BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VEIKSMŲ, SUDARANT KELEIVIŲ VEŽIMO MARŠRUTINIAIS TAKSI SUTARTIS, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. A-2013-624/2017
Procesinio sprendimo kategorija 11.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

2017 m. birželio 13 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Aštuoniukė“, uždarosios akcinės bendrovės „Audresta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vežesta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Aštuoniukė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Audresta“ skundą ir uždarosios akcinės bendrovės „Vežesta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Septintukai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Leolora“ dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba) 2015 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 2S-13/2015 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų, sudarant keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas, KĮ) 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) 1.1, 1.2 ir 2 punktus.

Pareiškėjai paaiškino, kad Nutarimu pripažintos pažeidžiančiomis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus šios Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) sudarytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys: 2012 m. rugsėjo 4 d. sutartis Nr. J9-911 su UAB „Audresta“ dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo nustatytu maršrutu Nr. 6; 2012 m. rugsėjo 4 d. sutartis Nr. J9-910 su UAB ,,Aštuoniukė“ dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo nustatytu maršrutu Nr. 8; 2012 m. rugsėjo 4 d. sutartis Nr. J9-909 su UAB „Devintoji banga“ dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo nustatytu maršrutu Nr. 9; 2012 m. rugsėjo 4 d. sutartis Nr. J9-908 su UAB „Aisčiai“ dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo nustatytu maršrutu Nr. 10; ir Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigota per 6 mėnesius šias sutartis nutraukti ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams aptarnauti (toliau – ir Sutartys). Pareiškėjų teigimu, priimdama skundžiamą administracinį aktą Konkurencijos taryba pažeidė KĮ 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes Nutarimas yra nemotyvuotas, jame nenurodytas teisinis pagrindas. Atsakovas tyrė ir pripažino pažeidžiančiomis konkurencijos laisvę UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ sudarytas keleivių pervežimo sutartis su Savivaldybe, tačiau Nutarime nenagrinėjo šių sutarčių turinio ir nenurodė, kuo būtent yra privilegijuojami pareiškėjai kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos, kokius konkurenciją ribojančius susitarimus atsakovas nustatė šiose sutartyse. Atsakovas, nurodydamas nutraukti sutartis, neįvardijo teisinio pagrindo šių sandorių negaliojimui, numatytam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78–1.93 straipsniuose sutarčių nutraukimui, CK 6.217 straipsnyje, KĮ ar tų pačių sutarčių 13–15 punktuose. Motyvas, kad su UAB „Audresta“ ir UAB „Aštuoniukė“ be konkurso sudarytos sutartys apribojo kitų ūkio subjektų galimybę teikti paslaugą, nėra pakankamas pagrindas teikti reikalavimą, kad būtų nutrauktos sutartys su pareiškėjais. Atsakovas nutarime nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo teisę sudaryti sutartis be konkurso, tačiau tinkamai neatsižvelgė į Klaipėdos miesto savivaldybės bei UAB „Audresta“ paaiškinimus, jog maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujantys vežėjai atitiko 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70  (toliau – ir Reglamentas) 5 straipsnio nurodytus reikalavimus bei antrąją koncepcijos kryptį, todėl su šiais vežėjais tiesiogiai buvo sudarytos viešųjų paslaugų sutartys.

Atsakovas netinkamai interpretavo KĮ 4 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šioje teisės normoje yra nurodyti viešojo administravimo subjektų priimami teisės aktai ir sprendimai, o ne su ūkio subjektais sudaromos paslaugų sutartys. Tuo tarpu Nutarime KĮ 4 straipsnio prasme įvertintas ne Savivaldybės priimtas teisės aktas ar sprendimas, o su pareiškėjais (ūkio subjektais) bei kitais asmenimis sudarytos sutartys. Taigi atsakovas, pripažindamas sutartis pažeidžiančiomis KĮ 4 straipsnį ir duodamas nurodymą jas nutraukti, šio straipsnio nuostatas (sankcijas) taikė ne tik viešojo administravimo subjekto ir jo priimamų teisės aktų atžvilgiu, bet ir ūkio subjektams, kurie šioje teisės normoje neminimi, todėl aiškiai viršijo savo įgaliojimus.

Pasak pareiškėjų, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad kiti Savivaldybės teritorijoje veikiantys keleivių maršrutiniais taksi vežėjai nepretenduoja į pareiškėjų aptarnaujamus maršrutus. UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ nėra keleivių vežimo rinkos dalyviai. Kiti šios rinkos dalyviai Savivaldybės teritorijoje be pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje nenustatyti, jokie ūkio subjektai, kurių teisėti interesai galbūt pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, dėl teisinės gynybos KĮ 16 straipsnyje numatyta tvarka nesikreipė.

Pareiškėjas UAB „Vežesta“ (uždarosios akcinės bendrovės „Devintoji banga“ teisių ir pareigų perėmėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nutarimo 1.3 punktą ir 2 punkto dalį, kuria Savivaldybė įpareigota ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo panaikinti 1.3 punkte nurodytą sutartį ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutui Nr. 9 aptarnauti.

Pareiškėjas UAB „Vežesta“ nesutiko su atsakovu, kad nors Sutartys sudarytos su konkrečius maršrutus aptarnaujančiais vežėjais, tačiau nėra pagrindo rinkos apibrėžti pagal atskirus maršrutus. Tai, kad keleiviai gali keisti maršrutus ir rinktis jiems tinkamą, negali reikšti, kad visus Savivaldybės teritorijoje esančius maršrutinių taksi maršrutus gali aptarnauti bet kuris vežėjas. Tyrimo metu surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad skirtingiems maršrutinių taksi maršrutams Klaipėdos mieste aptarnauti yra keliami skirtingi reikalavimai, todėl Tarybos išvada, jog visi vežėjai gali aptarnauti visus maršrutus, neatitinka faktinės situacijos.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. su vežėjais sudarytose sutartyse dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi nustatyti akivaizdžiai griežtesni reikalavimai transporto priemonių amžiui (sutarčių 3.20 p.), todėl žymiai sumažėjo šiuos reikalavimus atitinkančių vežėjų skaičius. Dauguma vežėjų nebuvo pajėgūs transporto priemonių atnaujinti nustatytu grafiku. Tinkamam įsipareigojimų pagal su Savivaldybe sudarytą keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartį vykdymui būtina atitikti visumą Savivaldybės nustatytų reikalavimų, susijusių su eksploatuojamų transporto priemonių parku, jo dydžiu, transporto priemonių technine būkle bei amžiumi, o taip pat ir atitikti keliamus finansinius reikalavimus. Dėl minėtų priežasčių Tarybai pareiškimus pateikusios UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“, anksčiau važiavusios maršrutais Nr. 2 ir 7, neturėjo galimybių aptarnauti maršrutų Nr. 6, 8, 9.

KĮ 3 straipsnio 7 dalis nustato, kad konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Savivaldybei vykdant koncepciją, pirmuoju integracijos etapu buvo paliesti patys silpniausi maršrutai, kurie, kintant ekonominei ir demografinei situacijai Lietuvoje, prarado savo reikšmę, t. y. šiuose maršrutuose iki kritinės ribos sumažėjo keleivių srautai, taigi ir vežėjų gaunamos pajamos, vežėjų turtinė padėtis dėl to ėmė ženkliai blogėti, kas lėmė vežėjų atsisakymą aptarnauti maršrutus (pvz., maršrutus Nr. 3 ir 4). Tai, kad kiti vežėjai neturėjo ir neturi jokių galimybių bei suinteresuotumo aptarnauti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, patvirtina tas faktas, jog visi kiti vežėjai, išskyrus maršrutus Nr. 2 ir Nr. 7 aptarnavusias UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“, nesikreipė ir neprisijungė prie jokių procesų, nepateikė Savivaldybei pretenzijų, taip pat nesidomėjo ir neketino dalyvauti integraciniuose konkursuose, kurie buvo paskelbti vykdant koncepciją. Taryba tyrimo metu surinko įrodymų, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. Savivaldybė gavo UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ raštus, kuriais šios bendrovės atsisakė savo pretenzijų dėl Nr. 6, 8, 9 maršrutinių taksi maršrutų aptarnavimo. Šios bendrovės taip pat nedalyvavo Savivaldybės organizuotuose viešuose konkursuose dėl naujai sukurtų maršrutų aptarnavimo. Taigi Tarybos argumentai, jog sudarant sutartis UAB „Devintoji banga“ buvo privilegijuota kitų ūkio subjektų atžvilgiu, yra nepagristi, kadangi faktiškai neegzistuoja kitų ūkio subjektų, kurie realiai galėtų ir pageidautų teikti analogiškas paslaugas. Nesant realių konkurentų, KĮ 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas yra neįmanomas.

Tyrimo metu atsakovas nenustatė, kad pareiškėjui vykdant sutartį būtų padaryti pažeidimai, dėl kurių sutarties pratęsimas taptų negalimas. Pareiškėjas atitinka visus Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 (toliau – ir Taisyklės), bei Reglamente nurodytus reikalavimus. Tarybos aiškinimas, kad Reglamento bei Taisyklių nuostatos nesuteikia teisės Savivaldybei pratęsti sutarties su UAB „Devintoji banga“, kadangi tokie veiksmai prieštarauja KĮ, yra nepagrįstas ir atmestinas. Taryba nepagrįstai plečiamai aiškina ir taiko KĮ nuostatas. Nutarime pateikia išvadą, kad Savivaldybė apskritai negali naudotis atitinkama teise, nors ji tiesiogiai įtvirtinta Taisyklėse ir Reglamente. Pagal Reglamento 3 straipsnio 1 punktą, jei kompetentinga institucija nusprendžia savo pasirinktam operatoriui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą suteikti bet kokio pobūdžio išimtines teises ir (arba) kompensaciją, ji tai daro pagal viešųjų paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo aiškinimas, kad sutartimi UAB „Devintoji banga“ nebuvo suteikta jokia išimtinė teisė, yra nepagrįstas ir nelogiškas. Sutartimi UAB „Devintoji banga“ suteikta teisė aptarnauti Klaipėdos miesto maršrutinių taksi maršrutą Nr. 9. Asmenys, nesudarę sutarties su Savivaldybe, tokios teisės neįgytų. Po sutarčių sudarymo, jokie kiti asmenys analogiškų sandorių su Savivaldybe dėl to paties maršruto aptarnavimo taip pat negalėtų sudaryti. Atitinkamai šia sutartimi pareiškėjui suteikta išimtinė teisė, o todėl sutartis laikytina viešąja sutartimi Reglamento prasme.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimuose prašė pareiškėjų skundus atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Savivaldybės administracijos direktorius patvirtino Maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepciją (toliau – ir Koncepcija), kurioje numatytos dvi įgyvendinimo kryptys. Pagal pirmąją kryptį nuspręsta integruoti maršrutinius taksi į bendrąją viešojo transporto sistemą ir numatyta organizuoti konkursus. Pagal antrąją Koncepcijos kryptį numatyta dalies maršrutinių taksi vežėjų neįtraukti į bendrą viešojo transporto sistemą, ir šie vežėjai šalia bendros viešojo transporto sistemos vykdytų greitojo viešojo transporto – ekspresų funkciją. Su šiais maršrutinių taksi vežėjais buvo numatyta sudaryti viešųjų paslaugų sutartis. Taryba nustatė, kad sutartys dėl maršrutinių taksi paslaugų teikimo buvo sudarytos su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais, kurie ir anksčiau aptarnavo tuos pačius maršrutus. Kiti maršrutinių taksi maršrutai (Nr. 2, 7, 5, 11, 14, 15) buvo panaikinti ir sutartys su šiuos maršrutus aptarnavusiais vežėjais nutrauktos. Taigi likusius maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 ir toliau galėjo aptarnauti juos aptarnavę vežėjai, o kitiems maršrutinių taksi vežėjams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti dėl likusių maršrutinių taksi maršrutų aptarnavimo. Nors pagal pirmąją Koncepcijos kryptį buvo organizuojami konkursai, tačiau maršrutinių taksi vežėjai, kurie nenorėjo būti integruoti į bendrąją viešojo transporto sistemą bei toliau norėjo teikti atitinkamas maršrutinių taksi paslaugas, neturėjo galimybės rinktis ir konkuruoti dėl likusių maršrutinių taksi maršrutų aptarnavimo, kai kitiems ūkio subjektams sąlygos vežti keleivius likusiais maršrutinių taksi maršrutais sudarytos be konkurencingos procedūros. Dėl šių priežasčių Nutarime prieita išvados, kad maršrutinių taksi vežėjams buvo sudarytos skirtingos sąlygos konkuruoti atitinkamoje maršrutinių taksi paslaugų rinkoje.

Atsakovo teigimu, konkrečiu atveju buvo vertinama ne tai, ar sutartimis su pareiškėjais ribojama konkurencija, bet tiriamas faktas, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos sutartys, t. y. jos buvo sudarytos su bendrovėmis sudarant joms sąlygas be konkurencijos ir toliau teikti analogiškas paslaugas, kitiems ūkio subjektams šią teisę apribojant. Todėl nepriklausomai, kokios buvo sutarties nuostatos, pats faktas, jog sutartys sudarytos be konkurencingos procedūros, pažeidžia KĮ 4 straipsnio nuostatas. Savivaldybė savo veikloje, priimdama atitinkamus sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir KĮ bei užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. KĮ 4 straipsnis numato pareigą viešojo administravimo subjektams nepriimti sprendimų, kurie gali privilegijuoti ar diskriminuoti ūkio subjektus ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, jeigu tai nėra lemta įstatymų reikalavimų vykdymo. Taryba, išanalizavusi visas reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad jos nekeičia Savivaldybės veiksmų kvalifikavimo pagal KĮ 4 straipsnį. Ginčijamos sutartys neturi viešosioms sutartims būdingų požymių, todėl joms apskritai negali būti taikomos Reglamento nuostatos. Kita vertus, Reglamento 5 straipsnis nelėmė Savivaldybės ir maršrutinių taksi vežėjų sutarčių dėl maršrutinių taksi maršrutų Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnavimo sudarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2015 m. sausio 15 d. nutarime konstatavo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo.

Savivaldybė įstatymais nebuvo įpareigota pagal antrąją Koncepcijos kryptį tiesiogiai sudaryti sutarčių su maršrutinių taksi vežėjais neorganizavusi konkurencingos procedūros vežėjams atrinkti, tokių įrodymų nepateikė ir Savivaldybė. Taigi, parinkdama vežėjus pagal antrąją Koncepcijos kryptį, Savivaldybė taip pat galėjo organizuoti konkurencingą procedūrą. Aplinkybė, jog Savivaldybė pagal vieną iš Koncepcijos krypčių pati nusprendė neorganizuoti konkurso, savaime nelemia, jog šis būdas yra tinkamas ir teisėtas konkurencijos prasme. Taryba pažymėjo, kad faktas, jog maršrutinių taksi vežėjai, su kuriais buvo sudarytos sutartys, įskaitant ir pareiškėjus, darė mažai pažeidimų, savaime nelemia, jog kiti vežėjai negalėtų kokybiškai aptarnauti minėtų maršrutų. Taryba, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog Savivaldybė turėjo galimybę pasirinkti kitą būdą paslaugos teikėjui parinkti, t. y. organizuoti konkurencingą procedūrą ir tokiu būdu užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, tačiau šios pareigos neįvykdė.

KĮ numato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šiuo atveju Savivaldybė nusprendė sudaryti sutartis su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais be konkurencingos procedūros, todėl Savivaldybei ir buvo numatyti įpareigojimai šias sutartis nutraukti. Tai, jog sutarties šalis tarpusavyje sieja civiliniai teisiniai santykiai, nepaneigia Įstatymo 4 straipsnio taikymo, net jeigu viena šio santykio šalių yra ūkio subjektas. Savivaldybės sutarties su ūkio subjektu pasirašymas gali būti pripažįstamas viešojo administravimo subjekto sprendimu KĮ 4 straipsnio 2 dalies prasme, todėl ir Savivaldybės su ūkio subjektais sudaromos sutartys dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo laikytinos tokiais sprendimais. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo prisiimti atsakomybę už neteisėtus veiksmus. Ji, vykdydama Tarybos įpareigojimus, turi pasirinkti proporcingas priemones, kad būtų užtikrinti ne kai kurių, o visų atitinkamoje rinkoje veikiančių ir galinčių veikti ūkio subjektų interesai, sudarant vienodas sąlygas konkuruoti. Potencialiais maršrutinių taksi vežėjų konkurentais gali būti ir tie ūkio subjektai, kurie tokių paslaugų neteikia, bet galėtų teikti, jeigu atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jeigu Savivaldybės sprendimais jiems nebūtų sudarytos kliūtys. Savivaldybė, sudariusi sutartis su konkrečiais maršrutinių taksi vežėjais apskritai nepatikrino, ar yra kitų tokias paslaugas norinčių ir galinčių teikti ūkio subjektų. Be to, konkurencingos procedūros būdu Savivaldybė turėtų galimybę parinkti tinkamiausią paslaugos teikėją. Taryba nustatė, jog maršrutinių taksi paslaugas galėtų teikti bet kuris teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas (Nutarimo 68 pastraipa). Be to, UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ Tarybai nurodė, jog tuo metu, kai Savivaldybė sudarė sutartis su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais, jos būtų norėjusios tokias paslaugas teikti, tačiau Savivaldybė prieš sudarydama sutartis šios aplinkybės neįvertino. Taryba taip pat pažymėjo, kad tyrimą pradėjo dėl Savivaldybės veiksmų atitikties KĮ 4 straipsnio reikalavimams, o ne dėl galimai nesąžiningų konkurencijos veiksmų, įtvirtintų KĮ 15 straipsnyje, todėl pareiškėjų argumentai, jog niekas nesikreipė dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų, neturi įtakos pažeidimo vertinimui KĮ 4 straipsnio prasme.

Atsakydama į UAB „Vežesta“ skundo argumentus Konkurencijos taryba nurodė, kad atitinkamą rinką apibrėžė kaip maršrutinių taksi paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje rinką, nes šioje rinkoje paslaugas gali teikti bet kuris teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad skirtingiems maršrutams keliami skirtingi reikalavimai, to nenurodė ir patys maršrutinių taksi vežėjai. Savivaldybė neorganizavo konkurso ir nenustatė, kokius reikalavimus turi atitikti maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 siekiantys aptarnauti vežėjai, taigi Savivaldybė apskritai neįvertino, ar buvo kitų ūkio subjektų, galinčių aptarnauti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime palaikė pareiškėjų reikalavimus.

Savivaldybė paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007–2013 metais patvirtintame Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane numatė priemonę – integruoti reguliaraus viešojo transporto (autobusų, maršrutinių taksi ir kitų rūšių) maršrutų ir tvarkaraščių tinklus bei bilietų sistemą. Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos kolegija 2012 m. kovo 26 d. pritarė maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepcijos projektui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, remdamasis minėtupritarimu, 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. ADI-1052 patvirtino Maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepciją. Atsižvelgiant į patvirtintą koncepciją bei į tai, kad maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujantys vežėjai atitiko Reglamento 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus, su jais buvo sudarytos naujos tipinės sutartys. Savivaldybės teigimu, sutarčių sudarymo galimybė be konkurso numatyta ir Taisyklių 22 punkte.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Aštuoniukė“, UAB „Audresta“ ir UAB „Vežesta“ skundus atmetė.

Teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (Konkurencijos įstatymo 4 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad KĮ 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. KĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (pvz.: 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-45/2008, 2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-118/2011, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA2143-502/2015). Nustačius, jog nėra bent vienos iš minėtų aplinkybių, atitinkamas sprendimas ar aktas negalėtų būti pripažintas pažeidžiančiu KĮ 4 straipsnio reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ nesutikimą su Nutarimu grindžia tuo, kad: 1) Taryba nenagrinėjo sutarčių nuostatų ir kuo būtent jos privilegijuoja pareiškėjus; 2) Taryba negali pripažinti su ūkio subjektais sudarytų sutarčių prieštaraujančiomis KĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams; 3) pareiškėjams buvo pritaikytos sankcijos, nors jie teisės aktų nepažeidė; 4) atsakovas neatsižvelgė į tai, kad kiti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje veikiantys keleivių maršrutiniais taksi vežėjai nepretenduoja į pareiškėjų aptarnaujamus maršrutus; atitinkamai  pareiškėjas UAB „Vežesta“ nurodo, kad: 1) Taryba nepagrįstai neapibrėžė atitinkamos rinkos pagal atskirus maršrutus; 2) Savivaldybė turėjo teisę pratęsti sutartis vadovaujantis Taisyklių 22 punktu ir Reglamento 5 straipsniu; 3) Sutartys laikytinos viešosiomis sutartimis Reglamento prasme.

Įvertinęs pareiškėjų argumentus, teismas pripažino, kad tarp šalių ginčo nėra dėl to, kad Savivaldybė teisės aktais nebuvo įpareigota sudaryti sutarčių be konkurencingos procedūros, t. y. tarp šalių nėra ginčo dėl trečios sąlygos (skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo) egzistavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas KĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, laikosi pozicijos, kad sudaryta sutartis gali būti vertinama KĮ 4 straipsnio prasme (pvz., 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-282/2013, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1469-502/2016 ir kt.). Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė UAB „Aštuoniukė ir UAB „Audresta“ argumentus, kad atsakovas iš esmės neturėjo teisės pripažinti sutarčių pažeidžiančiomis KĮ 4 straipsnio reikalavimus.

KĮ 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje (3 str. 1 d.). Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (3 str. 3 d.). Taryba, vertindama sutartis, atitinkamą rinką apibrėžė kaip maršrutinių taksi paslaugų Savivaldybės teritorijoje rinką (Nutarimo 63 pastraipa). UAB „Vežesta“ nesutinka su Nutarime padaryta išvada, kad nors nagrinėjamu atveju sutartys sudarytos su konkrečius maršrutus aptarnaujančiais vežėjais, tačiau nėra pagrindo rinkos apibrėžti pagal atskirus maršrutus, t. y. siauriau, kadangi keleiviai gali keisti maršrutus, taip pat rinktis jiems optimaliausią maršrutą. UAB „Vežesta“ nuomone, tai, kad keleiviai gali keisti maršrutus ir rinktis jiems tinkamą maršrutą, savaime nereiškia ir negali reikšti, kad visus Savivaldybės teritorijoje esančius maršrutinių taksi maršrutus gali aptarnauti bet kuris vežėjas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalį, keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu Taisyklių 4 punkte numatyti reikalavimai vežėjams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyti specialūs reikalavimai vežėjams, kurie aptarnautų maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10. Taryba nutarime nustatė, kad analogiškas paslaugas teikė ne tik pareiškėjai, bet ir UAB „Septintukai“, UAB „Leolora“. Minėti asmenys buvo suinteresuoti dalyvauti konkurse. Tuo labiau, kad UAB „Audresta“, UAB „Aštuoniukė“, UAB „Vežesta“, UAB „Aisčiai“, UAB „Dešimtas maršrutas“ iš esmės galėjo konkuruoti tarpusavyje. Be to, konkuruoti tarpusavyje galėtų ne tik minėtos bendrovės, bet ir kiti subjektai, atitinkantys teisės aktuose, įskaitant Taisyklių 4 punktą, įtvirtintus reikalavimus. Todėl teismas sutiko su Konkurencijos tarybos pateiktu rinkos apibrėžimu. Iš kitos pusės, net ir atitinkamą rinką apibrėžus, kaip tam tikro maršruto rinką, lieka nepaneigta, kad aptarnauti atitinkamą maršrutą galėtų ir kiti asmenys, kurie konkuruotų su pareiškėjais.

Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio 1 d. nutarime išaiškino, kad savivaldybė, nuspręsdama dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo būdo, turi atsižvelgti ir į tai, ar yra kitų ūkio subjektų, norinčių ir galinčių teikti keleivinio kelių transporto viešąsias paslaugas, ir, jei jų esama, užtikrinti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos konkuruoti dėl galimybės teikti šias paslaugas. Nagrinėjamu atveju Taryba nenustatė, kad Savivaldybė būtų vertinusi, ar yra kitų subjektų, galinčių veikti atitinkamoje rinkoje. Nagrinėjant bylą teisme nenustatyta, kad atitinkamoje rinkoje gali veikti tik pareiškėjai. Priešingai, byloje nustatyta, kad Savivaldybė sudarė sutartis su UAB „Aisčiai“ ir UAB „Devintoji banga“ dėl maršruto Nr. 9 aptarnavimo. Taigi atitinkamame maršrute gali teikti paslaugas ne tik pareiškėjai.

Taryba nustatė, kad pagal pirmąją Koncepcijos kryptį nuspręsta integruoti maršrutinių taksi vežėjus į bendrąją viešojo transporto sistemą ir šiam tikslui numatyta organizuoti konkursus naujiems privežamiesiems autobusų maršrutams aptarnauti. Pagal antrąją kryptį numatyta dalies maršrutinių taksi vežėjų neįtraukti į bendrą viešojo transporto sistemą, ir šie vežėjai šalia bendros viešojo transporto sistemos vykdytų greitojo viešojo transporto – ekspresų funkciją. Su šiais maršrutinių taksi vežėjais buvo numatyta sudaryti viešųjų paslaugų sutartis. Iki Koncepcijos patvirtinimo keleiviai maršrutiniais taksi buvo vežami maršrutais Nr. 2, 7, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 14, 15. Atsižvelgus į Koncepciją, nuspręsta nutraukti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 2, 7, 5, 11, 14, 15 bei palikti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10. Su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais, kurie šiuos maršrutus aptarnavo ir iki Koncepcijos patvirtinimo, 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo sudarytos sutartys. Tuo tarpu su vežėjais, kurie aptarnavo maršrutinių taksi maršrutus Nr. 2, 7, 5, 11, 14, 15, sutartys nutrauktos. Taryba vertino, kad vežėjai, aptarnaujantys maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10, buvo privilegijuojami, kadangi ir toliau, nesusidurdami su konkurencija, galėjo teikti maršrutinių taksi paslaugas Savivaldybės teritorijoje. Teismas sutiko su šiais atsakovo argumentais papildomai pažymėdamas, kad pareiškėjus privilegijavo ne konkrečios sutarčių nuostatos, o jų sudarymo aplinkybės, t. y. buvo suteiktos teisės atitinkamuose maršrutuose teikti paslaugas. Analogiškai kitiems vežėjams nebuvo sudarytos galimybės konkuruoti dėl vežimų vykdymo maršrutais Nr. 6, 8, 9, 10. Taigi Savivaldybė, be konkurencingos procedūros sudarydama sutartis su pareiškėjais ir UAB „Aisčiai“, šias bendroves privilegijavo.

Tarybos kompetenciją apibrėžia KĮ 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad Taryba nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka KĮ 4 straipsnio nustatytus reikalavimus ir, jeigu yra pagrindas, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Taigi Taryba turi teisę įpareigoti pakeisti ar panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtus teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, nagrinėjamu atveju – sudarytas sutartis. Toks įpareigojimas pakeisti sudarytas sutartis yra skirtas ne ūkio subjektams (pareiškėjams), o Savivaldybei, kuri ir laikoma pažeidusia KĮ 4 straipsnio reikalavimus. Atitinkamai pareiškėjams neužkertamas kelias kreiptis į teismą, prašant priteisti žalą, padarytą neteisėtais viešojo administravimo subjekto sprendimais.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas pripažino, kad Taryba pagrįstai nustatė KĮ 4 straipsnio pažeidimą. Savivaldybė, sudarydama sutartis su pareiškėjais, juos privilegijavo, kadangi tie patys vežėjai galėjo toliau teikti atitinkamas paslaugas, o su kitais vežėjais sutartys nebuvo pratęstos. Būtent dėl tokio Savivaldybės sprendimo atsirado konkurencijos sąlygų skirtumas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjai neginčijo aplinkybės, jog skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos teisės aktų (įskaitant Reglamento ir Taisyklių) vykdymu, t. y. Savivaldybė nebuvo įpareigota sudaryti sutartis be konkurencingos procedūros.

III.

Pareiškėjas UAB „Aštuoniukė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A756-91/2009 ir A858-282/2013, nes skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis buvo taikomas savivaldybių tarybų priimtų sprendimų, kurių pagrindu vėliau su privačiais subjektais buvo sudaromos ar tęsiamos nuomos sutartys, atžvilgiu, o ne su privačiais asmenimis pasirašytoms sutartims.
  2. Teismas padarė esminę materialinės teisės taikymo klaidą, nes netinkamai interpretavo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reguliavimą. Šioje teisės normoje yra nurodyti viešojo administravimo subjektų priimami teisės aktai ir sprendimai, t. y. viešojo administravimo subjekto valiniai patvarkymai. Tuo tarpu Nutarimu įvertintas ne Klaipėdos miesto savivaldybės priimtas teisės aktas ar sprendimas, o su privačiais asmenimis sudarytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys (CK 6.154 str. 1 d.).
  3. Konkurencijos taryba viršijo savo įgaliojimus, nustatytus Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje. Dėl šio pažeidimo KĮ numatytos sankcijos buvo pritaikytos ne Savivaldybei, o vežėjui, kuris draudžiamų veiksmų neatliko.
  4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant galimą KĮ 4 straipsnio reikalavimų pažeidimą, rinkos apibrėžimo detalumas yra svarbus tiek, kiek jis leidžia įvertinti, ar konkretus viešojo administravimo subjekto sprendimas nepažeidžia KĮ 4 straipsnio nuostatų. Pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų. Teismas šiuo atveju neatsižvelgė į aplinkybę, kad kiti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje veikiantys keleivių maršrutiniais taksi vežėjai nepretenduoja į pareiškėjų aptarnaujamus maršrutus. Jokie ūkio subjektai, kurių teisėti interesai galbūt pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, dėl teisinės gynybos Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje numatyta tvarka nesikreipė. Pagal KĮ 16 straipsnio 4 dalį, Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.
  5. Atsakovas pažeidė KĮ 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes priėmė nemotyvuotą Nutarimą. Atsakovas tyrė ir pripažino keleivių pervežimo sutartį pažeidžiančia konkurencijos laisvę, tačiau nenagrinėjo sutarties turinio ir nenurodė, kuo konkrečiai buvo privilegijuojamas pareiškėjas kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir pareiškėjui sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos, kokius konkurenciją ribojančius susitarimus šiuo atveju įžvelgia.

Pareiškėjas UAB „Audresta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas UAB „Audresta“ apeliaciniame skunde nurodo argumentus, analogiškus tiems, kuriais remiasi pareiškėjas UAB „Aštuoniukė“.

Pareiškėjas UAB „Vežesta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“, pagal kurių pareiškimus Taryba pradėjo tyrimą, pateikė raštus Savivaldybei, jog pretenzijų dėl 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarytų sutarčių neturi. UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ taip pat nedalyvavo Savivaldybės organizuotuose viešuose konkursuose dėl naujai sukurtų maršrutų aptarnavimo. Be to, nebuvo nustatyta, jog bet kuris kitas vežėjas būtų domėjęsis dėl maršrutinių taksi maršrutų Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnavimo. Savivaldybė negavo jokių pretenzijų dėl sudarytų sutarčių. Taigi realaus diskriminavimo, apie kurį kalbama Nutarime, nebuvo ir KĮ 4 straipsnio pažeidimas nepadarytas.
  2. Sutartyse buvo nustatyti specialūs reikalavimai, kurių tuo metu neatitiko UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“. Todėl atsakovo ir teismo pozicija, kad UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ laikytini potencialiais konkurentais, norinčiais ir galinčiais aptarnauti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9 ir 10, yra nepagrįsta. Be pareiškėjų, UAB „Septintukai“, UAB „Leolora“ bei UAB „Aisčiai“ atsakovas nenustatė kitų rinkos dalyvių Savivaldybės teritorijoje, todėl nesant realių konkurentų, KĮ 4 straipsnio pažeidimas yra neįmanomas.
  3. Skirtingiems maršrutinių taksi maršrutams Klaipėdos mieste aptarnauti yra keliami skirtingi reikalavimai, todėl Tarybos išvada, jog visi vežėjai gali aptarnauti visus maršrutus, neatitinka faktinės situacijos.
  4. Teismas netenkino UAB „Vežesta“ prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, kas lėmė rungimosi principo pažeidimą bei neteisingą bylos išsprendimą.
  5. Taisyklės ir Reglamentas suteikė Savivaldybei teisę sudaryti sutartį su pareiškėju neorganizuojant viešo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros, t. y. Savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė savo kompetencijos ribose.
  6. Nutarimo dalis, įpareigojanti Savivaldybę per 6 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo panaikinti sutartį ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutui Nr. 9 aptarnauti, nesuderinama su Reglamentu ir akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą bei proporcingumo principą.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad:

  1. Sprendimu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme galima laikyti ne tik individualius teisės aktus, tačiau ir viešojo administravimo subjektų sudarytas sutartis, kurios gali lemti skirtingų konkurencijos sąlygų atsiradimą.
  2. Taryba vertino ne tai, ar sutarčių su pareiškėjais nuostatomis ribojama konkurencija, bet tyrė faktą, kokiomis aplinkybėmis sutartys buvo sudarytos, t. y. jos buvo pasirašytos su pareiškėjais sudarant jiems sąlygas be konkurencijos teikti keleivių maršrutiniais taksi vežimo paslaugas, kitiems ūkio subjektams šią teisę apribojant. Todėl nepriklausomai, kokios buvo sutarčių nuostatos, pats faktas, jog jos sudarytos be konkurencingos procedūros, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.
  3. Savivaldybės sutarties su ūkio subjektu pasirašymas gali būti pripažįstamas viešojo administravimo subjekto sprendimu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme, todėl Konkurencijos taryba turėjo teisę nustatyti įpareigojimus Savivaldybei panaikinti tokias sutartis vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Sutarčių panaikinimas laikytinas ne sankcija ūkio subjektams, o neteisėto savivaldybės sprendimo pasekmė ir bendrojo teisės principo įgyvendinimas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria non oritur ius).
  4. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, konkurentais laikomi ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Taigi potencialiais maršrutinių taksi vežėjų konkurentais gali būti ir tie ūkio subjektai, kurie tokių paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje neteikia, bet galėtų teikti (pvz., vežėjai iš kitų miestų), jeigu Savivaldybės sprendimais jiems nebūtų sudarytos kliūtys. Nustatyti potencialius konkurentus Savivaldybė galėjo tik organizavusi konkurencingą procedūrą.
  5. Aplinkybė, kad UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ atsisakė pretenzijų Savivaldybei, savaime nereiškia, jog Savivaldybei suorganizavus konkurencingą procedūrą, nebūtų atsiradę kitų potencialių ginčo paslaugų teikėjų.
  6. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis taikomas tik nesąžiningos konkurencijos veiksmams, numatytiems Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje. Kadangi šiuo atveju Konkurencijos taryba nagrinėjo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimą, o ne galimus nesąžiningos konkurencijos veiksmus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio prasme, apeliantų argumentai, jog niekas nesikreipė dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų, neturi įtakos pažeidimo vertinimui pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.
  7. Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis Konkurencijos tarybai suteikia teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo. Todėl Konkurencijos taryba pagal savo kompetenciją, gindama viešąjį interesą, tiria pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar yra suinteresuotų ūkio subjektų skundai dėl galimo pažeidimo.
  8. Konkurencijos taryba pripažino, jog visi vežėjai gali aptarnauti visus maršrutus. Tokia išvada buvo padaryta atsižvelgus į tai, kad su maršrutinių taksi vežėjais sudaromos tipinės sutartys ir atskiriems maršrutams nėra taikomi specifiniai reikalavimai. Taigi UAB „Vežesta“ argumentai, kad skirtingiems maršrutinių taksi maršrutams Klaipėdos mieste aptarnauti yra keliami skirtingi reikalavimai, yra nepagrįsti.
  9. Byloje neįrodyta, kad UAB „Leolora“ bei UAB „Aštuntukai“ sutarčių sudarymo metu negalėjo teikti keleivių pervežimo maršrutiniais taksi paslaugų, o realūs konkurentai (įskaitant ir šias bendroves) galėjo išaiškėti tik suorganizavus konkurencingą procedūrą.
  10. Dėl Reglamento taikymo yra pasisakyta Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarime. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo sutartys ne konkurso būdu gali būti sudaromos tik jeigu dėl to neteikiama privilegijų arba nediskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės, tai yra, jeigu nepažeidžiamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.

Pareiškėjas UAB „Audresta“ atsiliepime palaiko UAB „Aštuoniukė“ apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėjas UAB „Aštuoniukė“ atsiliepimuose palaiko UAB „Vežesta“ ir UAB „Audresta“ apeliacinius skundus ir prašo juos tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2015 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 2S-13/2015 1.1–1.3 punktų, kuriais pripažintos pažeidžiančiomis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Savivaldybės administracijos direktorės, su UAB „Audresta“, UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Devintoji banga“ 2012 m. rugsėjo 4 d. sudarytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys, ir Nutarimo 2 punkto, įpareigojančio Savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje panaikinti minėtas sutartis bei organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams aptarnauti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Savivaldybė pagrįstai laikyta pažeidusia KĮ 4 straipsnio reikalavimus ir įpareigota pašalinti šį pažeidimą, pareiškėjų skundus atmetė.

Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kuriuose, iš esmės pakartodami savo skundų Vilniaus apygardos administraciniam teismui motyvus, akcentuoja, kad Sutartys su jais sudarytos pagal privatinės, o ne pagal viešosios teisės normas, todėl jos negalėjo būti tyrimo, atlikto vadovaujantis Tarybos 2013 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 1S-35 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų sudarant keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ dalykas, o pareiškėjai, neturintys viešojo administravimo įgaliojimų, negalėjo būti Nutarimo adresatais. Taigi, pareiškėjų teigimu, atsakovas neteisingai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai skyrė jiems sankcijas.

Vertinant nurodytus argumentus dėl to, ar Nutarimo neteisėtumas gali būti siejamas su Konkurencijos tarybai teisės aktais priskirtų teisių ir pareigų netinkamu realizavimu, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas, kurio užtikrinimo, įgyvendinimo ir gynimo būdus nustato Konkurencijos įstatymas. Konkurencijos taryba yra būtent ta valstybės institucija, kuri vykdo viešojo administravimo funkcijas Konkurencijos įstatymo laikymosi kontrolės srityje ir įgyvendina valstybinę konkurencijos politiką (Konkurencijos įstatymo (bylai aktuali 2012 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XI-1937 redakcija) 17 str. 1 d., 18 str.).

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama administracinių teisų praktiką aiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio normas, 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti pripažintas, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: 1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

Pastebėtina, jog administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad privilegijų teikimas arba atskirų ūkio subjektų ar jų grupių diskriminavimas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos kontekste, sietinas su nevienodų ūkinės veiklos vykdymo sąlygų užtikrinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-441/2009, 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-308/2014).

Nutarime nustatytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad Konkurencijos tarybos vertinimu, Savivaldybė be viešo konkurso ar kitų konkurencingas sąlygas užtikrinančių procedūrų pasirašydama Sutartis su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9 aptarnaujančiais vežėjais, diskriminavo kitus, analogišką veiklą galinčius vykdyti ūkio subjektus, t. y. nesudarė tokių pačių galimybių kitiems maršrutinių taksi vežėjams varžytis dėl maršrutinių taksi maršrutų Nr. 6, 8, 9 aptarnavimo (ginčo dėl maršruto Nr. 10 nėra).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarybos tyrimo metu surinktą medžiagą, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatyta savivaldybių diskrecija pavesti teikti viešąsias paslaugas konkrečiam ūkio subjektui yra saistoma reikalavimo atsižvelgti į Konkurencijos įstatymo nuostatas ir užtikrinti, kad toks pavedimas nepažeistų sąžiningos konkurencijos imperatyvo. Byloje ginčo dėl to, kad Savivaldybė, suteikdama pareiškėjams teisę vežti keleivius maršrutinių taksi maršrutais Nr. 6, 8, 9, neorganizavo konkurso ar kitokiu būdu neišsiaiškino dėl kitų potencialių vežėjų buvimo, nėra. Pareiškėjų teiginiai, kad šie atsakovo veiksmai neturėjo įtakos konkurencijai, nes maršrutinių taksi paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos rinkoje tuo metu nebuvo kitų ūkio subjektų, pageidaujančių bei technine ir finansine prasme pajėgių prisiimti atitinkamus įsipareigojimus, grindžiami tik prielaidomis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino UAB „Vežesta“ prašymo dėl įrodymų, susijusių su realaus diskriminavimo buvimu / nebuvimu, išreikalavimo. Vien aplinkybė, kad dėl sudarytų Sutarčių nebuvo pateiktos pretenzijos ar pan., teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia konstatuoti, kad tokie Savivaldybės veiksmai negalėjo turėti konkurenciją ribojančio poveikio, kadangi, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, tik Savivaldybei pateikus įrodymus, kad jos viešai paskelbtomis sąlygomis kitų teikėjų pasiūlymų nebuvo gauta, arba jie buvo aiškiai nepriimtini, būtų pagrindas pripažinti, jog Savivaldybė užtikrino sąžiningos konkurencijos laisvę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata „skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus“ turėtų būti aiškinama, kaip nurodanti atvejus, kai viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos pasirinkti tam tikro elgesio modelio, o priimdamas konkretų sprendimą, paprasčiausiai vykdo iš įstatymo kylantį įpareigojimą. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju egzistuoja pirmiau aptarta Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlyga, turi būti vertinama, ar viešojo administravimo subjektas turėjo diskreciją elgtis tam tikru būdu (žr. 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1484/2012, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-347-552/2016).

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Savivaldybė, norėdama pasiremti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, privalėjo įrodyti, kad sudarydama Sutartis vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti pareiškėjams teikti keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugas maršrutais Nr. 6, 8, 9, tačiau pažeidimo tyrimo metu tokio pobūdžio prieštaravimų trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovui nereiškė ir Nutarimo teismui atskirai neskundė.

Pažymėtina, kad UAB „Vežesta“ teiginiai, jog Taisyklės ir Reglamentas suteikė Savivaldybei teisę sudaryti sutartį su pareiškėju, neorganizuojant viešo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros, t. y. Savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrįsti. Kaip nurodo atsakovas, Konstitucinis teismas, aiškindamas Kelių transporto kodekso 171 straipsnio, reglamentuojančio bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų organizavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007, nuostatas, išaiškino, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo. Savivaldybės sprendimus dėl keleivinio kelių transporto viešąsias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo pagal Kelių transporto kodekso 171 straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punktą (su vežėjais tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartis įstatyme numatytomis sąlygomis), o ne pagal 1 punktą (konkurso būdu), gali priimti tik tuo atveju, jeigu tokiais sprendimais nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Pagal Taisyklių 22 punkto nuostatas gali būti pratęsta visuomenės aptarnavimo sutartis, kurią savivaldybės vykdomoji institucija gali sudaryti su konkursą laimėjusiu vežėju (Taisyklių 14 ir 19 punktai), tuo tarpu nei Savivaldybė, nei pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad Sutartys, kuriomis Savivaldybė suteikė pareiškėjams teisę vežti keleivius maršrutinių taksi maršrutais Nr. 6, 8, 9, pratęstos Taisyklių nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarybos 2015 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 2S-13/2015 rezoliucinę dalį aiškios ir detalios jo motyvacijos kontekste, nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad ginčijamu sprendimu atsakovas pareiškėjus pripažino pažeidus Konkurencijos įstatymą ir jiems skyrė sankcijas. Bylos duomenys patvirtina, kad Konkurencijos taryba konkrečiu atveju tyrė Savivaldybės vykdomosios institucijos veiksmus – administracinius aktus, pasireiškusius sprendimų, susijusių su Maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepcijos įgyvendinimu, priėmimu ir Sutarčių sudarymu. Konkurencijos taryba nustatė, kad vykdydama savivaldybių savarankiškąją funkciją organizuoti keleivių vežimą vietiniais maršrutais, Klaipėdos miesto savivaldybė nesudarė sąlygų vežėjams konkuruoti dėl maršrutinių taksi maršrutų Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnavimo, kas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsakovas įpareigojo viešojo administravimo subjektą – Klaipėdos miesto savivaldybę – panaikinti minėto įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems reikalavimams prieštaraujančius sprendimus, t. y. nurodė Savivaldybei, esančiai keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutarčių šalimi, inicijuoti Sutarčių nutraukimą. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog ginčijamu administraciniu aktu Konkurencijos taryba neįsiterpė į sutartinius teisinius santykius, susiklosčiusius tarp Savivaldybės ir pareiškėjų, taip pat neprivalėjo vertinti ir nevertino Sutarčių ar jų atskirų nuostatų atitikimo imperatyvioms įstatymų normoms (nepasisakė dėl Sutarčių turinio bei nepripažino atitinkamų jų nuostatų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms (dėl Sutarčių pabaigos atsakovas paliko derėtis pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui)), todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Nutarimu buvo išspręsti klausimai dėl pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų konkurencijos teisės požiūriu.

Pažymėtina, jog Nutarimas nevaržo pareiškėjų galimybių ginti savo civilines teises, kylančias iš Sutarčių, CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimis UAB „Aštuoniukė“, UAB „Audresta“ ir UAB „Devintoji banga“ prašymu taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdė Nutarimo 2 punkto dalies, kuria Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigota panaikinti Sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams Nr. 6, 8 ir 9 aptarnauti, galiojimą (I t., b. l. 45–47; II t., b. l. 3–5). 2012 m. rugsėjo 4 d. Sutartys yra sudarytos penkeriems metams, todėl 2017 m. birželio 13 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimui (ABTĮ 98 str. 2 d., 148 str. 1 d.) susiklostys situacija, kad Sutartys pasibaigs anksčiau, nei sueis Nutarimo 2 punkte Savivaldybei nustatytas 6 mėnesių Nutarimo įvykdymo terminas.

Remiantis išdėstytais argumentais UAB „Aštuoniukė“, UAB „Audresta“ ir UAB „Vežesta“ apeliaciniai skundai atmetami ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Aštuoniukė“, uždarosios akcinės bendrovės „Audresta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vežesta“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė