Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei M. D.- O.,

atsakovės Molėtų rajono savivaldybės atstoveiadvokatei Editai Ivanauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybosskundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybeidėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

pareiškėja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir pareiškėja, ir Konkurencijos taryba) teismui paduotu prašymu prašė:1) įpareigoti Molėtų rajono savivaldybę(toliau – ir Savivaldybė) ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos konkurencingos procedūros būdu atrinkti vieną ar kelis ūkio subjektus komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo darbams atlikti; 2) įpareigoti Savivaldybę 1 punkte nurodytą konkurencingą procedūrą vykdyti tokiu būdu, kad ji būtų prieinama visiems norintiems bei galintiems teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas ūkio subjektams.

Pareiškėja prašyme nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Konkurencijos taryba 2016-11-14 priėmė nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl Molėtų rajono savivaldybės sprendimų, pavedant uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ nustatytų įpareigojimų nevykdymo (toliau- ir Nutarimas).Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad Savivaldybė neįvykdė Konkurencijos tarybos 2014-06-26 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Molėtų rajono savivaldybės sprendimų, pavedant uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau- ir 2014 m. Nutarimas) jai nustatyto įpareigojimo. 2014 m. Nutarimu konkurencijos taryba nutarė, kad Savivaldybė, suteikdama teisę uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ (toliau- ir UAB „Molėtų švara“) teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, nesilaikė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 4 straipsnio reikalavimų, todėl pažeidė Įstatymą ir įpareigojo Savivaldybę suorganizuoti konkurencingą procedūrą atliekų tvarkytojui parinkti. Savivaldybė šio įpareigojimo nevykdė, nesuorganizavo konkurencingos procedūros, Savivaldybėje iki šiol komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikia ta pati UAB „Molėtų švara“, kuriai ši teisė suteikta be jokios konkurencingos procedūros. Savivaldybės argumentas, kad ji iš Viešųjų pirkimų tarnybos gavo leidimą atlikti vidaus sandorį, nepagrįstas, nes Viešųjų pirkimų tarnyba neįgaliota vertinti Savivaldybės veiklos atitikimo Įstatymui. Be jokios konkurencingos procedūros tam tikrais atvejais ūkio subjektui, kontroliuojamam viešojo administravimo subjekto, gali būti suteikiama teisė atlikti tam tikras paslaugas, bet tik tuo atveju kai savivaldybė ar kitas viešojo administravimo subjektas turi duomenų, jog nėra jokio kito ūkio subjekto, galinčio teikti tokias paslaugas. Ginčo atveju Savivaldybė tokių duomenų nepateikė. Be to, pareiškėja kaip nepagrįstą vertina ir Savivaldybės argumentą, jog nauja sutartis su UAB „Molėtų švara“ sudaryta 10 metų, o jos nutraukimas būtų nuostolingas. Savivaldybė turi pasirinkimo teisę sudaryti sutartis, tačiau sudarytos sutartys negali pažeisti Įstatymo reikalavimų. Konkurencijos tarybai priimtame 2014 m. Nutarime konstatavus Įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimą, Savivaldybė 2015 m. vėl sudarė analogišką sutartį, pažeisdama Įstatymo 4 straipsnį, situacija nepasikeitė, pažeidimas nepašalintas. Todėl Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsniu, kreipiasi į teismą, prašydama įpareigoti Savivaldybę įvykdyti 2014 m. Nutarimą ir komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo paslaugų teikėją parinkti konkurso ar kitos konkurencingos procedūros metu.

Atsakovė su pareiškėjos prašymu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad  Konkurencijos tarybos 2014 m. Nutarimu Savivaldybė buvo įpareigota ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėto nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos internetinėje svetainėje panaikinti Savivaldybės tarybos 2010-02-18 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo“ (toliau- ir 2010 m. Sprendimas), Savivaldybės tarybos 2012-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2010-02-18 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)  1 ir 2 punktų pakeitimo“(toliau- ir 2012 m. Sprendimas), Savivaldybės ir UAB „Molėtų švara“ 2010-03-01 Molėtų rajono savivaldybės viešosios komunalinių atliekų sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Sutartis) bei Savivaldybės ir UAB „Molėtų švara“ 2012-12-28 papildomą susitarimą prie  sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Papildomas susitarimas). Visi paminėti aktai bei sandoriai neteko galios 2014 m. gruodžio 31, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, todėl mano, kad pareiškėjos 2014 m. Nutarimo reikalavimas yra įvykdytas. Savivaldybė privalėjo užtikrinti nenutrūkstamą viešosios paslaugos teikimą, todėl priėmė naujus sprendimus bei sudarė naujus sandorius su ūkio subjektu dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo. Be to, pareiškėjos reikalavimo per nurodytąjį terminą nebūtų galima ir objektyviai įvykdyti. Vien tik pasiūlymo pateikimo terminas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- ir Viešųjų pirkimų įstatymas) nuostatas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos; tam, kad būtų galima suformuluoti pasiūlymą, reikia parengti technines specifikacijas, jas patvirtinti ir pateikti paskelbti; atrinkimo procedūra gali užtrukti daugiau kaip tris mėnesius, o prasidėjus teisminiams ginčams- ir dar ilgiau. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) yra nurodęs, kad Konkurencijos tarybos reikalavimas turi būti toks, kad jį patenkinus, konkurencijos pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant prielaidų tolimesniems ginčams. Mano, kad pareiškėjos reikalavimui įvykdyti turi būti nustatytas bent jau 1,5 metų terminas.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) 2013-02-05 pareiškimą atlikusi tyrimą dėl Savivaldybės sprendimų, pavedant UAB „Molėtų švara“ eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio  reikalavimams, Konkurencijos taryba priėmė 2014-06-26 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Molėtų rajono savivaldybės sprendimų, pavedant uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. 2014 m. Nutarimu nustatyta, kad Savivaldybė savo priimtais sprendimais ir sudarytomis sutartimis UAB ,,Molėtų švara“ išimtinai vykdyti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo  veiklą iki 2014 m. gruodžio 31 d., įsipareigojo nesudaryti sutarčių su kitomis atliekų tvarkymo įmonėmis, neįvertinusi to, ar yra kitų įmonių, galinčių teikti tokias paslaugas, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“  bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo dalyvauti konkurencingoje procedūroje dėl galimybės teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Savivaldybės teritorijoje, jeigu tokia procedūra būtų buvusi surengta. Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba konstatavo, jog Savivaldybė, be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros pavedusi teikti šias paslaugas UAB „Molėtų švara“, šiai suteikė išimtines teises Savivaldybės teritorijoje vykdyti nurodytą veiklą; Savivaldybei pavedus paslaugas teikti savo valdomai įmonei, kiti ūkio subjektai, teikiantys analogiškas paslaugas, atsiduria nelygiavertėje padėtyje- yra diskriminuojami lyginant su savivaldybės valdoma įmone, nes jiems nesudaromos galimybės varžytis bei siūlyti savo paslaugas, tuo tarpu Savivaldybės valdoma įmonė, nesusidurdama su konkurenciniu spaudimu, gali teikti šias atlygintinas paslaugas bei veikti rinkoje išimtinėmis teisėmis; tokiu būdu Savivaldybė privilegijavo UAB „Molėtų švara“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams, tuo pažeidė Įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.  2014 m. Nutarimu Konkurencijos taryba Savivaldybės tarybos 2010 m. Sprendimą, 2012 m. Sprendimą, Sutartį bei Papildomą susitarimą  pripažino pažeidžiančiais Įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, įpareigojo Savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos panaikinti 2010 m. Sprendimą, 2012 m. Sprendimą, Sutartį bei Papildomą susitarimą, taip pat įpareigojo Savivaldybę per 14 dienų nuo nurodyto įpareigojimo įvykdymo dienos apie tai informuoti Konkurencijos taryba, pateikiant įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

Savivaldybė 2014 m. Nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, Savivaldybei atsisakius skundo, 2015-03-04 nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Savivaldybė, atsakydama į Konkurencijos tarybos 2015-04-30 paklausimą dėl 2014 m. Nutarimo vykdymo, 2015-05-28 raštu pareiškėjai nurodė, kad 2014 m. Nutarime nurodyti administraciniai aktai bei sutartys 2014-12-31 neteko galios, 2010 m. Sutartis nebuvo pratęsta. Papildomai informavo, kad gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą vykdyti komunalinių atliekų surinkimo, nuvežimo ir tvarkymo sistemos administravimo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje paslaugų pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytu būdu, t.y. sudaryti naujas sutartis su šiuo metu savivaldybės pilnai kontroliuojama  UAB „Molėtų švara“, taikant vidaus sandorio taisyklę, ir nesulaukusi jokių trečiųjų asmenų susidomėjimo, paklausimų ar kitokių pareiškimų dėl komunalinių atliekų surinkimo, vežimo ir tvarkymo paslaugų Molėtų rajone teikimo, 2015-01-02 pasirašė sutartį su UAB „Molėtų švara“. Su šiuo raštu, be kitų dokumentų, Savivaldybė Konkurencijos tarybai pateikė tarp Savivaldybės ir UAB „Molėtų švara“ 2015-01-02 sudarytą Komunalinių atliekų surinkimo, nuvežimo ir tvarkymo sistemos administravimo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir 2015 m. Sutartis), Savivaldybės 2015-01-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Molėtų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo“ (toliau- ir 2015 m. Sprendimas), kuriuo Savivaldybė uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ pavedė atlikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas“

Konkurencijos taryba 2016-02-18 pradėjo tyrimą dėl 2014 m. Nutarimu Savivaldybei nustatytų įpareigojimų nevykdymo. 2016-11-04 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2016) konstatavo, kad Savivaldybeisu UAB „Molėtų švara“ be konkurencingos procedūros sudarius naują 2015 m. sutartį, faktinė situacija atitinkamojoje rinkoje išliko nepakitusi ir 2014 m. Nutarimu konstatuotas Įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, lėmęs konkurencijos sąlygų skirtumus atliekų tvarkytojams, privilegijuojant UAB „Molėtų švara“ ir diskriminuojant kitus  atitinkamas paslaugas galinčius teikti ūkio subjektus, nebuvo pašalintas, todėl pripažino, kad Savivaldybė neįvykdė 2014 m. Nutarimu nustatytų įpareigojimų, siekdama nurodytų įpareigojimų įvykdymo, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė kreiptis į administracinį teismą.

Byloje kilęs ginčas dėl įpareigojimo Savivaldybei savo veikloje pašalinti Įstatymo pažeidimus pagal Konkurencijos tarybos reikalavimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o pagal šio straipsnio 2 dalį, viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01, t.y. skundo administraciniam teismui padavimo metu) Konkurencijos tarybai suteikė teisę, nustačius Įstatymo 4 straipsnio pažeidimus, kreiptis į viešojo administravimo subjektą su reikalavimu pašalinti nustatytus pažeidimus; jei viešojo administravimo subjektas tokio reikalavimo neįvykdo, Konkurencijos taryba tokio subjekto sprendimą turi teisę apskųsti atitinkamam administraciniam teismui, prašydama įpareigoti subjektą atlikti veiksmus, kurie pašalintų nustatytą Įstatymo 4 straipsnio pažeidimą.

Konkurencijos tarybos 2014 m. Nutarime nustatytas Įstatymo 4 straipsnio pažeidimas pasireiškė tuo, kad Molėtų rajono savivaldybė be viešo konkurso ar kitų konkurencingas sąlygas užtikrinančių procedūrų administracinių aktų pagrindu pavedė savivaldybės kontroliuojamai įmonei  UAB „Molėtų švara“ atlikti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugas.Nors 2014 m. Nutarime nurodyti administraciniai sandoriai bei sutartys (2010 m. Sprendimas, 2012 m. Sprendimas, Sutartis bei Papildomas susitarimas), kurių pagrindu UAB „Molėtų švara“ buvo suteikta teisė teikti atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugas neteko galios dėl to, kad buvo priimti nauji administraciniai aktai bei pasibaigė sutarčių terminas,  Savivaldybė, vėl  be viešo konkurso ar kitų konkurencingas sąlygas užtikrinančių procedūrų priėmė naują 2015 m. Sprendimą, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų švara“ pavedė atlikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas bei pasirašė 2015 m. Sutartį dėl šių paslaugų teikimo. Todėl nagrinėjamojoje byloje spręstina, ar Savivaldybei priėmus 2015 m. Sprendimą bei pasirašius 2015 m. Sutartį, buvo įvykdytas Savivaldybei 2014 m. Nutarimu nustatytas įpareigojimas, t.y. ar  pašalintas Įstatymo 4 straipsnio pažeidimas.

Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad viešojo administravimo institucijos (taip pat vietos savivaldos institucijos) veiksmai (neveikimas), kuriais neužtikrinama sąžininga konkurencija, gali būti vertinami kaip savarankiškas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pažeidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1301/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-762/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2563/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015, 2017 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-215-552/2017).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A-1581-502/2015, aptardama pirmąsias dvi aplinkybes, nurodė, jog pagal Įstatymo 3 straipsnį, ūkinė veikla suprantama kaip visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti, o prekė – kaip kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Ši funkcija apima ir komunalinių atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimo organizavimą, ir tai yra ūkinė veikla Įstatymo prasme. Iš oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų išplaukia, kad išimtinės teisės vykdyti ūkinę veiklą atsiranda tuo atveju, kai valstybė (savivaldybė) suteikia įmonei monopolines teises užsiimti tam tikra ekonomine (ūkine) veikla (pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Europos Sąjungos teisėje išimtinės teisės apibrėžiamos, kaip teisės, kurias valstybė narė suteikia vienai įmonei bet kuriuo įstatymu ar kitu teisės aktu, paliekant jai teisę teikti tam tikrą paslaugą ar užsiimti tam tikra veikla nurodytoje geografinėje zonoje (2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybių įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse). Išimtinių sąlygų vienam ūkio subjektui sudarymas suponuoja ir absoliučius konkurencijos sąlygų skirtumus atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ar galintiems konkuruoti ūkio subjektams. Be to, konkurencija suprantama ne vien tik kaip atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai (jų skaičius), o kaip tam tikra įtampa tarp rinkos dalyvių, varžantis dėl kuo geresnio klientų poreikių patenkinimo, taip pat atvirumas naujiems rinkos dalyviams. Sąžiningos konkurencijos sąlygomis konkursų ar kitos konkurencingos procedūros dalyviai siūlo savarankiškai nustatytas paslaugų kainas, kurios apskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, jog paslaugos turi būti teikiamos kuo efektyviau už priimtiniausią kainą. Nekonkurencingu būdu parinktų įmonių teikiamų paslaugų kaina ir kokybė nėra veikiama iš konkurencijos kylančios įtampos, todėl paprastai nėra tokia efektyvi.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad neužtikrinus vienodų konkurencijos sąlygų varžytis dėl teisės teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, konkurencija komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkoje Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje buvo absoliučiai panaikinta, Sutarčių sudarymas suteikė UAB „Molėtų švara“ monopolines teises teikti aptariamas paslaugas, užkertant keliąSavivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymu užsiimti ir kitiems rinkos dalyviams, potencialiai galintiems teikti tokias paslaugas, tuo labiau, kad suinteresuotumą tokias paslaugas teikti jau nuo 2013 metų buvo išreiškusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri savo ketinimus palaikė ir 2015-2016 metais, ką patvirtina  UAB „(duomenys neskelbtini)“2016-06-01 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas Konkurencijos tarnybai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vienoje iš administracinių bylų vertindamas savivaldybės tarybos sprendimo pavesti savo įsteigtai įmonei viešųjų teritorijų tvarkymo darbus teisėtumą Įstatymo prasme ir aiškindamas aktualias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas (5 str. 2 d., 10 str. 3 d.), yra konstatavęs, kad savivaldybė (vietos savivaldos institucijos, pareigūnai), įgyvendindama teisę pasirinkti, kaip bus teikiamos viešosios paslaugos, privalo užtikrinti, kad sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymą pavesti savo įsteigtam paslaugų teikėjui nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės, kurią įstatymo lygmenyje, be kita ko, atspindi ir yra skirtas ją užtikrinti Įstatymo 4 straipsnis. Konstitucinis reikalavimas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai ribojantis minėtą savivaldybių (vietos savivaldos institucijų) diskreciją. Vietos savivaldos įstatyme ir Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą reikia taikyti sistemiškai. Vietos savivaldos įstatymas įtvirtino tik abstrakčią, bendro pobūdžio savivaldybės galimybę pasirinkti keletą skirtingų būdų, kaip bus užtikrinamas viešųjų paslaugų teikimas. Tuo tarpu Įstatymas nustatė šios galimybės įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-2563/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Taigi administracinių teismų praktikoje laikomasi požiūrio, kad Vietos savivaldos įstatyme numatyta savivaldybių diskrecija pavesti teikti viešąsias paslaugas savo įsteigtai bendrovei yra ribojama reikalavimu atsižvelgti į Įstatymo nuostatas ir užtikrinti, kad toks pavedimas nepažeistų sąžiningos konkurencijos imperatyvo.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvirtinta išimtis iš šioje teisės normoje nustatyto draudimo, o būtent sąžiningos konkurencijos pažeidimas gali būti pateisintas, jeigu nustatoma, kad skirtingų konkurencijos sąlygų nebuvo įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Ši, išimtį iš bendro draudimo viešojo administravimo subjektų sprendimais riboti konkurenciją įtvirtinanti, taisyklė negali būti aiškinama pernelyg plačiai. Dėl sąlygos, susijusios su reikalavimų įtvirtinimu Lietuvos Respublikos įstatymuose, pažymėtina, kad iš Konstitucijos 46 straipsnio, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, taip pat jį aiškinančios Konstitucinio Teismo praktikos nuostatų išplaukia, kad ūkinės veiklos ribojimai gali būti įtvirtinti tik įstatyme (pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Todėl ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai reikalavimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ar jam prilygstančiuose kituose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata „neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus“ turėtų būti aiškinama, kaip nurodanti atvejus, kai viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos pasirinkti tam tikro elgesio modelio, o priimdamas konkretų sprendimą, paprasčiausiai vykdo iš įstatymo kylantį imperatyvų reikalavimą. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja pirmiau aptarta Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlyga, turi būti vertinama, ar viešojo administravimo subjektas turėjo diskreciją elgtis tam tikru būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1484/2012).

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad savivaldybė, norėdama remtisĮstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, privalo įrodyti, kad sudarydama 2015 m. Sutartį ji vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti savo įsteigtai bendrovei, įmonei ar organizacijai teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas atitinkamoje teritorijoje. Tokių įrodymų atsakovas šioje byloje nepateikė.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis numatė, jog savivaldybė gali pavesti savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, tačiau šioje nuostatoje nėra imperatyviai įtvirtintas reikalavimas savivaldybei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pavesti teikti savo įsteigtai įmonei. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, kuria remiasi atsakovė, numatyta galimybė bei sąlygos be viešųjų pirkimų procedūros perkančiosioms organizacijoms sudaryti vidaus sandorius. Nurodyta, kad atliekant pirkimus šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 procentų (iki 2014 m. sausio 1 d. – 90 procentų) pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklą mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Pirkimas tokiu būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad Savivaldybė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir gavo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą vykdyti pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu, t.y. sudaryti vidaus sandorius su UAB „Molėtų švara“ dėl paslaugos „Komunalinių atliekų surinkimas, nuvežimas ir tvarkymo sistemos administravimas Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje pirkimo“ (Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-12-19 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintas 2014-12-31 sprendimu Nr.4377).

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. kovo 5 d. nutarime Nr. KT9-N5/2015, pasisakydamas dėl savivaldybės teisės pavesti eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės įsteigtai bendrovei įgyvendinimo sąlygų, pažymėjo, kad :

– Atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies nuostatoje (buvo) nustatytas vienas iš savivaldybių vykdomos komunalinių atliekų tvarkytojų, teikiančių šių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, atrankos būdų – pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti šią veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai; kitas šių paslaugų teikėjų atrankos būdas – konkursas;

– savivaldybės, pasirinkdamos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikėjų atrankos būdą, turėjo vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, inter alia privalėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą;

– pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik tokiu atveju, kai tokiu pavedimu šiai bendrovei, įstaigai, įmonei ar organizacijai neteikta privilegijų, nediskriminuoti kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas;

– toks pavedimas (buvo) galimas tik išskirtiniu atveju – kai kitu (šių paslaugų teikėjų konkurso) būdu būtų neįmanoma užtikrinti atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo;

– reikalavimas atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas gali būti nevykdomas tik objektyviai pateisinamu pagrindu; tokiu pagrindu nelaikytina vien tai, kad savivaldybė yra įsteigusi ūkio subjektą, veikiantį atliekų tvarkymo srityje;

– įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (inter alia kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (inter alia kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė).

Šiuo atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad sprendimas pavesti teikti viešąsias paslaugas būtent nurodytai bendrovei buvo objektyviai būtinas (pvz., kilus realiai grėsmei šių paslaugų teikimo nepertraukiamumui, kokybei ir prieinamumui). Atsakovas nepateikė duomenų, kad Savivaldybė, prieš pavesdama UAB „Molėtų švara“ teikti minėtas viešąsias paslaugas, būtų bet kokiu būdu vertinusi kitų atitinkamoje rinkoje galinčių veikti ūkio subjektų galimybes užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, gerą kokybę ir nepertraukiamumą. Taigi darytina išvada, kad 2015 m. Sutarties sudarymas nebuvo nulemtas Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi.

Atsakovo argumentas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba leido sudaryti vidaus sandorį ir tuo patvirtino jo teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes Viešųjų pirkimų tarnyba nėra tas subjektas, kuris vertina sandorio įtaką konkurencijai bei jo pasekmes rinkai. Toks leidimas nepaneigia savivaldybės pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją, pačiai įsitikinti ir įvertinti, kad vidaus sandorio sudarymas nepažeis Įstatymo reikalavimų.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-12-19 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsakyta Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, kad Savivaldybės administracija, prieš sudarydama vidaus sandorį, turėtų spręsti klausimą dėl minėtų paslaugų pirkimo, skelbiant viešąjį pirkimą. Neatsižvelgusi į tai, kad tokių paslaugų teikimo rinkoje gali vykti konkurencija ir neįvertinusi galimybės konkurencijos neribojančiu būdu organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, Savivaldybė suteikė privilegiją UAB „Molėtų švara“ kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir tuo sudarė iš esmės skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje galintiems veikti ūkio subjektams lyginant su UAB „Molėtų švara“, kuri atitinkamas paslaugas teikia išimtinėmis teisėmis. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad ji pašalinti Įstatymo 4 straipsnio pažeidimo negali ir dėl to, kad 2015 m. Sutartis sudaryta 10 metų terminui, o jos nutraukimas prieš terminą bus nuostolingas. Savivaldybė 2015 m. Sutartį sudarė jau esant 2014 m. Nutarimu konstatuotam analogiškos Sutarties ydingumui, be to, neatsižvelgusi ir į Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-12-19 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) išsakytą nuomonę, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Savivaldybė savo valia prisiėmė galimą nuostolių riziką.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovė netinkamai vykdė Konkurencijos tarybos 2014 m. Nutarimu nustatytus įpareigojimus, kas pagrįstai konstatuota Nutarime, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, Savivaldybė įpareigotina konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą/-us komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugoms teikti.  Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytus terminus viešajam pirkimui atlikti, mano, kad pareiškėjos prašomas 3 mėnesių terminas yra per trumpas, todėl turi būti nustatytas ilgesnis teismo įpareigojimo įvykdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Molėtų rajono savivaldybė įpareigotina per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos konkurencingos procedūros (prieinamos visiems norintiems / galintiems teikti komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo paslaugas ūkio subjektams) būdu atrinkti ūkio subjektą / -us komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų vežimo darbams atlikti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

prašymą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Molėtų rajono savivaldybę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos konkurencingos procedūros būdu (kad ji būtų prieinama visiems norintiems bei galintiems teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas ūkio subjektams) atrinkti vieną ar kelis ūkio subjektus komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo darbams atlikti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos:

Irena Varžinskienė

Nijolė Čekanauskienė

Dalytė Zlatkuvienė