Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

DĖL „VIANOR“ REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. I-4673-331/2015
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.1, 74.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2015 m. balandžio 07 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. A., atsakovės atstovei Dainorai Anulytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „PB Group“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Melga“ dėl nutarimo pakeitimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba  (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2014-07-25 nutarimu Nr. 2S-8/2014 UAB „PB Group“ pripažino laikotarpiais nuo 2013-10-02 iki 2013-11-19, nuo 2013-11-22 iki 2013-11-28 bei nuo 2013-12-10 iki 2013-12-16 interneto svetainėje www.delfi.lt ir paieškos svetainėje Google skleistas reklamas klaidinančiomis ir pažeidžiančiomis Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir už šių reklamų naudojimą pareiškėjai skyrė 29 500 Lt baudą. Ši bauda pareiškėjai skirta už tai, kad  skleidė reklamas apie mažiausias padangų kainas „VIANOR“ prekybos tinkle: „Mažiausių kainų lyderis Lietuvoje! VIANOR“, „Padangos pigiausiai Lietuvoje! „VIANOR“, „Pigiausiai Lietuvoje! „VIANOR“, „Mažiausia kaina“ ir „100% Geriausia Kaina“  bei „Nokian Tyres. Išpardavimas! - 50% nuolaida!“ (t. I, b. l. 25-37).

Pareiškėja, nesutikdama su paskirta bauda, skundu (t. I, b. l. 1-5) kreipėsi į teismą ir prašo pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014-07-25 nutarimą Nr. 2S-8/2014, sumažinant skirtą baudą.

Paaiškino, kad neginčija fakto, kad pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, sutinka su Konkurencijos tarybos nustatytais pažeidimais, tačiau mano, kad baudos dydis nėra teisingas bei pagrįstas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Mano, kad skiriant beveik maksimalią baudą nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės, atsakovas nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėja pripažino padariusi Reklamos įstatymo pažeidimus ir tai patvirtino dar atliekant tyrimą 2013-12-09, taip pat gailėjosi dėl padarytų pažeidimų.

Prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatytą aplinkybę, kad reklaminės veiklos subjektas pripažino padaręs pažeidimą. Atsakovas nutarime teigia, kad pareiškėja vėliau nesutiko, jog padarė pažeidimus. Pareiškėja dar kartą patvirtina, kad sutinka, jog buvo padaryti Reklamos įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimai, dėl to gailisi, o atliekant tyrimą tik siekė atsakovui paaiškinti buvusią situaciją, taip pat teikė informaciją, kurios reikalavo atsakovas. Informaciją teikė kaip įmanoma operatyviau, tačiau atsakovas keletą kartų ribojo laiką tai informacijai pateikti, nes ją buvo būtina surinkti, todėl buvo priversti prašyti pratęsti terminus atsakymams pateikti, taip pat tai galėjo sąlygoti, kad informacija buvo pateikta nevisiškai tiksli, tačiau visus duomenis dėl reklamos turinio, skelbimo trukmės buvo galimybė patikslinti pas reklamos skelbėjus.

Pareiškėjos nuomone, liko neįvertinta tai, kad UAB „PB Group“ įmonė, veikianti nuo 1994-04-21, pirmą kartą padarė Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimą, anksčiau įmonė niekada nebuvo bausta už šio įstatymo pažeidimus. Sutinka, kad skleista reklama truko 62 dienas, tačiau nesutinka su tuo, kad pažeidimo trukmė labai ilga. Reklama nebuvo skelbiama nepertraukiamai 62 dienas, keitėsi ir skelbiamos reklamos turinys.

Nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad reklamos mastas buvo didelis. Interneto svetainėje www.delfi.lt pagal pateiktus duomenis per dieną apsilanko apie 500000 vartotojų, tačiau tai nėra specializuota svetainė, kurioje pateikiami duomenys tik apie padangas ar automobilių dalis. Svetainėje Google, teikiama žymiai platesnė informacija, todėl šiose svetainėse didžiosios dalies besilankančių vartotojų negalima susieti su reklama. Masto įvertinimui galima pasitelkti ir įmonės pateiktus duomenis, kad reklamos laikotarpiu parduota reklamuojamų padangų kiekis nebuvo ženkliai išaugęs.

Skiriant baudos dydį neįvertinta, tai kad atsakovas atlikęs tyrimą nenustatė ir nenurodė, kad Reklamos įstatymo pažeidimu buvo padaryta esminė žala visuomenei ar atsiradusios kitos neigiamos pasekmės, taip pat nenustatyta nukentėjusiųjų asmenų. Be to, beveik maksimalios baudos skyrimas už pirmą kartą padarytą pažeidimą, kai įmonė dirba 20 metų, nėra proporcingas padarytam pažeidimui. Tai neigiamai paveiks įmonės finansinius rodiklius. Šiuo metu įmonėje dirba 29 darbuotojai, įmonė turi įsipareigojimų kredito įstaigai, todėl skirta bauda turės neigiamų pasekmių.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė sumažinti paskirtą baudą.

Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime (b. l. 42-47) su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Konkurencijos tarybai pateiktuose 2014-05-13 rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja pakeitė poziciją ir prieštaravo Konkurencijos tarybos išvadoms, todėl Konkurencijos taryba nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tam, jog būtų galima pripažinti pažeidimo pripažinimą kaip lengvinančią aplinkybę, jis turi būti aiškiai išreikštas ir besąlyginis.

Reklaminės veiklos subjektai turi pareigą Konkurencijos tarybai pateikti prašomą informaciją bei užtikrinti jos tikslumą. Pareiškėja raštuose nenurodė bei nepaaiškino, kokios aplinkybės jai trukdė tokią informaciją pateikti. Tai, jog pareiškėja nurodė, kur ir kas informaciją skelbė, savaime nepaneigia bendrovės pareigos surinkti ir pateikti Konkurencijos tarybai prašomą informaciją, ypač kai bendrovė turėjo galimybę tokią informaciją pateikti. Konkurencijos taryba, paprašiusi informacijos UAB „Delfi“, nustatė, jog pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie nagrinėjamų reklaminių teiginių pavyzdžius ir reklamų sklaidos laikotarpį, kas galėjo sukliudyti pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu tinkamai vertinti nagrinėjamų reklamų atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai buvo pripažinta pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Bendrai reklamos skleistos 62 dienas, t.y. apie du mėnesius. Trukmė pripažinta labai ilga, nes per tokį laiko tarpą reklamą galėjo pamatyti didelis kiekis vartotojų, ypač įvertinus aplinkybę, jog reklama buvo nuolat pasiekiama apsilankius interneto svetainėje www.delfi.lt. Aplinkybė, kad pareiškėjos reklama buvo skelbiama ne specializuotose (padangų) interneto tinklalapiuose, savaime nepaneigia, jog ją galėjo pamatyti ir domėtis platus vartotojų ratas, kadangi reklamos mastas vertinamas pagal tai, kiek vartotojų reklama galėjo pasiekti. Tuo tarpu, www.delfi.lt skleista reklama buvo pateikiama aiškiai, norint ją pastebėti nereikėjo atlikti papildomų veiksmų, taigi reklama buvo prieinama kiekvienam www.delfi.lt svetainę aplankiusiam vartotojui. Interneto svetainę www.delfi.lt, 2013 m. rugsėjo - gruodžio mėn. vidutiniškai aplankydavo 500 000 vartotojų. Svetainėje Google reklama galėjo būti pasiekiama atlikus papildomus veiksmus (pvz., suvedus raktinį žodį „padangos“), tačiau asmenims, būtent tokiu būdu ieškantiems padangų, pareiškėjos skleista reklama taip pat buvo prieinama.

Konkurencijos taryba neprivalėjo pažeidimo masto vertinti nustatydama reklamos skleidimo metu įsigijusių padangas vartotojų skaičių. Atkreipė dėmesį, jog Reklamos įstatymas numato baigtinį sąrašą aplinkybių į kurias atsižvelgiama, skiriant baudą tuo tarpu Reklamos įstatyme nėra numatyta, jog turi būti atsižvelgiama į aplinkybę, jog pažeidimas padarytas pirmą kartą. Pareiškėjos skunde rėmimasis ankstesne Konkurencijos tarybos ir teismų praktika savaime nepaneigia, jog Konkurencijos taryba skyrė pareiškėjai pagrįstą ir proporcingą baudą. Pareiškėja Konkurencijos tarybai nepateikė įrodymų dėl ypač sunkios finansinės padėties bei neprašė atidėti paskirtos baudos. Pažymėjo, jog pateikti įrodymai teismui taip pat nepagrindžia ypač sunkios pareiškėjos finansinės padėties. Be to, pareiškėja jau yra sumokėjusi Konkurencijos tarybos paskirtą baudą.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

S k u n d a s   t e n k i n t a s   i š   d a l i e s.

Šioje byloje kilęs ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2014-07-25 nutarimo, kuriuo bendrovei „PB Group“ paskirta 29 500 Lt (8543,79 Eur) dydžio bauda už Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo bei paskirtos baudos dydžio.

Nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiais nuo 2013-10-02 iki 2013-11-19, nuo 2013-11-22 iki 2013-11-28 bei nuo 2013-12-10 iki 2013-12-16 interneto svetainėje www.delfi.lt ir paieškos svetainėje Google skleidė reklamas apie mažiausias padangų kainas „VIANOR“ prekybos tinkle: „Mažiausių kainų lyderis Lietuvoje! VIANOR“, „Padangos pigiausiai Lietuvoje! „VIANOR“, „Pigiausiai Lietuvoje! „VIANOR“, „Mažiausia kaina“ ir „100% Geriausia Kaina“ bei „Nokian Tyres. Išpardavimas! - 50% nuolaida!“ (t. I., b. l. 57-151).

Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, šias reklamas pripažino klaidinančiomis ir pažeidžiančiomis Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir už šių reklamų naudojimą pareiškėjai skyrė 29 500 Lt baudą (t. I b. l. 152-194, t. II, b. l. 1-138).

Pareiškėja teigia, kad neginčija fakto, jog pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, sutinka su Konkurencijos tarybos nustatytais pažeidimais, tačiau mano, kad baudos dydis nėra teisingas bei pagrįstas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnyje imperatyviai įtvirtintas draudimas ūkio subjektams naudoti klaidinančią reklamą. Kaip minėta, kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5straipsnio 2 dalyje. Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose: Nr. A1-931/2005; Nr. A556-997/2008).

Teismo vertinimu, vartotojai, susipažinę su bendrovės „PB Group“ skleistais reklaminiais teiginiais apie mažiausias padangų kainas „VIANOR“ prekybos tinkle (nutarimo (37) pastraipa) galėjo pagrįstai suvokti, kad pasinaudoję reklamoje pateiktu pasiūlymu, padangas „VIANOR“ prekybos tinkle galės įsigyti mažesne kaina negu bet kurioje kitoje padangomis prekiaujančioje parduotuvėje. Šios aplinkybės galėjo lemti vartotojo pasirinkimą reikiamų prekių ieškoti būtent prekybos tinkle „VIANOR“, o ne kitose parduotuvėse. Vartotojas, kuriam ypač aktualu žema padangų kaina, tikėdamasis, jog ją gali pasiūlyti prekybos tinklas „VIANOR“, kitose parduotuvėse padangų apskritai neieškotų, manydamas, kad ten jos brangesnės. Tačiau, kaip konstatuota, kitos bendrovės tokias pačias padangas galėjo pasiūlyti mažesnėmis kainomis negu prekybos tinklas „VIANOR“. Reklaminių teiginių apie mažiausias padangų kainas „VIANOR“ prekybos tinkle, papildomai buvo pateikta informacija apie konkrečias padangų rūšis, išmatavimus bei dydžius (nutarimo (7) ir (36) pastraipos). Vartotojai, susipažinę su bendrovės „PB Group“ skleista reklama, kurioje teigiama „Nokian Tyres.  Išpardavimas! - 50% nuolaida!“, galėjo pagrįstai tikėtis, jog pasinaudoję reklamoje nurodytu pasiūlymu bet kurias „Nokian" prekės ženklo padangas „VIANOR" prekybos tinkle galės įsigyti su 50 proc. nuolaida. Šios aplinkybės taip pat galėjo lemti vartotojo pasirinkimą „Nokian“ prekės ženklo padangų ieškoti būtent prekybos tinklo „VIANOR" parduotuvėse, nes vartotojas galėjo tikėtis, jog ten esančias bet kurios rūšies „Nokian“ padangas gali įsigyti per pusę sumažintomis kainomis. Tuo tarpu, kaip jau konstatuota, ne visoms „Nokian” prekės ženklo padangoms buvo taikoma 50 proc. nuolaida. Todėl jei vartotojams būtų žinoma teisinga informacija apie „VIANOR” prekybos tinkle parduodamas padangų kainas bei taikomas nuolaidas, jie būtų priėmę kitokius sprendimus, pavyzdžiui, nebūtų pirkę padangų „VIANOR” prekybos tinkle arba būtų ieškoję palankesnių pasiūlymų kitose parduotuvėse.

Atkreiptinas dėmesys, jog reklama yra klaidinanti, nėra būtina įrodyti, kad buvo realiai paveikti vartotojai, nes tokia įrodinėjimo pareiga, be kita ko, neleistų nustatyti tinkamos pusiausvyros tarp vartotojų ir ūkio subjektų interesų, iškreiptų vartotojų teisių apsaugos sistemos prasmę bei tikslus. Reklamos klaidinantis pobūdis gali būti įrodytas ir tikėtinu poveikiu vartotojams, vertinant jį vidutinio vartotojo atžvilgiu. Teismas laiko, net jei vartotojas ir nenusipirko padangų „VIANOR“ prekybos tinkle, tai nereiškia, kad jo ekonominis elgesys nebuvo paveiktas.

Vadinasi pareiškėjos skleista reklama, kurioje teigiama: „Mažiausių kainų lyderis Lietuvoje! VIANOR“, „Padangos pigiausiai Lietuvoje! „VIANOR“, „Pigiausiai Lietuvoje! „VIANOR“, „Mažiausia kaina“ ir „100% Geriausia Kaina“  bei „Nokian Tyres. Išpardavimas! - 50% nuolaida!“, yra neteisingos reklamos, kurios galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį, laikytina klaidinanti reklama pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pareiškėja, nesutikdama su paskirtos baudos dydžiu, teigia, kad neginčija fakto, jog pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, sutinka su Konkurencijos tarybos nustatytais pažeidimais, tačiau mano, kad baudos dydis nėra teisingas bei pagrįstas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjai skyrė pagrįstą ir proporcingą baudą, pareiškėja nepateikė įrodymų dėl ypač sunkios finansinės padėties bei neprašė atidėti paskirtos baudos, pateikti įrodymai teismui taip pat nepagrindžia ypač sunkios pareiškėjos finansinės padėties, be to, pareiškėja jau yra sumokėjusi Konkurencijos tarybos paskirtą baudą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas).

Pažymėtina, kad atsakomybės pagrindus reglamentuoja specialusis įstatymas, todėl nagrinėjamu atveju kvalifikuojant pažeidimus bei skiriant baudą taikytinos Reklamos įstatymo nuostatos.

Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai šio įstatymo 5 ar 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų, bauda. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skundą dėl priežiūros institucijų nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda (Reklamos įstatymo 24 str. 6 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą (Reklamos įstatymo 24 str. 7 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 8 d.). 

Pareiškėja sutinka su nustatytu Reklamos įstatyme numatytu reikalavimų pažeidimu, dėl to gailisi, o atliekant tyrimą tik siekė atsakovui paaiškinti buvusią situaciją, taip pat teikė informaciją, kurios reikalavo atsakovas, pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau įmonė niekada nebuvo bausta už šio įstatymo pažeidimus, kas laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, bendrovėje dirba 29 darbuotojai, įmonė turi įsipareigojimų kredito įstaigai, skirta bauda gali turėti neigiamų pasekmių. Teismas negali sutikti su atsakovės teiginiais, kad pareiškėja kliudė vykdyti tyrimą, nes tokių įrodymų byloje nėra, pareiškėja bendradarbiavo su atsakove, teikė prašomus dokumentus ir informaciją (t. I, b. l. 152-194, t. II, b. l. 1-18, 76-87) ir tai nėra sunkinanti aplinkybė.

Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, paskirta bauda itin didelė (paskirta beveik maksimali įstatymu numatyta bauda), o pareiškėja pažeidimą pripažįsta (sumokėjo paskirtą baudą), atsakovei teikė prašomus dokumentus ir informaciją tyrimo metu, turi įsipareigojimų kredito įstaigai, turi skolų tiekėjams, dirba nuostolingai, bendrovėje dirba 29 darbuotojai (t. I, b. l. 13-23). Taigi atsižvelgus į šio pažeidimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, į tai, kad pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą, buvo nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas sunkinančių aplinkybių nenustatė, į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai paskirta 29 500 Lt bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui,  todėl paskirta bauda mažintina iki 4054,68 Eur (14 000 Lt), t. y. mažiau nei Reklamos įstatymo sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Taigi pareiškėjos reikalavimas mažinti paskirtą baudą yra tenkinamas, Konkurencijos tarybos 2014-07-25 nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas keistinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d.  2 p.,  127 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos UAB „PB Group“ skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014-07-25 nutarimo Nr. 2S-8/2014 rezoliucinės dalies 2 punktą pakeisti, sumažinti UAB „PB Group“ paskirtą baudą iki 4054,68 Eur (14 000 Lt).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

 

Teisėjai

Jolanta Malijauskienė

Henrikas Sadauskas

Liudmila Zaborovska