Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS 2012 M. BALANDŽIO 26 D. NUTARIMU NR. 2S-7 „DĖL JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS SPRENDIMŲ, PAVEDANT UAB „JONIŠKIO KOMUNALINIS ŪKIS“ EKSPLOATUOTI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMĄ, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS“ NUSTATYTŲ ĮPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO

Atgal

Administracinė byla Nr. eI-1509-394/2015
Procesinio sprendimo kategorija 1.7.1; 3.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2015 m. lapkričio 24 d.

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Elenai Navickaitei-Zalieckienei,

dalyvaujant atsakovo Joniškio rajono savivaldybės atstovei Agnei Valaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą atsakovui Joniškio rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo: 1. įpareigoti Joniškio rajono savivaldybę ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą/-us komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugoms teikti; 2. įpareigoti Joniškio rajono savivaldybę 1 punkte nurodytą konkurencingą procedūrą vykdyti tokiu būdu, kad ji būtų prieinama visiems norintiems/galintiems teikti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugas ūkio subjektams.

Pareiškėjas prašyme ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 2S-1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 2S-7 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės sprendimų, pavedant UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų nevykdymo“ (toliau – ir Nutarimas). Nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad Joniškio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybė) neįvykdė 2012 m. balandžio 26 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-7 nustatyto įpareigojimo – nutraukti Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ bei viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sudarytą 2010 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. (7-50) A7-316. Konkurencijos taryba 2012 m. nutarime Nr. 2S-7 nustatė, jog Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 18 d sprendimo Nr. T-214 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-188 „Dėl Joniškio rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano ir atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2, 1.4 ir 1.10 punktais buvo pakeistos Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos, 5.18, 20 ir 50 punktuose numačius, kad atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje teikia Savivaldybės kontroliuojama įmonė. Be to, buvo nustatyta, kad Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. T-215 „Dėl pavedimo UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ eksploatuoti Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“ 1 punktu buvo pavesta UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ nuo 2011 m. sausio 1 d. eksploatuoti Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, įskaitant viešąsias komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas. Nurodyto sprendimo 3 punktu Savivaldybė įpareigojo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą (toliau – ir ŠRATC) iki 2010 m. gruodžio 1 d. parengti ir pasirašyti trišalę sutartį su Savivaldybe ir Bendrove dėl Savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo. Šių Savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu Savivaldybės administracija su Bendrove bei ŠRATC sudarė 2010 m. gruodžio 1 d. Joniškio rajono komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas viešosios paslaugos teikimo sutartį Nr. (7.50) A7-316 (toliau – 2010 m. Sutartis). Šia sutartimi Bendrovei buvo pavesta vykdyti viešąją atliekų tvarkymo paslaugą Savivaldybės teritorijoje. Įvertinusi aukščiau nurodytus Savivaldybės sprendimus, pasirašytą 2010 m. Sutartį ir su tuo susijusias aplinkybes, Konkurencijos taryba 2012 m. nutarimu Nr. 2S-7 konstatavo, kad Savivaldybė privilegijavo UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, tuo pačiu diskriminuodama kitus šias paslaugas galinčius teikti ūkio subjektus. Konkurencijos taryba pripažino, kad Savivaldybės priimtų sprendimų ir jų pagrindu sudarytos 2010 m. Sutarties pagrindu buvo užkirstas kelias kitiems ūkio subjektams siūlyti ir teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė neįvertino aplinkybės, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinkos yra konkurencingos ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi, nors turėjo pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdydama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgusi į tai Konkurencijos taryba 2012 m. nutarimo Nr. 2S-7 rezoliucinės dalies 1 punktu nutarė, kad: 1. Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. T-214 1.2, 1.4 ir 1.10 punktai (pakeitę atitinkamai Joniškio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 5.18, 20 ir 50 punktus) pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus; 2. Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. T-215 1 ir 3 punktai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus; 3. šių sprendimų pagrindu su Bendrove ir ŠRAC sudaryta 2010 m. Sutartis pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.          Konkurencijos taryba 2012 m. nutarimo Nr. 2S-7 rezoliucinės dalies 2 punktu įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ panaikinti arba pakeisti 2010 m. sprendimo Nr. T-214 1.2, 1.4 ir 1.10 punktus taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, panaikinti 2010 m. sprendimo Nr. T-215 1 ir 3 punktus bei nutraukti šių sprendimų pagrindu sudarytą 2010 m. Sutartį.

Siekdama nustatyti, kaip vykdomi Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 2S-7 nustatyti įpareigojimai, Konkurencijos taryba atliko tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-143 „Dėl vidaus sandorio sudarymo ir UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ paslaugų įkainių už komunalinių atliekų surinkimą ir transportavimą patvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. Sprendimas Nr. T-143). 2013 m. Sprendimu Nr. T-143 Joniškio rajono savivaldybės taryba pavedė Joniškio rajono savivaldybės administracijai su Bendrove sudaryti vidaus sandorį 36 mėnesių laikotarpiui.       Be to, buvo nustatyta, kad 2013 m. Sprendimo Nr. T-143 pagrindu Savivaldybė su Bendrove pasirašė sutartis:  2013 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. (3.43)A7-2513 ir 2013 m. rugsėjo 30 d. sutartį Nr. S-14/(3.43)A7-2604 (toliau abi sutartys vadinamos 2013 m. Sutartimis). 2013 m. Sutartimis su Bendrove trejų metų laikotarpiui buvo sudarytas vidaus sandoris dėl Savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo. Atlikusi tyrimą Konkurencijos taryba 2015 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad Savivaldybė neįvykdė Konkurencijos tarybos 2012 m. nutarime Nr. 2S-7 numatyto įpareigojimo nutraukti 2010 m. Sutartį taip, kad būtų panaikintas prieštaravimas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Ši išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad 2013 m. Sutartys nepašalino 2012 m. nutarimu Nr. 2S-7 konstatuoto Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo, kuris pasireiškė skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymu privilegijuojant vieną ūkio subjektą – UAB „Joniškio komunalinis ūkis“. Konkurencijos taryba Nutarime padarė išvadą, kad situacija rinkoje tiek sudarius 2010 m. Sutartį, tiek ir sudarius 2013 m. Sutartis, išliko nepakitusi – teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas gali tik be konkurencingos procedūros parinkta Savivaldybės kontroliuojama bendrovė. Kitiems ūkio subjektams (ar jų grupėms) tokiu savivaldybės sprendimu buvo užkirstas kelias patekti į atitinkamą rinką. Aukščiau nurodyta išvada buvo padaryta įvertinus tai, kad Savivaldybė, netinkamai vykdydama 2012 m. nutarimu 2S-7 nustatytus įpareigojimus, paslaugų teikėją parinko ne konkurso ar kitos konkurencingos procedūros būdu, o vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje apie vidaus sandorius dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo. Tačiau taip paskelbto paslaugos pirkimo vidaus sandorio būdu negalėjo įgyvendinti joks ūkio subjektas, nepriklausantis Savivaldybei. Kad būtų įvykdytas Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 2S-7, Savivaldybė turėjo užtikrinti, kad toje pačioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, norintys ir galintys teikti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo paslaugas, turėtų galimybė dalyvauti konkurencingoje procedūroje, kurios metu galėtų vienodomis sąlygomis siūlyti savo paslaugas.

Savivaldybė dar 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 2S-7 buvo įpareigota pašalinti prieštaravimus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, tačiau iki šio laiko įpareigojimų neįvykdė, ką patvirtina ir Konkurencijos tarybos Nutarimas. Iš to galima daryti išvadą, kad teismo sprendimu Savivaldybei nustatyti įpareigojimai turėtų būti konkretūs ir nustatyti tokia apimtimi, kiek tai neleistų Savivaldybei pasinaudojus diskrecijos teise savo nuožiūra atlikti veiksmus, kurie galimai nepašalintų prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Priešingu atveju būtų sukurtos prielaidos situacijai, kuomet netinkamai ar iš viso neįvykdžius įpareigojimų, Konkurencijos taryba turėtų pakartotinai tirti, ar buvo įvykdyti Savivaldybei nustatyti įpareigojimai ir vėl kreiptis į teismą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nevykdymo. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 2S-7 įvykdymas būtų užtikrintas tuomet, jei teismo sprendimu Savivaldybė būtų įpareigota ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą/-us komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugoms teikti. Konkurencinga procedūra privalo būti neteikianti privilegijų, nediskriminuojanti ir prieinama visiems norintiems/galintiems teikti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugas.

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 31 punktu, Savivaldybė yra atsakinga už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą. Vykdydama šią įstatymo priskirtą funkciją, Savivaldybė siekė užtikrinti efektyvų, nuolatinį, nenutrūkstamą komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybėje, pagerinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę Savivaldybės aptarnaujamojoje teritorijoje ir efektyviau panaudoti Savivaldybės biudžeto lėšas. Šiuo tikslu Joniškio rajono savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. T-215 „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei Joniškio komunaliniam ūkiui eksploatuoti Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“ (toliau – Tarybos sprendimas). Minėto sprendimo 1 punktu buvo pavesta UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ (toliau – Bendrovė) nuo 2011 m. sausio 1 d. eksploatuoti Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, įskaitant viešąsias komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas. Nurodyto sprendimo 3 punktu savivaldybė įpareigojo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą iki 2010 m. gruodžio 1 d. parengti ir pasirašyti trišalę sutartį su savivaldybe ir Bendrove dėl Savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo. Tarybos sprendimo pagrindu savivaldybės administracija su Bendrove bei ŠRATC sudarė 2010 m. gruodžio 1 d. Joniškio rajono komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas viešosios paslaugos teikimo sutartį Nr. (7.50)A7-3I6. Šia sutartimi Bendrovei buvo pavesta vykdyti viešąją atliekų tvarkymo paslaugą savivaldybės teritorijoje. Bendrovei pavestos atlikti paslaugos yra viešosios paslaugos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie parenkami viešai. Taigi, įstatymo leidėjas viešųjų paslaugų teikimą pirmiausia numatė būtent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams. Kaip galima alternatyva yra numatytas sutarčių sudarymas su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis, kurie tokiu atveju būtų pasirenkami viešai. Organizuodama viešųjų paslaugų teikimą, nagrinėjamu atveju komunalinių atliekų surinkimą ir transportavimą, Savivaldybė vadovaujasi ne tik Vietos savivaldos įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ( toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) ir kitais teisės aktais. Galiojusios Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 25 straipsnis numatė, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą. Pagal šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Mano, kad konkursas nėra vienintelis būdas parinkti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos teikėją. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą savivaldybė gali pavesti savo įsteigtai bendrovei. Tai reiškia, kad šią komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkciją Savivaldybė, nepažeisdama imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir bendrųjų teisės principų, įgyvendina laisvai ir pagal savo nuožiūrą. Kadangi ši funkcija yra nepaprastai svarbi ir sudėtinga bei apimanti visą geografinę savivaldybės teritoriją, Savivaldybės taryba nusprendė šios funkcijos įgyvendinimą pavesti savivaldybės valdomai komunalinei įmonei.

Konkurencijos taryba būtinumą organizuoti konkursą iš esmės grindžia tik Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 11 dalis įsigaliojo tik 2012-04-28, jau po ginčijamų sprendimų priėmimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad nepagrįstas ir prieštaraujantis nustatytam teisiniam reglamentavimui yra Konkurencijos tarybos teigimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymai bet kuriuo atveju numato konkurso organizavimą.

Nurodo, kad sprendimas atitiko vidaus sandorio požymius, apibrėžtus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ir Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, būtent todėl Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai dėl konkurso organizavimo jam netaikytini. Pagal nuo 2010 m. kovo 2 d. įsigaliojusią Viešųjų pirkinių įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Iš nurodyto reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas įtvirtino vidaus sandorių išimtį, kurios požymiai iš esmės atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą doktriną vidaus sandorių srityje (žr., pvz., 1998 m. lapkričio 18 d. sprendimą Tcckal, C-107/98, Rink. N99, p. I-S121. taip pat 2005 m. sprendimą Slacll Halle, C-26/03, Rink. 2005, p. M). Pirmasis vidaus sandorio kriterijus yra tai, kad perkančioji organizacija kontroliuoja teisiškai atskirą subjektą, su kuriuo sudaro sutartį, kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir jame yra vienintelė dalyvė. Iš Konkurencijos tarybai pateiktų dokumentų matyti, kad Savivaldybė yra Bendrovės savininkė. Ši Savivaldybės įtaka įmonei yra lemiama ir nukreipta į strateginius tikslus ir svarbius sprendimus. Taigi Savivaldybė visiškai tenkina pirmąjį kriterijų dėl efektyvios juridinio asmens kontrolės. Antrasis vidaus sandorio kriterijus yra bendrovės vykdoma veikla ją kontroliuojančios perkančiosios organizacijos naudai. Tai reiškia, kad kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Bendrovė gauna 100 proc. pajamų iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos (nagrinėjamu atveju – Savivaldybės) poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti, todėl Bendrovė atitinka ir antrąjį Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kriterijų. Savivaldybės ir Bendrovės santykiai patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies taikymo apimtį, visiškai atitinka vidaus sandorio turinį, todėl Savivaldybė minėtai įmonei pavestoms paslaugoms teikti neprivalėjo skelbti konkurso.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr., pvz., 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-762/2009). Nustačius, jog nėra bent vienos iš aplinkybių, Sprendimas negali būti pripažintas pažeidžiantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Priimtas sprendimas nėra pagrįstas Lietuvos Respublikos įstatymu vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuoti, kad Savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju skirtingos konkurencijos sąlygos yra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymu vykdymu. Savivaldybės Sprendimas ir jo pagrindu pasirašytos sutartys yra pagrįsti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi ir svarbiausia Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi. 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT9-N5/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostata „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei ar kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai“ tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės galėjo pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei ar kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, neprieštaravo Konstitucijai. Šis nutarimas įsigaliojo jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną 2015 m. kovo 5 d. Nr. 3412.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjo reikalavime įvardintas dviejų mėnesių terminas yra per trumpas tam, kad įvykdyti visas procedūras, numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme. Todėl teismui nusprendus, jog pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, prašo nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių terminą teismo įpareigojimams įvykdyti.

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 2S-1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 2S-7 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės sprendimų, pavedant UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų nevykdymo“ (I tomas, 19–28 b. l.). Nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad Joniškio rajono savivaldybės taryba neįvykdė 2012 m. balandžio 26 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-7 nustatyto įpareigojimo nutraukti Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ bei viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sudarytą 2010 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. (7-50) A7-316. Konkurencijos taryba 2012 m. balandžio 26 d. nutarime Nr. 2S-7 (I tomas, 7–18 b. l.) nustatė, jog Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 18 d sprendimo Nr. T-214 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-188 „Dėl Joniškio rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano ir atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2, 1.4 ir 1.10 punktais buvo pakeistos Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos, 5.18, 20 ir 50 punktuose numačius, kad atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje teikia Savivaldybės kontroliuojama įmonė. Be to, buvo nustatyta, kad Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. T-215 „Dėl pavedimo UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ eksploatuoti Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“ 1 punktu buvo pavesta UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ nuo 2011 m. sausio 1 d. eksploatuoti Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, įskaitant viešąsias komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas. Nurodyto sprendimo 3 punktu Savivaldybė įpareigojo ŠRATC iki 2010 m. gruodžio 1 d. parengti ir pasirašyti trišalę sutartį su Savivaldybe ir Bendrove dėl Savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo. Šių Savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu Savivaldybės administracija su Bendrove bei ŠRATC sudarė 2010 m. gruodžio 1 d. Joniškio rajono komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas viešosios paslaugos teikimo sutartį Nr. (7.50) A7-316, kuria Bendrovei buvo pavesta vykdyti viešąją atliekų tvarkymo paslaugą Savivaldybės teritorijoje. Konkurencijos taryba 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 2S-7 konstatavo, kad Savivaldybė privilegijavo UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, tuo pačiu diskriminuodama kitus šias paslaugas galinčius teikti ūkio subjektus. Konkurencijos taryba pripažino, kad Savivaldybės priimtų sprendimų ir jų pagrindu sudarytos 2010 m. Sutarties pagrindu buvo užkirstas kelias kitiems ūkio subjektams siūlyti ir teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Savivaldybės teritorijoje. 2013 m. rugsėjo 12 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-143 „Dėl vidaus sandorio sudarymo ir UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ paslaugų įkainių už komunalinių atliekų surinkimą ir transportavimą patvirtinimo“ (I tomas, 165 b. l.). Šiuo sprendimu Joniškio rajono savivaldybės taryba pavedė Joniškio rajono savivaldybės administracijai su Bendrove sudaryti vidaus sandorį 36 mėnesių laikotarpiui. Savivaldybė su Bendrove pasirašė sutartis: 2013 m. rugsėjo 18 d. sutartį Nr. (3.43)A7-251 (I tomas, 160–164 b. l.) ir 2013 m. rugsėjo 30 d. sutartį Nr. S-14/(3.43)A7-260 (I tomas, 204–212 b. l.), kuriomis su Bendrove trejų metų laikotarpiui buvo sudarytas vidaus sandoris dėl Savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo.

Bylos teisiniai santykiai kyla iš konkurencijos teisės reguliavimo, kuriuo viešojo administravimo subjektams yra draudžiama atlikti veiksmus, ribojančius sąžiningos konkurencijos laisvę, įtvirtintus inter alia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucijos 46 str. 1 ir 4 d.). Šie principai visumoje su kitais Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintais principais sudaro šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba konstatavo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve – tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Konkurencijos tarybos Nutarime nustatytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad, pasak Konkurencijos tarybos, Joniškio rajono savivaldybė be viešo konkurso ar kitų konkurencingas sąlygas užtikrinančių procedūrų administracinių aktų pagrindu pavedė savivaldybės įsteigtai įmonei  UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ atlikti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo funkcijas, t. y. suteikė jai išskirtines (išimtines) teises vykdyti minėtą veiklą atitinkamose apskrityse. Taip savivaldybė privilegijavo savo įsteigtą įmonę, diskriminuodama kitus, analogišką veiklą galinčius vykdyti ūkio subjektus ir sudarydama skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje. Konkurencijos tarybos teigimu, savivaldybė neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp ūkio subjektų sąlygų nei prieš suteikdama išimtines teises UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, nei po to nesudarydama galimybių kitiems ūkio subjektams pasinaudoti vienodomis su šia įmone veiklos sąlygomis ir sąžiningos konkurencijos teikiamomis veiklos atitinkamoje rinkoje galimybėmis. Taigi, Konkurencijos tarybos vertinimu, savivaldybė pažeidė bendrą pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas ir nesilaikė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad viešojo administravimo institucijos (taip pat vietos savivaldos institucijos) veiksmai (neveikimas), kuriais neužtikrinama sąžininga konkurencija, gali būti vertinami kaip savarankiškas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pažeidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1301/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012). Tačiau vertinant tai, kad Konkurencijos taryba nutarė pripažinti, jog savivaldybės sprendimai ir / ar jų pagrindu sudarytos sutartys pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, kaip jame įtvirtintų reikalavimų visumą, ir tokį pažeidimą iš esmės grindė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo sąlygų egzistavimu, šiame procesiniame sprendime bus analizuojama atitinkamų veiksmų teisėtumas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų požiūriu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-762/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2563/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015).

Konkurencijos taryba atitinkamus savivaldybės veiksmus – administracinius aktus, pasireiškusius savivaldybės tarybos sprendimų priėmimu ir / arba sutarčių sudarymu – kvalifikavo kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą dėl to, kad šie pavedimai atlikti netaikant konkurencingų procedūrų.  

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte ir Atliekų tvarkymo įstatymo 25, 30, 31 straipsniuose įtvirtinta, kad viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, šių atliekų tvarkymo organizavimas, įskaitant sprendimų, susijusių su šių bei joms prilygintų atliekų tvarkytojų parinkimu, priėmimą. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvą, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, tačiau to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatos savivaldybės institucijas ir kitus savivaldybės viešojo administravimo subjektus įpareigoja, kad jų veikla ir visi veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat ir įtvirtintus aukščiausiajame šalies įstatyme – Konstitucijoje. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, jog savivaldybė, įgyvendindama aptariamą teisę pasirinkti, kaip bus teikiamos viešosios paslaugos, privalo užtikrinti, kad sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymą pavesti savo įsteigtam paslaugų teikėjui nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės, kurią užtikrinti skirtas ginčo teisiniams santykiams taikytinas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Konstitucinis reikalavimas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, kurį, be kita ko, išreiškia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, negali būti vertinamas kaip nepagrįstai ribojantis minėtą savivaldybių (vietos savivaldos institucijų) diskreciją.

Byloje nėra ginčo dėl atitinkamos rinkos ir paslaugų nustatymo. Konkurencijos taryba nutarime pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju atitinkama rinka apibrėžiama kaip komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje.

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos yra viešosios paslaugos. Šio įstatymo 30 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nors atsakovas nurodo, kad ši įstatymo nuostata įsigaliojo tik 2012-04-28, t. y. po atitinkamų savivaldybės aktų priėmimo, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas sutartis dėl vidaus sandorio sudarė 2013 m. rugsėjo 18 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. jau galiojant šiai įstatymo normai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, viešąsias paslaugas gali teikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkti įvairūs subjektai (biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai), o pati savivaldybė šias paslaugas gali teikti tik tais atvejais, kai nėra kitų viešųjų paslaugų teikėjų. Be to, savivaldybė steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus gali tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Aptartos teisės normos, numatančios savivaldybių galimybes pasirinkti iš kelių skirtingų būdų, kaip organizuoti tam tikrų paslaugų teikimą, įtvirtina abstrakčią, bendro pobūdžio savivaldybės galimybę (subjektinę teisę kaip abstraktų elgesio modelį) pasirinkti keletą skirtingų būdų, kaip bus užtikrinamas viešųjų paslaugų teikimas, o Konkurencijos įstatymas gi nustato šios galimybės (teisės) įgyvendinimo sąlygas. Pažymėtina, kad savivaldybės teisių įgyvendinimas pagal Vietos savivaldos įstatymą bei Atliekų tvarkymo įstatymą negali būti tapatinamas su reikalavimų pagal Konkurencijos įstatymą vykdymu, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad savivaldybei įstatymu suteiktos teisės įgyvendinimas eliminuoja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymą (žr. LVAT išplėstinės kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2563/2011).

Byloje nustatyta, kad UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ yra atskirą juridinio asmens statusą turinti Joniškio rajono savivaldybės dukterinė įmonė, kurios vienintelė akcininkė yra Joniškio rajono savivaldybė (Viešųjų pirkimų tarnybos 2013-06-26 raštas Nr. 4S-2870, 134 b. l., I tomas).

Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė bei sąlygos be viešųjų pirkimų procedūros perkančiosioms organizacijoms sudaryti vidaus sandorius. Nurodyta, kad atliekant pirkimus šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 procentų (iki 2014 m. sausio 1 d. – 90 procentų) pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas tokiu būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

Savivaldybė 2013-05-22, 2013-06-18, 2013-06-25 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti vykdyti viešosios paslaugos – komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytu (vidaus sandorio) būdu. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-06-26 raštu Nr. 4S-2870 (I tomas, 134 b. l.) sutiko, kad Savivaldybės administracija sudarytų su Bendrove vidaus sandorį nurodytu būdu. Savivaldybės taryba 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-143 (I tomas, 165 b. l.) pavedė Joniškio rajono savivaldybės administracijai sudaryti vidaus sandorį 36 mėnesių laikotarpiui su uždarąja akcine bendrove „Joniškio komunalinis ūkis“ dėl Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuoti atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas. Šio sprendimo pagrindu 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo sudarytas vidaus sandoris Nr. (3.43)7-251 (I tomas, 160–164 b. l.), kuriuo UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ įsipareigojo vykdyti Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimą, taip pat 2013 m. rugsėjo 30 d. „Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ Nr. S-14 (3.43)-17-260 (I tomas, 204–212 b. l.).  

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Savivaldybė prieš vidaus sandorio su UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ sudarymą ir pasirašymą nebuvo paskelbusi viešojo konkurso komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo paslaugų teikėjui parinkti. Konkurencijos tarybos 2015 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 2S-1/2015 (I tomas, 58–66 b. l.) nurodyta, kad savivaldybė skelbimą apie vidaus sandorį paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Teismas sprendžia, kad taip CVP IS paskelbto paslaugos pirkimo vidaus sandorio būdu negalėjo įgyvendinti joks kitas ūkio subjektas, nepriklausantis pačiai Savivaldybei, kadangi neatitiko vidaus sandoriui būtinų kriterijų. Dėl to Savivaldybės vykdomo pirkimo paskelbimo CVP IS laikyti tinkama konkurencinga procedūra nėra pagrindo.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad Savivaldybė gavo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą vykdyti pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia Konkurencijos įstatymo Savivaldybei nustatytos pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Savivaldybių sprendimai, kokiu konkrečiu būdu parinkti komunalinių atliekų tvarkytojus, daro tiesioginę įtaką konkurencijos sąlygoms, nes tai lemia, kokiu būdu ir apskritai ar bus konkuruojama dėl šių paslaugų teikimo. Pasirinktas netinkamas komunalinių atliekų tvarkytojų atrinkimo būdas gali visiškai eliminuoti konkurenciją, pavyzdžiui, tiesiogiai suteikiant išimtines teises veikti atitinkamoje rinkoje ar kitu būdu sudarant monopolines ūkinės veiklos vykdymo sąlygas. Dėl šios priežasties savivaldybių diskrecija spręsti dėl komunalinių atliekų tvarkytojų parinkimo būdo, įskaitant ir galimybę sudaryti vidaus sandorį dėl šių paslaugų teikimo, negali būti nagrinėjama atsietai nuo konkurencijos apsaugos reikalavimų viešojo administravimo subjektams, numatytų ne tik Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje, tačiau ir Konstitucijos 46 straipsnyje.

Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų tarnybos rašto Savivaldybei, ši tarnyba nevertino paties sandorio įtakos konkurencijai. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą Viešųjų pirkimų tarnyba tokios pareigos neturi. Tai reiškia, kad vien šios tarnybos sutikimas sandorius vykdyti atitinkamu būdu nesuponuoja išvados, jog jie yra teisėti ir jiems neturi būti taikomi konkurencijos teisės normų reikalavimai. Savivaldybė, įgyvendindama Konstitucijoje ir Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą sprendimo (veiksmų) teisėtumo principą, prieš priimdama sprendimą sudaryti nurodyto pobūdžio sandorius su jos pačios įsteigtomis bendrovėmis privalėjo įsitikinti, kad šiais sandoriais jos įsteigtoms įmonėms nebus suteikiama privilegijų, nebus diskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatyta, kad savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atliekų tvarkytojas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikti savivaldybės teritorijoje gali tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Kol paslaugų teikėjas nėra atrenkamas, jis paslaugų Savivaldybės teritorijoje teikti negali. Pažymėtina, kad tiek UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, tiek ir kiti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas galintys teikti ūkio subjektai gali būti potencialiais konkurentais (Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d.) aptariamoje rinkoje. Nagrinėjamu atveju Savivaldybė, pasinaudojusi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtimi, sprendimu be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros pavedė jos įsteigtai bendrovei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Savivaldybės teritorijoje bei šio sprendimo pagrindu sudarė minėtas sutartis, taip suteikdama bendrovei išimtines teises sutartyje nurodytoje savivaldybės teritorijoje teikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo paslaugas.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis viešojo administravimo subjektams draudžia privilegijuoti ar diskriminuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, jei dėl to atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant nustatyti antrosios Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo sąlygos, t. y., kad dėl teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, buvimą, nėra būtina įrodyti konkrečius konkurencijos sąlygų skirtumus, o pakanka nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti (žr. LVAT 2012-05-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-282/2013). Nagrinėjamu atveju savivaldybė, be konkurenciją užtikrinančios procedūros sudariusi sutartį su UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ ir tokiu būdu jai suteikdama išimtines teises teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, privilegijavo bendrovę kitų potencialių šių paslaugų teikėjų atžvilgiu. Dėl tokio savivaldybės sprendimo buvo sudarytos iš esmės skirtingos konkurencijos sąlygos bendrovei ir potencialiems konkurentams, galintiems veikti atitinkamoje rinkoje. Kitiems ūkio subjektams buvo atimtos galimybės patekti į atitinkamą rinką. Šiuo atveju savivaldybė siekdama įsitikinti, ar yra esamų ir/ar potencialių ūkio subjektų, galinčių ir norinčių teikti savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas konkrečiomis sąlygomis, turėjo organizuoti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą šios paslaugos teikėjui parinkti. Tačiau, kaip minėta, savivaldybė to nepadarė. Neatsižvelgusi į tai, kad tokių paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti šių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, savivaldybė privilegijavo bendrovę kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su bendrove, kuri šias paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Iš oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų išplaukia, kad išimtinės teisės atsiranda tuo atveju, kai valstybė (savivaldybė) suteikia įmonei monopolines teises užsiimti tam tikra ekonomine (ūkine) veikla (pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Europos Sąjungos teisėje išimtinės teisės apibrėžiamos, kaip teisės, kurias valstybė narė suteikia vienai įmonei bet kuriuo įstatymu ar kitu teisės aktu, paliekant jai teisę teikti tam tikrą paslaugą ar užsiimti tam tikra veikla nurodytoje geografinėje zonoje (2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybių įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse). Tokių teisių suteikimas, nerengiant konkurso ar kitos konkurencingos procedūros, savivaldybės įmonei sudarė kur kas palankesnes nei kitiems ūkio subjektams sąlygas vykdyti ūkinę atliekų tvarkymo (naudojimo ir šalinimo) veiklą ir leido išvengti konkurencijos (apsaugojo nuo konkurencijos) dėl aptariamų paslaugų teikimo. Nustačius, kad atitinkamoje rinkoje veikia ar galėtų veikti kiti ūkio subjektai, savivaldybių sprendimai be konkurencingų procedūrų pavesti savo įsteigtam ūkio subjektui teikti aptariamas paslaugas, faktiškai lėmė ir tai, kad kiti ūkio subjektai atitinkamoje rinkoje apskritai negali veikti ir konkuruoti, o UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ be konkurencijos gali išlaikyti konkrečios rinkos monopoliją. Tokie savivaldybės sprendimai užkirto kelią kitiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas, eliminuodami galimybes vienodomis konkurencijos sąlygomis varžytis (konkuruoti) dėl teisių teikti paslaugas – komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų, rūšiavimą, parengimą perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimą jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimą į jų šalinimo vietas.

Konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientų poreikių patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jog paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kainą. Nekonkurencingu būdu parinktų įmonių teikiamų paslaugų kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi.

Taigi, aptarti savivaldybės veiksmai priimant sprendimą ir sudarant sutartį (vidaus sandorį) Konkurencijos tarybos pagrįstai įvertinti kaip sudarantys kliūtis potencialiems paslaugos teikėjams atitinkamoje rinkoje konkuruoti su bendrove, kuri nepagrįstai įgijo išskirtines teises veikti atitinkamoje rinkoje, nepatiriant konkurencinio spaudimo iš kitų ūkio subjektų, o bendrovės potencialiems konkurentams galimybės konkuruoti buvo apskritai eliminuotos.

Sąžiningos konkurencijos pažeidimas gali būti pateisintas, jeigu nustatoma, kad skirtingų konkurencijos sąlygų nebuvo įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Ši išimtį iš bendro draudimo viešojo administravimo subjektų sprendimais riboti konkurenciją įtvirtinanti taisyklė negali būti aiškinama pernelyg plačiai. Dėl sąlygos, susijusios su reikalavimų įtvirtinimu Lietuvos Respublikos įstatymuose, pažymėtina, kad iš Konstitucijos 46 straipsnio, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, taip pat jį aiškinančios Konstitucinio Teismo praktikos nuostatų išplaukia, kad ūkinės veiklos ribojimai gali būti įtvirtinti tik įstatyme (pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Todėl ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai reikalavimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ar jam prilygstančiuose kituose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata „neįmanoma išvengti vykdant <...>“ turėtų būti aiškinama, kaip nurodanti atvejus, kai viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos pasirinkti tam tikro elgesio modelio, o priimdamas konkretų sprendimą (aktą), paprasčiausiai vykdo iš įstatymo kylantį imperatyvų reikalavimą. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja pirmiau aptarta Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlyga, turi būti vertinama, ar viešojo administravimo subjektas turėjo diskreciją elgtis tam tikru būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1484/2012). Papildomai pažymėtina, kad iš įstatyme vartojamų formuluočių turėtų būti pakankamai aišku, kokio konkretaus viešojo administravimo (šiuo atveju vietos savivaldos institucijos) elgesio (sprendimo) yra reikalaujama. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad savivaldybė, norėdama pasiremti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, privalo įrodyti, kad sudarydama vidaus sandorį vykdė Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti savo įsteigtai bendrovei teikti komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas.

Joniškio rajono savivaldybės sprendimas pavesti komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų tiekėjo funkcijas tik jos valdomai bendrovei negali būti pateisinamas Lietuvos Respublikos įstatymo vykdymu. Nei Konkurencijos tarybai, nei teismui atsakovas nepateikė įrodymų ir nepaaiškino, kodėl jo ginčijamų aktų atžvilgiu turi būti taikoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis. Kaip jau minėta, Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymų normos, numatančios savivaldybių galimybes pasirinkti iš kelių skirtingų būdų, kaip organizuoti tam tikrų paslaugų teikimą, nustato bendrą imperatyvą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat ir konkurenciją reglamentuojančių normų. Nei Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka, nei šio įstatymo jau minėtoje 30 straipsnio 11 dalyje, nei Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nėra imperatyviai nustatyta, kad viešąsias paslaugas teikti turi būti parenkamas konkretus subjektas, šiuo atveju atsakovo nurodyta savivaldybės įsteigta įmonė, kurią parenkant neturi būti paisoma konkurencingų procedūrų. Pažymėtina, kad ir nurodytoje Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, kuria remiasi atsakovas, numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas Atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies nuostatą „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai“ tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės galėjo pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, atitiktį Konstitucijai (inter alia joje įtvirtintam konstituciniam sąžiningos konkurencijos principui), 2015 m. kovo 5 d. nutarime Nr. KT9-N5/2015 iš esmės pasisakė dėl šios savivaldybių teisės įgyvendinimo sąlygų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucinį Teismą: – Atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies nuostatoje (buvo) nustatytas vienas iš savivaldybių vykdomos komunalinių atliekų tvarkytojų, teikiančių šių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, atrankos būdų – pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti šią veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai; kitas šių paslaugų teikėjų atrankos būdas – konkursas; – savivaldybės, pasirinkdamos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikėjų atrankos būdą, turėjo vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, inter alia privalėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą; – pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik tokiu atveju, kai tokiu pavedimu šiai bendrovei, įstaigai, įmonei ar organizacijai neteikta privilegijų, nediskriminuoti kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas; – toks pavedimas (buvo) galimas tik išskirtiniu atveju – kai kitu (šių paslaugų teikėjų konkurso) būdu būtų neįmanoma užtikrinti atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo; – reikalavimas atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas gali būti nevykdomas tik objektyviai pateisinamu pagrindu; tokiu pagrindu nelaikytina vien tai, kad savivaldybė yra įsteigusi ūkio subjektą, veikiantį atliekų tvarkymo srityje; – įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (inter alia kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (inter alia kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė).

Teismas sprendžia, jog šiuo atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad sprendimas pavesti teikti viešąsias paslaugas būtent savivaldybės bendrovei buvo objektyviai būtinas (pvz., kilus realiai grėsmei šių paslaugų teikimo nepertraukiamumui). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad savivaldybės sprendimų pavesti teikti viešąsias paslaugas – komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų, rūšiavimą, parengimą perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimą jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimą į jų šalinimo vietas – priėmimas nebuvo nulemtas Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. įtvirtina išimtimi).

Savivaldybės galias nagrinėjamoje situacijoje riboja iš Atliekų tvarkymo įstatymo, kitų teisės aktų išplaukiantis reikalavimas suderinti įvairias konstitucines vertybes – inter alia užtikrinti sąžiningą konkurenciją, apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, nepažeisti vartotojų teisių. Savivaldybė, pasirinkdama, kokiu būdu (konkurencingu ar ne) organizuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikimą, turi skatinti privačių ūkio subjektų iniciatyvą ir pirmiausia įvertinti šių subjektų veiklos rinkoje galimybes. Apskritai nėra draudžiama pavesti savivaldybės ar kelių savivaldybių įsteigtai įmonei teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, tačiau tai turėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti šių paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Taigi nagrinėjamu atveju savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų surinkimo iš jų turėtojų, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir komunalinių atliekų transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimą, pirmiausia turėjo organizuoti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Konkurencijos taryba visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo konstatavimui reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė teisės aktus, todėl jos prašymas įpareigoti Joniškio rajono savivaldybę konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą / -us komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugoms teikti yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytus terminus viešajam pirkimui atlikti, mano, kad pareiškėjo prašomas 2 mėnesių terminas yra per trumpas, todėl turi būti nustatytas ilgesnis teismo įpareigojimo įvykdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Joniškio rajono savivaldybė įpareigotina per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos konkurencingos procedūros (prieinamos visiems norintiems / galintiems teikti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugas ūkio subjektams) būdu atrinkti ūkio subjektą / -us komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugoms teikti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Joniškio rajono savivaldybę per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos konkurencingos procedūros (prieinamos visiems norintiems / galintiems teikti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugas ūkio subjektams) būdu atrinkti ūkio subjektą / -us komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugoms teikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

 

Teisėjai

Jarūnė Sedalienė

Žanas Kubeckas

Arvydas Martinavičius