Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMŲ KEIČIANT SUTARTĮ SU UAB „LITESKO“ DĖL ALYTAUS MIESTO ŠILUMOS ŪKIO MODERNIZAVIMO IR RENOVAVIMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. eI-4265-811/2016
Procesinio sprendimo kategorija 1.7.; 3.21

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2016 m. vasario 29 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ atstovams advokatui Mariui Juoniui ir advokato padėjėjui Pauliui Mencui,

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojui Pavelui Jacunskiui (Pavel Jacunskij) ir Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vyriausiajai specialistei Linai Strikauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus miesto savivaldybės atstovams advokatui Dariui Miniotui ir Mariui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys - Alytaus miesto savivaldybė ir UAB „Alytaus šilumos tinklai“), dėl nutarimo dalies panaikinimo, 

n u s t a t ė :

Uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir pareiškėja arba Litesko) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-33), kuriuo prašo: 1) patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba, KT) 2015-09-09 nutarimo Nr. 2S-12/2015 (toliau – ir nutarimas) rezoliucinės dalies 1.1, 1.2, 1.3 p.; 2) pareiškėjos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Taryba pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 4 str. nusprendė pripažinti šiuos Alytaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) sprendimus bei susitarimus (jų dalis): 1) Savivaldybės tarybos 2005-05-19 sprendimo Nr. T-93 (toliau – ir 2005 m. Sprendimas) 3 p. (Nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 p.); 2) Savivaldybės ir Litesko susitarimo dėl Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013, pasirašytos 2001-08-02 (toliau – ir Modernizavimo sutartis), papildymo ir pakeitimo, patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-05-19 sprendimu Nr. T-93 (toliau – ir 2005 m. Sprendimo priedas) 1 p. (Nutarimo rezoliucinės dalies 1.2 p.); 3) Savivaldybės ir Litesko 2005-06-01 susitarimo Nr. P004-A/SR-552 dėl Modernizavimo sutarties, papildymo ir pakeitimo (toliau – ir 2005 m. Modernizavimo sutarties pakeitimas) 1 p. (Nutarimo rezoliucinės dalies 1.2 p.); 4) Savivaldybės 2005 m. Sprendimo pagrindu tarp UAB „Alytaus šilumos tinklai“ ir Litesko 2005-06-23 sudarytą susitarimą Nr. P005-A dėl Turto nuomos sutarties Nr. 01-08-02-014, pasirašytos 2001-09-02 (toliau – ir Turto nuomos sutartis), papildymo ir pakeitimo (toliau – ir 2005 m. Turto nuomos sutarties pakeitimas) (Nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 p.); 5) Savivaldybės ir Litesko susitarimo dėl Modernizavimo sutartis, papildymo ir pakeitimo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007-12-07 sprendimu Nr. T-252 (toliau – ir 2007 m. Sprendimas) 3 p. (Nutarimo rezoliucinės dalies 1.3 p.); 6) 2007 m. Sprendimo pagrindu Savivaldybės ir UAB „Litesko“ 2007-12-12 sudaryto susitarimo Nr. P007-A/SR-1589 dėl Modernizavimo sutarties, pasirašytos 2001-08-02, papildymo ir pakeitimo (toliau – ir 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimas).

Nutarime 2005 m. Sprendimo 3 p., 2005 m. Sprendimo priedo 1 p. bei jais paremtų 2005 m. Modernizavimo sutarties pakeitimo 1 p. ir 2005 m. Turto nuomos sutarties pakeitimo tariamas prieštaravimas KĮ 4 str. yra siejamas su ta aplinkybe, jog šiais sprendimais / susitarimais 10 metų terminui buvo pratęstas Savivaldybės ir pareiškėjos Modernizavimo sutarties galiojimas bei su Modernizavimo sutartimi neatsiejamai susijusios Turto nuomos sutarties galiojimas.

Pareiškėja nurodo, kad tokia nutarimo išvada yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į Modernizavimo ir Turto nuomos sutarčių sudarymo faktinį bei teisinį kontekstą, šių sutarčių pratęsimas 10-čiai metų jokiu būdu neprivilegijavo pareiškėjos / nediskriminavo kitų ūkio subjektų. Todėl, nesant vienos iš privalomų KĮ 4 str. 2 d. numatyto pažeidimo sąlygų, 2005 m. Sprendimo 3 p., 2005 m. Sprendimo priedo 1 p., 2005 m. Modernizavimo sutarties pakeitimo 1 p. bei 2005 m. Turto nuomos sutarties pakeitimas bet kokiu atveju (t. y. net nevertinant kitų KĮ 4 str. 2 d. numatyto pažeidimo sąlygų) negali būti laikomi prieštaraujančiais KĮ 4 str. reikalavimams. Atitinkamai, dėl pastarosios priežasties Nutarimo rezoliucinės dalies 1.1-1.2 p. yra nepagrįsti ir neteisėti. Nutarime pareiškėjos tariamas privilegijavimas yra kildinimas iš to, jog pratęsiant Modernizavimo ir Turto nuomos sutarčių terminą 10 metų pareiškėja neva gavo teisę Alytaus šilumos ūkį eksploatuoti ilgesniam laikotarpiui, nei to pagrįstai negalėjo tikėtis kiti ūkio subjektai. Pareiškėjos įsitikinimu, tokia pozicija yra nepagrįsta, kadangi ji yra paremta klaidingu bei nekorektišku konkurso taisyklių ir reikšmingų faktinių aplinkybių interpretavimu / vertinimu. Sutarčių terminas buvo pratęstas dėl tos neprisiimtas aplinkybės, jog Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktų imperatyviai jai pavestomis užduotimis / funkcijomis šilumos ūkio srityje, pageidavo, kad pareiškėja nedelsiant (t.y. nelaukiant 2016 m., kuomet pasibaigtų pirminis 15 metų sutarčių galiojimo terminas) įgyvendintų atitinkamas papildomas, konkurso kontekste pareiškėjos investicijas, prisiimtų papildomos paramos Savivaldybei teikimo ir kitus įsipareigojimus bei papildomai sumažintų šilumos kainą Alytaus miesto vartotojams.

Pareiškėja nurodo, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 1.3 p. Taryba nutarė, jog KĮ 4 str. tariamai prieštarauja ir 2007 m. Sprendimo priedo 3 p. bei 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimo 3 p. Tarybos nutarime tariamas prieštaravimas KĮ 4 str. yra siejamas būtent su pastarąja išlyga dėl papildomos pareiškėjos investicijos – biomasės jėgainės – buvimo Litesko nuosavybe, nebent Litesko ir Savivaldybė atskiru susitarimu sutartų dėl minėtos jėgainės perleidimo Savivaldybei ar UAB „Alytaus šilumos tinklai“. Pareiškėjos supratimu, Litesko privilegijavimas buvo kildinimas iš to, jog Litesko tariamai buvo „atleista“ nuo pareigos Savivaldybei / UAB „Alytaus šilumos tinklai“ perduoti nuosavybės teisę į tokį naujai sukurtą turtą (biomasės jėgainę), kurį Litesko tariamai buvo įsipareigojusi sukurti pagal konkurso kontekste prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus Modernizavimo sutartyje. Anot pareiškėjos biomasės jėgainės įrengimas buvo atskira, papildoma Litesko investicija į Alytaus šilumos ūkį, kuri apskritai nepateko į konkurso kontekste Litesko prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Kitaip tariant, pareiškėjos ir Savivaldybės susitarimas dėl biomasės jėgainės įrengimo buvo savo esme atskiras susitarimas, ir ši investicija apskritai nebuvo konkurse teikto pasiūlymo / sudarytos Modernizavimo sutarties dalyku.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime (b. l. 64-72) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nesutinka su Litesko nuomone, kad konkurso dalyviai negalėjo nežinoti, kad sutarties terminas galės būti pratęstas, atsižvelgus į tai, kad vadovaujantis konkurso taisyklių 7.1.1 p., konkurso dalyviai galėjo teikti pasiūlymus dėl kitų sutarties sąlygų, įskaitant ir dėl galimybės pratęsti sutarties terminą. Taryba atkreipė dėmesį, kad konkurso taisyklių 4.1 p. expressis verbis numatė, kad su konkursą laimėjusiu nuomininku bus sudaryta šilumos ūkio modernizacijos ir renovacijos sutartis 15 metų laikotarpiui. Konkurso taisyklės nenumatė galimybės pratęsti sudarytos šilumos ūkio modernizacijos ir renovacijos sutarties. Nors Litesko akcentuoja, jog Konkurso pasiūlymas apėmė sąlygą pratęsti sutarties terminą, vis dėl to Modernizavimo sutartis buvo sudaryta 15 metų laikotarpiui (taip, kaip buvo nurodyta konkurso taisyklėse) ir ši sutartis buvo pratęsta, vadovaujantis 2005 m. Sprendimu. Tuo tarpu nors Turto nuomos sutartis (Modernizavimo sutarties priedas) numatė galimybę ją pratęsti, Turto nuomos sutarties 9.3 p. yra įtvirtinta, kad Turto nuomos sutarties galiojimas pasibaigia kartu su Modernizavimo sutartimi arba nutraukus Turto nuomos sutartį. Atsižvelgus į minėtas Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutarties nuostatas, teigia, kad tik Savivaldybei priėmus 2005 m. Sprendimą, buvo pratęstos Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutarties terminas papildomiems 10 metų, t.y. beveik tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam buvo sudaryta Modernizavimo sutartis ir Turto nuomos sutartis 2001 m.

Vertinant pareiškėjos argumentą, jog pagal konkurso taisyklių 7.1.1 p. nuostatas galėjo teikti savo pasiūlymus dėl „kitų sutarties“ sąlygų, todėl konkurso dalyviai galėjo tikėtis, kad sutartis bus pratęsta, pastebėtina, kad viešo konkurso sąlygos turi būti skaidrios, t. y. aiškios ir suprantamos, nekintančios, taikomos tokiu būdu, kad sprendimai būtų nuspėjami. 15 metų sutarties terminas buvo eksplicitiškai nurodytas konkurso taisyklėse (3.1 ir 4.1 p.) ir konkurso taisyklės nenumatė galimybės pratęsti sutarties terminą. Be to, konkurso taisyklių 8.4 p. buvo nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie apėmė, be kita ko, numatomos tiekti šilumos energijos kainą už 1 kWh (8.4.1 p.), numatomų investuoti piniginių lėšų sumą (8.4.2 papunktis), konkurso užduoties siūlomus sprendimus ir siūlomą investicinį planą Alytaus miesto šilumos ūkio modernizacijai ir renovacijai (8.4.3 p.), pasiūlymą dėl Savivaldybės įsiskolinimų už patiektą šilumos energiją padengimo (8.4.4 p.). Sutarties terminas turi esminę reikšmę šiems kriterijams, todėl galimybė konkurso dalyviams pasiūlymuose remtis skirtingais sutarties terminais reikštų, jog skirtingų dalyvių pateikti pasiūlymai negalėtų būti objektyviai palyginami tarpusavyje.

Taryba nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad 2007 m. Sprendimu Litesko nebuvo privilegijuota, atsižvelgus į tai, kad biomasės jėgainė buvo atskira investicija, kuri apskritai nepateko į konkursui teiktame pasiūlyme ir Modernizavimo sutartyje prisiimtų investicinių įsipareigojimų apimtį. Kaip Taryba nustatė tyrimo metu, konkursą laimėjęs ūkio subjektas (Alytaus miesto šilumos ūkio nuomininkas) turėtų savo lėšomis tiekti garą ir šiluminę energiją Alytaus miesto vartotojams, taip pat modernizuoti ir renovuoti Alytaus miesto šilumos ūkį bei jį eksploatuoti, o pasibaigus sutarties galiojimui privalėtų išnuomotą turtą ir naujai sukurtą turtą be jokių suvaržymų, įkeitimo ar su tuo susijusio įsiskolinimo, sugrąžinti ir perduoti UAB „Alytaus šilumos tinklams“ (Konkurso taisyklių 4.1.5 p.). Tuo tarpu 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimo 3 p. susitarė papildyti Modernizavimo sutarties priedą Nr. 3 („Investicijų planas“) 2.2 p., ir jame nurodytoms papildomoms Litesko investicijoms (išskyrus galimą vieno iš garo katilų rekonstravimą) netaikyti jokių kituose Modernizavimo sutarties punktuose, jos prieduose ir Turto nuomos sutartyje esančių nuostatų dėl pareiškęjos investicijų į Alytaus miesto šilumos ūkį, tarp jų bet kokių nuostatų dėl Litesko priklausančio ar valdomo turto perdavimo (perleidimo, pardavimo, grąžinimo ar panašiai); pasibaigus Modernizavimo sutarties terminui, šių investicijų perleidimo Savivaldybei ar UAB „Alytaus šilumos tinklai" sąlygas ir tvarką šalys galėtų suderinti atskiru susitarimu, jei jos to pageidautų.

Potencialūs Litesko konkurentai pagal konkurso taisykles negalėjo tikėtis, kad, jiems tapus Alytaus miesto šilumos ūkio nuomininkais, Savivaldybė jiems leis pasilikti dalies investicijų nuosavybę. Konkurso taisyklių 4.1.1 p. aiškiai nustatė, kad visi turto pagerinimai bei naujas turtas renovuojant ir modernizuojant Alytaus miesto šilumos ūkį sutarties galiojimo laikotarpiu kuriamas nuomininko lėšomis, o 4.1.5 p. numatė, kad pasibaigus sutarties galiojimui nuomininkas privalėjo turtą ir naujai sukurtą turtą, naudojamą UAB „Alytaus šilumos tinklai“ veikloje, be jokių suvaržymų, įkeitimo ar su tuo susijusio įsiskolinimo, sugrąžinti ir perduoti šiai įmonei.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti bei prašė vadovautis paaiškinimais (b. l. 87-103).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Savivaldybė 2016-02-08 paaiškinimuose nurodė, kad su Litesko skundu nesutinka ir prašė atmesti (b. l. 112-117). Teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alytaus šilumos tinklai“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2015-09-09 nutarimo Nr. 2S-12/2015 (KT bylos II t., b. l. 177-193) pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto valdyba 2000-10-11 sprendimu Nr. 565 (KT bylos I t., b. l. 55) patvirtino Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo konkurso taisykles (KT bylos I t., 56-64) (toliau – ir Konkurso taisyklės). Savivaldybė ir Litesko 2001-08-02 pasirašė Modernizavimo sutartį (KT bylos I t., b. l. 11-19). UAB „Alytaus šilumos tinklai“ ir Litesko 2001-08-02 pasirašė Turto nuomos sutartį (KT bylos I t., b. l. 20-26).

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. Sprendimo (KT bylos I t., b. l. 41) 1 p. patvirtino 2005 m. Modernizavimo sutarties pakeitimą (KT bylos I t., b. l. 42-44) ir susitarė pratęsti Modernizavimo sutarties galiojimo terminą papildomiems 10 metų bei sudarė 2005 m. Turto nuomos sutarties pakeitimą (KT bylos I t. b. l. 45).

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. sprendimu (KT bylos I t., b. l. 46) patvirtino 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimą, kurio 3 p. susitarė papildyti Modernizavimo sutarties priedą Nr. 3 2.2 p. ir jame nurodytoms papildomoms pareiškėjos investicijoms (išskyrus galimą vieno iš garo katilų rekonstravimą) netaikyti jokių kituose Modernizavimo sutarties punktuose, jos prieduose ir Turto nuomos sutartyje esančių nuostatų dėl Litesko investicijų į Alytaus miesto šilumos ūkį, tarp jų bet kokių nuostatų dėl pareiškėjai priklausančio ar valdomo turto perdavimo (perleidimo, pardavimo, grąžinimo ar panašiai); pasibaigus Modernizavimo sutarties terminui, šių investicijų perleidimo Savivaldybei ar UAB „Alytaus šilumos tinklams“ sąlygas ir tvarką šalys galėtų suderinti atskiru susitarimu, jei jos to pageidautų.

Taryba nutarimu, be kita ko, nutarė pripažinti prieštaraujančiais KĮ 4 str. reikalavimams: 1) 2005 m. Sprendimo 3 p. ir 2005 m. Turto nuomos sutarties pakeitimą (KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 p.); 2) 2005 m. Sprendimo 1 p. ir Modernizavimo sutarties pakeitimo 1 p. (KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.2 p.); 3) 2007 m. Sprendimo 3 p. ir 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimo 3 p. (KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.3 p.).

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant Litesko reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo nutarimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

KĮ 4 str. 1 d. numatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus (4 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad KĮ  4 str. 1 d. įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o KĮ 4 str. 2 d. detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Pabrėžtina, jog KĮ 4 str. 2 d. pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-45/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-118/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA2143-502/2015). Nustačius, jog nėra bent vienos iš minėtų aplinkybių, atitinkamas sprendimas ar aktas negalėtų būti pripažintas pažeidžiančiu KĮ 4 str. reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje Litesko iš esmės remiasi pirmosios sąlygos (diskriminavimo / privilegijavimo) ir trečios sąlygos (skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu) nebuvimo konstatuojant Nutarimo 1.1 ir 1.2 p. numatytus pažeidimus ir antrosios sąlygos (skirtingų konkurencijos sąlygų) nebuvimo konstatuojant Nutarimo 1.3 p. numatytą pažeidimą.

Dėl Nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 ir 1.2 p. teisėtumo

Taryba 2005 m. Sprendimo 3 p., 2005 m. Turto nuomos sutarties pakeitimą (KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 p.) ir 2005 m. Sprendimo 1 p. ir Modernizavimo sutarties pakeitimo 1 p. (KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.2 p.) kvalifikavo kaip KĮ 4 str. pažeidimą dėl to, kad potencialūs konkurso dalyviai negalėjo žinoti, kad Konkurso taisyklėse numatytas sutarties galiojimo terminas galės būti pratęstas. Atitinkamai Litesko buvo privilegijuojama kitų ūkio subjektų – potencialių konkurentų – atžvilgiu, tuo sudarant skirtingas konkurencines sąlygas atitinkamoje šilumos tinklų eksploatavimo rinkoje.

Pareiškėjos nuomone, Taryba nepagrįstai konstatavo, kad Savivaldybė pratęsdama Modernizavimo ir Turto nuomos sutartis 10 metų privilegijavo Litesko / diskriminavo kitus ūkio subjektus. Skunde dėstoma, kad konkurso dalyviai turėjo žinoti, kad sutarties terminas galėjo būti pratęstas, atsižvelgus į tai, kad vadovaujantis Konkurso taisyklių 7.1.1 p., konkurso dalyviai galėjo teikti pasiūlymus dėl kitų sutarties sąlygų, įskaitant ir dėl galimybės pratęsti sutarties terminą.

Byloje nustatyta, kad Konkurso laimėtojui (t. y. jo teises perėmusiai pareiškėjai) 15 metų buvo išnuomos Alytaus miesto ūkis. Savivaldybė ir Litesko sudarė 2005 m. Modernizavimo sutarties pakeitimą, kuriuo susitarė pratęsti Modernizavimo sutartį papildomiems 10 metų. Be to, sudarė 2005 m. Turto nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo susitarė, kad turtas išnuomojamas 25 metams nuo turto priėmimo – perdavimo dienos, bet ne trumpiau nei pasibaigs 25 šildymo sezonas, pradedant skaičiuoti nuo 2001 m. rudens šildymo sezono (jeigu šalys nesusitaria kitaip).

Konkurso taisyklių 3.1 p. numatyta, kad Konkurso objektą sudaro šilumos ūkio modernizavimas ir renovacija, parenkant UAB „Alytaus šilumos tinklams“ priklausančio ilgalaikio materialaus turto, esančio Alytaus mieste, nuomininką 15 metų laikotarpiui. Konkurso taisyklių 4.1 p. apibrėžta, kad su Konkurso laimėtoju bus sudaryta sutartis 15 metų laikotarpiui. Konkurso taisyklėse nebuvo įtvirtinta sutarties pratęsimo galimybės. Minėtų taisyklių 7.1 p. numatyta, kad konkurso dalyviai konkurso komisijai turi pateikti pasiūlymus dėl Konkurso taisyklių 7.1.1. – 7.1.4 p. numatytų objektų. Tame tarpe 7.1.1 p. numatyta, kad turi pateikti pasiūlymus dėl siūlomo turto nuomos mokesčio dydžio ir kitų sutarties sąlygų taip pat dėl numatomos tiekti šiluminės energijos kainos.

Iš Modernizavimo sutarties nuostatų matyti, kad minėta sutartis buvo sudaryta 15 metų. Vadovaujantis 2005 m. Sprendimu buvo pratęsta dar 10 metų.

Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad pagal Konkurso taisyklių 7.1.1 p. nuostatas kiti ūkio subjektai turėjo galimybę teikti pasiūlymus dėl minėtame punkte įvardintų kitų sąlygų yra nepagrįsti. Tiek Konkurso sąlygų 3.1 p. ir 4.1 p. įtvirtina konkreti sutarties trukmė (nenurodant pratęsimo galimybės), tiek ir 7.1.1 p. struktūra neleidžia teigti, minėtam punkte yra įtvirtinta galimybė pateikti pasiūlymą dėl sutarties pratęsimo galimybės.

Be kita ko, Konkurso sąlygų 8.4 p. įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujanti vertinami pasiūlymai. Tame tarpe ir numatoma investuoti piniginių lėšų suma (8.4.2 p.), investicinis planas (8.4.3 p.), savivaldybės įsiskolinimo dengimas (8.4.4 p.). Atitinkamai sutarties terminas turi esminę reikšmę šiems kriterijams, t. y. būtų objektyviai neįmanoma palyginti skirtingų investicinių pasiūlymų. Galimybė teikti pasiūlymus taikant skirtingus sutarties terminus, sudarytų kliūtis objektyviai įvertinti skirtingų dalyvių pasiūlymus. Taigi atidus ir protingas ūkio subjektas tikėjosi, kad Modernizavimo sutartis sudaroma 15 metų. Teismo vertinimu, Alytaus miesto savivaldybės elgesys, kai Konkurso sąlygose numatoma, kad nuomininkas parenkamas 15 metų laikotarpiui, o vėliau be konkurencingos procedūros pratęsiamos sutartys dar 10 metų laikotarpiui, neatitinka KĮ 4 str. reikalavimų. Taigi suteikiant pareiškėjai galimybę dar papildomus 10 metų būti Alytaus šilumos ūkio operatoriumi, Litesko buvo privilegijuojama kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

Pareiškėja nurodo, kad sutarčių terminas buvo pratęstas dėl to, kad Savivaldybė įgyvendintų atitinkamas papildomas investicijas, prisiimtų įsipareigojimus bei papildomai sumažintų šilumos kainą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad savivaldybė spręsdama papildomų investicijų poreikio problemas, investicijų grąžos klausimus turėtų pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kad nesudarytų skirtingų konkurencijos sąlygų ilgesniam laikotarpiui nei tas, kuris buvo numatytas konkurso sąlygose (KĮ 4 str.). Priešingai aiškinant kilusią situaciją galėtų susidaryti atvejai, kai papildomų investicijų poreikis kiltų bet kuriuo sutarties vykdymo laikotarpiu, įskaitant jos pasibaigimo laikotarpiu, ir tokiu būdu sutartis galėtų būti pratęsiama neribotam laikotarpiui (iš esmės vėl negalint prognozuoti galimų papildomų investicijų poreikio sutartis, pageidaujant jos šalims, vėl galėtų būti pratęsiama vien tik tam, kad būtų užtikrinta investicijų grąža, atitinkamų projektų įgyvendinimas). Tai iš esmės sąlygotų teisinį neapibrėžtumą kitų potencialių konkurentų atžvilgiu, jie atitinkamai negalėtų prognozuoti savo veiksmų ir patekimo į rinką, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str., KĮ 4 str. reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-282/2013). Įvertinus minėtą praktiką, darytina išvada, kad prisiimtos papildomos investicijos nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis pratęsiant papildomiems 10 metų, pareiškėja nebuvo privilegijuojama.

Šiuo atveju, Savivaldybė 2005 m. sprendimu pritardama 2005 m. Modernizavimo sutarties pakeitimui ir 2005 m. Turto nuomos pakeitimams, kuriais minėtos sutartys pratęstos dar 10 metų, suteikė Litesko išimtinę teisę iki 2026 m., t. y. 10 metų ilgiau, nei to pagrįstai tikėjosi kiti ūkio subjektai pagal Konkurso taisykles, Alytaus mieste eksploatuoti šilumos tinklus. Atitinkamai Taryba pagrįstai pripažino, kad 2005 m. sprendimu, pratęsdama Modernizavimo sutartį ir Turto nuomos sutartį ilgesniam laikotarpiui nei galėjo tikėtis kiti ūkio subjektai pagal Konkurso sąlygas, Savivaldybė privilegijavo Bendrovę. Taigi susidarė situacija, kad Litesko turėjo galimybę ūkinę veiklą vykdyti skirtingomis konkurencijos sąlygomis lyginant su kitais ūkio subjektais.

Pareiškėja skunde nurodo, kad teisės aktų imperatyviai jai pavestomis užduotimis / funkcijomis šilumos ūkio srityje, pageidavo, kad pareiškėja nedelsiant įgyvendintų atitinkamas papildomas, konkurso kontekste pareiškėjos neprisiimtas investicijas, prisiimtų papildomos paramos Savivaldybei teikimo ir kitus įsipareigojimus bei papildomai sumažintų šilumos kainą Alytaus vartotojams, tačiau nenurodo konkrečiai kokiomis imperatyviomis normomis  vadovaujantis turėjo sudaryti minėtus susitarimus. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis Savivaldybei nebuvo numatytas joks imperatyvus atitinkamas elgesio modelis, kurio pagrindu būtų privaloma pratęsti minėtas sutartis be konkurencingos procedūros.

Dėl Nutarimo rezoliucinės dalies 1.3 p. teisėtumo

Taryba 2007 m. Sprendimo 3 p. ir 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimo 3 p.  kvalifikavo kaip KĮ 4 str. pažeidimą dėl to, kad Litesko buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, lyginant su kitais ūkio subjektais. Tarybos nuomone, skirtingos konkurencijos sąlygos pasireiškė tuo, kad pagal Konkurso taisyklėse buvo reikalaujama visas investicijas vykdyti savo lėšomis, o pasibaigus sutarties galiojimui visą turtą perduoti UAB „Alytaus šilumos tinklams“, tačiau 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimu Litesko leista pasilikti atliktas investicijas.

Litesko nurodo, kad 2007 m. sprendimu buvo nebuvo privilegijuota, atsižvelgus į tai, kad biomasės jėgainė buvo atskira investicija, kuri nepateko į konkursui teiktame pasiūlyme ir Modernizavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų apimtį.

Byloje nustatyta, kad konkursą laimėjęs ūkio subjektas turėtų tiekti garą technologijai bei šiluminę energiją Alytaus miesto vartotojams patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, modernizuoti, renovuoti Alytaus miesto šilumos ūkį ir jį eksploatuoti (Konkurso taisyklių 4.1.1 p.); pasibaigus sutarčiai, turtą ir naujai sukurtą turtą, naudojamą UAB „Alytaus šilumos tinklų“ veikloje, be jokių suvaržymų, įkeitimo ar su tuo susijusio įsiskolinimo, sugrąžinti ir perduoti UAB „Alytaus šilumos tinklams“ (Konkurso taisyklių 4.1.5 p.).

2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimu susitarė laikyti papildomoms Litesko investicijoms (išskyrus galimą vieną iš garo katilų rekonstravimą) ir šioms investicijoms netaikyti jokių kituose Modernizavimo sutarties punktuose, jos prieduose ir Turto nuomos sutartyje esančių nuostatų dėl Litesko investicijų į Alytaus miesto šilumos ūkį, tarp jų bet kokių nuostatų dėl pareiškėjai priklausančio ar valdomo turto perdavimo (perleidimo, pardavimo, grąžinimo ar pan.), t. y. papildomos investicijos lieka Litesko nuosavybė.

Ūkio subjektai teikdami pasiūlymus vertina galimybes investuoti, dalyvauti konkursuose ir prisiimti atitinkamą riziką pagal konkursų sąlygas. Šioje situacijoje, Taryba pagrįstai konstatavo, kad kiti ūkio subjektai negalėjo tikėtis, kad Savivaldybė leis pasilikti nuosavybės teisę į atliktas investicijas. Priešingai, ūkio subjektai tikėjosi, kad pasibaigus sutarčiai, turtą ir naujai sukurtą turtą, naudojamą veikloje, be jokių suvaržymų, įkeitimo ar su tuo susijusio įsiskolinimo, turės sugrąžinti ir perduoti UAB „Alytaus šilumos tinklams“ (Konkurso taisyklių 4.1.5 p.). Atsižvelgiant į tai, Savivaldybė leisdama pasilikti nuosavybės teises į atliktas investicijas (ko pagal Konkurso sąlygų 4.1.5 p. negalėjo tikėtis konkurentai), privilegijavo Litesko. Atitinkamai Savivaldybė spręsdama papildomų investicijų poreikio problemas, investicijų grąžos klausimus turėtų pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kad nesudarytų skirtingų konkurencijos sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15  nutartis administracinėje byloje Nr. A858-282/2013).

Šilumos ūkio įstatymo 10 str. numatyta, kad tuo atveju, jei šilumos tiekėjas pats gamina šilumos energiją, jis atitinkamoje šilumos tiekimo sistemoje veikia kaip pagrindinis šilumos gamintojas ir privalo supirkti nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintą šilumos energiją. Superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Be to, licencijos šilumos tiekimo veiklai išduodamos neterminuotam laikui tik vienam asmeniui tam tikroje nustatytoje teritorijoje (Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 4 d.). Taigi atitinkamoje rinkoje galėjo veikti tik vienas operatorius, kuris eksploatuoja šilumos tinklus.

 Sutiktina su Tarybos išvadomis, kad šilumos tiekėjas, priimdamas sprendimą dėl naujų investicijų, vertina riziką, ar gali atsirasti tokių nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie tiektų šilumos energiją ne brangiau nei jo palyginamosios gamybos sąnaudos ir turėtų pakankamai reikšmingus gamybinius pajėgumus. Be to, kadangi reguliuojamo šilumos tiekėjo, nesant kitų nepriklausomų šilumos gamintojų, galinčių pagaminti ne didesne kaina nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, visa pagaminta šiluma yra patiekiama į tinklą, teigtina, kad tokiu atveju reguliuojamo šilumos tiekėjo patirtos sąnaudos yra padengiamos. Savo ruožtu nepriklausomas šilumos gamintojas, priimdamas sprendimą dėl naujų investicijų, pirmiausia susiduria su investicijų neatsipirkimo rizika, nes jam yra būtina užtikrinti, kad tokia investicija garantuotų šilumos energijos gamybos kainą, ne didesnę nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Kitu atveju toks šilumos gamintojas net negalės pradėti veiklos atitinkamoje šilumos tiekimo sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomo šilumos gamintojo investicinė rizika yra didesnė nei šilumos tiekėjo, ir tai, ar tam tikras ūkio subjektas yra nepriklausomas šilumos gamintojas, ar šilumos tiekėjas, gali lemti skirtingus sprendimus dėl investavimo (neinvestavimo) konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje. Aplinkybė, kad ir kiti ūkio subjektai galėtų investuoti ir veikti nepriklausomais šilumos gamintojais Alytaus mieste, nesudaro pagrindo teigti, kad jie veiktų vienodomis sąlygomis kaip Litesko, kadangi lyginant su šilumos tiekėju nepriklausomų šilumos gamintojų investicinė rizika yra didesnė.

Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia teigti, kad 2007 m. Sprendimu ir 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimu Litesko buvo privilegijuota kitų potencialių konkurentų atžvilgiu, kurie negalėjo tikėtis, kad turės teisė pasilikti atliktas investicijas. Būtent tokie Alytaus miesto savivaldybės veiksmai  lėmė KĮ 4 str. pažeidimą.

Pareiškėja skunde dėsto, kad Taryba nutarimo 100 pastraipoje pateikia naujus, nei Tarybos pranešime, nei jokioje kitoje tyrimo stadijoje nenaudotus argumentus apie tai, kad reguliuojamam šilumos tiekėjui taikomas šilumos ūkio reguliacinis režimas yra palankesnis nei nepriklausomam šilumos gamintojui taikomas režimas.

KĮ 30 str. 3 d. įtvirtinta, kad Tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ūkio subjektas, įtariamas šio įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus šio KĮ 29 str. nustatyta tvarka.

Baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų (KĮ 29 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad Tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyrius 2015-06-08 pranešimu Nr. 5S-9/2015 pateikė vertinimą, kad 2007 m. Sprendimas ir 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimas buvo sudaryti pažeidžiant KĮ 4 str. (KT bylos II t., b. l. 122-137). Taryba 2015-06-09 raštu Nr. (2.1-35) 6V-1300 (KT bylos II t., b. l.  141-142) Litesko persiuntė minėta pranešimą ir pasiūlė pateikti paaiškinimus dėl Tarybos išvadų. Iš Tarybos 2015-08-20 posėdžio protokolo Nr. 4S-22/2015 (KT bylos II t., b. l. 163-175) matyti, kad J. Ratkevičiūtė pristatydama pranešimą įvertino Litesko argumentus, kad nuosavybės teisių į  biomasės jėgainę sąlyga niekaip neapsunkino kitų ūkio subjektų galimybės statyti savo jėgaines ir užsiimti šilumos gamyba.

LVAT laikosi praktikos, kad teisės aktai neįpareigoja Konkurencijos tarybos savo pozicijos ir išvadų dėl padaryto pažeidimo, nurodytų Pranešime apie atliktą tyrimą, visa apimtimi ir pažodžiui perkelti į galutinį sprendimą dėl įstatymų pažeidimo. Svarbu tai, kad suinteresuotam ūkio subjektui būtų suteikta galimybė iki priimant galutinį sprendimą, pasisakyti dėl esminių kaltinimo elementų ir kaltinimui reikšmingų įrodymų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Litesko argumentai, kad Taryba nutarimo 100 pastraipoje pateikia naujus argumentus yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, tiek tyrimo išvadoje, tiek KT nutarime konstatuotas tas pats KĮ 4 str. pažeidimas. Litesko galėjo pasinaudoti galimybę pateikti savo nuomone dėl KĮ 4 str. pažeidimo bei šia galimybe pasinaudojo pateikdama 2015-07-07 atsiliepimą (KT II t., b. l. 153-159).

Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai dėl investicijų atsiperkamumo, pareiškėjo elgesys bei Tarybos nutarimo vykdymas skundžiamo nutarimo kontekste nėra reikšmingi. Nagrinėjamu atveju vertintinas Alytaus miesto savivaldybės elgesys KĮ 4 str. prasme, todėl atskirai dėl jų sprendime nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į tai, kad Taryba teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad 2005 m. Sprendimo 3 p. ir 2005 m. Turto nuomos sutarties pakeitimas (KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 p.), 2005 m. Sprendimo 1 p. ir Modernizavimo sutarties pakeitimo 1 p. (KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.2 p.), bei 2007 m. Sprendimo 3 p. ir 2007 m. Modernizavimo sutarties pakeitimo 3 p. (KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.3 p.) pažeidžia KĮ 4 str. reikalavimus ir įpareigojo Alytaus savivaldybę KT nutarimo rezoliucinės dalies 1.1 – 1.3 p. nurodytus sprendimus ir susitarimus panaikinti arba pakeisti taip, kad neprieštarautų KĮ 4 str. reikalavimams. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimas atmestas, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Bronius Januška

Ina Kirkutienė

Violeta Petkevičienė