Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Beatos Martišienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjų UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ atstovui Kęstučiui Ragaišiui, pareiškėjos UAB „Vežesta“ (prieš reorganizavimą UAB „Devintoji banga“) atstovui Kazimierui Vasiliauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Elenai Navickaitei – Zalieckienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Aštuoniukė“, UAB „Audresta“ ir UAB „Vežesta“ skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos miesto savivaldybė, UAB „Septintukai“, UAB „Leolora“), dėl nutarimo panaikinimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjos UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ skunde (t. I, b. l. 1–8) prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir KT, Taryba, Atsakovė)      2015-10-06 nutarimą Nr. 2S-13/2015, kuriuo 2012-09-04 Keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis Nr. J9-911, sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) ir UAB „Audresta“, ir 2012-09-04 Keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis Nr. J9-910, sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Aštuoniukė“ pripažintos pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 4 str. reikalavimus bei Savivaldybė įpareigota per 6 mėnesius sutartis nutraukti ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams aptarnauti.

Pagrįsdamos savo reikalavimus, paaiškino, kad Taryba priėmė 2015-10-06 nutarimą Nr. 2S-13/2015 (toliau - ir nutarimas), kuriuo buvo pripažintos pažeidžiančiomis Įstatymo 4 str. reikalavimus šios Klaipėdos miesto savivaldybės sudarytos keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys: 2012-09-04 Keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis Nr. J9-911, sudaryta tarp Savivaldybės ir UAB „Audresta“, dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo nustatytu maršrutu Nr. 6 (toliau – ir sutartis su UAB „Audresta“); 2012-09-04 Keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis Nr. J9-910, sudaryta tarp Savivaldybės ir UAB ,,Aštuoniukė“, dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo nustatytu maršrutu Nr. 8 (toliau – ir sutartis su UAB „Aštuoniukė“); 2012-09-04 Keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis Nr. J9-909, sudaryta tarp Savivaldybės ir UAB „Devintoji banga“, dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo nustatytu maršrutu Nr. 9 (toliau – ir Sutartis su UAB „Devintoji banga“);   2012-09-04 Keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis Nr. J9-908, sudaryta tarp Savivaldybės ir UAB „Aisčiai“, dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo nustatytu maršrutu Nr. 10 (toliau – ir Sutartis su UAB „Aisčiai“). Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigota per 6 mėnesius sutartis nutraukti ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams aptarnauti (toliau visos kartu vadinamos Sutartimis).

Skunde nurodo, kad Taryba pažeidė KĮ 30 str. 2 d. reikalavimus, nes jos priimtas nutarimas yra be motyvų ir be tinkamai nurodyto teisinio pagrindo. Atsakovas tyrė ir pripažino pažeidžiančiomis konkurencijos laisvę būtent UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ sudarytas keleivių pervežimo sutartis su Savivaldybe, tačiau savo nutarime nenagrinėjo šių sutarčių turinio ir nenurodė, kuo būtent šių sutarčių punktų teiginiais yra privilegijuojami pareiškėjai kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos, kokius konkurenciją ribojančius susitarimus atsakovė nustatė šiose keleivių pervežimo sutartyse. Atsakovė, nurodydama Savivaldybei šias sutartis nutraukti, nenurodė jokio teisinio pagrindo šių sandorių negaliojimui, numatytam LR civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 - 1.93 str., sutarčių nutraukimui, numatytam CK 6.217 str., KĮ, ar tų pačių sutarčių 13-15 p. Motyvas, kad su UAB „Audresta“ ir UAB „Aštuoniukė“ be konkurso sudarytos sutartys apribojo kitų ūkio subjektų galimybę teikti paslaugą, nėra pakankamas pagrindas teikti reikalavimą, kad būtų nutrauktos sutartys su pareiškėjais. Atsakovė nutarime nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo teisę sudaryti sutartis be konkurso. Atsakovė tinkamai neatsižvelgė į duotus Klaipėdos miesto savivaldybės bei pareiškėjos UAB „Audresta“ paaiškinimus, jog Nr. 6, 8, 9, 10 maršrutinių taksi maršrutus aptarnaujantys vežėjai atitiko Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1370/2007 (toliau – ir Reglamentas) 5 str. nurodytus reikalavimus bei antrąją koncepcijos kryptį, todėl su šiais vežėjais tiesiogiai buvo sudarytos viešųjų paslaugų sutartys. Savivaldybė nurodė, jog maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6. 8, 9, 10 aptarnaujantys vežėjai atitiko antrąja koncepcijos kryptį, nes važiuoja centrinėmis miesto gatvėmis, jų poreikis miesto gyventojams yra didelis, keleivių srautai šiais maršrutais taip pat pakankamai dideli. Savivaldybės teigimu, sutarčių pratesimą su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8. 9. 10 aptarnaujančiais vežėjais lėmė ir tai, kad šiuos maršrutus aptarnaujančių vežėjų padaryti pažeidimai buvo pavieniai ir nesistemingi, padarytų pažeidimų pobūdis nebuvo toks reikšmingas, lyginant su kitų vežėjų maršrutiniais taksi padarytais pažeidimais.

Pareiškėjų manymu, atsakovė, priimdama nutarimą, netinkamai interpretavo teisės normas, numatytas KĮ 4 str. 2 d., kurioje numatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šioje teisės normoje yra nurodyti viešojo administravimo subjektų priimami teisės aktai ir sprendimai, o ne su ūkio subjektais sudaromos paslaugų sutartys. Tuo tarpu atsakovės nutarime KĮ 4 str. prasme įvertintas ne Savivaldybės priimtas teisės aktas ar sprendimas, o sudarytos su pareiškėjais bei kitais asmenimis sutartys. Pareiškėjai yra ūkio subjektai, KĮ 4 str. kalbama apie viešojo administravimo subjektus. Atsakovė, pripažindamas sutartis pažeidžiančiomis KĮ 4 str. ir duodamas nurodymą jas nutraukti, šio straipsnio nuostatas taiko ne tik viešojo administravimo subjekto ir jo priimamu teisės aktų atžvilgiu, bet ir nepagrįstai taiko sutarčių atžvilgiu bei ūkio subjektu, atžvilgiu, kurie šioje teisės normoje neminimi. Dėl to, pareiškėjų nuomone, atsakovė viršijo savo įgaliojimus, numatytus minimose teisės normose.

Atsakovei netinkamai pritaikius KĮ 4 str., šią teisės normą taikant ne dėl viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų ir sprendimų, o ją taikant sutarčių su ūkio subjektais atžvilgiu, iš esmės numatytos sankcijos buvo pritaikytos ir UAB „Audresta“, ir UAB „Aštuoniukė“, nors kokius draudžiamus KĮ veiksmus atliko pareiškėjos, atsakovė nenurodo.

Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad kiti Savivaldybės teritorijoje veikiantys keleivių maršrutiniais taksi vežėjai nepretenduoja į pareiškėjų aptarnaujamus maršrutus. Pačiame atsakovės nutarime yra nurodyta, kad Savivaldybės raštu pateiktuose paaiškinimuose dėl tyrimo išvadų nurodė, kad 2015-08-04 gavo UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ raštus, kad jie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pretenzijų dėl 2012-08-04 sudarytų Sutarčių dėl Nr. 6, 8, 9 ir 10 maršrutinių taksi maršrutų aptarnavimo neturi, o atsakovei UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ raštu pateiktuose paaiškinimuose dėt tyrimo išvadų nurodė, kad tyrimo dėl Savivaldybės veiksmų sudarant keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartis atitikties Įstatymo 4 str. reikalavimams rezultatai jiems neaktualūs. Bendrovės neturi galimybių atkurti beveik trejus metus nevykdytos keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliariais susisiekimo maršrutais veiklos ir negalėtų dalyvauti Klaipėdos miesto viešojo transporto konkursuose. Taip pat nurodė, kad jokių pretenzijų Savivaldybei bei maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6. 8, 9. 10 aptarnaujantiems vežėjams neturi. UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ nėra keleivių vežimo rinkos dalyviai. Kiti šios rinkos dalyviai Savivaldybės teritorijoje be pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų šioje byloje nenustatyti, jokie ūkio subjektai, kurių teisėti interesai galimai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, dėl teisinės gynybos KĮ 16 str. numatyta tvarka nesikreipė.

Pareiškėja UAB „Devintoji banga“ (po reorganizavimo UAB „Vežesta“) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 186–200), kuriame prašo: 1) panaikinti Tarybos 2015-10-06 nutarimo Nr.          2S-13/2015 1.3 punktą; 2) panaikinti Tarybos 2015-10-06 nutarimo Nr. 2S-13/2015 2 punktą dalyje, kurioje Savivaldybė įpareigota ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt panaikinti 1.3 p. nurodytą sutartį ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutui Nr. 9 aptarnauti.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad nesutinka su Tarybos nutarime daroma išvada, kad, nors Sutartys sudarytos su konkrečius maršrutus aptarnaujančiais vežėjais, tačiau nėra pagrindo rinkos apibrėžti pagal atskirus maršrutus, t. y. siauriau, kadangi keleiviai gali keisti maršrutus, taip pat rinktis jiems optimaliausią maršrutą. Tai, kad keleiviai gali keisti maršrutus ir rinktis jiems tinkamą, negali reikšti, kad visus Savivaldybės teritorijoje esančius maršrutinių taksi maršrutus gali aptarnauti bet kuris vežėjas. Tyrimo metu surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad skirtingiems maršrutinių taksi maršrutams Klaipėdos mieste aptarnauti yra keliami skirtingi reikalavimai, todėl KT išvada, jog visi vežėjai gali aptarnauti visus maršrutus, neatitinka faktinės situacijos.

Skunde nurodo, jog 2012 m. su vežėjais sudarytose sutartyse dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi nustatyti akivaizdžiai griežtesni reikalavimai transporto priemonių amžiui (sutarčių 3.20 p.), dėl ko žymiai sumažėjo šiuos reikalavimus atitinkančių vežėjų ratas. Dauguma vežėjų nebuvo pajėgūs transporto priemonių atnaujinti nustatytu grafiku dėl sudėtingos vežėjų ekonominės situacijos. Tinkamam įsipareigojimų pagal su Savivaldybe sudarytą keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartį vykdymui būtina įvykdyti visą eilę Savivaldybės nustatytų reikalavimų, susijusių su eksploatuojamu transporto priemonių parku, jo dydžiu, transporto priemonių technine būkle bei amžiumi, o taip pat ir atitikti keliamus finansinius reikalavimus. Tarybai pareiškimus pateikę UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“, anksčiau aptarnavę maršrutus Nr. 2 ir 7, neturėjo galimybių aptarnauti maršrutus Nr. 6, 8, 9 jau vien dėl keliamų didesnių reikalavimų. Pavyzdžiui, maršrutams Nr. 6, 8, 9 aptarnauti reikalingas kur kas didesnis transporto priemonių skaičius, nei UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ turėjo savo parkuose aptarnaudami maršrutus Nr. 2 ar 7. Aptarnaujant maršrutą Nr. 9 pagal naują sutartį išduoti 23 leidimai transporto priemonėms, o pagal sutartyje su UAB „Devintoji banga“ nurodytą transporto priemonių atnaujinimo grafiką joms keliami ypatingi reikalavimai – atnaujinant transporto priemones šios negali būti senesnės kaip 6 metai. Sutartyje numatytas įpareigojimas, kad bendradarbiavimo sutarčių pagrindu eksploatuojamos transporto priemonės negali viršyti pusės visų maršrutą aptarnaujančių transporto priemonių, taigi reikalavimai keliami ne tik bendrai maršrutą aptarnaujančių transporto priemonių kiekiui, tačiau ir pačiam sutartį sudariusiam subjektui nuosavybės teise priklausančių automobilių kiekiui. Atitinkamai, net ir vežėjas, turintis galimybę atitinkamą transporto priemonių parką eksploatuoti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, negalėtų tinkamai vykdyti sutarties su UAB „Devintoji banga“ ir nebūtų tinkamas vežėjas sutarčiai sudaryti. Akivaizdu, jog Tarybos išvada, kad negalima rinkos apibrėžti pagal atskirus maršrutus, yra nepagrįsta ir neteisinga. Kiekvienam maršrutui keliami skirtingi reikalavimai, todėl negalima teigti, jog bet kuris vežėjas realiai galėtų aptarnauti bet kurį iš maršrutų.

KĮ 3 str. 7 d. nustato, kad konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Savivaldybei vykdant koncepciją, pirmuoju integracijos etapu buvo paliesti patys silpniausi maršrutai, kurie, kintant ekonominei ir demografinei situacijai Lietuvoje, prarado savo reikšmę ir tapo itin mažareikšmiais, t. y. šiuose maršrutuose iki kritinės ribos sumažėjo keleivių srautai, taigi ir vežėjų gaunamos pajamos, vežėjų turtinė padėtis dėl to ėmė ženkliai prastėti, kas lėmė, jog vežėjai ėmė atsisakyti aptarnauti maršrutus (pavyzdžiui, maršrutai Nr. 3 ir 4, kuriuos aptarnaujančios bendrovės pačios atsisakė toliau vykdyti veiklą dar iki pradedant vykdyti Savivaldybės patvirtintą koncepciją). Prastėjanti silpniausių maršrutų ekonominė situacija lėmė išaugusį pažeidimų vykdant sutartis skaičių, negebėjimą tinkamai teikti paslaugas jau vien pagal tuo metu buvusią situaciją bei nustatytus reikalavimus, netgi nevertinant nuolat didėjančių Savivaldybės reikalavimų vykdomų paslaugų kokybei, eksploatuojamų transporto priemonių amžiui bei techniniam stoviui (tokie reikalavimai nustatyti inter alia sutartyse – kiekvienais metais vežėjai turi gerinti eksploatuojamo transporto priemonių parko techninę būklę, mažinti jų amžių ir kt.). Tai, kad kiti vežėjai neturėjo ir neturi jokių galimybių bei suinteresuotumo aptarnauti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, patvirtina ir tas faktas, jog visi kiti vežėjai, išskyrus maršrutus Nr. 2 ir Nr. 7 aptarnavusius UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“, nesikreipė ir neprisijungė prie jokių procesų, nepateikė Savivaldybei jokių pretenzijų, taip pat nesidomėjo ir neketino dalyvauti integraciniuose konkursuose, kurie buvo paskelbti vykdant koncepciją. Dar daugiau, Taryba tyrimo metu surinko įrodymus, kad 2015-08-04 Savivaldybė gavo UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“ raštus, kuriais nurodoma, jog šios bendrovės Savivaldybei pretenzijų dėl 2012-09-04 sudarytų sutarčių dėl Nr. 6, 8, 9 maršrutinių taksi maršrutų aptarnavimo neturi. Pabrėžia, kad šios bendrovės taip pat nedalyvavo ir Savivaldybės organizuotuose viešuose konkursuose dėl naujai sukurtų maršrutų aptarnavimo. Nurodyti argumentai patvirtina, kad Tarybos išvada, jog, sudarant sutartis, UAB „Devintoji banga“ buvo privilegijuota kitų ūkio subjektų atžvilgiu, yra nepagrista, kadangi faktiškai neegzistuoja kiti ūkio subjektai, kurie realiai galėtų ir pageidautų teikti analogiškas paslaugas, t.y. aptarnauti Klaipėdos miesto maršrutinių taksi maršrutą Nr. 9. Nesant realių konkurentų. KĮ 4 str. reikalavimų pažeidimas apskritai neįmanomas.

UAB „Devintoji banga“ nuomone, Savivaldybė turėjo teisę pratęsti sutartį su ja, neskelbiant atskiro konkurso. Taryba nutarimu iš esmės ginčija Savivaldybės ir UAB „Devintoji banga“ sudarytos sutarties teisėtumą, darydama išvadą, kad šią sutartį sudarė pažeisdama KĮ 4 str. reikalavimus. Pareiškėjos vertinimu, tokia Tarybos išvada yra visiškai nepagrįsta.

Tyrimo metu atsakovė nenustatė, kad pareiškėjai vykdant sutartį būtų padaryti pažeidimai, dėl kurių sutarties pratęsimas taptų negalimas. Pareiškėja taip pat atitinka ir kitus Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-02-14 įsakymu Nr. 3-62 (toliau – ir Taisyklės) bei Reglamente nurodytus reikalavimus. Nutarime pateikiamas aiškinimas, kad Reglamento bei Taisyklių nuostatos nesuteikia teisės Savivaldybei pratęsti sutartį su UAB „Devintoji banga“, kadangi tokie veiksmai prieštarauja KĮ nuostatoms, yra nepagrįstas ir atmestinas. Taryba nepagrįstai plečiamai aiškina ir taiko KĮ nuostatas. Nutarime pateikia išvadą, kad subjektas (šiuo atveju – Savivaldybė) apskritai negali naudotis atitinkama teise, nors ji tiesiogiai įtvirtinta tiek Taisyklėse, tiek ir Reglamente.

Pasak pareiškėjos, Taryba Nutarime apskritai ginčija galimybę, sudarant sutartis dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi, remtis Reglamento nuostatomis – atsakovė daro išvadą, neva šios sutartys apskritai nelaikytinos viešosiomis sutartimis pagal Reglamentą. Tokia atsakovės išvada yra visiškai nepagrįsta. Reglamento 3 str. 1 p. nustato, jei kompetentinga institucija nusprendžia savo pasirinktam operatoriui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą suteikti bet kokio pobūdžio išimtines teises ir (arba) kompensaciją, ji tai daro pagal viešųjų paslaugų sutartį. Tarybos išvada, kad sutartimi UAB „Devintoji banga“ nebuvo suteikta jokia išimtinė teisė yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška. Sutartimi UAB „Devintoji banga“ suteikta teisė aptarnauti Klaipėdos miesto maršrutinių taksi maršrutą Nr. 9. Asmenys, nesudarę sutarties su Savivaldybe, tokios teisės neįgytų. Po sutarčių sudarymo, jokie kiti asmenys analogiškų sandorių su Savivaldybe dėl to paties maršruto aptarnavimo taip pat negalėtų sudaryti. Atitinkamai, darytina išvada, kad sutartimi pareiškėjai suteikta išimtinė teisė, o todėl sutartis laikytina viešąja sutartimi pagal Reglamentą.

UAB „Devintoji banga“ skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad Tarybos priimtas Nutarimo 1.3 p. ir 2 p., dalyje dėl UAB „Devintoji banga“ su Savivaldybe sudarytos sutarties, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl privalo būti panaikinti. Atsakovė, pareiškėjos manymu, nepagrįstai ginčija Savivaldybės teisę pratęsti sutartis su tinkamai įsipareigojimus vykdžiusiais vežėjais, nors tokią teisę tiesiogiai įtvirtina Taisyklių bei Reglamento nuostatos. Dar daugiau, Taryba daro nepagrįstą išvadą, kad, sudarius minėtas sutartis, vežėjai buvo privilegijuoti kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Byloje pateikiami argumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad neegzistuoja jokie ūkio subjektai, kurie pageidautų, ar, juo labiau, faktiškai galėtų (atitiktų keliamus reikalavimus) teikti keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugas.

Atsakovė su UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Taryba atsiliepime (t. I, b. l. 53-58) paaiškino, jog nustatė (Nutarimo 21–23 pastraipos), kad Savivaldybės administracijos direktorius patvirtino Maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepciją (toliau – ir Koncepcija), kurioje numatytos dvi įgyvendinimo kryptys. Pagal pirmąją kryptį nuspręsta integruoti maršrutinius taksi į bendrąją viešojo transporto sistemą ir numatyta organizuoti konkursus. Pagal antrąją Koncepcijos kryptį numatyta dalį maršrutinių taksi vežėjų neįtraukti į bendrą viešojo transporto sistemą, ir šie vežėjai šalia bendros viešojo transporto sistemos vykdytų greitojo viešojo transporto – ekspresų funkciją. Su šiais maršrutinių taksi vežėjais buvo numatyta sudaryti viešųjų paslaugų sutartis. Taryba nustatė, kad sutartys dėl maršrutinių taksi paslaugų teikimo buvo sudarytos su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais, kurie ir anksčiau aptarnavo tuos pačius maršrutus (Nutarimo 30 pastraipa). Kiti maršrutinių taksi maršrutai (Nr. 2, 7, 5, 11, 14, 15) buvo panaikinti ir sutartys su šiuos maršrutus aptarnavusiais vežėjais buvo nutrauktos (Nutarimo 25 pastraipa). Taigi likusius maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 ir toliau galėjo aptarnauti juos aptarnavę vežėjai, o kitiems maršrutinių taksi vežėjams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti dėl likusių maršrutinių taksi maršrutų aptarnavimo. Nors, kaip pažymėjo Taryba Nutarime (Nutarimo 76 pastraipa), pagal pirmąją Koncepcijos kryptį buvo organizuojami konkursai, tačiau maršrutinių taksi vežėjai, kurie nenorėjo būti integruoti į bendrąją viešojo transporto sistemą bei toliau norėjo teikti atitinkamas maršrutinių taksi paslaugas, neturėjo galimybės rinktis ir konkuruoti dėl likusių maršrutinių taksi maršrutų aptarnavimo, kai kitiems ūkio subjektams sąlygos vežti keleivius likusiais maršrutinių taksi maršrutais sudarytos be konkurencingos procedūros. Dėl šių priežasčių Taryba padarė išvadą, kad maršrutinių taksi vežėjams buvo sudarytos skirtingos sąlygos konkuruoti atitinkamoje maršrutinių taksi paslaugų rinkoje.

Taryba vertino ne tai, ar pačiomis sutarčių su pareiškėjomis nuostatomis ribojama konkurencija, bet faktą, kokiomis aplinkybėmis sutartys buvo sudarytos, t. y. jos buvo sudarytos su bendrovėmis sudarant joms sąlygas be konkurencijos ir toliau teikti analogiškas paslaugas, kitiems ūkio subjektams šią teisę apribojant. Todėl nepriklausomai, kokios buvo sutarties nuostatos, pats faktas, jog sutartys sudarytos be konkurencingos procedūros, pažeidžia KĮ 4 str. nuostatas. Pareiškėjų teiginiai, jog kiti teisės aktai, o ne KĮ reglamentuoja, konkurso ar kitu būdu turi būti sudarytos sutartys, yra nepagrįsti.

Pasak atsakovės, Savivaldybė savo veikloje, priimdama atitinkamus sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir KĮ bei užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pažymi, kad KĮ 4 str. numato pareigą viešojo administravimo subjektams nepriimti sprendimų, kurie gali privilegijuoti ar diskriminuoti ūkio subjektus ir sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, jeigu tai nėra lemta įstatymų reikalavimų vykdymo. Pažymi, kad nei Savivaldybė, nei pareiškėjos nenurodė kitų įstatymų, kurie lėmė Savivaldybės veiksmus sudaryti sutartis su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais, įskaitant ir pareiškėjas, kas lėmė šių subjektų privilegijavimą ir skirtingų konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje sudarymą.

Taryba, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad jos nekeičia Savivaldybės veiksmų vertinimo KĮ 4 str. atžvilgiu. Taryba nustatė, kad ginčijamos sutartys neturi viešosioms sutartims būdingų požymių (Nutarimo 31-34 pastraipos), todėl joms apskritai negali būti taikomos Reglamento nuostatos. Kita vertus, kaip pažymėjo Taryba, Reglamento 5 str. nuostatos nesąlygojo Savivaldybės ir maršrutinių taksi vežėjų sutarčių dėl maršrutinių taksi maršrutų Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnavimo sudarymo (Nutarimo 91 pastraipa).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-01-15 nutarime konstatavo, kad savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti bendrus interesus atitinkančių keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo. Taigi savivaldybė, nuspręsdama dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo būdo, turi atsižvelgti inter alia į tai, ar yra kitų ūkio subjektų, norinčių ir galinčių teikti keleivinio kelių transporto viešąsias paslaugas, ir, jei jų esama, užtikrinti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos konkuruoti dėl galimybės teikti šias paslaugas.

Taryba pažymėjo, kad Savivaldybė įstatymais nebuvo įpareigota pagal antrąją Koncepcijos kryptį tiesiogiai sudaryti sutarčių su maršrutinių taksi vežėjais neorganizavusi konkurencingos procedūros vežėjams atrinkti, tokių įrodymų nepateikė ir Savivaldybė. Taigi, parinkdama vežėjus, pagal antrąją Koncepcijos kryptį, Savivaldybė taip pat galėjo organizuoti konkurencingą procedūrą (Nutarimo 92 pastraipa). Taigi, aplinkybė, jog Savivaldybė pagal vieną iš Koncepcijos krypčių, pati nusprendė neorganizuoti konkurso, savaime nelemia, jog šis būdas yra tinkamas ir teisėtas konkurencijos prasme. Taryba taip pat pažymėjo, kad tai, jog maršrutinių taksi vežėjai, su kuriais buvo sudarytos sutartys, įskaitant ir pareiškėjas, darė mažai pažeidimų, savaime nelemia, jog kiti vežėjai negalėtų minėtų maršrutų aptarnauti taip pat kokybiškai (Nutarimo 96 pastraipa). Taigi, Taryba įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog Savivaldybė turėjo galimybę pasirinkti kitą būdą paslaugos teikėjui parinkti, t. y. organizuoti konkurencingą procedūrą ir tokiu būdu užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tačiau, Savivaldybė šios pareigos neįvykdė. Taigi, pareiškėjų argumentai, jog Savivaldybės su pareiškėjais sudarytos sutartys yra teisėtos, nepagrįsti.

KĮ numato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šiuo atveju, Savivaldybė nusprendė sudaryti sutartis su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais be konkurencingos procedūros, todėl Savivaldybei ir buvo numatyti įpareigojimai šias sutartis nutraukti. Tai, jog sutarties šalis tarpusavyje sieja civiliniai teisiniai santykiai, nepaneigia Įstatymo 4 str. taikymo, net jeigu viena iš šalių yra ir ūkio subjektas.

Taigi, savivaldybės sutarties su ūkio subjektu pasirašymas gali būti pripažįstamas viešojo administravimo subjekto sprendimu KĮ 4 str. 2 dalies prasme, todėl ir Savivaldybės su ūkio subjektais sudaromos sutartys dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugų teikimo laikytinos tokiais sprendimais. Atsižvelgus į tai, Taryba turėjo teisę nustatyti įpareigojimus Savivaldybei panaikinti tokias sutartis su ūkio subjektais, vadovaujantis KĮ 18 str. 1 d. 3 p..

Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo prisiimti atsakomybę už neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju ūkio subjektai, turėtų pagrindą išsiieškoti galimai patirtą žalą dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų. Taigi, Konkurencijos taryba, taikydama KĮ 4 str. reikalavimus, neskiria sankcijų ūkio subjektams, o Savivaldybė, vykdydama Tarybos įpareigojimus, turi pasirinkti proporcingas priemones, kad būtų užtikrinti ne kai kurių, o visų atitinkamoje rinkoje veikiančių ir galinčių veikti ūkio subjektų interesai, sudarant vienodas sąlygas jiems konkuruoti.

Potencialiais maršrutinių taksi vežėjų konkurentais gali būti ir tie ūkio subjektai, kurie tokių paslaugų neteikia, bet galėtų teikti, jeigu atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir jeigu Savivaldybės sprendimais jiems nebūtų sudarytos kliūtys. Savivaldybė sudariusi sutartis su konkrečiais maršrutinių taksi vežėjais apskritai nepatikrino, ar yra kitų tokias paslaugas norinčių ir galinčių teikti ūkio subjektų, sudarydama jiems vienodas sąlygas konkuruoti. Be to, Savivaldybė konkurencingos procedūros būdu turėtų galimybę parinkti tinkamiausią paslaugos teikėją.

Taryba nustatė, jog maršrutinių taksi paslaugas galėtų teikti bet kuris teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas (Nutarimo 68 pastraipa). Be to, UAB „Septintukai“ ir UAB „Leolora“, Tarybai tyrimo metu buvo nurodę, jog tuo metu, kai Savivaldybė sudarė sutartis su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais, jie būtų norėję tokias paslaugas teikti (Nutarimo 66 pastraipa), tačiau Savivaldybė prieš sudarydama sutartis šios aplinkybės neįvertino.

Taryba pažymi, kad tyrimą pradėjo dėl Savivaldybės veiksmų atitikties KĮ 4 str. reikalavimams, o ne dėl galimai nesąžiningų konkurencijos veiksmų, įtvirtintų KĮ 15 str. Taigi, pareiškėjų argumentai, jog jokie ūkio subjektai nesikreipė dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų, neturi įtakos pažeidimo vertinimui Įstatymo 4 str. prasme.

Atsakovė nurodo, kad Savivaldybė, sudarydama sutartis su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais, įskaitant ir pareiškėjas, užkirto kelią konkuruoti dėl šių paslaugų teikimo, kitiems atitinkamas paslaugas norintiems bei galintiems teikti ūkio subjektams. Taryba tvirtina, kad pagrįstai konstatavo, jog Savivaldybės sudarytos sutartys su maršrutinių taksi vežėjais prieštarauja Įstatymo 4 str. reikalavimams.

Atsakovė atsiliepime (t. II, b. l. 8–13) į UAB „Devintoji banga“ skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimą grindė iš esmės tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ skundą. Papildomai nurodė, kad UAB „Devintoji banga“ skunde nurodomuose teisės aktuose nėra numatytos pareigos sutartis su vežėjais sudaryti be konkurencingos procedūros. Taigi Savivaldybė turėjo galimybę pasirinkti kitą būdą paslaugos teikėjui pasirinkti.

Pažymi, kad Taryba atitinkamą rinką apibrėžė kaip maršrutinių taksi paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje rinką. KT taip pat padarė išvadą, kad šioje rinkoje paslaugas gali teikti bet kuris teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas. Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad skirtingiems maršrutams keliami skirtingi reikalavimai, to nenurodė ir patys maršrutinių taksi vežėjai.

Tai, jog UAB „Devintoji banga“ skunde nurodo, kad maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 galėjo aptarnauti tik tam tikri vežėjai, o kiti jų aptarnauti negalėjo, neparemti objektyviais duomenimis. Be to, nurodyti reikalavimai siejami ne su maršrutinių taksi maršrutais, tačiau su pačiomis transporto priemonėmis. Pastebi, kad Savivaldybė neorganizavo konkurso ir nenustatė, kokius reikalavimus turi atitikti maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 siekiantys aptarnauti vežėjai. Taigi, Savivaldybė apskritai neįvertino, ar buvo kitų ūkio subjektų, galinčių aptarnauti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10.

Atsakovė pabrėžia, kad Savivaldybė, sudariusi sutartis su konkrečiais maršrutinių taksi vežėjais, apskritai nepatikrino, ar yra kitų tokias paslaugas norinčių ir galinčių teikti ūkio subjektų, sudarydama jiems vienodas sąlygas konkuruoti. Be to, Savivaldybė konkurencingos procedūros būdu turėtų galimybę parinkti tinkamiausią paslaugos teikėją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime (t. I, b. l. 60–62) į UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ skundą nurodė, kad su pateiktu skundu sutinka. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. reglamentuota, kad Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007–2013 metais patvirtintame Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane numatė priemonę – integruoti reguliaraus viešojo transporto (autobusų, maršrutinių taksi ir kitų rūšių) maršrutų ir tvarkaraščių tinklus bei bilietų sistemą. Klaipėdos miesto savivaldybes tarybos kolegija 2012-03-26 pritarė maršrutinių taksi integravimo i bendrąją viešojo transporto sistemą koncepcijos projektui.

Klaipėdos miesto savivaldybes administracijos direktorius, atsižvelgdamas į minėtą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pritarimą 2012-05-10 priėmė įsakymą Nr. ADI-1052, kuriuo patvirtino maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepciją.

Atsižvelgiant į patvirtintą koncepciją bei į tai, kad maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujantys vežėjai atitiko Reglamento 5 str. nurodytus reikalavimus, su jais buvo sudarytos naujos tipines sutartys. Pažymi, kad sutarčių sudarymo galimybė be konkurso numatyta ir Taisyklių 22 p.

Skundai atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2015-10-06 nutarimo Nr. 2S-13/2015 (t. I, b. l. 98–113) pagrįstumo ir teisėtumo.

Savivaldybė administracijos direktorius 2012-05-10 įsakymu Nr. AD1-1052 patvirtino Maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą koncepciją (toliau – Koncepcija) (KT bylos t. I, b. l. 68–70). Koncepcijoje nustatytos dvi pagrindinės maršrutinių taksi integravimo į bendrąją viešojo transporto sistemą kryptys. Pagal pirmąją Koncepcijos kryptį (Koncepcijos 6.1 p.) numatyta surengti konkursus privežamiesiems autobusų maršrutams aptarnauti (sąlyga – 1 km kaina), šiame etape numatyta įtraukti maršrutinius taksi į bendrą viešojo transporto sistemą (kur nedideli keleivių srautai, brangus autobusų viešojo transporto infrastruktūros kūrimas). Tuose maršrutuose numatyta galimybė atsiskaityti bendru su autobusu elektroniniu bilietu. Pagal šią kryptį integruoti maršrutiniai taksi kaip mažieji autobusai turėjo važiuoti ne pagrindinėmis, o skersinėmis miesto gatvėmis ir privežti keleivius prie pagrindinių stotelių. Pagal antrąją Koncepcijos kryptį (Koncepcijos 6.2 punktas) numatyta, kad su maršrutinių taksi vežėjais bus sudaromos viešųjų paslaugų sutartys. Sudaromos viešųjų paslaugų sutartys (jei vežėjas atitinka Reglamento Nr. 1370/2007) 5 str. nurodytus reikalavimus), nustatant siekiamybę – maršrutinių taksi maršrutuose pasiekti didesnį transporto priemonių komfortą ir ekologiškumą. Pirmame etape neplanuota dalies maršrutinių taksi vežėjų įtraukti į bendrą viešojo transporto sistemą ir šie vežėjai šalia bendros viešojo transporto sistemos vykdytojų greitojo viešojo transporto – ekspresų funkciją.

Taryba nustatė, kad Savivaldybės administracija 2012-05-23 raštais (KT bylos t. I, b. l. 2, 74) informavo UAB „Leolora“ ir UAB „Septintukai“, jog keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutartys, sudarytos 2010-08-30 dėl maršrutinių taksi maršrutų Nr. 2 ir Nr. 7 aptarnavimo ir maršrutų leidimai pasibaigus jų galiojimo terminui (2012-09-02) nebus pratęstos. Minėtais raštais taip pat buvo informuoti, jog, įgyvendinant Koncepciją, maršrutinių taksi maršrutai Nr. 2 ir Nr. 7 bus panaikinti, o suformuotiems naujiems privežamiesiems autobusų maršrutams aptarnauti bus skelbiami vežėjų parinkimo konkursai, kuriuose galės dalyvauti visi vežėjai, atitinkantys konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus.

Taryba nustatė, kad Savivaldybė dėl maršrutinių taksi maršrutų Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnavimo neorganizavo konkurso ar kitos konkurencingos procedūros. Pasibaigus keleivių vežimo maršrutiniais taksi sutarčių su maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais galiojimo terminui, su tais pačiais vežėjais Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos direktorės, 2012-09-04 sudarė sutartis (KT bylos t. V, b. l. 5–36).

Savivaldybė 2013-04-23 raštu Nr. (4.35)-R2-1353 (KT bylos t. V, b. l. 167) KT paaiškino, kad atsižvelgus į tai, jog Nr. 6, 8, 9, 10 maršrutinių taksi maršrutus aptarnaujantys vežėjai atitiko Reglamento 5 str. nurodytus reikalavimus bei antrąją Koncepcijos kryptį, su šiais vežėjais tiesiogiai buvo sudarytos viešųjų paslaugų sutartys.

Savivaldybė 2012-10-10 raštu Nr. (4.76)R2-3448 (KT bylos t. IV, b. l. 1) nurodė, kad maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujantys vežėjai atitiko antrąją Koncepcijos kryptį, nes važiuoja centrinėmis miesto gatvėmis, jų poreikis miesto gyventojams yra didelis, keleivių srautai šiais maršrutais, taip pat yra dideli. Savivaldybės 2012-10-10 raštu ir 2013-04-23 raštu Nr. (4.35)R2-1353 (KT bylos t. V, b. l. 166) nurodė, jog Sutarčių pratęsimą su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais lėmė ir tai, kad šiuos maršrutus aptarnaujančių vežėjų padaryti pažeidimai buvo pavieniai ir nesistemingi, padarytų pažeidimų pobūdis nebuvo toks reikšmingas, lyginant su kitų vežėjų maršrutiniais taksi padarytais pažeidimais.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo nutarimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

KĮ 4 str. 1 d. numatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (4 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad KĮ 4 str. 1 d. įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o KĮ 4 str. 2 d. detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Pabrėžtina, jog KĮ 4 str. 2 d. pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-31 nutartis administracinėse bylose Nr. A⁵⁵⁶-45/2008, 2011-01-17 – administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-118/2011, 2015-10-05 – administracinėje byloje Nr. eA²¹⁴³-502/2015). Nustačius, jog nėra bent vienos iš minėtų aplinkybių, atitinkamas sprendimas ar aktas negalėtų būti pripažintas pažeidžiančiu KĮ 4 str. reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos UAB „Aštuoniukė“ ir UAB „Audresta“ nesutikimą su nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad: 1) Taryba nenagrinėjo sutarčių nuostatų ir kuo būtent jos privilegijuoja pareiškėjas; 2) KT negali pripažinti su ūkio subjektais sudarytų sutarčių prieštaraujančiom KĮ 4 str. 2 d. reikalavimams; 3) pareiškėjoms buvo pritaikytos sankcijos, nors jos teisės aktų nepažeidė; 4) atsakovė neatsižvelgė į tai, kad kiti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje veikiantys keleivių maršrutiniais taksi vežėjai nepretenduoja į pareiškėjų aptarnaujamus maršrutus. Pareiškėja UAB „Vežesta“ nesutikimą su Nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad: 1) Taryba nepagrįstai neapibrėžė atitinkamos rinkos pagal atskirus maršrutus; 2) Savivaldybė turėjo teisę pratęsti sutartis, vadovaujantis Taisyklių 22 p. ir Reglamento 5 str.; 3) sutartys laikytinos viešosiomis sutartimis Reglamento prasme.

Įvertinus pareiškėjų skundus matyti, kad pareiškėjų nuomone, Savivaldybė, vadovaudamasi Taisyklių 22 p. ir Reglamento 5 str., turėjo teisę sudaryti sutartis be konkurencingos procedūros. Tarp šalių ginčo nėra dėl to, kad Savivaldybė teisės aktais nebuvo įpareigota sudaryti sutarčių be konkurencingos procedūros. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl trečios sąlygos (skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu) egzistavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas KĮ 4 str. 2 d. numatytą draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, laikosi pozicijos, kad sudaryta sutartis gali būti vertinama KĮ 4 str. prasme (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-91-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-282-13; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1469-502/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atmestini UAB „Aštuoniukė ir UAB „Audresta“ argumentai, kad KT iš esmės neturėjo teisės pripažinti sutarčių pažeidžiančių KĮ 4 str. reikalavimus.

KĮ 3 str. 7 d. numatyta, kad konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje (3 str. 1 d.). Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (3 str. 3 d.). KT, vertindama sutartis, atitinkamą rinką apibrėžė kaip maršrutinių taksi paslaugų Savivaldybės teritorijoje rinka (Nutarimo 63 pastraipa). UAB „Vežesta“ nesutinka su Nutarime padaryta išvada, kad nors nagrinėjamu atveju, sutartys sudarytos su konkrečius maršrutus aptarnaujančiais vežėjais, tačiau nėra pagrindo rinkos apibrėžti pagal atskirus maršrutus, t. y. siauriau, kadangi keleiviai gali keisti maršrutus, taip pat rinktis jiems optimaliausią maršrutą. UAB „Vežesta“ nuomone, tai, kad keleiviai gali keisti maršrutus ir rinktis jiems tinkamą maršrutą, savaime nereiškia ir negali reikšti, kad visus Savivaldybės teritorijoje esančius maršrutinių taksi maršrutus gali aptarnauti bet kuris vežėjas.

Pažymėtina, kad Kelių transporto kodekso 18 str. 11 d. numatyta, kad keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu, Taisyklių 4 p. numatyti reikalavimai vežėjams. Byloje nėra nustatyta duomenų apie tai, kad būtų nustatyti specialūs reikalavimai vežėjams, kurie aptarnautų maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10. Taryba nutarime nustatė, kad analogiška paslaugas teikė ne tik pareiškėjos, bet ir UAB „Septintukai“, ir UAB „Leolora“. Minėti asmenys buvo suinteresuoti dalyvauti konkurse. Tuo labiau, UAB „Audresta“, UAB „Aštuoniukė, UAB „Vežesta“, UAB „Aisčiai“, UAB „Dešimtas maršrutas“ iš esmės galėjo konkuruoti tarpusavyje. Be to, konkuruoti tarpusavyje galėtų ne tik minėti asmenys, bet ir kiti, atitinkantys teisės aktuose, įskaitant Taisyklių 4 p., įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su KT rinkos apibrėžimu. Iš kitos pusės, net ir atitinkamą rinką apibrėžus, kaip tam tikro maršruto rinką, nekeičia išvados, kad aptarnauti atitinkamą maršrutą galėtų ir kiti asmenys, kurie galėtų konkuruoti su pareiškėjais.

Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas 2015-01-01 nutarime išaiškino, kad savivaldybė, nuspręsdama dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo būdo, turi atsižvelgti inter alia į tai, ar yra kitų ūkio subjektų, norinčių ir galinčių teikti keleivinio kelių transporto viešąsias paslaugas, ir, jei jų esama, užtikrinti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos konkuruoti dėl galimybės teikti šias paslaugas. Nagrinėjamu atveju, KT nenustatė, kad Savivaldybė būtų vertinusi ar yra kitų subjektų galinčių veikti atitinkamoje rinkoje. Nagrinėjant bylą teisme nenustatyta, kad atitinkamoje rinkoje gali veikti tik pareiškėjai. Priešingai, byloje nustatyta, kad Savivaldybė sudarė sutartis su UAB „Aisčiai“ ir su UAB „Devintoji banga“ dėl maršruto Nr. 9 aptarnavimo. Taigi atitinkamame maršrute gali teikti paslaugas ne tik pareiškėjai.

Taryba nustatė, kad pagal pirmąją Koncepcijos kryptį nuspręstą integruoti maršrutinių taksi vežėjus į bendrąją viešojo transporto sistemą ir šiam tikslui numatyta organizuoti konkursus naujiems privežamiesiems autobusų maršrutams aptarnauti. Pagal antrąją kryptį numatyta dalį maršrutinių taksi vežėjų neįtraukti į bendrą viešojo transporto sistemą, ir šie vežėjai šalia bendros viešojo transporto sistemos vykdytų greitojo viešojo transporto – ekspresų funkciją. Su šiais maršrutinių taksi vežėjais buvo numatyta sudaryti viešųjų paslaugų sutartis. Iki Koncepcijos patvirtinimo, keleiviai maršrutiniais taksi buvo vežami maršrutais Nr. 2, 7, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 14, 15. Atsižvelgus į Koncepciją, nuspręsta nutraukti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 2, 7, 5, 11, 14, 15 bei palikti maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10. Su maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10 aptarnaujančiais vežėjais, kurie šiuos maršrutus aptarnavo ir iki Koncepcijos patvirtinimo, 2012-09-04 buvo sudarytos sutartys. Tuo tarpu su vežėjais, kurie aptarnavo maršrutinių taksi maršrutus Nr. 2, 7, 5, 11, 14, 15 sutartys buvo nutrauktos. Taryba vertino, kad vežėjai, aptarnaujantys maršrutinių taksi maršrutus Nr. 6, 8, 9, 10, buvo privilegijuojami, kadangi ir toliau, nesusidurdami su konkurencija, galėjo teikti maršrutinių taksi paslaugas Savivaldybės teritorijoje. Teismas sutinka su šiais KT argumentais. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas privilegijavo ne konkrečios sutarčių nuostatos, o jų sudarymo aplinkybės, t. y. buvo suteiktos teisės atitinkamuose maršrutuose teikti paslaugas. Analogiškai kitiems vežėjams nebuvo sudarytos galimybės konkuruoti vežimų vykdymo maršrutais Nr. 6, 8, 9, 10. Taigi Savivaldybė, be konkurencingos procedūros sudarydama sutartis su pareiškėjomis ir UAB „Aisčiai“, jas privilegijavo.

Tarybos kompetenciją apibrėžia KĮ 18 str. 1 d. 3 p., kuriame numatyta, kad Taryba nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka KĮ 4 str. nustatytus reikalavimus ir, jeigu yra pagrindas, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Taigi, Taryba turi teisę įpareigoti pakeisti ar panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtus teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, nagrinėjamu atveju – sudarytas sutartis. Toks įpareigojimas pakeisti sudarytas sutartis yra skirtas ne ūkio subjektams (pareiškėjoms), o Savivaldybei, kuri ir laikoma pažeidusia KĮ 4 str. reikalavimus. Atitinkamai, pareiškėjoms neužkertamas kelias kreiptis į teismą prašant priteisti žalą, padarytą neteisėtais viešojo administravimo subjekto priimtais sprendimais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Taryba pagrįstai nustatė, KĮ 4 str. pažeidimą. Savivaldybė, sudarydama sutartis su pareiškėjomis, jas privilegijavo, kadangi tie patys vežėjai galėjo toliau teikti atitinkamas paslaugas, o su kitais vežėjais sutartys nebuvo pratęstos. Būtent dėl tokio Savivaldybės sprendimo atsirado konkurencijos sąlygų skirtumas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjos neginčijo aplinkybės, jog skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos teisės aktų (įskaitant ir Reglamento ir Taisyklių) vykdymu, t. y. Savivaldybė nebuvo įpareigota sudaryti sutartis be konkurencingos procedūros.

Pareiškėjos UAB „Vežesta“ argumentai, kad sutartys laikytinos viešosiomis sutartimis Reglamento prasme, Savivaldybė turėjo teisę pratęsti jas, vadovaujantis Reglamento 5 str. ir Taisyklių 22 p. bei Tarybos nutarimo vykdymas skundžiamo nutarimo kontekste nėra reikšmingi. Nagrinėjamu atveju vertintinas Savivaldybės elgesys KĮ 4 str. prasme, todėl atskirai dėl jų sprendime nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į tai, kad Taryba teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad sutartys pažeidžia KĮ 4 str. reikalavimus ir įpareigojo Savivaldybę KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 – 1.3 p. nurodytas sutartis panaikinti ir organizuoti konkurencingą procedūrą maršrutinių taksi maršrutams aptarnauti. Todėl pareiškėjų skundai atmestini, kaip nepagrįsti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

UAB „Aštuoniukė“, UAB „Audresta“ ir UAB „Vežesta“ skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai

Ina Kirkutienė

Beata Martišienė

Rūta Miliuvienė