. Kiekviena E-TURAS sistema besinaudojanti kelionių agentūra joje turi individualią paskyrą ir savarankiškai, tik su jai paskirtu unikaliu slaptažodžiu, jungiasi prie sistemos.

317. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2009-08-25 UAB „Eturas“ direktorius P. J. kai kurioms kelionių agentūroms elektroniniu paštu išsiuntė el. laiškus pavadinimu „Balsavimas“, kuriuose buvo prašoma balsuoti, bei pateikta nuoroda, kurią aktyvavus atsidarė tekstas: „Atsižvelgdami į esamų ir potencialių klientų pageidavimus ir pasiūlymus, norime atlikti apklausą dėl internetinės nuolaidos koeficiento mažinimo bendru mastu nuo 4% iki 1-3%. Šiuo metu yra taikoma vidutiniškai 4% nuolaida užsakant kelionę internetu, tad bendru mastu mažindami iki 3% ar net iki 2% sutaupytų visos kelionių agentūros sumažintą skirtumą. Norime, kad atsakytumėte el. paštu apklausa@eturas.lt kokiam nuolaidos tarifui pritartumėte užsakymams internetu.

4% ir daugiau

3%

2% “.

318. Byloje yra įrodymų, kad tokį laišką gavo viena iš kelionių agentūrų (UAB „Vipauta“), tačiau nėra įrodymų dėl to, kad kitos kelionių agentūros būtų gavusios šiuos elektroninius laiškus ar į juos atsakiusios (Tyrimo byla, 6 t., b. l. 34–36).

319. Atlikdama tyrimą Konkurencijos taryba apklausė UAB „Eturas“ direktorių P. J., kuris nurodė, kad buvo vykdoma apklausa dėl bazinės nuolaidos užsakant kelionę internetu. Aiškindamas apie jo vykdytos kelionių agentūrų apklausos būdą ir rezultatus, UAB „Eturas“ direktorius nurodė, kad atsakymai buvo gaunami „įvairiai, ir žodžiu, ir elektroniniu paštu. Pirmą kartą buvo vangus atsakymas, buvo pakartotinis apklausimas – priminimas kelių dienų bėgyje“. Taip pat P. J. nurodė, kad „pirminis pareiškimas kelionių agentūrų buvo apriboti nuolaidas ir UAB „Eturas“ inicijavo agentūrų prašymų pagrindu apklausą, nes priešingu atveju nuolaidos galėjo dar labiau augti“. Paklaustas, kas buvo tokios apklausos iniciatorius, kam kilo idėja vykdyti šią apklausą ir kokios agentūros išreiškė pageidavimą atlikti tokią apklausą, P. J. atsakė: „Diskusijos su agentūromis. Iš pagrindinių agentūrų, 5 geriausios pardavėjos, su jomis daugiausia diskutuota. UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Megaturas“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Menų turas“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Baltic Tours“.“ (Tyrimo byla, 5 t., b. l. 8–11). Vėliau vykdytose apklausose UAB „Eturas“ direktorius pakeitė parodymus ir teigė, kad UAB „Eturas“ apribojo nuolaidas vienašališkai, o kelionių agentūrų apklausa buvo vykdoma fiktyviai.

320. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-08-27 12 val. 20 min., prieš nustatant techninius nuolaidos apribojimus E-TURAS sistemoje, grafoje „Informaciniai pranešimai“, buvo įkeltas sisteminis pranešimas: „Įvertindami kelionių agentūrų pasisakymus, pasiūlymus ir pageidavimus dėl nuolaidos dydžio taikymo kelionių užsakymams internetu, įvesime galimybę taikyti nuolaidas internetu nuo 0 iki 3% pasirinktinai. Šis nuolaidos koeficiento „lubų“ įvedimas padės sutaupyti agentūroms uždirbamo komiso dydį bei sunormalizuoti konkuravimo sąlygas. Svarbu! Kelionių agentūroms, kurios taikė didesnes nuolaidas nei 3%, automatiškai nuo 14 val. bus sumažintos iki 3%. Jei esate paskelbę informacinius tekstus dėl nuolaidos dydžių – siūlome juos atitinkamai pakoreguoti“ (Tyrimo byla, 2 t, b. l. 7). 2010-04-07 patikrinimo UAB „Travelonline Baltics“ patalpose metu tikrinant UAB „Travelonline Baltics“ direktorės E. P. kompiuteryje esančius duomenis buvo rastas ir atspausdintas analogiškas sisteminis pranešimas pavadinimu „Pranešimas dėl nuolaidos mažinimo kelionių užsakymams internetu nuo 0 iki 3%“. Pranešimas atspausdintas UAB „Travelonline Baltics“ atstovui prisijungus prie sistemos („Kelionių agentūra: Travelonline Baltics, UAB; Prisijungęs vartotojas: E. P.“). Tokio paties pranešimo tekstas 2010-04-07 atlikto patikrinimo metu rastas ir UAB „Star Express“ patalpose, prisijungus prie E-TURAS sistemos („Kelionių agentūra: Star Express, UAB; Prisijungęs vartotojas: J. G.“). 2012-03-23 nuomonėje apie atliktą Konkurencijos tarybos tyrimą UAB „Zigzag Travel“ apie sisteminį pranešimą nurodė: „<...> pastaruoju metu patikrinus ETURAS sistemą, matosi, kad tokio pranešimo būta <...>“. Bendrovė taip pat pridėjo ir E-TURAS sistemos vaizdo spausdintą kopiją, kurioje matyti, kad sistemos skiltyje „Informaciniai pranešimai“ 2009-08-27 buvo patalpintas minėtas sisteminis pranešimas (Tyrimo byla, 27 t., b. l. 112). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad ši informacinių pranešimų paslauga funkcionuoja iš esmės kaip vidinis el. paštas, t. y. E-TURAS sistemoje atidarius skiltį „Informaciniai pranešimai“, matyti informacinių pranešimų datos ir temos. Kaip matyti iš UAB „Zigzag Travel“ pateikto sistemos vaizdo, vienas iš tokių pranešimų E-TURAS sistemoje – 2009-08-27 pranešimas tema „Pranešimas dėl nuolaidos mažinimo kelionių užsakymams internetu nuo 0 iki 3 %.“. Norint susipažinti su šio pranešimo turiniu, reikia jį atidaryti kaip el. laišką el. pašte. UAB „Eturas“ direktorius 2011-08-30 vykusios apklausos metu nurodė, kad tokio pobūdžio informaciniai pranešimai buvo išsiųsti visiems sistemos naudotojams. Atsakydamas į klausimą, kaip apie sprendimą nustatyti 3 proc. nuolaidos ribą buvo informuotos kelionių agentūros ir ar visoms kelionių agentūroms, tuo metu besinaudojusioms E-TURAS sistema, buvo išsiųsti informaciniai pranešimai, UAB „Eturas“ direktorius nurodė: „<...> Tai buvo sisteminis pranešimas, matomas visiems E-TURAS sistemos naudotojams, siųstas bendrai visiems E-TURAS sistemos naudotojams. (Suformulavus pranešimo tekstą ir paspaudus nuorodą „Siųsti“ (atliekamas siuntimo veiksmas) <...>“ (Tyrimo byla, 6 t., b. l. 78). UAB „Baltic Clipper“, UAB „Guliverio kelionės“ pateikė atitinkamai 2012-06-13 ir 2012-06-18, t. y. jau priėmus Konkurencijos tarybos Nutarimą, sudarytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose nurodyta, jog prisijungus prie E-TURAS sistemos ir aktyvavus skiltį „Informaciniai pranešimai“, matyti, kad šioje skiltyje nėra jokių vidinių įrašų (2 t., b. l. 41, 14 t., b. l. 85). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjų (kelionių agentūrų) darbuotojai matė ir perskaitė šį sisteminį pranešimą.

321. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad dalies kelionių agentūrų svetainėse buvo skelbiama apie 3 proc. dydžio nuolaidą internetu parduodamoms kelionėms: „Užsisakykite kelionę internetu ir gaukite papildomą iki 3% nuolaidą“. Tokie reklaminiai–informaciniai pranešimai užfiksuoti 2010-03-24 ir 2010-03-26 Konkurencijos tarybos aktuose, kuriuose nustatyta, kad informacija apie taikomą 3 procentų nuolaidą patalpinta, pvz., UAB „AAA Wrislit“, UAB „Neoturas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Daigera“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Megaturas“, UAB „Travelonline Baltics“ tinklalapiuose. Be to, iš pastarajame akte užfiksuotos informacijos matyti, kad šiuose tinklalapiuose pasirinkus kelionės užsakymą, atsiradusioje užsakymo lentelėje buvo nurodoma, kad kelionei taikoma 3 proc. nuolaida (Tyrimo byla, 1 t., b. l. 1–10, 42–55, 66–69).

322. Konkurencijos taryba pateikė įrodymus, kad susirašinėdamas su UAB „TopTravel“ UAB „Eturas“ direktorius nurodė, jog, neapribojus nuolaidų, kai kurios kelionių agentūros grasino atsisakyti dalyvauti E-TURAS sistemoje (Tyrimo byla, 6 t., b. l. 3). UAB „Eturas“ 2012-03-23 rašte Konkurencijos tarybai taip pat nurodė, jog UAB „Eturas“ „suprato, kad kelionių agentūrų lenktyniavimas, suteikiant kuo didesnes nuolaidas pirkėjams internetu, lemtų tai, kad didelė dalis kelionių agentūrų atsisakytų E-TURAS sistemos. <...> išlikus tik kelioms agentūroms, taikančioms itin dideles nuolaidas, atsirastų neišvengiamas spaudimas bendrovei mažinti savo maržas už kiekvieną parduotą kelionę. <...> Taigi siekiant bendrovės tikslų, <...> bendrovei buvo naudinga automatines nuolaidas apriboti“ (Tyrimo byla, 27 t., b. l. 9–14).

323. Iš Tarybos surinktų įrodymų matyti, kad kai kurių kelionių agentūrų, kurių taikytos nuolaidos iki 2009-08-27 buvo didesnės nei 3%, faktiškai pritaikytos nuolaidos po 2009-08-27 sumažėjo iki 3%. Kai kurios kelionių agentūros, kurios taikė 3% nuolaidas prieš 2009-08-27, po apribojimo įvedimo ir toliau taikė 3% nuolaidas, kitos kelionių agentūros pardavė pirmąsias keliones per E-TURAS sistemą jau po 2009-08-27. Tarp nubaustų kelionių agentūrų yra ir tokių, kurios nuolaidos apribojimo laikotarpiu per E-TURAS sistemą nepardavė nei vienos kelionės.

324. Iš bylos medžiagos matyti, kad naudojantis E-TURAS sistema kelionių agentūroms techniškai nebuvo ribojama galimybė taikyti papildomas neribotas lojalumo nuolaidas. Kaip paaiškino UAB „Eturas“ direktorius 2011-08-30 apklausos metu, nuolaida, įsigyjant kelionę internetu, taikoma neatliekant jokių papildomų veiksmų, už tai, kad kelionė perkama internetu, o papildoma (pavyzdžiui, lojalumo) nuolaida vartotojui galėjo būti suteikiama tik atlikus papildomus veiksmus (pavyzdžiui, gavus lojalaus kliento kodą) (Tyrimo byla, 5 t., b. l. 10, 6 t., b. l. 79)

325. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu dauguma pareiškėjų nurodė, kad jų pajamos iš nagrinėjamu laikotarpiu per E-TURAS sistemą parduotų kelionių sudarė itin mažą jų bendrų pajamų dalį (pvz., 0,12% (54 t., b. l. 94), Konkurencijos taryba tokių pareiškėjų teiginių neginčija.

 

VII.

 

Dėl atitinkamos rinkos

 

326. Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime nustatė, kad nagrinėjamu atveju atitinkama rinka – organizuotų kelionių pardavimo Lietuvos Respublikoje rinka (140 p.). Nustatydama atitinkamą rinką Konkurencijos taryba rėmėsi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje, taip pat to paties straipsnio 3 ir 12 dalimis, kuriose nustatyta, kad prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Analizuodama atitinkamą prekės rinką Taryba pažymėjo, kad įvairūs kelionių pardavimo būdai parduodant kelionę dažnai naudojami ir derinami tarpusavyje kaip vienas kitą papildantys, o vartotojai, pirkdami įvairiais šiais būdais organizuotas keliones, iš esmės gauna tokią pačią prekę – vartotojui aktualius kriterijus ir poreikius atitinkančią suorganizuotą kelionę, bei padarė išvadą, kad skirtingais būdais parduodamos organizuotos kelionės yra tarpusavyje pakeičiamos, todėl priskirtinos tai pačiai prekės rinkai. Atsižvelgusi į kelionių agentūrų pateiktus paaiškinimus dėl organizuotų kelionių pardavimo geografinių ribų, Taryba padarė išvadą, kad kelionių agentūros gali keliones pasiūlyti bei parduoti vartotojams, esantiems bet kurioje Lietuvos Respublikos vietoje, todėl geografinė rinka apima mažiausiai visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

327. UAB „Litamicus“ apeliaciniame skunde nurodo, kad kelionių pardavimai per E-TURAS sistemą ir pardavimai kelionių agentūrų biuruose ekonominiu požiūriu nėra tapatūs: skiriasi ne tik pardavimo būdas, bet skiriasi ir tiksliniai vartotojai. Be to ekonominiu požiūriu skiriasi ir parduodamas produktas: pirmuoju atveju be kelionės kartu parduodamas pigesnis, greitesnis ir paprastesnis aptarnavimas, o antruoju atveju – akcentuojamos papildomos paslaugos, saugumas kelionėje, todėl manytina, kad tokių ekonominiu požiūriu skirtingų, nors iš pažiūros lyg ir tų pačių produktų rinkos negalėjo būti dirbtinai sujungtos į vieną, nepagrindus to įprastai taikomais ekonominiais testais, ekonominėmis analizėmis ir tyrimais; E-TURAS sistema gali naudotis tik kompiuterinį raštingumą turintys asmenys, tačiau jo neturi net pusė Lietuvos visuomenės.

328. Remiantis 1997 m. gruodžio 9 d. Komisijos pranešimu dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams, taip pat 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 Konkurencijos tarybos patvirtintais Konkurencijos tarybos Paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, atitinkama produkto rinka turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bendrą ekonominį kontekstą, kuris apima objektyvias produktų savybes; pakeičiamumo tarp skirtingų produktų laipsnį, atsižvelgiant į jų kainas ir naudojimo paskirtį; konkurencijos sąlygas; paklausos bei pasiūlos struktūrą; vartotojų požiūrį. Tačiau šis aplinkybių sąrašas nėra nekintantis,  išsamus ar privalomas kiekvienu atveju. Būtina išnagrinėti kiekvieno atvejo konkrečias aplinkybes, siekiant atsakyti į klausimą, ar konkretūs produktai pakankamai konkuruoja vienas su kitu, kad būtų galima laikyti, jog jie konkuruoja toje pačioje rinkoje. Pagrindinis aspektas nustatant atitinkamą rinką – konkurencijos suvaržymas; t. y. ar produktai sukelia konkurencijos suvaržymus vienas kito atžvilgiu.

329. Kaip minėta, prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Šiuo atveju nagrinėjamos vienodos paslaugos (organizuotos kelionės), parduodamos skirtingais būdais – kelionių agentūrų biuruose ir internetu. Taigi keliamas klausimas, ar kelionių pardavimo būdas taip pakeičia pačios paslaugos savybes, kad internetu ir biuruose parduodamos kelionės nėra tinkamas pakaitalas viena kitai. Pažymėtina, kad remiantis 1997 m. gruodžio 9 d. Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams 17 punktu, nustatant paklausos pakeičiamumą, reikia atsakyti į klausimą, ar dėl tariamo nedidelio (nuo 5 iki 10 %) bet pastovaus santykinių kainų padidėjimo nagrinėjamose teritorijose prekiaujančiųjų šalių pirkėjai ims pirkti lengvai prieinamus pakaitalus, ar pirks iš kitur esančių tiekėjų. Jei pakeičiamumas buvo pakankamas, kad neapsimokėtų didinti kainų, nes sumažėtų pardavimas, papildomi pakaitalai ir teritorijos įtraukiamos į atitinkamos rinkos apibrėžimą (taip pat žr. Konkurencijos Tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17patvirtintų paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 18, 19 punktus).

330. Tai, jog internetu ir biuruose parduodamos organizuotos kelionės yra tarpusavyje pakeičiamos patvirtina ir pačių kelionių agentūrų Konkurencijos tarybai duoti paaiškinimai. Pavyzdžiui, UAB „Keliautojų klubas“ nurodė: „Įmonė biurą turi tik vieną – Vilniuje, bet interneto pagalba pasiekiame visus Lietuvos kampelius. Tad galima sakyti, kad dirbame visoje Lietuvoje. <...> Klientams profesionalus kelionių agentūrų darbuotojų darbas ir išskirtinis dėmesys klientui šiuo metu mažiausiai rūpi. Klientui svarbu įsigyti kelionę kuo žemesne kaina. Tad kaina ir nuolaidos šiuo metu yra didžiausia konkuravimo priemonė.“ (Tarybos byla, 9 t., b. l. 34). UAB „Kelionių akademija“ nurodė: „Nuolaida – nes nėra darbo parduodant internetu. Daugiau nesinori taikyti, nes tikisi tokios pačios ir atėję pirkti į agentūrą ar nuotoliniu būdu.“ (Tarybos byla, 9 t., b. l. 73–74). UAB „Kelionių gurmanai“ nurodė: „Internetu visada taikome nuolaidą, nes kitaip nesuinteresuosi žmogaus pačiam pirkti. <...> Nuo 1% iki 5% varijavo. Dabar taikome, berods, 3%.“ (Tarybos byla, 9 t., b. l. 140). UAB „Grand Voyage“ nurodė: „Keliones, kelionių paketus platiname kelionių agentūroje, taip pat ir internetu per savo internetinę svetainę. Taip pat agentūroje yra dalinamos atmintinės apie siūlomas keliones. Pastaruoju metu daugiausia pardavimų įvykdome keliones pardavinėdami tiesiogiai klientams, kurie susidomi kelionėmis apsilankę mūsų internetinėje svetainėje.“ (Tarybos byla, 7 t., b. l. 80). UAB „Gustus vitae“ pažymėjo: „Šiuo metu tik 3 iš 10 klientų nuolaidų nereikalauja, o pusė iš reikalaujančiųjų, kuriems jau suteikta daug paslaugų – išsamios, ilgai trunkančios, daug darbo ir žinių reikalaujančios konsultacijos biure ar telefonu, keliones nusiperka internete didžiausias nuolaidas teikiančiose agentūrose.“ (Tarybos byla, 7 t., b. l. 146–147). UAB „Vipauta“ pažymėjo: „Panašiai parduodame tiek agentūroje, tiek internetu. Žmonės dažnai kreipiasi į agentūrą net prieš pirkdami internetu.“ (Tarybos byla, 18 t., b. l. 3).

331. Atsižvelgiant į šiuos kelionių agentūrų paaiškinimus bei į minėtą paklausos pakeičiamumo nustatymo kriterijų (hipotetinį kainų padidėjimą nuo 5 iki 10%), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad organizuotos kelionės, parduodamos biure, ir organizuotos kelionės, parduodamos internetu, yra tarpusavyje pakeičiamos. Kaip nurodė Taryba ginčijamame Nutarime bei kelionių agentūros, atsakydamos į Tarybos klausimus, skirtingi kelionių pardavimo būdai yra dažnai derinami tarpusavyje, o siekiant paskatinti pirkti internetu daroma nuo 1% iki 5% nuolaida.

332. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad UAB „Litamicus“ teiginys, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neturi kompiuterinio raštingumo, viena vertus, nėra pagrįstas įrodymais, statistiniais duomenimis, antra vertus, kaip minėta, kriterijus, naudojamas nustatant atitinkamą rinką, yra ar pakeičiamumas tarp produktų (paslaugų) yra pakankamas, kad neapsimokėtų didinti kainų, nes sumažėtų pardavimas, taigi atsižvelgtina į numatomą kainos padidinimo poveikį prekių pardavimui, dėl kurio neapsimokėtų didinti kainų, t. y., į pakankamai žymios organizuotų kelionių pirkėjų dalies tikėtiną elgesį, 5–10% padidinus parduodamų biuruose kelionių kainas. Kaip nurodė minėtos kelionių agentūros, jau apie 3% taikomos nuolaidos skatina pirkti internetu. Taigi teisėjų kolegija pagrįsta laiko Tarybos išvadą, kad kelionės, parduodamos internetu ir kelionių agentūrų biuruose yra tarpusavyje pakeičiamos ir sudaro vieną atitinkamą rinką.

 

VIII.

 

Dėl SESV 101 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje

 

333. Pareiškėjai (UAB „Kelionių akademija“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Litamicus“ ir kt.) teigia, jog Taryba nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju yra pažeista ir SESV 101 straipsnio 1 dalis. Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime rėmėsi Europos Komisijos Paaiškinimais dėl Sutarties [101] ir [102] straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ Nr. 2004/C 101/07 (toliau – ir Paaiškinimai dėl poveikio prekybai) ir nurodė, jog SESV 101 straipsnis yra taikytinas, kadangi nagrinėjami ūkio subjektų veiksmai apėmė visą Lietuvos teritoriją, be to, nagrinėjamu atveju buvo tariamasi dėl organizuotų kelionių pardavimo, o jos savo pobūdžiu yra susijusios su kitomis valstybėmis.

334. Pareiškėjai pateikia šiuos pagrindinius argumentus: 1) kelionių agentūros vykdo veiklą tik Lietuvoje ir neplatina kelionių už jos ribų; byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad keliones internetu iš Lietuvos kelionių agentūrų įsigytų užsienio valstybių piliečiai; kelionės internetu buvo platinamos per vietinių (Lietuvos) bendrovių interneto svetaines, kurios veikė lietuvių kalba, todėl užsienio šalių piliečiai negalėjo jomis naudotis dėl kalbos barjero; 2) dauguma kelionių agentūrų yra smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, kurių apyvarta rodo, kad jų sudaryti susitarimai negali turėti reikšmingos įtakos prekybai tarp šalių narių.

335. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybių narių konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje, jei jie gali paveikti prekybą tarp valstybių narių tokia prasme, kaip apibrėžta minėtoje straipsnio dalyje, tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams taiko ir Sutarties 81 straipsnio nuostatas.“ Paaiškinimų dėl poveikio prekybai 18 punkte nurodyta, kad taikant poveikio prekybai tarp valstybių narių kriterijų, svarbu atsižvelgti į tris kriterijus: a) „prekybos tarp valstybių narių“ sąvoką, b) „gali paveikti“ sąvoką, c) „pastebimumo“ sąvoką.

336. Šalys nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčijasi dėl to, ar galimai suderinti veiksmai tarp kelionių agentūrų „gali paveikti“ prekybą tarp valstybių narių „pastebimai“, t. y. dėl antrojo ir trečiojo kriterijaus.

337. Paaiškinimuose dėl poveikio prekybai, kalbant apie sąvoką „gali paveikti“, nustatyta, kad turi būti įmanoma numatyti, su pakankamu tikimybės laipsniu, remiantis objektyviomis teisės aplinkybėmis ar faktais, kad susitarimas ar veiksmai gali daryti tiesioginę ar netiesioginę, faktinę ar galimą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybos struktūrai (23 punktas, ESTT 1966 m. birželio 30 d. sprendimas byloje Nr. 56–65 Société Technique Mini?re (L.T.M.) prieš Maschinenbau Ulm GmbH (M.B.U.). Sąvoka „gali paveikti“ reiškia, kad nebūtina nustatyti, jog susitarimas ar veiksmai iš tikrųjų turi ar turėjo poveikį prekybai tarp valstybių narių. Pakanka to, kad susitarimas ar veiksmai „gali“ turėti tokį poveikį (26 punktas). Poveikio prekybai vertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie, imant individualiai, nebūtinai yra lemiantys. Svarbūs veiksniai yra, pavyzdžiui, susitarimo ar veiksmų pobūdis, atitinkamų prekių pobūdis ir ūkio subjektų padėtis bei reikšmingumas (28 punktas). Kalbant apie „pastebimumo“ sąvoką, Paaiškinimuose dėl poveikio prekybai pažymėta, kad tais atvejais, kai pagal savo pobūdį susitarimas ar veiksmas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, riba pastebimumui nustatyti yra mažesnė, nei tuomet, kai susitarimas ar veiksmas pagal savo pobūdį negali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos (45 punktas). Mažoms ir vidutinėms įmonėms gali būti taikoma Bendrijos teisė, ypač tais atvejais, kai jų veikla yra tarpvalstybinė (50 punktas).

338. Kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių veiklos poveikį prekybai tarp valstybių narių yra nagrinėjęs ESTT. 1987 m. spalio 1 d. sprendime byloje Nr. C-311/85 VZW Vereniging van Vlaamse Reisbureaus prieš VZW Sociale Dienst van de Plaatselijke en Gewestelijke Overheidsdiensten, ESTT konstatavo, kad susitarimai tarp kelionių agentūrų dėl nuolaidų netaikymo gali paveikti prekybą tarp valstybių narių keliais aspektais. Pirma, kelionių agentūros, veikiančios vienoje valstybėje narėje, gali pardavinėti keliones, organizuotas kelionių organizatorių, įsisteigusių kitose valstybėse narėse. Antra, šios agentūros gali parduoti keliones vartotojams, gyvenantiems kitose valstybėse narėse. Trečia, kelionių agentūros dažnai parduoda keliones į kitas valstybes nares. ESTT taip pat yra nurodęs, kad susitarimas, apimantis visą valstybės narės teritoriją  vien dėl savo pobūdžio sustiprina valstybės rinkos atskyrimą, taip sulaikydamas ekonominę skvarbą, kurios užtikrinimui skirta ES Sutartis (ESTT 1972 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 8-72 Vereeniging van Cementhandelaren prieš Komisiją, 29 punktas).

339. ESTT taip pat yra nurodęs, kad konkurenciją ribojantys susitarimai, kurie apima visą valstybės narės teritoriją, laikomi ribojančiais prekybą tarp valstybių narių, kadangi tai gali sustiprinti pasidalijimą rinkomis nacionaliniu pagrindu (žr. 1972 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Nr. 8-72Vereeniging van Cementhandelaren prieš Komisiją, 29 p.). Europos Komisijos pranešimo dėl Paaiškinimų dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos ,,poveikis prekybai“ 78 punkte taip pat nurodyta, kad dėl susitarimų, apimančių visą vienos valstybės narės teritoriją, yra sustiprinamas pasidalijimas rinkomis nacionaliniu pagrindu, kadangi tokie susitarimai sudaro kliūtis ekonominiam skverbimuisi, kurį turi užtikrinti Sutartis (analogiškai žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1245-12).

340. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju veiksmai buvo suderinti pardavinėjant keliones internetu. Byloje nėra duomenų, kad kelionių agentūrų tinklapiai veikė ir užsienio kalba, tačiau bet kuriuo atveju keliones galėjo įsigyti ir užsienyje gyvenantys lietuviškai kalbantys pirkėjai.

341. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad galimai suderinti veiksmai tarp kelionių agentūrų kvalifikuotini kaip galintys daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių. Šiuo atžvilgiu atmestini pareiškėjų argumentai, jog Taryba privalėjo atlikti konkrečius skaičiavimus, kokį poveikį prekybai tarp valstybių narių padarė nagrinėjamas susitarimas, kadangi, remiantis ESTT praktika, pakanka nustatyti, jog susitarimas gali tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos struktūrą, kas, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y., į kelionių agentūrų parduodamų paslaugų pobūdį ir tai, jog susitarimas apima atitinkamą Lietuvos rinką, Tarybos Nutarime yra tinkamai pagrįsta.

 

IX.

 

Dėl suderintų veiksmų

 

342. Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime ir pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad buvo padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kelionių agentūroms ir UAB „E-TURAS“ suderinus veiksmus, todėl teisėjų kolegija spręs, ar ši išvada kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu buvo padaryta pagrįstai.

343. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnį visuose nacionaliniuose procesuose dėl SESV 101 straipsnio taikymo pareiga įrodyti SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą tenka šaliai ar institucijai, pareiškusiai, kad būta tokio pažeidimo. Tokia pati pareiga Konkurencijos tarybai tenka ir siekiant įrodyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Konkurencijos taryba turi pateikti pakankamai tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015 36 punktą, 1984 m. kovo 28 d. ESTT sprendimo CRAM ir Rheinzink prieš Komisiją, 29/83 ir 30/83, Rink. p. 1679, 20 punktą; 1993 m. kovo 31 d. ESTT sprendimo Ahlström Osakeytiö ir kt. prieš Komisiją, C?89/85, C?104/85, C?114/85, C?116/85, C?117/85 ir C?125/85–C?129/85, Rink. p. I?1307, 127 punktą ir 1999 m. sausio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Riviera Auto Service ir kt. prieš Komisiją, T?185/96, T?189/96 ir T?190/96, Rink. p. II?93, 47 punktą, 2016 m. sausio 21 d. ESTT sprendimo UAB „Eturas“ ir kiti priešLietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, 29 punktą).

344. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. SESV 101 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos.

345. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies galimo pažeidimo, taip pat ir dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto galimo pažeidimo (atsižvelgiant į tai, kad jame reguliuojami itin panašūs į SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintuosius santykiai) yra aktuali ESTT praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl suderintų veiksmų sąvokos.

346. Suderintų veiksmų sąvoka SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme apima tam tikrą veiksmų koordinavimo tarp įmonių formą, kuri, nors nėra pasiekusi stadijos, kai visiškai sudaromas susitarimas, žinomai pakeičia konkurencijos rizikas praktiniu bendradarbiavimu tarp jų (žr., pvz., ESTT 1975 m. gruodžio 16 d. sprendimo byloje Nr. 40-48, 50, 54-56, 111, 113, 114/73, Suiker Unie UA prieš Europos Komisiją, 26 punktą, 1993 m. kovo 31 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. 89, 104, 114, 116, 117, 125-129/85 Ahlström Osakeyhtiö ir kiti prieš Europos Komisiją, 63 punktą).

347. Derinimo ir bendradarbiavimo kriterijai, kurie būtini siekiant nustatyti, ar veiksmai yra suderinti, ir kuriais tikrai nereikalaujama, kad būtų parengtas realus planas, turi būti suprantami atsižvelgiant į konkurencijos sampratą, kylančią iš SESV nuostatų, pagal kurią ekonominis vienetas privalo nepriklausomai nuspręsti dėl strategijos, kurią jis ketina įgyvendinti bendroje rinkoje (žr. Suiker Unie UA ir kiti prieš Europos Komisiją, cituota aukščiau, 173 punktą; 1981 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Nr. 172/80 Züchner prieš Bayerische Vereinsbank AG 13 punktą; Ahlström Osakeyhtiö ir kiti prieš Europos Komisiją, cituota aukščiau, 63 punktą, 1998 m. gegužės 28 d. sprendimo byloje Nr. 7/95 Deere prieš Europos Komisiją, 86 punktą).

348. Nors šis nepriklausomumo reikalavimas nekliudo ekonominiams vienetams protingai prisitaikyti prie egzistuojančio ir numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis griežtai užkerta kelią bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių vienetų, kuriuo būtų paveikiamas esamo ar potencialaus konkurento elgesys rinkoje ar konkurentui būtų atskleidžiama elgesio kryptis, kurią jis nusprendė įgyvendinti ar ketina įgyvendinti rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas ar pasekmė yra sukurti tokias konkurencijos sąlygas, kurios neatitinka normalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje, atsižvelgiant į produktų ar paslaugų prigimtį, įmonių dydį ir skaičių bei rinkos dydį (žr., sprendimo Suiker Unie UA ir kiti prieš Europos Komisiją, cituota pirmiau, 174 punktą; sprendimo Züchner prieš Bayerische Vereinsbank AG, cituota pirmiau, 14 punktą, sprendimo Deere prieš Europos Komisiją, cituota pirmiau, 87 punktą). Todėl keitimasis informacija gali būti laikomas suderintais veiksmais, jei keičiantis informacija sumažinamas strateginis netikrumas rinkoje ir sukuriamos palankesnės sąlygos sudaryti slaptą susitarimą, t. y. jei keičiamasi strateginiais duomenimis. Galiausiai, konkurentų keitimasis strateginiais duomenimis gali būti laikomas veiksmų derinimu, nes keičiantis tokiais duomenimis sumažėja konkurentų elgesio rinkoje nepriklausomumas ir jų paskatos konkuruoti (Europos Komisijos 2011 m. sausio 14 d. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės, 61 punktas).

349. Suderintais veiksmais gali būti laikomas ir toks elgesys, kai viena įmonė atskleidžia strateginę informaciją konkurentui(-ams), o tas konkurentas(-ai) ją priima (žr., pvz., 2000 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Nr. T-25/95 Cimenteries ir kt., 1849 punktą). Informacija gali būti atskleidžiama, pavyzdžiui, paštu, el. paštu, telefonu, per susitikimą ir t. t. Tokiu atveju nesvarbu, ar tik viena įmonė vienašališkai informuoja konkurentus apie planuojamą elgesį rinkoje, ar visos dalyvaujančios įmonės viena kitą informuoja apie atitinkamus svarstymus ir ketinimus. Jei viena įmonė atskleidžia konkurentams strateginę su savo būsima komercine politika susijusią informaciją, sumažėja visų susijusių konkurentų strateginis netikrumas dėl rinkos veikimo ateityje ir padidėja rizika, kad sumažės konkurencija ir bus imtasi slaptų veiksmų. ESTT taip pat yra nusprendęs, kad pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą, pavyzdžiui, įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti susitarimai, kuriais siekiama antikonkurencinio tikslo, ir aiškus neprieštaravimas jiems, laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio tokiai įmonei gali kilti atsakomybė pagal SESV 101 straipsnį, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojant nuo jos turinio arba nepranešant apie ją administracinėms institucijoms, skatina tęsti pažeidimą ir kliudo jį atskleisti (šiuo klausimu žr. ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimo AC?Treuhand prieš Komisiją, C?194/14 P, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

350. ESTT taip pat yra nurodęs, jog iš SESV 101 straipsnio 1 dalies išplaukia tai, kad suderinti veiksmai reiškia ne tik įmonių veikimą kartu, bet ir vėlesnį elgesį rinkoje atsižvelgiant į tą veiksmų derinimą bei priežasties ir pasekmės ryšį tarp veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje (žr. ESTT 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 49/92 Europos Komisija prieš Anic Partecipazioni 118 punktą; ESTT 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 199/92 Hüls AG prieš Europos Komisiją 161 punktą). Jei ūkio subjektai neįrodo priešingai, preziumuojama, kad įmonės, dalyvaujančios suderintuose veiksmuose ir toliau veikiančios toje rinkoje, atsižvelgia į informaciją, kuria buvo apsikeista su konkurentais, kai sprendžia dėl elgesio rinkoje (žr. ESTT 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 49/92 Europos Komisija prieš Anic Partecipazioni 121 punktą).

351. Konkurentų keitimasis individualaus pobūdžio duomenimis, susijusiais su planuojamomis būsimomis kainomis ar kiekiu, turėtų būti laikomas konkurencijos apribojimu pagal tikslą (žr. Europos Komisijos 2011 m. sausio 14 d. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės, 74 punktą). ESTT savo praktikoje yra konstatavęs, kad susitarimai dėl nuolaidos tarp kelionių agentūrų kliudo joms konkuruoti kainomis savo iniciatyva nusprendžiant perleisti vartotojams dalį savo gaunamo komisinio atlygio. Tokie susitarimai turi ir tikslą varžyti konkurenciją tarp kelionių agentūrų, ir tokį poveikį (ESTT 1987 m. spalio 1 d. sprendimo VZW Vereniging van Vlaamse Reisbureaus prieš VZW Sociale Dienst van de Plaatselijke en Gewestelijke Overheidsdiensten 17 punktas).

352. Suderinti veiksmai patenka į SESV 101 straipsnio 1 dalies reguliavimą net tais atvejais, kai nekyla antikonkurencinis poveikis rinkai. Iš šios nuostatos teksto išplaukia tai, kad, kaip ir įmonių susitarimų, įmonių asociacijų sprendimų atveju, suderinti veiksmai yra draudžiami, neatsižvelgiant į jokį poveikį, kai jų tikslas yra antikonkurencinis. Be to, nors pati suderintų veiksmų sąvoka suponuoja dalyvaujančių įmonių veiksmus rinkoje, tai nebūtinai reiškia, kad šis elgesys privalo sukelti specifinį poveikį, kuriuo būtų ribojama, kliudoma ar iškraipoma konkurencija (žr. ESTT 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 49/92 Europos Komisija prieš Anic Partecipazioni, 122–124 punktus, 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 199/92 Hüls AG prieš Europos Komisiją, 123–125 punktus). Suderinti veiksmai būtų laikomi SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir tuo atveju, jei leistų dalyvaujančioms įmonėms įšaldyti esamos padėties sąlygas, taip užkertant kelią klientams turėti tikrą galimybę įsigyti paslaugas palankesnėmis sąlygomis, kurios būtų pasiūlytos esant normalioms konkurencijos sąlygoms (žr. ESTT 1981 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 172/80 Gerhard Züchner v Bayerische Vereinsbank AG 20 punktą).

353. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą ESTT praktiką ir siekdama įvertinti, ar pareiškėjai suderino veiksmus pažeisdami SESV 101 straipsnio 1 dalį ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vertins, ar nagrinėjamu atveju kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu galima nustatyti šiuos tris elementus: veiksmų derinimą, elgesį rinkoje, priežastinį ryšį tarp įmonių veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje.

354. Siekiant nustatyti pirmąjį elementą, t. y. ar šiuo atveju įmonės derino veiksmus, kaip tai yra suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, reikia įvertinti, ar tarp kelionių agentūrų buvo tiesioginis ar netiesioginis kontaktas, kuriuo būtų paveikiamas esamo ar potencialaus konkurento elgesys rinkoje ar konkurentui būtų atskleidžiama elgesio kryptis, kurią jis nusprendė įgyvendinti ar ketina įgyvendinti rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas ar pasekmė yra sukurti tokias konkurencijos sąlygas, kurios neatitinka normalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog šalių valia gali būti išreikšta ir tiesiogiai, ir netiesiogiai (numanomai, neišreiškiant žodžiais, „nebyliai“) (žr. pagal analogiją ESTT 1983 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 107/82, AEG-Telefunken prieš Europos Komisiją).

355. Kaip minėta, suderintais veiksmais gali būti laikomas toks elgesys, kai viena įmonė atskleidžia strateginę informaciją konkurentui(-ams), o tas konkurentas(-ai) ją priima (2000 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Nr. T-25/95 Cimenteries ir kt., 1849 punktas). Iš esmės tokiu kelionių agentūrų valios suderinimu, t. y. informacijos apie numatomų taikyti nuolaidų ribą atskleidimu viena kitai Konkurencijos taryba grindė kelionių agentūrų suderintus veiksmus, t. y. ginčijamame Nutarime padarė išvadą, kad kelionių agentūros „naudodamosi E-TURAS sistema tuo metu, kai 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo padaryti atitinkami šios sistemos pakeitimai, apribojant per šią sistemą parduodamoms kelionėms taikomų nuolaidų dydžius iki 3 procentų, įvertinusios pačios sistemos veikimo principus, jos savybes, UAB „Eturas“ paskelbtą sisteminį pranešimą bei pačių kelionių agentūrų internetinėse svetainėse skelbiamą informaciją apie taikomas nuolaidas ir nepareikšdamos jokio prieštaravimo galėjo pagrįstai numanyti, kad visos sistema besinaudojančios kelionių agentūros, kurias yra nesudėtinga dedant protingas pastangas atpažinti, taip pat taikys ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas kelionėms. Minėtos kelionių agentūros tarpusavyje atskleidė (viena kitą informavo), kokio dydžio nuolaidą jos ketina taikyti ateityje tokiu būdu netiesiogiai (numanomu, nebyliu pritarimu) išreikšdamos bendrą valią dėl elgesio atitinkamoje rinkoje, taikant ne didesnes nei 3 procentų nuolaidas internetu per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms. Toks kelionių agentūrų elgesys atitinkamoje rinkoje laikytinas jų suderintais veiksmais, todėl konstatuotina, kad derindamos savo veiksmus šios agentūros sudarė susitarimą taip, kaip susitarimas suprantamas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalies ir 5 straipsnio prasme ir derino savo veiksmus taip, kaip jie suprantami SESV 101 straipsnio prasme.“

356. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios aplinkybės, kai ūkio subjektams per informacinę sistemą yra perduodama informacija apie nuolaidų dydžio parduodant paslaugas toje informacinėje sistemoje apribojimą, ir ūkio subjektai žino apie taikomą apribojimą bei supranta, jog tas apribojimas taip pat yra taikomas ir kitiems ūkio subjektams (konkurentams), besinaudojantiems ta pačia informacine sistema, ir neprieštarauja tokiam nuolaidos apribojimui, t. y. jį nebyliai priima, yra vertintini kaip suderinti šių ūkio subjektų veiksmai. Tačiau svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba surinko pakankamai įrodymų, kad kiekvienas ūkio subjektas, ginčijantis atsakovo priimtą Nutarimą, žinojo apie nustytą nuolaidos apribojimą ir jam neprieštaravo.

357. Ginčijamame Nutarime konstatuodama suderintus pareiškėjų veiksmus Konkurencijos taryba rėmėsi tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) kelionių agentūros E-TURAS sistema naudojosi standartinėmis sąlygomis, ir žinojo, kad tokios pačios standartinės sąlygos yra taikomos visoms E-TURAS sistema besinaudojančioms kelionių agentūroms; 2) el. paštu kai kurioms kelionių agentūroms buvo išsiųstos nuorodos į apklausas dėl maksimalaus nuolaidų dydžio; 3) 2009-08-27 E-TURAS sistemoje, grafoje „Informaciniai pranešimai“, buvo patalpintas sisteminis pranešimas, kuriame informuojama apie numatomą nuolaidų ribojimo iki 3% įvedimą; 4) E-TURAS sistemoje buvo nustatytas nuolaidų ribojimas, ir dėl to faktiškai sumažėjo taikytos nuolaidos tų kelionių agentūrų, kurios iki apribojimo įvedimo taikė didesnes nei 3% nuolaidas; 5) kelionių agentūrų svetainėse taip pat buvo skelbiama apie 3% nuolaidas; 6) kelionių agentūros nepareiškė prieštaravimo taikomam nuolaidos apribojimui.

358. Sprendžiant, ar šios aplinkybės įrodo, jog pareiškėjai dalyvavo suderintuose veiksmuose, aktualus ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudicinis sprendimas C-74/14 nagrinėjamoje byloje. Šiame sprendime ESTT pažymėjo, jog pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad nacionalinės nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir reikalaujamą įrodinėjimo standartą, nepadarytų Sąjungos konkurencijos taisyklių įgyvendinimo neįmanomo arba pernelyg sudėtingo, visų pirma nekenktų veiksmingam SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui (šiuo klausimu žr. sprendimoPfleiderer, C?360/09, EU:C:2011:389, 24 punktą). Remiantis nusistovėjusia ESTT praktika, daugeliu atvejų išvadą apie suderintus veiksmus ar susitarimą reikia daryti remiantis tam tikru kiekiu sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu, ir, nesant kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas (šiuo klausimu žr. sprendimo Total Marketing Services / Komisija, C-634/13 P, EU:C:2015:614, 26 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Todėl pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą būtų galima įrodyti ne tik tiesioginiais įrodymais, bet ir remiantis duomenimis, su sąlyga, kad jie yra objektyvūs ir nuoseklūs (prejudicinio sprendimo 35–37 punktai).

359. ESTT taip pat pažymėjo, kad nekaltumo prezumpcija yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris šiandien įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. sprendimo E.ON Energie / Komisija, C?89/11 P, EU:C:2012:738, 72 punktą) ir kurio valstybės narės privalo laikytis įgyvendindamos Sąjungos konkurencijos teisę (šiuo klausimu žr. sprendimo VEBIC, C?439/08, EU:C:2010:739, 63 punktą ir Sprendimo N., C?604/12, EU:C:2014:302, 41 punktą). Nekaltumo prezumpcijai prieštarautų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvada, jog suinteresuotosios kelionių agentūros turėjo žinoti pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo turinį, padaryta remiantis vien jo išsiuntimo faktu. Tačiau nekaltumo prezumpcijai neprieštarautų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimas, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo išsiuntimo faktu, atsižvelgiant į kitus objektyvius ir nuoseklius požymius, galima grįsti prezumpciją, kad pagrindinėje byloje dalyvaujančios kelionių agentūros nuo šio pranešimo išsiuntimo datos žinojo jo turinį, paliekant šioms kelionių agentūroms galimybę ją nuginčyti. Kalbėdamas apie šį nuginčijimą, ESTT pažymėjo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali reikalauti perteklinių ar neįmanomų veiksmų. Pagrindinėje byloje dalyvaujančios kelionių agentūros turi turėti galimybę nuginčyti prezumpciją, kad nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo išsiuntimo datos žinojo jo turinį, pavyzdžiui, įrodydamos, jog negavo šio pranešimo, nesusipažino su atitinkama skiltimi arba susipažino su ja tik praėjus tam tikram laikui po išsiuntimo (39–41 punktas).

360. ESTT taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vertins įrodymus, bus galima preziumuoti, kad kelionių agentūra dalyvavo atliekant suderintus veiksmus nuo to momento, kai susipažino su pranešimo turiniu. Priešingai, jei neįmanoma įrodyti, kad kelionių agentūra žinojo apie minėtą pranešimą, jos dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus negalima grįsti vien pagrindinėje byloje nagrinėjamoje sistemoje nustatyto techninio apribojimo buvimu, jeigu remiantis kitais objektyviais ir nuosekliais požymiais neįrodyta, kad ji nebyliai pritarė antikonkurenciniams veiksmams (45 punktas).

361. ESTT prejudiciniame sprendime nurodė, kad kelionių agentūra gali nuginčyti dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją, jeigu įrodys, kad viešai atsiribojo nuo šių veiksmų arba pranešė apie juos administracinėms institucijoms. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali pripažinti, kad minėtą prezumpciją galima paneigti E?TURAS sistemos administratoriui skirtu aiškiu ir nedviprasmiškai išreikštu prieštaravimu ar įrodžius, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida (46–49 punktai).

362. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ESTT šioje ir kitose bylose pateiktą Europos Sąjungos teisės aiškinimą, suderintų veiksmų konstatavimas yra susijęs su valinio elemento nustatymu. Todėl svarbu įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai žinojo apie jų pardavimams per E-TURAS sistemą taikomą nuolaidų apribojimą, taip pat svarbu nustatyti, ar konkreti kelionių agentūra savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų (paneigė priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje prezumpciją).

363. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu teismo įsitikinimu, kokios aplinkybės byloje yra įrodytos ir nustatytos, o kokios ne.

364. Kaip minėta, pagal Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnį visuose nacionaliniuose procesuose dėl SESV 101 straipsnio taikymo pareiga įrodyti SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimą tenka šaliai ar institucijai, pareiškusiai, kad būta tokio pažeidimo. Tokia pati pareiga Konkurencijos tarybai tenka ir siekiant įrodyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Konkurencijos taryba turi pateikti pakankamai tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas. Kylant abejonių dėl pareiškėjo atsakomybės, šios abejonės vertintinos būtent teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai (lot. in dubio pro reo) (žr., pvz., Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimo sujungtose bylose T-67/00, T-68/00, T-71/00 ir T-78/00 JFE Engineering Corp. ir kt. prieš Europos Komisiją, 177, 178 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-1160/2014, 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸–1488/2011 ir kt.).

365. Spręsdama, ar kelionių agentūros (pareiškėjai) žinojo apie minėtą nuolaidos ribojimą, teisėjų kolegija vertins byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgs inter alia ir į pakankamai trumpą nuolaidos ribojimo E-TURAS sistemoje trukmę bei tai, kad dauguma pareiškėjų, naudodamiesi E-TURAS sistema, tik pradėjo pardavinėti keliones internetu, o parduodamų internetu kelionių kiekis daugumai pareiškėjų sudarė itin mažą bendro parduodamų kelionių kiekio dalį.

366. Atskirai pasisakytina dėl kiekvienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, kuriomis Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime grindė kelionių agentūrų suderintus veiksmus.

367. Konkurencijos taryba Nutarime padarė išvadą, kad kelionių agentūros, naudodamosi E-TURAS sistema, žinojo, jog tokiomis pačiomis standartinėmis sąlygomis šia sistema naudojasi ir kitos kelionių agentūros.

368. Kaip patvirtina bylos duomenys, E-TURAS sistema – į kelionių agentūrų interneto svetaines integruojama vizualiai vienodai atrodanti elektroninės paieškos sistema, kuria naudojantis pirkėjai gali įsigyti keliones. Iš sutarčių, kurias kelionių agentūros sudarė su UAB „Eturas“, turinio matyti, kad kelionių agentūra sudaro sutartį dėl neišimtinės licencijos prisijungti prie UAB „Eturas“ sistemos, ir yra ne vienintelė kelionių agentūra, kuri naudojasi šia sistema. (Sutarties 1.4 punktas: „Rakto ID – unikali skaičių kombinacija, kurios pagalba prekybininkas identifikuoja save“. Sutarties 2.1 punktas: „<...> Tiekėjas įsipareigoja suteikti Prekybininkui neišimtinę, neperduodamą, nesublicencijuojamą licenciją prisijungti prie E-TURAS API serverio, naudojant vieną atskirą API kliento programą <...>“. Sutarties 7.6 punktas: „<...> kai gali būti padaryta tiesioginė materialinė žala ar sukelta didelė rizika API serveriams, E-TURAS sistemai ar kitiems Prekybininkams, Tiekėjas gali neatidėliodamas sustabdyti licencijos galiojimą<...>“ (Tarybos byla, 5 t., b. l. 15–149).

369. Tai, jog sistema yra standartinė, o ja naudojasi ir kitos kelionių agentūros patvirtino ir kai kurios kelionių agentūros, atsakydamos į Konkurencijos Tarybos užduotus klausimus tyrimo pradžioje, pavyzdžiui, UAB „Baltic Clipper“ pažymėjo, kad „turi standartines galimybes naudotis sistema, kaip ir visos kitos šią sistemą prisijungusios kelionių agentūros“ (Tarybos byla, 3 t., b. l. 98), UAB „Ferona“ pažymėjo: „galėjome pritaikyti 3 proc. nuolaidą, tokia nuolaida yra naudinga visoms turizmo agentūroms, nes lieka galimybė gauti didesnį pelną“ (Tarybos byla, 7 t., b. l. 10), UAB „Keliautojų klubas“ nurodė: „Buvo nustatyta 3 proc. nuolaida. <...> Nuolaidų taikymo apribojimas buvo naudingas nors kiek apriboti nežabotą nuolaidų taikymą naujai iškeptom internetinėm parduotuvėm.“ (Tarybos byla, 9 t., b. l. 35), UAB „Litamicus“ nurodė: „Buvo nustatyta 3 proc. bazinės nuolaidos riba. <...> Tai padėjo suvienodinti agentūrų konkurencingumą <...>“ (Tarybos byla, 10 t., b. l. 35), UAB „Tropikai“ nurodė: „Kelionių agentūrų veiklai nustatyta nuolaida, manau, davė pliusus, visų kainos buvo vienodos, išlikdavo didesnis uždarbis <...>“ (Tarybos byla, 16 t., b. l. 4).

370. Papildomai pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (Tarybos byla, 1 t., b. l. 3–10), E-TURAS sistema, integruota į daugelio kelionių agentūrų tinklapius, vizualiai atrodė vienodai, todėl tai taip pat leido kelionių agentūroms suprasti, jog E-TURAS sistema naudojosi daugelis kelionių agentūrų.

371. Atsižvelgdama į išdėstytas kelionių agentūrų ir UAB „Eturas“ sutarčių nuostatas, bei į kelionių agentūrų pateiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kelionių agentūros suprato, kad ta pačia E-TURAS sistema standartinėmis  sąlygomis naudojasi ir daugelis kitų kelionių agentūrų.

372. Konkurencijos taryba kelionių agentūrų suderintus veiksmus grindė sisteminio pranešimo patalpinimu E-TURAS sistemoje bei elektroninių laiškų su nuorodomis į apklausų tekstus išsiuntimu kai kurioms kelionių agentūroms. Konkurencijos taryba Nutarime nustatė, kad 2009-08-27 12 val. 20 min. E-TURAS sistemoje, grafoje „Informaciniai pranešimai“, buvo patalpintas sisteminis pranešimas, kuriame buvo nurodyta: „Įvertindami kelionių agentūrų pasisakymus, pasiūlymus ir pageidavimus dėl nuolaidos dydžio taikymo kelionių užsakymams internetu, įvesime galimybę taikyti nuolaidas internetu nuo 0 iki 3% pasirinktinai. Šis nuolaidos koeficiento „lubų“ įvedimas padės sutaupyti agentūroms uždirbamo komiso dydį bei sunormalizuoti konkuravimo sąlygas. Svarbu! Kelionių agentūroms, kurios taikė didesnes nuolaidas nei 3%, automatiškai nuo 14 val. bus sumažintos iki 3%. Jei esate paskelbę informacinius tekstus dėl nuolaidos dydžių – siūlome juos atitinkamai pakoreguoti“. Tai, kad šis sisteminis pranešimas buvo patalpintas E-TURAS sistemoje ir su juo buvo įmanoma susipažinti bent daliai kelionių agentūrų jų paskyrose E-TURAS sistemoje, patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. tai, kad šis pranešimas buvo rastas patikrinimų UAB „Travelonline Baltics“ ir UAB „Star Express“ patalpose metu (Tarybos byla, 14 t., b. l. 37, 12 t., b. l. 6), jo kopiją Konkurencijos tarybai pateikė UAB „700LT“ (Tarybos byla, 2 t., b. l. 7), apie šio pranešimo buvimą E-TURAS sistemoje patvirtino ir UAB „Zigzag Travel“ (Tarybos byla, 27 t., b. l. 90). Vis dėlto, priimant ginčijamą Nutarimą nebuvo surinkta įrodymų, jog su šio informacinio pranešimo turiniu kuri nors kelionių agentūra susipažino nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu ar prieš nustatant šį apribojimą.

373. Dėl šio sisteminio pranešimo E-TURAS sistemoje pažymėtina, kad, kaip nurodė ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime C-74/14, išvada, kad suinteresuotosios kelionių agentūros turėjo žinoti pagrindinėje byloje nagrinėjamo pranešimo turinį, padaryta remiantis vien jo išsiuntimo faktu, prieštarautų nekaltumo prezumpcijai. Taigi vien faktinė aplinkybė, kad šis sisteminis pranešimas buvo patalpintas E-TURAS sistemos grafoje „Informaciniai pranešimai“, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, kad kelionių agentūros jį perskaitė ir taip sužinojo apie šio pranešimo turinį ir numatomą nuolaidų apribojimą.

374. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat vertintini ir įrodymai dėl elektroninių laiškų su nuorodomis į apklausų tekstus išsiuntimo kai kurioms kelionių agentūroms (Tarybos byla, 6 t., b. l. 11–34). Byloje yra įrodymai, jog šį el. laišką su kvietimu balsuoti dėl nuolaidos apribojimo gavo viena kelionių agentūra (Tarybos byla, 6 t., b. l. 35, 36), kuri ginčijamo Nutarimo neapskundė teismui, tačiau tai nepatvirtina, jog jį taip pat gavo kitos kelionių agentūros, kurioms šis el. laiškas buvo siųstas. Vien tik įrodymai dėl elektroninių laiškų tam tikrais el. pašto adresais išsiuntimo su tekstu „Prašome nubalsuoti“ ir interneto nuoroda, neleidžia daryti išvados, kad šie laiškai buvo išsiųsti veikiančiais kelionių agentūrų el. pašto adresais ir kad kelionių agentūros gavo šiuos elektroninius laiškus, juo labiau, kad dalyvavo apklausoje ar sužinojo, jog nuolaidos yra apribotos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šie Konkurencijos tarybos surinkti įrodymai savaime nepatvirtina, kad pareiškėjai žinojo apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos ribojimą.

375. Ginčijamame Nutarime konstatuodama buvus suderintus veiksmus Konkurencijos taryba taip pat rėmėsi kai kurių kelionių agentūrų svetainėse skelbta informacija apie taikomas 3% nuolaidas. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba 2010-03-24 ir 2010-03-26 surinko informaciją apie kai kurių kelionių agentūrų tuo metu skelbtą informaciją dėl 3% nuolaidos taikymo, pvz. UAB „AAA Wrislit“, UAB „Neoturas“; UAB „Kelionių akademija“; UAB „Daigera“; UAB „Baltic Tours Vilnius“; UAB „Travelonline Baltics“ interneto svetainėse buvo užrašas: „Užsisakykite kelionę internetu ir gaukite papildomą 3% nuolaidą“ (Tarybos byla, 1 tomas, b. l. 1–10, 39–55). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai dėl kai kurių kelionių agentūrų svetainėse 2010-03-24 ir 2010-03-26 skelbtos informacijos patys savaime neleidžia daryti išvados, kad šios kelionių agentūros suprato apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos apribojimą, kadangi nerodo, kad išvardintos kelionių agentūros anksčiau taikė didesnę nuolaidą ir dėl įvesto apribojimo jų taikyta nuolaida sumažėjo, ar kad jos kažkokiais veiksmais ar neveikimu derino tokios nuolaidos dydį.

376. Vis dėlto svarbu įvertinti ir kitus įrodymus, kuriuos Konkurencijos taryba surinko tyrimo metu kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu. Atsakovas ginčijamą Nutarimą grindė inter alia tuo, jog E-TURAS sistemoje pritaikius apribojimą nuolaidoms, faktiškai sumažėjo kai kurių kelionių agentūrų parduodamoms kelionėms taikytos nuolaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tos kelionių agentūros, kurios iki nuolaidos dydžio ribojimo įvedimo per E-TURAS sistemą pardavinėjo keliones su didesne nei 3% nuolaida, ir po nuolaidos apribojimo įvedimo jų taikomos nuolaidos sumažėjo iki 3%, negalėjo nepastebėti, kad jų taikomos nuolaidos dydis, o kartu ir uždirbamų pajamų dydis pasikeitė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tos kelionių agentūros, kurių per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikytos nuolaidos faktiškai sumažėjo įvedus nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje, žinojo apie įvestą apribojimą nuo pirmosios su mažesne nuolaida parduotos kelionės dienos, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad E-TURAS sistema naudojosi standartinėmis sąlygomis, šios kelionių agentūros suprato ir tai, kad atitinkamas apribojimas įvestas ir kitoms kelionių agentūroms, kurios naudojasi E-TURAS sistema.

377. Kaip minėta, taikant SESV 101 straipsnio 1 dalį sąvoka „suderinti veiksmai“, be suinteresuotųjų įmonių veiksmų suderinimo, apima elgesį rinkoje po šio suderinimo ir priežastinį šių dviejų elementų ryšį (ESTT sprendimo Dole Food ir Dole Fresh Fruit Europe / Komisija, C?286/13 P, EU:C:2015:184, 126 punktas ir nurodyta teismo praktika). ESTT yra nusprendęs, kad priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir jį atliekant dalyvavusių įmonių elgesio rinkoje prezumpcija, pagal kurią šios įmonės, jei toliau veikia rinkoje, pasirinkdamos savo elgesį atsižvelgia į informaciją, kuria buvo pasikeista su konkurentais, išplaukia iš SESV 101 straipsnio 1 dalies, todėl ji yra sudėtinė Sąjungos teisės, kurią privalo taikyti nacionalinis teismas, dalis (šiuo klausimu žr., pvz., ESTT sprendimo T?Mobile Netherlands ir kt., C?8/08, EU:C:2009:343, 51–53 punktus).

378. ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime nurodė, kad kelionių agentūra gali nuginčyti dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją, jeigu įrodys, kad viešai atsiribojo nuo šių veiksmų arba pranešė apie juos administracinėms institucijoms arba aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė prieštaravimą E?TURAS sistemos administratoriui arba įrodė, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida. Taigi spręsdama, ar kiekviena kelionių agentūra, žinojusi apie E-TURAS sistemoje taikomą nuolaidos apribojimą, dalyvavo suderintuose veiksmuose, teisėjų kolegija taip pat vertins, ar byloje yra įrodymų, kad konkreti kelionių agentūra savo elgesiu paneigė priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje prezumpciją.

379. Kai kurie pareiškėjai nurodė, jog papildomų lojalumo nuolaidų taikymo galimybė reiškė, jog iš esmės nuolaidų ribojimo nebuvo (pvz., UAB „Kelionių akademija“, 52 t., b. l. 161, 162). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog buvo apribota bazinė (pagrindinė) nuolaida, o kitą, lojalumo nuolaidą pirkėjams buvo galima gauti tik atlikus papildomus veiksmus, t. y. parsisiuntus nuolaidos kodą (Tarybos byla, 5 t., b. l. 10), ir, kaip matyti iš Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų, papildomas nuolaidas taikė tik nedaugelis kelionių agentūrų, kurios pagrindinės nuolaidos apribojimo laikotarpiu naudojosi E-TURAS sistema. Todėl vien tik papildomos lojalumo nuolaidos suteikimo galimybė, jos sistemingai netaikant praktikoje, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad nebuvo valios derinti kainas, kad kelionių agentūros, žinojusios apie pagrindinės nuolaidos apribojimą, ir toliau konkuravo kainomis taip pat, kaip iki nuolaidos dydžio ribojimo E-TURAS sistemoje įvedimo. Vis dėlto, kaip nurodė ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime, priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir jį atliekant dalyvavusių įmonių elgesio rinkoje prezumpciją galima būtų paneigti įrodžius, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida. Todėl iš byloje esančių įrodymų nustačius, kad kelionių agentūra, kuri žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje, sistemingai taikė papildomas nuolaidas, teisėjų kolegija spręs, jog tokia kelionių agentūra paneigė priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir jį atliekant dalyvavusių įmonių elgesio rinkoje prezumpciją, tad nedalyvavo suderintuose veiksmuose (nuo jų atsiribojo).

380. Konkurencijos taryba 2016 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šios kelionių agentūros žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje 2009-08-27 – 2010-03-30 laikotarpiu, kadangi įvedus nuolaidos apribojimą, pasikeitė (sumažėjo) šių kelionių agentūrų faktiškai taikytų nuolaidų dydis parduodant keliones per E-TURAS sistemą po 2009-08-27: UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“. Teisėjų kolegija atskirai įvertins įrodymus, surinktus kiekvieno iš šių pareiškėjų atžvilgiu.

381. Konkurencijos taryba surinko įrodymus, kad UAB „Baltic Clipper“ iki 2009-08-27 parduotoms kelionėms per E-TURAS sistemą taikė 4% nuolaidas, nuo 2009-08-27 iki 2010-03-30 visoms 112 parduotų kelionių per E-TURAS sistemą taikė 3% nuolaidas (Tarybos byla, 3 t., b. l. 133–146). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad UAB „Baltic Clipper“ apie nuolaidos apribojimą sužinojo pirmosios kelionės su apribota nuolaida pardavimo dieną, t. y. 2009-08-27.

382. UAB „Baltic Clipper“ 2016 m. kovo 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė įrodymus, kad parduodant keliones ne per E-TURAS sistemą, o kitais pardavimo kanalais, taikė vidutiniškai didesnes nei 3% nuolaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnių nuolaidų taikymas parduodant keliones kitais pardavimo kanalais neleidžia daryti išvados, kad kelionių agentūra tokiu būdu paneigė dalyvavimo suderintuose veiksmuose prezumpciją. UAB „Eturas“ pritaikius nuolaidų apribojimą E-TURAS sistemoje, kelionių agentūros, supratusios apie taikomą nuolaidos apribojimą, pašalino netikrumą viena kitos atžvilgiu dėl nuolaidos, taikomos parduodant keliones internetu per E-TURAS sistemą. Toks nuolaidų suvienodinimas leido šioms kelionių agentūroms ne tik uždirbti didesnį pelną parduodant keliones per E-TURAS sistemą, tačiau galėjo paveikti ir nuolaidų, taikomų parduodant keliones biuruose, dydžius, kadangi ir kelionės, parduodamos per E-TURAS sistemą, ir kelionės, parduodamos biuruose, kaip išdėstyta pirmiau, yra tos pačios atitinkamos rinkos dalis, ir yra pakeičiamos viena kitos atžvilgiu. Galimas poveikis nuolaidų, taikomų kelionėms, parduodamoms kitais pardavimo kanalais, dydžiui, nebūtinai turėjo nulemti visišką šių nuolaidų (parduodant keliones per E-TURAS sistemą ir kitais pardavimo kanalais) suvienodinimą. Kadangi veiksmų derinimas vyko per E-TURAS sistemą, paneigti priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje prezumpciją pareiškėjai galėjo toliau konkuruodami kainomis per E-TURAS sistemą. Tik toks atsiribojimas galėjo atkurti įprastas rinkos sąlygas, ir panaikinti konkurencijos apribojimą tiek parduodant keliones per E-TURAS sistemą, tiek kitais pardavimo kanalais. Nesant sisteminio didesnės nei 3% nuolaidos taikymo parduodant keliones per E-TURAS sistemą, kelionių agentūros, žinojusios apie taikomą nuolaidos apribojimą, pašalino netikrumą viena kitos atžvilgiu dėl nuolaidos, taikomos parduodant keliones internetu, taikymo, ir tai galėjo paveikti (tačiau nebūtinai suvienodinti) jų kitais pardavimo kanalais taikomos nuolaidos dydį. Todėl pareiškėjo UAB „Baltic Clipper“ argumentai, kad kitais pardavimo kanalais taikytos didesnės nuolaidos paneigia priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje prezumpciją, atmestini kaip nepagrįsti.

383. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“, žinodamas, kad kelionių pardavimams per E-TURAS sistemą taikomas nuolaidų apribojimas, ir toliau pardavinėjo keliones su apribota nuolaida, taip pat, kaip išdėstyta pirmiau, suprato, kad atitinkamas apribojimas yra taikomas kitoms kelionių agentūroms, ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tokiu būdu UAB „Baltic Clipper“, kartu su kitomis kelionių agentūromis, supratusiomis apie taikomą ribojimą, pašalino netikrumą dėl taikomų nuolaidų parduodant keliones per E-turo sistemą, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

384. Iš Tarybos byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Baltic Tours Vilnius“ kelionėms, parduotoms per E-TURAS sistemą 2009 m. rugpjūčio mėn., taikė 4% nuolaidas, 2009-09-16 parduotai kelionei ir daugumai kelionių, parduotų iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos, taikė 3% nuolaidą. Atsižvelgiant į tokį taikytos nuolaidos pasikeitimą, konstatuotina, kad UAB „Baltic Tours Vilnius“ žinojo apie nuolaidos apribojimą parduodant keliones per E-TURAS sistemą. Pažymėtina, kad UAB „Baltic Tours Vilnius“ iš 47 nuolaidos apribojimo laikotarpiu parduotų kelionių 6, t. y. 12% pardavė su didesne nei 3% nuolaida (Tarybos byla, 3 t., b. l. 177, 178). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia dalis didesnių nei su 3% nuolaida parduotų kelionių per E-TURAS sistemą neleidžia konstatuoti, kad šis pareiškėjas sistemingai taikė didesnę nei 3% nuolaidą ir taip savo elgesiu paneigė priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir elgesio rinkoje prezumpciją. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, jog pareiškėjas UAB „Baltic Tours Vilnius“, žinodamas, kad kelionių pardavimams per E-TURAS sistemą taikomas nuolaidų apribojimas, ir toliau pardavinėjo keliones su apribota nuolaida, taip pat, kaip išdėstyta anksčiau, suprato, kad atitinkamas apribojimas yra taikomas kitoms kelionių agentūroms, ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Baltic Tours Vilnius“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

385. Pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ 2012-03-26 Konkurencijos tarybai pateiktoje nuomonėje pažymėjo, kad peržiūrėjus pardavimus pastebėta, jog iki 2009-08-28 buvo taikoma 4% nuolaida, o nuo 2009-08-28 automatiškai sumažinta iki 3%. Toje pačioje nuomonėje pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ pažymėjo ir tai, kad „rugsėjo mėnesio antroje pusėje, sužinojęs apie vienašališkus pasikeitimus, padarytus UAB „Eturas“, kurie apribojo vienos iš nuolaidų dydžius (sistemoje buvo pasirinkimas tik nuo 0 iki 3%), kartu su vieninteliu tokios paslaugos tiekėju Lietuvoje ieškojome būdų kaip geriausiai galėtume parduoti keliones su didesne nei apribota 3% nuolaida“ (Tarybos byla, 27 t., b. l. 47). Taigi UAB „Kelionių akademija“ nurodė, kad jau nuo 2009-08-28 parduodamoms kelionėms per E-TURAS sistemą taikyta mažesnė nei iki apribojimo, t. y. 3% nuolaida. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Kelionių akademija“ sužinojo apie nuolaidos apribojimą pirmosios kelionės su apribota nuolaida pardavimo dieną, t. y. 2009-08-28. Pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė priedą, kuriame nurodė 2009-09-27 – 2010-03-01 taikytų nuolaidų suvestinę (52 t., b. l. 170). Kaip išdėstyta kalbant apie UAB „Baltic Clipper“ pateiktus įrodymus, didesnių nuolaidų taikymas parduodant keliones kitais nei E-TURAS sistema pardavimo kanalais, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtinta, kad kelionių agentūra paneigė priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir veiksmus derinusios įmonės elgesio rinkoje prezumpciją, t. y. šią prezumpciją paneigtų tik sisteminis didesnių nuolaidų taikymas parduodant keliones per E-TURAS sistemą.

386. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, jog pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“, žinodamas, kad kelionių pardavimams per E-TURAS sistemą taikomas nuolaidų apribojimas, ir toliau pardavinėjo keliones su apribota nuolaida, taip pat suprato, kad atitinkamas apribojimas yra taikomas kitoms kelionių agentūroms, ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

387. Iš byloje esančių duomenų (Tarybos byla, 10 t., b. l. 107) matyti, kad UAB „Megaturas“ 2009 m. rugpjūtį, iki šio mėnesio pabaigos per E-TURAS sistemą parduotoms kelionėms taikė 4% nuolaidą, 2009-09-02 ir 2009-08-30 parduotoms kelionėms UAB „Megaturas“ jau taikė 3 proc. nuolaidas, ir vėliau ginčo laikotarpiu taikė tik 3 proc. nuolaidas. Sistemiškai vertindama byloje esančius įrodymus dėl techninio apribojimo E-TURAS sistemoje įvedimo ir UAB „Megaturas“ per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikytų nuolaidų faktinio sumažėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Megaturas“ negalėjo nepastebėti faktiškai pasikeitusio nuolaidos dydžio (taip pat ir pasikeitusio gaunamų pajamų dydžio), tad UAB „Megaturas“ sužinojo apie minėtą nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje ne vėliau kaip 2009-08-30. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas UAB „Megaturas“ savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Megaturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

388. Iš Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų matyti, kad UAB „Travelonline Baltics“ nuo 2009-08-01 iki 2009-08-27 11 val. taikė 4% nuolaidą, nuo tos pačios dienos 14 val. 33 min. keliones pradėjo parduoti su 3% nuolaida (Tarybos byla, 15 t., b. l. 20–75). Taigi, atsižvelgdama į tai, kad dėl nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje sumažėjo UAB „Travelonline Baltics“ taikytos nuolaidos dydis, o kartu pasikeitė ir UAB „Travelonline Baltics“ gaunamų pajamų dydis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Travelonline Baltics“ 2009-08-27 sužinojo, jog per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikomos nuolaidos buvo apribotos. Nuolaidos apribojimo laikotarpiu UAB „Travelonline Baltics“ per E-TURAS sistemą pardavė 464 keliones, iš kurių 115, t. y. 24,8% pritaikė didesnes nei 3% nuolaidas. Paskutiniais nuolaidos apribojimo mėnesiais didesnes nei 3% nuolaidas UAB „Travelonline Baltics“ pritaikė kone pusei per E-TURAS sistemą parduotų kelionių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad UAB „Travelonline Baltics“ per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms sistemingai taikė didesnę nei 3% nuolaidą, ir tokiu būdu savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „Travelonline Baltics“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

389. UAB „Vestekspress“ 2009 m. rugpjūčio mėn. 5 iš 6 kelionių pardavė su ne mažesne nei 4% nuolaida, nuo 2009-08-27 UAB „Vestekspress“ keliones pradėjo parduoti daugiausia su 3 proc. nuolaida (Tarybos byla, 16 t., b. l. 88). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vestekspress“ sužinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje 2009-08-27, kai buvo parduota pirmoji kelionė su mažesne, t. y. 3% nuolaida. Vis dėlto iš Tarybos byloje esančių įrodymų matyti, kad 6 iš 20 kelionių, parduotų per E-TURAS sistemą nuolaidos apribojimo laikotarpiu, buvo parduotos su didesne nei 3% nuolaida, t. y. UAB „Vestekspress“ nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje laikotarpiu pardavė 30% kelionių su didesne nei 3% nuolaida. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad UAB „Vestekspress“ sistemingai taikė didesnę nei 3% nuolaidą ir tokiu būdu savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „Vestekspress“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

390. Konkurencijos taryba 2016 m. kovo 23 d. vykusiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje nurodė, kad dalis kelionių agentūrų prisipažino žinojusios apie E-TURAS sistemoje nustatytą nuolaidos ribojimą, todėl yra įrodyta, kad šios kelionių agentūros žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje ir dalyvavo suderintuose veiksmuose. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar Konkurencijos tarybos nurodytos kelionių agentūros iš tikrųjų pripažino, jog nuolaidos apribojimo metu suprato apie per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikomą nuolaidos apribojimą, svarbu įvertinti įrodymus, kuriuos Konkurencijos taryba surinko kiekvienos iš šių kelionių agentūrų atžvilgiu. Konkurencijos taryba 2016 m. kovo 23 d. vykusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šios kelionių agentūros pripažino žinojusios apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje: UAB „Baltic Clipper“, UAB „Daigera“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Kelionių gurmanai“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Megaturas“, UAB „Neoturas“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „ZIP Travel“. Pažymėtina, kad, kaip minėta, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“ ir UAB „Travelonline Baltics“ atžvilgiu Konkurencijos taryba surinko įrodymus, jog dėl nuolaidos apribojimo įvedimo pasikeitė jų taikytų nuolaidų dydis, todėl nustatyta, kad šios kelionių agentūros žinojo apie įvestą nuolaidos apribojimą šio apribojimo metu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atskirai nevertins, ar šios kelionių agentūros šį faktą pripažino. Atskirai pasisakytina dėl likusių kelionių agentūrų, dėl kurių Konkurencijos taryba nurodė, jog jos pripažino žinojusios apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos apribojimą.

391. Atsakydama į Konkurencijos tarybos klausimus UAB „Daigera“ (Tarybos byla, 4 t., b. l. 4) nurodė, jog „E-TURAS el. paštu pranešė, kad galėsime taikyti nuolaidas nuo 0 iki 3 proc. (bazinė) plius lojalumo nuolaida. Techniškai galima buvo pasirinkti bazinės nuolaidos dydį nuo 0 iki 3 proc. Mes taikėme 3 proc. nuolaidą. Nuolaidos apribojimas yra naudingas įmonės pelningumui <...>“. Į Tarybos klausimus „Kokiu laikotarpiu buvo galima pasirinkti nuolaidos dydį už kelionės įsigijimą internetu pačiai kelionių agentūrai savo nuožiūra? Ar tokia galimybė apskritai buvo?“, UAB „Daigera“ atsakė: „Apie tokią galimybę nieko negaliu atsakyti, nes informacijos nebuvo.“ Skunde pirmosios instancijos teismui UAB „Daigera“ nurodė, kad „pranešimą apie jau nustatytą nuolaidos dydį UAB „Daigera“ gavo 2009-08-27 el. paštu.“ Nors apeliaciniame skunde UAB „Daigera“ pažymėjo, kad tam tikru metu turėjo tik testinę E-TURAS sistemos versiją, todėl negalėjo gauti 2009-08-27 pranešimo, iš UAB „Daigera“ Konkurencijos tarybai pateiktų paaiškinimų matyti, kad apie nuolaidos ribojimą UAB „Daigera“ sužinojo el. paštu. Atsižvelgiant į šiuos UAB „Daigera“ atsakymus, ypač į Konkurencijos tarybos tyrimo metu pateiktus paaiškinimus, jog UAB „Daigera“ neturėjo informacijos apie galimybę taikyti nuolaidas savo nuožiūra, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Daigera“ žinojo apie tai, kad per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms taikomoms nuolaidoms buvo nustatytas apribojimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (Tarybos byla, 4 t., b. l. 4), UAB „Daigera“ nuolaidos apribojimo laikotarpiu per E-TURAS sistemą pardavė 6 keliones su 3 proc. nuolaida, pirmąją iš jų pardavė 2009-10-02, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad UAB „Daigera“ apie nuolaidos apribojimą sužinojo ne vėliau kaip pirmosios kelionės pardavimo dieną, t. y. 2009-10-02. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas UAB „Daigera“ savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Daigera“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalį.

392. Atsakydama į Konkurencijos tarybos tyrimo metu užduotus klausimus UAB „Ferona“ nurodė, kad naudodamasi E-TURAS sistema galėjo pritaikyti 3 procentų nuolaidą, tokia nuolaida yra naudinga visoms turizmo agentūroms, nes lieka galimybė gauti didesnį pelną. Taip pat nurodė, kad 2009-08-01 – 2010-04-01 laikotarpiu per E-TURAS sistemą kelionių nepardavė (Tarybos byla, 7 t., b. l. 10). Apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 166) UAB „Ferona“ nurodė: „Neginčytina tai, jog tam tikru momentu UAB „Ferona“ pastebėjo, kad E-TURAS sistemoje techninėmis priemonėmis UAB „Eturas“ vienašališkai nustatė kelionės agentūros suteikiamos nuolaidos dydžio apribojimą.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo UAB „Ferona“ pateikti paaiškinimai, kuriuose jis nurodė tik 3% nuolaidos taikymo faktą, tačiau nenurodė, kada konkrečiai sužinojo apie nuolaidos apribojimo taikymą E-TURAS sistemoje, nerodo, kad šis pareiškėjas nuolaidos apribojimo laikotarpiu suprato apie E-TURAS sistemoje taikomą nuolaidos apribojimą. Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba, kreipdamasi į kelionių agentūras tyrimo metu ir prašydama atsakyti į klausimus, nurodė įtarimus, jog „UAB „Eturas“ galėjo tarpininkauti kelionių agentūroms bendrai nustatant maksimalią internetu platinamoms kelionėms taikytiną nuolaidą (iki 3% nuo kelionės kainos)“. Taigi atsakydamos į Konkurencijos tarybos klausimyną, kelionių agentūros galėjo patikrinti E-TURAS sistemoje esančią informaciją dėl nuolaidos apribojimo (sisteminį pranešimą ar kt.) ir jau pasibaigus 2009-08-27 – 2010-03-30 laikotarpiui sužinoti apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos ribą. Dėl šių priežasčių, taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra kitų įrodymų, rodančių, jog UAB „Ferona“ nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje laikotarpiu suprato apie taikomą nuolaidos apribojimą (byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu UAB „Ferona“ per E-TURAS sistemą pardavė bent vieną kelionę ir dėl nuolaidos apribojimo sumažėjo UAB „Ferona“ per E-TURAS sistemą parduotoms kelionėms taikyta nuolaida), teisėjų kolegija sprendžia, kad Konkurencijos taryba nesurinko įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Ferona“ dalyvavo suderintuose veiksmuose. Taigi Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Ferona“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

393. Konkurencijos taryba remiasi UAB „Freshtravel“ teismo proceso metu pateiktais paaiškinimais, t. y. skunde pirmosios instancijos teismui (12 t., b. l. 4, 5) UAB „Freshtravel“ nurodė, kad „neprieštaravo UAB „Eturas“ atliktiems veiksmams, susijusiems su Eturas sistemos funkcionavimo pakeitimu (bazinės nuolaidos apribojimu), nes buvo taikoma lojalumo nuolaida, kuria galėjo pasinaudoti kiekvienas pareiškėjo UAB „Freshtravel“ klientas.“ UAB „Freshtravel“ taip pat nurodė, kad atsakovo nurodomu pažeidimo laikotarpiu nuo 2009-08-27 iki 2010-04-01 per E-TURAS sistemą nepardavė nei vienos kelionės. UAB „Freshtravel“ apeliaciniame skunde (53 t., b. l. 105) pažymėta, kad „UAB „Freshtravel“ per E-TURAS sistemą nėra pardavusi nei vienos kelionės, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie įvestą techninį sistemos pakeitimą, nes jo neišbandė, juo nepasinaudojo“, taip pat nurodyta, kad „bazinės nuolaidos ribojimo įvedimą suvokė kaip E-TURAS sistemos administratoriaus <...> vienašališkai įvedamą/įvestą techninį apribojimą.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie UAB „Freshtravel“ paaiškinimai teismo proceso metu nepatvirtina, jog UAB „Freshtravel“ žinojo apie E-TURAS sistemoje taikomą nuolaidos dydžio apribojimą tuo laikotarpiu, kai šis apribojimas buvo taikomas. Pats nuolaidos apribojimo faktas kelionių agentūroms buvo žinomas iš ginčijamo Nutarimo, taip pat galėjo paaiškėti Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo metu, todėl šių faktų paminėjimas teismo proceso metu neįrodo konkurencijos teisės pažeidimo. Taip pat kritikuotini Konkurencijos tarybos argumentai, konkurencijos teisės pažeidimą, už kurį ūkio subjektas jau yra nubaustas, grindžiantys vien tik teismo proceso metu pateiktais paaiškinimais, t. y. Konkurencijos taryba jau priimdama ginčijamą Nutarimą turėjo būti surinkusi pakankamai nuoseklių įrodymų, kurie pagrįstų konkurencijos teisės pažeidimą, už kurį buvo baudžiamas ūkio subjektas. Nesant tokių įrodymų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai ginčijamu Nutarimu sprendė, jog UAB „Freshtravel“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

394. Grįsdama pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ prisipažinimą žinojus apie nuolaidų apribojimą, Konkurencijos taryba remiasi šio pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais paaiškinimais, o būtent tuo, kad pareiškėjas nurodė, jog „pareiškėjo galimybės pritaikyti didesnę nei 3% nuolaidą buvo apribotos techninėmis priemonėmis pačioje E-TURAS sistemoje, todėl nepriklausė nuo jo valios, ir tai negali būti traktuojama kaip jo tylus pritarimas nuolaidos ribojimui. <...> pareiškėjas turėjo galimybę teikti nuolaidą nuo 0 iki 3% pasirinktinai, nes didesnės nuolaidos teikimas buvo apribotas sistemos nustatymais.“ UAB „Kelionių gurmanai“ taip pat nurodė, kad „pareiškėjas, naudodamasis elektroniniu kelionių pardavimo įrankiu parduodamas operatoriaus TezTour keliones dar iki Konkurencijos tarybos konstatuoto susitarimo sudarymo teikė ne didesnes kaip 3% nuolaidas. Tokiu būdu, E-TURAS sistemoje fiksuota maksimali nuolaida atitiko pareiškėjo veiklos praktiką ir nesukėlė pareiškėjui įtarimų dėl jo nepriklausomumo ir savarankiškumo ribojimo.“

395. UAB „Kelionių gurmanai“ skunde pirmosios instancijos teismui nurodyti faktai, kad nuolaidos apribojimas buvo nustatytas E-TURAS sistemos administratoriaus, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad UAB „Kelionių gurmanai“ apie nustatytą nuolaidos apribojimą žinojo šio ribojimo taikymo metu. Šis faktas pareiškėjams buvo žinomas iš Konkurencijos tarybos Nutarimo, todėl jo paminėjimas negali būti laikomas kelionių agentūros pripažinimu, kad ji apribojimo metu apie jį žinojo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (Tarybos byla, 9 t., b. l. 152), UAB „Kelionių gurmanai“ per E-TURAS sistemą keliones parduoti su 3% nuolaida pradėjo dar 2009-08-19, t. y. prieš nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje įvedimą. Atsakydama į tyrimo metu atliktą Konkurencijos tarybos apklausą, UAB „Kelionių gurmanai“ atstovė nenurodė nei dalyvavusi apklausoje, nei žinojusi apie nuolaidos ribojimą. Priešingai, nurodė, kad „agentūros niekada tarpusavy nesusitars ir nebalsuos. Visi daro taip, kaip jiems geriau.“ (Tarybos byla, 9 t., b. l. 140). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamaiįrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Kelionių gurmanai“ žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje šio apribojimo taikymo metu, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Kelionių gurmanai“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

396. Konkurencijos taryba, nurodydama, kad pareiškėjas turizmo UAB „Litamicus“ žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje, remiasi šio pareiškėjo Konkurencijos tarybos tyrimo metu pateiktais paaiškinimais (Tarybos byla, 10 t., b. l. 35), kuriuose pareiškėjas nurodo, kad „buvo nustatyta 3% bazinės nuolaidos riba. Tačiau papildomai galima buvo taikyti lojalaus kliento nuolaidą, kurios dydis nebuvo ribojamas. Tai padėjo suvienodinti agentūrų konkurencingumą bei lėmė, kad klientai rinkdavosi profesionaliai dirbančias agentūras, o ne tas, kurios būtų galėjusios pasiūlyti šiek tiek didesnę nuolaidą. <...> Nuo mūsų sistemos naudojimo pradžios (2009-07-24) buvo galima pasirinkti norimą bazinės nuolaidos dydį. Iki 2010 metų pavasario, bazinės nuolaidos dydis buvo ribojamas iki 3%, vėliau – neribojamas.“ Kaip matyti iš pareiškėjo turizmo UAB „Litamicus“ pateiktos kelionių pardavimo per E-TURAS sistemą ataskaitos (Tarybos byla, 10 t., b. l. 35, 36), pareiškėjas ginčo laikotarpiu pardavė 5 keliones su 3% nuolaida, duomenų apie ankstesnius pardavimus E-TURAS sistemoje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nuolaidos apribojimo fakto nurodymas atsakant į Konkurencijos tarybos klausimus neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad turizmo UAB „Litamicus“ nuolaidos apribojimo laikotarpiu žinojo apie šį apribojimą, kadangi, kaip minėta vertinant UAB „Ferona“ atžvilgiu surinktus įrodymus, atsakydamos į Konkurencijos tarybos klausimyną, kelionių agentūros galėjo patikrinti E-TURAS sistemoje esančią informaciją dėl nuolaidos apribojimo (sisteminį pranešimą ar kt.) ir jau pasibaigus 2009-08-27 – 2010-03-30 laikotarpiui sužinoti apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos ribą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog turizmo UAB „Litamicus“ nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu žinojo apie šį apribojimą, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad turizmo UAB „Litamicus“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

397. Konkurencijos taryba, nurodydama, kad pareiškėjas UAB „Neoturas“ žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje, remiasi šio pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui (50 t., b. l. 5) nurodytu teiginiu, kad pareiškėjas neprieštaravo UAB „Eturas“ veiksmams, susijusiems su bazinės nuolaidos ribojimu, kadangi buvo taikoma lojalumo nuolaida, be to, pareiškėjas dar iki nuolaidos ribojimo įvedimo taikydavo ne didesnę nei 3 proc. dydžio nuolaidą; taip pat apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog kelionėms, parduodamoms internetu, galėjo būti taikomos dviejų rūšių nuolaidos (bazinė nuolaida iki 3 proc. dydžio ir neriboto dydžio lojalaus kliento nuolaida).

398. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie UAB „Neoturas“ teiginiai neįrodo, jog ši kelionių agentūra nuolaidos apribojimo metu žinojo apie taikomą nuolaidos apribojimą, nes, kaip minėta, paties nuolaidos apribojimo fakto, kuris pareiškėjams buvo žinomas iš Konkurencijos tarybos nutarimo, paminėjimas neleidžia daryti išvados, kad kelionių agentūra tai žinojo apribojimo taikymo metu. Atsakydamas į Konkurencijos tarybos tyrimo metu užduotus klausimus, UAB „Neoturas“ nurodė, kad balsavimuose dėl nuolaidos dydžio nebalsavo, nuolaidos dydis galimas nuo 1 iki 10 procentų, ir ribojamas tik komisinio atlygio dydžiu, nuolaidos dydį agentūra gali pasirinkti savo nuožiūra. (Tarybos byla, 11 t., b. l. 7). Konkurencijos taryba nesurinko įrodymų, kad prieš nuolaidos dydžio apribojimo laikotarpį E-TURAS sistemoje UAB „Neoturas“ taikė didesnį nei 3 proc. nuolaidos dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Neoturas“ suprato apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje šio apribojimo taikymo metu, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Neoturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

399. Konkurencijos taryba nurodo, jog pareiškėjas UAB „TopTravel“ pripažino, kad žinojo apie techninį ribojimą. Konkurencijos tarybos nurodytame UAB „TopTravel“ atsakyme į Konkurencijos tarybos klausimus (Tarybos byla, 27 t., b. l. 66), UAB „TopTravel“ pažymėjo, kad, kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo su UAB „Eturas“ atstovu, „UAB „TopTravel“ nesutiko su 3 proc. nuolaida ir savo klientams taikė didesnes nuolaidas. Tačiau UAB „Eturas“ techninėmis priemonėmis apribojo didesnių nuolaidų taikymą ir nesileido į derybas, ko pasekoje UAB „TopTravel“ nutraukė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Eturas“ nuo 2009-12-01, tačiau pagal sutartį esant tam tikriems įsipareigojimams, visiškas bendradarbiavimas buvo nutrauktas nuo 2010 m. sausio mėn.“ Prie minėto atsakymo pridėtas UAB „TopTravel“ 2009-11-23 pranešimas UAB „Eturas“ direktoriui, kuriame nurodyta: „pranešame, kad dėl netinkamų sutarties sąlygų  nutraukiame bendradarbiavimo sutartį nuo 2009-12-01“ (Tarybos byla, 27 t., b. l. 68).

400. Iš susirašinėjimo tarp UAB „TopTravel“ direktoriaus ir UAB „Eturas“ direktoriaus matyti, kad UAB „TopTravel“ direktorius dar 2009 m. birželį buvo informuotas apie numatomą nuolaidos dydžio per E-TURAS sistemą parduodamoms kelionėms apribojimą, tačiau tokiems UAB„Eturas“ ketinimams prieštaravo, nurodydamas, kad „čia yra kiekvieno reikalas, manau. Naujame mūsų portale bus didelės nuolaidos. Derėsimės, nes kitaip nėra jokios prasmės pirkti online“ (Tarybos byla, 6 t., b. l. 4). Kaip minėta, 2009 m. lapkričio mėnesį UAB „TopTravel“ pranešė UAB „Eturas“ nutraukianti sutartį, tačiau, kaip pažymėjo ir Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime (213 punkte), dėl sutartinių įsipareigojimų pranešti apie sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį, sutartis buvo nutraukta sausio mėnesį.

401. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „TopTravel“ direktorius dar prieš nuolaidos ribojimo įvedimą išreiškė nedviprasmišką prieštaravimą nuolaidos ribojimui, o nuolaidą apribojus – nutraukė sutartį su UAB „Eturas“ dėl netinkamų sutarties sąlygų, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „TopTravel“ savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „TopTravel“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

402. Pareiškėjo UAB „Zigzag Travel“ atžvilgiu Konkurencijos taryba remiasi šio pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui (20 t., b. l. 10) nurodytu teiginiu, kad jis „neginčija tos aplinkybės, jog tam tikru momentu jis pastebėjo, kad E-TURAS sistemoje techninėmis priemonėmis Eturas nustatė kelionės agentūros suteikiamos nuolaidos dydžio apribojimą. Tai atsispindėjo ir pareiškėjo interneto svetainėje, kurioje pateikiama informacija tiesiogiai iš E-TURAS informacinės sistemos. <...> pareiškėjas pastarąją aplinkybę traktavo kaip vienašalį E-TURAS veiksmą.“

403. Atsakymuose į Konkurencijos tarybos klausimus tyrimo metu (18 t., b. l. 145) UAB „Zigzag Travel“ nurodė, kad apklausoje dėl maksimalios nuolaidos, taikomos įsigyjant keliones internetu, nedalyvavo, su ribojimais taikant nuolaidas nesusidūrė, nuolaidos dydį galėjo pasirinkti visuomet. Pastabose dėl Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvadų (Tarybos byla, 27 t., b. l. 90) UAB „Zigzag Travel“ nurodė, kad apie maksimalių nuolaidų apribojimą nežinojo, 3 proc. nuolaidą UAB „Zigzag Travel“ pradėjo taikyti nuo pat organizuotų turistinių kelionių pardavimo pradžios ir visuomet ją taikė, jokio oficialaus pranešimo dėl nuolaidos apribojimų iš UAB „Eturas“ negavo. Prie šių paaiškinimų pridėtas išrašas iš E-TURAS sistemos, rodantis, kad sisteminis pranešimas „dėl nuolaidos mažinimo kelionių užsakymams internetu nuo 0 iki 3%“ neatidarytas. Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog UAB „Zigzag Travel“ iki nuolaidos apribojimo taikė didesnes nei 3% nuolaidas, ir dėl nuolaidos apribojimo šio pareiškėjo taikytos nuolaidos dydis būtų pasikeitęs.

404. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Zigzag Travel“ teismo proceso metu pateikti paaiškinimai apie nuolaidos apribojimo faktą, kuris buvo žinomas iš ginčijamo Nutarimo, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu UAB „Zigzag Travel“ žinojo apie nuolaidos apribojimą. Konkurencijos tarybos tyrimo metu UAB „Zigzag Travel“ nurodė nežinojęs apie kokį nors maksimalios nuolaidos apribojimą ir galėjęs taikyti bet kokio dydžio pasirinktą nuolaidos dydį. Taigi Konkurencijos taryba nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad šis pareiškėjas žinojo apie nuolaidos apribojimo taikymą E-TURAS sistemoje, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „Zigzag Travel“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

405. Dėl pareiškėjo UAB „ZIP Travel“ Konkurencijos taryba 2016 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose remiasi šio pareiškėjo pateiktoje nuomonėje dėl Konkurencijos tarybos tyrimo išvadų (Tarybos byla, 27 t., b. l. 117) nurodytais teiginiais, jog keliones parduodantys darbuotojai „aptariamų techninių priemonių, naujai įdiegtų E-TURAS sistemoje, nesureikšmino, nepranešė apie tai UAB „ZIP Travel“ administracijai.“ UAB „ZIP Travel“ taip pat pažymėjo, kad „aptariamos techninės priemonės E-TURAS sistemoje nebuvo derinamos, tačiau vienašališkai primestos, bet netaikomos.“ Atsakymuose į Konkurencijos tarybos klausimus tyrimo metu (Tarybos byla, 19 t., b. l. 4, 5) UAB „ZIP Travel“ nurodė, kad „UAB „ZIP Travel“ nebuvo ir negalėjo būti nustatyta jokia maksimali leistina nuolaida. Nepriklausomai nuo paslaugų įsigijimo būdo, UAB „ZIP Travel“ dėl taikytinų nuolaidų sprendžia savarankiškai.“ UAB „ZIP Travel“ taip pat nurodė, kad per E-TURAS sistemą ginčo laikotarpiu pardavė penkias keliones, iš kurių keturioms pritaikė didesnę nei 3% nuolaidą.

406. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „ZIP Travel“ nurodė, jog keliones parduodantys darbuotojai nuolaidos dydžio apribojimą E-TURAS sistemoje pastebėjo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „ZIP Travel“ sužinojo apie minėtą apribojimą ne vėliau kaip pirmosios kelionės nuolaidos apribojimo laikotarpiu pardavimo dieną, t. y. 2009-10-31. Kaip minėta, ESTT 2016 m. sausio 21 d. prejudiciniame sprendime, aptardamas galimybę paneigti dalyvavimo atliekant suderintus veiksmus prezumpciją kitais įrodymais nei viešas atsiribojimas ar pranešimas administracinėms institucijoms, pažymėjo, kad, esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, priežastinio ryšio tarp veiksmų derinimo ir jį atliekant dalyvavusių įmonių elgesio rinkoje prezumpciją galima būtų paneigti įrodžius, kad sistemingai buvo taikyta nustatytą ribą viršijanti nuolaida (prejudicinio sprendimo 49 punktas). Atsižvelgdama į šį ESTT išaiškinimą, bei į tai, jog UAB „ZIP Travel“ keturioms iš penkių per E-TURAS sistemą parduotoms kelionėms pritaikė didesnes nei 3% nuolaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „ZIP Travel“ savo elgesiu atsiribojo nuo suderintų veiksmų, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „ZIP Travel“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

407. Konkurencijos taryba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. posėdžio metu paaiškino, kad kai kurių kelionių agentūrų atveju, t. y. tų, kurios nepripažino žinojusios apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje ir taikė 3% nuolaidą iki apribojimo ir po apribojimo arba nuolaidos apribojimo laikotarpiu apskritai nepardavė kelionių per E-TURAS sistemą, Konkurencijos taryba nėra surinkusi įrodymų dėl jų dalyvavimo suderintuose veiksmuose. Kaip tokias kelionių agentūras atsakovas įvardino pareiškėjus UAB „AAA Wrislit“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“, UAB „ZIP Travel“. Dėl pareiškėjo UAB „ZIP Travel“ atsiribojimo nuo suderintų veiksmų teisėjų kolegija jau pasisakė anksčiau. Dėl pareiškėjų UAB „AAA Wrislit“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“ pažymėtina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad šios kelionių agentūros parduodamos keliones per E-TURAS sistemą prieš nuolaidos apribojimo įvedimą taikė didesnę nei 3% nuolaidą, byloje taip pat nėra kitokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šie pareiškėjai žinojo apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos apribojimą.

408. Atsižvelgdama į byloje esančią medžiagą, taip pat į minėtus teismo posėdžio metu pateiktus Konkurencijos tarybos paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų UAB „AAA Wrislit“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“ atžvilgiu Konkurencijos taryba nesurinko įrodymų, kurie pagrįstų, kad jie nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu apie šį apribojimą žinojo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „AAA Wrislit“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Visveta“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

409. Pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 136 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Konkurencijos taryba padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sumažinto baudų dydžio. Teisėjų kolegijos manymu, byloje vertinamu atveju sprendimas dėl pirmosios instancijos teismo pakoreguotų baudų dydžio neatsiejamai susijęs ir su atitinkamų pareiškėjų veikimo ar neveikimo teisėtumo / neteisėtumo konkurencijos teisės požiūriu vertinimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo prašymu ESTT pateikė reikšmingus ES konkurencijos teisės išaiškinimus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia ir dėl tų pareiškėjų, kurie nepadavė apeliacinio skundo, atžvilgiu priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo visa apimtimi, t. y. taip pat ir dėl to, ar byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad jie derino tarpusavio veiksmus.

410. Dėl pareiškėjo UAB „Aviaeuropa“ Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime (244 punkte) nurodė, kad šis pareiškėjas neteikė Konkurencijos tarybos prašomos informacijos, net ir po pakartotinių raštų išsiuntimo. Šio pareiškėjo atžvilgiu Konkurencijos taryba nesurinko įrodymų nei dėl jo taikytų nuolaidų kelionėms, parduotoms per E-TURAS sistemą, nei kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Aviaeuropa“ žinojo apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidų apribojimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Aviaeuropa“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

411. Atsakydama į Konkurencijos tarybos užduotus klausimus tyrimo metu UAB „Grand Voyage“ nurodė (7 t., b. l. 81), kad apklausoje dėl nuolaidos dydžio nedalyvavo ir apie ją nebuvo informuoti. Dėl nuolaidos apribojimo naudojantis E-TURAS sistema nurodė: „Maksimali galima nuolaida perkant keliones internetu mūsų duomenimis buvo 5 proc. Kiekviena agentūra turėjo teisę pati ir savarankiškai pasirinkti, kokio dydžio nuolaidą taikyti iki maksimalios ribos ir konkrečiai kiekvieno kelionių organizatoriaus kelionėms taikyti taip pat skirtingo dydžio nuolaidas iki maksimalios.“ UAB „Grand Voyage“ taip pat nurodė, kad 2009-08-01 – 2010-04-01 per E-TURAS sistemą kelionių parduota nebuvo. Iš šių paaiškinimų matyti, kad UAB „Grand Voyage“ tiksliai nežinojo apie konkrečią taikytos nuolaidos ribą, iš jų nėra aišku, ar UAB „Grand Voyage“ apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje žinojo šio apribojimo metu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba nesurinko įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Grand Voyage“ per E-TURAS sistemą derino veiksmus, tad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Grand Voyage“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

412. UAB „Kalnų upė“ direktorius Konkurencijos tarybos 2010-12-15 vykdytos apklausos metu (Tarybos byla, 9 t., b. l. 3) nurodė, kad apklausos dėl maksimalios nuolaidos per E-TURAS sistemą nematė ir nepildė. Paklaustas apie nuolaidos, taikomos įsigyjant kelionę internetu, pokyčius 2009 –2010 m., UAB „Kalnų upė“ direktorius nurodė: „Mes taip per E-TURAS sistemą neparduodam, kad net nežinau. Pradžioje kokia buvo, tokia nekeista ir liko.“ Konkurencijos taryba taip pat surinko įrodymus, kad 2008 m. lapkritį UAB „Kalnų upė“ direktorius el. laiške UAB „Eturas“ direktoriui (Tarybos byla, 9 t., b. l. 6) nurodė: trečias klausimas, ar kai daug įmonių įdiegs Jūsų sistemą, ar neprasidės nuolaidų karas, kaip su lėktuvo bilietais buvo, ir rezultate visi praloš? Žodžiu, jeigu būtų išspręsti šitie klausimai, o išspręsti juos paprasta – imti procentais nustatytą mokestį nuo 1 Lt pardavimų ir toliau pagal sutartą skalę, ir apriboti nuolaidas techniškai ir sutartimis“. Į tai UAB „Eturas“ direktorius atsakė (Tarybos byla, 9 t., b. l. 5): „šiuo metu yra įmanoma taikyti nuolaidą iki 3%, nuo 2009-01-01 ši galimybė pasinaikins, tad agentūroms teks konkuruoti kitomis marketinginėmis priemonėmis, ne nuolaidomis.“ Komentuodamas šį laišką apklausos metu UAB „Kalnų upė“ direktorius nurodė: „Tiesiog norėjom mokėti priklausomai nuo pardavimų skaičiaus, o ne mėnesinį mokestį mokėti. O dėl nuolaidų visi šneka, kad geriau būtų jų neduoti“.

413. Ginčijamu Nutarimu Konkurencijos taryba pripažino UAB „Kalnų upė“ dalyvavus suderintuose veiksmuose 2009-08-27 – 2010-03-30 laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos tarybos surinkti įrodymai – UAB „Kalnų upė“ direktoriaus susirašinėjimas su UAB „Eturas“ direktoriumi, vykęs 2008 m. lapkritį, – nepatvirtina, kad UAB „Kalnų upė“ nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu žinojo apie šį apribojimą. UAB „Kalnų upė“ Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nenurodė, jog žinojo apie nuolaidų apribojimą, priešingai, nurodė, jog nežinojo apie vykdytą apklausą ir joje nedalyvavo, taip pat paaiškino, kad dėl nedidelių pardavimų per E-TURAS sistemą neprisimena, kokia konkrečiai nuolaida taikoma, tačiau ji nekeista. Iš Konkurencijos tarybos surinktų duomenų matyti, jog nuolaidos apribojimo laikotarpiu per E-TURAS sistemą UAB „Kalnų upė“ pardavė vieną kelionę su 3% nuolaida (Tyrimo byla, 9 t., b. l. 26), apie anksčiau per E-TURAS sistemą parduotas keliones ir joms taikytas nuolaidas duomenų nėra. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba nesurinkopakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Kalnų upė“ per E-TURAS sistemą derino veiksmus, tad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Kalnų upė“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

414. Pareiškėjas UAB „Keliautojų klubas“, atsakydamas į Konkurencijos tarybos tyrimo metu užduotus klausimus (Tarybos byla, 9 t., b. l. 35) nurodė, kad balsavime dėl maksimalios nuolaidos nustatymo nedalyvavo. Į klausimą, kokia po balsavimo buvo nustatyta maksimali leistina nuolaida, nurodė, jog „buvo nustatyta 3 proc. nuolaida.“ UAB „Keliautojų klubas“ taip pat nurodė: „Mes turėjome 3 proc. dydžio nuolaidas ir prieš akcijas ir po, mes tokiu būdu nekonkuravom, tad sunku pasakyti, kiek naudos turėjo kiti. <...> Nuolaidos dydį pasirinkti galima buvo nuo E-TURAS sistemos darbo pradžios iki 2009-08-27, bet, kaip minėjome, mes visada taikėme 3 proc. nuolaidos dydį.“ (Tarybos byla, 9 t., b. l. 35.) Iš pateiktos parduotų kelionių per E-TURAS sistemą ataskaitos matyti, kad UAB „Keliautojų klubas“ per E-TURAS sistemą ginčo laikotarpiu pardavė keliones tik su 3% nuolaida, duomenų apie nuolaidos dydį, taikytą kelionėms iki nuolaidos apribojimo, nėra (Tarybos byla, 9 t., b. l. 60, 61). Atsakovas Konkurencijos taryba minėtais pareiškėjo UAB „Keliautojų klubas“ paaiškinimais grindžia pareiškėjo UAB „Keliautojų klubas“ dalyvavimą suderintuose veiksmuose, t. y. teigia, kad pareiškėjas prisipažino dalyvavęs suderintuose veiksmuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nuolaidos apribojimo fakto nurodymas atsakant į Konkurencijos tarybos klausimus neleidžia daryti išvados, kad UAB „Keliautojų klubas“ nuolaidos apribojimo laikotarpiu žinojo apie šį apribojimą, kadangi, kaip minėta vertinant UAB „Ferona“  bei turizmo UAB „Litamicus“ atžvilgiu surinktus įrodymus, atsakydamos į Konkurencijos tarybos klausimyną, kelionių agentūros galėjo patikrinti E-TURAS sistemoje esančią informaciją dėl nuolaidos apribojimo (sisteminį pranešimą ar kt.) ir jau pasibaigus 2009-08-27 – 2010-03-30 laikotarpiui sužinoti apie E-TURAS sistemoje taikytą nuolaidos ribą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog UAB „Keliautojų klubas“ nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje metu žinojo apie šį apribojimą, todėl Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Keliautojų klubas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

415. Pareiškėjas UAB „Smaragdas travel“, atsakydamas į Konkurencijos tarybos tyrimo metu užduotus klausimus (11 t., b. l. 43) nurodė: „kiek pamenu, kiek kas nori, tiek tas taiko internetinės prekybos taikomas nuolaidas. Maksimalios nuolaidos dydis mums nebuvo apribotas.“ Iš UAB „Smaragdas travel“ pateiktos informacijos (Tarybos byla, 11 t., b. l. 57) matyti, kad nuolaidos apribojimo laikotarpiu visoms kelionėms, parduotoms per E-TURAS sistemą, pritaikyta 3% nuolaida, informacijos apie didesnes iki nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje šio pareiškėjo taikytas nuolaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad UAB „Smaragdas travel“ nuolaidos dydžio apribojimo E-TURAS sistemoje metu žinojo apie šį apribojimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Smaragdas travel“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir SESV 101 straipsnio 1 dalį.

416. Apibendrinant pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šios toliau išvardintos kelionių agentūros žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje šio apribojimo taikymo metu ir, nebyliai pritardamos tokiam ribojimui, pašalino netikrumą viena kitos atžvilgiu dėl nuolaidos dydžio, taikomo kelionėms, parduodamoms per E-TURAS sistemą, taigi dalyvavo suderintuose veiksmuose: UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“.

 

X.

 

Dėl UAB „Eturas“ vaidmens suderintuose veiksmuose

 

417. Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime konstatavo, kad UAB „Eturas“ aktyviai dalyvavo suderintuose veiksmuose ir juos organizavo. Iš byloje esančių įrodymų, t. y. el. laiškų kopijų, UAB „Eturas“ direktoriaus apklausos, rastų sisteminio pranešimo dėl nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje kopijų, matyti, kad UAB „Eturas“ organizavo kelionių agentūrų apklausą dėl E-TURAS sistemoje taikytinų nuolaidų dydžio (Tarybos byla, 6 t., b. l. 8–37), patalpino E-TURAS sistemoje pranešimą apie taikytinos nuolaidos maksimalaus dydžio nustatymą (Tarybos byla, 6 t., b. l. 86, 87) bei techninėmis priemonėmis sistemoje apribojo galimos pritaikyti nuolaidos dydį iki 3% (Tarybos byla, 6 t., b. l. 78, 79). Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Eturas“ ne tik žinojo apie maksimalios nuolaidos apribojimą, bet ir jį organizavo bei nustatė E-TURAS sistemoje, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria Konkurencijos tarybos ir pirmosios instancijos teismo išvadoms.

418. Kai kurie iš pareiškėjų apeliaciniuose skunduose pažymėjo, kad UAB „Eturas“ neveikia kelionių platinimo rinkoje, todėl jo inicijuoti veiksmai negali būti pripažinti horizontaliuoju susitarimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ESTT yra ne kartą konstatavęs, jog įmonė gali būti pripažinta sudariusia susitarimą pažeisdama SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą, kai tokio elgesio tikslas yra koordinuojant su kitomis įmonėmis riboti konkurenciją konkrečioje atitinkamoje rinkoje, esančioje bendrojoje rinkoje, ir tai nereiškia, kad ši įmonė privalo būti aktyvi toje atitinkamoje rinkoje (Pirmosios instancijos teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. T-99/04 AC Treuhand prieš Europos Komisiją, 122 punktas, 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. T-29/05 Deltafina SpA prieš Europos Komisiją, 49 punktas, 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo T-208/06 Quinn Barlo Ltd ir kiti prieš Europos Komisiją, 137 punktas, ESTT 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. C-194/14 AC-Treuhand prieš Europos Komisiją, 33–35 punktai). Taigi toks pareiškėjų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Papildomai pažymėtina, kad UAB „Eturas“, nors tiesiogiai nepardavinėjo kelionių, teikė informacinių technologijų paslaugas kelionių agentūroms, ir už tai gavo ne tik fiksuotą užmokestį už atitinkamą laikotarpį, bet ir tam tikrą procentinę dalį užmokesčio už kiekvieną per E-TURAS sistemą parduotą kelionę (Tarybos byla, 5 t., b. l. 19, 24, 29, 35 ir kt.). Kaip ir kelionių agentūros, UAB „Eturas“ gavo pajamas iš kelionių pardavimo, taigi veikė itin susijusioje rinkoje.

419. Kai kurie pareiškėjai teigia, kad nuolaidos apribojimas E-TURAS sistemoje buvo vienašališkas UAB „Eturas“ veiksmas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra tam tikrų duomenų, jog pirminė iniciatyva riboti nuolaidas E-TURAS sistemoje kilo iš kelionių agentūrų. Tai rodo 2009-08-27 sisteminio pranešimo E-TURAS sistemoje tekstas („Įvertindami kelionių agentūrų pasisakymus, pasiūlymus ir pageidavimus dėl nuolaidos dydžio taikymo kelionių užsakymams internetu, įvesime galimybę taikyti nuolaidas internetu nuo 0 iki 3% pasirinktinai.“), taip pat UAB „Eturas“ direktoriaus apklausa (Tarybos byla, 5 t., b. l. 9, 10), kurios metu jis nurodė, kad „atsirado agentūrų, kurios išreiškė nuomonę, kad sumažinus nuolaidos dydį atsirastų natūraliai didesnis uždarbis“, taip pat pažymėjo, jog apklausą dėl nuolaidos apribojimo paskatino vykdyti diskusijos su kelionių agentūromis. Vis dėlto, pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė Generalinis advokatas 2015 m. liepos 16 d. išvadoje byloje Nr. C-74/14, net jeigu darytume prielaidą, kad bendras verslo partneris, kuris sudarė palankesnes sąlygas karteliui, veikė savo iniciatyva ir siekė užtikrinti, kad dėl konkurencijos ribojimo jo klientai gautų didesnį pelną, ir taip mėgino sustiprinti jų lojalumą, tokios aplinkybės nepanaikina kartelio dalyvių, kurios nebyliai pritarė tokiai neteisėtai iniciatyvai, atsakomybės. Taigi, net jeigu šioje byloje būtų daroma prielaida, kad bendrovė „Eturas“ veikė savo iniciatyva siekdama užsitikrinti sistema E–TURAS besinaudojančių kelionių agentūrų lojalumą, tai nepaneigia išvados dėl tokių kelionių agentūrų suderintų veiksmų, nes – net ir taikant alternatyvų paaiškinimą, kad bendrovė „Eturas“ siekė išsaugoti sistemos patrauklumą kelioms stambioms kelionių agentūroms – bendrovės „Eturas“ veiksmai būtų pagrįsti jos klienčių, kurios nebyliai pritarė šiai iniciatyvai, interesais. Tos kelionių agentūros, kurios žinojo apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje, nesipriešindamos tokiems UAB „Eturas“ veiksmams, kurie tiesiogiai paveikė jų taikomas kelionių pardavimo kainas, bei toliau parduodamos keliones su ribotomis nuolaidomis, nebyliai pritarė tokiems veiksmams ir taip suderino savo veiksmus dėl maksimalios nuolaidos taikomos kelionėms, parduodamoms per E-TURAS sistemą.

420. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Eturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei SESV 101 straipsnio 1 dalį.

 

XI.

 

Dėl mažareikšmiškumo išimties taikymo

 

421. Pareiškėjai (UAB „Daigera“, UAB „Megaturas“ ir kt.) apeliaciniuose skunduose nurodė, kad jiems nepagrįstai buvo nepritaikyta de minimis išimtis, t. y., jog suderinti veiksmai nagrinėjamu atveju dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos.

422. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio („Konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas“) 4 dalyje nustatyta, jog šis straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. Reikalavimus ir sąlygas tokiems susitarimams teisės aktu nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1S-172 patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos (toliau – ir Tarybos nutarimas dėl mažareikšmiškumo) 7.1 punkte yra įtvirtinta, jog nustatytos sąlygos dėl mažareikšmiškumo yra netaikomos horizontaliesiems susitarimams, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai nustatomos (fiksuojamos) tam tikros prekės kainos. Atitinkama nuostata yra įtvirtinta ir Komisijos pranešimo dėl nedidelės svarbos susitarimų, kurie nežymiai riboja konkurenciją pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalį (de minimis) (toliau – ir Komisijos pranešimas dėl nedidelės svarbos susitarimų) 11 punkte.

423. Spręsdamas dėl mažareikšmiškumo išimties taikymo ESTT yra konstatavęs, kad įmonių susitarimas SESV 101 straipsnio 1 dalimi nedraudžiamas, jeigu jo poveikis rinkai yra tik nereikšmingas (ESTT 1969 m. liepos 9 d. sprendimo Völk, 5/69, 7 punktas, 1998 m. gegužės 28 d. sprendimo Deere prieš Komisiją, C-7/95, 77 punktas, 1999 m. sausio 21 d. sprendimo Bagnasco ir kt., C-215/96 ir C-216/96, 34 punktas ir 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo Asnef-Equifax ir Administración del Estado, C-238/05, 50 punktas).

424. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, taikant SESV 101 straipsnio 1 dalį nereikia atsižvelgti į konkretų susitarimo poveikį, jei paaiškėja, kad susitarimo tikslas yra konkurencijos ribojimas, trukdymas arba iškraipymas (šiuo klausimu žr. 1966 m. liepos 13 d. sprendimo Consten ir Grundig prieš Komisiją, 56/64 ir 58/64, Rink. 429 punktą; 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo KME Germany ir kt. prieš Komisiją, C-272/09, 65 punktą ir sprendimo KME Germany ir kt. prieš Komisiją, C-389/10, dar nepaskelbto Rinkinyje, 75 punktą).

425. Šiuo klausimu ESTT yra pažymėjęs, kad „pažeidimas dėl susitarimo tikslo“ ir „pažeidimas dėl susitarimo poveikio“ skiriasi tuo, jog tam tikros įmonių susitarimo formos dėl paties savo pobūdžio gali būti laikomos žalingomis normaliai konkurencijai veikti (2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo Beef Industry Development Society ir Barry Brothers, C-209/07, 17 punktas ir 2009 m. birželio 4 d. Sprendimo T-Mobile Netherlands ir kt., C-8/08, 29 punktas).

426. ESTT 2012 m. gruodžio 13 d. sprendime Expedia Inc. prieš Autorité de la concurrence ir kt. konstatavo, kad susitarimas, kuris gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurio tikslas yra antikonkurencinis, dėl savo pobūdžio ir, neatsižvelgiant į bet kokį konkretų jo poveikį, yra reikšmingas konkurencijos apribojimas (37 punktas). ESTT šioje byloje taip pat pažymėjo, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 1/2003 3 straipsnio 2 dalis aiškintinos taip, kad pagal jas nacionalinei konkurencijos institucijai nedraudžiama taikyti SESV 101 straipsnio 1 dalį įmonių susitarimui, kuris gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, tačiau nesiekia ribų, nustatytų Komisijos de minimis pranešime, jeigu šiuo susitarimu reikšmingai ribojama konkurencija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (38 punktas).

427. Tarybos Nutarimu pareiškėjams skirta bauda už susitarimą (suderintus veiksmus) dėl maksimalios nuolaidos, taikytinos parduodamoms paslaugoms (organizuotoms kelionėms). ESTT savo praktikoje yra konstatavęs, kad susitarimai dėl nuolaidos tarp kelionių agentūrų kliudo joms konkuruoti kainomis savo iniciatyva nusprendžiant perleisti vartotojams dalį savo gaunamo komisinio atlygio. Tokie susitarimai turi tiek tikslą varžyti konkurenciją tarp kelionių agentūrų, tiek tokį poveikį (1987 m. spalio 1 d. sprendimo VZW Vereniging van Vlaamse Reisbureaus prieš VZW Sociale Dienst van de Plaatselijke en Gewestelijke Overheidsdiensten, 17 punktas). Analogiškai dėl horizontalaus kainų ribojimo vertinimo mažareikšmiškumo požiūriu yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-294/2011).

428. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamas susitarimas tarp kelionių agentūrų yra „pažeidimas dėl susitarimo tikslo“, t. y. susitarimas dėl kainos, taigi jis dėl savo pobūdžio ir, neatsižvelgiant į bet kokį konkretų jo poveikį, yra reikšmingas konkurencijos apribojimas, todėl Konkurencijos taryba bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mažareikšmiškumo išimtis pagal minėtus teisės aktus jam netaikytina.

 

XII.

 

Dėl kitų apeliaciniuose kelionių agentūrų skunduose pateiktų argumentų, susijusių su suderintais veiksmais

 

429. Kai kurie pareiškėjai (pvz., UAB „Vestekspress“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Megaturas“, UAB „Daigera“ ir kt.) remiasi ESTT 2004 m. sausio 6 d. sprendimu byloje Nr. C-2/01 ir C-3/01 Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV ir Europos Bendrijų Komisija prieš Bayer AG, kuriame ESTT konstatavo, kad susitarimas 101 straipsnio 1 dalies prasme gali būti pripažintas sudarytu tyliu sutikimu (angl. – tacit acceptance), kai vienos iš susitarimą sudarančių šalių noras pasiekti konkurencijai prieštaraujantį susitarimą pasireiškia kaip tiesioginis arba implicitinis pasiūlymas kitai šaliai bendrai pasiekti tam tikrą konkurencijai prieštaraujantį tikslą. Pareiškėjai teigia, jog kyla abejonių, ar kuri nors iš kelionių agentūrų pateikė kitoms kelionių agentūroms pasiūlymą fiksuoti nuolaidas.

430. Kaip nurodė Generalinis advokatas 2015 m. liepos 16 d. išvadoje byloje Nr. C?74/14, akivaizdu, kad nagrinėjamas konkurencijos ribojimas yra horizontalaus pobūdžio. Tam, kad konkurentai galėtų taikyti vienodą maksimalų nuolaidos dydį, būtinas jų tarpusavio pasitikėjimas ir įmonė paklustų tokiai iniciatyvai tik su sąlyga, kad toks pats ribojimas būtų horizontaliai taikomas jos konkurentams. Pritardamos tokiam ribojimui aptariamos įmonės veikia ne kaip konkurencingos rinkos dalyvės. Todėl byloje vertinamu atveju nėra pagrindo taikyti analogijos su ESTT praktika, konkrečiai susijusia su vertikaliais ribojimais, pagal kurią, jeigu gamintojas vienašališkai ima taikyti konkurenciją ribojančią priemonę, vien komercinių santykių tęsimas nereiškia nebylaus didmenininkų pritarimo tokiai priemonei. Atsižveldama skirtingą nagrinėtų (vertikalių) susitarimų pobūdį ESTT 2004 m. sausio 6 d. sprendime byloje Nr. C-2/01 ir C-3/01 Bundesverband der Arzneimittel-Importeure eV ir Europos Bendrijų Komisija prieš Bayer AG, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiame ESTT sprendime išdėstyti kriterijai yra netaikytini nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiama dėl horizontalių suderintų veiksmų.

431. Kai kurie pareiškėjai (pavyzdžiui, UAB „Vestekspress“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Kelionių laikas“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Zigzag Travel“)  apeliaciniuose skunduose remiasi informacijos apsikeitimo per centrinį subjektą (angl. hub and spoke collusion) doktrina ir teigia, jog šiuo atveju reikėtų įvertinti, ar konkreti kelionių agentūra siekė perduoti ir perdavė netiesiogiai tam tikrą informaciją kitoms kelionių agentūroms pasinaudodama UAB „Eturas“ tarpininkavimu.

432. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju, skirtingai nei informacijos apsikeitimo per centrinį subjektą (hub and spoke collusion) atveju, nagrinėjami horizontalūs suderinti veiksmai, kai tuo pačiu metu buvo įgyvendintas nuolaidų apribojimas informacinėje sistemoje visų kelionių agentūrų atžvilgiu, ir kelionių agentūros, žinojusios apie taikytą apribojimą, suprato, kad jis yra taikomas ir kitoms kelionių agentūroms. Kiekvienai kelionių agentūrai nereikėjo siekti perduoti kitoms kelionių agentūroms tam tikros informacijos, nes informacija apie nuolaidos apribojimą (tų kelionių agentūrų atveju, kurios apie nuolaidos dydžio apribojimą žinojo) buvo aiški iš E-TURAS sistemos administratoriaus veiksmų, ir kelionių agentūros, priėmusios šią informaciją ir nepareiškusios prieštaravimo suderintiems veiksmams, pašalino netikrumą viena kitos atžvilgiu dėl kelionėms, parduodamoms per E-TURAS sistemą, taikomų nuolaidų dydžio. Taigi nagrinėjamu atveju informacijos apsikeitimas vyko kitaip nei informacijos apsikeitimo per centrinį subjektą (hub and spoke collusion) atveju, todėl teisėjų kolegija atmeta šį apeliantų argumentą kaip nepagrįstą.

433. Kai kurie pareiškėjai nurodo, kad Tarybos bei pirmosios instancijos teismo nurodyti ESTT sprendimai yra netaikytini nagrinėjamoje byloje, nes minėtose bylose nagrinėtais atvejais įmonės dalyvavo susitikimuose, o nagrinėjamu atveju kelionių agentūros nedalyvavo susitikimuose, kuriuose būtų sprendžiamas nuolaidos klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu yra tai, kad nagrinėjamu atveju kelionių agentūras pasiekė informacija, jog parduodamų kelionių nuolaidos yra ribojamos. Nors ši informacija konkrečias kelionių agentūras pasiekė ne susitikimų metu, o per E-TURAS sistemą, tai nelemia skirtingo paties pažeidimo vertinimo, kadangi, kaip nagrinėta anksčiau, kelionių agentūros negalėjo nesuprasti, kad toks ribojimas yra taikomas ir kitoms kelionių agentūroms, prisijungusioms prie E-TURAS sistemos, taigi, neprieštaraudamos taikomam ribojimui, kelionių agentūros suderino savo valią dėl nuolaidų taikymo parduodant keliones per E-TURAS sistemą. Tai, jog kelionių agentūros, žinodamos apie nuolaidos apribojimą E-TURAS sistemoje, jam neprieštaravo ir toliau naudojosi E-TURAS sistema, rodo, kad jos nebyliai pritarė tokiam ribojimui ir taip tarpusavyje suderino veiksmus.

434. UAB „Megaturas“ apeliaciniame skunde (52 t., b. l. 125) remiasi Konkurencijos įstatymo 6 straipsniu ir nurodo, kad prekybos internetu plėtra turi poveikio skatinant techninę pažangą bei leidžia vartotojams gauti papildomą naudą ir patogumą.

435. Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, jog šio įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas: 1) nelemia susitariančiųjų šalių veiklos apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti; 2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka šio straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti, kad atitinka, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi.

436. Taigi vienas iš Konkurencijos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintų kriterijų – susitarimas turi nelemti susitariančiųjų šalių veiklos apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Analogiška – ribojimo būtinumo – sąlyga yra įtvirtinta ir SESV 101 straipsnio 3 dalies a punkte. Pareiškėjas UAB „Megaturas“ nurodo, jog prekybos internetu plėtra turi poveikio skatinant techninę pažangą bei leidžia vartotojams gauti papildomą naudą ir patogumą, tačiau nepaaiškina, kodėl prekyba internetu negali būti vystoma neribojant kelionių agentūrų galimybių savo nuožiūra pasirinkti nuolaidas, t. y., kodėl toks ribojimas yra būtinas siekiant suteikti vartotojams papildomą naudą ir patogumą. Pagal Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, būtent šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi, tenka pareiga įrodyti, kad susitarimas atitinka nustatytus kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuolaidos ribojimas nėra būtinas, siekiant vystyti kelionių pardavimo internetu veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas UAB „Megaturas“ nepagrindė nuolaidos ribojimo būtinumo, siekiant užtikrinti prekybos internetu plėtrą, šis jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. 

437. Pareiškėjai UAB „Megaturas“ ir UAB „Kelionių akademija“ nurodo, kad, siekdami pardavinėti keliones internetu, neturėjo galimybės pasirinkti alternatyvius paslaugos tiekėjus, kadangi tuo metu ši kelionių platinimo sistema neturėjo analogų rinkoje.

438. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų (pvz., Tarybos byla, 16 t., b. l. 62, 63) matyti, jog kai kurios kelionių agentūros platino keliones internetu savarankiškai, ne per E-TURAS sistemą, todėl galima daryti išvadą, kad naudojimasis šia sistema nebuvo vienintelė galimybė siekiant platinti keliones internetu. Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei naudojimasis E-TURAS sistema būtų buvusi vienintelė galimybė platinti keliones internetu, pareiškėjai galėjo priešintis nustatytam nuolaidos ribojimui pareikšdami prieštaravimą E-TURAS sistemos administratoriui, sistemingai taikydami didesnes (papildomas) nuolaidas per E-TURAS sistemą ar kreipdamiesi į Konkurencijos tarybą dėl konkurencijos ribojimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šie pareiškėjai (UAB „Megaturas“ ir UAB „Kelionių akademija“) priešinosi nustatytam nuolaidos ribojimui, todėl šis pareiškėjų argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

 

XIII.

 

Dėl procedūrinių pažeidimų

 

439. Kai kurie apeliantai (pavyzdžiui, UAB „Vestekspress“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Kelionių laikas“) nurodo, kad ginčijamas Nutarimas buvo paskelbtas pažeidžiant taisykles, taikomas Konkurencijos tarybos priimamų nutarimų dėl įstatymų pažeidimų paskelbimui, be to, Konkurencijos taryboje 2012-05-10 vykusio posėdžio metu nebuvo individualiai ir tinkamai įvertintas kiekvieno ūkio subjekto atsakomybės klausimas ir buvo iš esmės paneigta teisė į gynybą ir replikos teisės paskirtis. Ginčijamame Nutarime nebuvo pateiktas procedūros dalyvių paaiškinimų vertinimas.

440. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie argumentai jau buvo pateikti skunduose pirmosios instancijos teismui ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo šiuos argumentus bei padarė pagrįstą išvadą, kad tyrimo atlikimo ir Nutarimo paskelbimo metu nebuvo padaryta tokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų galėję lemti nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai (pirmosios instancijos teismo sprendimo 116 punkte) nekartotini. Taip pat pažymėtina, kad konkrečius pareiškėjų argumentus dėl nepakankamo ūkio subjektų atsakomybės individualizavimo teisėjų kolegija įvertino spręsdama, ar kiekvienas iš pareiškėjų dalyvavo suderintuose veiksmuose, taip pat spręsdama dėl pareiškėjams pritaikytų sankcijų pagrįstumo.

 

XIV.

 

Dėl paskirtų baudų

 

441. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Eturas“, UAB „Kelionių akademija“ ir UAB „Megaturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose, remiantis Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas spręsti dėl sankcijų šiems pareiškėjams taikymo. Šie pareiškėjai apeliaciniuose skunduose teigia, kad jiems buvo skirtos nepagrįstai didelės baudos, ir prašo jas panaikinti arba sumažinti. Atsakovas Konkurencijos taryba nagrinėjamoje byloje taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjams skirtas baudas ir prašo ginčijamą Nutarimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu visa apimtimi.

442. Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Analogiškos pozicijos laikosi ir ESTT ( žr., pvz., 2005 m. birželio 28 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją, C-189/02 P 172 punktą). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pavyzdžiui, baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015).

443. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą; pažeidimo trukmę; ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai; ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).

444. Baudos dydis taip pat nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 patvirtintu Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia, vadovaujantis Aprašo III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Vėliau, vadovaujantis Aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas.

 

XV.

 

Dėl bazinio baudos dydžio

 

445. Aprašo 8 ir 10 punktuose nustatyta, kad bazinis baudos dydis lygus pardavimų vertės dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumą, ir pažeidimo trukmės metais sandaugai. Aprašo 5 punkte numatyta, jog pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Jeigu ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpis trumpesnis nei vieneri ūkiniai metai, pardavimų vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, kurias ūkio subjektas gavo per dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį.

446. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kokios pajamos šiuo atveju turėtų būti laikomos pajamomis, gautomis iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. UAB „Kelionių akademija“ teigia, kad šiuo atveju turėjo būti remiamasi tik pajamomis, gautomis iš kitų kelionių organizatorių organizuotų kelionių pardavimo (agentavimo), tačiau ne pajamomis, gautomis iš paties pareiškėjo UAB „Kelionių akademija“ organizuotų kelionių pardavimo. UAB „Baltic Clipper“ teigia, kad atsakovas turėjo remtis pajamomis, gautomis iš kelionių pardavimo per E-TURAS sistemą, arba tik iš parduotų UAB „Tez Tour“ organizuotų kelionių gautomis pajamomis, kadangi UAB „Baltic Clipper“ tik jas platino per E-TURAS sistemą.

447. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl to, kurių prekių pardavimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, visų pirma atsižvelgtina į konkrečiu atveju nustatytą atitinkamą rinką, kadangi laikytina, kad apribojus tam tikros prekės kainą, šis apribojimas lemia ar gali lemti ir kitos prekės, esančios toje pačioje atitinkamoje rinkoje, kainą. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nustatė, kad atitinkama rinka yra organizuotų kelionių pardavimo rinka Lietuvos Respublikoje. Taigi pritartina išvadai, jog skaičiuojant bazinį baudos dydį atsižvelgtina į kelionių agentūrų pajamas, gautas iš organizuotų kelionių pardavimo. Bazinio baudos dydžio skaičiavimas remiantis tik pajamomis, gautomis iš kelionių pardavimo per E-TURAS sistemą, ar tik iš vieno kelionių organizatoriaus organizuotų kelionių pardavimo, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai susiaurintų pajamų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pažeidimu, sąvoką, kadangi tokiu atveju būtų neatsižvelgta į pajamas, gautas iš prekių, kurių kainoms suderinti veiksmai taip pat galėjo daryti įtaką. Nagrinėjamu atveju nebuvo būtina atlikti tai pagrindžiančią ekonominę analizę, kadangi argumentai dėl prekių tarpusavio pakeičiamumo buvo pateikti apibrėžiant atitinkamą rinką.

448. Teisėjų kolegija pritaria Konkurencijos tarybos ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tiek pačių pareiškėjų, tiek kitų kelionių organizatorių organizuotos kelionės yra tarpusavyje pakeičiamos galutinio pirkėjo požiūriu, nagrinėjamu atveju nuolaida buvo apribota parduodant jas galutiniam pirkėjui, todėl Taryba, skaičiuodama bazinį baudos dydį, pagrįstai susijusiomis su pažeidimu pajamomis laikė pajamas, gautas iš kitų kelionių organizatorių organizuotų kelionių pardavimo veiklos, ir pajamas, gautas pardavus pačių pareiškėjų organizuotas keliones.

449. Skaičiuodama baudas Konkurencijos taryba rėmėsi duomenimis, pateiktais Tarybai tyrimo metu (UAB „Baltic Clipper“ – Tarybos byla, 3 t., b. l. 122, UAB „Baltic Tours Vilnius“ – Tarybos byla, 3 t., b. l. 187, UAB „Daigera“ – Tarybos byla, 37 t., b. l. 2, UAB „Eturas“ – Tarybos byla, 6 t., b. l. 95, 104, UAB „Kelionių akademija“ – Tarybos byla, 9 t., b. l. 80 ir 137, UAB „Megaturas“ – Tarybos byla, 10 t., b. l. 115, 119 ir 121).

450. Pareiškėjai UAB „Megaturas“ ir UAB „Baltic Tours Vilnius“ nurodo, kad bauda jiems buvo paskaičiuota remiantis bendrosiomis pajamomis, o ne pajamomis, gautomis iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. UAB „Megaturas“ pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kuriame nurodytos šio pareiškėjo 2010 m. iš tarpininkavimo veiklos gautos pajamos (komisiniai). Atsižvelgdama į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Konkurencijos taryba kitoms kelionių agentūroms baudas skaičiavo nuo jų 2010 m. gautų komisinių, o ne nuo visos kitų kelionių organizatorių organizuotų kelionių pardavimų vertės sumos (pvz., UAB „Baltic Clipper“ – Tarybos byla, 3 t., b. l. 122, UAB „Daigera“ – Tarybos byla, 37 t., b. l. 2), vadovaudamasi vienodo vertinimo principu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo UAB „Megaturas“ su pažeidimu susijusių pajamų vertė taip pat turėtų būti skaičiuojama nuo už tarpininkavimo veiklą gautų pajamų (komisinių). Taigi teisėjų kolegija vadovausis UAB „Megaturas“ pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis (22 t., b. l. 63). Pažymėtina, kad UAB „Megaturas“ apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė duomenis apie 2010 m. gautas pajamas, tačiau šie duomenys teisme buvo gauti 2016 m. kovo 24 d., t. y. jau baigus nagrinėti bylą 2016 m. kovo 23 d. posėdyje, todėl teisėjų kolegija šių duomenų prie bylos neprijungia ir jų nevertina (ABTĮ 138 str. 3 d.).

451. Pareiškėjas UAB „Baltic Tours Vilnius“ teismui nepateikė įrodymų, rodančių kitokias su pažeidimu susijusias pajamas, nei buvo pateikta Konkurencijos tarybai tyrimo metu (Tarybos byla, 3 t., b. l. 187), todėl teisėjų kolegija remiasi šiais byloje esančiais duomenimis.

452. Pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ pirmosios instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie 2010 m. gautas pajamas ir paaiškino, kad pirmosios instancijos teismui per klaidą nurodė, jog pajamos pateiktos su PVM. Teisėjų kolegija atsižvelgia į šiuos UAB „Kelionių akademija“ pateiktus įrodymus ir jais vadovaujasi skaičiuodama sankciją. Kaip minėta, UAB „Kelionių akademija“ teigia, jog skaičiuojant baudą turėtų būti atsižvelgiama tik į pajamas (komisinius), gautas už tarpininkavimą parduodant kitų kelionių organizatorių parduotas keliones, tačiau ne į pajamas, kurios gautos už paties pareiškėjo UAB „Kelionių akademija“ organizuotas keliones, taip pat nurodo, kad UAB „Kelionių akademija“ organizuojamos kelionės nėra pakaitalai kitų kelionių organizatorių organizuojamoms kelionėms. Teisėjų kolegija nepritaria tokiems pareiškėjo UAB „Kelionių akademija“ argumentams, kadangi, kaip minėta, sprendžiant dėl su pažeidimu susijusių pajamų, atsižvelgtina į nagrinėjamu atveju nustatytą atitinkamą rinką. Pareiškėjas UAB „Kelionių akademija“ teigia, kad jo organizuojamos kelionės nėra tarpusavyje pakeičiamos su kitų kelionių organizatorių organizuojamomis kelionėmis, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Lietuvoje nėra kitų kelionių organizatorių, platinančių panašias į pareiškėjo parduodamas organizuotas keliones, todėl šis jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi skaičiuodama pareiškėjui UAB „Kelionių akademija“ baudos dydį teisėjų kolegija atsižvelgs į šio pareiškėjo 2010 m. gautas pajamas iš kelionių organizavimo ir iš kitų kelionių organizatorių organizuotų kelionių platinimo (52 t., b. l. 169).

453. Pareiškėjas UAB „Eturas“ apeliaciniame skunde nurodė, kad nepardavinėjo kelionių per E-TURAS sistemą, tik ją administravo, todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai rėmėsi šio pareiškėjo nurodytomis pajamomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba pagrįstai atsižvelgė į šio pareiškėjo nurodytas 2010 m. gautas pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su kelionių pardavimo veikla (Tarybos byla, 6 t., b. l. 95), pareiškėjas, administruodamas E-TURAS sistemą, gavo pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su kelionių pardavimo veikla (kelionių agentūrų mokamą mokestį kas mėnesį bei mokestį už kiekvienos kelionės pardavimą (Tarybos byla, 5 t., b. l. 19)

454. Kaip minėta, nustatant bazinį baudos dydį, aktuali ir konkretaus ūkio subjekto dalyvavimo pažeidime trukmė. Byloje nustatyta, kad UAB „Baltic Clipper“ sužinojo apie nustatytą nuolaidos ribojimą ir dalyvavo suderintuose veiksmuose nuo 2009-08-27, UAB „Baltic Tours Vilnius“ – nuo 2009-09-16, UAB „Daigera“ – nuo 2009-10-02, UAB „Kelionių akademija“ – nuo 2009-08-28, UAB „Megaturas“ – nuo 2009-08-30. UAB „Eturas“ nustatė nuolaidos ribojimą E-TURAS sistemoje, ir dalyvavo pažeidime nuo 2009-08-27.

455. Konkurencijos Taryba Nutarime nustatydama, kad pažeidimas tęsėsi iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos, rėmėsi UAB „700LT“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Eturas“ direktoriaus paaiškinimais ir 2010-03-24 bei 2010-03-26 Konkurencijos tarybos aktais ir jų priedais. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pažeidimas tęsėsi iki 2010 m. kovo mėn. pabaigos. Pareiškėjas UAB „Eturas“ ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdamas, kad UAB „700LT“ direktoriaus parodymai nebuvo pagrįsti įrodymais, o UAB „Eturas“ direktorius savo paaiškinimus vėliau pakeitė. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, kuriais rėmėsi Konkurencijos taryba, nustatydama pažeidimo pabaigą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, rodančių, jog pažeidimas baigėsi anksčiau, pritaria, kad iš surinktų įrodymų galima daryti išvadą, jog pažeidimas baigėsi 2010 m. kovo mėnesio pabaigoje.

456. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimo pradžią ir pabaigą kiekvieno iš pareiškėjų, dalyvavusių suderintuose veiksmuose, atžvilgiu, pažymėtina, kad UAB „Baltic Clipper“, UAB „Eturas“,  UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“ dalyvavo suderintuose veiksmuose septynis mėnesius, UAB „Baltic Tours Vilnius“ ir UAB „Daigera“ – šešis mėnesius. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad „jeigu ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpis trumpesnis nei vieneri ūkiniai metai, pardavimų vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, kurias ūkio subjektas gavo per dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį.“ Todėl, 2010 m. pardavimų pajamos, gautos iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, daugintinos atitinkamai iš 7/12 (UAB „Baltic Clipper“, UAB „Eturas“,  UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“ atveju) ir 6/12 (UAB „Baltic Tours Vilnius“ ir UAB „Daigera“ atveju).

457. Remiantis Aprašo 10, 11 punktais, baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į Aprašo 9 punkte numatytą ribą, nustatoma pagal pažeidimo pavojingumą. Nustatant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos (geografinės rinkos) plotą. Draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo atvejais baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis sudaro nuo 20 iki 30 procentų pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės.

458. Konkurencijos taryba, nustatydama 20 procentų pardavimų vertės dydį už pažeidimo pavojingumą, vadovavosi Aprašo 11 punktu bei atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju kelionių agentūrų ir UAB „Eturas“ veiksmais buvo pažeisti ne tik Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, tačiau ir SESV 101 straipsnio reikalavimai, kad tokie veiksmai yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, taip pat į tai, jog šiuo atveju draudžiamas susitarimas buvo tiesiogiai susijęs su kainų nustatymu, vien šio susitarimo sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime ją apriboja. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą taikytiną teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad buvo suderinti veiksmai dėl kainų, o tai yra pavojingas konkurencijos teisės pažeidimas, be to, vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, Konkurencijos taryba pagrįstai rėmėsi 20 procentų pardavimų vertės dalimi.

459. Aprašo 12 punkte numatyta, kad siekiant atsižvelgti į kiekvieno ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, pagal Aprašo 9–11 punktų nuostatas apskaičiuota suma dauginama iš ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus. Trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų; ilgesnis už šešis mėnesius, bet trumpesnis už metus laikotarpis laikomas metais. Remiantis šia nuostata ir nustatyta pareiškėjų dalyvavimo pažeidime trukme, UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Eturas“, UAB „Kelionių akademija“, UAB „Megaturas“ pagal Aprašo 9–11 punktų nuostatas apskaičiuota suma dauginama iš 1, o ir UAB „Daigera“ – iš 0,5.

460. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjams, dalyvavusiems suderintuose veiksmuose nustatytinas toks bazinis baudos dydis: UAB „Baltic Clipper“ – 154 643 Lt, UAB „Baltic Tours Vilnius“ – 95 990 Lt, UAB „Daigera“ – 33 970 Lt, UAB „Eturas“ – 43 283 Lt, UAB „Kelionių akademija“ – 385 834 Lt, UAB „Megaturas“ – 211 461 Lt.

 

XVI.

 

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

 

461. Kaip jau minėta, vadovaujantis Aprašo 4 punktu, nustačius bazinį baudų dydį, jis, vadovaujantis Aprašo V skyriumi, yra tikslinamas, atsižvelgiant į individualias aplinkybes (atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių buvimą, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai). Taigi vadovaujantis baudų už konkurencijos teisės pažeidimus nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, individualizuojant baudą, be kita ko, būtina vertinti, ar ūkio subjektų veiksmuose yra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

461. Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, pašalino padarytą žalą, savo valia nutraukė pažeidimą, neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų, pripažino Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų, ir labai sunki ūkio subjekto finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos (37 straipsnio 3 dalis).

462. Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas minėtų Konkurencijos įstatyme numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pareiškėjų, kurie dalyvavo suderintuose veiksmuose, atžvilgiu nenustatė.

463. Konkurencijos taryba pareiškėjų veiksmuose nenustatė ir lengvinančių aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas su tokiu Konkurencijos tarybos vertinimu nesutiko. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendime pažymėjo, jog Konkurencijos taryba nepagrįstai pareiškėjų veiksmuose nenustatė lengvinančios aplinkybės – pagalbos Konkurencijos tarybai tyrimo metu, kadangi visi šie pareiškėjai teikė Konkurencijos tarybai jiems žinomą informaciją, atsakė į jos paklausimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą pareiškėjams apskaičiuotą bazinį baudos dydį mažinti 20 proc. Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir teigia, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytini tik tokie ūkio subjekto veiksmai, kuriuos jis savo iniciatyva tyrimo metu atlieka, kad padėtų Konkurencijos tarybai išsiaiškinti su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju ūkio subjektai tik vykdė savo pareigą pateikti informaciją, reikalaujamą Konkurencijos tarybos.

464. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant konkurencijos teisės pažeidimo bylas, yra pažymėta, jog institucijos (šiuo atveju – Konkurencijos tarybos) tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas, kaip taisyklė,negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba konkurencijos institucijai (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²-709/2007; 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1702/2010; 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1433/2011, 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-2818/2012). Atsižvelgdama į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat į bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad kelionių agentūros ir UAB „Eturas“ tik teikė Konkurencijos tarybos prašomą informaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, nelaikydama šių ūkio subjektų veiksmų lengvinančia aplinkybe, neperžengė savo diskrecijos ribų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo pagrindu sumažino baudas pareiškėjams, dalyvavusiems suderintuose veiksmuose.

465. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 8 d. Sprendime taip pat pažymėjo, kad nei viena iš kelionių agentūrų aktyvių veiksmų neišreiškė, per E-TURAS sistemą pardavė tik labai nedidelę dalį organizuotų kelionių, todėl apskaičiuotą bazinį baudos dydį mažino 40 proc. Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdama, kad pats pažeidimo pobūdis lėmė, jog būtent neveikimu ūkio subjektai išreiškė valią, taip informuodami vienas kitą, kokio dydžio nuolaidą jie ketina taikyti ateityje.

466. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (LVAT 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1433/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-1301/2012). Nagrinėjimu atveju kelionių agentūrų, dalyvavusių, suderintuose veiksmuose, pažeidimas pasireiškė neveikimu (nebyliu pritarimu nuolaidų ribojimui), sutiktina su Konkurencijos tarybos pozicija, kad pats pažeidimo pobūdis, be kita ko, „Eturas“ atlikti aktyvūs veiksmai, nulėmė, kad kitiems pareiškėjams aktyvių veiksmų atlikti nebereikėjo. Atsižvelgiant į tokį konkurencijos teisės pažeidimo pobūdį darytina išvada, kad Konkurencijos taryba, nelaikydama šios aplinkybės lengvinančia aplinkybe, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kelionių agentūrų, dalyvavusių suderintuose veiksmuose, atsakomybės, nepagrįstai sumažino jiems skirtas baudas pagal Aprašo 18 punktą.

467. Ginčijamame Nutarime Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Eturas“ buvo suderintų veiksmų iniciatorius, dėl to jam skirta bauda padidinta 20 procentų. UAB „Eturas“ apeliaciniame skunde ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad veikė remdamasis savo ūkinės veiklos laisve.

468. Kaip pažymėta pirmiau, iš byloje esančių įrodymų, t. y. el. laiškų kopijų, UAB „Eturas“ direktoriaus apklausos, rastų sisteminio pranešimo dėl nuolaidos apribojimo E-TURAS sistemoje kopijų, matyti, kad UAB „Eturas“ organizavo kelionių agentūrų apklausą dėl E-TURAS sistemoje taikytinų nuolaidų dydžio (Tarybos byla, 6 t., b. l. 8–37), patalpino E-TURAS sistemoje pranešimą apie taikytinos nuolaidos maksimalaus dydžio nustatymą (Tarybos byla, 6 t., b. l. 86, 87) bei techninėmis priemonėmis sistemoje apribojo galimos pritaikyti nuolaidos dydį iki 3% (Tarybos byla, 6 t., b. l. 78, 79). Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Eturas“ ne tik žinojo apie maksimalios nuolaidos apribojimą, bet ir jį organizavo bei įdiegė E-TURAS sistemoje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „Eturas“ suderintų veiksmų iniciatoriumi ir padidino baudos dydį 20 procentų. Konkurencijos taryba, skaičiuodama baudos dydį UAB „Eturas“, taip pat pagrįstai atsižvelgė į šio ūkio subjekto 2010 m. bendrųjų pajamų dydį, nustatydama baudos dydį ne didesnį kaip 10 procentų 2010 m. šio pareiškėjo gautų bendrųjų pajamų.

469. Apeliaciniame skunde pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ nurodo, kad ginčijamame Nutarime  pateikiama pažeidimo kvalifikacija yra naujas precedentas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti skirtos baudos panaikinimo visa apimtimi klausimą.

470. Teisėjų kolegija pažymi, kad suderintų veiksmų draudimas konkurencijos teisėje nėra naujas, o tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai suderino veiksmus per E-TURAS sistemą, nekeičia paties pažeidimo esmės, t. y. kelionių agentūros, žinojusios apie E-TURAS sistemoje nustatytą nuolaidos apribojimą, jam nebyliai pritarė (suderino savo veiksmus dėl kainos). Susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainos yra pavojingi konkurencijos teisės pažeidimai, tai aiškiai nustatyta ir taikytinuose teisės aktuose (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 15 dalis, 36 straipsnis, Aprašo 11 punktas, SESV 101 straipsnio 1 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino baudos tiems pareiškėjams, kurie dalyvavo suderintuose veiksmuose.

471. Pareiškėjas UAB „Megaturas“ pažymi, kad dėl pažeidimo kilo tik mažareikšmis neigiamas poveikis vartotojams, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta skiriant sankciją.

472. Kaip minėta, draudžiami susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainų, net ir nenustačius konkretaus poveikio rinkai, yra laikomi žalingais ir pavojingais konkurencijos teisės pažeidimais. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba nagrinėjamu atveju skirdama sankciją neprivalėjo atsižvelgti į konkretų poveikį rinkai, tad neperžengė savo diskrecijos ribų.

473. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjams, dalyvavusiems suderintuose veiksmuose, ginčijamu Nutarimu skirtos baudos yra keistinos taip: pareiškėjui UAB „Baltic Tours Vilnius“ ginčijamu Nutarimu skirta bauda mažintina iki 95 990 Lt; pareiškėjui UAB „Daigera“ skirta bauda mažintina iki 33 970 Lt; pareiškėjui UAB „Kelionių akademija“ skirta bauda mažintina iki 385 835 Lt; pareiškėjui UAB Megaturas“ skirta bauda mažintina iki 211 461 Lt; pareiškėjams UAB „Baltic Clipper“ ir UAB „Eturas“ skirtos baudos paliktinos nepakeistos.

474. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip išdėstyta anksčiau, Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjai UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Zip Travel“ dalyvavo suderintuose veiksmuose ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, šiems pareiškėjams skirtos baudos naikintinos.

 

XVII.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

475. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai UAB „Ferona“ ir UAB „Kelionių gurmanai“ pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjų UAB „Ferona“ ir UAB „Kelionių gurmanai“ patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl kurių šie pareiškėjai pateikė įrodymus.

476. Kaip minėta pirmiau, sprendimu nuspręsta patenkinti UAB „Ferona“ apeliacinį skundą, taigi konstatuotina, kad sprendimas yra priimtas šio pareiškėjo naudai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas UAB „Ferona“ sumokėjo advokatei G. G. 1815 Lt (53 t., b. l. 193, 194) už apeliacinio skundo parengimą, taip pat sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio (53 t., b. l. 171). Pareiškėjo UAB „Ferona“ advokatei sumokėta suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.10 punkte nustatyto dydžio, todėl yra priteistina pareiškėjui UAB „Ferona“ iš atsakovo Konkurencijos tarybos. Taip pat priteistina ir žyminio mokesčio suma.

477. Kiek tai susiję su UAB „Kelionių gurmanai“, kaip minėta pirmiau, sprendimu nuspręsta patenkinti UAB „Kelionių gurmanai“ apeliacinį skundą, taigi konstatuotina, kad sprendimas yra priimtas šio pareiškėjo naudai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas UAB „Kelionių gurmanai“ sumokėjo advokatei L. P. 1452 Lt (54 t., b. l. 158, 159) už apeliacinio skundo parengimą, taip pat sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio (54 t., b. l. 160). Pareiškėjo UAB „Kelionių gurmanai“ advokatei sumokėta suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto dydžio, todėl yra priteistina pareiškėjui UAB „Ferona“ iš atsakovo Konkurencijos tarybos. Taip pat priteistina ir žyminio mokesčio suma.

478. Kai kurie kiti pareiškėjai pateikė į bylą prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė konkrečių duomenų apie patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas tokį prašymą kartu su jį pagrindžiančiais dokumentais galima pateikti per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjų UAB „AAA Wrislit“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Neoturas“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“ ir UAB „ZIP Travel“ apeliacinius skundus tenkinti.

Pareiškėjo UAB „Megaturas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjų UAB „Baltic Clipper“, UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Daigera“, UAB „Eturas“, UAB „Kelionių akademija“ apeliacinius skundus atmesti.

Atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjai UAB „AAA Wrislit“, UAB „Aviaeuropa“, UAB „Grand Voyage“, UAB „Ferona“, UAB „Freshtravel“, UAB „Guliverio kelionės“, UAB „Kalnų upė“, UAB „Keliautojų klubas“, UAB „Kelionių gurmanai“, UAB „Kelionių laikas“, turizmo UAB „Litamicus“, UAB „Neoturas“, UAB „Smaragdas travel“, UAB „TopTravel“, UAB „Travelonline Baltics“, UAB „Vestekspress“, UAB „Visveta“, UAB „Zigzag Travel“, UAB „Zip Travel“ pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2.1 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „AAA Wrislit“ skirta 358 800 Lt bauda, 2.3 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Aviaeuropa“ skirta 12 100 Lt bauda, 2.8 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Ferona“ skirta 33 200 Lt bauda, 2.9 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Freshtravel“ skirta 12 200 Lt bauda, 2.10 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Grand Voyage“ skirta 1 900 Lt bauda, 2.11 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Guliverio kelionės“ skirta 639 800 Lt bauda, 2.13 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Kalnų upė“ skirta 131 300 Lt bauda, 2.14 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Keliautojų klubas“ skirta 202 500 Lt bauda, 2.16 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Kelionių gurmanai“ skirta 14 400 Lt bauda, 2.17 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Kelionių laikas“ skirta 107 500 Lt bauda, 2.18 punktą, kuriuopareiškėjui turizmo UAB „Litamicus“ skirta 58 600 Lt bauda, 2.20 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Neoturas“ skirta 107 000 Lt bauda, 2.21 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Smaragdas travel“ skirta 229 400 Lt bauda, 2.22 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „TopTravel“ skirta 138 900 Lt bauda, 2.23 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Travelonline Baltics“ skirta 115 900 Lt bauda, 2.25 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Vestekspress“ skirta 164 300 Lt bauda, 2.28 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Visveta“ skirta 131 400 Lt bauda, 2.29 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „Zigzag Travel“ skirta 13 100 Lt bauda, 2.30 punktą, kuriuo pareiškėjui UAB „ZIP Travel“ skirta 8 700 Lt bauda.

Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarime Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2.5 punktą ir pareiškėjui UAB „Baltic Tours Vilnius“ skirtą baudą sumažinti iki 95 990 Lt (27 800 Eur), 2.6 punktą ir pareiškėjui UAB „Daigera“ skirtą baudą sumažinti iki 33 970 Lt (9 838 Eur), 2.15 punktą ir pareiškėjui UAB „Kelionių akademija“ skirtą baudą sumažinti iki 385 834 Lt (111 745 Eur), 2.19 punktą ir pareiškėjui UAB „Megaturas“ skirtą baudą sumažinti iki 211 461 Lt (61 243 Eur).

Likusią Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“

Priteisti pareiškėjui UAB „Ferona“ iš atsakovo Konkurencijos tarybos 1 865 Lt (540,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui UAB „Kelionių gurmanai“ iš atsakovo Konkurencijos tarybos 1 502 Lt (435,01 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys