Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL UAB „EUROINVESTICIJOS“ VEIKSMŲ ATITIKTIES REKLAMOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. I-1147-13/05

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2005 m. liepos 04 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiosios teisėjos Halinos Zaikauskaitės, teisėjų Inos Kirkutienės ir Henriko Sadausko,
sekretoriaujant Giedrei Bartišiūtei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Audriui Ramuckiui,
atsakovo atstovei Elenai Navickaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Ramūnui Kardeliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Euroinvesticijos“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (Konkurencijos taryba) dėl nutarimo pakeitimo, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Topocentras“.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Konkurencijos tarybos 2005 03 10 nutarimu „Dėl UAB „Euroinvesticijos“ veiksmų atitikties reklamos įstatymo 6 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-5, remiantis Reklamos įstatymo 5 str., 6 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 19 str. 2 d. 1 p., 6 p., 22 str.; 1 d.,10 d., 23 str. 1 d., nutarta pripažinti UAB „Euroinvesticijos“ skleistą reklamą: „Dauguma IT produktų prekybos bendrovių generuoja neįprastai didelius pelnus pardavinėdamos kompiuterinę techniką gyventojams. Iš mažmeninių vartotojų sukrauto pelno statomi blizgantys (net vakariečiams nematyti) prekybos centrai, užsakomos tendencingos, brangiai kainuojančios, pirkėjus klaidinančios reklaminės akcijos <...>„ bei grafinės išraiškos būdu lyginamas kompiuterio (procesorius Pentium INTEL 2.6/kietasis diskas 120 GB, FDD 3,5“ vaizdo plokštė GF FX 5200 128 MB DDR, optinis įrenginys CD-RW 52x32x52x16+DVD) kainas prekybos tinkluose „Topo centras“, „Sonex“, „BMS“ bei „Eurokompiuteriai“, kurios atitinkamai pateikiamos kaip 2199 Lt, 2026 Lt, 1968 Lt, 1759 Lt, neleidžiama lyginamąja reklama ir skirti UAB „Euroinvesticijos“ 15000 Lt baudą už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą.
Nutarime rašoma, kad tyrimas buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2004 09 30 nutarimu Nr. 1S-147 „Dėl UAB „Euroinvesticijos“ veiksmų atitikimo''' Reklamos įstatymo 6 straipsnio reikalavimus tyrimo pradėjimo“ UAB „Topo centras“ iniciatyva.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Euroinvesticijos“ 100 000 egz. tiražu išplatino reklaminį leidinį „Eurokompiuteriai“ (2004 m. rugsėjis-spalis), kurio pirmajame puslapyje grafinės išraiškos būdu lygintos tam tikros komplektacijos kompiuterių kainos minėtuose prekybos tinkluose. Leidinys buvo platinamas kartu su dienraščiu „Lietuvos rytas“ bei UAB „Euroinvesticijos“ prekybos salonuose nuo 2004 09 11 iki rugsėjo mėnesio pabaigos.
Buvo nustatyta, kad šios reklamos davėja yra UAB „Euroinvesticijos“ ir ši reklama laikytina lyginamąja reklama.
Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Euroinvesticijos“ iš dalies paneigė šią reklamą dar iki tyrimo pradėjimo - 2004 09 24 dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 222 buvo išspausdintas paneigimas ir bendrovė atsiprašė reklamoje paminėtų bendrovių savininkų, darbuotojų bei pirkėjų.
Nutarimo konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad surinkta informacija leidžia teigti, jog UAB „Euroinvesticijos“ prekybos kompiuterine technika veikla laikytina komercine-ūkine veikla, o reklaminiame leidinyje skleista reklama yra susijusi su UAB „Euroinvesticijos“ vykdoma veikla ir skatina vartotojus naudoti pastarosios teikiamomis paslaugomis, todėl padaryta išvada, kad reklaminiame leidinyje skleista reklama yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad nagrinėjama reklama atitinka lyginamosios reklamos požymius, nustatytus Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 1 p., 2 str. 4 d. ir 5 str. Nutarime taip pat laikoma nustatytu, kad nagrinėjamoji reklama atitiko klaidinančios reklamos sąvokai. Nutarime konstatuojama, kad UAB „Euroinvesticijos“ atsakinga už neleidžiamos lyginamosios reklamos skleidimą.
Skiriant baudą Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad UAB „Euroinvesticijos“ reklama pagal savo pobūdį buvo neleidžiama lyginamoji reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir paveikti jų ekonominį elgesį. Taip pat taryba atsižvelgė į vidutinį neleidžiamos lyginamosios reklamos skleidimo mastą - nagrinėtu laikotarpiu buvo išplatinta 100 000 egz. reklaminių leidinių. Konkurencijos taryba pažymėjo, kad ji taip pat atsižvelgė į tai, kad 2004 m. spalio mėn. UAB „Euroinvesticijos“ reklaminiame leidinyje „Eurokompiuteriai“ (2004 m. spalio-lapkričio mėn.) iš dalies paneigė skleistą neleidžiamą lyginamąją reklamą.
Pareiškėja UAB „Euroinvesticijos“ kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Konkurencijos tarybos sprendimą dėl 15 000 Lt dydžio baudos paskyrimo ir paskirtąją baudą pakeisti administracine nuobauda - įspėjimu.
Skunde teigiama, kad Konkurencijos taryba bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog reklamos įstatymo pažeidimas trečiojo suinteresuoto asmens pardavimų skaičiui įtakos (o tuo pačiu ir žalos, nuostolių) nepadarė - neleistinos reklamos leidimo metu buvo parduota tik 5 kompiuteriais mažiau. Teigia, kad rinkoje dalyvaujančių asmenų pardavimai rinkoje nesumažėjo, todėl darytina išvada, kad ir pareiškėjos pardavimai nepadidėjo, todėl neleistinos reklamos paskleidimas pareiškėjos pardavimų neskatino. Paaiškina, kad taryba nustatė, jog pareiškėja nedelsiant paneigė savo reklamą, be to paneigta reklama buvo tris kartus didesniu leidinio „Eurokompiuteriai“ tiražu, nei leidinys, kuriame buvo paskleista neleistina lyginamoji reklama.
Pareiškėja teigia, kad Taryba, nustatydama baudos dydį, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos bendrovė įkurta neseniai, ji turi nedideles apyvartas ir gauna minimalų pelną, kuri turi investuoti į įmonės vystymą.
Pareiškėja paaiškina, kad Reklamos įstatymo 22 str. 1 d. numato, jog už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali būti skiriama nuo 1 iki 30 tūkstančių litų bauda. Ta pati teisės norma numato, kad Tarybą turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais ir jeigu veika mažareikšmė, pažeidimu nebuvo padaryta esminės žalos saugomiems asmenų interesams, tai Taryba turi teisę neskirti baudos, o pritaikyti administracinę nuobaudą- įspėjimą.
Pareiškėja mano, kad išdėstyti faktai leidžia daryti išvadą, jog baudos taikymas šiuo atveju yra netikslingas - reklama niekam nepadarė žalos, ji yra tinkamai aiškiai ir nedviprasmiškai paneigta tais pačiais reklamos kanalais, kaip ir buvo platinama, piniginės baudos taikymas padarytų neigiamą įtaką ką tik susikūrusios bendrovės veiklai, užkirstų jai galimybę konkuruoti rinkoje su kitomis įmonėmis. Mano, kad sumažinus įmonės konkurencingumą rinkoje būtų pasiekti priešingi tikslai, nei kad siekiami skiriant baudą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti.
Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą teigia, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsakovė teigia, kad pagal reklamos įstatymo nuostatas pareiškėjos reklama pagrįstai pripažinta neleidžiama lyginamąja reklama. Teigia, kad Reklamos įstatyme yra įtvirtinta formali, o ne materialioji pažeidimo sudėtis, todėl nebūtina nustatyti atitinkamų pasekmių vartotojui.
Dėl paskirtos baudos Konkurencijos taryba teigia, kad - vadovavosi Reklamos įstatymo 22 str. 10 d. numatytais kriterijais ir skundžiamame nutarime nuosekliai pagrindė skiriamos baudos dydį.
Atsakovė teigia, kad skiriant baudą atsižvelgė į tai, jog reklama pagal savo pobūdį buvo neleidžiama lyginamoji reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir paveikti jų ekonominį elgesį. Buvo atsižvelgta į vidutinį neleidžiamos, lyginamosios reklamos skleidimo mastą - nagrinėtu laikotarpiu buvo išplatinta 100 000 egz. reklaminių leidinių. Teigia, kad atsižvelgė ir į tai, jog pareiškėja paneigė skleistą neleidžiamą reklamą.
Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurencijos įstatymo 44 str. 1 d. nustato galimybę baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos - t.y. įstatyme nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas ūkio subjektui paskirstyti savo Klaidas ir sumokėti baudą, o pagal Konkurencijos įstatymo 44 str. 2 d. pareiškėja turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl baudos ar jos dalies sumokėjimo atidėjimą.
Teigia, kad pareiškėja nei Konkurencijos tarybai nei teismui nepateikė įrodymų, kad bauda neigiamai paveiktų įmonės galimybes veikti rinkoje ir konkuruoti su kitais ūkio subjektais. Teigia, kad paskirtoji bauda sudaro 0,7 procentus nuo pareiškėjos bendrųjų metinių pajamų, todėl mažai tikėtina, kad tokia bauda galėtų reikšmingai įtakoti bendrovės veiklą.
Mano, kad mažesnio dydžio bauda nebus pasiekti tokių baudų paskyrimo tikslai, nes tokio pobūdžio baudos tikslas yra atgrasyti ūkio subjektą nuo panašių negatyvių veiksmų ateityje. Mano, kad mažesnio dydžio baudą tik paskatintų ūkio subjektą toliau nepaisyti Reklamos įstatymo reikalavimų ir naudoti draudžiamą reklamą, siekiant didinti pardavimų apimtis bei reklamuoti firmos vardą vartotojų ir kitų ūkio subjektų sąskaita. Mano, kad paskirta teisinga pinginė bauda.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Aiškino, kad Konkurencijos taryboje vėl atliekamas tyrimas dėl pareiškėjos veiksmų, kas rodo, kad paskirta tinkama bauda.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Topo centras“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Topo centras“ atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad pareiškėja neneigia padaryto pažeidimo fakto ir pažeidimo kvalifikavimo teisingumo. Pareiškėja tik teigia, kad už neleidžiamos reklamos paskleidimą paskirta neadekvati bauda, neatsižvelgta, kad šia bauda įmonė bus sužlugdyta, neatsižvelgta pareiškėjos geranoriškus veiksmus paneigiant neleistiną reklamą.
Teismas konstatuoja, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, jog skundžiamame nutarime nurodyta reklama yra lyginamoji reklama, kuriai Reklamos įstatymas kelia tam tikrus reikalavimus. Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, kad pagal minėtame įstatyme aptartus kriterijus, pareiškėjos paskleista reklama buvo klaidinančio pobūdžio ir galėjo paveikti vartotojų sprendimus. Taip pat pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėja naudojo neleistiną lyginamąją reklamą, nes joje buvo diskredituojamos kitos bendrovės,; prekiaujančios tomis pačiomis prekėmis, jos apibūdinamos neigiamai.
Reklamos įstatymo 21 str. numato atsakomybę už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, jeigu reklamos davėjas neįrodo, kad įstatymas pažeistas ne dėl jo kaltės. Pareiškėja pripažino, kad pilnutinai atsako už paskleistą reklamą, tai įrodyta Konkurencijos tarybos surinkta medžiaga, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, jog pareiškėja privalo atsakyti už neteisėtus veiksmus.
Konkurencijos tarybos 2005 03 10 nutarime klaidingai nurodyta, kad skiriamos baudos dydžio klausimus reglamentuoja Konkurencijos įstatymo, 22 str. 10 dalis (Tyrimo byla, kodas 04/05/2/5/08/11/074 I tomas, 49-52 lapas), nes .22 str. kalbama apie komercinių paslapčių apsaugą ir šiame straipsnyje 10 dalies nėra. Matomai Konkurencijos taryba, nustatydama baudos dydį, rėmėsi Reklamos įstatymo 22 str. 10 dalimi, kuri nustato, kad baudų dydis priklauso nuo reklamos naudojimo reikalavimų pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Teismas pripažįsta, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą, atsižvelgė tik į dalį pirmiau išvardytų aplinkybių, nors įstatymas įpareigoja atsižvelgti į visų nurodytų aplinkybių visetą. Be to, Konkurencijos taryba daugiau atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios nenaudingos ūkio subjektui, t.y. atsižvelgė į reklamos pobūdį, skleidimo mąstą - išplatinta 100 000 egz. reklaminių leidinių, paneigimo pobūdį. Nutarime pažymėta, kad Konkurencijos taryba atsižvelgė ir į tai, kad 2004 m. spalio mėnesį pareiškėja reklaminiame leidinyje „Eurokompiuteriai“ iš dalies paneigė skleistą neleidžiamą lyginamąją reklamą. Tačiau įstatymas reikalauja atsižvelgti į pažeidimo trukmę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos reklamos įstatymo 22 str. 11 ir 12 punktuose.
Išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarime nėra nurodyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta, kad reklaminės veiklos subjektas būtų kliudęs vykdyti tyrimą būtų tęsęs pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, taip pat nenustatyta, kad kam nors būtų padaryta konkreti žala, ar, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per metus.
Tačiau Konkurencijos taryba jokių pareiškėjos veiksmų neįvardino ir kaip lengvinančių atsakomybę, nors pareiškėja ėmė šalinti galinčias kilti žalingas pasekmes dar iki tyrimo pradžios.
Nustatyta, kad pareiškėja 100 000 egz. tiražu 2004 m. rugsėjo-spalio mėnesį išplatino kartu su „Lietuvos rytu“ reklaminį leidinį „Eurokompiuteriai“ (KT tyrimo byla, lapas 4-5), kuris ir buvo pripažintas prieštaraujančiu reklamos įstatymui, šis leidinys buvo platinamas iki 2004 m. rugsėjo pabaigos. KT tyrimą pradėjo 2004 09 30 nutarimu (ten pat, 1. 5-6).
2004 09 24 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtas paneigimas (b.l. 55), kuriame sakoma, kad UAB „Euroinvesticijos“ neigia informaciją paskelbtą informaciniame leidinyje „Eurokompiuteriai“ (rugsėjis-spalis) apie bendroves UAB „Topo centras“, UAB „Sonex“ bei UAB BMS. Skelbime sakoma, kad pareiškėja atsiprašo minėtų bendrovių savininkų, darbuotojų bei pirkėjų. Žinoma, kad šis skelbimas nei savo dydžiu, nei turiniu neatitiko paskleistos informacijos pateikimo formos ir turinio, tačiau apie šį paneigimą KT netgi neužsiminė, nors šis skelbimas rodė pareiškėjos siekį užkirsti kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms. Klaidinanti ir neleidžiama reklama buvo paneigta ir kitame pareiškėjos leidinyje „Eurokompiuteriai“ už 2004 m. spalio-lapkričio mėnesį (Tyrimo byla, 1. 23) ir KT teisingai nurodė, kad įstatymą pažeidžianti reklama buvo paneigta tik iš dalies, tačiau nepažymėjo, kad tai yra lengvinanti aplinkybė, nors pripažindama dalinį paneigimo pobūdį turėjo pagrindą įvardinti tai kaip lengvinančią atsakomybę aplinkybę. Teismas laikosi nuomonės, kad abu, nors ir ne visai tinkami paneigimai, turi būti pripažinti pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Iš reklamos išplatinimo ir paneigimo matyti, kad reklama buvo platinama labai neilgą laikotarpį - nepilną mėnesį, o į tai atsižvelgti įpareigoja Reklamos įstatymo 22 str. 10 d. Platinimo terminas nurodytas Konkurencijos tarybos Vartojimo prekių skyriaus tyrimo ' medžiagoje (Tyrimo byla, 1. 39), kurioje rašoma, kad nustatyta, jog leidinys buvo platinamas kartu su dienraščiu „Lietuvos rytas“ bei UAB „Euroinvesticijos“ prekybos salonuose nuo 2004 m. rugsėjo 11 d. iki 2004 m. rugsėjo pabaigos.
Byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių nustatyti, ar buvo padaryta turtinė žala reklamos įstatymo 22 str. 12 d. nurodytiems asmenims - tai matyti iš KT Vartojimo prekių skyriaus 2005 01 10 pranešimo, kuriame išdėstyta tyrimo eiga (Tyrimo byla, 1. 39-44). Atsakovės atstovė teigia, kad tai neturi reikšmės kvalifikuojant pažeidimą, tačiau iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad tai turi reikšmės skiriant baudą, todėl tokios aplinkybės taip pat turi būti tiriamos. Laikytina, kad turtinė žala nepadaryta, nes to nenurodė ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Topo centras“ atstovas.
Tačiau KT paskyrus baudą, kuri sudaro Reklamos įstatymo 22 str. 1 d. numatytą baudos vidurkį, bet nenustačius jokių sunkinančių atsakomybę aplinkybių, nors esant lengvinančioms aplinkybėms, neatsižvelgus į reklamos platinimo trukmę (Reklamos įstatymo 22 str. 10 d.), tokios baudos negalima laikyti teisinga. Akivaizdu, kad reklamos įstatymo 22 str. 1 d. nustatytas baudos dydis taikytinas visiems reklaminės veiklos subjektams, kurie labai skirtingi pagal jų ūkinės veiklos mąstą, užimamos rinkos dalį ir kitus parametrus. UAB „Euroinvesticijos“ pagal pateiktą balansą, nėra stambi kompiuteriais prekiaujanti bendrovė, todėl taikant ekonomines sankcijas būtina atsižvelgti ir į pačios bendrovės pobūdį. Į tai, šiuo atveju nors ir netiesiogiai, nukreipia ir Reklamos įstatymo 22 str. 1 d. ir Konkurencijos įstatymo 41 str. 2 d., kur sankcijų dydžiai siejami su pajamomis. Aišku, kad šiuo atveju tokie dydžiai neperžengti, tačiau atsižvelgtina, į tai, kad įstatymas visgi įpareigoja vertinti ir pažeidėjo ūkinę veiklą.
Dėl visų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos 2005 03 10 nutarimo Nr. 2S-5 nutariamosios - dalies 2 punktas keistinas, paskirtoji bauda mažintina iki 5000 Lt dydžio baudos. Tuo pačiu, dėl išvardytų aplinkybių, teismas nemato Reklamos įstatymo 22 str. nustatytų sąlygų, kurios leistų paskirti pareiškėjai tik įspėjimą. Išplatintoji reklama negali būti pripažinta mažareikšme, nes KT pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos, išplatintos reklamos teiginiai ir grafiniai vaizdai diskredituoja ir menkina UAB „Topo centras“,ir kitų bendrovių, prekiaujančių kompiuterine technika, firmų vardus, o Reklamos įstatymas saugo ne tik turtines kitų asmenų teises, bet ir jų teisėtą interesą į gerą vardą, sąžiningos konkurencijos laisvę. Reklamos įstatymo 22 str. 1 dalyje nustatyta, kad įspėjimas gali būti taikomas, kai nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams. Firmų vardų diskreditavimas ir menkinimas negali būti pripažintas mažareikšmiu pažeidimu, nes juo padaroma žala šių firmų įvaizdžiui.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 88str., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Euroinvesticijos“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Konkurencijos tarybos 2005 03 10 nutarimo „Dėl UAB „Euroinvesticijos“ veiksmų atitikties reklamos įstatymo 6 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-5 nutariamosios dalies 2 punktą ir išdėstyti šį punktą taip: „Už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą skirti UAB „Euroinvesticijos“ 5 000 Lt piniginę baudą.“
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo,gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Teisėjai
Halina Zaikauskaitė
Ina Kirkutienė
Henrikas Sadauskas
KT nutarimas pakeistas – sumažinta bauda