Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Ramūnui Audzevičiui ir Vytautui Jonui Saladžiui, atsakovės atstovėms Simonai Tolušytei ir Urtei Černiauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Dianai Kazakevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos OAO „Gazprom“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energijos gamyba“).

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja OAO „Gazprom“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba, Konkurencijos taryba) 2014-06-10 nutarimą Nr. 2S-3/2014 „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms“ (toliau – ir Nutarimas).

Skunde pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 23 str. 5 dalyje nustatyta, jog Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė terminą pratęsė, kuomet jis jau buvo pasibaigęs, t. y. terminas pratęstas 2013-01-03 nutarimu Nr. 1S-1, pasibaigus penkių mėnesių imperatyviam terminui, nurodytam KĮ 23 str. 5 dalyje. Pareiškėjos teigimu, tyrimo terminas baigėsi 2012-12-31, kuri buvo darbo diena ir kurią Taryba faktiškai dirbo. Atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo terminas ir toliau buvo pratęsinėjamas, realiai neatliekant jokių veiksmų. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato ir nenustatė jokios galimybės atsakovei atnaujinti praleistą penkių mėnesių terminą, kuris nustatytas KĮ 23 str. 5 dalyje. Visas 2014-06-10 nutarimas yra neteisėtas dėl KĮ 23 str. 5 dalis pažeidimo, o visi po 2012-12-31 atlikti tyrimo veiksmai ir surinkti duomenys yra neteisėti ir negali būti laikomi įrodymais. Neteisėtai surinkti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad tyrimo terminai buvo pratęsinėjami visiškai be jokio pagrindo, o tyrimo veiksmai penkis mėnesius iš viso nebuvo atliekami. Pareiškėjos įsitikinimu, Taryba nebaigė tyrimo per įstatymo nustatytą penkių mėnesių terminą ir nemotyvuotai pratęsė jo vykdymo terminą, nesiimdama jokių aktyvių tyrimo veiksmų ilgiau nei penkis mėnesius, t. y. atsakovė veikė ne įstatymo nustatytose ribose ir nepaisė savo veiksmų teisėtumo reikalavimų.

Nurodė, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo pradėti tyrimo, nes AB „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir Lietuvos energija) 2012-03-19 kreipimasis ir pareiškėjos 2012-04-11 atsakymas šiai bendrovei neturi jokio ryšio su 2004 m. atsakovės nustatyta koncentracijos vykdymo sąlyga, kurią pareiškėja neva pažeidė.

Pabrėžė, kad atsakovė netinkamai aiškino koncentracijos sąlygą, nustatytą 2004-03-18 atsakovės nutarime Nr. 1S-38 (toliau – ir 2004-03-18 Nutarimas) ir neįrodė, jog 2004-03-18 Nutarimo sąlyga apėmė pareigą sudaryti gamtinių dujų mainų sutartis (toliau – ir SWAP). Pažymėjo, jog įrodyti pažeidimą pareigą turi atsakovė, tačiau ji to nepadarė. Pareiškėjos teigimu, atsakovė 2004-03-18 Nutarimo sąlygą aiškina net neturėdama paties 2004-03-18 Nutarimo bylos medžiagos. Pareiškėja kelia klausimą, kaip galima aiškinti 2004-03-18 Nutarimo sąlygą, jeigu pačiame 2004-03-18 Nutarime motyvacinės dalies nėra, o visa su šiuo nutarimu priimta medžiaga net nebuvo analizuota tyrimo byloje. Be to, ši medžiaga atsakovės ne tik neanalizuota, tačiau ją atsisakė pateikti pareiškėjai gynybos tikslais. Pareiškėja rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tvirtindama, jog vien tik šis faktas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą.

Nurodė, kad 2004-03-18 Nutarimo bylos medžiagos neatskiriama dalis yra pažymos dėl koncentracijų, kurias atsakovė atsisakė pati nagrinėti ir duoti pareiškėjai susipažinimui, ir jos yra esminę įrodomąją reikšmę turintis dokumentas dėl šių pažymų turinio. Būtent koncentracijos pažymos, kurias atsakovė priima nagrinėdama koncentraciją, ir atsako į aptartus ekonominius klausimus, pažymose nurodomos aplinkybės, turinčios ryšį su nagrinėjamu klausimu, teisės aktai, kuriais vadovautasi, motyvai, kuriais grindžiamos išvados. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė 2014-06-10 nutarime pažeidimą konstatavo, netgi neturėdama 2004-03-18 Nutarimo medžiagos ir jos neanalizavusi, nes dalis 2004-03-18 Nutarimo medžiagos buvo prijungta prie tyrimo tik 2014-06-02, t. y. jau pasibaigus 2014-05-16 Tarybos posėdžiui.

Pareiškėjos teigimu, Tarybos 2004-03-18 Nutarime „<...> nesudarys kliūčių <...>“ negali būti interpretuojama kaip įpareigojimas pareiškėjai sutikti ar svarstyti bet kokį pasiūlymą ar prašymą, ar imtis aktyvių veiksmų. Taryba leido koncentraciją su sąlyga, kad „šioje koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai nesudarys kliūčių dujų tiekimo įmonėms, turinčioms reikalingas licencijas ir sutartis su pirkėjais Lietuvoje, taip pat ir laisviesiems vartotojams savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su bet kuria dujų gavybos ar tiekimo įmone, o taip pat kitiems ūkio subjektas, išgaunantiems gamtines dujas, tiekti jas pirkėjams Lietuvoje“. Nesutiko su atsakovės pozicija, jog pareiškėjos 2012-04-11 atsakymas į Lietuvos energijos 2012-03-19 kreipimąsi buvo 2004 m. koncentracijos vykdymo pažeidimu ir pareiškėja tariamai sudarė kliūtis sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su kitomis įmonėmis. 2004 m. koncentracijos vykdymo sąlyga „nesudaryti kliūčių” nėra ir negali būti aiškinama kaip įpareigojimas imtis veiksmų. Priešingai, tai įpareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, kurie sukurtų tokias kliūtis. Anot pareiškėjos, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjos teises ribojančią nuostatą aiškina plečiamai – pagal atsakovę, dėl 2004 m. koncentracijos vykdymo sąlygos įpareigojimo „nesudaryti kliūčių“, pareiškėja privalėtų „veikti“ („daryti“), t. y. imtis aktyvių veiksmų.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys subjektai yra laisvi sudaryti sutartis su bet kokiais gamtinių dujų tiekėjais. Pareiškėja neatliko jokių kitų pozityvių veiksmų, kurie darytų kliūtis Lietuvos energijai ar kitiems Lietuvos vartotojams sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Atsakovė nenurodo jokio teisinio pagrindo sąvokos „nesudaryti kliūčių“ turinį aiškinti plečiamai ir teigti, kad 2004 m. koncentracijos vykdymo sąlyga įpareigoja pareiškėją sudaryti (mainų) sutartis ir privalomai svarstyti ar prisiimti komercinius įsipareigojimus. Atsakovė nepagrįstai susiejo 2004 m. koncentracijos vykdymo sąlygą ir Lietuvos energijos bei pareiškėjos susirašinėjimą. Nėra ryšio tarp 2004 m. koncentracijos vykdymo pažeidimo ir pareiškėjos veiksmų. Pabrėžė, kad priešingas interpretavimas privestų prie nelogiškų išvadų, kad pareiškėja turi pareigą imtis aktyvių veiksmų ir privalomai svarstyti bei sudaryti sutartis dėl gamtinių dujų pirkimo (i) bet kurioje rinkoje; (ii) net jei neturi jokio komercinio intereso.

Atsakovė skundžiamame nutarime net neįvardino, kokia yra 2004 m. koncentracijos problema, nesiaiškino, kokias konkrečias ir realias konkurencijos problemas 2004 m. koncentracija sukėlė, todėl net ir negalėjo teisingai išaiškinti, ko iš tiesų reikalavo 2004 m. koncentracijos vykdymo sąlyga. Atsakovė netgi neišsiaiškino ir nenurodė aplinkybių, kurioms esant pareiškėja būtų laikoma tinkamai nevykdančia koncentracijos vykdymo sąlygos. Aiškiai netinkamas koncentracijos vykdymo sąlygos turinio ir apimties aiškinimas yra esminis skundžiamo nutarimo trūkumas – tokiu atveju nėra aišku, kokį faktinį pareiškėjos elgesį, su kokiu Koncentracijos sąlygos reikalaujamu elgesiu, teismas turi lyginti. Pareiškėjos teigimu, tik atsakovės pažyma apie 2004 m. koncentraciją yra vienintelis dokumentas, kuriame nurodoma skundžiamame nutarime neįvardinta „koncentracijos problema”. Tačiau šios informacijos atsakovė neanalizuoja, ir nesuteikia pareiškėjai.

2004 m. koncentracija neturėjo jokio ryšio su atsisakymu sudaryti neva siūlytus gamtinių dujų mainus – ji nebuvo būtinas reikalavimas tokiam atsisakymui. Priešingai, su pareiškėja susijęs Baltarusijos ūkio subjektas atsisakė sudaryti gamtinių dujų mainus nepriklausomai nuo jokios Lietuvos dujų nuosavybės teisės neturėjimo. Faktinė galimybė atsisakyti gamtinių dujų mainų sutarties kyla iš fakto, kad pareiškėja yra vienintelė priešsrovinės rinkos gamtinių dujų tiekėja Lietuvai. Tai neturi jokio ryšio su jokiomis pareiškėjos turimomis pasrovinių ūkių subjektų nuosavybės teisėmis. Atitinkamai, nėra jokio ryšio tarp 2004 m. koncentracijos ir veiksmų, kurie buvo atsakovės tyrimo objektas.

Pažymėjo, kad Lietuvos energijos 2012-02-15 kreipimasis į OOO „Gazprom Export“ ir 2012-03-19 į pareiškėją nesudarė jokio konkretaus pasiūlymo – buvo tik bendrojo pobūdžio prašymas tiekti dujas tiesiogiai Lietuvos energijai. Į tokį bendrojo pobūdžio paklausimą pareiškėja ir atsakė, nurodydama, kad dėl dujų įsigijimo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje turėtų kreiptis į UAB „Lietuvos dujos“. Iš Lietuvos energijos laiškų negalima buvo vienareikšmiškai suprasti kaip kvietimą sudaryti gamtinių dujų mainų sutartį. Lietuvos energija yra verslo ūkio subjektas ir žino, kad konkretūs komerciniai pasiūlymai reikalauja atskleisti komercines sąlygas ir savo konkrečius lūkesčius. Lietuvos energija nepateikė jokių komercinių ar techninių duomenų apie norimą ar planuojamą (mainų) sandorį. Dar daugiau laiškų turinys akcentuoja bet kokio sandorio dėl prekybos gamtinėmis dujomis siekimą, o ne konkrečiai mainų sandorį.

Nurodė, kad net jei ir būtų pripažinta, kad Lietuvos energija pateikė konkretų pasiūlymą sudaryti mainų sandorį (nors taip nėra), pareiškėja jokiais teisės aktais ar sutartinėmis nuostatomis neturi pareigos imtis aktyvių veiksmų svarstant (aiškinantis) ūkio subjektų pasiūlymus, sutikti su ūkio subjektų pasiūlymais, tiekti gamtines dujas kiekvienam besikreipiančiam ūkio subjektui neaiškiomis sąlygomis, gauti neaiškios techninės charakteristikos ir kokybės dujas iki neaiškios vietos bendraujant su nežinomu kontrahentu. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja, kaip teigia atsakovė, atsisakė derėtis. Priešingai, pareiškėja įvertino situaciją ir padarė išvadą, kad nėra galimybių tiekti gamtinių dujų Lietuvos energijai. Pareiškėjos teigimu, atsisakymo tiekti Lietuvos energijai priežastis aiškiai nurodė – prašomu laikotarpiu visi rezervai (kiekis) jau buvo ilgalaikėmis sutartimis parduoti kitiems vartotojams (distributoriams). Paaiškino, kad nesvarbu, kokio kiekio Lietuvos energija norėjo savo poreikiams, atitinkamu laikotarpiu pareiškėja neturėjo, sutartimis nepadengto, kiekio. Pareiškėja Lietuvos dujų privatizavimo sutartimi yra prisiėmusi įsipareigojimus dėl gamtinių dujų tiekimo į Lietuvos Respubliką, todėl nurodė dėl gamtinių dujų įsigijimo kreiptis į Lietuvos dujas. Šis nukreipimas jokiu būdu negali būti interpretuojamas, kaip nuoroda, kad Lietuvos dujos sudarys mainų sandorį, bet kaip bendroji rekomendacija dujų tiekimo klausimus Lietuvos Respublikoje spręsti su Lietuvos dujomis, kurios organizuoja tiekimą šalyje.

Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovė niekaip neįrodė, kad sudaryti gamtinių dujų mainų sandorį yra paprasta, nesiaiškino, kokia yra gamtinių dujų mainų sandorių esmė – pasikliovė Lietuvos energija ir alternatyvaus tiekėjo bendrojo pobūdžio paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais šaltiniais. Bet koks sandoris, pirmiausia, reiškia rizikos ir komercinių interesų įvertinimą. Galutinis apsikeitimo (mainų) sandorio tikslas yra patiekti pirkėjui gamtinių dujų tokia kaina, kuri telpa į kuro sąnaudų parametrus pagal jo dujų pirkimo programą, o taip pat užtikrinti, kad pardavėjas turės tiek grynų pinigų, kad galės įsigyti gamtinių dujų rinkos kainomis, kurios vyraus per visą dujų pardavimo sutarties trukmę. Lietuvos dujos paaiškino, kad be kitų priežasčių, Lietuvos energijos siūlytas mainų sandoris Lietuvos dujoms yra nepriimtinas dėl susijusių kaštų ir dėl bendrovei tenkančios rizikos. Taigi, ūkio subjektai, pradėdami gamtinių dujų mainų sandorį, vertina tiek kaštus, tiek riziką, tačiau atsakovė į tai neatsižvelgė. Atsakovė nesilaikė teisės aktais įtvirtintos pareigos aiškintis aplinkybes atliekant tyrimą, nes jei būtų dėjusi bent minimalias pastangas išsiaiškinti Lietuvos energijos tariamai siūlyto mainų sandorio esmę, pareiškėjos esamus (nesamus) komercinius interesus ir nurodytas atsakymo Lietuvos energijai priežastis, nebūtų padariusi išvados, kad nebuvo „objektyvių kliūčių“ tiekti gamtinių dujų.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energija neturėjo jokių garantijų, kad alternatyvus tiekėjas praktiškai dujas tieks mažesne kaina, tačiau atsakovė šių aplinkybių nepaneigė ir neginčijo. Taip pat neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad Lietuvos energija nesiaiškino techninių galimybių ir nebuvo sudariusi jokių sutarčių su perdavimo sistemos operatoriais (toliau – ir PSO). Pažymėjo, kad neįpareigojančiame siūlyme nurodyta, kad alternatyvus tiekėjas gamtines dujas tiektų iki Vokietijos–Lenkijos sienos, tačiau rašte Bendrovei, Lietuvos energija nurodo, kad alternatyvus tiekėjas tiektų iki Lenkijos–Baltarusijos sienos. Lietuvos energija paaiškinimuose atsakovei nurodė, kad nebuvo oficialios komunikacijos su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi, ar bus galima patiekti iki Baltarusijos. Neįpareigojančiame siūlyme nurodoma, kad siūlymas yra sąlygojamas Lietuvos energijos užtikrinimo, kad bus priimti Lenkijos teisės aktai, reikalingi perdavimo tranzitu paslaugoms teikti. Tačiau atsakovė nesiaiškino, ką ši sąlyga reiškia. Atsižvelgiant į visa tai, nebuvo tikėtina, kad toks sandoris būtų sudarytas. Atsakovė šių aplinkybių nevertino ir neanalizavo, nors privalėjo tai daryti.

Pažymėjo, kad ginčijamas nutarimas parodo, jog Taryba nesugebėjo įvertinti tarptautinės viešosios teisės reikalavimų, taikytinų šiai bylai, nes neįvertino specifinės Bendrovės, kaip viešąsias, specialiais įstatymais priskirtas funkcijas atliekančio sui generis subjekto padėties, todėl pažeidė tarptautinės viešosios teisės nuostatas. Pareiškėjos teigimu, atsakovė neturėjo nei jurisdikcijos, nei kompetencijos atlikti tyrimą ir pažeidė pareiškėjos imunitetą nuo administracinės baudžiamojo pobūdžio atsakomybės taikymo tiriamos tam tikros jos veiklos atžvilgiu, neatsižvelgė į aplinkybę, jog virš 50% pareiškėjos akcijų kontroliuoja Rusijos Federacija, bet ir į aplinkybę, jog pareiškėjai kaip sui generis subjektui (akcinei bendrovei), Rusijos teisės aktais priskirtas specialusis, išimtinis statusas dėl dujų tiekimo tiek valstybės viduje, tiek išorėje. Pareiškėja turi teisę remtis imunitetu nuo administracinės baudžiamojo pobūdžio atsakomybės taikymo. Nurodė, kad 1994-06-24 Europos Sąjunga sudarė su Rusijos Federacija partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (toliau – ir Susitarimas), kurį, anot pareiškėjos, atsakovė pažeidė.

Darė išvadą, kad pareiškėjos statusas yra ypatingas viešosios teisės prasme, nes veikla yra susijusi su Rusijos Federacijos teisėmis ir interesais, todėl jai gali būti taikomas imunitetas pagal Konvencijos 2 straipsnio (b) dalies (iii) punktą. Pareiškėjos imuniteto nuo administracinės baudžiamojo pobūdžio atsakomybės taikymo atsakovės tiriamos veiklos atžvilgiu sudaro pagrindą Nutarimą panaikinti.

Rėmėsi Susitarimo 84, 102 straipsniais ir pažymėjo, kad atsakovė, prieš pradėdama tyrimą pareiškėjos atžvilgiu ir, juo labiau, prieš skirdama didžiausią Lietuvos istorijoje paskirtą sankciją už tariamą ekonominio pobūdžio pažeidimą, privalėjo konsultuotis su atitinkamomis Rusijos Federacijos valdžios institucijomis, tačiau to nepadarė. Sąmoningai neinformavo Rusijos Federacijos institucijų apie pareiškėjos atžvilgiu vykdomą tyrimą, nesikonsultavo su Rusijos Federacijos institucijomis dėl pareiškėjos specifinio statuso bei veiklos savarankiškumo. Dėl šios konsultacijų ir derybų pareigos pažeidimo atsakovė nesiaiškino, ar pareiškėjai nebuvo kliūčių sudaryti Lietuvos energijos neva siūlytą sandorį dėl Rusijos Federacijos viešosios teisės kliūčių ar saugumo sumetimų. Taip pat nesikonsultavo su Rusijos Federacijos institucijomis dėl pareiškėjai skirtingos sankcijos pobūdžio ir dydžio, nors šiuos veiksmus privalėjo atlikti.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė pažeidė Lietuvos ir Rusijos Federacijos dvišalę teisinio bendradarbiavimo sutartį ir Rusijos Federacijos teritorijos suverenitetą. Atsakovė privalėjo įteikti pareiškėjai, kurios buveinė yra Maskvoje, dokumentus per Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją arba per Generalinę prokuratūrą (Dvišalės sutarties 4, 9 straipsniai), tačiau nė vieno dokumento nepateikė tuo būdu, kurio reikalavo Dvišalė sutartis, kas, pareiškėjos teigimu, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Nutarimą.

Pažymėjo, kad atsakovė apskritai neturėjo jurisdikcijos pradėti tyrimą ir skirti baudą, nes pareiškėjos tariamas neveikimas, dėl kurio buvo priimtas Nutarimas, įvyko ne Lietuvos ir net ne ES teritorijoje; pareiškėja apskritai nevykdo veiklos Lietuvos teritorijoje; nėra įrodymų apie antikonkurencinį pareiškėjos menamo neveikimo poveikį Lietuvos rinkai; neįrodyta kad alternatyvus tiekėjas rimtai svarstė galimybę pradėti sutartinius santykius su pareiškėja; bei kad alternatyvaus tiekėjo pasiūlymas tikrai buvo palankesnis, negu kad dabartinė Lietuvos energijos atžvilgiu taikoma dujų kaina Lietuvoje. Atsakovė poveikio doktriną pareiškėjos byloje taikė be teisinio ir be faktinio pagrindo. Poveikio doktrina yra skirta ekstrateritorialios (nuo valstybės teritorijos atsietos) jurisdikcijos nustatymui ir apibrėžia teritorialumo principo išimtį. Poveikio doktrina reiškia, kad nors konkurencijos teisės pažeidimas atliktas ne atitinkamos valstybės teritorijoje, ši valstybė turi jurisdikciją pažeidimą padariusio ūkio subjekto atžvilgiu, nes žala dėl pažeidimo atsirado būtent šioje valstybėje.

Poveikio doktrina nėra pripažinta nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos mastu, todėl Taryba neturėjo pagrindo ja remtis, juo labiau, jog negalima atsakomybė be įstatymo (nullum crimen sine lege), tad baudžiamojo pobūdžio bylose teisės neaiškumai yra aiškinami kaltinamojo naudai ir tai yra visuotinis teisės principas in dubio pro reo (in dubio mitius). Tarybos cituojamas ESTT sprendimas Greenwich byloje neįrodo, kad ESTT pripažįsta poveikio doktriną. Minėtame sprendime iš esmės pasisakyta, kad draudimas piktnaudžiauti apima ne tik vidaus prekybą ar importą, tačiau ir eksportą. Bet kuriuo atveju, eksportas yra tiesiogiai susijęs su konkurencijos teisės draudžiamų veiksmų įgyvendinimu jurisdikciją teikiančios valstybės teritorijoje. Pareiškėjos teigimu, Greenwich byloje nekilo teritorialumo problemos, kuri sprendžiama šioje byloje, todėl Taryba be pagrindo savo jurisdikciją grindė ESTT sprendimu Greenwich byloje. Taryba taip pat neįrodė, jog neva draudžiami pareiškėjos veiksmai (neveikimas) turėjo antikonkurencinį poveikį Lietuvos rinkoje.

Pažymėjo, kad atsakovė Nutarime privalėjo įrodyti, kad dėl neva draudžiamų veiksmų atsirado realus ir konkretus konkurencijos ribojimas. Atsakovė privalėjo pagrįsti bent jau antikonkurencinio poveikio Lietuvos rinkoje prielaidas. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad alternatyvus tiekėjas pateikė pasiūlymą, kad alternatyvus tiekėjas ketino tiekti pareiškėjai dujas, kad alternatyvaus tiekėjo pasiūlymas buvo komerciškai pagrįstas – alternatyvaus tiekėjo pasiūlymas savo kaina yra bent jau konkurencingas kainai, už kurią pareiškėja pirko dujas iki alternatyvaus tiekėjo pasiūlymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad alternatyvus tiekėjas nesudarė jokio susitarimo su Lietuvos energija dėl dujų pirkimo – pardavimo, net nepateikė Lietuvos energijai pasiūlymo, kuris būtų įpareigojantis. Nėra įrodyta, kad alternatyvus tiekėjas būtų galėjęs patiekti dujas iki pat Lenkijos sienos. „Neįpareigojantis siūlymas“ buvo saistomas sąlyga, dėl atitinkamų Lenkijos teisės aktų priėmimo, tačiau nei atsakovė, nei Lietuvos energija nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad dujų transportavimui reikalingi teisės aktai buvo priimti.

Pareiškėja nurodė, kad byloje nėra leistinų įrodymų, kurie pagrįstų alternatyvaus tiekėjo pasiūlymo dydį ar bent naudingumą Lietuvos energijos atžvilgiu. Visa medžiaga, kuria yra įrodinėjamas alternatyvaus tiekėjo pasiūlymo dydis, yra pripažinta konfidencialia, todėl pareiškėja negalėjo pasisakyti dėl dokumentų, kurie jai netgi nebuvo atskleisti. Darė išvadą, kad atsakovė nepagrindė, jog tariamo „Alternatyvaus tiekėjo“ pasiūlymas buvo komerciškai pagrįstas ir realiai įgyvendinamas, todėl atsakovė neįrodė, jog dėl pareiškėjos neveikimo buvo apribota konkurencija Lietuvos rinkoje.

Atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teisę susipažinti su 60 proc. Nutarimo bylos medžiaga, todėl pažeidė jos teisę į gynybą. Nurodė, kad KĮ 29 str. 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams sudaroma galimybė susipažinti: su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Teisė susipažinti su prašomais dokumentais privalo būti vertinama teisės į teisminę gynybą  kontekste, kurios dirbtinis ir nepagrįstas suvaržymas yra draudžiamas pagal Konstitucinio Teismo praktiką. Šiuo klausimu Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama. Teisė į gynybą yra sąžiningo teismo proceso sudedamoji dalis, o būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą yra tinkamas teismo procesas. Teisė į teisminę gynybą inter alia apima teisę susipažinti su bylos medžiaga ir ją ištirti. Pareiškėja yra nubausta 123 mln. Lt bauda, kuri savo esme prilygsta baudžiamojoje teisėje taikomoms sankcijoms, ir toks atvejis patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reguliavimo sritį, užtikrinančią efektyvią teisę į teisminę gynybą. Pagal ESTT praktiką, teisės į gynybą principas reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę ir susipažinti su reikalinga faktine medžiaga.

Nurodė, kad nuo pareiškėjos yra slepiama (arba jos apskritai nėra) esminė informacija, kurios pagrindu buvo konstatuoti menami teisės pažeidimai, t. y. su tariamu alternatyviu tiekėju susijusi informacija; tariamo tiekėjo veikimo teritorija; jo techninės galimybės tiekti atitinkamą dujų kiekį; jo tiekiamų dujų techninės savybės ir kokybė ir su tuo susijusios rizikos, dujų gavimo šaltiniai; alternatyvaus tiekėjo tapatybė ir jos priimtinumas pareiškėjai; kokį konkretų kiekį ketino ir galėjo Lietuvos energija nupirkti iš menamo alternatyvaus tiekėjo, turint omenyje, jog ji turėjo įsipareigojimus pirkti dujas iš kitų tiekėjų; kokia kaina tas pirkimas planuotas ir ar ta kaina buvo palankesnė; ar alternatyvus tiekėjas buvo patikimas partneris, įskaitant techninį patikimumą; ir ar sutaptų pareiškėjos ir menamo alternatyvaus tiekėjo interesai; taip pat duomenys apie šio tiekėjo menamas derybas su AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir oficialius pasiūlymus sudaryti sutartį ir kt.. Nuo pareiškėjos yra slepiama ir elementari informacija – pvz.: alternatyvaus tiekėjo pavadinimas ar netgi jo valstybė.

Pažymėjo, kad bet kokią tyrimo bylos medžiagą, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Nutarimas, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, ribojanti pareiškėjos teises, galėjo pripažinti konfidencialia, tik gavusi konkretaus ūkio subjekto prašymą ir priėmusi dėl to motyvuotą sprendimą, kuriame būtų nurodyti aiškūs motyvai, kodėl konkreti informacija turi būti laikoma konfidencialia. Vadinasi, prieš priimdama minėtą sprendimą tam tikrą tyrimo medžiagą pripažinti komercine paslaptimi, atsakovė turi patikrinti, ar konkreti informacija iš tikrųjų atitinka komercinės paslapties kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnyje. Rėmėsi LVAT praktika, pabrėždama, kad KĮ nuostatos nesuteikia Tarybai teisės savo iniciatyva užslaptinti dalį tyrimo medžiagos ir savo nuožiūra dalį informacijos pripažinti atitinkamų ūkio subjektų komercine paslaptimi bei laikyti ją konfidencialia informacija. KĮ 22 straipsnyje nustatyta Tarybos administracijos pareiga apsaugoti ūkio subjektų komercines paslaptis turi būti siejama su Tarybos Darbo reglamente įtvirtinta tokios apsaugos įgyvendinimo tvarka. Pareiškėjos teigimu, tai reiškia, kad Konkurencijos tarybos pareigūnai galėjo imtis tam tikros informacijos apsaugos priemonių, tik gavę suinteresuoto asmens prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir dėl to priėmę motyvuotą sprendimą. Pabrėžė, kad atsakovė ne kartą yra leidusi kitiems ūkio subjektams susipažinti su koncentracijos bylos medžiaga, todėl pareiškėjai nėra suprantama, kodėl ji negali susipažinti su medžiaga, kuri turi įrodomąją reikšmę. Pareiškėjos įsitikinimu, Pažymoje dėl koncentracijos nurodoma informacija ne tik turi įrodomąją reikšmę tyrimo bylai, bet ir yra esminė informacija, kurios pagrindu Taryba priima nutarimus dėl koncentracijų. Į koncentracijų bylų medžiagą įeinančios koncentracijų pažymos, su kuriomis pareiškėja siekė susipažinti, yra įrodomąją vertę turintis dokumentas, atskleidžiantis Tarybos sukauptą pareiškėjos pateiktų prašymų koncentracijai informaciją, aplinkybes ir motyvus, kuriais Taryba grindė savo išvadą dėl koncentracijų ir jų paveikiamų atitinkamų rinkų. Nurodė, kad ESTT yra pažymėjęs, kad jei Europos Komisija jau yra priėmusi galutinį sprendimą dėl koncentracijos, drausti susipažinti su vidaus dokumentais ji gali tik nurodžiusi ir įrodymais pagrindusi konkrečias priežastis, dėl ko atskleidimas sukeltų pavojų konkretiems saugomiems interesams, nes atsisakymas gali būti pateisinamas tik tada, kai vidaus dokumentų atskleidimas gali „rimtai“ pakenkti institucijos sprendimų priėmimo procesui. Taryba turi pareigą nacionalinę teisę dėl koncentracijų taikyti pagal ES taisykles ir principus.

Tvirtino, kad atsakovė ne tik ribojo teisę susipažinti su įrodomąją vertę turinčiais dokumentais (visais dokumentais, kuriuos Taryba įtraukė į bylą), kad be teisinio pagrindo (privalomų individualių teisės aktų, dokumentų įvertinimo pagal CK 1.116 straipsnio komercinę paslaptį kvalifikuojančius požymius) nepagrįstai neleido susipažinti su didžiąją dalimi tyrimo bylos medžiagos, kad priimdama Nutarimą rėmėsi ir išvadas grindė pareiškėjai neatskleistomis aplinkybėmis (dokumentais), bet ir vilkino skundo dėl nepagrįsto teisės susipažinti su bylos medžiaga nagrinėjimą. Pažymėjo, kad anot ESTT, teisės susipažinti su byla pažeidimas neištaisomas bylos nagrinėjimo metu vien dėl aplinkybės, kad galimybė susipažinti buvo suteikta vykstant teisminei procedūrai. Atsižvelgiant į visa tai, darė išvadą, kad atsakovė pažeidė procedūrines teisės normas ir reikšmingai apribojo pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, todėl yra savarankiškas pagrindas pripažinti Nutarimą neteisėtu ir naikintinu.

Pažymėjo, kad priimtas Nutarimas naikintinas dar ir todėl, kad tyrimas grindžiamas jokios įrodomosios vertės neturinčiais, nepatvirtintais, neautentiškais, neišverstais ir netgi nepasirašytais dokumentais. Atsakovė tyrimą atliko ir ginčijamo Nutarimo išvadas padarė remdamasi neautentiškais dokumentais. Bylą nagrinėjant 2014-05-16 bylos nagrinėjimo posėdyje nebuvo viso bylos 18 tomo, nors juo remiamasi Nutarime. Su 18 tome esančia informacija nebuvo susipažinę nei pati atsakovė, nei, juo labiau, bylos dalyviai, taip visiškai paneigiant atsakovės pareigą supažindinti tyrimo dalyvius su tyrimo išvadomis ir su bylos medžiaga. Pareiškėjos teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 18 tome esantys 2004-03-18 Nutarimo koncentracijos dokumentai į tyrimą paimti tik 2014-06-02, t. y. po to, kai byla jau buvo išnagrinėta 2014-05-16 bylos nagrinėjimo posėdyje. Tad kai byloje atsirado visas 18 tomas, tyrimas jau buvo baigtas, todėl negalėjo būti atlikti jokie tyrimo veiksmai. Darė išvadą, kad pareiškėja niekada nebuvo išklausyta priimant Nutarimą.

Pabrėžė, kad atsakovė 2004 m. koncentracijos vykdymo sąlygą aiškino be 2004-03-18 Koncentracijos bylos, įskaitant bet neapsiribojant toje byloje esančių pažymų apie koncentraciją ir jos vertinimą bei paties įpareigojimo vertinimą. Ši byla nebuvo prijungta prie pareiškėjos bylos, kurioje ji kaltinama šios koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimu, todėl tinkamai nebuvo įvertinta Koncentracijos sąlygos reikšmė. Pažymėjo, kad analogiškoje situacijoje (kai Komisija neturėjo ir neatsižvelgė į vykdytos koncentracijos medžiagą), ESTT  Solvay (C-110/10 P) byloje nusprendė, kad Komisijos priimtas sprendimas naikintas, nes priimtas neturint koncentracijos bylos. Pareiškėja tvirtino, kad atsakovė, atlikdama tyrimą, turi pareigą vadovautis originaliais dokumentais ar patvirtintomis kopijomis, tačiau to nepadarė, dar daugiau – priėmė Lietuvos energijos skundą ir priedus, kurie nebuvo nei tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinti, nei surišti. Priedų vertimai pateikiami atskirai, tačiau nėra surišti su konkrečiu tekstu, kuris verčiamas, todėl nebuvo aišku, kas yra verčiama. Atliktą tyrimą laikė be faktinio pagrindo, o dokumentus – neturinčiais įrodomosios vertės.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė neįteikė pranešimo apie tyrimo išvadas, o tik siuntė nepasirašytą, nepatvirtintą pranešimą apie tyrimo išvadas, kuriame net nebuvo nurodytos tyrėjų, kurie turėjo pasirašyti pranešimą apie tyrimo išvadas pareigos ir pavardės, t. y. dokumentas be vardų, pavardžių, be parašų ir nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja neabejoja, jog toks dokumentas negali būti laikomas turinčiu juridinę galią ir nėra įpareigojantis. Atsakovė net nepriėmė pranešimo apie tyrimo išvadas, nes atsakovės byloje esantis dokumentas nėra nei pasirašytas, nei patvirtintas kaip autentiška kopija.

Pažymėjo, kad atsakovė neanalizavo pareiškėjos kaltės, nors turėjo pareigą tai daryti. Pareiškėja negalėjo įvertinti savo veiksmų teisėtumo arba neteisėtumo 2004 m. koncentracijos sąlygos atžvilgiu, nes koncentracijos sąlyga neaiški. Net jeigu pareiškėja objektyviai būtų galėjusi priimti Lietuvos energijos pageidautus sprendimus dėl gamtinių dujų gabenimo būdų savarankiškai – pareiškėja negalėjo tikėtis tokio nepagrįsto atsakovės Nutarime taikomo plečiamo sąlygos aiškinimo. 2004 m. koncentracijos sąlyga buvo „nesudaryti kliūčių“. Tokia formuluotė nereferuoja į įpareigojimą sudaryti bet kokius sandorius dėl dujų tiekimo. Nėra aišku, ar tai yra negatyvus draudimas atlikti veiksmus, ar ir pozityvus įpareigojimas sudaryti bet kokius dujų tiekimo sandorius. Pažymėtina, kad toks aiškinimas neatsispindi nei atsakovės 2004-03-18 Nutarime, nei 2004 m. koncentracijos byloje. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė abejones aiškino pareiškėjos nenaudai ir 2004 m. koncentracijos sąlygą aiškino plečiamai, tačiau niekaip neįrodė, kad būtent toks sąlygos aiškinimas yra pagrįstas. Pasak pareiškėjos, tyrimo bylos medžiaga parodo, kad Lietuvos energijos norimas gamtinių dujų mainų sandoris galėjo būti sudarytas su AB „Lietuvos dujos“, tačiau atsakovė šios bendrovės atsisakymą sudaryti „gamtinių dujų mainų“ sandorį su Lietuvos energija ir (ar) alternatyviu tiekėju nelaikė nepagrįstu. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovė neįrodė, jog 2004 m. koncentracijos sąlyga įpareigojo pareiškėją imtis aktyvių veiksmų, kad Lietuvos energijos kreipimasis neatskleidė jokios informacijos, kuri leistų objektyviai vertinti jo poveikį Lietuvos gamtinių dujų rinkai, kad alternatyvaus tiekėjo siūlymas buvo neįpareigojantis ir sąlyginis – tyrimo bylos medžiaga niekaip nepatvirtina, kad sandoris buvo realus ir už mažesnę kainą. Darė išvadą, kad pareiškėja savo situacijoje negalėjo įvertinti savo veiksmų kaip tariamo pažeidimo, t. y. pareiškėjos veiksmuose nebuvo kaltės.

Pareiškėja taip pat nesutiko ir paskirtu baudos dydžiu, nurodydama, kad atsakovė neatsižvelgė, jog koncentracijos sąlygos formuluotė yra labai neaiški ir nulėmė teisinį neapibrėžtumą, kas sudarė pagrindą neskirti baudos net ir konkurencijos taisykles pažeidusiam ūkio subjektui (pareiškėja jų nepažeidė), arba paskirti ją tik simbolinio dydžio. Rėmėsi Europos Komisijos praktika, kurioje nurodyta, jog esant neaiškiai teisinei situacijai yra pagrindas skirti tik simbolinio dydžio baudas.

Pabrėžė, kad teismui nustačius koncentracijos sąlygos pažeidimą, pripažintina, kad ginčo situacija buvo teisiškai neapibrėžta. Nei Lietuvos ar Europos Sąjungos konkurencijos institucijos (atsakovė bei Europos Komisija), nei Lietuvos ar Europos Sąjungos teismai apskritai niekada nėra paskyrę baudos už panašios koncentracijos sąlygos pažeidimą. Tai yra nesunkiai paaiškinama aplinkybė, kad paprastai skiriamos koncentracijų sąlygos yra visiškai aiškios ir labai nesunku įvertinti, ar jos įvykdytos. Koncentracijų sąlygos ar įsipareigojimai paprastai būna struktūriniai, o ne elgesio. Jei skiriami elgesio įsipareigojimai, tokie įpareigojimai aiškiai nurodo draudžiamus veiksmus arba veiksmus, kuriuos ūkio subjektas įpareigojamas atlikti. 2004 m. koncentracijos sąlygą „nesudaryti kliūčių“ laikė ypač abstrakčia, nes neaišku nei ką koncentracijos sąlygos prasme reiškia „nesudaryti“, nei ką reiškia „kliūtys“. Pabrėžė, kad iš tokios formuluotės nėra aišku, nei ką reiškia „nesudaryti“, kuris referuoja į draudimą sudaryti pozityvias kliūtis, tačiau nereferuoja į įpareigojimą sudaryti bet kokius sandorius dėl dujų tiekimo. Nėra aišku, ar tai yra negatyvus draudimas atlikti veiksmus, ar ir pozityvus įpareigojimas sudaryti bet kokius dujų tiekimo sandorius, nors toks aiškinimas neatsispindi nei atsakovės 2004-03-18 Nutarime, nei 2004 m. koncentracijos byloje. Nurodė, kad Ūkio ministerijos raštas, cituojamas atsakovės 2004-03-18 Nutarime leisti vykdyti 2004 m. koncentraciją, akcentavo, kad „kliūčių nesudarymą“ koncentracijos sąlygos prasme užtikrina Gamtinių dujų įstatymo nuostata, leidžianti sudaryti gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį su bet kuriuo tiekėju, todėl 2004 m. koncentracijos sąlyga buvo pagrįstai suprasta, kaip siekis išsaugoti esamą padėtį (status quo). Ši Gamtinių dujų įstatymo nuostata nepasikeitė, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, kad net ir atsisakymas sudaryti „gamtinių dujų mainų sandorį“ galėtų būti laikomas Koncentracijos sąlygos pažeidimu.

Pareiškėjai skirtinos baudos dydis buvo apskaičiuotas neteisėtai, t. y. su pažeidimu susijusios pareiškėjos pajamos pagrįstos remiantis neleistinais įrodymais; išvados dėl tariamo pažeidimo pavojingumo yra visiškai nemotyvuotos; didinant pareiškėjai skirtiną baudą atgrasymo tikslais buvo pažeistas teisėtumo principas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-01-18 nutarimas Nr. 64 „Dėl baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Baudų aprašas) suteikia teisę padvigubinti pareiškėjai skirtiną baudą vadovaujantis su pažeidimu nesusijusiomis pareiškėjos pajamomis, kas prieštarauja konstituciniams bausmės teisėtumo ir teisinės valstybės principui, KĮ 37 straipsniui; išvados dėl baudos didinimo atgrasymo tikslais yra visiškai nemotyvuotos. Skirtinos baudos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis su tariamu pažeidimu susijusiomis pareiškėjos pajamomis, kurios buvo skaičiuojamos vadovaujantis AB „Lietuvos dujos“ bei AB „Dujotekana“ atsakovei pateiktais duomenimis. Visos pažymų AB „Lietuvos dujos“ bei AB „Dujotekana“ dalys, susijusios su pajamomis, yra konfidencialios, todėl dydis, anot pareiškėjos, pagrįstas neleistinais įrodymais.

Nesutiko su atsakovės padarytomis išvadomis, kad padarytas pažeidimas labai pavojingas, nurodydama, kad toks kvalifikavimas paremtas vien tik deklaratyviais argumentais. Ar pažeidimas yra „labai pavojingas“ priklauso nuo aplinkybių (pažeidimas turi didelę įtaką rinkai; ar pažeidimas yra „aiškus“, atsižvelgiant į nusistovėjusią konkurencijos institucijų praktiką). Pareiškėjos įsitikinimu, jos pažeidimas turėtų būti pripažintas „nesunkiu“. Pažeidimas nebuvo aiškus, pareiškėja negalėjo aiškiai numatyti, kad tariamas atsisakymas sudaryti „gamtinių dujų mainų sandorį“ galėtų būti 2004 m. koncentracijos sąlygos pažeidimas, o tai užkerta kelią kvalifikuoti pareiškėjos pažeidimą kaip „sunkų“. Jei pareiškėja ir padarė pažeidimą, tai pažeidimas dėl savo neaiškumo buvo „nesunkus“.

Pabrėžė, kad jei pareiškėja ir padarė pažeidimą, jos pažeidimas turėjo tik ribotą įtaką Lietuvos rinkai, nes Lietuvos energijos vartojama gamtinių dujų apimtis yra tik 9,68 proc. Lietuvoje. Taigi, tariamas pažeidimas bet kuriuo atveju negalėjo apimti visos Lietuvos rinkos. Pareiškėjos pažeidimas neturėjo įtakos konkurencijai. Byloje nėra pagrįsti nei realūs „alternatyvaus tiekėjo“ ketinimai įeiti į Lietuvos rinką, nei kainų skirtumas, kuris būtų susidaręs Lietuvos energijai naudojantis „alternatyvaus tiekėjo“ pasiūlymu. Darė išvadą, kad Nutarimas šioje dalyje keistinas.

Nesutiko ir su atsakovės sprendimu padvigubinti pareiškėjai skirtą baudą, pabrėždama, kad taip buvo pažeistas bausmės teisėtumo principas. Pareiškėjos teigimu, jokioje KĮ normoje nėra nustatyta, kad skirtiną baudą galima padvigubinti, atsižvelgiant į su pažeidimu nesusijusias pareiškėjos pajamas. Dėl to Baudų aprašo 14 punktas, kuriame įtvirtinta įstatyme nenumatyta galimybė padvigubinti baudą, atsižvelgiant į su pažeidimu nesusijusias pajamas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems bausmės teisėtumo bei teisinės valstybės principams. Atsakovės išvadą dėl būtinybės didinti baudą atgrasymo tikslais laikė visiškai nemotyvuota, nes Nutarime atsakovė, Baudų aprašo 14 punkto pagrindu didindama pareiškėjai skirtiną baudą, iš esmės apsiribojo pastaba, kad pareiškėjos „pajamos iš veiklos, susijusios su pažeidimu, 2012 m. sudarė itin nežymią bendrųjų pajamų dalį“. Daugiau argumentų Nutarime dėl didžiausios kada nors Lietuvos istorijoje už ekonominį nusižengimą skirtos baudos nenurodė.

Pareiškėjai nėra aišku, kodėl atsakovė 61 548 350 Lt baudą laiko nedidele suma. Taigi, nėra suprantama, kaip tokio dydžio bauda gali neturėti atgrasančio poveikio. Nebuvo atsižvelgta, kad bauda už koncentracijos sąlygos pažeidimą tiek pareiškėjai, tiek ir apskritai Lietuvos institucijų praktikoje skiriama pirmą kartą, kad nėra žinoma apie bylas dėl koncentracijos sąlygų pažeidimų net ir Europos Komisijos praktikoje, kad tariamas pažeidimas buvo nulemtas specifinės pareiškėjos veiklos, susijusios su Rusijos Federacijos saugumo politikos įgyvendinimu, kad koncentracijos sąlyga buvo itin neaiški – nebuvo aišku ir suprantama, kokie veiksmai 2004 m. koncentracijos sąlygos atžvilgiu yra teisėti, o kokie ne, nebuvo neatsižvelgta, kad pareiškėjos pažeidimas yra padarytas, jeigu padarytas, dėl neatsargumo.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti visą. Papildomai pažymėjo, kad 2004-03-18 Nutarimu atsakovė leido pareiškėjai vykdyti koncentraciją (toliau – ir Koncentracija) įsigyjant 34 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų (toliau – ir Leidimas Koncentracijai). Minėti 34 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų suteikė teisę šio mažojo akcijų paketo ribose daryti įtaką AB „Lietuvos dujos“ valdymo organų sprendimams. Atsakovė laikė, kad gali būti įtakojami sprendimai (priimami atsakovės kontroliuojamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje) dėl gamtinių dujų pirkimo tiesiogiai iš kitos dujų gavybos ar tiekimo įmonės. Todėl vienašališkai nustatė sąlygą – ne tik pareiškėjai – bet ir kitiems koncentracijoje dalyvavusiems asmenims – t. y. „E.ON“, „Ruhrgas“, AB „Lietuvos dujos“ ir Lietuvos Respublikai (kaip Lietuvos Dujų akcininkui) – „nesudaryti kliūčių laisviesiems vartotojams savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su bet kuria dujų gavybos ar tiekimo įmone“ (toliau – ir Koncentracijos sąlyga). Jokių kitų įpareigojimų, inter alia įpareigojimo keistis dujomis su gamtinių dujų tiekėju Vakarų Europoje, nustatyta nebuvo. Apskritai atsakovė nusprendė leisti vykdyti Koncentraciją ne su Koncentracijos vykdymo įpareigojamais, o būtent tik su Koncentracijos sąlyga. 2011 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos kontroliuojama Lietuvos energija ėmė ieškoti gamtinių dujų tiekėjų Vakarų Europoje. Lietuvos energija tvirtina gavusi neįpareigojantį pasiūlymą iš neįvardintoje Vakarų Europos valstybėje įsteigto neįvardinto gamtinių dujų tiekėjo. Atsakovė šį paslaptingą nežinomą tiekėją įvardina „Alternatyviu Tiekėju“ (toliau – ir Alternatyvus tiekėjas). Lietuvos energija pripažino, kad fizinis gamtinių dujų transportavimas per Baltarusiją buvo neįmanomas, todėl fiziškai dujų patiekti į Lietuvą neįmanoma. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė. Dujų transportavimas per Lenkiją taipogi buvo neįmanomas dėl techninių ir teisinių priežasčių. Anot nežinomo tiekėjo, transportui per Lenkiją buvo būtina priimti naujus teisės aktus, todėl Lietuvos energija sugalvojo sudaryti ne pirkimo –pardavimo sutartį su gamtinių dujų tiekimo įmone, o gamtinių dujų mainų sandorį. Lietuvos energija nusprendė, kad Lietuvos energijai reikalingą kompleksinį gamtinių dujų mainų sandorį pareiškėjai nežinomomis ir neatskleistomis sąlygomis turi sudaryti ir už Lietuvos energiją įvykdyti šioje byloje nedalyvaujantis OOO „Gazprom export“ (toliau – ir Gazprom Export). Lietuvos energijos sugalvoto gamtinių dujų mainų sandorio pagrindu, iš esmės, Gazprom Export privalėtų pats surasti papildomą dujų kiekį ir jį išgauti, eksportuoti tą papildomą dujų kiekį iš Rusijos ir pateikti dujas į Kotlovkos dujų apskaitos stotį, esančią Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, kur dujas Lietuvos energijai perimtų ir perduotų ten veikiantis dujų perdavimo sistemos operatorius (PSO); Nežinomas tiekėjas Gazprom Export už tai perduotų papildomą nežinomos kokybės gamtinių dujų kiekį ant Vokietijos – Lenkijos sienos.

Pastebėjo, kad Lietuvos energija sąmoningai klaidino Gazprom Export (o vėliau ir pareiškėją), nurodydama, kad Nežinomas tiekėjas perduotų dujas kur kas arčiau – šalia Lietuvos – Baltarusijos sienos. 2012-02-15 Lietuvos energija su tokiu pasiūlymu (ne oferta) kreipėsi į Gazprom Export. Lietuvos energija prašė Gazprom Export pasiūlyti, kaip Gazprom Export su neįvardintu ir neįvardintoje šalyje įsteigtu Nežinomu tiekėju galėtų „apsikeisti dujomis“. Kartu Lietuvos energija pareikalavo nurodyti ir visas kitas sąlygas, susijusias su galimybe gamtines dujas pirkti tiesiogiai iš Gazprom Export. Kitaip tariant, Lietuvos energija nusprendė, kad Gazprom Export turi eksportuoti iš Rusijos Federacijos dujas tiesiogiai Lietuvos energijai už mažesnę kainą. Šiuo laišku Lietuvos energija patvirtino šiai bylai svarbią aplinkybę, kad 2012-02-15 būtent Gazprom Export, o ne pareiškėja, buvo atsakinga už dujų eksportą iš Rusijos Federacijos į Lietuvą. 2012-03-19 Lietuvos energija pasiskundė pareiškėjai, kad Gazprom Export nepateikė atsakymo į 2012-02-15 kreipimąsi ir prašė padėti užtikrinti, kad Gazprom Export pateiktų atsakymą. Lietuvos energija nurodė, kad būtų dėkinga, jeigu pareiškėja išdėstytų savo poziciją dėl Gazprom Export adresuoto pasiūlymo. 2012-04-11 pareiškėja, įvertinusi turimus įsipareigojimus ir suplanuotus išgauti dujų kiekius, atsakė Lietuvos energijai, kad neturi papildomų, t. y. jau sudarytose sutartyse nenumatytų, gamtinių dujų kiekių. Todėl patarė Lietuvos energijai kreiptis į AB „Lietuvos dujos“, kurios pareiškėjos eksportuojamas gamtines dujas tiekia į Lietuvą. Kitaip tariant, pareiškėja 2012-04-11 atsakymu išdėstė savo poziciją dėl Gazprom Export adresuoto pasiūlymo ir patarė Lietuvos energijai kreiptis ne į Gazprom Export, o į AB „Lietuvos dujos“. Lietuvos energija gavo tai, ko prašė – pareiškėjos poziciją dėl kitam juridiniam asmeniui adresuoto pasiūlymo. Jokios kitos komunikacijos tarp Lietuvos energijos ir pareiškėjos nebuvo. Pažymėjo, kad Lietuvos energija neprašė paties pareiškėjos pateikti ofertą. Lietuvos energija ir savo pasiūlymo nelaikė oferta, o tikėjosi gauti ofertą iš Gazprom Export. 2012-04-27 Lietuvos energija kreipėsi į kitą koncentracijos dalyvį, kuriam taikoma Koncentracijos sąlyga – AB „Lietuvos dujos“, su paklausimu dėl dujų mainų sandorio sudarymo. AB „Lietuvos dujos“ nurodė, kad perka tik tas dujas, kurias galima fiziškai pristatyti ir transportuoti Lietuvoje, tačiau transportavimas iš kitų šalių (Baltarusijos ir Lenkijos) yra ribotas. 2012-07-03 Lietuvos energija nusprendė, kad pareiškėja atsisakė sudaryti kompleksinį gamtinių dujų mainų sandorį pagal pasiūlymą adresuotą ne pareiškėjai ir dėl to apskundė pareiškėją atsakovei. Lietuvos energijos tvirtinimu, pareiškėja, išdėstydama savo nuomonę, kurios prašė Lietuvos energija, „sudarė kliūtis“ Lietuvos energijai sudaryti gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sandorį su menamu Nežinomu tiekėju pagal pastarojo neįpareigojantį pasiūlymą. Dėl AB „Lietuvos dujos“ atsakymo Lietuvos energija priekaištų neturėjo, manė, kad AB „Lietuvos dujos“ nepažeidė Koncentracijos sąlygos.

Anot pareiškėjos atstovų, atsakovė pažeidė esminius konkurencijos teisės principus, aiškindama Koncentracijos sąlygą. Konkurencijos teisė reikalauja nebloginti esamos konkurencinės padėties rinkoje. Tačiau nėra tokios konkurencijos teisės normos, kuri nustatytų ūkio subjekto pareigą padėti konkurentams. Atsakovė neaiškią ir dviprasmę savo paties nustatytą Koncentracijos sąlygą interpretuoja, kaip įpareigojančią pareiškėją imtis aktyvių ir netgi komerciškai neracionalių veiksmų, konkurentams suteikiant ne tik dujų vamzdynus, bet netgi savo dujas. Atsakovės nuomone, pareiškėja, turėdama įpareigojimą neveikti, turėjo imtis aktyvių veiksmų net nesant paties „Nežinomo tiekėjo“ prašymui. Atsakovė akivaizdžiai nukrypsta nuo esminių rinkos ekonomikos principų ir iškreipia penkiasdešimt metų formuojamus Europos Sąjungos esminius konkurencijos teisės principus. Net, jeigu atsisakymas derėtis dėl kompleksinio mainų sandorio sudarymo su Neaiškiu tiekėju neaiškiomis sąlygomis būtų laikomas kokios nors konkurencijos teisės normos pažeidimu, atsakovė neturi jurisdikcijos už tiriamą neveikimą taikyti pareiškėjai atsakomybės. Atsakovei įstatymai nesuteikia teisės už ne Lietuvoje ir net ne Europos Sąjungoje neįvykusius veiksmus (neveikimą) bausti Lietuvoje jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdančios pareiškėjos. Tolimesni pareiškėjos atstovų pasisakymai iš esmės sutapo su pareiškėjos pozicija išdėstyta skunde, todėl teismas plačiau jos nedetalizuoja.

Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, nurodydama, kad nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas.

Atsiliepime nurodė, kad Konkurencijos taryba nutarė leisti vykdyti Koncentraciją su sąlyga, kad „koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai nesudarys kliūčių dujų tiekimo įmonėms, turinčioms reikalingas licencijas ir sutartis su pirkėjais Lietuvoje, taip pat ir laisviesiems vartotojams savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su bet kuria dujų gavybos ar tiekimo įmone, taip pat kitiems ūkio subjektams, išgaunantiems gamtines dujas, tiekti jas pirkėjams Lietuvoje“. Nustatydama šią Koncentracijos sąlygą, Konkurencijos taryba siekė užtikrinti, kad Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai, įskaitant OAO „Gazprom“, nepasinaudos savo padėtimi ir neribos Lietuvos vartotojų galimybių įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų.

Pažymėjo, jog Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos energija derėjosi su Alternatyviu tiekėju dėl gamtinių dujų sutarties sudarymo ir sutarties sąlygų 2013–2015 m. laikotarpiui. Kadangi fizinis gamtinių dujų tiekimas iš Lenkijos per Baltarusiją į Lietuvą buvo negalimas dėl techninių priežasčių (infrastruktūra pritaikyta tik gamtinių dujų gabenimui viena kryptimi – iš Baltarusijos į Lenkiją), Lietuvos energija būtų negalėjusi iš alternatyvaus tiekėjo įsigytų dujų transportuoti į Lietuvą. Dėl šios priežasties Lietuvos energija siekė sudaryti gamtinių dujų mainų sutartį su pareiškėja. Dėl OAO „Gazprom“ padėties ir Lietuvos gamtinių dujų sistemos uždarumo, gamtinių dujų į Lietuvą tiekimas buvo galimas tik dalyvaujant OAO „Gazprom“. Lietuvos energija iš Alternatyvaus tiekėjo Vakarų Europoje įsigytas gamtines dujas būtų perdavusi OAO „Gazprom“ mainais į gamtines dujas, kurias OAO „Gazprom“ patiektų į Lietuvą. Konkurencijos taryba nustatė, kad toks gamtinių dujų mainų sandoris buvo objektyviai įmanomas. Nurodė, kad su tokiu pasiūlymu Lietuvos energija kreipėsi į Gazprom Export, o vėliau ir į pareiškėją. Atsisakius derėtis dėl gamtinių dujų mainų sutarties, Lietuvos energijos ir Alternatyvaus tiekėjo derybos nutrūko. Atsakovės teigimu, OAO „Gazprom“ atsisakymas derėtis dėl gamtinių dujų tiekimo mainų sandorio sudarė kliūtis Lietuvos energijai sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su Alternatyviu tiekėju.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad, kiek tai susiję su Lietuvos gamtinių dujų vartotojais, pareiškėja nėra visiškai laisva elgtis savo nuožiūra. 2004 m. įsigydama AB „Lietuvos dujos“ akcijų ir įgyvendindama Koncentraciją, pareiškėja sutiko su šio įsigijimo sąlygomis – Koncentracijos vykdymo sąlyga – ir įsipareigojo nesudaryti kliūčių Lietuvos vartotojams savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartis su kitais tiekėjais. Todėl, svarstydama Lietuvos energijos pasiūlymą, pareiškėja turėjo laikytis Koncentracijos vykdymo sąlygos ir nesudaryti kliūčių Lietuvos energijai sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su Alternatyviu tiekėju.

Atsakovė pabrėžė, kad 2004-03-18 Nutarimas yra įsiteisėjęs, OAO „Gazprom“ 2004-03-18 Nutarimo KĮ nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl Koncentracijos sąlyga pareiškėjai yra privaloma. Nei 2004-03-18 Nutarimas, nei Koncentracijos sąlyga nėra šios bylos ginčo dalykas. Koncentracijos vykdymo sąlyga buvo nustatyta tam, kad  pareiškėja nepasinaudotų savo padėtimi ir neribotų Lietuvos gamtinių dujų vartotojų galimybių savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. Jeigu Konkurencijos taryba nebūtų nustačiusi Koncentracijos sąlygos, ji nebūtų galėjusi leisti OAO „Gazprom“ vykdyti Koncentracijos. Nesiėmus priemonių, reikalingų dominuojančios padėties sukūrimui ar sustiprinimui išvengti, Koncentracija nebūtų atitikusi KĮ reikalavimų. Nurodė, kad atsižvelgus į Koncentracijos sąlygos turinį, nebuvo pagrindo abejoti, jog Koncentracijos sąlyga buvo tiesiogiai susijusi ir skirta Koncentracijos problemoms išspręsti. Tik OAO „Gazprom“ tinkamai vykdant Koncentracijos sąlygą, galima buvo išvengti su Koncentracija susijusių neigiamų pasekmių Lietuvos gamtinių dujų vartotojams.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pažyma apie 2004 m. Koncentracijos nagrinėjimą neturi įtakos Nutarimo pagrįstumo vertinimui. Sprendimą dėl Koncentracijos Konkurencijos taryba priėmė remdamasi OAO „Gazprom“ pateiktu pranešimu apie koncentraciją bei Koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Konkurencijos tarybos motyvai, pagrindžiantys sprendimą leisti vykdyti Koncentraciją su Koncentracijos sąlyga, yra išdėstyti tik 2004-03-18 Nutarime.

Pabrėžė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Konkurencijos taryba turėjo vertinti, ar Nutarime nagrinėti pareiškėjos veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su Koncentracija. Atsakovė sprendžia, jog pareiškėja iš esmės teigia, kad nepakanka tik įvertinti, ar jos veiksmai pažeidžia Koncentracijos vykdymo sąlygą, tačiau dar reikia nustatyti, ar, atsižvelgus į Koncentracijos turinį, pagrįstai buvo identifikuota dėl to kylanti konkurencijos ribojimo problema, kuriai spręsti 2004-03-18 Nutarime ir įtvirtinta Koncentracijos sąlyga. Tokiu būdu pareiškėja iš esmės siekia inicijuoti ginčą dėl to, ar pati Koncentracijos sąlyga yra pagrįsta ir teisėta, nors toks ginčas nėra galimas. Akcentavo, kad Nutarime Konkurencijos taryba vertino, ar pareiškėja sudarė kliūtis Lietuvos energijai sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį ir pažeidė Koncentracijos vykdymo sąlygą. Nurodė, kad atsakovė, priimdama Nutarimą, rėmėsi visa rašytine medžiaga, todėl pareiškėjos argumentus, jog rašytinė medžiaga buvo nevertinta, laikė visiškai niekuo nepagrįstais.

Nepagrįstais laikė ir pareiškėjos argumentus, jog Konkurencijos taryba Koncentracijos vykdymo sąlygą vertino plečiamai, kadangi ji negali būti aiškinama kaip įpareigojimas imtis veiksmų, o tik kaip įpareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, kurie sudarytų kliūtis Lietuvos vartotojams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų, kad neįrodė, jog Koncentracijos sąlyga apėmė pareigą sudaryti gamtinių dujų mainų sutartis, o toks aiškinimas, be kita ko, prieštarauja sutarčių laisvės principui, pabrėždama, kad Koncentracijos sąlyga nustatyta atsižvelgus į ypatingą pareiškėjos padėtį, kuri yra pakankamas pagrindas riboti sutarčių laisvę. Atkreipė dėmesį, kad pati KĮ nustatyta koncentracijos priežiūros tvarka riboja sutarčių laisvės principą, nes šalys negali savo nuožiūra vykdyti Koncentracijos (įskaitant sutarčių sudarymą), jei dėl to bus itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, o prireikus, gali būti įpareigotos parduoti įmonę ar tam tikrą turtą ir pan. Nesutiko, kad Koncentracijos sąlyga įpareigoja pareiškėją tik susilaikyti nuo veiksmų, kurie sudarytų kliūtis Lietuvos gamtinių dujų vartotojams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. Pareiškėja turi pareigą imtis visų priemonių, reikalingų įvykdyti Koncentracijos sąlygos nustatytus įpareigojimus ir nesudaryti kliūčių Lietuvos vartotojams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. Tokį aiškinimą nelaikė plečiamu, pabrėždama, kad jis yra suderinamas su Koncentracijos vykdymo sąlygos nustatymo aplinkybėmis ir tikslais bei su konkurencijos teisės samprata ir pobūdžiu.

Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju Koncentracijos sąlyga, kurios pažeidimu kaltinama pareiškėja, turi būti aiškinama atsižvelgus į jos nustatymo tikslus, t. y. kokio ekonominio rezultato buvo siekiama įtvirtinant šią sąlygą. Nustatydama Koncentracijos sąlygą, Konkurencijos taryba siekė užtikrinti galimybę Lietuvos gamtinių dujų vartotojams savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų, tam, kad Koncentracijos vykdymo sąlygos tikslai būtų pasiekti, svarbu, kad Lietuvos vartotojai galėtų realiai įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. Pareiškėja turėjo pareigą tam nekliudyti. Sąlyga suformuluota nedetalizuojant, kas laikoma kliudymu – veikimas ar neveikimas, ir tai suprantama, nes nėra svarbu, kaip pasireiškia ūkio subjekto elgesys, jei tokiu elgesiu kliudoma įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. 

Pažymėjo, kad techninių galimybių įsigyti gamtinių dujų tiesiogiai iš Vakarų Europos tiekėjų Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nėra. OAO „Gazprom“ padėtis Lietuvos gamtinių dujų vartotojų atžvilgiu lemia, kad nebendradarbiaujant ir nedalyvaujant OAO „Gazprom“, Lietuvos vartotojai negalėjo įsigyti gamtinių dujų iš kito tiekėjo, todėl pareiškėja turėjo įvertinti Lietuvos energijos siūlyto įgyvendinti gamtinių dujų mainų sandorio sąlygas bei kitas aplinkybes. OAO „Gazprom“ veiksmai, kai ji, net nesiaiškindama gamtinių dujų mainų sutarties aplinkybių ir sąlygų, atsisakė derėtis dėl gamtinių dujų mainų sandorio, yra nesuderinami su įpareigojimais, kylančiais iš Koncentracijos sąlygos. Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog jos atsakymą Lietuvos energijai įvertino neteisingai, pabrėždama, kad vertinant pareiškėjos atsisakymo derėtis su Lietuvos energija priežastis, Nutarimo 79 pastraipoje jas įvertino kaip nepagrįstas. Lietuvos energija siūlė apsikeisti tokiu pačiu gamtinių dujų kiekiu per metus, todėl dėl gamtinių dujų mainų sandorio OAO „Gazprom“ savaime nebūtų reikėję papildomų gamtinių dujų kiekių. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų Lietuvos energijai siektą įgyvendinti gamtinių dujų mainų sandorį vertinti kitaip.

Atsakovės teigimu, tai, kad pareiškėja gamtinių dujų prekybą daugiausia vykdo per AB „Lietuvos dujos“, nepateisina jos veiksmų Lietuvos energijos prašymo atžvilgiu, nes Koncentracijos  sąlyga nustato pareigą ir pareiškėjai nesudaryti kliūčių Lietuvos vartotojams sudaryti sutartis su kitais gamtinių dujų tiekėjais. Be to, pareiškėja vykdo gamtinių dujų tiekimą ir tiesiogiai Lietuvos vartotojams, pavyzdžiui, akcinei bendrovei „Achema“. Pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl ji negalėjo sudaryti gamtinių dujų mainų sandorio su Lietuvos energija. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, abejodama dėl savo elgesio suderinamumo su Koncentracijos sąlyga ar Koncentracijos sąlygos turinio, galėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad pašalintų abejones ar neaiškumus, tačiau to nepadarė. Todėl, atsisakydama derėtis su Lietuvos energija, prisiėmė riziką, kad tokiu savo elgesiu gali pažeisti Koncentracijos sąlygą. Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi LVAT 2012-03-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1668/2012, AB „City service“ prieš Konkurencijos tarybą, kadangi ji nepagrindžia pareiškėjos teiginių dėl tariamai netinkamo Koncentracijos sąlygos aiškinimo.

Konkurencijos taryba nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Lietuvos energijos kreipimasis į ją buvo neaiškus ir tariamai nesukūrė pareigos jį svarstyti. Pažymėjo, kad Lietuvos energija prašyme nurodė, jog nori sudaryti dujų mainų sandorį, paprašė nurodyti preliminarias tokio sandorio sąlygas arba pasiūlė parengti jas pati, todėl minėtus pareiškėjos argumentus vertino kritiškai. Gavusi Lietuvos energijos pasiūlymą, pareiškėja nebuvo visiškai laisva elgtis savo nuožiūra. Pareiškėja, kiek tai susiję su Lietuvos gamtinių dujų vartotojais, turėjo pareigą užtikrinti, kad ji nesudarys kliūčių minėtiems vartotojams sudaryti sutartis su kitais tiekėjais. Todėl turėjo pareigą siūlytą gamtinių dujų mainų sandorį bei užtikrinti, kad ji nesudarys kliūčių Lietuvos energijai sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutarties su alternatyviu tiekėju. Pareiškėja, net nesvarstydama pasiūlymo, atsisakė derėtis dėl gamtinių dujų sutarties. Taryba pažymėjo, jog sutinka su pareiškėjos argumentais, jog gamtinių dujų sandoriui sudaryti gali būti svarbios įvairios aplinkybes, pavyzdžiui, gamtinių dujų kokybė, kontrahento patikimumas, galimi kaštai ar rizika, susijusi su gamtinių dujų mainų sandoriu, tačiau šias aplinkybes pareiškėja galėjo išsiaiškinti ir galimai išspręsti derybų metu.

Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog ši byla dėl atsakomybės taikymo yra baudžiamoji byla, pasiremdama LVAT ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir tvirtino, jog pareiškėja netinkamai aiškino EŽTT sprendimą A. M. Diagnostics S.r.l. prieš Italiją. Atsakovės teigimu, pareiškėja negali remtis valstybės imunitetu nuo Lietuvos jurisdikcijos, kiek tai susiję su Koncentracijos sąlygos pažeidimu, nes pareiškėjos veiksmai yra susiję su jos įsipareigojimais pagal 2004-03-18 Nutarimą, o ne su Rusijos Federacijos teisėmis. Santykiai, susiję su AB „Lietuvos dujos“ akcijų įsigijimu, įskaitant su Koncentracijos sąlyga, yra komerciniai santykiai ir OAO „Gazprom“ negali remtis valstybės imunitetu nei pagal Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nei pagal 2004-12-02 Jungtinių Tautų Organizacijos jurisdikcinių imunitetų konvenciją (toliau – ir Konvencija). Nurodė ir tai, kad pareiškėja yra ūkio subjektas, turintis atskirą teisinį subjektiškumą. Tai, kad 50 proc. jos akcijų priklauso Rusijos Federacijai, nesudaro pagrindo teigti, kad Rusijos Federacijos teisės ar interesai, pareiškėjai sumokėjus skirtą baudą, bus paveikti. Net jei Rusijos Federacija suteikė pareiškėjai išimtinę teisę eksportuoti gamtines dujas, jos vykdoma gamtinių dujų tiekimo, transportavimo ir eksporto veikla laikytina ūkine komercine veikla konkurencijos teisės prasme. Ši veikla susijusi su paslaugų teikimu atlygintinai bei prekyba, todėl yra ekonominio pobūdžio, o pareiškėja laikytina ūkio subjektu pagal KĮ 2 str. 1 dalį ir jai taikytinos KĮ nuostatos. Ūkio subjektui vykdant tiek viešąsias funkcijas, tiek ūkinio komercinio pobūdžio veiklą, jis pripažįstamas ūkio subjektu KĮ prasme, kiek tai susiję su jo vykdoma ūkine komercine veikla. Net ir valstybės valdomoms įmonėms ar valstybės institucijoms taikomos konkurencijos taisyklės, jeigu jos vykdo ūkinę komercinę veiklą.

Konkurencijos tarybos teigimu,  ES – Rusijos susitarimas nereglamentuoja santykių, susijusių su nacionalinių konkurencijos įstatymų įgyvendinimu ir tyrimo dėl šių įstatymų pažeidimo procedūromis. ES – Rusijos susitarimas yra politinis dokumentas, kurio tikslai yra susiję su Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimu įvairiose ekonominės veiklos srityse, todėl ir šiuos pareiškėjos argumentus laikė nepagrįstais. Dėl Lietuvos – Rusijos sutarties pažymėjo, jog sutartis reglamentuoja teisinius santykius civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, bet ne administracinėse bylose. Šiuos savo argumentus grindė LVAT išaiškinimais.

Pažymėjo, jog Nutarimą Konkurencijos taryba priėmė po to, kai, remdamasi KĮ 29 straipsniu, sudarė galimybę pareiškėjai susipažinti su tyrimo išvadomis, pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su Tyrimo bylos medžiaga, išskyrus kitų ūkio subjektų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bei pateikti paaiškinimus žodžiu Konkurencijos tarybos posėdyje. Pareiškėja 2014-04-23 pateikė paaiškinimus raštu dėl tyrimo išvadų, tačiau neatvyko susipažinti su tyrimo bylos medžiaga ir nedalyvavo 2014-05-13 vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje. Rėmėsi KĮ 29 str. 5 dalimi, pabrėždama, kad procedūros dalyviai buvo išklausyti tinkamai, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką.

Dėl Tarybos jurisdikcijos nurodė, kad būtent pareiškėja 2004 m. kreipėsi į Tarybą, prašydama leidimo vykdyti Koncentraciją ir įsigyti AB „Lietuvos dujos“ akcijų, t. y. pati pareiškėja pripažino atsakovės jurisdikciją. Konkurencijos taryba turėjo jurisdikciją priimti sprendimą dėl Leidimo Koncentracijai, kuri buvo įgyvendinta Lietuvoje ir turėjo pasekmių Lietuvos gamtinių dujų rinkoje. Pareiškėja įgyvendino Koncentraciją ir, įgijusi AB „Lietuvos dujos“ akcijų, nuo 2004 m. vykdė komercinę veiklą Lietuvoje. Leidimą vykdyti Koncentraciją pareiškėja gavo su Koncentracijos sąlyga, todėl, įvykdžiusi Koncentraciją, pareiškėja įsipareigojo veiklą vykdyti, laikydamasi nustatytų įpareigojimų. Darė išvadą, jog akivaizdu, kad Konkurencijos taryba, kaip Leidimą Koncentracijai davusi institucija, yra vienintelė institucija, kuri turi jurisdikciją nagrinėti pareiškėjos veiksmų atitiktį 2004-03-18 Nutarimo nuostatoms. Pabrėžė, kad teisė nagrinėti Konkurencijos tarybos nustatytų Koncentracijos sąlygų ir įpareigojimų pažeidimą nepriklauso nuo to, kurioje valstybėje yra registruotas ir/ar veikia pažeidimą padaręs ūkio subjektas. Pareiškėjos registracijos vieta ar komercinės ūkinės veiklos vieta neturi reikšmės, sprendžiant klausimą, ar Konkurencijos taryba turi jurisdikciją nagrinėti pareiškėjos veiksmus, pažeidžiančius Koncentracijos sąlygą. Rėmėsi KĮ 2 str. 2 dalimi, kuri nustato, jog KĮ taikomas ir ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje. Anot atsakovės, pareiškėja, atsisakydama derėtis dėl gamtinių dujų mainų sandorio su Lietuvos energija, sudarė kliūtis jai sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su Alternatyviu tiekėju. To pakanka konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Koncentracijos sąlygą. Nustatant Koncentracijos sąlygą buvo nuspręsta, kad OAO „Gazprom“ negali kliudyti Lietuvos gamtinių dujų vartotojams savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų, nes būtent toks elgesys įvertintas kaip ribojantis konkurenciją ir tik todėl toks elgesys galėjo būti uždraustas. Įsiteisėjus 2004-03-18 Nutarimui, kuriame nustatyta Koncentracijos sąlyga, OAO „Gazprom“ veiksmais ar neveikimu pažeidus šią sąlygą, laikoma, jog toks elgesys savaime riboja konkurenciją. Priešingu atveju, pats Koncentracijos sąlygos nustatymas prarastų prasmę, nes kiekvieną kartą reikėtų nustatyti konkurencijos ribojimą, o ne tai, ar veiksmai/neveikimas prieštarauja Koncentracijos sąlygai. Dėl šių priežasčių pareiškėjos samprotavimus, jog vertinant, ar ji pažeidė Koncentracijos sąlygą, reikia vadovautis konkurenciją ribojančių susitarimų poveikio vertinimo kriterijais, laikė atmestinais.

Darė išvadą, kad pareiškėjai sudarius kliūtis Lietuvos energijai sudaryti sutartį su kitu tiekėju, Alternatyvus tiekėjas negalėjo tiekti gamtinių dujų Lietuvos vartotojams. Lietuvos energija turėjo pirkti pareiškėjos tiekiamas gamtines dujas, todėl pareiškėja išlaikė savo, kaip vienintelės gamtinių dujų tiekėjos Lietuvos vartotojams, padėtį. Vadinasi, jos veiksmai turėjo neigiamą poveikį konkurencijai Lietuvos gamtinių dujų rinkoje.

Dėl taikytos poveikio doktrinos pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai tvirtina, jog ji anksčiau nebuvo taikoma, nurodydama, kad Europos Komisija savo praktikoje ją yra taikiusi. Rėmėsi ESTT praktika, kurioje nurodyta, jog Europos Sąjungos konkurencijos teisė yra taikoma ir ne Europos Sąjungoje įsteigtiems ūkio subjektams, jei jie parduoda savo prekes į Europos Sąjungos teritoriją, nes tokiu būdu jie varžosi dėl klientų ir dalyvauja konkurencinėje kovoje ir savo veiksmais gali riboti konkurenciją Europos Sąjungos teritorijoje.

Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Taryba pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą, nurodydama, kad Konkurencijos taryba užtikrino pareiškėjos teisę į gynybą, tačiau pati pareiškėja nepasinaudojo jai suteiktomis teisės į gynybą garantijomis. 2014-06-10 nutarimą Konkurencijos taryba priėmė po to, kai remdamasi KĮ 29 straipsnio nustatyta tvarka, tinkamai išklausė pareiškėją bei įvertino jos paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Nutarime nėra konfidencialių duomenų ir pareiškėjai yra žinomos visos aplinkybės, reikšmingos pažeidimo vertinimui. Pabrėžė, kad ESTT praktikoje pažymima, jog teisė susipažinti su bylos medžiaga reiškia, kad Komisija atitinkamai įmonei suteikia galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai taikytina ir kaltę patvirtinantiems, ir ją paneigiantiems dokumentams, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją.

Konkurencijos taryba, nesuteikdama dalies tyrimo bylos medžiagos, vadovavosi  KĮ 21 str. 1 dalimi, kurioje įtvirtina, kad Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti KĮ laikymosi priežiūros metu sužinotas ūkio subjektų komercines ir profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Kaip pripažįstama ir Europos Sąjungos teismų praktikoje, ūkio subjekto komercinę paslaptį sudaranti informacija yra išimtis iš teisės susipažinti su bylos medžiaga. Atsakovės teigimu, pareiškėja taip pat nepagrindė, jog Konkurencijos tarybos sprendimas būtų buvęs kitoks, jei jai būtų buvusi sudaryta galimybė susipažinti ne tik su konfidencialių dokumentų išrašais, o su visa konfidencialių dokumentų versija. Pareiškėja skunde remiasi tik prielaida, jog tyrimo bylos medžiagoje esantys komercinę paslaptį sudarantys dokumentai yra reikšmingi, tačiau nepagrindžia, kodėl dėl atitinkamų pažeidimo vertinimui reikšmingų aplinkybių ji negali tinkamai pasisakyti turėdama Nutarimą, tyrimo bylos medžiagą bei konfidencialios informacijos išrašus. Net ir nežinodama konkrečių duomenų apie Alternatyvų tiekėją bei nežinodama visų gamtinių dujų mainų sandorio, dėl kurio Lietuvos energija derėjosi su Alternatyviu tiekėju, sąlygų pareiškėja galėjo pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo vertinimui reikšmingų aplinkybių.

Pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nepagrįstai teigė, jog teisės į gynybą pažeidimą rodo ir tai, kad pareiškėjai nebuvo leista susipažinti su  60 proc. (11 tomų iš 18) tyrimo bylos medžiagos. Teisės į gynybą pažeidimo vertinimui reikšmės neturi tai, kokią dalį tyrimo bylos medžiagos sudaro komercinę paslaptį sudaranti informacija. Svarbu, kad pareiškėja turėjo galimybę suprasti ir įvertinti aplinkybes, kuriomis Konkurencijos taryba grindė jos padarytą pažeidimą, bei turėjo galimybę dėl šių aplinkybių pasisakyti. Pastebėjo, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi LVAT 2012-04-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1245/2012, AB „Lietuvos draudimas“ ir kt. prieš Konkurencijos tarybą, nes LVAT nurodė, jog be ūkio subjekto prašymo Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo saugoti informacijos kaip komercinės paslapties. Šio tyrimo metu buvo gauti ūkio subjektų prašymai saugoti jų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurių pagrindu tyrimą atlikti įgalioti pareigūnai ir priėmė sprendimus dėl komercinių paslapčių apsaugos. Tik pats ūkio subjektas, kuriam priklauso atitinkama informacija bei dokumentai, gali įvertinti, ar informacija ir dokumentai jam turi realią ar potencialią komercinę vertę. Ūkio subjektas, prašantis saugoti komercinę paslaptį, nurodo motyvus, kuriuos Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai įvertina, priimdami sprendimus dėl komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, tenkindami ūkio subjektų prašymus laikyti jų pateiktus dokumentus komercine paslaptimi, neturėjo priimti sprendimų pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Pareiškėja nepagrindė, jog jos teisė į gynybą buvo pažeista dėl to, kad jai nebuvo nurodytos priežastys, kodėl kiti ūkio subjektai laiko informaciją konfidencialia.

Dėl koncentracijų nagrinėjimo bylos medžiagos nurodė, jog 2004 m. koncentracijos nagrinėjimo medžiagą, priimdama Nutarimą, Konkurencijos taryba vertino tiek, kiek ji buvo reikalinga įvertinti, ar pareiškėja pažeidė 2004-03-18 Nutarimo nuostatas. Dalis 2004 m. koncentracijos nagrinėjimo medžiagos nėra susijusi su koncentracijos sąlygos pažeidimo vertinimu (2002 m. OAO „Gazprom“ finansinės atskaitomybės dokumentai), o visa Nutarime konstatuoto pažeidimo vertinimui reikšminga informacija yra tyrimo bylos medžiagoje. KĮ 21 str. 7 dalis nustato, kad Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms joms priskirtoms funkcijoms vykdyti. Teisės aktuose nėra pateikiamas baigtinis tarnybinio naudojimo dokumentų sąrašas, konkretaus dokumento priskyrimas tarnybinio naudojimo dokumentų kategorijai priklauso nuo atitinkamo dokumento parengimo tikslo, turinio, parengimo ir naudojimo bei kitų aplinkybių. Tarnybinio naudojimo dokumentai yra parengiami Konkurencijos tarybai atliekant jai įstatymų pavestas funkcijas ir yra Konkurencijos tarybos atliekamų procedūrų, pvz.: tyrimų, koncentracijų nagrinėjimų ir pan., ar kitos veiklos dalis, tačiau yra vidiniai Konkurencijos tarybos veiklos dokumentai, neskirti viešam susipažinimui.

Atsakovės teigimu, pažyma apie Koncentracijos nagrinėjimą, priešingai nei teigia pareiškėja, neturi įrodomosios reikšmės, nes ji yra parengta pranešimo apie Koncentraciją nagrinėjimą atlikusio Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojo ir joje pateikiamas šio administracijos darbuotojo subjektyvus Koncentracijos vertinimas bei pasiūlymai Konkurencijos tarybai dėl Koncentracijos, į kuriuos Konkurencijos taryba gali atsižvelgti, priimdama nutarimą dėl Koncentracijos. Pažymą sudaro Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojo, atlikusio pranešimo apie Koncentraciją nagrinėjimą, vertinimai, bet ne oficiali Konkurencijos tarybos pozicija, kuri yra pateikiama tik Nutarime dėl nagrinėjamos Koncentracijos. Pažymėjo, kad pagal Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos 53 punktą, Konkurencijos taryba posėdžio metu priimdama sprendimą dėl Koncentracijos atsižvelgia ne tik į pažymą apie Koncentracijos nagrinėjimą, tačiau ir kitus dokumentus (pranešimą apie Koncentraciją, kitą Koncentracijos nagrinėjimo metu gautą informaciją) ar kitų Konkurencijos tarybos darbuotojų ar narių nuomones bei pasiūlymus. Pažymos apie Koncentracijos nagrinėjimą nėra laikytinos dokumentais, galinčiais patvirtinti ar paneigti Konkurencijos tarybos kolegialaus sprendimo – šiuo atveju nutarimo dėl Koncentracijos – pagrįstumą ir teisėtumą. Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, atsižvelgė į visą Koncentracijos nagrinėjimo metu surinktą ir parengtą informaciją. Pažyma apie Koncentracijos nagrinėjimą yra Konkurencijos tarybos darbuotojo, atlikusio pranešimo apie Koncentraciją nagrinėjimą, nuomonė dėl galimo Koncentracijos vertinimo, į kurią Konkurencijos taryba gali (bet neprivalo) atsižvelgti. Dėl šios priežasties pažymą apie Koncentracijos nagrinėjimą laikė tarnybinio naudojimo dokumentu.

Dėl pareiškėjos skunde nurodytų procedūrinių pažeidimų pažymėjo, kad teismas turi atsižvelgti, jog ne bet koks procedūrinis pažeidimas gali lemti Konkurencijos tarybos sprendimo panaikinimą. Nurodė, kad 2013-01-03 nutarimą pratęsti tyrimo terminą Konkurencijos taryba priėmė keliomis dienomis vėliau negu po penkių mėnesių, tačiau, įvertinus tyrimo procedūrą, Konkurencijos taryboje reglamentuojančius teisės aktus, to negalima laikyti esminiu procedūros pažeidimu. Pažymėjo, kad terminas buvo pratęstas iki 2013-03-30, t. y. bendras tyrimo terminas dėl šio procedūrinio pažeidimo nepailgėjo. Todėl dėl vėlesnio nei numatyta Konkurencijos įstatyme tyrimo termino pratęsimo niekaip nebuvo neigiamai paveiktos pareiškėjos teisės ar interesai. Net praleidus Konkurencijos įstatyme numatytą terminą, vis tiek egzistuoja pagrindas ir pareiga išnagrinėti ir įvertinti tas aplinkybes, kurios leido įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir sudarė pagrindą pradėti tyrimą. Jei Konkurencijos taryba tyrimo terminą būtų pratęsusi Konkurencijos įstatymo numatytais terminais, jos sprendimas dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo nebūtų buvęs kitoks, t. y. Konkurencijos taryba nebūtų pripažinusi, kad pareiškėja nepažeidė Koncentracijos sąlygos ar nebūtų tyrimo nutraukusi kitais pagrindais.

Pabrėžė, kad KĮ 23 str. 5 dalis neriboja, kiek kartų Konkurencijos taryba gali pratęsti tyrimo terminą. KĮ taip pat nenustato maksimalios tyrimo dėl KĮ pažeidimo trukmės. Reikalavimai, kurie yra keliami pratęsiant tyrimo terminą, yra pareiga motyvuoti. Sprendimus pratęsti tyrimo terminą Konkurencijos taryba motyvavo tuo, kad būtina tęsti turimos informacijos analizę bei surinkti papildomų duomenų, todėl pareiškėjos argumentus dėl to, kad Konkurencijos taryba tyrimo pratęsimo nemotyvavo, laikė nepagrįstais.

Dėl aplinkybių vertinimo, nurodė, jog tyrimo bylos medžiagos 1–13 tomus sudaro tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria remiantis buvo parengtas bylos 14 tome esantis pranešimas apie atliktą tyrimą (konfidenciali jo versija). Bylos 15 tome yra dokumentai, patvirtinantys, kad Konkurencijos taryba informavo pareiškėją apie tyrimo pabaigą bei KĮ 29 straipsnio suteiktas teisės bei nusiuntė pranešimo apie atliktą tyrimą išrašą be komercinių paslapčių su vertimu į rusų kalbą. Bylos 16 tome yra dokumentai, Konkurencijos taryboje gauti ar išsiųsti po to, kai buvo baigtas tyrimas, 17 tome yra 2014-05-13 Konkurencijos tarybos posėdžio protokolas su alternatyvaus tiekėjo komercinę paslaptį sudarančia informacija. Bylos 18 tome yra dokumentai iš 2004 m. koncentracijos nagrinėjimo bylos medžiagos – pareiškėjos pranešimas apie koncentraciją bei akcininkų sutartis, kurios viena iš šalių yra pareiškėja. Bylos 19 tome yra susirašinėjimo su pareiškėjos atstovais dokumentai, gauti ir parengti po to, kai 2014-06-11 jie kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Šią medžiagą laikė susijusia su aplinkybėmis po tyrimo pabaigos 2013-03-04. Pabrėžė, kad visi dokumentai, kurie buvo gauti ar išsiųsti tyrimo metu ir kuriais remiantis buvo parengtos tyrimo išvados, buvo tyrimo bylos medžiagoje baigiant tyrimą.

Nesutiko ir su pareiškėjos argumentu, jog Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą, rėmėsi neautentiškais, neišverstais ir netinkamai patvirtintais dokumentais, pažymėdama, kad dokumentų formalieji reikalavimai ne visais atvejais vertinami vienodai. Tyrimą Konkurencijos taryba pradėjo Lietuvos energijos skundo pagrindu, prie kurio buvo pridėti tiek dokumentai, patvirtinantys derybas su Alternatyviu tiekėju, tiek pareiškėjos atsisakymas derėtis dėl gamtinių dujų mainų sandorio. Šie duomenys sudarė pagrindą įtarti galimą Koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimą. Tyrimo metu Konkurencijos taryba susirašinėjo tiek su Lietuvos energija, tiek su Alternatyviu tiekėju bei Lietuvos gamtinių dujų rinkos dalyviais ar Valstybine kainų ir energetikos kontroles komisija. Taip pat Konkurencijos taryba rėmėsi viešai prieinamais duomenimis. Vertinant pareiškėjos veiksmus, buvo vertinta jų visumą, o tyrimo bylos medžiagoje esantys dokumentai buvo įvairūs: tiek originalai, tiek kopijos, tiek dokumentai su vertimais ar išrašai. Atsakovės nuomone, nėra tikslinga analizuoti kiekvieno iš byloje esančių dokumentų atitikties formaliesiems reikalavimams, kadangi tai neturėtų įtakos Nutarimo pagrįstumo vertinimui. Pažymėjo, kad tokios nuomonės laikosi ir LVAT. Konkurencijos taryba galėjo įvertinti tuose dokumentuose esančių aplinkybių autentiškumą bei patikimumą, atlikdama sisteminį visų tyrimo metu nustatytų aplinkybių vertinimą.

Dėl pranešimo apie atliktą tyrimą įteikimo pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjai buvo įteiktas pranešimo apie atliktą tyrimą išrašas su patvirtintu vertimu į rusų kalbą. Pranešimas apie atliktą tyrimą buvo išsiųstas su raštu, kurį pasirašė Konkurencijos tarybos pirmininkas. Rašte buvo nurodyta, kad Konkurencijos taryba priėmė sprendimą tyrimą baigti bei nurodytos pareiškėjos teisės, pavyzdžiui, pateikti paaiškinimus. Pareiškėja prieštaravimų dėl dokumentų autentiškumo nepareiškė ir paaiškinimus dėl tyrimo išvadų pateikė. Konkurencijos taryba tinkamai informavo pareiškėją apie tyrimo išvadas bei sudarė galimybę jam dėl šių išvadų pasisakyti, todėl, atsakovės teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Konkurencijos taryba padarė procedūrinį pažeidimą.

Pažymėjo, jog pareiškėja nepagrįstai teigė, kad Konkurencijos taryba nevertino jos kaltės klausimo. Nutarimo 100–101 pastraipose nurodyta, kad leidimas vykdyti Koncentraciją buvo duotas su sąlyga, kad pareiškėja geranoriškai laikysis ir tinkamai vykdys iš Koncentracijos sąlygos kylančius įsipareigojimus. Konkurencijos tarybos vertinimu, Koncentracijos vykdymo sąlyga numatė pareiškėjai aiškias pareigas – nesudaryti kliūčių Lietuvos gamtinių dujų vartotojams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su kitais tiekėjais. Vien tai, kad Nutarime nėra parašyti žodžiai, jog pareiškėja „laikoma kalta dėl padaryto pažeidimo“ nereiškia, jog pareiškėjos kaltė nebuvo vertinta. Kaltės, kaip atsakomybės sąlygos, buvimas konkretaus konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju vertinamas viso Konkurencijos tarybos nutarimo kontekste, t. y., ar iš tyrimo metu surinktų įrodymų ir nutarime jais remiantis padarytų išvadų galima teigti, kad pareiškėja negalėjo nežinoti, jog jos veiksmai gali pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Pareiškėja negalėjo nežinoti, jog, remiantis KĮ 14 str. 2 dalimi, 22 str. 1 d. 4 punktu, draudžiama vykdyti Koncentraciją pažeidžiant Koncentracijos vykdymo sąlygas ir kad už tokį pažeidimą gali būti taikoma atsakomybė. Atsakomybė už konkurencijos taisyklių pažeidimus taikoma nepriklausomai nuo kaltės formos (tyčios ar neatsargumo), be to, kaltės forma nėra reikšminga atsakomybės taikymui ir baudos dydžio nustatymui.

Atsakovės vertinimu, pareiškėja sprendimus dėl Lietuvos gamtinių dujų vartotojų turi priimti atsižvelgdama į įpareigojimus, kylančius iš Koncentracijos vykdymo sąlygos. Tai, kad pareiškėja šių įpareigojimų neįvertino ar įvertino juos klaidingai, nekeičia vertinimo, jog jos kaltė nustatyta. Pareiškėja elgėsi bent neatsargiai, o tai sudaro pagrindą taikyti atsakomybę už konkurencijos taisyklių pažeidimą. Kaltei pagrįsti nereikia įrodyti, kad pareiškėja galėjo numatyti, ar ir kokias neigiamas pasekmes sukels jos veiksmai. Kaltei pagrįsti pakanka įrodyti, jog pareiškėja negalėjo nežinoti, kad Koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimas yra draudžiamas pagal Konkurencijos įstatymą.

Dėl paskirtos baudos nurodė, jog ji buvo paskirta nepažeidžiant baudų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Koncentracijos vykdymo sąlyga buvo neaiški. 2004-03-18 Nutarime nurodytos Koncentracijos problemos bei nustatyta Koncentracijos vykdymo sąlyga, reikalinga šioms problemoms pašalinti. Pareiškėjai buvo aiškios jos veiklos sąlygos – nesudaryti kliūčių Lietuvos vartotojams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su kitais tiekėjais. Jei, pareiškėjos teigimu, jai buvo neaišku, kaip elgtis Lietuvos energijos pasiūlymo atžvilgiu, ji galėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą, tačiau to nepadarė. Tai, kad pareiškėja galimai suklydo dėl savo veiksmų atitikties konkurencijos taisyklėms, nepašalina jos atsakomybės. Atsakovės teigimu, pareiškėja negali remtis ir teisėtų lūkesčių principu. Pabrėžė, kad pareiškėja, gavusi Lietuvos energijos pasiūlymą sudaryti gamtinių dujų mainų sandorį, nesikreipė į Konkurencijos tarybą ir atsisakė derėtis dėl gamtinių dujų mainų sandorio, todėl negalėjo turėti jokių lūkesčių, kad tokie jos veiksmai nepažeis Koncentracijos vykdymo sąlygos.

Nepagrįstais laikė pareiškėjos argumentus, kad bauda apskaičiuota remiantis neleistinais įrodymais. Pareiškėja galėjo dėl jų pasisakyti paaiškinimuose raštu, tačiau to nepadarė. Nutarimo 7.1 dalyje Konkurencijos taryba išsamiai pagrindė pažeidimo pavojingumą. Nurodė, kad Nutarime nagrinėtas pažeidimas pagal pasekmes prilygsta sunkiausiems KĮ pažeidimams. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad už Koncentracijos vykdymo sąlygų ir įpareigojimų pažeidimą KĮ 36 str. 1 dalis nustato tokio pat dydžio maksimalią galimą sankciją (iki 10 proc. bendrųjų pajamų) kaip ir už draudžiamus susitarimus ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad bauda, siekiant atgrasymo, jai buvo padidinta nepagrįstai. Baudų aprašo 14 punktas nustato, jog „Siekiant užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį, <...> bazinis baudos dydis didinamas, kai ūkio subjekto pajamos iš nesusijusių su pažeidimu prekių pardavimų sudaro daugiau kaip 95 proc. bendrųjų ūkio subjektų pajamų“. Baudų aprašo 14 punktu siekiama užtikrinti, kad skirta bauda būtų pakankamai atgrasanti, o tai užtikrinti galima tik įvertinant įmonės dydį, t. y. bendrąsias įmonės pajamas. Rėmėsi ESTT ir LVAT išaiškinimais, pabrėždama, kad itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos atgrasomųjų tikslų nepasiektų.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos su nustatytu pažeidimu susijusios pajamos (pajamos iš gamtinių dujų pardavimo Lietuvos energijai) sudarė mažiau nei 0,1 proc. bendrųjų pajamų 2012 m. Konkurencijos tarybos vertinimu, atsižvelgus į itin dideles pareiškėjos bendrąsias pajamas, siekiant pakankamo atgrasymo, buvo pagrįsta didinti jai skirtą baudą 100 proc. Galutinė pareiškėjai skirta bauda sudaro tik 0,03 proc. bendrųjų pareiškėjos pajamų. Atsižvelgdama į tai, kad už nustatytą pažeidimą galima skirti iki 10 proc. bendrųjų pajamų, skirtą baudą vertino kaip objektyviai pagrįstą ir teisėtą.

Teismo posėdžio metu atsakovės Tarybos atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos energija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja buvo įpareigota nesudaryti kliūčių dujų tiekimo įmonėms, turinčioms reikalingas licencijas ir sutartis su pirkėjais Lietuvoje bei laisviesiems vartotojams savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su bet kuria dujų gavybos ar tiekimo įmone, nesudaryti kliūčių kitiems ūkio subjektams, išgaunantiems gamtines dujas, tiekti jas pirkėjams Lietuvoje.

Lietuvos energijos įsitikinimu, Koncentracijos vykdymo sąlygoje reikalavimas „nesudaryti kliūčių“ turėtų būti aiškinamas ir taikomas kaip inter alia įpareigojantis pareiškėją visapusiškai bendradarbiauti su gamtinių dujų pirkėjais ar vartotojais bei sudaryti jiems sąlygas pirkti gamtines dujas iš alternatyvių tiekėjų sudarant gamtinių dujų mainų sutartis. Dominuojančiam ūkio subjektui tenka speciali ir ypatinga pareiga užtikrinti, kad sąžininga konkurencija nebūtų iškraipyta. Tiek doktrinoje, tiek praktikoje pripažįstama, jog „superdominuojančią“ ar monopolinę padėtį turintiems ūkio subjektams   taikomi standartai gali būti griežtesni nei dominuojantiems ūkio subjektams taikomi elgesio standartai. 

Lietuvos energijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos taryba leido koncentruotis dviem dominuojantiems ūkio subjektams, 2004-03-18 Nutarimu nustatytas reikalavimas „nesudaryti kliūčių“ negali būti aiškinamas siaurinamai.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2004-03-18 Nutarime aiškiai nurodyta, jog išduodama Leidimą Koncentracijai, atsakovė vadovavosi patikinimu, jog pareiškėjos sudaromi dujų tiekimo sandoriai su Lietuvoje veikiančiu regioniniu distributoriumi AB „Lietuvos dujos“ nesudarys kliūčių gamtinių dujų pirkimui iš kitų tiekėjų. Tačiau, pareiškėja, atsisakydama sudaryti gamtinių dujų mainų sutartį, tokio atsisakymo motyvu nurodė būtent sutartį su AB „Lietuvos dujos“. Pabrėžė, kad pareiškėja, atsižvelgiant į pareigas, kylančias iš 2004 m. nutarime įtvirtintos Koncentracijos sąlygos, galėjo bei privalėjo bent preliminariai įvertinti siūlyto gamtinių dujų manų sandorio įgyvendinimo sąlygas, nes tokio sandorio atveju būtų tik apsikeista dujomis skirtingose vietose, o dujų poreikis savaime nepadidėtų. Lietuvos energijos teigimu, neanalizavimas siūlyto sandorio įgyvendinimo sąlygų yra nesuderinamas su iš Koncentracijos sąlygos kylančia pareiga nesudaryti kliūčių Lietuvos vartotojams sudaryti dujų pirkimo sutartis su kitais tiekėjais.

Pabrėžė, jog nesutinka su pareiškėjos teigimu, kad Lietuvos energijos kreipimasis į ją nesudarė konkretaus pasiūlymo, pabrėždama, kad kreipimasis buvo tikslus. Buvo nurodytas kreipimosi tikslas, savo lūkestis bei pasiūlymas dėl galimo bendradarbiavimo, siekiant patiekti į Lietuvą pigesnes gamtines dujas. Pažymėjo ir tai, kad pasiūlyme buvo nurodyta, jog Lietuvos energija derasi su potencialiu tiekėju dėl gamtinių dujų tiekimo Lietuvos energijai ir kad dėl techninių priežasčių Lietuvos energija negali užtikrinti šių gamtinių dujų transportavimo į Lietuvą, tačiau, nepaisant kreipimosi aiškumo, pareiškėja atsisakė derėtis dėl sandorio, visiškai nesiaiškindama sandorio sąlygų.

Nurodė, kad pareiškėja tiekia gamtines dujas įvairiomis kryptimis bei valdo dujų tiekimo infrastruktūrą, todėl neturėjo jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių negalėjo įvykdyti siūlomo sandorio. Iš   esmės, Lietuvos energijos siūlomas dujų mainų sandoris suponuotų dalies dujų, kurias
pareiškėja tiekia į Lenkiją per Baltarusiją, nukreipimą Lietuvos kryptimi (t. y. Lietuvos energijos
naudai), tuo tarpu dėl šios operacijos atsiradęs pareiškėjos dujų trūkumas Lenkijoje būtų
padengtas pareiškėjai mainais gaunant Lietuvos energijos iš kito tiekėjo įsigytą dujų kiekį. Pabrėžė ir tai, kad Lietuvos energija buvo pasirengusi prisiimti tokio sandorio kaštus, jeigu pareiškėja juos patirtų.

Atsiliepime nurodė, kad gamtinių dujų manai nėra laikytini neįprastu sandoriu, jų atlikimas nereikalauja kažkokios specifinės infrastruktūros, know-how (technologijos naujovės, pažangioji patirtis) ar resursų. Pabrėžė, kad pati pareiškėja yra įvykdžiusi tokio pobūdžio sandorius. Anot Lietuvos energijos, dujų mainų sandoriai yra traktuojami kaip vienas iš būdų eliminuoti teritoriniu nacionaliniu pagrindu kurtos Europinės gamtinių dujų tiekimo sistemos trūkumus, riboto vamzdynų pralaidumo ar kitų techninių priežasčių sukeliamas problemas. Tokio pobūdžio sandoriai yra ypač svarbūs tokioms geografinėms teritorijoms kaip Lietuva, nes „sutartiniam“ gabenimui nėra reikalinga  fizinė gamtinių dujų transportavimo infrastruktūra, dujų mainų sandoriai yra viena iš priemonių alternatyviems dujų tiekimo šaltiniams atsirasti bei sudaryti konkurencinį spaudimą pareiškėjai. Kadangi tokiu būdu galėtų būti perkamos ir pačios pareiškėjos į kitas Europos Sąjungos valstybes  nares parduodamos gamtinės dujos, gamtinių dujų mainų sandoriai taip pat laikytini ir priemone vadinamajam „paraleliniam“ importui skatinti.

Teismo posėdžio metu Lietuvos energijos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Byloje nustatyta, kad 2004-03-18 Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-38 „Dėl leidimo OAO „Gazprom“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 34 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų paketą ir kartu su VĮ Valstybės turto fondas, „Ruhrgas Energie Beteiligungs AG“ ir „E.ON Energie AG“ įgyjant bendrą AB „Lietuvos dujos“ kontrolę“, kuriuo leido pareiškėjai vykdyti koncentraciją su sąlyga, kad šioje koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai nesudarys kliūčių dujų tiekimo įmonėms, turinčioms reikalingas licencijas ir sutartis su pirkėjais Lietuvoje, taip pat laisviems vartotojams savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų prikimo sutartis su bet kuria dujų gavybos ar tiekimo įmone, o taip pat kitiems ūkio subjektams, išgaunantiems gamtines dujas, tiekti jas pirkėjams Lietuvoje.

Atsakovė 2012-07-03 gavo Lietuvos energijos skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti, ar OAO „Gazprom“ atsisakymas sudaryti gamtinių dujų manų sandorį su Lietuvos energija laikytinas Lietuvoje esantiems gamtinių dujų pirkėjams kliūties sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su alternatyviu tiekėju sudarymu bei, atitinkamai, 2004-03-18 Nutarimu nustatytos koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimu. Prašė įvertinti, ar toks atsisakymas yra laikytinas ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nes tokiais veiksmais pareiškėja užkirto kelią konkurencijos atsiradimui atitinkamoje rinkoje ir išnaudojo savo monopolinę padėtį, atimdama iš Lietuvos energijos galimybę įsigyti gamtines dujas už mažesnę kainą iš trečiojo asmens.

Konkurencijos taryba 2012-07-30 nutarimu „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms tyrimo pradėjimo“ Nr. 1S-105 pradėjo tyrimą (toliau – ir Tyrimas) dėl pareiškėjos veiksmų atitikties 2004-03-18 Nutarimo nuostatoms.

2013-01-03 Konkurencijos tarybos nutarimu „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms tyrimo termino pratęsimo“ Nr. 1S-1 buvo nutarta tyrimo terminą pratęsti iki 2013-03-30.

Atsakovė 2013-01-21 raštu „Dėl tyrimo pradėjimo ir informacijos pateikimo“ Nr. (2.1-24)6V-103 informavo pareiškėją, jog pradėjo Tyrimą dėl jos veiksmų atitikties 2004-03-18 Nutarimo nuostatoms ir paprašė pareiškėjos pateikti tam tikrą informaciją ir dokumentus.

Pareiškėja 2013-02-28 raštu atsakė atsakovei, jog Rusijos Federacijos energetikos ministerija pranešė, kad neturi pakankamo pagrindo leisti pateikti Lietuvos konkurencijos tarybos prašomų duomenų bei informacijos. 

2013-03-25 Konkurencijos tarybos nutarimu „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms tyrimo termino pratęsimo“ Nr. 1S-43 buvo nutarta tyrimo terminą pratęsti 3 mėnesiams, pratęsimo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2013-03-30,  2013-06-17 nutarimu terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, pratęsimo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2013-06-30, 2013-09-24 nutarimu Tyrimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2013-09-30, 2013-12-17 nutarimu Tyrimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2013-12-30.

2014-03-17 atsakovė raštu „Dėl tyrimo baigimo, paaiškinimų dėl tyrimo išvadų pateikimo ir Konkurencijos tarybos 2014-05-13 posėdžio“ Nr. (2.1-24)6V-502 pranešė pareiškėjai, kad pradėtas Tyrimas baigtas, kad siunčia pranešimo išrašą be komercinių paslapčių su vertimu į rusų kalbą bei informavo, jog, vadovaujantis KĮ 29 str. 1 ir 2 dalimis bei Konkurencijos tarybos 2004-09-16 nutarimo Nr. 1S-139 (toliau – ir Darbo reglamentas), 62.2 punktu, pareiškėja turi teisę iki 2014-04-07 raštu pateikti savo paaiškinimus dėl Tyrimo išvadų bei susipažinti su Tyrimo medžiaga. Atkreipė dėmesį, kad teisė susipažinti su Tyrimo bylos medžiaga neapima teisės susipažinti su dokumentais, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių (jeigu nėra gautas kito ūkio subjekto sutikimas).

Pareiškėja 2014-04-23 atsakovei pateikė paaiškinimus „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos tyrimo baigimo“, kuriuose nurodė, jog pareiškėja Lietuvoje komercinės veiklos tiesiogiai nevykdo ir nepripažįsta atsakovės kompetencijos.

2014-05-13 atsakovė raštu Nr. (2.1-24)6V-947 „Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo“ pranešė pareiškėjai, jog 2014-05-13 įvyko bylos dėl pareiškėjos veiksmų atitikties 2004-03-18 Nutarimo nuostatoms posėdis, kurio metu buvo išklausyti šalių ir jų atstovų paaiškinimai. Sprendimo paskelbimas atidėtas kitam Konkurencijos tarybos posėdžiui, kuris įvyks 2014-06-10 11.30 val.

Atsakovė 2014-06-10 priėmė nutarimą „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms“ Nr. 2S-3/2014, kuriuo nutarė pripažinti, kad OAO „Gazprom“, atsisakydama derėtis su Lietuvos energija dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013 – 2015 metais sudarymo, sudarė kliūtis Lietuvos energijai savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartį su dujų tiekimo įmone ir pažeidė 2004-03-18 Nutarimo nuostatas. Už šį pažeidimą skyrė Bendrovei 35 651 268,53 Eur baudą.

2014-06-11 atsakovė gavo pareiškėjos atstovo prašymą „Dėl susipažinimo su Konkurencijos tarybos bylų medžiaga ir leidimo pasidaryti jų kopijas“.

Atsakovė 2014-06-11 raštu „Dėl tyrimo bylos medžiagos“ Nr. (2.1-24)6V-1170 pateikė pareiškėjos atstovui prašomos bylos kopiją be komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kompaktiniame diske, o 2014-06-18 raštu „Dėl prašymo susipažinti su bylos medžiaga“ Nr. (2.1-24)6V-1205 informavo pareiškėją, jog pareiškėja su prašoma susipažinti medžiaga, išskyrus informaciją, kuri sudaro ūkio subjektų komercinę ar profesinę paslaptį, taip pat atsakovės tarnybinio naudojimo dokumentus, gali susipažinti Konkurencijos tarybos patalpose.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimą.

 

Byloje ginčas kilęs dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta pažeidusi 2004-03-18 Nutarimo nuostatas, dėl ko Bendrovei buvo skirta 35 651 268,53 Eur bauda, teisėtumo bei pagrįstumo.

 

Dėl Koncentracijos vykdymo sąlygos.

 

2004-03-18 Nutarimu Konkurencijos taryba nutarė leisti pareiškėjai vykdyti koncentraciją įsigyjant 34 proc. akcinės bendrovės AB „Lietuvos dujos“ akcijų ir įgyjant kartu su VĮ Valstybės turto fondas, „Ruhrgas Energie Beteiligungs AG“ ir „E.ON Energie AG“ bendrą AB „Lietuvos dujos“ kontrolę (Koncentracija). Atsižvelgusi į Koncentracijoje dalyvavusių įmonių padėtį, Konkurencijos taryba nutarė leisti vykdyti Koncentraciją su sąlyga, kad „koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai nesudarys kliūčių dujų tiekimo įmonėms, turinčioms reikalingas licencijas ir sutartis su pirkėjais Lietuvoje, taip pat ir laisviesiems vartotojams savo poreikiams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su bet kuria dujų gavybos ar tiekimo įmone, taip pat kitiems ūkio subjektams, išgaunantiems gamtines dujas, tiekti jas pirkėjams Lietuvoje“ (Koncentracijos vykdymo sąlyga).

Pabrėžtina, kad šis 2004-03-18 Nutarimas yra įsiteisėjęs, nėra ir negali būti šios administracinės bylos ginčo dalyku. Teismas turi įvertinti, ar pareiškėja pažeidė Koncentracijos vykdymo sąlygą, ar ne, tačiau negali vertinti Koncentracijos sąlygos pagrįstumo ir teisėtumo, nes, kaip minėta, 2004-03-18 Nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl visi pareiškėjos argumentai, susiję su Koncentracijos sąlygos vertinimo pagrįstumu laikytini nereikšmingais. Iš 2004-03-18 Nutarime nustatytos Koncentracijos vykdymo sąlygos matyti, jog ji buvo skirta dėl Koncentracijos kilusioms problemoms išspręsti. Pareiškėjos teigimu, atsakovė Koncentracijos vykdymo sąlygą aiškina plečiamai ir tokį aiškinimą vertina kaip prieštaraujantį sutarčių laisvės principui. Atsakovė nurodė priešingai, kad Tyrimo metu buvo vertintos konkrečios aplinkybės – Lietuvos energijos siektas įgyvendinti gamtinių dujų mainų sandoris, pareiškėjos veiksmai, Koncentracijos vykdymo sąlygos priėmimo priežastys ir tikslai. Atsakovės aiškinimu, atsižvelgus į teisinį ir ekonominį 2004-03-18 Nutarimo priėmimo kontekstą, negalima vertinti kaip plečiamojo Koncentracijos vykdymo sąlygos aiškinimo. Taigi, anot pareiškėjos, Koncentracijos sąlyga neapėmė pareigos sudaryti gamtinių mainų sutartį, o įpareigojo tik susilaikyti nuo veiksmų, kurie sukliudytų Lietuvos gamtinių dujų vartotojams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų, atsakovės teigimu – sąlyga suformuluota nedetalizuojant, kas laikoma kliudymu (veikimas ar neveikimas), nes nėra svarbu, kaip pasireiškia ūkio subjekto elgesys, jei tokiu elgesiu kliudoma įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. Pareiškėja privalėjo imtis visų priemonių, reikalingų įvykdyti Koncentracijos vykdymo sąlygos nustatytus įpareigojimus.

Pažymėtina, kad pareiškėja, įvykdžiusi Koncentraciją, įsipareigojo laikytis sąlygoje nustatytų pareigų, net jei tai apribojo pareiškėjos laisvę sudaryti sutartis. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad atsakovė vertino konkrečias tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. Lietuvos energijos siektą įgyvendinti gamtinių dujų mainų sandorį, pačios pareiškėjos veiksmus, Koncentracijos sąlygos priežastis ir tikslus. KĮ 14 str. 1 d. 2 punkte buvo nustatyta (2004-03-18 priimant Nutarimą), kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų: leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus dominuojančios padėties sukūrimui ar sustiprinimui išvengti. Iš esmės panašios KĮ nuostatos galioja ir šiandien, t. y. Koncentracijos vykdymo sąlygomis siekiama išvengti konkurencijai žalingų pasekmių. Pritartina atsakovės dėstomai pozicijai, kad pareiškėja pagal nustatytą Koncentracijos vykdymo sąlygą ne tik turėjo susilaikyti nuo veiksmų, tačiau turėjo ir pareigą imtis visų priemonių, reikalingų Koncentracijos sąlygoje nustatytiems įpareigojimams įvykdyti. Teismo vertinimu, toks aiškinimas nėra laikytinas plečiamu ir suderintas su Koncentracijos vykdymo sąlygos nustatymo aplinkybėmis ir tikslais – užtikrinti galimybę Lietuvos gamtinių dujų vartotojams savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų.

Lietuvos energija 2012-02-15 su pasiūlymu dėl prekybos gamtinėmis dujomis kreipėsi į OOO „Gazprom Export“, tačiau nesulaukusi jokio atsakymo, 2012-03-19 su prašymu kreipėsi į pareiškėją. Prašyme nurodė, kad jei pareiškėjos dukterinė įmonė OOO „Gazprom Export“ negali apsvarstyti pateikto pasiūlymo ir neturi galimybės pateikti savo pasiūlymo, paprašė pareiškėjos pozicijos dėl pasiūlymo prekiauti gamtinėmis dujomis. Pareiškėja, atsakydama į Lietuvos energijos pasiūlymą, 2012-04-11 raštu nurodė, jog prašymo tenkinti negali, nes neturi papildomų sutartyse nenumatytų gamtinių dujų kiekių, tačiau minėtame atsakyme nenurodė, kodėl atsisako sudaryti gamtinių dujų mainų sandorį. Teismas pritaria atsakovės argumentams, jog pareiškėja, net nesiaiškindama gamtinių dujų mainų sutarties aplinkybių ir sąlygų, atsisakė derėtis dėl gamtinių dujų mainų sandorio. Šis pareiškėjos atsisakymas lėmė aplinkybes, kad Lietuvos energija galėjo pirkti tik pareiškėjos tiekiamas dujas.

Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pabrėžė, jog Koncentracijos sąlyga yra neaiški, todėl vertinant visas aplinkybes būtina į tai atsižvelgti. Atsakant į šį pareiškėjos argumentą pažymėtina, kad Koncentracijos sąlyga yra nustatyta 2004-03-18 Nutarime, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, jog dėl šių minėtų aplinkybių pareiškėja būtų kreipusis į Konkurencijos tarybą su paklausimu ar prašymu pašalinti nustatytus Koncentracijos sąlygos neaiškumus, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja šiuo argumentu remiasi visiškai nepagrįstai.

 

Dėl Lietuvos energijos kreipimosi.   

 

Pagrindinis civilinių santykių dalyvių derybų tikslas – sandorio sudarymas, tačiau šis tikslas dėl įvairių priežasčių pasiekiamas ne visada. CK 6.163 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys turi teisę pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.  Pabrėžtina, jog šalys turi teisę ne tik laisvai nuspręsti, su kuo derėtis dėl sutarties sudarymo, bet ir nutraukti pradėtas derybas, jeigu aiškiai matyti, kad susitarimo nebus pasiekta arba kitos šalies sąlygos nepriimtinos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje M. D. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-69/2011). Tačiau sprendžiant dėl teisės laisvai derėtis, būtina atsižvelgti į kilusių santykių specifiką.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos energijos kreipimasis buvo neaiškus ir nesukūrė pareiškėjai pareigos jį svarstyti. Iš Lietuvos energijos kreipimosi matyti, kad ji, kreipdamasi tiek į pareiškėjos dukterinę įmonę OOO „Gazprom export“, tiek į pačią pareiškėją, pasiūlė sudaryti gamtinių dujų mainų sandorį, kurio pagrindu Lietuvos energija gamtines dujas patiektų Lenkijos pasienyje mainais į pareiškėjos gamtines dujas, patiektas į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos energija paprašė nurodyti preliminarias tokio sandorio sąlygas arba pasiūlė parengti jas pati. Pasiūlyme taip pat nurodė, kad Lietuvos energija derasi su potencialiu tiekėju dėl gamtinių dujų tiekimo Lietuvos energijai ir kad dėl techninių priežasčių negali užtikrinti šių gamtinių dujų transportavimo į Lietuvą. Taigi, iš pateikto Lietuvos energijos pasiūlymo matyti, jog pareiškėja gavusi tokį pasiūlymą, atsižvelgdama į nustatytą Koncentracijos vykdymo sąlygą, turėjo pareigą užtikrinti, kad nesudarys kliūčių minėtiems vartotojams sudaryti sutartis su kitais tiekėjais, t. y. turėjo ir galėjo įvertinti Lietuvos energijos pasiūlymą, tačiau, visiškai nesiaiškindama siūlyto sandorio sąlygų, atsisakė derėtis. Sutiktina su pareiškėjos argumentais (su jais sutinka ir atsakovė), kad sandorio sudarymui yra svarbios ir kitos aplinkybės – gamtinių dujų kokybė, rizika, tinkamas atsiskaitymas, patikimumas, tačiau šie paminėti teismo faktoriai galėjo būti išsiaiškinti derybų metu, tačiau tai atlikta nebuvo. Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, jog nebuvo aiški gamtinių dujų kaina, tiekimo sąlygos, kad Lietuvos energija nebuvo sudariusi sutarčių su perdavimo operatoriais, laikyti teisiškai nereikšmingais, nes, kaip jau buvo paminėta, šios aplinkybės galėjo būti svarstomos derybų metu. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nebuvo laisva savo nuožiūra, dėl gamtinių dujų mainų sandorio ir turėjo atsižvelgti į Koncentracijos vykdymo sąlygos nustatytus įpareigojimus. Lietuvos energijos pasiūlymas sudaryti gamtinių dujų mainų sutartį buvo pakankamai aiškus. Atsižvelgiant į nustatytą Koncentracijos vykdymo sąlygą, jei pareiškėjai pasiūlymas buvo neaiškus, ji galėjo kreiptis į Lietuvos energiją dėl duomenų tikslinimo, tačiau pareiškėja to nepadarė – atsisakė aiškintis sandorio sąlygas.

 

Dėl tarptautinės teisės aktų pažeidimo ir Konkurencijos tarybos jurisdikcijos.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ši byla dėl atsakomybės jai taikymo yra baudžiamoji byla ir Konkurencijos tarybos veiksmai prilyginti baudžiamojo persekiojimo vykdymui užsienio valstybėje, negavus Rusijos Federacijos sutikimo.

Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus, būtina remtis suformuota LVAT praktika. LVAT yra išaiškinęs, jog Konkurencijos tarybos skiriamos baudos yra diferencijuotos ūkio subjektų atžvilgiu taikomos ekonominės sankcijos, kurias šis viešojo administravimo subjektas pagal suteiktą kompetenciją skiria už konkurencijos taisyklių pažeidimus, remdamasis specialiomis teisės normomis. Pabrėžė, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja specialiosios (konkurencijos teisės) normos, nustatančios ypatingus šios administracinės atsakomybės rūšies atsiradimo pagrindus ir taikymo tvarką (administracinės bylos Nr. AS-602-223/13; Nr. AS-146-246/13 ir kt.). Dėl pareiškėjos nurodytos EŽTT bylos A. M. Diagnostics S. r. l. prieš Italiją, pritartina atsakovės pastebėjimams, jog pareiškėja šį teismo sprendimą aiškina klaidingai. Atsižvelgus į EŽTT išaiškinimus matyti, kad teismas vertino, ar buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau konkurencijos taisyklių pažeidimų nekriminalizavo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos argumentai, jog ši byla dėl atsakomybės jai taikymo yra baudžiamoji byla, atmestini kaip nepagrįsti.

Kitas pareiškėjos argumentas, kuriuo remiantis ji tvirtina, jog priimtas Nutarimas neteisėtas – pareiškėjai taikytinas imunitetas.

Iš pateiktos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėja ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Valstybės turto fondas, 10.6 punktu nustatė, jog sudaroma sutartis ir jos pagrindu sudaromi sandoriai yra komerciniai, o ne viešieji ar valstybiniai, ir šalys neturi teisės reikalauti valstybės imuniteto nuo teisminių ar arbitražo procesų. Taigi, pareiškėja sudarė komercinį sandorį. Pareiškėjos minėtoje Jungtinių Tautų Organizacijos jurisdikcinių imunitetų konvencijos (Lietuva nėra jos ratifikavusi) 3 dalis taip pat įtvirtina atvejus, kuomet valstybė negali remtis valstybės imunitetu – procese, kuris susijęs su komerciniu sandoriu. Tokio aiškinimo kontekste akivaizdu, kad Nutarime nustatytas pažeidimas buvo susijęs su pareiškėjos ūkine komercine veikla, todėl pareiškėjos argumentai dėl imuniteto taikymo atmestini.

Pareiškėja skunde tvirtino, jog atsakovė, vykdydama Tyrimą, turėjo vadovautis ES – Rusijos susitarimu. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka, nes, kaip matyti iš susitarimo taikymo apimties, jis nereguliuoja tyrimo dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, todėl ir šiuos pareiškėjos argumentus teismas atmeta.

Pareiškėjos įsitikinimu, Konkurencijos taryba neturėjo jurisdikcijos pradėti Tyrimo ir skirti baudą. Šiuo atžvilgiu, vėlgi, svarbu atsižvelgti į susiklosčiusias specifines aplinkybes 2004 metais. Pati pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama leidimo vykdyti Koncentraciją ir įsigyti AB „Lietuvos dujos“ akcijų – pripažino atsakovės jurisdikciją. Iš KĮ nuostatų matyti, jog būtent Konkurencijos tarybai būtina pranešti apie numatomą įvykdyti koncentraciją ir gauti leidimą (8 straipsnis), kad būtent atsakovė, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima nutarimus dėl koncentracijų ir būtent Konkurencijos taryba tiria koncentracijos vykdymą arba pažeidimus nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų (KĮ 22 str. 1 d. 4 punktas). Pažymėtina, kad KĮ 2 str. 2 dalyje nustatyta, kad KĮ taikomas ir ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje. Taigi, teisė nagrinėti Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ir įpareigojimų pažeidimus nepriklauso nuo to, kurioje valstybėje yra registruotas ar veikia pažeidimą padaręs ūkio subjektas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tyrė, ar pareiškėjos veikla neribojo konkurencijos Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, Konkurencijos taryba turėjo kompetenciją atlikti Tyrimą ir skirti baudą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, jog 2006-07-26 Rusijos Federaliniu įstatymu Nr. 135-FZ „Dėl konkurencijos gynybos“, Rusijos Federacija ir pati taiko Rusijos Federacijos konkurencijos įstatymą ūkio subjektų, kurie nėra Rusijos Federacijos subjektai, atžvilgiu.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog KĮ 2 str. 2 dalis neįtvirtina poveikio doktrinos ir kurios nepripažįsta nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos teisė, pažymėtina, kad tai esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi. Tačiau sutiktina su atsakovės pastebėjimu, kad Europos Komisija savo praktikoje yra taikiusi poveikio doktriną (1984-12-19 Europos Komisijos sprendimas 85/202/EEC (OL, L 85, 26.3.1985)).

 

Dėl pareiškėjos teisės į gynybą.

 

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovė pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą, nepateikdama susipažinimui 60 proc. Tyrimo medžiagos. Anot pareiškėjos, nepateikti dokumentai galėjo turėti įtakos vertinant pažeidimą, jo sunkumą ir skirtos baudos dydį.

KĮ 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą pareiškėjui ir pažeidimu įtariamam ūkio subjektui raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma pateikti paaiškinimus dėl jų. KĮ 29 str. 2 dalyje nustatyta, kad baigus tyrimą procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 dalis), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2010-12-08 sprendime administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuris reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a punktas). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje D. F. Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze Nr. C-395/00, 51 p.; žr., pvz., LVAT 2013-12-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-2231/2013).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, baigusi Tyrimą, 2014-03-17 raštu informavo pareiškėją apie Tyrimo baigimą ir įteikė Pranešimą. Minėtame rašte buvo pateikta informacija pareiškėjai ir apie galimybę pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su Tyrimo medžiaga bei nurodyta Konkurencijos tarybos posėdžio data. Pareiškėja Konkurencijos tarybai pateikė paaiškinimus raštu, kuriuos, kaip matyti iš Nutarimo, Konkurencijos taryba įvertino. Tai, kad pareiškėja visomis savo teisėmis nesinaudojo, negali būti vertintina kaip pažeidimas. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skunde dėstomi argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo atmestini.

Atsakant į pareiškėjos argumentą, kad nebuvo leista susipažinti su visa Tyrimo medžiaga, pastebėtina, jog teisė susipažinti su bylos medžiaga laikytina sudėtine teisės į gynybą dalimi, tačiau teismų praktika leidžia teigti, kad ūkio subjektų teisė į gynybą yra užtikrinama, kai ir be konfidencialių duomenų galima suprasti esminius argumentus – aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas pažeidimas.

Pažymėtina, kad jeigu ūkio subjektams medžiagos pripažinimas konfidencialia trukdo ginti teises, jie turi nurodyti ir motyvuotai pagrįsti, kodėl ir kokie konkretūs konfidencialiais pripažinti duomenys jiems trukdo ginti savo teises. Nagrinėjamoje byloje konfidencialia pripažinta medžiaga nedaro esminės įtakos teisiniam ūkio subjektui veiksmų vertinimui ir atsakomybės nustatymui. Iš atsakovės išsiųsto Pranešimo ir priimto Nutarimo be konfidencialių duomenų motyvų galima aiškiai suprasti esminius Konkurencijos tarybos argumentus. Pareiškėja remiasi ESTT išaiškinimais byloje Solvay prieš Komisiją, tačiau, teismo vertinimu, šis aiškinimas nėra aktualus nagrinėjamojoje byloje, nes Tyrimo bylos medžiaga nėra dingusi ir yra pilnoje apimtyje. Pareiškėjos nurodomoje byloje dalis medžiagos (keletas segtuvų) buvo dingę ir įmonė negalėjo su jais susipažinti. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, vykdydama pareigą, kylančią iš KĮ nuostatų, saugoti kitų ūkio subjektų komercinę paslaptį sudarančią informaciją, neleido pareiškėjai susipažinti su dalimi tyrimo bylos medžiagos. Pareiškėjos nurodyti pateiktos medžiagos trūkumai (ne visas dokumentas buvo nuskenuotas), laikytini nereikšmingais, nes tik tokią klaidą pastebėjus, ji buvo ištaisyta. Sutiktina su atsakovės išdėstyta pozicija, jog pareiškėja remiasi tik prielaidomis, jog Tyrimo medžiagoje esantys komercinę paslaptį sudarantys dokumentai yra reikšmingi, tačiau to nepagrindžia. Pareiškėja nurodė, kad nebuvo atliktas vertinimas dėl kitų ūkio subjektų komercinių paslapčių. Šie pareiškėjos argumentai taip pat nepagrįsti. LVAT yra išaiškinęs, jog kiekvienas ūkio subjektas pirmiausia pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi. Teismas, kaip vienas iš subjektų, turinčių teisę rinkti įrodymus, iškilus abejonėms, turi teisę patikrinti informacijos pripažinimo konfidencialia tinkamumą. Tačiau kitiems subjektams nesuteikta teisė spręsti, ar informacijai jos savininko suteiktas komercinės paslapties statusas yra objektyviai pateisinamas (LVAT 2007-05-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. AS-56-515/2007). Teismo vertinimu, atsakovė visais atvejais neturi pareigos tikrinti, ar tam tikra informacija ir dokumentai turi tikrą ar potencialią komercinę vertę. Tai atliekama tik tuomet, jei kyla pagrįstų abejonių dėl tokios informacijos ar dokumentų komercinės vertės. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamu atveju tokios abejonės nebuvo. Atsakovė priėmė sprendimus dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos, suformuodama atskiras bylas. Pastebėtina, kad toks atsakovės veiksmų teisėtumas buvo patvirtintas ir teismo, priimant nutartį dėl bylos medžiagos neviešumo.

Kitas argumentas, kurį nurodė pareiškėja – pažyma apie koncentracijos nagrinėjimą turi įrodomąją reikšmę, tačiau su ja pareiškėjai taip pat nebuvo leista susipažinti. Atsakovė nurodė, kad pažyma apie koncentracijos nagrinėjimą neturi įrodomosios reikšmės ir šį dokumentą laikė Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentu.  Pabrėžė, kad ne pažymą apie koncentracijos nagrinėjimą, o būtent 2004-03-18 Nutarimą ir jame išdėstytas aplinkybes bei motyvus vertino atsakovė, priimdama Nutarimą.

KĮ 21 str. 7 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybai atliekant jai pavestas funkcijas, Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, kuriuose yra pareikštos Konkurencijos tarybos vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės, Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, susiję su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas, ir tik Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkos organizavimui skirti dokumentai yra tarnybinio naudojimo dokumentai, kurie neteikiami susipažinti tretiesiems asmenims ir nesegami į tyrimų bylas, su kuriomis turi teisę susipažinti tretieji asmenys. Tokie Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms įstatymų joms priskirtoms funkcijoms atlikti.

Darbo reglamento 107 punkte nustatyta, kad administracijos darbuotojas, išnagrinėjęs pranešimą apie koncentraciją, parengia ir teikia svarstyti Konkurencijos tarybai pažymą apie atliktą nagrinėjimą. Kitais tarybos kompetencijoje priklausančiais klausimais pažyma gali būti neteikiama. To paties reglamento 108.7. punkte nustatyta, kad pažymoje yra teikiami pasiūlymai Konkurencijos tarybai.

Konkurencijos tarybos 2000-04-27 nutarimu Nr. 45 patvirtintos Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos (toliau – ir Pranešimo apie koncentraciją tvarka) 52 punkte nustatyta, kad Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojai nustatyta tvarka ir terminais parengia pažymą apie koncentracijos nagrinėjimą (toliau – ir pažyma) ir teikia ją nagrinėti Konkurencijos tarybos tvarkomajame posėdyje. Iš Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo tvarkos 53 punkto nuostatų matyti, kad Konkurencijos taryba posėdžio metu priimdama sprendimą dėl koncentracijos atsižvelgia ne tik į pažymą apie koncentracijos nagrinėjimą, tačiau ir kitus dokumentus ar kitų Konkurencijos tarybos darbuotojų ar narių nuomones bei pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina atsakovės pozicijai, jog pažyma laikytina tarnybinio naudojimo dokumentu, todėl pagrįstai nebuvo teikiama pareiškėjai susipažinti.

Dėl procedūrinių pažeidimų.

 

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovė Tyrimo terminą pratęsė, kuomet jis jau buvo pasibaigęs, t. y. Tyrimo terminas pratęstas 2013-01-03 nutarimu Nr. 1S-1, pasibaigus 5 mėnesių imperatyviam terminui, nurodytam KĮ 23 str. 5 dalyje. Be to, atsakovė Tyrimą pratęsinėjo, neatlikdama jokių veiksmų ir nemotyvuotai.

Atsakovė nurodė, kad 2013-01-03 nutarimą pratęsti tyrimo terminą Konkurencijos taryba priėmė keliomis dienomis vėliau negu po penkių mėnesių, tačiau įvertinus tyrimo procedūrą Konkurencijos taryboje reglamentuojančius teisės aktus, to nelaikė esminiu procedūros pažeidimu.

Iš pateiktų atsakovės argumentų spręstina, jog ji neneigia, kad Tyrimo terminas buvo pratęstas vėliau negu po penkių mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ABTĮ 89 str. 1 d. 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT administracinė byla Nr. A¹⁴-416/2005). LVAT pabrėžė, jog teismas pirmiausiai turi įvertinti, ar nesant procedūrinio pažeidimo, Konkurencijos taryba būtų padariusi skirtingas išvadas dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto.

KĮ 23 str. 5 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba tyrimą turi baigti ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams. KĮ 24 str. 4 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) yra suėjęs šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytas senaties terminas; 6) šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pažeidimų atveju skundžiamas viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar sprendimas buvo panaikintas, pakeistas ar nustojo galioti iki pareiškimo išnagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos; 7) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą; 8) pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų.

Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu: 1) tyrimo metu paaiškėja, kad teisės pažeidimo nėra; 2) veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje; 3) tyrimo metu paaiškėja arba atsiranda šio įstatymo 24 str. 4 dalyje nurodytos aplinkybės (KĮ 28 str. 3 dalis). Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad net praleidus KĮ nustatytą terminą, vis tiek egzistuoja pagrindas ir pareiga atsakovei išnagrinėti ir įvertinti tas aplinkybes, kurios leido įtarti galimą KĮ pažeidimą ir sudarė pagrindą pradėti tyrimą. Sutiktina su atsakovės argumentu, jog net jei Konkurencijos taryba tyrimo terminą būtų pratęsusi KĮ numatytais terminais, sprendimas dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo nebūtų buvęs kitoks. Pažymėtina ir tai, jog ir pati pareiškėja nenurodė jokių svarių argumentų, kokiu konkrečiu būdu buvo pažeistos jos teisės ir kaip būtų pakitęs Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo rezultatas, jei Tyrimas būtų pratęstas laiku.

Kitas pareiškėjos argumentas, kodėl Nutarimas turi būti panaikintas – Tyrimas buvo pratęsiamas neatliekant jokių veiksmų ir nemotyvuotai. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Iš nutarimų pratęsti Tyrimą matyti, jog Tyrimas buvo pratęsiamas siekiu tęsti turimos informacijos analizę bei surinkti papildomų duomenų, o rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ne tik tęsė turimos informacijos analizę, bet ir rinko papildomą rašytinę medžiagą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog Tyrimas buvo pratęsinėjamas neatliekant jokių veiksmų ir nemotyvuotai, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovė objektyviai neįvertino visų aplinkybių, kad Tyrimo bylos medžiaga nebuvo parengta nagrinėjant bylą 2014-05-13 posėdyje, kad byla papildyta po tyrimo pabaigos, o medžiaga sudaryta selektyviai. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali.

Iš pateiktos Konkurencijos tarybos tyrimo bylos matyti, kad ji sudaryta iš 19 tomų, kurių 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 17 ir 18 tomuose esanti medžiaga yra nevieša bylos medžiaga. 1–13 tomus sudaro tyrimo metu surinkta medžiaga, kuria remiantis buvo priimtas pranešimas apie atliktą Tyrimą. Atsakant į pareiškėjos argumentą, jog byla buvo papildyta po tyrimo pabaigos, pažymėtina, jog dokumentai, kurie buvo gauti ar išsiųsti po Tyrimo pabaigos (16 tomas, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas susipažinti su Tyrimo medžiaga ir kt.) pagrįstai buvo tvarkomi chronologine tvarka. Sutiktina su atsakovės išdėstytais argumentais, kad dalis medžiagos buvo prijungta, siekiant įvertinti pačios pareiškėjos pateiktuose paaiškinimuose dėl Tyrimo išvadų nurodytus argumentus (18 tomas) ir nekeitė Tyrimo išvadų. Pareiškėja taip pat tvirtino, jog Tyrimo metu dalis surinktų dokumentų yra  neautentiški, neišversti ir netinkamai patvirtinti, todėl neturi įrodomosios galios. Atsakovė tvirtino, kad Tyrimo bylos medžiagą sudaro įvairūs dokumentai, t. y. tiek originalai, tiek kopijos, tiek dokumentai su vertimais bei išrašai. Pabrėžė, kad vertindama pareiškėjos veiksmus, vertino visų įrodymų visumą, o kai kurių dokumentų neatitikimas formaliems reikalavimas, neturėjo įtakos Nutarimo pagrįstumui.

Atsakovės surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad Tyrimą atsakovė pradėjo Lietuvos energijos skundo pagrindu. Kartu su skundu Lietuvos energija padavė dokumentus, patvirtinančius derybas su Alternatyviu tiekėju bei pareiškėjos atsisakymą derėtis dėl gamtinių dujų mainų sandorio. Surinkta Tarybos medžiaga patvirtina, jog Tyrimo metu atsakovė susirašinėjo su Lietuvos energija, su Alternatyviu tiekėju, su Lietuvos gamtinių dujų rinkos dalyviais, su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija bei rėmėsi viešais dokumentais. Atsakovė neneigia, jog Tyrimo byloje yra surinkti tiek dokumentų originalai, tiek dokumentų kopijos, tiek dokumentai su vertimais bei išrašai, tačiau tvirtina, kad ne bet koks dokumentų neatitikimas formaliems reikalavimams reiškia esminį procedūrinį pažeidimą.

ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors pareiškėja savo skunde nurodo argumentus, susijusius su atskirais ginčijamų aktų turinio aspektais, tačiau teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Tyrimo medžiagoje surinktuose dokumentuose nėra esminių prieštaravimų, jie yra nuoseklūs ir aiškūs. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai rėmėsi visų rašytinių įrodymų visetu, todėl pareiškėjos argumentai dėl įrodymų nepatikimumo atmestini. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip teisingai pastebėjo atsakovė, jog KĮ ar kiti atsakovės veiklą reguliuojantys teisės aktai nenustato specialiųjų formos reikalavimų įrodymams, kuriais įrodinėjamas pažeidimas, tačiau Konkurencijos taryba turi pareigą pagrįsti, kad pažeidimas buvo padarytas. Akivaizdu, kad atsakovė pagrindė ir teisiškai įvertino pareiškėjos padarytą pažeidimą, o pareiškėja priešingai – nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, leidžiančių paneigti pažeidimo aplinkybių egzistavimu.

Kaip procedūrinį pažeidimą pareiškėja nurodė ir tai, kad jai nebuvo įteiktas Pranešimas apie atliktą tyrimą (toliau – ir Pranešimas). Tokios pozicijos pareiškėja laikosi, nes iš atsakovės atsiųsto Pranešimo nėra aišku, ar Pranešimą apie atliktą Tyrimą priėmė įgalioti pareigūnai, ar dokumento turinys yra autentiškas, nes gautas Pranešimas nepasirašytas, nepatvirtintas, nebuvo nurodytos pareigūnų pavardės.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2014-03-17 raštu „Dėl tyrimo baigimo, paaiškinimų dėl tyrimo išvadų pateikimo ir Konkurencijos tarybos 2014-05-13 posėdžio“ Nr. (2.1-24)6V-502 informavo pareiškėją, kad pradėtas Tyrimas baigtas, kad siunčia pranešimo išrašą be komercinių paslapčių su vertimu į rusų kalbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė šiame rašte nurodė, kad vadovaujantis KĮ 29 str. 1 ir 2 dalimis bei Darbo reglamento 62.2 punktu, pareiškėja turi teisę iki 2014-04-07 raštu pateikti savo paaiškinimus dėl Tyrimo išvadų bei susipažinti su Tyrimo medžiaga. Atkreipė dėmesį, kad teisė susipažinti su Tyrimo bylos medžiaga neapima teisės susipažinti su dokumentais, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių (jeigu nėra gautas kito ūkio subjekto sutikimas). Šis Konkurencijos tarybos raštas buvo pasirašytas Konkurencijos tarybos pirmininko. Kartu su 2014-03-17 raštu pareiškėjai buvo įteiktas ir Pranešimo išrašas su patvirtintu vertimu į rusų kalbą, todėl pareiškėjos argumentai, jog  ji negalėjo įvertinti kaltinimų aprėpties ir pagrindo bei gintis nuo kaltinimų, visiškai niekuo nepagrįsti. Taip pat pareiškėja nurodė, kad atsakovė nesilaikė specialios teisinių dokumentų įteikimo tvarkos, t. y. dokumentai turėjo būti įteikti per Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją arba per Generalinę prokuratūrą. Teismas ir su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, pritardamas atsakovės išdėstytai pozicijai, jog ESTT yra išaiškinęs, kad pranešimo apie kaltinimus tikslas yra suteikti galimybę ūkio subjektui pateikti paaiškinimus ir argumentus prieš priimant sprendimą dėl konkurencijos teisės pažeidimo, o pranešimo apie kaltinimus įteikimo tikslas pasiekiamas, jei adresatas sužino apie prieštaravimų egzistavimą. Nukrypimas nuo tinkamam įteikimui keliamų reikalavimų ar netinkamas įteikimas negali būti priežastimi panaikinti sprendimą (ESTT 1972-07-14 sprendimas byloje Nr. 52/69, Geigy prieš Komisiją). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net jei teismas konstatuotų, jog atsakovės 2014-03-17 raštas „Dėl tyrimo baigimo, paaiškinimų dėl tyrimo išvadų pateikimo ir Konkurencijos tarybos 2014-05-13 posėdžio“ Nr. (2.1-24)6V-502 ir Pranešimas buvo netinkamai įteikti, neturėtų teisinės reikšmės, nes pareiškėja žinojo apie jai adresuotus dokumentus.

 

Dėl atsakomybės ir baudos.

 

Pareiškėja tvirtino, kad atsakovė neanalizavo pareiškėjos kaltės, kad Koncentracijos sąlyga buvo neaiški, kad negalėjo įvertinti, jog pareiškėjos atsisakymas derėtis dėl gamtinių dujų mainų sandorio turės poveikį Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, kad pareiškėjai nebuvo žinomos sandorio detalės, kad antikonkurencinis pareiškėjos veiksmų poveikis yra neįrodytas, todėl sprendė, jog ir šioje dalyje Nutarimas yra neteisėtas.

ESTT yra pažymėjęs, kad atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus taikoma tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui, kaltės forma nereikšminga atsakomybės taikymui ir baudos dydžio nustatymui (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1996-03-25 sprendimas SPO prieš Komisiją, C-137/95 P). Privalu įrodyti, kad ūkio subjektas suvokė (galėjo suvokti) ir galėjo kontroliuoti savo veiksmų (neveikimo) poveikį konkurencijai. Pažymėtina, kad Koncentracijos sąlyga nustatė, jog pareiškėja negali sudaryti kliūčių Lietuvos gamtinių dujų vartotojams sudaryti gamtinių dujų pirkimo sutartis su kitais tiekėjais. Taigi, pareiškėja, žinodama apie nustatytą 2004-03-18 Nutarime  Koncentracijos vykdymo sąlygą, negalėjo nežinoti, jog vykdyti Koncentraciją pažeidžiant nustatytas Koncentracijos sąlygas yra draudžiama ir kad už pažeidimus yra taikoma atsakomybė (KĮ 14 str. 2 dalis, 22 str. 1 d. 4 punktas). Sutiktina su atsakovės išdėstyta pozicija, jog pareiškėja, abejodama dėl savo veiksmų atitikties Koncentracijos vykdymo sąlygai, galėjo kreiptis į atsakovę, tačiau to nepadarė – veikė savo rizika. Nesutiktina su pareiškėjos teigimu, kad atsakovė atsakomybę taikė be kaltės, nes iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog pareiškėjos kaltės klausimas buvo įvertintas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pareiškėja negalėjo nežinoti, kad Koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimas yra draudžiamas pagal KĮ.

KĮ 35 str. 1 dalyje nustatyta, kad atsakovė, nustačiusi, kad ūkio subjektas pažeidė KĮ reikalavimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti KĮ nustatytas sankcijas. To paties įstatymo 36 str. 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriant baudas ūkio subjektams, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui bei ūkio subjektų prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (KĮ 37 straipsnis). Baudos dydis nustatomas vadovaujantis Baudų aprašu, kurio 4 punkte nustatyta, kad už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia, vadovaujantis Baudos aprašo III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę (4.1. punktas); vėliau, vadovaujantis Baudų aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas (4.2. punktas). 23 punkte nustatyta, kad už kitus KĮ pažeidimus ūkio subjektui skiriamos baudos dydžio apskaičiavimui mutatis mutandis taikomos Baudų aprašo II, IV ir V skyrių nuostatos, kiek jos reglamentuoja baudos dydžio apskaičiavimą, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas. Baudų aprašo 10 punkte nustatyta, kad  baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į Baudų aprašo 9 punkte numatytą ribą, nustatoma pagal pažeidimo pavojingumą. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo.

Dar kartą pažymėtina, kad Koncentracijos vykdymo sąlyga nustatė aiškias pareigas pareiškėjai – nesudaryti kliūčių Lietuvos vartotojams savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. Šiame sprendime jau konstatuoti pareiškėjos veiksmai (atsisakymas derėtis su Lietuvos energija), neleido pasiekti tikslų, kurių buvo siekiama nustatant Koncentracijos vykdymo sąlygą. Dar daugiau – tokie pareiškėjos veiksmai sudarė sąlygas išlaikyti savo, kaip vienintelės (tuo metu) gamtinių dujų tiekėjos Lietuvos vartotojams, padėtį, todėl sutiktina su atsakovės Nutarime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo pavojingumo ir pažeidimo trukmės nustatymo, papildomai jų nekartojant.

Pareiškėja nurodė, kad paskirta bauda, siekiant atgrasymo, jai buvo padidinta nepagrįstai. Baudų aprašo 14 punktas nustato, kad siekiant užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį, pagal Baudų aprašo 8–13 punktus apskaičiuotas bazinis baudos dydis didinamas, kai ūkio subjekto pajamos iš nesusijusių su pažeidimu prekių pardavimų sudaro daugiau kaip 95 procentus bendrųjų ūkio subjekto pajamų. Taigi, siekiama, jog bauda būtų atgrasanti, o tai galima užtikrinti tik įvertinus pareiškėjos dydį.

Atsakovė, paskaičiuodama bazinį baudos dydį, vertino pareiškėjos pajamas, kurias ji gavo 2012 metais pardavusi dujas Lietuvos energijai per AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ (Nutarimo 7.1. punktas), kurios 2012 metais sudarė mažiau nei 0,1 proc. bendrųjų pareiškėjos pajamų (pareiškėjos finansinė ataskaita), o pajamos iš veiklos, nesusijusios su pažeidimu, sudarė daugiau kaip 95 proc. bendrųjų pareiškėjos pajamų, todėl sprendė, kad yra pagrindas didinti skiriamą baudą, siekiant užtikrinti baudos atgrasomąjį poveikį. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų, t. y.  sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsižvelgus į itin dideles pareiškėjos pajamas ir siekiant pakankamo atgrasymo, pagrįstai paskirtoji bauda buvo padidinta 100 proc.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovė nemotyvavo, kodėl 17 825 634,26 Eur baudą laiko nedidele suma ir pabrėžė, kad tokio dydžio bauda vis tiek būtų didžiausia, kada nors atsakovės istorijoje vienam ūkio subjektui skirta bauda. Teismas sutinka su pareiškėjos pastebėjimais, kad tokio dydžio bauda pinigine išraiška yra bene didžiausia, kokia tik buvo paskirta ūkio subjektui, tačiau atkreipia dėmesį, kad vertinant procentine išraiška – viena mažiausių (0,03 proc. bendrųjų pareiškėjos pajamų), nes už nustatytą pažeidimą galima buvo paskirti iki 10 proc. bendrųjų pajamų dydžio baudą. 

Teismas pabrėžia, kad tinkamas ir visapusiškas faktinių aplinkybių įvertinimas, skiriant sankcijas už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams bei parenkant jų dydį yra Konkurencijos tarybos diskrecija. Konkurencijos tarybos funkcijos leidžia jai visapusiškai įvertinti tam tikrus konkurenciją galinčius pažeisti veiksmus ir šių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Konkurencijos tarybai skirtos diskrecijos dalis.

Iš Nutarimo dalies turinio matyti, kad skirdama baudą atsakovė atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (Koncentracijos vykdymo sąlygos pažeidimas) ir pavojingumą (labai pavojingas), pažeidimo trukmę (vieneri metai), taip pat byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nenustatyta). Tokie kriterijai baudų dydžio nustatymui atitinka Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 dalyje ir Baudų skaičiavimo taisyklių 2 punkte nurodytus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecijos laisve.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad Konkurencijos taryba, neperžengdama jai suteiktos kompetencijos ribų, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, pagrįstai priėmė byloje skundžiamą 2014-06-10 nutarimą „Dėl OAO „Gazprom“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2004-03-18 nutarimo Nr. 1S-38 nuostatoms“ Nr. 2S-3/2014, kuris yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

Pareiškėjos OAO „Gazprom“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

Teisėjai                                                        Arūnas Kaminskas

 

 

                                                                      Margarita Stambrauskaitė

 

 

                                                                      Halina Zaikauskaitė