Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Electronic Trade“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Electronic Trade“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba)  2015 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 2S-9/2015 (toliau – ir Nutarimas); 2) teismui nutarus palikti galioti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadą, kad pareiškėjo skleista reklama buvo klaidinanti, neskirti piniginės baudos paliekant tik įspėjimą arba iš esmės sumažinti skirtą baudą iki 300 Eur.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba, vertindama įrodymus, pažeidė diskrecijos teisę spręsdama ar prekių reklamos atitinka teisingumo kriterijus, turėdama veiksmų laisvę ir veikdama savo nuožiūra, kryptingai tyrimo procesą vedė neigiamų išvadų rezultatų link. Vertinimas, kurį atliko Konkurencijos taryba, tirdama UAB „Electronic Trade“ prekių reklamas, atliktas šališkai, ginant tik vartotojų teises, neieškant interesų pusiausvyros. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo tikslai yra ne tik gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, bet ir saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti.

Pareiškėjo teigimu, prekių reklamos atitiko visus tris reklamai keliamus kriterijus: teisingumo, išsamumo ir pateikimo (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis teise į sąžiningą konkurenciją bendrovė reklamoje pateikė: a) teisingai nustatytą palyginamąją kainą (reklamoje nuolaida paskaičiuota remiantis realia finansine nauda vartotojui, kurią jis gautų įsigijęs prekę. Jos dydis buvo išreikštas litais arba procentine išraiška); b) išsamią informaciją (vartotojai galėjo aiškiai suvokti taikytų nuolaidų apimtį, reklamos buvo aiškios ir nedviprasmiškos, jose pateikta visa informacija, kuri reikalinga vartotojui); c) pateikiant reklaminę informaciją vartotojams apie šios kainos reikšmę buvo pažymima papildomais užrašais („Užbraukta kaina žymima sena prekės kaina“ arba „Rekomenduojama rinkos kaina“).

Pažymėjo, kad teisiškai nėra aiškiai, imperatyviai reglamentuota, kaip verslo subjektai (pardavėjai / reklamos davėjai) turi pagrįsti prekių reklamose nurodytą kainą. Konkurencijos taryba turi visišką veiksmų laisvę priimdama galutinį sprendimą dėl reklamos klaidingumo, tačiau Konkurencijos taryba niekada netikrino „nubrauktų kainų” reklamos praktikos fizinėse parduotuvėse. Reklamos įstatymas numato galimybę „gauti“ duomenis iš reklamos davėjo, tačiau nenumato galimybės jų rinkti slapta nuo reklamos davėjo. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad prieš pradedant įrašymą, faktiniai elektroninių ryšių paslaugų naudotojai turi būti informuoti apie tokį įrašymą ir jo tikslą. Ši įstatymų nustatyta imperatyvi teisės norma buvo pažeista. Apie tokį duomenų rinkimą Konkurencijos taryba privalėjo informuoti elektroninės parduotuvės savininką, todėl tyrimo metu surinkti duomenys turėtų būti pripažinti surinktais neteisėtu būdu, o jų pagrindu patvirtintos tyrimo išvados, įskaitant ir patį skundžiamą nutarimą, turėtų būti panaikinti.

Pareiškėjas pabrėžė, kad kainos grįstos realiais ir aktualiais duomenimis: gamintojų bei tiekėjų – Samsung Electronics Baltics SIA atstovybės „Samsung Electronics Lithuania“, UAB „Electrolux“, UAB „Prenta“, UAB „TD Baltic“, UAB „ACC Distribution“ rekomendacijomis; UAB „Electronic Trade“ konkurentų interneto tinklapiuose darytų ekrano vaizdų kopijomis; PVM sąskaitomis faktūromis, prekių kainodaros lentelėmis. Palyginamosios kainos UAB „Electronic Trade“ reklamose nurodytos remiantis: sena bendrovės kaina, gamintojų ar tiekėjų rekomendacijomis, konkurencine aplinka.

Pareiškėjas Nutarime pasigedo motyvų, remiantis kuriais buvo ignoruoti esminiai įrodymai dėl „nubrauktos kainos“ pagrindimo faktiškai buvusia realiai sena kaina, kurią įrodo Konkurencijos tarybai pateiktos realios PVM sąskaitos-faktūros. Iš šių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad praeityje atitinkamos prekės buvo realiai faktiškai parduotos už kainą, kuri atitinka reklamoje nurodomą „nubrauktą kainą“. Iš Nutarimo turinio nėra aišku, kokie įrodymai yra vertinami ir laikomi teisingais bei pagrindžiančiais rekomenduojamo dydžio kainos vyravimą mažmeninėje prekyboje (antrasis kriterijus), taip pat nebuvo patikrintas trečiasis kriterijus: rekomenduojamos kainos dydis ir rinkos kainos turi būti pagrįstos realiais ir pakankamai aktualiais duomenimis. Sąvokos „realiai“ ir „pakankamai aktualiais duomenimis“ gali būti suprantamos ir interpretuojamos labai skirtingai. Konkurencijos taryba nepagrindė ir neišaiškino, kodėl gamintojų bei tiekėjų Samsung Electronics Baltics SIA atstovybės „Samsung Electronics Lithuania“, UAB „Electrolux“, UAB „Prenta“, UAB „TD Baltic“, UAB „ACC Distribution“ rekomenduojamos kainos nėra pagrįstos realiais ir pakankamai aktualiais duomenimis.

Pažymėjo, kad paskirtos baudos, viršijančios vidurkį ir didesnės kaip 7 000 eurų, paskyrimas neabejotinai peržengė bet kokius protingumo, proporcingumo, gero administravimo kriterijus. Neatsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas UAB “Elecronic trade” nėra pelninga įmonė   ((duomenys neskelbtini)), todėl 7 182 eurų suma yra labai didelė piniginė prievolė Bendrovei, kuri šiuo metu finansiškai nėra pajėgi jos sumokėti iš karto. Be to, UAB „Electronic Trade“ nėra anksčiau bausta už klaidinančios reklamos skleidimą, todėl tai nėra įmonė, linkusi daryti pažeidimus.

Atsakovas Konkurencijos taryba pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Konkurencijos taryba, vertindama, ar skleidžiama reklama nėra klaidinanti, vadovaujasi aiškiais ir įstatyme įtvirtintais kriterijais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais. Nei reklamos nagrinėjimo procedūros metu, nei kartu su skundu pareiškėjas taip ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog Konkurencijos tarybos nagrinėtose reklamose nurodytos nubrauktos skalbimo mašinų „Samsung WF702U2SAWQ/LE“ ir „Electrolux EWT1062EDW“, trintuvo „Braun MR 530 Sauce CA“ bei šaldiklio dėžės „Haier BD-259RAA“ kainos, taip pat šaldytuvo „SAMSUNG RL55VTE1L1/XE0“ 3 269 Lt ir   2 999 Lt kainos buvo anksčiau Bendrovės taikytos kainos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrindė šių prekių reklamose nurodytos informacijos teisingumo, t. y. tai, jog nubrauktos prekių kainos buvo anksčiau bendrovės taikytos kainos, Konkurencijos taryba skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatavo, jog šių prekių reklama neatitiko Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo   5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto teisingumo kriterijaus.

Konkurencijos taryba, vertindama, ar nubrauktos palyginamosios kainos buvo nustatytos remiantis gamintojų ar tiekėjų rekomendacijomis, rėmėsi ne tik gamintojų ar tiekėjų, bet ir pareiškėjo Konkurencijos tarybai pateiktais įrodymais. Tik nustačiusi, kad nei pareiškėjo, nei gamintojų ar tiekėjų pateikti įrodymai nepagrindžia nubrauktų kainų teisingumo, Konkurencijos taryba sprendė, kad UAB „Electronic Trade“ skleidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams prieštaraujančią reklamą. Tam, kad reklamoje nurodyta palyginamoji kaina, paremta rekomendacija, atitiktų reklamos teisingumo reikalavimus ir vartotojai nebūtų klaidinami, nurodyta palyginamoji kaina turi būti ne tik grįsta realia prekės gamintojo ar tiekėjo rekomendacija, tačiau ji taip pat turi vyrauti mažmeninėje rinkoje, o tai turi būti pagrįsta realiais ir pakankamai aktualiais duomenimis. Tokios pozicijos Konkurencijos taryba laikosi atsižvelgusi į tai, kad net jei nubraukta prekės palyginamoji kaina ir atitinka prekės gamintojo ar tiekėjo rekomenduojamą kainą, tačiau daugelyje kitų parduotuvių analogišką prekę vartotojas gali įsigyti pigiau, tokia reklama vis tiek gali klaidinti vartotoją, nes ji neatspindi realios reklaminio pasiūlymo naudos.

Pažymėjo, kad baudą pareiškėjui paskyrė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu ir jame įtvirtintomis baudų skyrimo taisyklėmis. Nustatydama baudos dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgė į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje reglamentuotus baudos dydžio nustatymo principus, pagal kuriuos baudos dydis apsprendžiamas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę bei mastą. Konkurencijos taryba įvertino, kad pareiškėjas skleidė ne vienos, o bent kelių prekių reklamas, kuriose, pateikdamas kainų palyginimus, nurodė neteisingą informaciją apie reklamuojamų pasiūlymų realią naudą vartotojams, taip pat tai, kad pažeidimo trukmė buvo labai ilga, t. y. 6 mėnesiai. Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgė į tai, kad nagrinėti reklaminiai pasiūlymai buvo skleidžiami bent keliomis reklamos sklaidos priemonėmis bei į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalį. Interneto svetainėje www.bigbox.lt skelbiami duomenys yra vieši duomenys, kurių rinkimui pareiškėjo sutikimas nėra būtinas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 2S-9/2015 „Dėl UAB „Electronic Trade“ prekių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punktą pakeitė ir sumažino UAB „Electronic Trade“ paskirtą baudą iki 4 400 Eur. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo normas, padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnyje imperatyviai įtvirtintas draudimas ūkio subjektams naudoti klaidinančią reklamą. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kaip ūkio subjektai turėtų pagrįsti reklamose nurodytas nubrauktas prekių kainas, atsakovas padarė klaidingas išvadas vertindamas nubrauktų palyginamųjų kainų teisingumą, neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog nubrauktos prekių kainos buvo grįstos tiekėjų ar gamintojų rekomendacijomis, nepagrįstai rėmėsi tiekėjų ar gamintojų tyrimo metu pateiktais atsakymais, neinformavo pareiškėjo apie duomenų rinkimą iš jos elektroninės parduotuvės, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog Konkurencijos tarybos nagrinėtose reklamose nurodytos nubrauktos skalbimo mašinų „Samsung WF702U2SAWQ/LE“ ir „Electrolux EWT1062EDW“, trintuvo „Braun MR 530 Sauce CA“ bei šaldiklio dėžės „Haier BD-259RAA“ kainos, taip pat šaldytuvo „SAMSUNG RL55VTE1L1/XE0“ 3 269 Lt ir 2 999 Lt kainos buvo anksčiau Bendrovės taikytos kainos. Pareiškėjas nei Konkurencijos tarybai, nei teismui neįrodė, kad kitos pareiškėjo reklamuotos prekės pasižymėtų didele technologine pažanga, lemiančia staigų šių prekių nuvertėjimą, atvirkščiai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Konkurencijos taryba, vertindama, ar nubrauktos palyginamosios kainos buvo nustatytos remiantis gamintojų ir tiekėjų rekomendacijomis, rėmėsi ne tik gamintojų ir tiekėjų, bet ir pareiškėjo atsakovui pateiktais dokumentais. Interneto svetainėse www.bigbox.lt ir www.lrytas.lt skelbiami duomenys yra vieši duomenys, kurių rinkimui pareiškėjo sutikimas nebūtinas.

Teismas nustatė, kad bylos įrodymai aiškiai patvirtina, jog Konkurencijos taryba, vertindama, ar skleidžiama reklama nėra klaidinanti, vadovavosi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais reklamos teisingumo, išsamumo ir jos pateikimo kriterijais. Pažymėjo, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu, todėl svarbu nustatyti, ar pakanka reklamoje pateikiamų teisingumą pagrindžiančių duomenų, yra sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atskirai. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, yra konstatavęs, jog „<...> Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu, reiškia, kad reklamos davėjas privalo turėti įrodymus, jog skleidžiama reklama buvo teisinga skleidimo metu <...>.“ Pareiškėjas nepagrindė šių prekių reklamose nurodytos informacijos teisingumo, ar nubrauktos prekių kainos buvo anksčiau pareiškėjo taikytos kainos, todėl Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime pagrįstai konstatavo, jog šių prekių reklama neatitiko Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto teisingumo kriterijaus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog palyginamųjų kainų, grįstų sena pareiškėjo nurodyta kaina, taikymo teisėtumą lemia elektroninės komercijos verslo modelis, technologinė pažanga, negali būti pagrindu skleisti klaidinančią reklamą, nes reklamos davėjas privalo nurodyti teisingą informaciją apie reklamuojamą prekę, privalo užtikrinti reklamoje nurodytų teiginių teisingumą, būdamas atsakingas ir rūpestingas, taip pat siekdamas nepažeisti vartotojų interesų bei Reklamos įstatymo reikalavimų, turi neskleisti tokių teiginių reklaminiuose pasiūlymuose, kurie klaidintų vartotojus. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad nagrinėtose reklamose nurodytos žemesnės (ne nubrauktos) kokteilinės, televizoriaus ar šaldytuvo kainos reklaminiuose pasiūlymuose buvo nurodytos pakankamai ilgą laiką ar bent jau ilgiau nei vieną ar dvi dienas. Teismas sprendė, kad visos šios aplinkybės parodo, jog pareiškėjo prekių kainos nebuvo taikomos tik epizodiškai, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Konkurencijos taryba neteisingai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius palyginamųjų kainų, grįstų sena kaina, teisingumą. Be to labai trumpas laikas, t. y. vieną ar dvi dienas, taikyta prekės kaina negali būti laikoma tinkama reklaminio pasiūlymo naudai pademonstruoti, nes ji neatspindi įprastos prekės kainos. Reklamoje nurodant nuolaidą ne nuo įprastos kainos, o nuo tik epizodiškai taikytos kainos, vartotojams sudaromas neteisingas įspūdis apie reklamuojamo pasiūlymo naudą.

Pareiškėjo argumentus, kad reklaminiuose pasiūlymuose nurodytos palyginamosios kainos atitiko nurodytas tiekėjų ar gamintojų rekomendacijas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atmesti jos pateiktus dokumentus, pagrindžiančius uždarosios akcinės bendrovės „Prenta“ teiktas rekomendacijas, taip pat atsakovas neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl mažmeninėje rinkoje vyraujančių kainų, laikė nepagrįstais. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas vertino, kad Konkurencijos taryba, vertindama, ar nubrauktos palyginamosios kainos buvo nustatytos remiantis gamintojų ar tiekėjų rekomendacijomis, rėmėsi ne tik gamintojų ar tiekėjų, bet ir pareiškėjo pateiktais dokumentais. Atsakovas, įvertinęs, kad nei pareiškėjo, nei gamintojų ar tiekėjų pateikti įrodymai nepagrindžia nubrauktų kainų teisingumo, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas skleidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams prieštaraujančią reklamą. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti nubrauktą 1 399 Lt skalbimo mašinos kainą, atsakovui pateikė skalbimo mašinos tiekėjo UAB „Prenta“ elektroninės prekių pirkimo sistemos ekrano vaizdo kopiją. Tačiau UAB „Prenta“ atsakovui paaiškino, kad pareiškėjas naudojosi UAB „Prenta“ elektronine prekių pirkimo sistema, kurioje buvo pateikta informacija apie nurodytos skalbimo mašinos 1 399 Lt rekomenduojamą kainą. Todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad skalbimo mašinos pasiūlymuose nurodyta 1 399 Lt nubraukta palyginamoji kaina buvo grįsta „Electrolux“ prekių tiekėjo UAB „Prenta“ rekomenduojama kaina. Todėl tam, kad reklamoje nurodyta palyginamoji kaina, paremta rekomendacija, atitiktų reklamos teisingumo reikalavimus ir vartotojai nebūtų klaidinami, nurodyta palyginamoji kaina turi būti ne tik grįsta realia prekės gamintojo ar tiekėjo rekomendacija, tačiau ji taip pat turi vyrauti mažmeninėje rinkoje, o tai turi būti pagrįsta realiais ir pakankamai aktualiais duomenimis. Taigi, jeigu nubraukta prekės palyginamoji kaina ir atitinka prekės gamintojo ar tiekėjo rekomenduojamą kainą, tačiau daugelyje kitų parduotuvių analogišką prekę vartotojas gali įsigyti pigiau, tokia reklama, teismo nuomone, gali klaidinti vartotoją, nes ji neatspindi realios reklaminio pasiūlymo naudos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, sprendė, kad reklaminiai šaldytuvo, skalbimo mašinų, trintuvo, kokteilinės, šaldiklio dėžės bei televizoriaus pasiūlymai galėjo klaidinti vartotojus, nes pareiškėjas savo prekių pasiūlymuose vartotojams nurodė ne realią, bet imitacinę, pačios bendrovės dirbtinai padidintą naudą vartotojams. Bendrovė prekių pasiūlymų naudą rodė šalia prekės pardavimo kainos pateikdama didesnę nubrauktą palyginamąją kainą, kuri buvo nepagrįsta, taigi pareiškėja neįrodė, jog nubraukta prekės kaina – sena prekės kaina ir (arba) prekės gamintojo rekomenduojama kaina, arba, nors ir įrodė, kad palyginamoji kaina – sena prekės kaina, tačiau šią kainą taikė labai trumpą laikotarpį palyginus su laikotarpiu, kuomet buvo taikomos mažesnės prekių kainos. Pareiškėjo reklama, kurioje nurodyta didesnė palyginamoji kaina, nuolaida ir (ar) sutaupymas galėjo klaidinti vartotojus dėl savo naudingumo, kuris pagrįstas reikšmingai didesniųjų palyginamųjų kainų nurodymu, neatsižvelgiant į tai, kad toks palyginamosios kainos pasirinkimas pateikia vartotojams neteisingą informaciją ir pasinaudojus reklama galima gauti nuolaidos ir (ar) sutaupymo dydį. Taigi jei vartotojams būtų žinoma teisinga informacija apie šaldytuvo, skalbimo mašinų, trintuvo, kokteilinės, šaldiklio dėžės bei televizoriaus interneto svetainėje www.bigbox.lt parduodamas kainas bei taikomas nuolaidas, jie būtų priėmę kitokius sprendimus, pavyzdžiui, nebūtų pirkę interneto svetainėje www.bigbox.lt arba būtų ieškoję palankesnių pasiūlymų kitose interneto svetainėse. Teismas atkreipė dėmesį, kad reklama yra klaidinanti, nėra būtina įrodyti, jog buvo realiai paveikti vartotojai, nes tokia įrodinėjimo pareiga, be kita ko, neleistų nustatyti tinkamos pusiausvyros tarp vartotojų ir ūkio subjektų interesų, iškreiptų vartotojų teisių apsaugos sistemos prasmę bei tikslus. Reklamos klaidinantis pobūdis gali būti įrodytas ir tikėtinu poveikiu vartotojams, vertinant jį vidutinio vartotojo atžvilgiu. Teismo vertinimu, net jei vartotojas ir nenusipirko prekių interneto svetainėje www.bigbox.lt, tai nereiškia, kad jo ekonominis elgesys nebuvo paveiktas.

Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su baudos skyrimu, nurodė, kad atsakomybės pagrindus reglamentuoja specialusis įstatymas, todėl nagrinėjamu atveju kvalifikuojant pažeidimus bei skiriant baudą taikytinos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur. Tais atvejais, kai šio įstatymo 5 ar 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki 34 754 Eur bauda. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skundą dėl priežiūros institucijų nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo.  

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir nesutinka su nustatytais Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme numatytų reikalavimų pažeidimais, tačiau prašo teismo neskirti piniginės baudos paliekant tik įspėjimą arba iš esmės sumažinti skirtą baudą iki 300 Eur, pareiškėjas teikė atsakovui prašomą informaciją, prašomus dokumentus, kuriuos reikalavo atsakovas, bendradarbiavo su atsakovu, pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo bausta už šio įstatymo pažeidimus, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, paskirta bauda itin didelė (paskirta beveik maksimali įstatymu numatyta bauda), pareiškėjas atsakovui teikė prašomus dokumentus ir informaciją tyrimo metu, dirba nuostolingai, atsižvelgus į šio pažeidimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, į tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, buvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas sunkinančių aplinkybių nenustatė, į teisingumo ir protingumo principus, teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui paskirta 7 182 Eur bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl paskirtą baudą sumažino iki 4 400 Eur.

III.

Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas sumažino UAB „Electronic Trade“ paskirtą baudą nuo 7 182 Eur iki 4 400 Eur, ir palikti nepakeistą Konkurencijos tarybos 2015 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 2S-9/2015 „Dėl UAB „Electronic Trade“ prekių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai, pateikdamas tik abstrakčius ir jokiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstus argumentus, sumažino UAB „Electronic Trade“ Konkurencijos tarybos Nutarimu paskirtą baudą. Nei viena iš teismo sprendime nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtą baudą. Vien tai, kad ūkio subjektas nekliudė Konkurencijos tarybai bei vykdė jos nurodymus pateikti atitinkamą informaciją ir paaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra kvalifikuojama kaip pagalba reklamos kontrolės institucijoms ir kaip pagrindas sumažinti reklaminės veiklos subjektui skiriamą baudą. Konkurencijos tarybos vertinimu, teismas, sumažindamas pareiškėjui Konkurencijos tarybos Nutarimu paskirtą baudą, ne tik nemotyvuotai, bet ir nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjo veikla yra nuostolinga. Konkurencijos taryba taip pat nesutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo padarymas pirmą kartą sudaro pagrindą mažinti pareiškėjui paskirtą baudą.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba įvertino tai, jog pareiškėjas skleidė ne vienos, o bent kelių, t. y. septynių, prekių reklamas, kuriose, pateikdama kainų palyginimą, nurodė neteisingą informaciją apie reklamuojamų pasiūlymų realią naudą vartotojams. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, informacija apie prekės ar paslaugos kainą yra esminė, daranti įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui. Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgė į labai ilgą, t. y. 6 mėnesių, pažeidimo trukmę bei tai, kad nagrinėti reklaminiai pasiūlymai buvo skleidžiami bent keliomis reklamos sklaidos priemonėmis. Įvertinusi šias aplinkybes bei tai, kad reklamos nagrinėjimo procedūros metu Konkurencijos taryba nenustatė jokių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, Konkurencijos taryba pareiškėjui skyrė 7 182 Eur baudą. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos tarybos pareiškėjui paskirta bauda yra pagrįsta ir teisėta, todėl neturėtų būti mažinama.

Pareiškėjas UAB „Electronic Trade“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti galioti.

Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad teismas nagrinėjamos bylos atveju nustatė daugiau kriterijų, kurie leidžia pripažinti pareiškėjo elgesį teikiant informaciją Konkurencijos tarybai kaip lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai taikė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalį. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą.

Pažymi, kad Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde teigia, jog nėra aišku, kokiais dokumentais remdamasis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veikla nuostolinga. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas prieštaraudamas sau, vėliau nurodo dokumentą, pagrindžiantį teismo teisingai padarytą išvadą - 2014 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita.

Pabrėžia, kad bauda turi atitikti visus tris kriterijus: ji turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti. Tačiau Konkurencijos tarybos paskirta bauda vieno iš šių kriterijų aiškiai neatitinka: ji šiuo atveju yra tikrai neproporcinga. Nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad UAB „Electronic Trade“ finansinė padėtis nėra sunki, nes įmonė baudą yra sumokėjusi. UAB „Electronic Trade“ siekė įrodyti sunkią finansinę padėtį ne tik tyrimo metu, bet ir pateikdama prašymą dėl baudos atidėjimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui kartu su 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundu. Be to, pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą Konkurencijos tarybai dėl baudos mokėjimo atidėjimo arba mokėjimo dalimis išdėstymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas UAB „Electronic Trade“ pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimą, o teismui nutarus palikti galioti Konkurencijos tarybos išvadą, kad pareiškėjo skleista reklama buvo klaidinanti, neskirti piniginės baudos paliekant tik įspėjimą arba iš esmės sumažinti skirtą baudą iki 300 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą pakeitė ir sumažino UAB „Electronic Trade“ paskirtą baudą iki 4 400 Eur. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria teismas sumažino UAB „Electronic Trade“ paskirtą baudą nuo 7 182 Eur iki 4 400 Eur, ir palikti nepakeistą Konkurencijos tarybos Nutarimą. Konkurencijos Taryba iš esmės savo apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai, pateikdamas tik abstrakčius ir jokiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstus argumentus, sumažino UAB „Electronic Trade“ Konkurencijos tarybos Nutarimu paskirtą baudą ir tai, jog pareiškėjas skleidė ne vienos, o bent kelių, t. y. septynių, prekių reklamas, kuriose, pateikdamas kainų palyginimą, nurodė neteisingą informaciją apie reklamuojamų pasiūlymų realią naudą vartotojams.

Klaidinančia reklama pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, įtvirtinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, t. y. inter alia reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

Darant išvadą, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti bent vieną šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008). Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą privalu atsižvelgti į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); Pirmosios Instancijos Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., administracinė byla Nr. A¹-931/2005).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reklaminiai šaldytuvo, skalbimo mašinų, trintuvo, kokteilinės, šaldiklio dėžės bei televizoriaus pasiūlymai galėjo klaidinti vartotojus, nes pareiškėjas savo prekių pasiūlymuose vartotojams nurodė ne realią, bet imitacinę, pačios bendrovės dirbtinai padidintą naudą vartotojams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, jog toks pareiškėjo pasirinktas prekės kainos demonstravimo būdas negali būti laikomas tinkamu reklaminio pasiūlymo naudai pademonstruoti, nes jis neatspindi įprastos prekės kainos, todėl reklamoje nurodant nuolaidą ne nuo įprastos kainos, o nuo tik laikinai taikytos kainos, vartotojams sudaromas neteisingas įspūdis apie reklamuojamo pasiūlymo naudą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakomybės pagrindus reglamentuoja specialusis įstatymas, todėl nagrinėjamu atveju kvalifikuojant pažeidimus bei skiriant baudą taikytinos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už atitinkamą šio įstatymo straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami šiame straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucijai atlikus pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas kolegialus organas arba asmuo priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas arba, jeigu nėra šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą nutraukti. Minėto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė atsakovui prašomą informaciją, dokumentus, kurių reikalavo atsakovas, bendradarbiavo su atsakovu, pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo baustas už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai laikė atsakomybę lengvinančiomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes – tai, jog Bendrovė dirba nuostolingai bei veikos pavojingumo laipsnį ir nenustačius sunkinančių aplinkybių remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis baudą sumažino iki 4 400 Eur. Remiantis šiais argumentais, atsakovo apeliaciniame skunde pateikti teiginiai dėl baudos dydžio atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino bei taikė materialinės teisės normas, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys