Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovei advokatei Linai Darulienei, pareiškėjos Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovui advokatui Dariui Miniotui,

atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovui Justui Margeniui,

 trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės TEO LT, uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ atstovui Mariui Juoniui, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovei Sandrai Čereškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė TEO LT, uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“, akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau – Asociacija) kreipėsi į teismą su skundais, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Taryba) 2015-11-13 nutarimą Nr. 1S-122/2015 (toliau – Nutarimas Nr. 1S-122/2015) ir įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą dėl galimo Tarybos 2003-12-11 nutarimo Nr. 1S-140 (toliau – Nutarimas Nr. 1S-140) pažeidimo.

2. Pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ skunde nurodoma, kad, Nutarimu Nr. 1S-140 nustatydama įpareigojimus, Taryba siekė, kad AB TEO LT ir UAB „Omnitel“, nors ir būdamos susijusiais ūkio subjektais, išliktų atskirais juridiniais asmenimis, išlaikytų atskirą finansinių srautų ir patiriamų sąnaudų apskaitą bei atskirus valdymo organus, kad būtų sudarytos prielaidos Tarybai įvertinti AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ sujungimo poveikį konkurencijai, jei ateityje atsirastų toks poreikis šiuos juridinius asmenis sujungti. Taryba skundžiamame Nutarime Nr. 1S-122/2015 neteisingai aiškina 2003 metais Nutarimu Nr. 1S-140 nustatyto įpareigojimo turinį, nes šiuo nutarimu siekiama kontroliuoti AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ sujungimo sandorį, nesvarbu, kad toks sandoris nėra koncentracija Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) požiūriu, o šiuo nutarimu buvo nustatytos privalomos sąlygos ir įpareigojimai, būtini norint išvengti dominuojančios padėties sukūrimo, todėl AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ sandoris turi būti vertinamas būtent šiuo požiūriu, t. y. ar dėl sandorio gali būti sukurta ar sustiprėti AB TEO LT ir (arba) UAB „Omnitel“ dominuojanti padėtis. Priešingai, nei teigia Taryba, sandoris pakeistų AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ tarpusavio santykį vykdant ūkinę veiklą, kadangi iki šio sandorio UAB „Omnitel“ ir AB TEO LT nors ir priklausė tai pačiai įmonių grupei, veikė kaip du savarankiški juridiniai asmenys, turintys individualius valdymo organus, individualią finansinę apskaitą, individualią kainodarą ir pan., o šias bendroves sujungus, jos taptų bendrai valdomos ir dėl to galimai būtų sustiprinta kiekvienos iš šių įmonių dominuojanti padėtis, būtų sudarytos papildomos paskatos piktnaudžiauti šia padėtimi nustatant nesąžiningą kainodarą, vykdant kryžminį subsidijavimą ir pan. Nutarimu Nr. 1S-122/2015 Taryba ne tik formaliai atsisakė vykdyti 2003 metais priimtą Nutarimą Nr. 1S-140, tačiau be jokios rinkos ir ekonominės analizės įteisino sandorį, dėl kurio reikšmingai sustiprinama dominuojanti padėtis tam tikrose elektroninių ryšių paslaugų rinkose. Tai, kad AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ užima dominuojančią padėtį tam tikrose rinkose, pabrėžta dar 2003 metais priimtame Nutarime Nr. 1S-140, tai rodo ir viešai skelbiami duomenys, o įteisinus AB TEO LT ir UAB „Omnitel“, kurios teikia susijusias paslaugas, sujungimą, būtų įteisinamas ir AB TEO LT bei UAB „Omnitel“ patiriamų sąnaudų ir jų apskaitos bendrumas, būtų prarasta arba reikšmingai sumažinta Tarybos galimybė ateityje įvertinti šių bendrovių atskirai patiriamas sąnaudas ir jų veiksmų atitiktį konkurencijos teisės taisyklėms. Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą Nr. 1S-122/2015, pažeidė 2003 metais priimtu Nutarimu Nr. 1S-140 rinkos dalyviams, taip pat ir pareiškėjai sukurtą teisėtą lūkestį, kad AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ sujungimas bus galimas tik po to, kai bus išlaikyta įstatyme nustatyta pranešimo apie sandorį nagrinėjimo procedūra ir įvertintas galimas poveikis dominavimui, o pareiškėjai, kaip ir kitiems suinteresuotiems asmenims, bus suteikta teisė būti išklausytai ir sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti tokio sandorio vertinimo procedūroje. Taryba priimdama Nutarimą Nr. 1S-122/2015 iš esmės pati atsisakė vykdyti 2003 metais priimtą Nutarimą Nr. 1S-140 ir atleido nuo tokios pareigos AB TEO LT bei UAB „Omnitel“.

Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Bitė Lietuva“ atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundus patenkinti.

3. Pareiškėjos Asociacija skunde nurodoma, kad 2003 metais priimtas Nutarimas Nr. 1S-140, kuriuo Taryba nustatė, kad UAB „Omnitel“ negali būti reorganizuojamas prijungimo ar sujungimo būdu su AB „Lietuvos telekomas“ (dabar – TEO LT, AB) ar kuriuo nors kitu „TeliaSonera“, AB, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamu ūkio subjektu apie tai iš anksto KĮ nustatyta tvarka ir terminais nepranešus Tarybai ir tokiam koncentracijos veiksmui negavus Tarybos leidimo, yra nepanaikinti, jų galiojimas nėra apribotas laike, todėl jis turi būti vykdomas. Aplinkybė, kad AB TEO LT įsigijo 100 proc. UAB „Omnitel“ akcijų, savaime nesuponuoja pastarosios įmonės prijungimo fakto, tačiau faktinės aplinkybės (po šio sandorio abiem bendrovėms vadovaus bendra vadovų komanda, planuojama visiškai integruoti šių bendrovių komandas, teikti susietus paslaugų paketus) leidžia manyti, kad po šio sandorio įgyvendinimo bendrovės verslo ir paslaugų teikimo prasme faktiškai taps vienu ūkio subjektu. Taryba 2003 metais įžvelgė riziką, kad leidžiama koncentracija gali neigiamai paveikti atitinkamas telekomunikacijų paslaugų rinkas ir vykdomas sandoris ateityje gali sukelti konkurencijos problemų, tiesiogiai galinčių paliesti ir vartotojus, todėl priimtame Nutarime Nr. 1S-140 siekė jas suvaldyti įtvirtindama aiškų įpareigojimą nesujungti UAB „Omnitel“ su AB TEO LT be išankstinio Tarybos leidimo. 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte nustatytame įpareigojime koncentracijos sąvoka yra pavartota specifine KĮ 3 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme (kaip ūkio subjektų susijungimas), nesiejant šio įpareigojimo su aktualios redakcijos Tarybos 2000-04-27 nutarimu Nr. 45 patvirtintos Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos (toliau – Koncentracijų nagrinėjimo tvarka) 30 punkte įtvirtinta taisykle. Jeigu būtų vadovaujamasi Tarybos Nutarime Nr. 1S-122/2015 pateikta pozicija ir minėto įpareigojimo aiškinimu, susidarytų situacija, kad faktiškai 2003 metais priimtame Nutarime Nr. 1S-140 nustatytas įpareigojimas nesukelia ir apskritai negali sukelti jokių realių teisinių pasekmių, dėl kurių, visų pirma, jis ir buvo nustatytas. Nutarime Nr. 1S-140 Taryba siekė apriboti UAB „Omnitel“ sujungimo su AB TEO LT galimybes ir taip, neuždrausdama paties sandorio, tačiau nustatydama atitinkamus įpareigojimus, nustatė saugiklius, galinčius padėti suvaldyti galimą konkurencijos problemų atsiradimą. Taryba Nutarime Nr. 1S-122/2015 nepagrįstai nurodo, kad iki „TeliaSonera“, AB, ir AB TEO LT sandorio dėl UAB „Omnitel“ 100 proc. akcijų pirkimo–pardavimo šie ūkio subjektai buvo susiję ir atitinkamai jų veiksmai ūkinės veiklos srityje galėjo būti derinami, nes iki šiol šie subjektai aktyviai konkuravo, pavyzdžiui, 2008 m. pabaigoje abu ūkio subjektai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) inicijavo priešpriešinius ginčus dėl skambučių užbaigimo UAB „Omnitel“ tinkluose paslaugų kainų diskriminavimo ir AB TEO LT nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo vykdymo teikiant tarptautinio tranzito paslaugas, taip pat konkuravo dėl abonentų tose pačiose ar pakeičiamose paslaugų rinkose, o po „TeliaSonera“, AB, ir AB TEO LT sandorio dėl UAB „Omnitel“ 100 proc. akcijų pirkimo–pardavimo įvykdymo, suformavus bendrus valdymo organus bei pradėjus bendrą integruotų paslaugų pardavimų veiklą, situacija akivaizdžiai pasikeistų. Dėl UAB „Omnitel“ ir AB TEO LT konsolidacijos bus neigiamai paveikta konkurencija net keliose rinkose, kuriose bendrovės atskirai ar kartu užima reikšmingas rinkos dalis, suteikiančias galimybę UAB „Omnitel“ ir AB TEO LT ilguoju laikotarpiu rinkoje elgtis neatsižvelgiant į savo konkurentus, tiekėjus bei klientus. Taip sukuriama situacija, kurios „TeliaSonera“, AB, 2003 metais priimtu Nutarimu Nr. 1S-140 įsipareigojo nesukurti negavusi tam išankstinio Tarybos sutikimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos Asociacijos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundus patenkinti.

4. Atsakovė Taryba atsiliepime su pareiškėjų skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, kad Nutarimo Nr. 1S-140 bei jo pagrindu patvirtintų įpareigojimų teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti ginčijami. Taryba, gavusi pareiškėjų skundus, turėjo pareigą įvertinti, ar yra pagrindas įtarti, kad minėtu nutarimu patvirtinti įpareigojimai nėra vykdomi. Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkto įpareigojimas suformuluotas nedetalizuojant, kad koncentracijos sąvoka šio įpareigojimo kontekste turėtų būti suprantama kaip nors kitaip, nei yra suprantama pagal KĮ. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, kad Taryba turėjo vertinti bet kokį AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ reorganizavimą neatsižvelgdama į tai, ar toks sandoris bus laikomas koncentracija. Taryba pagal koncentracijos priežiūros srityje jai suteiktą kompetenciją turi teisę nagrinėti tik tokius ūkio subjektų sandorius ar veiksmus, kurie laikytini koncentracija, KĮ nustatyta pranešimo ir leidimo gavimo tvarka taip pat susieta tik su koncentracijomis, todėl akivaizdu, kad tokia įpareigojimo formuluotė ir KĮ nuostatos negali būti interpretuojamos taip plačiai, kaip teigia pareiškėjos. „TeliaSonera“, AB, ir AB TEO LT sandoris dėl UAB „Omnitel“ akcijų pirkimo–pardavimo nėra koncentracija, nes UAB „Omnitel“ kontrolės pobūdis nesikeičia ir toks akcijų pardavimas savaime nenulemia glaudesnio ir aktyvesnio šių ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimo, kadangi „TeliaSonera“, AB, tiek iki sandorio, tiek po jo išlaikytų vienvaldę kontrolę bei galimybę daryti lemiamą įtaką tiek AB TEO LT, tiek UAB „Omnitel“. Todėl pareiškėjų argumentai, kad Taryba turėjo pareigą įvertinti sandorio teisėtumą Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkto, taip pat sandorio poveikio rinkai kontekste, yra nepagrįsti.

Teismo posėdyje Tarybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundus atmesti. Taip pat išreiškė nuomonę, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta kaip nesukelianti pareiškėjoms teisinių pasekmių, nes ši byla iš esmės yra analogiška administracinei bylai Nr. A-2-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00274-2014-3), kurią išnagrinėjus buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-01-15 nutartis, kurioje teismas pritarė prieš tai bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) pozicijai nutraukti administracinę bylą kaip nesukeliančią pareiškėjai teisinių pasekmių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atsiliepime iš esmės pritarė pareiškėjų skundams. Teismo posėdyje AB Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovė prašė pareiškėjų skundus patenkinti.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ su pareiškėjų skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Nurodo, kad 2003 metais Nutarime Nr. 1S-140 įtvirtinti įpareigojimai buvo nustatyti pačios Tarybos, todėl ji geriausiai gali įvertinti, ko siekė nustatydama vienokius ar kitokius įpareigojimus. Institucija negali būti verčiama taikyti įpareigojimo nuostatos taip, kaip ji neketino jos taikyti. Konstitucinę ūkinės veiklos laisvę ribojantys teisės aktai, už kurių pažeidimą gali būti taikomos sankcijos, negali būti aiškinami plečiamai. Šiuo atveju Konkurencijos įstatymas Tarybai nesuteikia teisės kaip koncentracijas kontroliuoti sandorius, kurie nėra koncentracija. Pareiškėjos nepagrįstai ignoruoja tai, kad laikotarpiu nuo 2003-12-11 iki 2015-10-06 buvo įvykę kitų sandorių, dėl kurių „TeliaSonera“, AB, turimų AB TEO LT akcijų skaičius išaugo. Šiuos sandorius Taryba buvo kvalifikavusi kaip koncentraciją ir davusi jiems leidimą. 2003 metais priimtas Nutarimas Nr. 1S-140 ir Nutarimas Nr. 1S-122/2015 yra priimti skirtingų faktinių bei teisinių aplinkybių kontekste.

Pareiškėjos pripažįsta, kad AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ priklauso vienam ūkio subjektui, t. y. kad koncentracija jau yra įvykusi. Glaudesnis įmonių bendradarbiavimas formuojant bendrą vadovų komandą, keliantis į vienas patalpas ir t. t., yra tik struktūrinis pokytis.

Teismo posėdyje TEO LT, AB, ir UAB „Omnitel“ atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundus atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Skundai tenkintini.

7. Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Nutarimo Nr. 1S-122/2015, kuriuo Taryba atsisakė pradėti tyrimą dėl 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

8.1. Taryba 2003-12-11 priėmė Nutarimą Nr. 1S-140, kuriame nustatė, kad Lietuvoje „TeliaSonera“, AB, atitinkamai per „Amber Teleholding AB“ ir „Amber Mobile Teleholding AB“ turi 60 proc. ūkio subjekto AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) akcijų ir 55 proc. UAB „Omnitel“ akcijų; po koncentracijos bendrą su „Motorola Lithuania Telecom, Inc.“ UAB „Omnitel“ kontrolę pakeičia vienvaldė „TeliaSonera“, AB, kontrolė; vykdoma koncentracija vertinama kaip sustiprinanti vertikalią integraciją tarp minėtų ūkio subjektų Lietuvoje ir kaip horizontali, keičianti koncentracijos laipsnį atitinkamose telekomunikacijų rinkose. Taryba Nutarime Nr. 1S-140 konstatavo, kad AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) užima dominuojančią padėtį kai kuriose atitinkamose teikiamų paslaugų rinkose, tokiose kaip viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos, individualaus fiksuoto ryšio tinklo paslaugos bei skirtųjų linijų paslaugos; AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) užima didelę rinkos dalį duomenų perdavimo ir teikiamų interneto paslaugų ir su jomis susijusių paslaugų rinkose, taip pat tose pačiose rinkose gana didelę rinkos dalį užima ir UAB „Omnitel“; be to, UAB „Omnitel“ užima labai didelę rinkos dalį judriojo ryšio paslaugų rinkoje ir tarptautinio judriojo ryšio tarptinklinių paslaugų rinkoje; koncentracijos laipsnis keičiasi atitinkamose telekomunikacijų paslaugų rinkose, kuriose bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ir itin apribota konkurencija; „TeliaSonera“, AB, stiprindama UAB „Omnitel“ kontrolės laipsnį, užsitikrina galimybę realizuoti visišką AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) ir UAB „Omnitel“ veiksmų derinimą, dėl to „TeliaSonera“, AB, galės pasiekti didesnio masto ekonomiją ir daugiau investuoti į naujų technologijų plėtrą, esamų ir kuriamų telekomunikacinių tinklų horizontalią ir vertikalią integraciją technologijų pagrindu, kartu pertvarkant ir organizacines valdymo struktūras, dėl to gali sumažėti konkurencija, todėl tikėtina, kad ateityje gali sustiprėti tiek AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT), tiek ir UAB „Omnitel“ padėtis atitinkamose rinkose. Taryba Nutarimu Nr. 1S-140 leido „TeliaSonera“, AB, per dukterinę įmonę „Amber Mobile Teleholding AB“ vykdyti koncentraciją, įsigyjant iki 90 proc. UAB „Omnitel“ akcijų, pagal pateiktą pranešimą su tokiomis koncentracijos vykdymo sąlygomis ir įpareigojimais: UAB „Omnitel“ negali būti reorganizuojama prijungimo ar sujungimo būdu su AB „Lietuvos telekomas“ ar kuriuo nors kitu „TeliaSonera“, AB, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamu ūkio subjektu, apie tai iš anksto KĮ nustatyta tvarka ir terminais nepranešus Tarybai ir tokiam koncentracijos veiksmui negavus Tarybos leidimo (1 punktas); AB „Lietuvos telekomas“ negali perleisti šiuo metu vykdomos savo veiklos (su klientais sudarytų sutarčių), susijusios su telekomunikacinių paslaugų teikimu fiksuotojo ryšio tinklu, UAB „Omnitel“, negavus tam Tarybos leidimo (šis įpareigojimas netenka galios, jeigu UAB „Omnitel“ įstatymų nustatyta tvarka bus pradėti taikyti vienas ar daugiau reguliavimo įpareigojimų kaip didelę įtaką atitinkamoje telekomunikacijų rinkoje turinčiam ūkio subjektui) (2 punktas); siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą teikiant telekomunikacijų paslaugas viešojo fiksuoto ryšio tinklu ir judriojo ryšio tinklu, UAB „Omnitel“ turi tvarkyti atskirą fiksuotojo ryšio tinklu teikiamų paslaugų sąnaudų apskaitą (šis įpareigojimas dėl atskirų su prieiga ir tinklų sujungimu susijusių sąnaudų apskaitos turi būti pradėtas vykdyti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Tarybos nutarimo, leidžiančio vykdyti koncentraciją, įsigaliojimo (3 punktas); „TeliaSonera“, AB, privalo užtikrinti, kad AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Omnitel“, įskaitant ir kitus tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamus ūkio subjektus, teikiančius telekomunikacijų paslaugas Lietuvos Respublikoje, vadovaudamiesi galiojančiais įstatymais, savo veikloje laikytųsi nediskriminavimo sąlygos, ypač sudarant tinklų sujungimo ir prieigos sutartis (4 punktas).

8.2. AB TEO LT 2015-10-06 viešai išplatino informaciją, kad 2015-10-06 „TeliaSonera“, AB, ir AB TEO LT pasirašė UAB „Omnitel“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią AB TEO LT (įvykus tam tikroms sutartyje numatytoms sąlygoms) įgis 100 proc. UAB „Omnitel“ akcijų ir balsų jos akcininkų susirinkime.

8.3. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2015-10-14 raštu Nr. 4A-188/2.5-01, Asociacija 2015-10-14 raštu Nr. 34 ir UAB „Bitė Lietuva“ 2015-10-20 raštu Nr. 1400-334 Tarybai pateikė pareiškimus, prašydamos imtis KĮ nustatytų veiksmų dėl planuojamos ar pradėtos vykdyti koncentracijos, t. y. dėl telekomunikacijų rinkos dalyvių AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ planuojamo vykdyti kontrolinio akcijų įsigijimo sandorio. Šiuose raštuose, be kita ko, remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamais duomenimis, nurodyta, kad: AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ veiklų struktūros pokytis sustiprintų AB TEO LT užimamos rinkos dalį, apribotų veiksmingą konkurenciją; apie akcijų pirkimo–pardavimo sandorį nepranešus Tarybai ir negavus jos leidimo būtų pažeista KĮ 8 straipsnio 1 dalis (šioje dalyje nustatyta, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 14,5 mln. eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 1,45 mln. eurų) bei Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punktas, kuriame įtvirtintas įpareigojimas apie tokį sandorį pranešti Tarnybai ir jo vykdymui gauti Tarybos sutikimą. Šiuose raštuose teigiama, kad, Tarybai leidus vykdyti AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ planuojamo vykdyti kontrolinio akcijų įsigijimo sandorį, būtų sustiprinta dominuojanti AB TEO LT padėtis, todėl nors sandoris bus vykdomas įmonių grupės viduje, tačiau dėl savo poveikio rinkos struktūrai jis laikytinas koncentracija; po sandorio AB TEO LT klientams siūlys integruotą paslaugų portfelį, taip galimai pažeisdama apskaitos bei sąžiningos kainodaros principus; TEO rinkos dalis, įgyta po koncentracijos, sudarys prielaidas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir pašalinti konkurentus iš rinkos. Šiuose raštuose AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, Asociacija ir UAB „Bitė Lietuva“ paprašė Tarybos įvertinti, ar „TeliaSonera“, AB, laikosi jai 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 1 punkte nustatyto įpareigojimo.

8.4. Taryba 2015-11-13 Nutarimu Nr. 1S-122/2015 atsisakė pradėti tyrimą dėl Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punktu patvirtinto įpareigojimo nevykdymo.

9. Nutarimu Nr. 1S-122/2015 Taryba atsisakė pagal pareiškėjų pareiškimus pradėti tyrimą dėl 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punktu patvirtinto įpareigojimo nevykdymo, vadovaudamasi KĮ 24 straipsnio 4 dalies 7 punkto (pagal jį Taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą) pagrindu.

10. KĮ 24 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjai, prašydami pradėti tyrimą, Tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės ir prie jo pridėti tai patvirtinančius dokumentus (1 dalis); Taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas nagrinėti pareiškimas dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų (2 dalis); pareiškimą dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų, atitinkantį Tarybos nustatytus reikalavimus, Taryba turi išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo (3 dalis). Šiame kontekste paminėtina, jog LVAT, aiškindamas Tarybos teisės atsisakyti pradėti tyrimą turinį, yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju asmenims, turintiems iniciatyvos teisę pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, pateikus pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo, Taryba turi atlikti išsamų, nuodugnų, objektyvų pareiškimo tyrimą; pareiškimo tyrimo rezultatas – sprendimas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo arba sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą; pastarojo sprendimo priėmimo metu paprastai neturėtų būti gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, ir atvirkščiai, jei konkretaus pareiškimo nagrinėjimo metu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti galimą KĮ pažeidimą, tyrimas dėl galimų konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo turėtų būti pradėtas; pagal pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo Taryba, surinkusi įrodymų visumą, turi atlikti analitinio pobūdžio darbą (žr. 2008-09-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-1555/2008, 2016-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016).

11. Nutarimu Nr. 1S-122/2015 Taryba atsisakė pradėti tyrimą dėl savo 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punktu patvirtinto įpareigojimo nevykdymo padariusi išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog „TeliaSonera“, AB, ir AB TEO LT sandoris dėl UAB „Omnitel“ akcijų pirkimo–pardavimo yra koncentracija, todėl, pasak jos, nėra pagrindo teigti, kad vadovaudamasi 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytu įpareigojimu „TeliaSonera“, AB, apie tokį sandorį turi pranešti Tarybai ir gauti jos leidimą. Nutarime Nr. 1S-122/2015 (žr. šio nutarimo 13–17 pastraipas) Taryba, vadovaudamasi, be kita ko, KĮ 3 straipsnio 4, 8, 9, 10, 14 dalyse, Koncentracijų nagrinėjimo tvarkos 30 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teigia, kad „TeliaSonera“, AB, ir AB TEO LT sandoris dėl UAB „Omnitel“ akcijų pirkimo–pardavimo nelaikytinas koncentracija, apie kurią KĮ nustatyta tvarka iš anksto turi būti pranešta Tarybai ir kuriam atlikti iš anksto turi būti gautas Tarybos leidimas.

12. Tarybos 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo turinį įvertinus kitų šiame nutarime nustatytų ir konstatuotų faktinių aplinkybių (žr. teismo sprendimo 8.1 punktą) ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, matyti, kad šiuo įpareigojimu Taryba siekė, kad ūkio subjektui „TeliaSonera“, AB, per savo dukterinę įmonę įvykdžius koncentraciją ir įsigijus iki 90 proc. UAB „Omnitel“ (t. y. įmonės, kurios 55 proc. akcijų „TeliaSonera“, AB, per savo dukterinę įmonę valdė ir iki Nutarimo Nr. 1S-140 priėmimo) akcijų, UAB „Omnitel“ nebūtų reorganizuojama prijungimo ar sujungimo būdu su AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) (t. y. įmone, kurios 60 proc. akcijų „TeliaSonera“, AB, per savo dukterinę įmonę valdė ir iki Nutarimo Nr. 1S-140 priėmimo) ar kuriuo nors kitu „TeliaSonera“, AB, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamu ūkio subjektu, apie tai iš anksto KĮ nustatyta tvarka ir terminais nepranešus Tarybai ir „tokiam koncentracijos veiksmui“ negavus Tarybos leidimo; jau Nutarimo Nr. 1S-140 priėmimo metu Taryba aiškiai suprato ir deklaravo, kad dar iki koncentracijos, įvykdytos šiuo Tarybos nutarimu, ūkio subjektas „TeliaSonera“, AB, kontroliavo AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) (t. y. dar iki Nutarimo Nr. 1S-140 priėmimo per savo dukterinę įmonę „TeliaSonera“, AB, valdė 60 proc. AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) akcijų) ir buvo įgijęs vienvaldę UAB „Omnitel“ kontrolę, o po šiuo Tarybos nutarimu leistos koncentracijos tarp minėtų ūkio subjektų bus sustiprinta vertikali integracija Lietuvoje ir dėl to keisis „koncentracijos laipsnis“ atitinkamose telekomunikacijų rinkose; nepaisydama to, kad Nutarimu Nr. 1S-140 Taryba leido vykdyti jame nurodytą koncentraciją, šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą galimą UAB „Omnitel“ reorganizavimą ji įvardijo kaip „koncentracijos veiksmą“, apie kurį turi būti iš anksto KĮ nustatyta tvarka ir terminais pranešama Tarybai ir kuriam atlikti būtina gauti išankstinį Tarybos sutikimą. Vadinasi, Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtintu įpareigojimu Taryba siekė, kad be išankstinio jos sutikimo ir leidimo nebūtų didinamas atitinkamos telekomunikacijų rinkos, kurioje, be kita ko, veikia ūkio subjekto „TeliaSonera“, AB, kontroliuojamos UAB „Omnitel“ ir AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) „koncentracijos laipsnis“, kurio didėjimą, kaip matyti iš Nutarimo Nr. 1S-140 turinio, Taryba įvertino kaip galintį būti reikšmingu dominuojančiai padėčiai telekomunikacijų rinkoje sukurti ir (arba) sustiprinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 1 punkte įtvirtintas įpareigojimas nurodytiems ūkio subjektams iš anksto pranešti ne apie atitinkamą telekomunikacijų rinkos koncentraciją (kuri, kaip Nutarime Nr. 1S-140 nustatė Taryba, įvyko priėmus šį nutarimą), bet apie jame nurodytą „koncentracijos veiksmą“ – koncentracijos laipsnio padidėjimą, galintį būti reikšmingu dominuojančiai padėčiai telekomunikacijų rinkoje sukurti ir (arba) sustiprinti. Šio įpareigojimo pranešti tikslas – sudaryti galimybę Tarybai atskirai įvertinti, ar, Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytu būdu didinant telekomunikacijų rinkos „koncentracijos laipsnį“, nebus sukurta ir (arba) sustiprinta reikšminga dominuojanti padėtis telekomunikacijų rinkoje.

13. Priimant Nutarimą Nr. 1S-140 galiojusios redakcijos KĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad Taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, gali priimti nutarimą leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus išvengti dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo (iš esmės panašus teisinis reguliavimas įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiame KĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Vadinasi, Taryba, 2003 metais priimtame Nutarime Nr. 1S-140, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją ir leidusi vykdyti koncentraciją pagal šiame nutarime (be kita ko, jo rezoliucinės dalies 1 punkte) nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, kurie, jos nuomone, buvo reikalingi išvengti dominuojančios padėties telekomunikacijų rinkoje sukūrimo ar sustiprinimo, veikė neviršydama savo įgaliojimų.

14. Pabrėžtina, kad tiek iš Nutarimo Nr. 1S-140 priėmimo metu galiojusios redakcijos KĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tiek iš šiuo metu galiojančiame KĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškiai išplaukia, kad tokio pobūdžio Tarybos nutarimais nustatyti įpareigojimai privalomi tiek dalyvaujantiems ūkio subjektams, tiek kontroliuojantiems asmenims; taigi jie saisto ir pačią Tarybą. Vadinasi, Tarybos 2003 metais priimtas Nutarimas Nr. 1S-140, inter alia (lot. be kita ko) jo rezoliucinės dalies 1 punkte išdėstytas įpareigojimas, saisto tiek šiame nutarime nurodytus ūkio subjektus, tiek pačią Tarybą, ir tol, kol jis nėra oficialiai panaikintas, jis turi būti vykdomas.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, galiojant Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtintam įpareigojimui ir esant jame nurodytoms aplinkybėms (t. y. didinant „TeliaSonera“, AB, kontroliuojamų įmonių AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ koncentracijos laipsnį telekomunikacijų rinkoje) Taryba negalėjo atleisti atitinkamų ūkio subjektų nuo šio įpareigojimo vykdymo prieš tai šio įpareigojimo nustatyta tvarka nepanaikinusi. Tai padariusi, Taryba, pažeisdama KĮ ir savo pačios 2003 metais priimtą Nutarimą Nr. 1S-140, iš esmės nesilaikė ją pačią saistančio įpareigojimo, kuriuo buvo siekiama kontroliuojant telekomunikacijų rinkos koncentracijos didinimą išvengti dominuojančios padėties telekomunikacijų rinkoje sukūrimo ar sustiprinimo. Taip galimai buvo pažeistas kitų suinteresuotų telekomunikacijos rinkos dalyvių, įskaitant ir pareiškėjus bei trečiąjį suinteresuotą asmenį AB Lietuvos radijo ir televizijos centrą, teisėtas lūkestis, kad Tarybos 2003 metais priimtas Nutarimas Nr. 1S-140 ir jame nustatyti įpareigojimai, kuriais siekiama kontroliuoti „TeliaSonera“, AB, kontroliuojamų įmonių AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ koncentracijos laipsnį telekomunikacijų rinkoje, bus vykdomas ir pasikeitus Tarybos sudėčiai, o spręsdama dėl išankstinio sutikimo Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytiems ūkio subjektams atlikti šiame punkte nurodytą „koncentracijos veiksmą“, KĮ nustatyta tvarka įvertins, ar tokiu veiksmu didinant koncentraciją telekomunikacijų rinkoje bus išvengta dominuojančios padėties telekomunikacijų rinkoje sukūrimo ar sustiprinimo. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų suinteresuotų asmenų AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ teiginiai, kad 2003 metais Nutarime Nr. 1S-140 įtvirtinti įpareigojimai buvo nustatyti pačios Tarybos, todėl ji geriausiai gali įvertinti, ko siekė nustatydama vienokius ar kitokius įpareigojimus ir kad institucija negali būti verčiama taikyti įpareigojimo nuostatos taip, kaip ji neketino jos taikyti, vertintini kritiškai. Teismo pozicijos dėl to, kad įpareigojimai, kuriais siekiama kontroliuojant telekomunikacijų rinkos koncentracijos didinimą išvengti dominuojančios padėties telekomunikacijų rinkoje sukūrimo ar sustiprinimo, saisto pačią Tarybą, nepaneigia ir trečiųjų suinteresuotų asmenų AB TEO LT ir UAB „Omnitel“ teiginiai, kad Tarybos 2003 metais priimtas Nutarimas Nr. 1S-140 ir Nutarimas Nr. 1S-122/2015 priimti skirtingų faktinių bei teisinių aplinkybių kontekste.

16. Atsakovė teigia, kad Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtintas įpareigojimas suformuluotas nedetalizuojant, kad koncentracijos sąvoka šio įpareigojimo kontekste turėtų būti suprantama kaip nors kitaip, nei yra suprantama pagal KĮ; Taryba pagal koncentracijos priežiūros srityje jai suteiktą kompetenciją turi teisę nagrinėti tik tokius ūkio subjektų sandorius ar veiksmus, kurie laikytini koncentracija, KĮ nustatyta pranešimo ir leidimo gavimo tvarka taip pat susieta tik su koncentracijomis, todėl akivaizdu, kad tokia įpareigojimo formuluotė ir KĮ nuostatos negali būti interpretuojamos taip plačiai, kaip teigia pareiškėjos; „TeliaSonera“, AB, ir AB TEO LT sandoris dėl UAB „Omnitel“ akcijų pirkimo–pardavimo nėra koncentracija, nes UAB „Omnitel“ kontrolės pobūdis nesikeičia ir toks akcijų pardavimas savaime nenulemia glaudesnio ir aktyvesnio šių ūkio subjektų tarpusavio bendradarbiavimo, kadangi „TeliaSonera“, AB, tiek iki sandorio, tiek po jo išlaikytų vienvaldę kontrolę bei galimybę daryti lemiamą įtaką tiek AB TEO LT, tiek UAB „Omnitel“. Teisėjų kolegija su šiais Tarybos teiginiais nesutinka, nes jie nesuderinami su iš Nutarimo Nr. 1S-140 priėmimo metu galiojusios redakcijos KĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir šiuo metu galiojančiame KĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kylančios Tarybos teisės ir pareigos tam tikrais atvejais leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus siekiant išvengti dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo. Būtent tokiu įpareigojimu laikytinas Tarybos 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtintasis įpareigojimas – prieš reorganizuojant UAB „Omnitel“ prijungimo ar sujungimo būdu su AB „Lietuvos telekomas“ (šiuo metu – AB TEO LT) ar kuriuo nors kitu „TeliaSonera“, AB, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamu ūkio subjektu, apie tai iš anksto KĮ nustatyta tvarka ir terminais pranešti Tarybai ir tokiam koncentracijos veiksmui gauti Tarybos leidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo įpareigojimu akivaizdžiai buvo siekiama, kad jame nurodytu būdu stiprinant koncentracijos laipsnį tokį „koncentracijos veiksmą“ KĮ nustatyta tvarka Taryba įvertintų tiek, kiek jis gali būti reikšmingas dominuojančiai padėčiai sukurti ar sustiprinti

17. Įvertinus Asociacijos 2015-10-14 ir UAB „Bitė Lietuva“ 2015-10-20 pareiškimų turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuotina, kad jie atitinka tokio pobūdžio pareiškimams keliamus aktualios redakcijos KĮ 24 straipsnio 1–3 dalyse ir Tarybos 2002-11-14 nutarimu Nr. 129 patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau – Tarybos darbo reglamentas) 24–25 punktuose įtvirtintus reikalavimus, o Asociacija ir UAB „Bitė Lietuva“ laikytinos tinkamomis pareiškėjomis, nustatytomis atitinkamai KĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Taip pat, be kita ko, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime išdėstytus argumentus (žr. teismo sprendimo 13–16 punktus), konstatuotina, kad Asociacijos 2015-10-14 ir UAB „Bitė Lietuva“ 2015-10-20 pareiškimuose nurodytas galimas pažeidimas – 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo nevykdymas – atitinka KĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto pažeidimo, kurį KĮ nustatyta tvarka privalo tirti Taryba, požymius, t. y. koncentracijos vykdymą pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus. Konstatuotina ir tai, kad šiuose pareiškimuose pakankamai plačiai išdėstytos KĮ pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės, konkretūs argumentai, kurie pagrįsti oficialiai skelbiama informacija (nuorodos į šią informaciją pateiktos pareiškimuose). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš pareiškėjų Asociacijos ir UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimuose Tarybai nurodytų aplinkybių yra pagrindas įtarti, jog „TeliaSonera“, AB, ir AB TEO LT, pasirašydamos UAB „Omnitel“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, prieš tai negavusios Tarybos leidimo, galimai daro pažeidimą – vykdo koncentraciją pažeisdamos 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtintą koncentracijos vykdymo įpareigojimą.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Taryba netinkamai aiškino 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo turinį, KĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas ir nepagrįstai pagal pateiktus pareiškėjų 2015-10-14 ir 2015-10-20 pareiškimus atsisakė pradėti tyrimą, konstatavusi, kad šiuose pareiškimuose nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti KĮ pažeidimą (KĮ 24 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Todėl pareiškėjų skundas tenkintinas, Nutarimas Nr. 1S-122/2015 naikintinas, o Taryba įpareigotina pagal pareiškėjų Asociacijos 2015-10-14 ir UAB „Bitė Lietuva“ 2015-10-20 pareiškimus pradėti tyrimą dėl galimo 2003 metais priimto Nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucinės dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo pažeidimo.

19. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad LVAT 2015-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00274-2014-3) (toliau – LVAT 2015-01-15 nutartis), kurioje teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjo kreipimasis tiek į teismą, tiek į atsakovą (Tarnybą) yra iš esmės abstraktaus pobūdžio, t. y. susijęs su bendraisiais trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos atitikties KĮ klausimais (viešuoju interesu), todėl Tarybos nutarimo panaikinimas ir pradėto tyrimo tęsimas (atnaujinimas) pareiškėjo pažeistų teisių gynimo Administracinių bylų teisenos įstatymo bei KĮ požiūriu šiuo atveju yra aiškiai beprasmiški, pritarė prieš tai bylą nagrinėjusio VAAT pozicijai nutraukti administracinę bylą kaip nesukeliančią pareiškėjai teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad administracinėje byloje, kurioje buvo priimta LVAT 2015-01-15 nutartis, ginčas vyko dėl Tarybos nutarimo nutraukti procedūrą dėl UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose atitikties KĮ 5 straipsnio „Konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas“ reikalavimams teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinus šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos nutraukimo, konstatuotina, kad administracinėje byloje, kurioje priimta LVAT 2015-01-15 nutartis, ir šioje administracinėje byloje ratio decidendi  (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

20. Proceso dalyviai skunduose ir atsiliepimuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų detaliau teismas šiame sprendime nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų UAB „Bitė Lietuva“ ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos skundus patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015-11-13 nutarimą Nr. 1S-122/2015 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pagal Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos 2015-10-14 pareiškimą Nr. 34 ir UAB „Bitė Lietuva“ 2015-10-20 pareiškimą Nr. 1400-334 pradėti tyrimą dėl galimo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2003-12-11 nutarimo Nr. 1S-140 rezoliucijos 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo pažeidimo.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė