Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 2S-18/2015  „Dėl „Elektromarkt“ prekybos tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) pripažino UAB „Mediashop“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) interneto svetainėje www.elektromarkt.lt laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 1 d. skleistą reklamą apie „LG“ televizoriams taikomas nuolaidas klaidinančia reklama, pažeidžiančia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimus, bei skyrė pareiškėjui 2 244 Eur baudą.

Pareiškėjas UAB „Mediashop“ skunde prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 2S-18/2015, teismui netenkinus prašymo – sumažinti paskirtą baudą iki minimalaus įstatyme nustatyto dydžio, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–5).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Konkurencijos taryba netinkamai kvalifikavo skundą pateikusį asmenį vartotoju ir taikė jam didesnę apsaugą. Konkurencijos taryba nepagrįstai susiejo UAB „Mediashop“ skleistą reklamą su interneto svetainėje www.elektromarkt.lt pateikta informacija. Interneto svetainėje www.elektromarkt.lt pateiktas reklaminis pranešimas apie savaitgalio akciją buvo skelbiamas kaip savarankiškas atskiras pranešimas ir nebuvo skelbiamas kartu su internete skelbiamu televizorių sąrašu. Pareiškėjo teigimu, televizorių sąrašas, kurį pateikė vartotojas, nepriklausė minėtai reklamai, o Konkurencijos tarybai paprašius pateikti visus skleistų reklamų pavyzdžius, pareiškėjas pateikė reklamos pavyzdį, kuriame nurodyta: „Tik šį savaitgalį LG televizoriams nuo 15% iki 48% nuolaidos“. „LG“ televizorių pasiūlymas interneto svetainėje www.elektromarkt.lt buvo fakultatyvus, todėl šio pasiūlymo pozicijos nevisiškai sutapo su „Elektromarkt“ parduotuvėse pristatytos akcijos „LG“ televizorių sąrašu. Pareiškėjo teigimu, jis atliko vidinį tyrimą ir nustatė, kad dėl fakultatyvaus pasiūlymo pobūdžio Bendrovės atsakingas darbuotojas nesiejo interneto svetainėje siūlomų televizorių pozicijų su „Elektromarkt“ parduotuvėse pristatytos akcijos „LG“ televizorių sąrašu. Dėl šių priežasčių interneto pardavimų sistemoje buvo koreguojamos tik kainos akcijos metu, o pradinės (nubrauktos) kainos buvo užfiksuotos tokios, kokios buvo taikomos pirmo atitinkamos prekių pozicijos įvedimo į pardavimų sistemą metu. Pareiškėjas nurodė, kad įvykdė korekcijas ir pašalino prieštaravimus. Konkurencijos taryba taip pat neįvertino aplinkybės, kad akcija buvo netaikoma kitų akcijų prekėms. Pareiškėjas patvirtino visų internete naudotų referencinių kainų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia informacija galėtų paveikti ekonominį vartotojų elgesį. Pareiškėjo teigimu, Konkurencijos taryba nepagrįstai nevertino UAB „Mediashop“ skleistos reklamos kaip mažareikšmės. Be to, pareiškėjas nesutiko su paskirtos baudos dydžiu, su Konkurencijos tarybos nustatytu pažeidimo mastu (vidutiniu) ir nurodė, kad skleista reklama galėjo pasiekti tik nedidelį skaičių vartotojų. Be to, turėjo būti konstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis bendradarbiavo ir teikė prašomą informaciją Konkurencijos tarybai.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–29).

Paaiškino, kad Nutarimas yra teisėtas. Bendrovė prie internete skleistos televizorių reklamos pateikė nebeaktualias pradines nubrauktas kainas, kurios buvo didesnės, negu prieš akciją taikytos kainos, tai galėjo suklaidinti vartotojus dėl gaunamos naudos įsigyjant konkretų „LG“ televizorių. Dėl šių aplinkybių Konkurencijos taryba pagrįstai įvertino pareiškėjo skleistą reklamą kaip klaidinančią. Negalima sutikti su pareiškėju, kad net jeigu kainos ir yra pagrįstos, reklaminės veiklos subjektai neturi atsižvelgti, ar pateikta informacija yra aktuali ir ar vartotojas objektyviai galės įvertinti pasiūlymo naudą. Teigė, kad būtent senesnių kainų nurodymas galėjo paveikti ekonominį vartotojo elgesį suvokiant, kad pasiūlymo nauda yra didesnė, negu buvo iš tikrųjų. Taigi padaryta pagrįsta išvada, kad internete skleista „LG“ televizorių reklama vertintina kaip vientisa. Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. Taigi, siekis suklaidinti neturi įtakos Reklamos įstatymo pažeidimui įvertinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad klaidinanti reklama skleista ne dėl Bendrovės kaltės, todėl jis atsakingas už klaidinančios reklamos skleidimą. Tai, kad pareiškėjas tyrimo metu vykdė įstatyme nustatytą pareigą ir teikė tyrimui atlikti reikalingą ir prašomą informaciją, nereiškia, jog tai gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Mediashop“ skundą kaip nepagrįstą (b. l. 52–56).

Teismas nustatė, kad skundžiamame nutarime Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Mediashop“ nuo 2015 m. sausio 30 d. iki vasario 1 d. interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleidė reklamą, kurioje siūlė vartotojams įsigyti „LG“ televizorius su nuo 15 iki 48 proc. nuolaida. Reklamoje prie konkrečių „LG“ televizoriaus modelių buvo pateikta informacija: nubraukta pradinė didesnė „LG“ televizoriaus kaina, akcijos kaina bei nuolaida procentais, kiek vartotojas sutaupo. Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjas, reklamuodamas „LG“ televizorius rėmėsi neaktualiomis (santykinai seniai taikytomis, pavyzdžiui, prieš 6–9 mėnesius) kainomis, sudarydamas vartotojams įspūdį apie didesnę naudą perkant „LG“ televizorius, nors realiai ši nauda buvo mažesnė. Atsižvelgusi į tai, Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Mediashop“ interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleista reklama yra klaidinanti.

Teismas vadovavosi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi. Konkurencijos taryba Nutarime pažymėjo, kad A. N. nurodė, kad ketino įsigyti „LG“ televizorių savo reikmėms, tad dėl klaidinančios reklamos buvo pažeisti jo interesai. Taigi, Konkurencijos taryba pagrįstai jo skundo pagrindu pradėjo Reklamos įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalį, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir jos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Atsakovas pagrįstai teigia, kad dėl šių aplinkybių A. N. pripažinimas ar nepripažinimas vartotoju išvadų nepakeistų.

Konkurencijos taryba nustatė, kad reklamoje, skleistoje interneto svetainėje www.elektromarkt.lt, vartotojams buvo siūloma įsigyti „LG“ televizorius su nuo 15 iki 48 proc. nuolaida. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šis pasiūlymas galiojo ne tik „Elektromarkt“ prekybos tinklo parduotuvėse, bet ir internetu (tai buvo nurodyta internete skleistoje reklamoje). Konkurencijos taryba teigė, kad reklama apie „LG“ televizoriams nuo 15 iki 48 proc. taikomą nuolaidą siejama su konkrečiomis internete skelbtomis televizorių pozicijomis dėl kelių priežasčių: pačioje reklamoje buvo nurodyta, kad „LG“ televizorius galima įsigyti ir internetu; visi televizoriai, kurie, pareiškėjo teigimu, buvo fakultatyvaus pasiūlymo dalis, buvo „LG“ modelio, kaip ir nurodoma reklamoje; vartotojams taip pat buvo pateikiama informacija, kiek jie gali sutaupyti, pirkdami konkretų „LG“ televizoriaus modelį. Pareiškėjas neneigė, kad reklama buvo skleidžiama interneto svetainėje www.elektromarkt.lt ir kad „LG“ televizorius taip pat buvo galima įsigyti internetu, neneigė, jog internete taip pat buvo nurodytos televizorių pozicijos, taip pat nurodė, jog buvo koreguojamos kainos akcijos metu ir kad pradinės kainos buvo užfiksuotos tokios, kokios buvo taikomos pirmo atitinkamos prekių pozicijos įvedimo į pardavimų sistemą metu. Taip pat nurodė, jog įvykdė korekcijas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų Konkurencijos tarybai nepateikė. Net jeigu interneto svetainėje pateiktas „LG“ televizorių pasiūlymas buvo fakultatyvus ir nesutapo su parduotuvėje vykdyta akcija, tai nepašalina reklamos klaidingumo. Taigi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas interneto svetainėje www.elektromarkt.lt siūlė vartotojams įsigyti „LG“ televizorius, šalia nurodydamas pradinę nubrauktą didesnę kainą, akcijos kainą ir nuolaidą proc., kiek vartotojas gali sutaupyti. Pateikdamas šią informaciją pareiškėjas rėmėsi seniau taikytomis (prieš 6–9 mėnesius) „LG“ televizorių kainomis, realiai vartotojui prie kiekvieno televizoriaus buvo pateikiama informacija, iš kurios jis galėjo suprasti, kokia nuolaida kokiam televizoriui yra taikoma. Konkurencijos taryba nustatė, kad prieš akciją nurodytos pradinės „LG“ televizorių kainos buvo mažesnės, o pasiūlyme nurodytos pradinės nubrauktos kainos buvo taikytos santykinai seniai, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pasiūlymas neatspindėjo realios naudos, kad pareiškėjas, reklamuodamas „LG“ televizorius, rėmėsi nebeaktualiomis nubrauktomis pradinėmis kainomis ir pats neginčijo, jog pateiktoje informacijoje buvo netikslumų.

Pareiškėjas teigia, kad A. N. pateiktas reklamos pavyzdys galėjo būti sumaketuotas, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Pareiškėjas patvirtino, kad yra skleistos reklamos davėjas bei kad reklama buvo skleista interneto svetainėje. Be to, tyrimo metu pareiškėjas neteigė, jog reklama sumaketuota, priešingai, nurodė, kad interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleistoje reklamoje buvo netikslumų.

Pareiškėjas pats pateikė informaciją, kada reklamoje nurodytos kainos buvo taikytos. Konkurencijos taryba nustatė, kad pradinės nubrauktos kainos buvo taikytos santykinai seniai, prieš 6–9 mėnesius, būtent tai galėjo klaidinti vartotojus dėl gaunamos naudos, nes kainos keitėsi.

Be to, pareiškėjas teigė, kad Konkurencijos taryba padarė išvadą dėl mažesnės nuolaidos taikymo remdamasi kitos akcijos televizorių kainomis, tačiau internete nebuvo atskirai išskirta, kad Konkurencijos tarybos nagrinėti televizorių modeliai akcijoje nedalyvauja. Bylos įrodymai patvirtino, kad Konkurencijos taryba padarė pagrįstą išvadą, kad vartotojas, pirkdamas konkretų televizorių, realiai būtų sutaupęs mažiau, negu buvo nurodyta prie konkretaus televizoriaus modelio. Kiekvienu atveju Konkurencijos taryba nustatė, kad realiai nuolaida buvo mažesnė, negu nurodyta prie konkretaus „LG“ televizoriaus modelio. Nors, pareiškėjo teigimu, tam tikri netikslumai internete atsirado dėl techninių klaidų, tačiau skleista informacija galėjo pasiekti vartotojus ir juos suklaidinti. Seniai taikytų kainų nurodymas reklamoje neleidžia vartotojui objektyviai įvertinti pasiūlymo naudos.

Atsakovas pagrįstai teigė, kad, palyginus laiko požiūriu aktualią ir nebeaktualią kainą, realus (objektyvus) kainų skirtumas vartotojo sprendimo sudaryti sandorį priėmimo metu gali būti ne toks, koks yra matomas iš reklamos, kurioje lyginama aktuali ir nebeaktuali kaina. Tokiu atveju palyginimas tampa iš dalies subjektyvus, nes priklauso ir nuo reklamos davėjo pasirinkimo, kokią neaktualią kainą jis nusprendžia nurodyti ir lyginti su savo aktualia kaina skleidžiamoje reklamoje. Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad būtent senesnių kainų nurodymas galėjo paveikti ekonominį vartotojo elgesį suvokiant, kad pasiūlymo nauda yra didesnė, negu buvo iš tikrųjų. Taigi Konkurencijos tarybos padaryta išvada, kad internete skleista „LG“ televizorių reklama laikytina kaip vientisa, yra pagrįsta.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas prie internete skleistos televizorių reklamos pateikė nebeaktualias pradines nubrauktas kainas, kurios buvo didesnės, negu prieš akciją taikytos kainos, o tai galėjo suklaidinti vartotojus dėl gaunamos naudos įsigyjant konkretų „LG“ televizorių. Dėl šių aplinkybių Konkurencijos taryba pagrįstai laikė UAB „Mediashop“ skleistą reklamą kaip klaidinančią. Teismas darė išvadą, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad UAB „Mediashop“ skleidė neteisingą reklamą, kurioje siūlydama palankiomis sąlygomis įsigyti „LG“ televizorius nurodė neteisingą informaciją apie realią reklamuojamų pasiūlymų naudą vartotojams. Tokia reklama laikoma klaidinančia ir pažeidžiančia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Konkurencijos taryba taip pat pagrįstai nustatė, kad reklamos trukmė laikytina labai trumpa, nes ji buvo skleista 2015 m. sausio 30 d. – vasario 1 d., t. y. 3 dienas, tačiau pažeidimo mastas nustatytas vidutinis, nes reklama skleista interneto svetainėje www.elektromarkt.lt, kurią per parą vidutiniškai aplanko 2 842 vartotojai. Nors klaidinančios reklamos skleidimo trukmė labai trumpa, tačiau pažeidimo pobūdis ir mastas nesudaro pagrindo reklamą laikyti kaip mažareikšmę. Reklama galėjo pasiekti kelis tūkstančius vartotojų, o tai yra daug. Teismas atsižvelgė į Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pareiškėjas teigė, kad jis nesiekė vartotojų suklaidinti ir atsiradę netikslumai internete dėl televizorių kainų buvo tik techninė klaida, tačiau šie argumentai neturi įtakos Reklamos įstatymo pažeidimo vertinimui, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad klaidinanti reklama skleista ne dėl jo kaltės. UAB „Mediashop“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgė į Reklamos įstatymo 21 straipsnio 2 punkto nuostatą. Reklaminės veiklos subjektai turi pareigą pateikti Konkurencijos tarybai prašomus dokumentus, todėl tai, kad pareiškėjas tyrimo metu vykdė įstatyme nustatytą pareigą ir teikė tyrimui atlikti reikalingą ir prašomą informaciją, negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjui skirta 2 244 Eur bauda yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 2S-18/2015 pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad UAB „Mediashop“ interneto svetainėje www.elektromarkt.lt 2015 m. sausio 30 d.–vasario 1 d. skleista reklama apie „LG“ televizoriams taikomas nuolaidas laikytina klaidinančia reklama, pažeidžiančia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, bei skyrė pareiškėjui 2 244 Eur baudą.

III.

Pareiškėjas UAB „Mediashop“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir skundą išspręsti iš esmės, pripažinti veiką mažareikšme ir panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 2S-18/2015; netenkinus prašymo Nutarimą panaikinti – tinkamai įvertinti veikos pobūdį, mastą, atsižvelgti į Bendrovės atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sumažinti Bendrovei paskirtą baudą iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio.

Apeliaciniame skunde teigia, kad iš skundą Konkurencijos tarybai pateikusio asmens subjektyvių teiginių ir prielaidų nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovei inkriminuojamas pažeidimas padarė žalą įstatymu saugomiems interesams, nėra jokio pagrindo teigti, kad skundą inicijavęs asmuo patyrė žalą.

Teigia, kad dėl pateiktų kainų pasiūlymų pobūdžio (prekyba internetu), bet koks vidutiniškai apdairus ir rūpestingas vartotojas be jokių papildomų pastangų turi galimybes patikrinti, kiek šie pasiūlymai yra vartotojui palankūs. Todėl vartotojo suklaidinimo dėl kainos tikimybė yra ypač maža ir iš esmės galėtų būti sąlygota tik paties vartotojo nerūpestingumo. Be to, nurodo, jog CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalimi įtvirtinta vartotojo teisė užtikrina, kad ir vartotojo suklydimo dėl sandorio sąlygų atveju pastarasis be jokių motyvų ir be papildomų išlaidų gali sutarties atsisakyti, o sandorio atsisakymo neigiamos pasekmės iš esmės tenka pardavėjui.

Neatsižvelgdamas į skleistos reklamos faktinį turinį bei į Bendrovės paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrovės reklaminis pasiūlymas visa apimtimi galiojo ne tik „Elektromarkt“ tinklo parduotuvėse, bet ir prekybai internetu. Tačiau Bendrovės interneto svetainėje pateiktas reklaminis pranešimas apie savaitgalio akciją buvo skelbiamas kaip savarankiškas atskiras pranešimas, jis nebuvo skelbiamas kartu su televizorių sąrašu. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, kad Bendrovė turėjo įrodymais pagrįsti savo teiginį dėl reklamos pavyzdžio sumaketavimo: viena vertus, Bendrovė tyrimo metu Konkurencijos tarybai jau pateikė skleistos reklamos pavyzdžius, kita vertus – neaišku, kokiais papildomais būdais Bendrovė galėtų tai paneigti, o taip pat – toks reikalavimas yra nepagrįstas įrodinėjimo naštos perkėlimas pareiškėjui.

Net darant prielaidą, kad reklaminė akcija buvo pilna apimtimi taikytina ir interneto prekybai bei visiškai neatsižvelgiant į akcijos sąlygų išlygą dėl jos netaikymo kitų akcijų prekėms, pažymi, kad skelbiamos nuolaidos sąlygų neatitiko tik nedidelė dalis televizorių pasiūlymų.

Pažymi, kad visų referencinių („nubrauktų“) kainų pagrįstumą pareiškėjas patvirtino įrodymais apie šių kainų ankstesnį taikymą.

Teigia, kad šiuo atveju buvę mažareikšmiškumo požymiai: nežymus reklamos sklaidos mastas; labai trumpa reklamos sklaidos trukmė; nežymus reklamos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui; galimas neatitikimas tik su išlygomis gali būti siejamas su skleista reklama bei šis neatitikimas atsirado dėl techninės klaidos, kuri buvo pašalinta. Bendrovės vertinimu, unikalus interneto svetainės lankytojų skaičius nesudaro pagrindo konstatuoti bent kiek reikšmingą reklamos sklaidos mastą, o įvertinant tik neesminio pobūdžio netikslumą tiesiogiai su reklama nesietinoje informacijoje, vartotojų suklaidinimo tikimybė ypač menka. Mano, jog reklamos sklaidos mastas ypač mažas ar nežymus.

Mano, kad Konkurencijos taryba neteisingai vertino pažeidimo netyčinį bei techninį, vartotojų ekonominio elgesio iškreipti negalintį pobūdį bei mažą ar nežymų mastą, neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei už akivaizdžiai mažareikšmį netikslumą su reklama tiesiogiai nesusijusioje informacijoje nepagrįstai ir neteisingai skyrė neproporcingai didelę baudą. Pažymi, kad techninio pobūdžio neatitikimas buvo Bendrovės pripažintas, palengvino Bendrovės atžvilgiu atliekamą tyrimą, todėl nepagrįstai nei Konkurencijos tarybos, nei pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bendrovė nurodytus referencinių kainų neatitikimus pašalino bei apie tai informavo Konkurencijos tarybą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad atliekant tyrimą, Bendrovė sąžiningai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, keliais raštais pateikė Tarybai visą prašomą informaciją, atrinko, sistemino, parengė bei pateikė Tarybai didelės apimties duomenis, bei tam skyrė didelę darbo ir organizacinių resursų dalį. Pareiškėjas teigia, kad Konkurencijos taryba nevertino inkriminuojamos veikos mažareikšmiškumo aspektu, Bendrovės pateiktus įrodymus vertino selektyviai bei tendencingai, nepagrįstai sprendė dėl tariamos žalos įstatymų saugomiems interesams, neteisingai vertino reklamos sklaidos mastą bei paskyrė neproporcingą inkriminuojamam visiškai mažareikšmiam pažeidimui baudą. Taikant nepagrįstus draudimus dėl realių (ankstesniais pardavimais pagrįstų) referencinių kainų nurodymo, iškraipoma konkurencinė aplinka ir apsunkinamas ūkio subjektų konkuravimas su kitose jurisdikcijose veikiančiais didžiulius veiklos masto pranašumus turinčiais ūkio subjektais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 72–77).

Pažymi, kad priimdama sprendimą Konkurencijos taryba pirmiausia remiasi tikėtinu vidutinio vartotojo elgesiu, o ne skundą pateikusio vartotojo patirta žala ir jos dydžiu. Todėl konstatavimas, kad konkretus vartotojas nepatyrė žalos, Konkurencijos tarybos išvadų nepakeistų. Pažymi, kad Nutarime vertindama pažeidimą bei nustatydama sankcijos dydį nesirėmė aplinkybe, kad šiuo atveju tyrime buvo realiai Bendrovės reklamos suklaidintas vartotojas.

Nurodo, jog pareiškėjo vartotojui perkeliama našta papildomai domėtis skleidžiamos reklamos teisingumu neatitinka nei Reklamos įstatyme nurodytų tikslų – gerinti vartotojų informavimą ir ginti bei saugoti jų teises bei interesus, nei teismų praktikos.

Konkurencijos taryba nustatė, jog reklamoje, skleistoje interneto svetainėje www.elektromarkt.lt, vartotojams buvo siūloma įsigyti „LG“ televizorius su nuolaida nuo 15 proc. iki 48 proc. Kadangi reklamoje taip pat buvo nurodyta, kad „LG“ televizorius galima įsigyti ir internetu („ĮSIGYK IR INTERNETU“), nei Konkurencijos tarybai, nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui nekilo abejonių, kad pasiūlymas galiojo ne tik „Elektromarkt“ prekybos tinklo parduotuvėse, bet ir internete.

Pozicijos, jog reklama apie „LG“ televizoriams taikomą nuolaidą nuo 15 proc. iki 48 proc. yra siejama su konkrečiomis internete skelbtomis televizorių nuolaidomis, Konkurencijos taryba laikosi dėl kelių priežasčių: pačioje reklamoje buvo nurodyta, kad „LG“ televizorius galima įsigyti ir internetu; visi televizoriai, kurie, pareiškėjo teigimu, buvo fakultatyvaus pasiūlymo dalis, buvo „LG“ gamintojo – to paties, kaip ir nurodoma pagrindinėje reklamoje; prie televizorių, kurie, pareiškėjo teigimu, buvo fakultatyvaus pasiūlymo dalis, vartotojams taip pat buvo pateikiama informacija, kiek jie gali sutaupyti, pirkdami konkretų „LG“ televizoriaus modelį. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu interneto svetainėje www.elektromarkt.lt pateiktas „LG“ televizorių pasiūlymas buvo fakultatyvus ir nesutapo su parduotuvėje vykdyta akcija, tai nepašalina reklamos klaidingumo, kadangi ir fakultatyviniame pasiūlyme skelbiama informacija buvo neteisinga.

Atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu pareiškėjas neteigė, jog reklama sumaketuota ir, priešingai, Bendrovė tyrimo metu pati pripažino, jog interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleistoje reklamoje buvo dėl Bendrovės kaltės atsiradusių netikslumų.

Nors, Bendrovės teigimu, Konkurencijos taryba padarė išvadą dėl mažesnės nuolaidos taikymo pasiremdama būtent kitos akcijos televizorių kainomis, tačiau internete nebuvo išskirta, jog Konkurencijos tarybos nagrinėti televizorių modeliai akcijoje nedalyvauja. Net jei, pareiškėjo teigimu, tam tikri televizoriai nedalyvavo savaitgalio akcijoje, ši aplinkybė taip pat nepaneigia Konkurencijos tarybos išvados, kad vartotojas realiai, pirkdamas konkretų televizorių, būtų sutaupęs mažiau negu buvo nurodyta prie konkretaus televizoriaus modelio.

Konkurencijos taryba neginčija fakto, kad pareiškėjas pagrindė, jog internete nurodytos pradinės nubrauktos kainos buvo taikytos. Vis dėlto, seniai taikytų kainų nurodymas reklamoje neleidžia vartotojui objektyviai įvertinti pasiūlymo naudos.

Nors tyrimo metu klaidinančios reklamos skleidimo trukmė buvo nustatyta kaip labai trumpa, vis dėlto pažeidimo pobūdis (reklama susijusi su kainomis) ir vidutinis mastas nesudaro pagrindo reklamos vertinti kaip mažareikšmės. Reklamos įstatymas nenumato galimybės nutraukti tyrimą ar sumažinti baudą tuo pagrindu, kad reklama yra mažareikšmė. Reklama galėjo pasiekti kelis tūkstančius vartotojų, todėl atsižvelgusi į Konkurencijos tarybos praktiką vertinant pažeidimo mastą Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimo bylose, jis buvo įvertintas kaip vidutinis. Nors, pareiškėjo teigimu, Bendrovė nesiekė suklaidinti vartotojų ir atsiradę netikslumai internete dėl televizorių kainų buvo tik techninė klaida, tačiau šie argumentai įtakos, kvalifikuojant pažeidimą bei skiriant baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą, neturi.

Kadangi reklaminės veiklos subjektai turi pareigą pateikti Konkurencijos tarybai prašomus dokumentus, pareiškėjo tyrimo metu vykdyta įstatymo numatyta pareiga teikti tyrimui atlikti reikalingą ir prašomą informaciją, negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Konkurencijos taryba, svarstydama, ar yra pagrindas pradėti nagrinėjimo procedūrą, kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai. Todėl nėra pagrindo lyginti du atskirus atvejus, dėl kurių Konkurencijos taryba galimai priėmė skirtingus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 2S-18/2015  „Dėl „Elektromarkt“ prekybos tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamame Nutarime Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Mediashop“ nuo 2015 m. sausio 30 d. iki vasario 1 d. interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleidė reklamą, kurioje siūlė vartotojams įsigyti „LG“ televizorius su nuo 15 iki 48 proc. nuolaida. Reklamoje prie konkrečių „LG“ televizoriaus modelių buvo pateikta informacija: nubraukta pradinė didesnė „LG“ televizoriaus kaina, akcijos kaina bei nuolaida procentais, kiek vartotojas sutaupo. Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjas, reklamuodamas „LG“ televizorius, rėmėsi neaktualiomis, santykinai seniai taikytomis (pavyzdžiui, prieš 6–9 mėnesius) kainomis, sudarydamas vartotojams įspūdį apie didesnę naudą perkant „LG“ televizorius nei ji (nauda) realiai buvo. Atsižvelgusi į tai, Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Mediashop“ interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleista reklama yra klaidinanti, pažeidžianti Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, bei skyrė pareiškėjui 2 244 Eur baudą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 2S-18/2015 pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad pažeidimas nebuvo nei padarytas, nei juo labiau  įrodytas, o, jeigu ir padaryti prielaidą, kad jis buvo padarytas, neįvertinti jo argumentai dėl pažeidimo pobūdžio, masto ir lengvinančių aplinkybių.    

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo (reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu), išsamumo (reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais) ir pateikimo kriterijus (reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį), nustatytus Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, ir taip pat ypač atsižvelgiama į joje esančią informaciją, nurodytą Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, tame tarpe – prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas – kainą ar jos apskaičiavimo būdą ar ypatingo kainos pranašumo buvimą, mokėjimo, pristatymo, grąžinimo sąlygas, garantijas, keitimo, remonto, aptarnavimo sąlygas ir poreikį (Reklamos įstatymo 5 str. 5 d. 3 p.). Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. pakankamai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Reklamos įstatymo 2 str. 19 d., Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d.).

Taigi, darant išvadą, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti bent vieną šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008).

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Mediashop“ nuo 2015 m. sausio 30 d. iki vasario 1 d. interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleidė reklamą, kurioje siūlė vartotojams įsigyti „LG“ televizorius su nuolaida nuo 15 proc. iki 48 proc. Reklamoje prie konkretaus „LG“ televizoriaus modelio buvo nurodyta „LG“ televizoriaus kaina akcijos metu, pradinė, t. y. didesnė nei buvusi iki akcijos, kaina, kuri buvo nubraukta, bei nuolaida procentais, t. y. informacija apie akcijos metu gaunamą naudą. Kaip kad nustatė Konkurencijos taryba, reklamoje nurodytos nubrauktos „LG“ televizorių, kuriems taikyta akcija, kainos buvo taikytos santykinai seniai, o prieš pat akciją taikytos kainos buvo mažesnės.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Konkurencijos tarybos išvadomis, kad UAB „Mediashop“ skleidė reklamą, kurioje, siūlydama palankiomis sąlygomis įsigyti „LG“ televizorius nurodė neteisingą informaciją apie realią reklamuojamų pasiūlymų naudą vartotojams, todėl tokia reklama pagrįstai laikyta klaidinančia ir pažeidžiančia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis reklamoje nurodytų nubrauktų kainų ankstesnį taikymą buvo patvirtinęs įrodymais, pažymėtina, jog, kaip minėta, reklamos davėjas turi pareigą įrodyti reklaminių teiginių teisingumą reklamos naudojimo metu. Šiuo atveju reklamoje nurodytos nubrauktos pradinės kainos buvo taikytos prieš ganėtinai ilgą laikotarpį iki reklamoje skelbiamos akcijos taikymo, to neneigia ir pats pareiškėjas, todėl šios kainos reklamos atžvilgiu buvo nebeaktualios. Nurodytų aplinkybių visumos, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pakanka konstatuoti, kad vertinama reklama yra klaidinanti.

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju Reklamos įstatymo pažeidimu nebuvo padaryta žala įstatymų saugomiems interesams, nėra pagrįsti: kaip jau minėta, klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti, todėl aplinkybė, kad skundą Konkurencijos tarybai padavęs asmuo „LG“ televizoriaus nagrinėjamu atveju neįsigijo, nėra reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjo reklama yra klaidinanti. Kita vertus, pareiškėjas nei nurodė, nei pateikė įrodymų, kad tokia reklama žala vartotojams nebuvo padaryta. 

Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikšto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reklaminis pasiūlymas galiojo ne tik „Elektromarkt“ tinklo parduotuvėse, bet ir prekybai internetu, pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra išsamiai motyvuota, su ja nesutikti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo teiginys, kad reklaminis pranešimas apie savaitgalio akciją buvo skelbiamas kaip savarankiškas atskiras pranešimas, siūlymas įsigyti prekes internetu buvo tik papildomo pobūdžio, iš esmės yra tik pareiškėjo paaiškinimas, nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju pažeidimas buvo mažareikšmis: nepaisant to, kad reklamos skleidimo trukmė laiko prasme buvo pakankamai trumpa, pažymėtina, kad ji buvo skleidžiama visą numatytą laikotarpį (savaitgalinė akcija), todėl teiginiai, kad, atsižvelgiant į reklamos sklaidos mastą, reklamos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui nėra žymus, keltų abejonių, kurių, pažymėtina, šiuo atveju nekyla, dėl pareiškėjo, kuris yra pelno siekiantis subjektas, veiksmų skleidžiant tokią reklamą tikslingumo.         

Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Pagal šio straipsnio 7 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą. Tai, kad bendrovė nekliudė atsakovo tyrimui, vykdė jo nurodymus pateikti atitinkamą informaciją ir paaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra kvalifikuojama kaip pagalba reklamos kontrolės institucijoms (administracinės bylos Nr. A²-709/2007, A⁸⁵⁸-1702/2010, A⁸²²-2818/2012).

Kadangi pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nėra galima teigti, kad pareiškėjui skirta bauda – 2 244 Eur – yra neproporcinga, juo labiau – ją mažinti.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė