Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Convertus“ atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko,

uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ atstovui advokatui Raimundui Moisejevui,

atsakovo Konkurencijos tarybos atstovams Justui Margeniui, Daumantui Grikiniui, Jolantai Ivanauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Convertus“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transport Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Convertus“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transport Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ skundus atsakovui Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „Aestus“, „Aketus“ ir „Ugna“ dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai uždarosios akcinės bendrovės „Convertus“, „Baltic Transport Service“ ir „Gedarta“ kreipėsi į teismą su skundais dėl Konkurencijos tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 2S-13/2014 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo arba pakeitimo.

Pareiškėjas UAB „Baltic Transport Service“ prašo panaikinti Nutarimo dalį, kuria jis pripažintas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas UAB „Convertus“ prašo panaikinti Nutarimo dalį, kuria jis pripažintas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei jam skirtą baudą už inkriminuojamą pažeidimą, o teismui konstatavus, kad UAB „Convertus“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, paskirtą baudą sumažinti.

Pareiškėjas UAB „Gedarta“ prašo panaikinti Nutarimą, o nustačius, kad UAB „Gedarta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir nepanaikinus Nutarimo, sumažinti šiai bendrovei paskirtą 20 800 Lt baudą.

Pareiškėjas UAB „Baltic Transport Service“ paaiškino, kad atsakovas Nutarime pripažino, jog UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, organizuojant bei dalyvaujant 2011 m. viešajame pirkime. Taip pat buvo pripažinta, kad UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, organizuojant bei dalyvaujant 2012 m. viešajame pirkime.

Skunde UAB „Baltic Transport Service“ nurodė, kad tyrimas dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 1S-66/2014 pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros pareiškimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius vykdo tyrimą, susijusį su pirkimo organizatoriumi bei viešajame pirkime dalyvaujančiomis bendrovėmis. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsakovas nustatė, kad UAB „Baltic Transport Service“ viešąjį pirkimą autoserviso statybų darbams pirkti vykdė ir 2011 m.

Konkurencijos taryba proceso dalyviams pateikė rašytinę medžiagą, susijusią su 2014 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu Nr. 5S-11/2014 apie atliktą tyrimą. Atsakovas nepateikė Generalinės prokuratūros prokuroro leidimo susipažinti su tyrimo medžiaga ir leisti viešinti ikiteisminio tyrimo duomenis nepasibaigus tyrimui. Taip pat nėra duomenų apie tai, ar įtariamojo ir liudytojo apklausos protokolai yra susiję su viešaisiais pirkimais. Atstovui viešame Konkurencijos tarybos posėdyje paprašius pateikti leidimą, buvo padaryta pertrauka ir prokuroro leidimas gautas atgaline data.

Konkurencijos taryba nenurodė, kad UAB „Baltic Transport Service“, kaip juridiniam asmeniui, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-11001-13 dar 2013 m. lapkričio 14 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Pranešime apie įtarimą išdėstytos aplinkybės, susijusios su viešųjų pirkimų organizavimu, analogiškos išdėstytoms Nutarime. Pranešimus apie įtarimą yra gavę ir kiti Nutarimu nubausti asmenys. Atsakovas, naudodamasis neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes įtariamųjų parodymus prieš juos pačius naudoja administraciniame procese, kuriame skiriamos ekonominio pobūdžio sankcijos. Konkurencijos tarybos naudojamuose baudžiamojo proceso dokumentuose nėra informacijos, kad proceso dalyviai yra įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokie duomenys vertintini kritiškai, neatsiejant nuo nekaltumo prezumpcijos bei teisės į gynybą.

Konkurencijos tarybos posėdyje UAB „Baltic Transport Service“ neteikė paaiškinimų, nes jie galėjo ir gali būti panaudoti prieš įmonę baudžiamajame procese. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose yra išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio l dalyje. Atsisakymas neduoti paaiškinimų nesusijęs su situacija, kai Konkurencijos tarybos tyrimuose įmonės pasinaudoja teise neteikti paaiškinimų. UAB Baltic Transport Service“ nuomone, procesas Konkurencijos taryboje negalėjo prasidėti, o prasidėjęs turėjo būti nutrauktas.

Nesutiko su išvada, kad non bis in idem (lot. negalima dukart bausti už tą patį) principas nėra pažeidžiamas. Dėl tų pačių aplinkybių, kokios išdėstytos Nutarime bei pranešime apie įtarimą, UAB „Baltic Transport Service“ jau buvo taikyta ekonominė sankcija. Nacionalinės mokėjimo agentūros Mokėjimo prašymų skyriaus 2014 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. SKP-110 nuspręsta susigrąžinti permokėtą 250 792,31 Lt paramos sumą. Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodo, kad viešasis pirkimas, kai buvo nustatomos konkurse dalyvaujančių įmonių pateikiamų darbų kainos, pažeidžia pirkimą reglamentuojančias taisykles, nustatytas žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“. Šis sprendimas buvo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2014 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 3R-378(AG-292/05-2014) atsisakė nagrinėti ginčą, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra baudžiamajame procese yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuris apima ir grąžintinų lėšų sumą. Nacionalinė mokėjimo agentūra rėmėsi analogiškais iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gautais procesiniais dokumentais, nors Generalinės prokuratūros prokuroro 2014 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodyta, kad baudžiamasis procesas nebaigtas, ir dalis medžiagos neskelbtina. Pareiškėjui nesuprantama, kaip viename administraciniame tyrime galima leisti skelbti duomenis, o kitame ne. Dvigubo baudimo principas pažeistas ir tuo aspektu, kad asmuo patrauktas atsakomybėn už tą pačią veiką ir baudžiamąja tvarka. Jeigu būtų pripažinta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, susidarytų situacija, kai Konkurencijos taryba tiria Konkurencijos įstatymo pažeidimus nusikalstamoje veikoje.

Skunde teismui UAB „Convertus“ tvirtina, kad tyrimas dėl ūkio subjektų veiksmų buvo neobjektyvus, neišsamiai ištirti įrodymai, atmesti prašymai dėl liudytojų kvietimo bei proceso sustabdymo, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla, neteisingai apskaičiuotas baudos dydis. Atsakovas peržengė kompetencijos ribas, pasinaudojo neleistinais įrodymais, pažeidė nekaltumo prezumpciją, be prokuroro sutikimo paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagą. Mano, kad buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis bei 3 straipsnyje nurodytas objektyvumo principas ir Konkurencijos tarybos darbo reglamento 3.2 punktas. Konkurencijos taryba visiškai nenustatinėjo daugelio svarbių faktų, o priėmė juos kaip savaime įrodytus.

Pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11001-13 dėl dokumentų suklastojimo, padarant didelės žalos ir didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule – nusikalstamų veikų, padarytų V. M. (V. M.), atstovaujančio UAB „Baltic Transport Service“, A. F., atstovaujančio UAB „Convertus“, ir kt., vykdant statybos darbus projekte „Autoserviso (duomenys neskelbtini)“ Nr. 3VK.-KV-10-2-003498-PR001, finansuojamame Europos Sąjungos paramos lėšomis. UAB „Convertus“ įtariama nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 20 straipsnyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Šis ikiteisminis tyrimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo tyrimu ir priimtu Nutarimu.

Konkurencijos taryba pasisakė dėl įmonių bei jų vadovų veiksmų, kurie yra baudžiamosios bylos dalykas. Tuo buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Konkurencijos tarybos 2014 m. spalio 14 d. posėdyje pranešėjas pasisakė tiesiogiai dėl UAB „Convertus“ galimai padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad baudžiamosios bylos Nr. 06-1-11001-13 išsprendimas bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai turės prejudicinę galią šioje administracinėje byloje. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, pasisakys dėl su šia bendrove susijusios baudžiamosios bylos.

Pažymėjo, kad atsakovui buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymas pašalinti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Prokuroro leidimas naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo duotas jau po medžiagos paviešinimo, t. y. 2014 m. spalio 3 d. Iš Generalinės prokuratūros 2014 m. spalio 3 d. rašto Nr. 17.2-11694 matyti, kad Konkurencijos taryba į Generalinę prokuratūrą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (2.1-33)6V-2050, todėl ji iki 2014 m. spalio 3 d. negalėjo paviešinti ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-1-11001-13.

Konkurencijos taryba nepasisakė dėl konkrečių asmenų veiksmų, nulėmusių pažeidimo buvimą. Iš Nutarimo neaišku, kaip buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, neištirta, kokie įmonių darbuotojai dalyvavo susitarime ir kokius veiksmus atliko.

UAB „Convertus“ nuomone, jai skirta 25 000 Lt bauda apskaičiuota neteisingai ir yra per didelė. Nutarime nurodyta, kad nustatant pardavimų vertę, buvo skaičiuojama 1/12 UAB „Convertus“ pajamų, gautų iš statybos darbų atlikimo veiklos 2011 m. dalis. Bendrovei už pažeidimo pavojingumą nustatyta 30 procentų nuo pajamų dalies, nurodytos Nutarimo 229 pastraipoje. Pagal Nutarimo 238 pastraipą, 235 pastraipoje, nustatyti dydžiai buvo dauginami iš Nutarimo 237 pastraipoje nurodyto pažeidimų trukmės, t. y. iš 0,5. Tvirtina, kad UAB „Convertus“ bauda turėjo sudaryti 16 697,5 Lt.

Pareiškėjas UAB „Gedarta“ paaiškino, kad atsakovas 2014 m. gegužės 12 d. atliko patikrinimus UAB „Convertus“, UAB „Effectivus“ ir UAB „Gedarta“ patalpose. Konkurencijos taryba kreipėsi į pažeidimu įtariamus ūkio subjektus, rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktais duomenimis. Konkurencijos taryboje 2014 m. spalio 13 d. įvyko tvarkomasis posėdis, o 2014 m. spalio 14 d. įvyko uždaras bylų nagrinėjimo posėdis. UAB „Gedarta“ nuomone, atsakovas tinkamai neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis ir reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Sąjungos teismų jurisprudencija bei procedūrinėmis taisyklėmis, netinkamai išaiškino UAB „Gedarta“ elgesį bei apskaičiavo baudą.

Konkurencijos taryba nurodė, kad UAB „Baltic Transport Service“ 2012 m. vykusiame viešajame pirkime atliko nesąžiningus veiksmus, nes vadovavo viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių bendrovių veiksmų derinimui. UAB „Baltic Transport Service“ apsprendė viešojo pirkimo nugalėtoją – UAB „Aketus“. UAB „Baltic Transport Service“ dėl UAB „Gedarta“ tariamai sudaryto draudžiamo susitarimo galėjo gauti ekonominę naudą. Konkurencija galėjo būti iškreipta dėl UAB „Baltic Transport Service“ veiksmų, o ne dėl UAB „Gedarta“ ir UAB „Aestus“ tariamo susitarimo. Atsakovas iškreipia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio tikslą ir saugomą gėrį.

Konkurencijos tarybos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebuvo nagrinėjama nei viena byla, kurioje perkančioji organizacija kartu su pasiūlymus teikiančiomis bendrovėmis būtų neteisėtai suderinusi numatomų įsigyti prekių / paslaugų kainas. Veiksmų derinimas tarp perkančiosios organizacijos ir pasiūlymus teikiančių bendrovių niekada nebuvo pripažintas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, todėl atsakovas negali remtis teismo praktika.

UAB „Gedarta“ neturėjo galimybių konkuruoti viešajame pirkime, nes perkančiosios organizacijos veiksmai tiesiogiai lėmė viešojo pirkimo laimėtoją. Konkurencijos taryba turėjo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar UAB „Baltic Transport Service“ laikytinas viena iš draudžiamo susitarimo šalių, tačiau Konkurencijos tarybos argumentavimas nenuoseklus.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – OECD) 2009 m. paskelbtose „Kovos su pasiūlymų klastojimu viešųjų pirkimų konkursuose rekomendacijos“ (toliau – OECD rekomendacijos) rekomendacijose nurodoma, kad pasiūlymo klastojimas (arba slaptas sutartas pasiūlymas) atsiranda tada, kai tikimasi, jog įmonės konkuruos, bet jos slapta susitaria padidinti kainas arba pabloginti parduodamų prekių ar paslaugų kokybę, kai pirkėjas jas nori įsigyti konkurso būdu. UAB „Baltic Transport Service“ nesitikėjo, kad UAB „Gedarta“ ir kitos bendrovės teiks konkuruojančius pasiūlymus. OECD rekomendacijose nurodoma, kad slapti susitarimai dėl pasiūlymo klastojimo gali būti įvairių formų, kurios visos apsunkina pirkėjų pastangas įsigyti prekes ir paslaugas įmanomai mažiausia kaina. 2012 m. viešajame pirkime tariamai sudarytas susitarimas neapsunkino pirkėjo pastangų įsigyti prekes ir paslaugas mažiausia kaina, kadangi jis pats organizavo bendravimą tarp viešajame pirkime dalyvaujančių bendrovių. OECD rekomendacijose nurodomos pagrindinės bendro pasiūlymo klastojimo formos yra „priedangos“ pasiūlymas, pasiūlymo rotavimas, rinkos pasidalijimas ir pasiūlymo blokavimas. Nagrinėjamas atvejis šių sąlygų neatitinka.

Dėl UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Aketus“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ veiksmų dalyvaujant 2012 m. viešajame pirkime atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11001-13. Konkurencijos taryba negali už tuos pačius veiksmus bendrovių bausti ir pagal Konkurencijos įstatymą. Baudžiamojo kodekso normos tiksliau atitinka UAB „Baltic Transport Service“ faktinę veiką 2012 m. viešojo pirkimo metu, nei Konkurencijos įstatymo teisės normos, todėl veiksmai turėtų būti vertinami pagal Baudžiamojo kodekso normas. Konkurencijos tarybai pripažinus, kad UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Gedarta“, UAB „Aestus“ ir UAB „Aketus“ sudarė draudžiamą susitarimą 2012 m. viešajame pirkime būtų pažeistas non bis in idem principas.

Prokuroro leidimas naudotis ir atskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo išduotas tik 2014 m. spalio 3 d. Atsakovas tyrimą pradėjo ir atskleidė ikiteisminio tyrimo medžiagą, neturėdamas prokuroro leidimo, tuo pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalį. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas yra nustatęs, kad griežtas vadovavimasis procedūrinėmis taisyklėmis yra būtinas, nes tokios taisyklės užtikrina teisinės sistemos stabilumą ir teisinį tikrumą, teisėtumo ir gero administravimo principų įgyvendinimą. Konkurencijos taryba akivaizdžiai pažeidė reikalavimus, užtikrinančius tiriamų ūkio subjektų teises ir teisėtus interesus bei gero administravimo principą, įpareigojantį institucijas nuodugniai ir nešališkai ištirti visas su konkrečia byla susijusias aplinkybes bei teismų jurisprudencijoje suformuluotus elgesio standartus.

Prokuroras, išduodamas leidimą naudoti ikiteisminio tyrimo duomenis, Konkurencijos tarybai nurodė pareigą užtikrinti nekaltumo prezumpcijos laikymąsi nagrinėjamoje byloje. Baudos, kurias gali skirti Konkurencijos taryba, yra netgi griežtesnės už baudžiamąją atsakomybę, todėl reikia užtikrinti atsakomybėn traukiamam asmeniui Konvencijoje įtvirtintas teises bei nekaltumo prezumpciją.

Teismui nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, UAB „Gedarta“ prašė baudą skirti atsižvelgus į bendrovės atsakomybę lengvinančias bei kitas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vaidmenį tariamame pažeidime. Laikė, kad bauda neprotinga ir neproporcinga. Konkurencijos taryba, apskaičiuodama bazinį baudos dydį, neturėjo įtraukti UAB „Gedarta“ pajamų, gautų iš statybos prekių pardavimo veiklos, nes statybos prekių pardavimo veikla iš esmės skiriasi nuo statybos darbų atlikimo veiklos. Rinką atsakovas apibrėžia kaip statybos darbų atlikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje rinką. Kadangi 2012 m. UAB „Gedarta“ pardavė statybos prekių už (duomenys neskelbtini) Lt, šia suma turi būti sumažintas bazinis baudos dydis.

Konkurencijos taryba nusprendė UAB „Gedarta“ skirti maksimalią baudą už pažeidimo pavojingumą – 30 procentų pagal Baudų, skiriamų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau – Baudų dydžio nustatymo aprašas). Atsakovas neatsižvelgė, kad pareiškėjo veiksmai nelėmė tariamo susitarimo pavojingumo, todėl UAB „Gedarta“ skiriama bauda neturėtų viršyti 20 procentų pagal Baudų dydžio nustatymo aprašą nustatytos pardavimų vertės.

UAB „Gedarta“ vadovas G. I. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bei Konkurencijos tarybai pateikė išsamius parodymus apie 2012 m. viešąjį pirkimą. G. I. visą laiką geranoriškai bendradarbiavo su minėtomis institucijomis, todėl remiantis Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo atžvilgiu galima nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjas neatliko aktyvaus vaidmens, sudarant tariamai draudžiamą susitarimą. Pagrindiniai tariamai sudaryto draudžiamo susitarimo organizatoriai yra UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Aketus“. Pažymėjo, kad UAB „Aketus“ yra skolinga pareiškėjui už atliktus darbus.

Net remiantis Konkurencijos tarybos taikytais baudos apskaičiavimo principais atsakovas matematiškai neteisingai apskaičiavo UAB „Gedarta“ skiriamą baudą. Pareiškėjo bendrosios pajamos 2012 m. sudarė (duomenys neskelbtini) Lt, taigi 1/12 UAB „Gedarta“ bendrųjų pajamų 2012 m. sudaro (duomenys neskelbtini) Lt. Šią sumą padauginus iš už pažeidimo pavojingumą nustatytų 30 procentų nuo pajamų dalies, gaunama (duomenys neskelbtini) Lt, o juos padauginus iš pažeidimų trukmės, t. y. 0,5, gaunasi 10 384,67 Lt. UAB „Gedarta“ paskirta bauda negalėjo viršyti 10 384,67 Lt.

Atsakovas Konkurencijos taryba prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad 2014 m. kovo 27 d. kreipėsi į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą ir prašė leisti susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga, taip pat pateikti dokumentų kopijas. Pateiktų dokumentų kopijos sudaro dalį Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiagos, taigi atsakovas gavo medžiagą ir teisėtai ją naudojo savo funkcijoms atlikti. Konkurencijos taryba suteikė galimybę susipažinti su bylos medžiaga, kad jie galėtų pasinaudoti teise į gynybą dėl gresiančios atsakomybės už Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Prokuroro 2014 m. kovo 27 d. leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga apėmė ir galimybę naudoti medžiagą. Atsakovas kreipėsi į prokurorą ir 2014 m. spalio 3 d. gavo išsamesnį raštą, kuris papildė 2014 m. kovo 27 d. leidimą. Atsakovo teisę gauti informaciją iš kitų subjektų nustato Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnis, Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Pareiškėjai nepaaiškino, kaip būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Konkurencijos taryba priėmė Nutarimą dėl administracinio, o ne baudžiamojo pobūdžio pažeidimo. Pažeidimas savo esme negali būti sutapatinamas su Baudžiamajame kodekse nustatytomis draudžiamomis veikomis, kurių atžvilgiu yra nagrinėjami pareiškėjų veiksmai baudžiamojo proceso tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas galėtų pažeisti nekaltumo prezumpciją.

Išvados baudžiamojoje byloje dėl pareiškėjų veiksmų negali būti laikomos savaime turinčiomis įtakos jų ir kitų ūkio subjektų veiksmų vertinimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Atskirų bylų tarpusavio prejudicinis ryšys negali būti preziumuojamas. Net jei tie patys įrodymai būtų nagrinėjami baudžiamojoje byloje, tai negalėtų nulemti Nutarimo išvadų. Esant skirtingiems teisės pažeidimams, skirtingai pažeidimų sudėčiai bei skirtingai įrodymų visumai, Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės turėtų būti vertinamos tik Konkurencijos įstatymo pažeidimo kontekste. Jei pareiškėjai abejoja įrodymais bei jų vertinimu, jie turėjo tą ir ginčyti.

UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ nėra pripažintos padariusiomis nusikalstamą veiką ir joms nepaskirta kriminalinio pobūdžio sankcija už veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba pripažino pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Atsakovo duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tyrimo dėl UAB „Gedarta“ veiksmų neatlieka. Tiekėjai turėjo galimybes teikti komercinius pasiūlymus savarankiškai, nederinant su konkurentais, o tai rodo, kad bendrovių atliktais veiksmais buvo padarytos skirtingos veikos. Non bis in idem principas nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingų asmenų ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. UAB „Baltic Transport Service“ Nutarimu sankcija nebuvo skirta. Jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra ir teismas baudžiamojoje byloje vertins šios pareiškėjo veiksmus, non bis in idem principas nebus pažeistas. Pripažinus, kad bendrovės tais pačiais veiksmais pažeidė Baudžiamojo kodekso nuostatas ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, teismas galėtų panaikinti bendrovėms skirtas sankcijas.

Aplinkybė, kad UAB „Baltic Transport Service“ nesielgė sąžiningai, nesudaro pagrindo netaikyti kitoms bendrovėms atsakomybės už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, įvertinus tai, kad pareiškėjai viešajame pirkime elgėsi nesavarankiškai ir savo veiksmais sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą. UAB „Gedarta“ turėjo galimybę nedalyvauti draudžiamame susitarime ir savarankiškai pateikti komercinius pasiūlymus. Nepaneigta, jog UAB „Gedarta“ iš UAB „Aketus“ elektroniniu paštu gavo atsakymus į kvietimą pateikti prekių, paslaugų ir darbų pasiūlymą su pažymėtomis kainomis ir be rekvizitų ir taip derino su savo konkurentų dalyvavimo konkurse klausimus bei konkursinio pasiūlymo kainą. UAB „Gedarta“ atsiųstos jau parengtos pasiūlyme nurodytos pažymėtos kainos sutapo su apklausos pažymoje nurodytomis kainomis. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Aketus“ darbų vadovas vežė dokumentus pasirašyti UAB „Gedarta“ akcininkui ir direktoriui. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Atsakovas vertino UAB „Gedarta“ veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, o ne OECD rekomendacijų reikalavimams.

Pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos 2014 m. spalio 14 d. posėdyje nebuvo įvardinta, jog UAB „Convertus“ būtų pripažinta padariusia nusikalstamą veiką. Iš šio protokolo 21–23 pastraipų matyti, kad atsakovo administracijos darbuotojas Konkurencijos tarybos uždaro posėdžio metu hipotetiškai vertino galimą situaciją dėl tariamo non bis in idem principo pažeidimo. Jis tik nurodė, kad galimai padaryta baudžiamoji veika skiriasi nuo veiksmų, susijusių su ūkio subjektų bendradarbiavimu, kiek tai susiję su draudžiamo susitarimo sudarymu. Pavieniai Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojo pasakymai negali būti laikomi atspindinčiais Konkurencijos tarybos poziciją.

Atsakovas nustatė ir įvardino visas faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, jog buvo sudaryti draudžiami susitarimai, ribojantys konkurenciją pagal tikslą, todėl akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų. Už padarytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus atsakomybė taikoma ūkio subjektams, todėl Konkurencijos taryba turi nustatyti tas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą dėl ūkio subjektų, o ne konkrečių fizinių asmenų susitarimo sudarymo, nors atitinkamus veiksmus, pažeidžiančius konkurencijos taisykles, atlieka ūkio subjektų vadovai ar darbuotojai. Nutarime nėra būtina visais atvejais nustatyti, kokie darbuotojai kokius veiksmus atliko, jei kitų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ūkio subjektas dalyvavo konkurenciją ribojančiame susitarime.

Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas yra vykdomas ne dėl visų ūkio subjektų. Ūkio subjektų atlikti veiksmai gali būti vertinami atskirai tiek pagal Konkurencijos įstatymą, tiek ir pagal Baudžiamojo kodekso normas. Konkurencijos taryba, įvertinusi turimus duomenis apie bendrovių atliktus veiksmus, susijusius su konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymu, turėjo teisę pradėti tyrimą dėl nagrinėjamų ūkio subjektų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Atsakovas nustatė, kad UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“, dalyvaudamos 2011 m. viešajame pirkime, nesielgė nepriklausomai: UAB „Convertus“ parengė UAB „Ugna“ komercinį pasiūlymą ir nuvežė pasirašyti, o UAB „Ugna“ šiuos dokumentus pasirašė, iš anksto žinodama, kad viešojo pirkimo nelaimės. UAB „Baltic Transport Service“ dar prieš konkurso paskelbimą derino statybos darbų atlikimą bei kainą su UAB „Convertus“, siekdamos sudaryti sąlygas UAB „Convertus“ laimėti 2011 m. viešąjį pirkimą.

Vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 4 punktu, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę.

UAB „Convertus“ bazinis baudos dydis buvo skaičiuojamas remiantis 1/12 pajamų, gautų iš statybos darbų atlikimo veiklos 2011 m., t. y. (duomenys neskelbtini) Lt/12 mėn. – (duomenys neskelbtini) Lt. Nustačius 30 proc. pažeidimo pavojingumą, (duomenys neskelbtini) Lt dauginta iš 30 proc. bei atsižvelgus į pusės metų trukmę, dauginta iš 0,5. Siekiant atgrasyti nuo draudžiamų susitarimų sudarymo, nustatytas 15 proc. dydis. Įvertinus aktyvius UAB „Convertus“ veiksmus, bazinis baudos dydis papildomai padidintas 50 proc.

Remiantis UAB „Gedarta“ svetainėje pateikta informacija, bendrovė užsiima statybos darbų atlikimo veikla, o ne statybos prekių pardavimu. Statybos prekės galėjo būti parduotos darbų užsakovams ar kaip likusios prekės po darbų užsakymų, todėl nėra pagrindo iš su pažeidimu susijusių pajamų atimti pajamas, gautas pagal pateiktas sąskaitas faktūras. UAB „Gedarta“ bazinis baudos dydis skaičiuojamas remiantis 1/12 jos pajamų, gautų iš statybų darbų atlikimo veiklos 2012 m., t. y. (duomenys neskelbtini) Lt. Konkurencijos taryba nesutinka, kad UAB „Gedarta“ turėtų būti taikomas minimalus baudos dydis, nes draudžiamas susitarimas dėl kainų nustatymo laikomas vienu pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Ūkio subjektų sudaryti karteliniai susitarimai daro žalą šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Remiantis Europos Komisijos praktika bei Baudų dydžio nustatymo aprašu, o taip pat laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turi būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose. Viešųjų pirkimų teisėje įtvirtinti draudimai riboti konkurenciją. Atsižvelgus į pusės metų trukmę, UAB „Gedarta“ paskaičiuota bauda dauginta iš 0,5, o siekiant atgrasyti nuo draudžiamų susitarimų sudarymo, nustatytas 15 proc. dydis. UAB „Gedarta“ lengvinanti aplinkybė negalėjo būti nustatyta, nes institucijos nurodymų vykdymas nelaikomas pagalba institucijoms. Įvertinus UAB „Gedarta“ direktoriaus veiksmus 2012 m. viešajame pirkime, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Gedarta“ atliko pasyvų vaidmenį. UAB „Convertus“ ir UAB „Gedarta“ teigdamos, kad bauda paskaičiuota neteisingai, ignoruoja Baudos dydžio nustatymo tvarkos aprašo nuostatas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra su 2014 m. kovo 5 d. raštu Nr. BRK-(14.5)-2204 kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir prašė įvertinti, ar nebuvo Konkurencijos įstatyme nustatytų draudžiamų susitarimų tarp subjektų, bei pateikti informaciją, kurių subjektų ir kokie veiksmai yra pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo nuostatas. Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodė, kad 2012 m. UAB „Baltic Transport Service“ organizuoto viešojo pirkimo autoserviso statybų darbams pirkti metu buvo galimai sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas. Institucija taip pat pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius vykdo tyrimą, susijusį su pirkimo organizatoriumi bei viešajame pirkime dalyvaujančiomis bendrovėmis.

Remdamasis Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. kovo 5 d. raštu Nr. BRK-(14.5)-2204, atsakovas 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 1S-66/2014 pradėjo tyrimą dėl UAB „Aestus“, UAB „Aketus“, UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“, UAB „Effectivus“, UAB „Gedarta“, UAB „Ugna“ bei jos filialo veiksmų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 2S-13/2014, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 36 straipsnio 1 dalimi ir 37 straipsniu bei Baudų, skiriamų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64, nutarė pripažinti, kad UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus organizuojant bei dalyvaujant 2011 m. viešajame pirkime. Taip pat buvo pripažinta, kad UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus organizuojant bei dalyvaujant 2012 m. viešajame pirkime. Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu už nurodytus pažeidimus ūkio subjektams skirtos piniginės baudos: UAB „Convertus“ – 25 000 Lt (7 240 Eur), UAB „Ugna“ – 7 800 Lt (2 259 Eur), UAB „Aestus“ – 1 200 Lt (347 Eur), UAB „Gedarta“ – 20 800 Lt (6 024 Eur). Procedūra dėl UAB „Effectivus“ veiksmų, dalyvaujant 2011 m. viešajame pirkime statybų sektoriuje, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams buvo nutraukta. UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“, UAB „Effectivus“, UAB „Ugna“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ įpareigotos per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų  baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-34-2009, pažymėjo, kad vertindamas sudėtingų ekonominio pobūdžio tyrimų išvadas, teismas iš esmės turi (ir gali) patikrinti tik tai, ar Konkurencijos taryba laikėsi procedūrinių taisyklių, ar visos išvados buvo motyvuotos, ar nebuvo iškraipytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1998 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje John Deere Ltd. prieš Komisiją, Nr. C-7/95 P, par. 34; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁴⁸-715/2008).

Dėl pažeidimo padarymo fakto

Teismas nustatė, kad draudžiamo susitarimo faktas Nutarime grindžiamas tuo, kad UAB „Baltic Transport Service“ ir pirkimo dalyviai tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas. Nutarime padaryta išvada, kad 2011 m. viešajame pirkime dalyvavę UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“, būdami konkurentais, veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus, o 2012 m. viešajame pirkime dalyvavę ūkio subjektai UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“, būdami konkurentais, taip pat veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus. Nutarime taip pat padaryta išvada, kad 2011 m. ir 2012 m. viešųjų pirkimų organizatorė UAB „Baltic Transport Service“ atliko aktyvius veiksmus, skatinančius susitarimų tarp minėtuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių ūkio subjektų sudarymą. Tiek UAB „Baltic Transport Service“, tiek tiekėjų veiksmais buvo siekiama sudaryti sąlygas konkrečiam ūkio subjektui laimėti viešąjį pirkimą: 2011 m. viešajame pirkime dalyvavusios bendrovės UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ kartu su UAB „Baltic Transport Service“ suderintais veiksmais siekė, kad 2011 m. viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Convertus“, o 2012 m. viešajame pirkime dalyvavusios bendrovės UAB „Aketus“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ kartu su UAB „Baltic Transport Service“ suderintais veiksmais siekė, kad 2012 m. viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Aketus“.

Dėl 2011 m. viešojo pirkimo

Iš UAB „Baltic Transport Service“ 2011 m. lapkričio 22 d. teikėjų arba paslaugų teikėjų apklausos pažymos Nr. 1 matyti, kad 2011 m. viešajame pirkime dalyvavo UAB „Convertus“, UAB „Effectivus“ ir UAB „Ugna“ filialas. Nustatyta, kad iš UAB „Baltic Transport Service“ elektroninio pašto baltictransportservice@gmail.com 2011 m. lapkričio 18 d. į UAB „Baltic Transport Service“ direktoriaus V. M. asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame šis buvo informuotas apie padarytą kvietimą (2011 m. lapkričio 18 d. kvietimas pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą Nr. 1 buvo prisegtas prie elektroninio laiško) ir jam nurodyta, kad kvietime reikia įrašyti direktoriaus ir konkurso dalyvių rekvizitus. Iš UAB „Baltic Transport Service“ elektroninio pašto adreso baltictransportservice
@gmail.com į tą patį elektroninį paštą 2011 m. lapkričio 21 d. buvo išsiųstas laiškas su trimis priedais „Paskyrimas.doc“, „UAB (Baltic Transport Service).doc“ ir „Anketa.doc“. Šiuose prieduose buvo pateikti UAB „Baltic Transport Service“ direktoriaus 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymas dėl pirkimo vykdytojo paskyrimo Nr. 1, 2011 m. lapkričio 18 d. kvietimas pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą ir 2011 m. lapkričio 25 d. tiekėjų arba paslaugų teikėjų apklausos pažyma Nr. 1. Iš 2011 m. lapkričio 18 d. kvietimo pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą matyti, kad ties grafa „tiekėjo pavadinimas arba vardas, pavardė“ nurodyta įmonė UAB „Convertus“. Šio kvietimo 3 ir 4 punktų grafose „Darbai turi būti atlikti iki“ ir „Darbai apmokami per“ įrašyta: „reikia suderinti su (duomenys neskelbtini)“. 2011 m. lapkričio 25 d. tiekėjų arba paslaugų teikėjų apklausos pažymos Nr. 1 4 grafoje „Duomenys apie apklaustą tiekėją“ ir 9 grafoje „Tinkamiausiu pripažinto tiekėjo pavadinimas“ nurodyta UAB „Convertus“. Šios pažymos 4 grafoje kitų dviejų įmonių rekvizitai nenurodyti, o 5 grafoje „Pasiūlymo pateikimo data“ ties visomis įmonėmis nurodyta 2011 m. lapkričio 23 d. 2011 m. lapkričio 21 d. minėtas elektroninis laiškas kartu su priedu „UAB (Baltic Transport Service).doc“ (persiųsto kvietimo pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą 3 ir 4 punktų grafose nebėra įrašų „reikia suderinti su (duomenys neskelbtini)“) iš UAB „Baltic Transport Service“ elektroninio pašto baltictransportservice@gmail.com buvo persiųstas į UAB „Convertus“ elektroninį paštą uabconvertus@gmail.com.

2011 m. lapkričio 21 d. iš UAB „Baltic Transport Service“ elektroninio pašto baltictransportservice@gmail.com į UAB „Effectivus“ elektroninį paštą effectivus@gmail.com buvo išsiųstas laiškas su priedu „UAB (Baltic Transport Service).doc“. Priede esančiame kvietime pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą nebuvo nurodytas adresatas, darbų atlikimo ir apmokėjimo terminai, pasiūlymų teikimo terminas, siuntėjo kontaktai, kvietimas buvo nepasirašytas. 2011 m. gruodžio 13 d. iš UAB „Baltic Transport Service“ elektroninio pašto baltictransportservice@gmail.com į UAB „Convertus“ elektroninį paštą uabconvertus@gmail.com išsiųstas laiškas kartu su dviem priedais: „UAB (Baltic Transport Service) atsakymas.doc“ ir „UAB (Baltic Transport Service) kvietimas.doc“. Šio laiško priede „UAB (Baltic Transport Service) atsakymas.doc“ buvo 2011 m. lapkričio 21 d. atsakymas į kvietimą dalyvauti konkurse, kuriame buvo nurodyta bendrovė UAB „Effectivus“, o kitame priede buvo 2011 m. lapkričio 14 d. UAB „Baltic Transport Service“ kvietimas pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą Nr. 1. Šiame kvietime grafos „Darbai turi būti atlikti iki“ ir „Darbai apmokami per“ užpildytos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 9 d. iš R. T. (R. T.) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į UAB „Convertus“ elektroninį paštą uabconvertus
@gmail.com buvo išsiųstas elektroninis laiškas su priedu „(duomenys neskelbtini) pamatas GP-1.pdf“. Šiame priede buvo planuojamo statyti autoserviso techninio projekto dalis, o 2011 m. lapkričio 11 d. iš UAB „Convertus“ elektroninio pašto uabconvertus@gmail.com į R. T. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas atsakymas su priedu „Perdanga.XLS“, kuriame buvo komercinis pasiūlymas autoserviso metalinių konstrukcijų bei perdangos įrengimui. Laiške nurodyta, kad darbus galima pradėti nuo kitos savaitės.

Iš UAB „Convertus“ elektroninio pašto UAB „Baltic Transport Service“ darbų techninės priežiūros vadovui R. T. 2011 m. lapkričio 21 d. buvo išsiųstas 2011 m. lapkričio 22 d. rangos sutarties Nr. 20111122-01 projektas, kuriame rangove nurodyta UAB „Convertus“, atstovaujama A. F., o užsakove – UAB „Baltic Transport Service“, atstovaujama direktoriaus R. T. Apklausos metu UAB „Convertus“ direktorius A. F. nurodė, kad rangos sutartis buvo pasirašyta 2011 m. lapkričio 22 d.

Teismas vertino, jog aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Baltic Transport Service“ elektroniniu paštu susirašinėjo su viešojo pirkimo dalyviais UAB „Convertus“ ir UAB „Effectivus“, o statybos darbai tarp UAB „Convertus“ ir UAB „Baltic Transport Service“ buvo derinami dar prieš konkurso paskelbimą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2014 m. vasario 12 d. liudytojo apklausos protokole techninis statybų prižiūrėtojas R. T. nurodė, kad kartu su UAB „Baltic Transport Service“ direktoriumi V. M. pakvietė UAB „Convertus“ direktorių A. F. dalyvauti konkurse, parenkant rangovą autoserviso statybai. Jis patvirtino, kad parengė autoserviso techninį projektą bei leidimo statybai dokumentus, kuriuos įrašė į kompaktinį diską, taip pat UAB „Baltic Transport Service“ vardu atspausdino kvietimus dalyvauti konkurse. Tokių kompaktinių diskų buvo paruošta apie 20, vieną iš jų pats R. T. įteikė UAB „Convertus“ direktoriui A. F.

UAB „Baltic Transport Service“ direktorius V. M. 2013 m. vasario 21 d. įtariamojo apklausos protokole ir 2013 m. gegužės 8 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole nurodė, kad kvietimus dalyvauti konkurse išsiuntė trims bendrovėms, taip pat ir UAB „Convertus“. Kitų bendrovių pavadinimų jis neprisiminė. Pažymėjo, kad UAB „Convertus“ nurodė mažiausią darbų atlikimo kainą ir trumpiausią jų atlikimo laikotarpį. Gautus komercinius pasiūlymus pats V. M. suvedė į lentelę bei išrinko laimėtoją.

UAB „Convertus“ direktorius A. F. 2013 m. vasario 19 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad UAB „Baltic Transport Service“ direktorius V. M. ir R. T. 2011 m. spalio mėnesį susitikimo metu jam pasiūlė atlikti autoserviso statybos darbus.

UAB „Effectivus“ direktorius V. M. (V. M.) 2013 m. gruodžio 20 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad neprisimena UAB „Baltic Transport Service“ kvietimo dalyvauti konkurse bei nežino UAB „Baltic Transport Service“ ir jos vadovo V. M. Jis taip pat pažymėjo, kad paprastai atsakydamas į kvietimą pateikti prekių ir paslaugų ar darbų pasiūlymą, pats sudaro sąmatas. Jeigu 2011 m. lapkričio 21 d. atsakyme į kvietimą pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą yra jo parašas, mano, kad sudarė autoserviso (duomenys neskelbtini), darbų sąmatą ir įrašė kainą į pasiūlymą. V. M. neprisiminė, kaip pateikė atsakymą į kvietimą.

2013 m. gruodžio 19 d. liudytojo apklausos protokole UAB „Ugna“ filialo direktorė L. A. nurodė, kad neatsimena UAB „Baltic Transport Service“ kvietimo dalyvauti konkurse bei nežino UAB „Baltic Transport Service“ ir jos vadovo V. M. Ji patvirtino, kad pasirašė atsakymą į kvietimą dalyvauti konkurse, tačiau nei kokius dokumentus pasirašė, nei kad būtų mačiusi autoserviso (duomenys neskelbtini) projekto dokumentus, neatsiminė. L. A. taip pat paaiškino, kad darbų sąmatų pati nesudarinėja, tai atlieka UAB „Ugna“ filialo statybos darbų vadovas V. N. Iš siūlomos darbų kainos – (duomenys neskelbtini) Lt sprendė, kad darbai yra per dideli bendrovei, nes UAB „Ugna“ filialas paprastai imasi darbų už iki (duomenys neskelbtini) Lt kainą. Bendrovės direktorė taip pat pažymėjo, kad galėjo būti, jog kas nors paprašė jos sudalyvauti konkurse dėl statybos darbų autoservise (duomenys neskelbtini), kad konkursas įvyktų dėl dalyvių skaičiaus, tačiau tiksliai to neprisiminė. Mano, kad priimti kvietimą ir pasirašyti atsakymą į jį jos galėjo paprašyti UAB „Convertus“ darbų vadovas (duomenys neskelbtini), arba UAB „Ugna“ filialas darbuotojas V. N.

UAB „Ugna“ filialo statybos darbų vadovas V. N. 2014 m. sausio 10 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad nei UAB „Baltic Transport Service“, nei jos vadovas V. M. jam nėra žinomi, tačiau jis apie porą metų žino UAB „Convertus“, nes šioje bendrovėje dirba jo grupės draugas P. Š. Paaiškino, kad 2011 m. pabaigoje paskambinęs telefonu P. Š. V. N. paprašė dalyvauti konkurse kartu su UAB „Convertus“. UAB „Ugna“ filialui nereikėjo ruošti jokių projektų, konkurso dokumentų, sąmatų ar panašiai. Konkurso dokumentus paruošė UAB „Convertus“ ir, jei gerai pamena, A. F. pats į UAB „Ugna“ filialo ofisą atvežė paruoštus kvietimą pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą ir atsakymo į konkursą dėl prekių ir paslaugų ar darbų pasiūlymą, kuriuos pasirašė UAB „Ugna“ filialo direktorė L. A. ir uždėjo įmonės antspaudus. Jokios kalbos apie tai, kokiam projektui paskelbtas konkursas, nebuvo, UAB „Ugna“ filialas dalyvavo „tik dėl skaičiaus“, taip kartais vyksta todėl, kad būtų įmanoma gauti užsakymų. Pažymėjo, kad UAB „Ugna“ filialas iš anksto žinojo, jog projekte nedalyvaus, jokio konkurso nelaimės ir darbų neatliks. V. N. taip pat nurodė, kad nieko nežino apie jokį UAB „Baltic Transport Service“ projektą, jo įgyvendinimo vietoje nebuvo, jokių sąmatų projektui nedarė ir kitų dokumentų neruošė.

Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nustatyti tiesioginiai UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ filialo bendradarbiavimo dėl komercinių pasiūlymų pateikimo įrodymai. UAB „Ugna“ filialo statybų vadovas V. N. patvirtino, kad UAB „Convertus“ darbuotojas P. Š. paprašė jo sudalyvauti UAB „Baltic Transport Service“ organizuojamame viešajame pirkime kartu su UAB „Convertus“. V. N. taip pat nurodė, kad UAB „Convertus“ direktorius A. F. į UAB „Ugna“ filialo ofisą atvežė paruoštus kvietimą dalyvauti konkurse bei UAB „Ugna“ filialo komercinį pasiūlymą su nurodyta darbų kaina, tačiau šis subjektas iš anksto žinojo, kad projekte nedalyvaus, konkurso nelaimės ir darbų neatliks. Jokių sąmatų projektui V. N. nedarė, dokumentų neruošė. Jis taip pat pažymėjo, kad jokios kalbos apie tai, kokiam projektui paskelbtas, konkursas nebuvo, UAB „Ugna“ filialas dalyvavo viešajame pirkime nieko nežinodamas apie UAB „Baltic Transport Service“ vykdomą projektą. Kad UAB „Ugna“ filialo galėjo būti paprašyta dalyvauti dėl dalyvių skaičiaus, nurodė ir jo direktorė L. A. Ji taip pat pažymėjo, kad komerciniame pasiūlyme pateikta kaina yra ženkliai didesnė nei kitų įmonės atliekamų projektų bei kad UAB „Ugna“ filialas imasi darbų už mažesnę kainą.

Iš tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, kad UAB „Convertus“ surado viešajame pirkime dalyvausiančias UAB „Effectivus“ ir UAB „Ugna“. UAB „Ugna“, pasirašydama konkurento parengtą komercinį pasiūlymą, žinojo, jog konkurso nelaimės. Pažymėtina, kad viešojo konkurso laimėtojas parenkamas pagal mažiausią pasiūlytą kainą. UAB „Ugna“ filialas žinojo, jog jo teikiamo komercinio pasiūlymo kaina yra didesnė nei UAB „Convertus“ ir jis konkurso nelaimės. Tai reiškia, kad 2011 m. viešajame pirkime dalyvavę UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ filialas, būdami konkurentais, veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus ir taip sudarė susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

Dėl 2012 m. viešojo pirkimo

Iš UAB „Baltic Transport Service“ 2012 m. rugsėjo 21 d. teikėjų arba paslaugų teikėjų apklausos pažymos Nr. 1 matyti, kad 2012 m. viešajame pirkime dalyvavo UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“. Nustatyta, kad iš UAB „Aketus“ statybų direktoriaus J. F. (J. F.) elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į UAB „Gedarta“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 3 d. buvo išsiųstas laiškas su dviem priedais: „UAB (Baltic Transport Service) atsakymas1.doc“ ir „UAB (Baltic Transport Service) atsakymas2.doc“. Laiško priede „UAB Baltic Transport Service) atsakymas1.doc“ buvo 2012 m. rugsėjo 21 d. atsakymas į kvietimą pateikti prekių, paslaugų ir darbų pasiūlymą. Šiame priede nebuvo nurodyti pasiūlymą pateikusios įmonės rekvizitai, tačiau nurodyta pasiūlymo kaina – (duomenys neskelbtini) Lt. Laiško priede „UAB (Baltic Transport Service) atsakymas2.doc“ buvo analogiškas 2012 m. rugsėjo 21 d. atsakymas be rekvizitų, tačiau jame nurodyta kita darbų kaina – (duomenys neskelbtini) Lt. Šis elektroninis laiškas, kartu su priedais, 2012 m. spalio 3 d. iš UAB „Gedarta“ elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas į UAB „Gedarta“ akcininko ir direktoriaus G. I. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini).

2012 m. spalio 5 d. iš UAB „Baltic Transport Service“ darbų techninės priežiūros vadovo R. T. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į UAB „Baltic Transport Service“ elektroninį paštą baltictransportservice@gmail.com išsiųstas laiškas kartu su dviem priedais: „Tiekėjų arba paslaugų apklausos pažymos forma.doc“ ir „040_20121003_Autoservis_Tinkl_SistPVM(1).xls“. Laiško priede „Tiekėjų arba paslaugų apklausos pažymos forma.doc“ buvo kvietimas pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą autoserviso statybos darbams. Kvietime, ties grafomis „tiekėjo pavadinimas arba vardas, pavardė“ bei „Pasiūlymus pateikti raštu iki 2012 m.“ buvo nurodyti klaustukai. Ties kvietimo data nurodyta „2012-09-??“. Laiško priede „040_20121003_Autoservis_Tinkl_SistPVM(1).xls“ buvo 2012 m. rugsėjo 21 d. tiekėjų arba paslaugų teikėjų apklausos pažyma Nr. 1, kurioje pateikti ir apibendrinti UAB „Aketus“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ komerciniai pasiūlymai. Tinkamiausiu pripažintas tiekėjas – UAB „Aketus“. Šioje apklausos pažymoje UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ nurodytos pasiūlymų kainos, atitinkamai (duomenys neskelbtini) Lt ir (duomenys neskelbtini) Lt, sutapo su 2012 m. spalio 3 d. iš UAB „Aketus“ į UAB „Gedarta“ siųsto laiško priede rastų atsakymų į kvietimą dalyvauti konkurse pateiktomis kainomis. Be to, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ pateikti komerciniai pasiūlymai neatitiko darbų atlikimo termino nurodyto kvietime. Vienintelės UAB „Aketus“ pateiktas komercinius pasiūlymas atitiko kvietime nustatytą darbų atlikimo terminą, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d. Visi viešajame pirkime dalyvavę ūkio subjektai komercinius pasiūlymus pateikė 2012 m. rugsėjo 21 d. 2012 m. spalio 9 d. tarp pirkimą laimėjusios UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 2012 m. spalio 9 d.

UAB „Baltic Transport Service“ 2012 m. spalio 26 d. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad vertinant pateiktus pirkimo dokumentus, nustatytas neatitikimas: UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ komercinių pasiūlymų datos turi būti 2012 m. rugsėjo 21 d., bei paprašyta pristatyti patikslintus dokumentus. Šis Nacionalinės mokėjimo agentūros laiškas 2012 m. spalio 30 d. iš UAB „Baltic Transport Service“ elektroninio pašto baltictransportservice@gmail.com buvo persiųstas į UAB „Aketus“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 30 d. iš UAB „Baltic Transport Service“ elektroninio pašto baltictransportservice@gmail.com į UAB „Baltic Transport Service“ direktoriaus V. M. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas su priedu „UAB (Baltic Transport Service) atsakymas 2012 10 30.doc“. Šiame laiške buvo nurodyta, kad reikia atspausdinti. Minėtame priede buvo UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ komerciniai pasiūlymai, pažymėti 2012-09-21. Nors kvietimai ir atsakymai dalyvauti konkurse buvo siunčiami ir derinami 2012 m. spalio 3–5 dienomis, jie buvo pasirašyti atgalinėmis datomis: kvietimas pasirašytas 2012 m. rugsėjo 14 d., o komerciniai pasiūlymai – 2012 m. rugsėjo 21 d. UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ 2012 m. lapkričio 29 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. 2012-11-29.

Aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Baltic Transport Service“ ir pirkimo dalyviai tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais.

UAB „Aketus“ darbų vadovas A. A. 2014 m. vasario 3 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad 2012 m. vasarą į UAB „Aketus“ ofisą buvo atvažiavęs UAB „Baltic Transport Service“ direktorius V. M., kuris siūlė bendrovei atlikti elektros instaliacijos, vandentiekio, nuotekų tinklų įrengimo darbus autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame pokalbyje dalyvavo UAB „Aketus“ direktorius E. T. ir statybų direktorius J. F. A. A. patvirtino, kad UAB „Aketus“ sutiko paruošti sąmatą. Vėliau UAB „Aketus“ ir UAB „Baltic Transport Service“ sudarė rangos sutartį dėl elektros instaliacijos, vandentiekio, nuotekų tinklų įrengimo darbų autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikimo. Susiderėjus dėl darbų kainų, 2012 metų rugsėjo mėnesį į UAB „Aketus“ ofisą atvažiavęs V. M. paaiškino, kad reikia suorganizuoti konkursą minėtiems darbams statybų objekte atlikti. Jis paprašė, kad A. A. su J. F. paruoštų dokumentus, iš kurių atrodytų, jog vyko konkursas (viešasis pirkimas), ir kad jį laimėjo UAB „Aketus“. Kad objekte darbus atliks UAB „Aketus“ jau buvo sutarta, tačiau V. M. reikėjo konkurso dokumentų. Reikėjo, kad konkurse be UAB „Aketus“ dalyvautų dar dvi bendrovės, neva, pasiūlytų savo kainas darbams atlikti. A. A. pasakė, kad pažįsta statybinių firmų ir kad paprašys ko nors dalyvauti konkurse „dėl akių“. Jis paskambino UAB „Gedarta“ direktoriui G. I. ir paprašė jo dalyvauti konkurse. Paaiškino, kad konkursą laimės UAB „Aketus“, kad G. I. turi dalyvauti konkurse „dėl skaičiaus“, tačiau vėliau, kai UAB „Aketus“ pradės dirbti objekte, UAB „Gedarta“ galės būti subrangove. G. I. sutiko padėti. A. A. patvirtino, kad UAB „Gedarta“ direktoriui G. I. minėjo, jog tam, kad konkursas įvyktų, reikia dar vienos bendrovės. Jis nurodė, kad vyko į UAB „Gedarta“ biurą ir vežė G. I. pasirašyti pluoštą dokumentų, susijusių su konkursu, tačiau neprisiminė, kokie tai buvo dokumentai. J. F. A. A. paprašė surinkti parašus ant dokumentų, kuriuos šis nuvežė G. I. G. I. savo ofise pasirašė ant kelių atvežtų dokumentų lapų ir uždėjo antspaudus. A. A. patvirtino, kad pasakė V. M., jog konkurse „dėl skaičiaus“ sutinka dalyvauti UAB „Gedarta“, bei kad mano, jog parašė V. M. elektroninį laišką, kuriame nurodė UAB „Gedarta“ juridinio asmens kodą, direktoriaus vardą ir pavardę.

UAB „Gedarta“ direktorius G. I. patvirtino, kad UAB „Aketus“ darbų vadovas A. A. 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje paprašė jo sudalyvauti UAB „Baltic Transport Service“ organizuojamame viešajame pirkime. Telefonu A. A. paaiškino, kad UAB „Aketus“ tikisi gauti užsakymą darbams atlikti objekte „Autoservisas (duomenys neskelbtini)“. Viena iš bendrovių, ketinančių teikti pasiūlymą, buvo UAB „Aketus“, tačiau, kad įvyktų pirkimas, reikėjo dar dviejų bendrovių. A. A. leido suprasti, kad UAB „Aketus“ laimės pirkimą ir atliks darbus minėtame objekte, taigi jis paprašė sudalyvauti pirkime „dėl skaičiaus“. A. A. taip pat paprašė sudalyvauti pirkime ir UAB „Aestus“, kadangi vienas iš įmonės akcininkų buvo G. I. A. A. į UAB „Gedarta“ biurą atvežė UAB „Baltic Transport Service“ kvietimus dalyvauti konkurse bei UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ komercinius pasiūlymus. Komerciniuose pasiūlymuose buvo įrašyta siūloma darbų kaina. Komercinių pasiūlymų, adresuotų UAB „Baltic Transport Service“, kaip UAB „Gedarta“ direktorius ir UAB „Aestus“ vardu pats, ar jo bendrovės darbuotojai, nerašė, sąmatų neskaičiavo. G. I., UAB „Gedarta“ direktorius, pasirašė ir užantspaudavo A. A. atvežtus kvietimą dalyvauti konkurse bei UAB „Gedarta“ komercinį pasiūlymą, adresuotą UAB „Baltic Transport Service“. UAB „Gedarta“ direktorius ir UAB „Aestus“ akcininkas neigė, kad pasirašė UAB „Aestus“ komercinį pasiūlymą kito akcininko V. A. (V. A.) vardu. Kas pasirašė UAB „Aestus“ komercinį pasiūlymą, G. I. negalėjo nurodyti. Pažymėjo, kad jo nebuvo prašoma pasirašyti už V. A.

UAB „Aestus“ akcininkas V. A. 2014 m. sausio 27 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad neprisimena, ar 2012 m. rugsėjo mėnesį buvo Lietuvoje. Pažymėjo, kad UAB „Baltic Transport Service“ kvietimo nėra matęs ir jame, kaip UAB „Aestus“ direktorius, niekada nepasirašinėjo. Apvalaus UAB „Aestus“ spaudo jis niekada neturėjo, jį turėjo G. I., nes jis buvo minėtos bendrovės direktorius. V. A. apie UAB „Baltic Transport Service“ ir jos statomą autoservisą (duomenys neskelbtini), nežino. Garantavo, jog 2012 m. rugsėjo 21 d. komerciniame pasiūlyme šalia antspaudo ir jo pavardės, yra ne V. A. parašas.

UAB „Aestus“ akcininkas G. I. patvirtino, kad nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. buvo UAB „Aestus“ direktoriumi. Vėliau iš šių pareigų jis buvo atleistas. Nors G. I. teigimu, nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio jis nebuvo UAB „Aestus“ direktoriumi ir įmonė jokios veiklos nevykdė, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį jis siuntė komercinius pasiūlymus įvairioms įmonėms UAB „Aestus“ vardu. Iš G. I. paaiškinimų matyti, kad 2012 m. vykusio viešojo pirkimo metu UAB „Aestus“ įmonės antspaudu disponavo jis. Kitas UAB „Aestus“ akcininkas V. A. nurodė, kad jis įmonės antspaudo niekada nėra turėjęs.

Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto tyrimo metu nenustatyta, kas pasirašė UAB „Aestus“ komercinį pasiūlymą. Šio centro išvadoje konstatuojama, jog UAB „Aestus“ adresuotame kvietime pateikti prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą įrašą „Gauta: 2012.09.17 dir. V. A.“ įrašė UAB „Aketus“ A. A. Viename iš UAB „Gedarta“ kompiuterių patikrinimo metu buvo rastas dokumentų aplankas pavadinimu „Fiktyvūs pasiūlymai“, kuriame buvo rasti UAB „Aestus“ komerciniai pasiūlymai dėl statybos darbų atlikimo skirti įvairioms įmonėms, kurie buvo rengti būtent 2012 m.

Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad dalyvaudamos 2012 m. viešajame pirkime, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ susitarė nekonkuruoti su UAB „Aketus“ ir taip sudarė sąlygas šiai bendrovei laimėti konkursą. Taigi, 2012 m. viešajame pirkime dalyvavusios UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta, būdamos konkurentėmis, veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus ir taip sudarė draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų, tiekėjos turėjo visas galimybes pateikti savarankiškus pasiūlymus, nederindamos jų su konkurentėmis, ir taip konkuruoti viešajame pirkime.

Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų procedūros organizavimo esmė yra ta, jog ūkio subjektams varžantis tarpusavyje dėl užsakymo, konkurenciniu pagrindu teikiami pasiūlymai įsigyti prekes (paslaugas), o perkančioji organizacija iš jų išsirenka geriausią. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūros esmę bei prasmę, perkančiosios organizacijos (ir konkurencijos teisės) požiūriu pareiškėjai ir kiti viešųjų pirkimų procedūrose dalyvavę bei komercinius pasiūlymus teikę ūkio subjektai laikytini konkurentais, nes pats komercinių pasiūlymų, kuriuos perkančioji organizacija laiko konkuruojančiais, pateikimas toje pačioje viešojo pirkimo procedūroje parodo, kad ūkio subjektai veikia kaip konkurentai. Pareiškėjo UAB „Gedarta“ teiginys, kad atsakovas, taikydamas tarp UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Gedarta“, UAB „Aestus“ ir UAB „Aketus“ Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, iškreipė šios normos tikslą ir saugomą gėrį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas vertino UAB „Gedarta“ veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, ne OECD rekomendacijų reikalavimams, todėl tai, kad UAB „Gedarta“ ir kitų ūkio subjektų veiksmai neatitiko nurodytų rekomendacijose pateiktų pavyzdžių, nepaneigia pareiškėjo padaryto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo ir nepanaikina jos atsakomybės.

Dėl UAB „Baltic Transport Service“ veiksmų 2011 m. ir 2012 m. viešuosiuose pirkimuose

Nustatyta, kad UAB „Baltic Transport Service“ buvo 2011 m. ir 2012 m. viešųjų pirkimų organizatorė. Nors bendrovė neveikia atitinkamoje rinkoje kartu su viešųjų pirkimų dalyviais, tačiau ji atliko aktyvius veiksmus, skatinančius susitarimų tarp atitinkamai 2011 m. viešajame pirkime ir 2012 m. viešajame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų sudarymą. Nors UAB „Baltic Transport Service“ 2011–2012 m. ūkinės veiklos nevykdė, ši bendrovė buvo įkurta siekiant teikti automobilių remonto paslaugas, o paslaugų teikimas rinkoje už mokestį, kaip teisingai pažymėjo Konkurencijos taryba, savaime suponuoja ekonominį tokios veiklos pobūdį. UAB „Baltic Transport Service“ viešuosiuose pirkimuose pirktos statybos darbų paslaugos buvo susijusios su tolesniu ūkio subjekto siekiu vykdyti ekonominę veiklą, todėl ši bendrovė laikytina ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies prasme.

Iš aptartų rašytinių įrodymų nustatyta, kad organizuodama 2011 m. viešąjį pirkimą, UAB „Baltic Transport Service“ dar prieš konkurso paskelbimą derino statybos darbų atlikimą bei kainą su UAB „Convertus“, t. y. siuntė objekto techninį projektą, teiravosi dėl darbų atlikimo terminų ir kainos. Prieš kvietimų dalyvauti konkurse išsiuntimą, UAB „Baltic Transport Service“ paruoštoje tiekėjų apklausos pažymoje pirkimo laimėtoja jau buvo įvardyta UAB „Convertus“, šiai bendrovei buvo siunčiama visa su viešuoju pirkimu susijusi dokumentacija. Be to, rangos sutartis tarp UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Convertus“ buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 22 d., t. y. anksčiau, nei buvo paruošti viešojo pirkimo organizavimui reikalingi dokumentai. Nei UAB „Baltic Transport Service“ vadovas, nei darbų techninę priežiūrą vykdęs darbuotojas negalėjo įvardyti kitų dviejų 2011 m. viešajame pirkime dalyvavusių įmonių.

UAB „Aketus“ darbų vadovas A. A. nurodė, jog su UAB „Baltic Transport Service“ dar prieš konkurso paskelbimą buvo sutarta, kad darbus objekte atliks UAB „Aketus“, tačiau reikėjo konkurso dokumentų. 2012 m. lapkričio 26 d. iš UAB „Baltic Transport Service“ gautas Nacionalinės mokėjimo agentūros laiškas, kuriame nurodyta, jog pateiktuose pirkimo dokumentuose yra netikslumų, buvo persiųstas ne UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“, kurių pasiūlymuose buvo nustatytas neatitikimas, o UAB „Aketus“. UAB „Aketus“ darbų vadovas A. A. informuodavo UAB „Baltic Transport Service“ apie susitarimo eigą. Nors nustatyta, kad UAB „Baltic Transport Service“ tiesiogiai bendravo tik su 2011 m. ir 2012 m. viešųjų pirkimų laimėtojais ir nebendravo su kitais viešųjų pirkimų dalyviais, tačiau abiejų viešųjų pirkimų atvejais tiek UAB „Baltic Transport Service“, tiek tiekėjų veiksmais buvo siekiama sudaryti sąlygas konkrečiam ūkio subjektui laimėti viešąjį pirkimą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad UAB „Baltic Transport Service“ laikoma prisidėjusia prie 2011 m. ir 2012 m. sudarytų konkurentų susitarimų, ši bendrovė laikytina minėtų susitarimų dalyve Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Teismo nuomone, pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų veikla pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, o pažeidimas įrodytas byloje esančiais įrodymais. Atsakovas, priešingai nei teigia pareiškėjai, išsamiai išanalizavo visas faktines aplinkybes bei pasisakė dėl konkrečių asmenų veiksmų, nulėmusių pažeidimo buvimą, o ne rėmėsi prielaidomis.

Dėl ūkio subjektų sudarytų susitarimų įtakos konkurencijai

Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas inter alia (be kita ko) įtvirtina konkurenciją ribojančių susitarimų draudimą. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje A⁵⁵²-2016/2012 nurodė, kad teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas ir savaime suprantamas. Taigi, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama.

Įvertinus tai, kad atsakovas nusprendė buvus kainų fiksavimo atvejį, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimui konstatuoti Konkurencijos tarybai pakako nustatyti faktą, jog pirkime dalyvavusios įmonės, pasirašydamos konkurentų paruoštus komercinius pasiūlymus, žinojo, jog jų pateikiama kaina yra didesnė ar kitos pasiūlymų sąlygos blogesnės nei pirkimus turinčių laimėti įmonių. Kaip jau buvo konstatuota, pirkime dalyvavę ūkio subjektai, iš anksto žinodami, jog nelaimės viešojo pirkimo, pateikė perkančiajai organizacijai komercinius pasiūlymus su aukštesne pasiūlymo kaina, nei 2011 m. ir 2012 m. viešųjų pirkimų laimėtojai, ir / ar nurodė kitas konkurso reikalavimų neatitinkančias sąlygas. Tai sudarė sąlygas viešųjų pirkimų laimėtojoms nustatyti didesnes kainas, nei tas, kurios būtų laisvos konkurencijos sąlygomis. Teismo nuomone, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija ir 2011 m. bei 2012 m. viešuosiuose pirkimuose dalyvavę ūkio subjektai veikė tarpusavyje derindami veiksmus ir taip sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus. Kadangi bendrovės sudarė draudžiamą susitarimą, kurio tikslas riboti konkurenciją, tokio susitarimo poveikis konkurencijai pagrįstai nebuvo vertinamas.

Atsakovas Nutarime taip pat pažymėjo, kad aptarto pobūdžio fiktyvių pasiūlymų pateikimas gali būti vertinamas ne tik kaip kainų fiksavimas, bet ir kaip rinkų pasidalijimas. Teismas su tokia atsakovo pozicija iš esmės sutiko, tačiau atkreipė dėmesį, kad toks vertinimas, kaip teisingai pažymėjo Konkurencijos taryba, neturi įtakos pažeidimo teisiniam vertinimui, nes tiek vieni, tiek kiti susitarimai vertinami kaip turintys konkurenciją ribojantį tikslą.

Dėl rinkos apibrėžimo

Teismas pažymėjo, kad iš Konkurencijos tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 2S-13/2014 matyti, kad, visų pirma, buvo nustatyta, kokia yra prekės rinka, ir tik po to vertinta, kaip turėtų būti apibrėžta geografinė rinka. Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. paaiškinimus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (toliau – Paaiškinimai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo) 19 punkte nustatytus įrodymus, kurie vertintini, siekiant apibrėžti prekės rinką, akivaizdu, jog kai kurie iš jų gali būti susiję su faktinėmis aplinkybėmis tam tikroje konkrečioje teritorijoje, o Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 18 punktas įtvirtina, jog vien prekių savybių ir naudojimo pobūdžio, kaip požymių dviejų prekių pakeičiamumui įvertinti, nepakanka. Pažymėtina, jog Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 19.5 punkte nurodytos kliūtys ir išlaidos, kaip svarbūs įrodymai prekių pakeičiamumui įvertinti, neabejotinai yra susiję ir su teritorija, kurioje su jomis susiduriama, kadangi kaip tokias kliūtis Konkurencijos taryba Paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo nurodo ir valstybės reguliavimą, geografinę pirkėjų padėtį ir pan.

Konkurencijos taryba prekės rinką apibrėžė kaip statybos darbų atlikimo rinką.

Iš 2011 m. ir 2012 m. vykdytų viešųjų pirkimų dokumentų matyti, jog perkančioji organizacija UAB „Baltic Transport Service“ pageidavo įsigyti autoserviso statybos darbus. Nagrinėjamų viešųjų pirkimų objektai buvo tiek bendrųjų, tiek specialiųjų (inžinerinių tinklų įrengimo) statybos darbų atlikimas. Kadangi perkančioji organizacija UAB „Baltic Transport Service“ siekė įsigyti statybos darbų paslaugas, viešuosiuose pirkimuose dalyvavę ūkio subjektai savo veiksmus derino būtent šioje srityje, t. y. statybos darbų atlikimo rinkoje. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012 pateiktu išaiškinimu, nėra būtinybės detaliai nagrinėti prekės rinką, kadangi tai nėra reikšminga vertinant ūkio subjektų veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams – užtenka tik nustatyti, kad ūkio subjektai yra konkurentai viešuosiuose pirkimuose. Teismo nuomone, Konkurencijos taryba visapusiškai įvertino visas būtinas su šioje byloje nagrinėjamomis prekėmis susijusias aplinkybes ir prekės rinką 2011 m. ir 2012 m. vykdytuose viešuosiuose pirkimuose pagrįstai apibrėžė kaip statybos darbų atlikimo rinką.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 3 punktą, atitinkama geografinė rinka – tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Atsakovas statybos darbų atlikimo rinkos geografinę rinką apibrėžė kaip Lietuvos Respublikos teritoriją. Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 24.4 punkte nurodoma, jog jeigu perkama iš ūkio subjektų, veikiančių panašiomis prekybos sąlygomis bet kur Lietuvoje, arba konkurso būdu, dalyvaujant ūkio subjektams iš visos Lietuvos, tai tokiu atveju geografine rinka Konkurencijos taryba paprastai laikys visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

Konkurencijos taryba nustatė, kad visos statybos darbų pardavimu užsiimančios įmonės veikia panašiomis sąlygomis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes viešųjų pirkimų konkursuose gali dalyvauti ūkio subjektai iš bet kurios Lietuvos Respublikos dalies. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios bendrovės, kaip ir kitos įmonės, teikiančios statybos darbų atlikimo paslaugas, veikia Lietuvos Respublikoje ir iš esmės nesusiduria su ūkinės veiklos teisiniais apribojimais ar kitomis kliūtimis, kurios nulemtų ūkio subjektų pasiskirstymą smulkesnėmis, nei Lietuvos Respublika veiklos teritorijomis. Teismo nuomone, geografinė rinka šioje byloje buvo apibrėžta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Konkurencijos taryba teisingai nustatė, jog atitinkama rinka nagrinėjamoje byloje laikytina statybos darbų atlikimo rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamos rinkos apibrėžimas atitinka Konkurencijos įstatymo normas bei Konkurencijos tarybos suformuluotus paaiškinimus.

Dėl susitarimų mažareikšmiškumo bei išimties kriterijaus

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmės įtakos negali itin riboti konkurencijos. Tokiems susitarimams taikomus reikalavimus ir sąlygas teisės aktu nustato Konkurencijos taryba. Toks aktas yra Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos, patvirtinti Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1 (toliau – Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos). Teismo nuomone, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis nagrinėjamam atvejui pagrįstai nebuvo taikyta, nes Konkurencijos tarybos patvirtintų Reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos 7.1 punktas neleidžia taikyti šios išimties horizontaliems susitarimams, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos (fiksuojamos) tam tikros prekės kainos.

Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas: 1) nelemia susitariančiųjų šalių veiklos apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti; 2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje. Susitarimas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies sąlygas, galioja nuo sudarymo momento (ab initio) be jokio išankstinio Konkurencijos tarybos sprendimo. Kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka šio straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti, kad atitinka, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi (Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, Konkurencijos taryba turi teisę priimti teisės aktus ir nustatyti susitarimų grupes bei sąlygas, kuriomis susitarimas tenkina šio straipsnio 1 dalies sąlygas. Ūkio subjektai nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl jų teisės pasinaudoti aptariama išimtimi dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio netaikomo jų atžvilgiu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su Konkurencijos tarybos padaryta išvada, kad nėra aplinkybių, kurios pašalintų UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ bei UAB „Aketus“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ susitarimų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus, prieštaravimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam draudimui nustatyti (fiksuoti) prekių kainas.

Dėl non bis in idem principo taikymo

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai ar kiti 2011 m. ir 2012 m. viešuosiuose pirkimuose dalyvavę ūkio subjektai būtų pripažinti padariusiais nusikalstamas veikas ir jiems būtų paskirtos kriminalinio pobūdžio sankcijos už veiksmus, kuriuos atsakovas pripažino pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, todėl nėra pagrindo vertinti kitų aplinkybių, siekiant nustatyti, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas.

Pažymėta, kad Nutarimu sankcija UAB „Baltic Transport Service“ nebuvo skirta, taigi, jeigu Nacionalinė mokėjimo agentūra vertino šios pareiškėjo veiksmus, susijusius su Konkurencijos tarybos nagrinėtomis aplinkybėmis, Nutarimu non bis in idem principas nėra pažeidžiamas.

Kadangi UAB „Gedarta“ atžvilgiu nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas, non bis in idem principas nėra pažeidžiamas ir atsakomybė šiai bendrovei už padarytą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą gali būti taikoma.

Dėl ikiteisminio tyrimo duomenų naudojimo nekaltumo principo pažeidimo

Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.

Nustatyta, kad Konkurencijos taryba su 2014 m. kovo 27 raštu Nr. (2.11-23)6V-593 kreipėsi į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą Mindaugą Gylį ir prašė leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo, atliekamo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dėl UAB „Baltic Transport Service“ bei kitų su projekto Nr. 3VK-KV-10-2-003498-PER-001 įgyvendinimu, veiksmų, metu surinkta medžiaga. Atsakovas minėtame rašte taip pat prašė Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus darbuotojams susipažinus su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos turima medžiaga, ir nustačius tam tikra informacija būtų įvertinta kaip galinti būti reikšminga nagrinėjant Nacionalinės mokėjimo agentūros pareiškimą dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo, pateikti Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus darbuotojams tokių dokumentų ir kitos informacijos kopijas. Prokuroras Mindaugas Gylys 2015 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku informavo atsakovo atstovę, kad leidimą susipažinti su bylos medžiaga suteikė ir tyrėja apie tai informuota. Konkurencijos tarybos atstovės su šia medžiaga susipažino ir gavo jos kopijas. Atsižvelgdamas į aptartų dokumentų turinį, teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad prokuroro suteiktas leidimas apėmė ir galimybę naudoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bylos medžiagą. Minėtas prokuroro leidimas, atsakovui prašant, buvo patikslintas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2014 m. spalio 3 d. raštu Nr. 17.2.-11694, nurodant, kad Konkurencijos tarybos darbuotojams leidžiama jų veikloje vykdant norminių aktų nustatytas funkcijas, susijusias su tyrimo atlikimu, naudoti (įtraukti į išvadas, supažindinti proceso šalis, naudoti rengiant būtinus Konkurencijos tarybos dokumentus ir pan.) baudžiamosios bylos Nr. 06-1-11001-13 medžiagą, su kuria buvo leista susipažinti ir pasidaryti kopijas Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus darbuotojams. Šiame rašte atkreiptas dėmesys, kad naudojant ikiteisminio tyrimo medžiagą, būtina griežtai užtikrinti nekaltumo prezumpcijos baudžiamosios bylos proceso dalyvių atžvilgiu laikymąsi, vengiant bet kokių užuominų ar komentarų apie asmenų kaltumą, padarius kokią nors baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Nors prokuroro raštas, detalizuojantis 2014 m. kovo 27 d. leidimą, buvo gautas vėliau, tai nepaneigia aplinkybės, kad Konkurencijos taryba teisėtai gavo ir naudojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos medžiagą, vertindama, ar buvo padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Prašydama ir gaudama atitinkamą medžiagą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Konkurencijos taryba veikė savo įgaliojimų ribose (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryboje tyrimo metu ar jį pabaigus, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų.

Teismo nuomone, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinktos medžiagos naudojimas savaime nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo, nes Nutarime ūkio subjektams ar fiziniams asmenims nėra inkriminuojamos baudžiamosios veikos. Nutarimas, jame pateiktas įrodymų ir ūkio subjektų veiksmų vertinimas bei jo pagrindu padarytos išvados sietinos išimtinai su Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymu ir savaime negali daryti įtakos vertinant asmenų veiksmus Baudžiamajame kodekse nustatytų nusikalstamų veikų požiūriu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, ar teismas, išnagrinėjęs bylą dėl jo, galėtų pažeisti nekaltumo prezumpciją pareiškėjų atžvilgiu. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad buvo remtasi ne tik apklausų metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau ir susirašinėjimu elektroniniais laiškais bei kita Konkurencijos tarybos tyrimo metu surinkta informacija.

Dėl kitų pareiškėjų argumentų

Nors UAB „Convertus“ nurodė, kad netenkindamas jo prašymo į Konkurencijos tarybos posėdį iškvieti liudytoją, atsakovas apribojo bendrovės teisę į gynybą, tačiau šio teiginio plačiau nepaaiškino, t. y. nenurodė, kaip atsisakymas tenkinti jos prašymą dėl liudytojo iškvietimo apklausai trukdo ginti teises.

Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis ir procedūros dalyviams suteikta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Convertus“ buvo informuota apie tyrimo išvadas, jai buvo suteikta galimybė susipažinti su Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiaga, teikti paaiškinimus žodžiu ir raštu ir šiomis teisėmis ji naudojosi. Pagal Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Atsakovas pažymėjo, kad vykusiame Konkurencijos tarybos posėdyje nebuvo pateikta argumentų, jog apklausus liudytojus, būtų nustatytos aplinkybės, galinčios pakeisti tyrimo išvadas. Vadovaujantis to paties įstatymo 25 straipsniu, apklausos yra vienas iš Konkurencijos tarybos galimų tyrimo veiksmų, taigi jos gali būti atliekamos tik tyrimo metu, o ne Konkurencijos tarybos posėdyje, kai tyrimas jau yra baigtas ir išklausomi procedūros dalyviai. Teismas nenustatė, kad Konkurencijos taryba būtų apribojusi UAB „Convertus“ teisę į gynybą.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, kad UAB „Convertus“, UAB „Ugna“ ir UAB „Baltic Transport Service“ sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, tarp surinktų rašytinių įrodymų nėra esminių prieštarų. UAB „Convertus“ nenurodė, kokias tyrimui reikšmingas aplinkybes galėtų pagrįsti ar paneigti liudytojas. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl padarė išvadą, kad liudytojo P. Š. apklausimas teismo posėdyje nėra tikslingas.

Dėl administracinės bylos sustabdymo

Pareiškėjai UAB „Convertus“ ir UAB „Baltic Transport Service“ taip pat prašė sustabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 06-1-11001-13.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-210-149/2015 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-11001-13-7; ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11001-13) nėra išnagrinėta. Joje 2015 m. gruodžio 16 d. 9.00 val., 2016 m. sausio 13 d. 9.00 val., 2016 m. vasario 10 d. 9.00 val., 2016 m. kovo 2 d. 9.00 val., 2016 m. balandžio 6 d. 9.00 val. ir 2015 m. gegužės 4 d. 9.00 val. yra numatyti teisiamieji posėdžiai. Ši baudžiamoji byla buvo pradėta dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagrindas teismui stabdyti bylos dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo nagrinėjimą būtų tada, jei būtų nustatytas prejudicinis ryšys tarp atitinkamų bylų. Atskirų bylų tarpusavio prejudicinis ryšys negali būti preziumuojamas, o turi būti įvertintas ir nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju. Pareiškėjai, nei teikdami paaiškinimus Konkurencijos tarybai, nei skunduose nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios parodytų egzistuojantį prejudicinį ryšį. Vien tik abstraktaus pobūdžio pareiškėjų teiginys, kad jų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nesudaro galimybių įvertinti ir atitinkamai nepagrindžia prejudicinio ryšio tarp šių bylų. Tai, kad Konkurencijos taryba, konstatuodama Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, be kita ko, rėmėsi iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gautais įrodymais, kurie nėra patvirtinti teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą, taip pat nesudaro pagrindo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas ūkio subjektų atžvilgiu buvo nustatytas įvertinus visumą įrodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėjai sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus. Nors Konkurencijos tarybos bylos medžiagos dalį sudaro iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos gauta medžiaga, jos pagrindu buvo nagrinėjamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Net jei tie patys įrodymai būtų nagrinėjami baudžiamojoje byloje, siekiant įvertinti, ar buvo padarytos atitinkamos Baudžiamajame kodekse nustatytos veikos, jų vertinimas baudžiamosios bylos kontekste savaime negalėtų nulemti Nutarimo išvadų dėl padaryto Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Esant skirtingiems teisės pažeidimams, skirtingai pažeidimų sudėčiai, bei skirtingai įrodymų visumai, akivaizdu, jog bet kuriuo atveju Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės, nepriklausomai nuo informacijos šaltinių, turėtų būti vertinamos tik Konkurencijos įstatymo pažeidimo kontekste pagal tokiems pažeidimams taikomą įrodymų vertinimo praktiką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Dėl patraukimo atsakomybėn termino

Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Draudžiami konkurentų susitarimai autoserviso statybos darbams pirkti vyko 2011 m. lapkričio mėnesį ir 2012 m. spalio mėnesį, taigi UAB „Aestus“, UAB „Aketus“, UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“, UAB „Gedarta“ ir UAB „Ugna“ Konkurencijos įstatyme nustatytas patraukimo atsakomybėn terminas nėra suėjęs.

Dėl paskirtų baudų pagrįstumo

Pareiškėjų UAB „Convertus“ ir UAB „Gedarta“ nuomone, joms buvo paskirtos neteisingai apskaičiuotos baudos ir jos yra per didelės.

Pagal Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Baudos dydžio nustatymą reglamentuoja Baudų, skiriamų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64.

Pagal Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pinigines baudas už konkurencijos teisės pažeidimus ūkio subjektams turi teisę skirti Konkurencijos taryba, kuri, skirdama nuobaudas, turi plačią diskreciją, tačiau šioje srityje ji negali veikti nevaržomai. Šią instituciją saisto tiek bendrieji teisės principai, tiek specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (10 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais dydis, Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Tuo tarpu teismui yra suteikti įgaliojimai patikrinti, ar šių teisės reikalavimų Konkurencijos taryba laikėsi.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad baudos dydis pagal esamą teisinį reguliavimą yra siejamas su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška, baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-686/2006, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A³⁹-1939/2008, 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1301/2012).

Baudų dydžio nustatymo aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais. Pirmiausia, vadovaujantis šio aprašo III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę. Vėliau, vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas.

Pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 5 punktą, pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Jeigu ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpis trumpesnis nei vieneri ūkiniai metai, pardavimų vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, kurias ūkio subjektas gavo per dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį. Ūkio subjekto pardavimų vertė nustatoma remiantis Konkurencijos tarybos apie šį ūkio subjektą turima informacija. Jeigu ūkio subjekto pateiktos informacijos nepakanka arba Konkurencijos taryba turi pagrįstų įtarimų, kad ūkio subjekto pateikta informacija nepatikima, ūkio subjekto pardavimų vertė gali būti nustatoma remiantis kita objektyvia informacija, jeigu pagal ją gali būti apskaičiuota ūkio subjekto pardavimų vertė. Jeigu informacijos ūkio subjekto pardavimų vertei nustatyti nepakanka arba ši informacija nepatikima, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas (Baudų dydžio nustatymo aprašo 6 punktas).

Dėl bazinių baudos dydžių

Bazinis baudos dydis lygus pardavimų vertės dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumą, ir pažeidimo trukmės metais sandaugai (Baudų dydžio nustatymo aprašo 8 punktas). Pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 9 punktą, baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis neviršija 30 procentų pagal šio aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės. Baudų dydžio nustatymo aprašo 10 punkte nustatyta, kad baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į aprašo 9 punkte nustatytą ribą, nustatoma pagal pažeidimo pavojingumą. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo. Draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo atvejais baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis sudaro nuo 20 iki 30 procentų pagal šio aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės Baudų dydžio nustatymo aprašo 11 punktas). Baudų dydžio nustatymo aprašo 12 punkte įtvirtinta, kad siekiant atsižvelgti į kiekvieno ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, pagal šio aprašo 9–11 punktų nuostatas apskaičiuota suma dauginama iš ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus. Trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų; ilgesnis už šešis mėnesius, bet trumpesnis už metus laikotarpis laikomas metais. Remiantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 13 punktu, siekiant atgrasyti ūkio subjektus nuo draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo, šių pažeidimų atveju prie apskaičiuoto pagal šio aprašo 8–12 punktus bazinio baudos dydžio pridedama suma, lygi nuo 15 iki 25 procentų pagal aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės. Siekiant užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį, pagal šio aprašo 8–13 punktus apskaičiuotas bazinis baudos dydis didinamas, kai ūkio subjekto pajamos iš nesusijusių su pažeidimu prekių pardavimų sudaro daugiau kaip 95 procentus bendrųjų ūkio subjekto pajamų (Baudų dydžio nustatymo aprašo 14 punktas). Šio aprašo 15 punkte įtvirtinta, kad jeigu įmanoma apskaičiuoti ūkio subjekto iš pažeidimo gautą pelną, pagal aprašo 8–14 punktus apskaičiuotas bazinis baudos dydis didinamas, kad jis viršytų minėtą pelną. Pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 16 punktą, jo 4.1 ir 6 punktuose numatytais atvejais, kai bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas, bazinis baudos dydis lygus ūkio subjektų bendrųjų pajamų dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumą, ir pažeidimo trukmės metais sandaugai. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į aprašo 10 ir 11 punktuose nurodytas ir kitas aplinkybes, kiek tai būtina pažeidimo pavojingumui tinkamai įvertinti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Bazinis baudos dydis negali viršyti 10 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Konkurencijos taryba su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiomis pajamomis laikė pareiškėjo UAB „Convertus“ pajamas, gautas iš statybos darbų atlikimo veiklos 2011 m. ir pareiškėjo UAB „Gedarta“ pajamas, gautas iš statybos darbų atlikimo veiklos 2012 m. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Gedarta“ užsiima statybos darbų atlikimo veikla (http://www.gedarta.lt/), bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad su pažeidimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiomis pajamomis turi būti laikomos pajamos, gautos iš statybos darbų atlikimo veiklos, ir nėra pagrindo iš statybos prekių pardavimo gautų pajamų laikyti nesusijusiomis su pažeidimu.

Konkurencijos taryba nustatė, kad draudžiami susitarimai buvo sudaryti 2011 m. ir 2012 m. viešuosiuose pirkimuose. Draudžiami susitarimai autoserviso statybos darbams pirkti vyko 2011 m. lapkričio 14–21 dienomis, t. y. nuo perkančiosios organizacijos paskelbimo apie viešąjį pirkimą, o 2012 m. viešojo pirkimo metu – 2012 m. spalio 3–5 dienomis, t. y. nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ iki buvo rasta paruošta tiekėjų apklausos pažyma, kurioje UAB „Aketus“ nurodyta laimėtoja. Teismas sutinka su Konkurencijos tarybos vertinimu, kad pareiškėjai UAB „Convertus“ ir UAB „Gedarta“ susitarimuose dalyvavo vieną mėnesį.

Nustatyta, kad UAB „Convertus“ 2011 m. iš statybos darbų atlikimo veiklos gavo (duomenys neskelbtini) Lt, o UAB „Gedarta“ iš statybų darbų atlikimo veiklos 2012 m. gavo (duomenys neskelbtini) Lt. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aplinkybę, kad abi bendrovės darant pažeidimą dalyvavo 1 mėnesį, teismas padarė išvadą, kad UAB „Convertus“ pardavimo vertė buvo pagrįstai įvertinta (duomenys neskelbtini), o UAB „Gedarta“ – (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, įvertinęs pažeidimu susijusias aplinkybes, UAB „Gedarta“ ir UAB „Convertus“ nustatė 30 procentų dydį už pažeidimo pavojingumą. Kadangi pareiškėjai su kitais ūkio subjektais padarė sunkius konkurencijos teisės pažeidimus – slaptus kartelinius susitarimus, darančius žalą visai šalies ekonomikai, kadangi pašalina susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius, jiems pagrįstai buvo nustatytas 30 procentų dydis už pažeidimo pavojingumą.

Remiantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 12 punktu, tiek UAB „Gedarta“, tiek UAB „Convertus“ padarytų pažeidimų trukmė baudų dydžio nustatymo tikslais yra laikoma pusė metų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad UAB „Convertus“ buvo pagrįstai nustatytas 8 348,7 Lt (duomenys neskelbtini), o UAB „Gedarta“ – 10 384,65 Lt (duomenys neskelbtini) baziniai baudų dydžiai.

Teismas pažymėjo, kad nors Nutarime tai nėra nurodyta, tačiau iš Konkurencijos tarybos atsiliepime pateikto baudų dydžių skaičiavimo bei paskirtų baudų sumų matyti, kad vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 13 punktu, abiem bendrovėms buvo pritaikytas minimalus 15 procentų nuo su pažeidimu susijusių pajamų atgrasomasis dydis. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo padarytas draudžiamas konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo, prie UAB „Convertus“ apskaičiuotos 8 348,7 Lt sumos ir UAB „Gedarta“ apskaičiuotos 10 384,65 Lt sumos buvo pridėta 15 procentų dalis nuo nustatytos pardavimų vertės, t. y. (duomenys neskelbtini).

Dėl bazinių baudos dydžių tikslinimo

Pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 17 punktą, nustačius Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes arba Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pagal šio aprašo II–IV skyrių nuostatas apskaičiuotas bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas arba didinamas iki 50 procentų, išskyrus tuos atvejus, kai ūkio subjektas pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta Konkurencijos įstatyme numatyta sankcija, – šiuo atveju bazinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų už kiekvieną ankstesnį pažeidimą. Bazinis baudos dydis didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Ūkio subjektui, kuris buvo pažeidimo iniciatorius arba skatino kitus ūkio subjektus dalyvauti darant pažeidimą, bazinis baudos dydis atitinkamai didinamas, o ūkio subjektui, kuris darant pažeidimą atliko pasyvų vaidmenį, bazinis baudos dydis atitinkamai mažinamas (Baudų dydžio nustatymo aprašo 18 punktas).

Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nurodytos aktualios Konkurencijos įstatymo redakcijos 37 straipsnio 2 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, pašalino padarytą žalą, savo valia nutraukė pažeidimą, neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų, pripažino Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų ir ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos (Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas nutarime pareiškėjų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teismas vertino, kad UAB „Convertus“ skatino draudžiamų susitarimų sudarymą bei aktyviai prie jo prisidėjo, todėl jos vaidmuo negali būti laikomas pasyviu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas šiai bendrovei paskirtą bazinį baudos dydį pagrįstai padidino 50 procentų.

UAB „Gedarta“ nurodytos aplinkybės, kad jos vadovas G. I. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos bei Konkurencijos tarybai pateikė išsamius parodymus apie 2012 m. vykusį viešąjį pirkimą ir visą laiką geranoriškai bendradarbiavo su minėtomis institucijomis, negali būti laikomos bendrovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad institucijų nurodymų vykdymas nėra kvalifikuojamas kaip pagalba institucijoms. UAB „Gedarta“ direktorius vykdė atsakovo nurodymus, papildomai nieko nepateikė, todėl nėra pagrindo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir mažinti paskirtos baudos dydį. Įvertinus UAB „Gedarta“ direktoriaus atliktus veiksmus 2012 m. viešajame pirkime, nėra pagrindo teigti, kad ši bendrovė atliko pasyvų vaidmenį ir dėl to mažinti baudos dydį.

Pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 19–22 punktus, ūkio subjektams, esantiems draudžiamo susitarimo dalyviais, pagal šio aprašo II–IV skyrių nuostatas apskaičiuota bauda sumažinama, jeigu jie pateikė visą žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiavo su Konkurencijos taryba viso tyrimo metu. Tokių aplinkybių nei Konkurencijos taryba, nei teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo mažinti UAB „Convertus“ ir UAB „Gedarta“ paskirtas baudas.

Pareiškėjai nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, jog Konkurencijos taryba, skirdama baudas ir nustatydama jų dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų.

Kadangi UAB „Baltic Transport Service“ veiklos nevykdė ir 2010–2011 m. neturėjo pajamų, bauda jai nebuvo skirta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatavo, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, jog UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, organizuojant bei dalyvaujant 2011 m. viešajame pirkime, o UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, organizuojant bei dalyvaujant 2012 m. viešajame pirkime, ir UAB „Convertus“ skyrė 25 000 Lt, o UAB „Gedarta“ – 20 800 Lt baudas. Šie baudų dydžiai, priešingai nei teigia pareiškėjai, nėra akivaizdžiai neprotingi ir neproporcingi padarytam pažeidimui, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad buvo sudaryti itin žalingi susitarimai. Teismas konstatavo, kad Konkurencijos tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 2S-13/2014 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti ar keisti.

III.

Pareiškėjai UAB „Convertus“, UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Gedarta“ pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo.

UAB „Convertus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Taip pat prašo sustabdyti bylą, kol nebus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-75-149/2016 dėl dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, apgaulingo apskaitos tvarkymo, aplaidaus apskaitos tvarkymo.

Pareiškėjo nuomone, tyrimas dėl ūkio subjektų veiksmų buvo neobjektyvus, neišsamiai ištirti turimi įrodymai, proceso metu atmesti pagrįsti prašymai dėl liudytojų kvietimo, taip pat prašymai dėl proceso sustabdymo, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla, neteisingai apskaičiuotas baudos dydis. Iš Konkurencijos tarybos nutarimo bei skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad daugelis svarbių faktų byloje visiškai nebuvo nustatinėjami, o tiesiog buvo priimti, kaip savaime įrodyti faktai remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, kuri teisme nebuvo patvirtinta bei patikrinta.

Dėl bylos sustabdymo ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylos sustabdymo išsprendė formaliai neįsigilinęs į prašymo turinį bei pateiktus pareiškėjui UAB „Convertus“ kaltinimus. Teismas palikdamas galioti Konkurencijos tarybos nutarimą iš esmės pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes pareiškėjo veiksmai, įrodymai, nurodyti Konkurencijos tarybos nutarime ir teismo sprendime, tiesiogiai susiję su pateiktais kaltinimais baudžiamojoje byloje pareiškėjui UAB „Convertus“.

Konkurencijos taryba Nutarime ir teismas pasisako tiesiogiai dėl pareiškėjo UAB „Convertus“ veiksmų, kurie tiesiogiai nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-75- 149/2016 ir užbėga už akių baudžiamajam teismui. Akivaizdus prejudicinis ryšys. Iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinimai pareiškėjui UAB „Convertus“ suformuluoti taip, kad apima visus veiksmus nurodytus Nutarime ir teismo sprendime. Todėl, pareiškėjo manymu, yra pagrindas teigti, kad administracinės bylos negalima išnagrinėti iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Jeigu baudžiamąja tvarka pareiškėjas UAB „Convertus“ bus nuteistas pagal pateiktus kaltinimus, bus pažeistas dvigubo baudimo negalimumo principas.

Dėl procesinių pažeidimų ir neatitikimo sprendimams keliamiems reikalavimams

Pareiškėjas pažymi, kad įrodymai, kuriais remiasi Konkurencijos taryba bei teismas, buvo gauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-1-11001-13, šie įrodymai teisme nebuvo patvirtinti ir jie nėra patikimi, todėl jais remtis negalima. Šie įrodymai Konkurencijos tarybos buvo surinkti pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. ikiteisminio tyrimo duomenys buvo paviešinti be leidimo.

Teismas atmetė prašymą kviesti liudytoją P. Š. Atsakovo atstovas posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimus kas ir kaip sudarė draudžiamus susitarimus, kokie konkretus asmenys dalyvavo, kuo pasireiškė kiekvieno asmens veiksmai, kuris dalyvavo draudžiamame susitarime, kokie įmonių darbuotojai ką konkrečiai atliko. Jau vien dėl šitų neaiškumų kyla abejonių dėl paties administracinio akto patikimumo ir motyvacijos pagrįstumo, pakankamumo.

Konkurencijos taryba pasisakydama dėl įmonių galimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, konkrečiai nepasisakė dėl konkrečių asmenų veiksmų, kurie nulėmė pažeidimo buvimą ar nebuvimą. Iš Konkurencijos tarybos Nutarimo visiškai neaišku, kaip buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, nes nėra aišku bei ištirta, kas ir kokie įmonių darbuotojai dalyvavo susitarime, kokius veiksmus jie atliko.

Dėl skirtos baudos apskaičiavimo

Pareiškėjo nuomone, UAB „Convertus“ skirtos baudos dydis 25 000 Lt nurodytas Nutarime apskaičiuotas neteisingai ir yra per didelis. Remiantis Nutarime nurodytu baudos dydžio apskaičiavimu UAB „Convertus“ bauda turėjo sudaryti 16 697,50 Lt. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas posėdžio metu pripažino, kad Konkurencijos tarybos nutarime nenurodytas teisinis argumentas dėl sankcijos didinimo 50 proc.

Pareiškėjas UAB „Baltic Transport Sevice“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir  perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti sprendimą ir atsakovo Nutarimą kaip nepagrįstus.

UAB „Baltic Transport Sevice“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Skundžiamas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimo priimtas juridiniui asmeniui (pareiškėjui UAB „Baltic Transport Service“), kuriam dėl analogiškų aplinkybių buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas bei šiuo metu pateiktas kaltinimas baudžiamojoje byloje. Pareiškėjui siekiant gintis nuo konkurencijos tarybos priimto nutarimo tenka duoti paaiškinimus prieš patį save, dėl ko pažeidžiama nekaltumo prezumpcija;

2. Skundžiamas sprendimas remiasi liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jie nebuvo apklausti nei konkurencijos tarybos nei Vilniaus apygardos administracinio teismo viešuose posėdžiuose. Taigi, remiamasi duomenimis, kurie nebuvo tirti viešuose teismo posėdžiuose;

3. Administracinė byla nebuvo sustabdyta iki tol, kol baigsis baudžiamasis procesas, dėl ko kilo dvigubo baudimo antrą kartą principo pažeidimas. Apelianto nuomone, administracinės bylos sustabdymo klausimą teismas privalėjo išspręsti rašytine nutartimi, tačiau to nepadarė, išsprendęs klausimą posėdžio metu. Apeliantas taip pat pažymi, kad dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Nutarime, ikiteisminio tyrimo byloje esančiame pranešime apie įtarimą UAB „Baltic Transport Service“ jau buvo taikyta ekonominė sankcija šios bylos iniciatorės – Nacionalinės mokėjimo agentūros

Pareiškėjas UAB „Gedarta“ apeliaciniame skunde prašo sustabdyti bylą, kol nebus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-75-149/2016; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; nustačius, kad UAB „Gedarta“ vis dėlto pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, ir nepanaikinus Konkurencijos tarybos Nutarimo – sumažinti UAB „Gedarta“ paskirtą baudą.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino pareiškėjo skundo motyvų ir argumentų, bylą išnagrinėjo formaliai ir iš esmės atkartojo atsakovo poziciją.

1. Dėl procedūrinių pažeidimų pažymi, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas yra nustatęs, kad griežtas vadovavimasis procedūrinėmis taisyklėmis yra būtinas ir neišvengiamas, nes tokios taisyklės užtikrina teisinės sistemos stabilumą ir teisinį tikrumą, taip pat teisėtumo ir gero administravimo principų įgyvendinimą. Šioje byloje, pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba akivaizdžiai pažeidė reikalavimus, užtikrinančius tiriamų ūkio subjektų teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Konkurencijos taryba neturėjo prokuroro leidimo leisti naudoti ir atskleisti ikiteisminio tyrimą medžiagą Konkurencijos tarybos byloje. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės prokurorui elektroniniu laišku trečiajai šaliai (Konkurencijos tarybai) suteikti leidimą susipažinti su bylos medžiaga.

2. UAB „Gedarta“ tvirtina, kad nesudarė draudžiamo susitarimo pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Palaiko savo skunde išdėstytą poziciją, kad nagrinėjamu atveju, konkurencija viešuosiuose pirkimuose tariamai buvo iškreipta dėl UAB „Baltic Transport Service“ veiksmų, o ne dėl UAB „Gedarta“ ir UAB „Aestus“ tariamai sudaryto susitarimo.

Pažymi, kad teismo priimtame skundžiamame sprendime nėra pateikiami jokie argumentai pagrindžiantys teismo poziciją dėl galimybės remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimais įrodinėjant UAB „Gedarta“ tariamai sudarytą draudžiamą susitarimą. Šiuo atžvilgiu apeliantas mano, kad teismo sprendimas yra nepakankamai pagristas, nes jame nenurodomi LVAT sprendimai patvirtinantys draudžiamo susitarimo sudarymą. LVAT praktikoje veiksmų derinimas tarp perkančiosios organizacijos ir pasiūlymus teikiančių bendrovių niekada nebuvo pripažintas Konkurencijos įstatymo pažeidimu. Taigi, pareiškėjo manymu, nurodyti veiksmai negali būti pripažinti pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymą. Konkurencijos taryba neturėjo teisinio pagrindo remtis Nutarime nurodyta LVAT praktika, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų LVAT sprendimų. Konkurencijos tarybos minėtuose LVAT sprendimuose buvo vertinamas bendravimas tarp viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūkio subjektų, kurie siekė apgauti perkančiąją organizaciją ir sutrukdyti perkančiajai organizacijai pasirinkti priimtiniausią pasiūlymą. Taigi, nurodyti LVAT sprendimai iš esmės skyrėsi nuo bendravimo tarp UAB „Aketus“, UAB „Gedarta“, UAB „Aestus“ ir UAB „Baltic Transport Service“. Pažymėtina, kad nei vienoje iš LVAT nagrinėtų bylų, nebuvo nustatytas perkančiosios organizacijos dalyvavimas draudžiamame susitarime. Ginčijamame nutarime pateiktas Konkurencijos tarybos argumentavimas yra nenuoseklus, kadangi aiškiai pripažinus, jog UAB „Baltic Transport Service“ laikytinas viena iš draudžiamojo susitarimo šalių, negalima būtų remtis LVAT praktika dėl konkurencijos ribojimo viešuosiuose pirkimuose.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl apelianto pateikto argumento, kad UAB „Gedarta“ tariamai sudarytas susitarimas netenkina reikalavimų, kurie keliami viešuosiuose pirkimuose sudaromiems draudžiamiems susitarimams. Teismas taip pat atsisakė vertinti ar UAB „Gedarta“ tariamai sudarytas susitarimas atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtus dokumentus.

3. Pareiškėjas palaiko savo skunde išdėstytą nuomonę, jog pripažinus, kad UAB „Gedarta“, UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Aestus“ ir UAB „Aketus“ sudarė draudžiamą susitarimą 2012 m. vykusiame viešajame pirkime, galimai būtų pažeistas non bis in idem principas. Nepanaikinus Konkurencijos tarybos Nutarimo, dalis bendrovių už tuos pačius veiksmus gali būti nubaustos tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka. Teismas turėjo sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

4. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje baudos, kurias gali skirti Konkurencijos taryba yra netgi griežtesnės už baudžiamąją atsakomybę, pareiškėjas pažymi, kad reikia užtikrinti atsakomybėn traukiamam asmeniui Konvencijoje įtvirtintas teises, taip pat ir nekaltumo prezumpciją. Konkurencijos tarybai nepateikus įtikinamų įrodymų patvirtinančių, kad apeliantas sudarė draudžiamą susitarimą dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose 2012 metais, reikėtų konstatuoti, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tuo atveju, jeigu teismui arba Konkurencijos tarybai kyla kokių nors abejonių, tokios abejonės turi būti aiškinamos apelianto naudai.

5. UAB „Gedarta“ palaiko skunde nurodytus argumentus, kad jai paskirta bauda buvo ne tik nepagrįstai skirta, bet taip pat ir netinkamai paskaičiuota, o jos dydis akivaizdžiai neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad nėra pagrindo iš statybos prekių pardavimo gantų pajamų laikyti nesusijusiomis su pažeidimu. Teismas nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių argumentų. Taip pat negalima sutikti su teismo atsisakymu atskirti statybos prekių pardavimo rinką ir statybos darbų atlikimo rinką. Nesuprantamas teismo argumentas neatskirti šių rinkų atsižvelgiant į tai, kad, anot teismo, UAB „Gedarta“ tinklalapyje nurodoma, jog UAB „Gedarta“ užsiima statybos darbų atlikimo veikla.

Apelianto teigimu, jo veiksmai nesąlygojo tariamai sudaryto draudžiamojo susitarimo pavojingumo. Minėta, kad, anot Konkurencijos tarybos, nagrinėjamoje byloje UAB „Baltic Transport Service“ ir UAB „Aketus“ atliko svarbiausią vaidmenį tariamai sudarant draudžiamą susitarimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad UAB „Gedarta“ skiriama bauda neturėtų viršyti 20 procentų pagal Baudų dydžio nustatymo aprašą nustatytos pardavimų vertės.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendime pateikta pozicija dėl baudos padidinimo. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos taryba nenurodė, jog remiantis Aprašo 13 punktu yra didinama bauda, atitinkama bauda turėtų būti sumažinta. Apelianto manymu, kitokia pozicija prieštarautų Konstitucinio Teismo ir LVAT doktrinai nustatančiai pareigą valstybės institucijoms ir teismams motyvuoti savo sprendimus.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliekant nepakeistą. Taip pat prašo atmesti prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo.

1. Atsakydamas į apeliantų argumentus dėl prokuroro leidimo naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnis numato, jog viešojo administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti, jeigu reikalingi dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi. Be to, remiantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Konkurencijos taryba gali gauti iš viešojo administravimo subjektų informaciją ir dokumentus, reikalingus Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti. Konkurencijos taryba gavo ir naudojo minėtą medžiagą savo funkcijoms atlikti teisėtai. Dokumentai, jų kopijos ar kitokia medžiaga, kuri sudaro Konkurencijos tarybos bylos medžiagą, taigi, įskaitant ir teisėtai iš FNTT gautą medžiagą, teisėtai buvo atskleista Konkurencijos įstatymo pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams, kad jie galėtų pasinaudoti teise į gynyba dėl gresiančios atsakomybės už Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Prokuroro 2014 m. kovo 27 d. leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti vertinamas kaip suteikiantis išimtinai tik Konkurencijos tarybai teisę susipažinti su FNTT tyrimo medžiaga ir gauti kai kurių dokumentų kopijas. Leidime jokių apribojimų Konkurencijos tarybai naudoti ikiteisminio tyrimo duomenis nebuvo. Nors prokuroro raštas, detalizuojantis 2014 m. kovo 27 d. leidimą, buvo gautas vėliau (2014 m. spalio 3 d.), tai nepaneigia to, kad Konkurencijos taryba teisėtai gavo ir naudojo FNTT pateiktą medžiagą, vertindama, ar buvo padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas.

Atsakovas nesutinka ir su UAB „Gedarta“ argumentu, jog prokuroro leidimas buvo gautas el. paštu. Kaip matyti iš prokuroro 2014 m. kovo 27 d. el. laiško, prokuroras tik informavo apie suteiktą leidimą atvykti ir susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Aplinkybė, jog nėra prokuroro leidimo kopijos Konkurencijos tarybos byloje, nesudaro pagrindo naikinti Nutarimo, ypač įvertinus tai, jog prokuroras leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti jos kopijas bei ją naudoti Konkurencijos tarybos byloje. Be to, pastebėtina ir tai, kad Baudžiamojo proceso kodeksas nedetalizuoja, kokia forma turi būti prokuroro leidimas susipažinti su bylos medžiaga, taip pat kokia forma gali būti pateikta informacija apie suteiktą leidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryboje tyrimo metu ar jį pabaigus buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ypač įvertinus tai, jog prokuroras leido naudoti bei atskleisti iš FNTT gautus duomenis.

2. Dėl UAB „Gedarta“ padaryto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo atsakovas nurodo, kad Konkurencijos tarybos nuomone, Konkurencijos įstatyme nustatytas draudimas ūkio subjektams sudaryti susitarimus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma prekės kaina ar kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos, yra taikomas visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešajame pirkime, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų. Kaip matyti iš Nutarimo 5.3 dalies, kaip tik UAB „Gedarta“ nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija savo veiksmais prisidėjo prie draudžiamo susitarimo, leido Konkurencijos tarybai pripažinti UAB „Baltic Transport Service“ sudaryto draudžiamo susitarimo dalyviu. Pažymėtina ir tai, kad galimybę tam tikrais atvejais pripažinti ūkio subjektą prisidėjusiu prie draudžiamo susitarimo numato ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Teisingumo Teismas patvirtino Europos Komisijos sprendimą, kuriuo ūkio subjektas pripažintas prisidėjusiu prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir jam už tai skirta bauda. Taigi, aplinkybė, kad perkančioji organizacija nesielgė sąžiningai, nesudaro pagrindo netaikyti UAB „Gedarta“ atsakomybės už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, ypač įvertinus tai, kad UAB „Gedarta“ 2012 m. UAB „Baltic Transport Service“ organizuotame viešajame pirkime elgėsi nesavarankiškai (derino komercinį pasiūlymą su kitais pirkimo dalyviais) ir savo veiksmais sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą su UAB „Aketus“ ir UAB „Aestus“.

Priešingai nei nurodo UAB „Gedarta“, tiek ankstesnėje Konkurencijos tarybos bei LVAT praktikoje nurodytais atvejais, tiek nagrinėjamu atveju bendrovės, dalyvaujančios viešajame pirkime, neveikė savarankiškai, prieš pateikdamos atsakymus perkančiajai organizacijai derino savo pasiūlymus, taip pat iš anksto žinojo viešųjų pirkimų laimėtoją. Taigi, nėra pagrindo nesiremti ankstesne Konkurencijos tarybos bei LVAT praktika, atliekant UAB „Gedarta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams vertinimą.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju UAB „Gedarta“ turėjo galimybę nedalyvauti draudžiamame susitarime ir pateikti savarankiškai komercinius pasiūlymus. Aplinkybė, jog UAB „Baltic Transport Service“ veiksmais prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nepaneigia to, jog UAB „Gedarta“ gavo iš UAB „Aketus“ el. paštu atsakymus į kvietimą pateikti prekių, paslaugų ir darbų pasiūlymą su pažymėtomis kainomis ir be rekvizitų (Nutarimo 2.2 dalis) ir tokiu būdu derino su savo konkurentu dalyvavimo konkurse klausimus, įskaitant konkursinio pasiūlymo kainą. Minėtos UAB „Gedarta“ atsiųstos jau parengtos pasiūlyme nurodytos pažymėtos kainos sutapo su apklausos pažymoje nurodytomis kainomis. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Aketus“ darbų vadovas vežė dokumentus (pasiūlymus su įrašyta darbų kaina ir kvietimus dalyvauti konkurse) UAB „Gedarta“ akcininkui ir direktoriui pasirašyti. Pastebėtina, kad šių nustatytų faktinių aplinkybių UAB „Gedarta“ neginčija.

Įvertinus UAB „Gedarta“ atliktus veiksmus, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Gedarta“ draudžiamame konkurenciją ribojančiame susitarime nedalyvavo, o aplinkybė, jog perkančioji organizacija savo veiksmais prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nepanaikina UAB „Gedarta“ atsakomybės už atliktus veiksmus, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba vertino UAB „Gedarta“ veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, o ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2009 m. rekomendacijų reikalavimams. Todėl tai, jog, pareiškėjo nuomone, jo ir kitų ūkio subjektų veiksmai neatitiko nurodytų rekomendacijose pateiktų pavyzdžių (kurių sąrašas nėra baigtinis) nepaneigia UAB „Gedarta“ padaryto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, taigi ir nepanaikina atsakomybės už minėtą pažeidimą.

3. Atsakydamas į apelianto UAB „Convertus“ argumentus dėl nutarimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, atsakovas atkreipia dėmesį, į LVAT praktiką, kurioje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-1116/2010).

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba atliko ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, vertinimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, minėti konkurentų susitarimai visais atvejais yra laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi, konstatuojant, kad ūkio subjektų veiksmai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, turi būti nustatytos šios pagrindinės aplinkybės: 1) ar ūkio subjektų veiksmais buvo sudarytas susitarimas Konkurencijos įstatymo prasme; 2) ar susitarimas laikomas ribojančiu konkurenciją pagal tikslą ar pagal poveikį. Atitinkamai nutarime turi atsispindėti su šiuo vertinimu susijusios aplinkybės. Kaip matyti iš Nutarimo 2 ir 5 dalių, Konkurencijos taryba nustatė ir įvardino visas faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, kad buvo sudaryti draudžiami susitarimai, ribojantys konkurenciją pagal tikslą. Taigi, įvertinus LVAT praktiką dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir atsižvelgus į Nutarime išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytų reikalavimų.

Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad už padarytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus atsakomybė taikoma ūkio subjektams, todėl Konkurencijos taryba turi nustatyti tas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą dėl ūkio subjektų, o ne konkrečių fizinių asmenų, susitarimo sudarymo, nors atitinkamus veiksmus, pažeidžiančius konkurencijos taisykles, atlieka ūkio subjektų vadovai ar darbuotojai, t.y. fiziniai asmenys. Taigi, priešingai nei nurodo UAB „Convertus“, Nutarime nėra būtina visais atvejais nustatyti ir įvardinti, kokie darbuotojai kokius konkrečius veiksmus atliko sudarant susitarimą, jei nustatyta įvairių kitų įrodymų visuma leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad ūkio subjektas (šiuo atveju – UAB „Convertus“ ir kiti) dalyvavo konkurenciją ribojančiame susitarime.

Pastebėtina ir tai, jog Nutarime Konkurencijos taryba, konstatuodama pažeidimą, remiasi ne tik FNTT apklausomis, bet ir kitomis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis (el. laiškai, Konkurencijos tarybos atliktų patikrinimų metu surinkta informacija). Aplinkybė, jog FNTT medžiaga nėra patvirtinta teisme, nesudaro pagrindo teigti, jog Konkurencijos taryba negalėjo Nutarime remtis šia medžiaga, ypač įvertinus tai, jog nustatytos aplinkybės nėra prieštaringos.

Vertindamas UAB „Baltic Transport Service“ argumentą dėl galimybės ginčyti liudytojų samprotavimus, atsakovas pažymi, jog apeliantas tiek Konkurencijos tarybai, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu turėjo teisę teikti savo paaiškinimus dėl Konkurencijos tarybos nustatytų aplinkybių, įskaitant FNTT apklausų metu nustatytų aplinkybių, iš naujo neapklausiant liudytojų. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad kokiu nors būdu buvo apribotos UAB „Baltic Transport Service“ galimybės teikti savo nuomonę dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, o apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

4. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors UAB „Gedarta“ sieja nekaltumo prezumpcijos principą su įrodymų pakankamumu, niekaip nepaaiškina, kokios papildomos aplinkybės turi būti nustatytos, vertinant, ar ūkio subjektas laikomas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Atsakydamas į šį apelianto argumentą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba atliko ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, vertinimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Kaip matyti iš Nutarimo 2 ir 5 dalių, Konkurencijos taryba nustatė ir įvardino visas faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, kad buvo sudaryti draudžiami susitarimai, ribojantys konkurenciją pagal tikslą. UAB „Gedarta“ Konkurencijos tarybos nustatytų aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai teigti dėl draudžiamo susitarimo egzistavimo, neginčija. Atsižvelgus į tai, Nutarime yra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl draudžiamo susitarimo buvimo, o UAB „Gedarta“ pati nenurodo jokių aplinkybių, kurios paneigtų Konkurencijos tarybos Nutarime padarytas išvadas, todėl UAB „Gedarta“ argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl tariamo non bis in idem principo pažeidimo atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nenustatė, jog UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“, UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“ būtų pripažintos padariusiomis nusikalstamą veiką. Joms nebuvo paskirta kriminalinio pobūdžio sankcija už veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba pripažino pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Aptariamo administracinės teisės pažeidimo ir galimų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Konkurencijos taryba tyrė tik tuos UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“ ir UAB „Gedarta“ veiksmus, kurie buvo tiesiogiai susiję su Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų draudžiamų susitarimų sudarymu. Vien šių susitarimų sudarymo faktas yra pakankamas administracinei atsakomybei atsirasti. Byloje nebuvo tirti veiksmai, kuriais apeliantai galimai pasisavino patikėtą turtą, galimai klastojo dokumentus ar apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nesutampa ir aptariamų pažeidimų subjektų ratas, ne dėl visų bendrovių, kurios pripažintos pažeidusiomis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, vyksta baudžiamasis procesas. UAB „Gedarta“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl šios bendrovės atliktų veiksmų nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Konkurencijos tarybos duomenimis, baudžiamasis procesas vyksta tik dėl UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“ ir UAB „Aketus“ veiksmų. UAB „Convertus“ ir UAB „Aketus“ veiksmų. Pats Konkurencijos įstatymo draudžiamo susitarimo teisėtumas baudžiamojoje byloje nėra nagrinėjamas.

Šios aplinkybės rodo, kad baudžiamajame procese nagrinėjami veiksmai negali būti laikomi tapačiais laike ir erdvėje veiksmams, nagrinėjamiems Konkurencijos tarybos byloje. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pažeidimai, dėl kurių apeliantai kaltinami baudžiamojoje byloje, ir pažeidimai, kuriuos Nutarimu konstatavo Konkurencijos taryba, nėra tapatūs. Pažymėtina ir tai, jog Konkurencijos tarybos byloje yra nagrinėjami konkurentų sudaryti konkurenciją ribojantys susitarimai. Taigi, pagal savo pobūdį ūkio subjektų padaryti Konkurencijos įstatymo pažeidimai suponuoja, jog draudžiamas susitarimas yra sudarytas tarp kelių ūkio subjektų – konkurentų. Taigi, nesant, pavyzdžiui, UAB „Gedarta“ ir UAB „Aestus“ pritarimo draudžiamo susitarimo sudarymui, t. y. nesant kitų konkurenciją ribojančio susitarimo dalyvių, nebūtų galima pripažinti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo. Atitinkamai esant pakankamai įrodymų dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo buvimo, ūkio subjektai, pripažinti draudžiamo susitarimo dalyviais, yra patraukiami atsakomybėn pagal Konkurencijos įstatymą. Jeigu tokiais atvejais, kaip nagrinėjamoje Konkurencijos tarybos byloje, būtų nuspręsta, jog yra veiksmų tapatumas, toks sprendimas užkirstų kelią atsakomybės taikymui pagal Konkurencijos įstatymą. Konkurencijos taryba negalėtų patraukti atsakomybėn ūkio subjektų, kurie yra draudžiamo susitarimo dalyviai ir dėl kurių nėra pradėta baudžiamoji byla (pavyzdžiui, UAB „Gedarta“).

Vertinant UAB „Baltic Transport Service“ argumentą, kad dėl tų pačių veiksmų, kuriuos nagrinėjo Konkurencijos taryba, Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SKP-110, kuriuo nusprendė susigrąžinti permokėtą 250 792,31 Lt paramos sumą ir tokiu būdu yra pažeidžiamas non bis in idem principas bendrovės atžvilgiu, paminėtina, jog iš LVAT praktikos matyti, kad šis principas siejamas su draudimu du kartus už tą patį pažeidimą skirti sankcijas (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-2619/2011), tačiau nėra draudžiama pripažinti asmenį padariusiu kito įstatymo pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba Nutarimu UAB „Baltic Transport Service“ sankcijos neskyrė.

6. Dėl tariamo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, atsakovas pažymi, kad svarbu atkreipti dėmesį į Konkurencijos tarybos konstatuoto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo ir tiriamo Baudžiamojo kodekso pažeidimo, kuriuos apeliantai nepagrįstai tiesiogiai tarpusavyje susieja, esminius skirtumus. Konkurencijos tarybos Nutarime nustatytas pažeidimas savo esme negali būti sutapatinamas su Baudžiamajame kodekse numatytomis draudžiamomis veikomis (sukčiavimo, apgaulingo, aplaidaus apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo), kurių atžvilgiu yra nagrinėjami UAB „Convertus“ ir UAB „Baltic Transport Service“ veiksmai baudžiamojo proceso tvarka. Todėl akivaizdu, kad Konkurencijos tarybos Nutarimas bei teismo sprendimas, kuriuose pateiktas įrodymų ir ūkio subjektų veiksmų vertinimas bei jo pagrindu padarytos išvados sietinos išimtinai su Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymu ir savaime negali daryti įtakos vertinant asmenų, įskaitant UAB „Convertus“ ir UAB „Baltic Transport Service“, veiksmus Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požiūriu. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba priimdama Nutarimą ar teismas išnagrinėjęs bylą dėl šio Nutarimo galėjo pažeisti nekaltumo prezumpciją apeliantų atžvilgiu baudžiamojoje byloje.

Vertindamas UAB „Baltic Transport Service“ argumentą, jog nekaltumo prezumpcija buvo pažeista, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu bendrovė neva buvo priversta duoti parodymus prieš save, atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju UAB „Baltic Transport Service“ galimybės teikti paaiškinimus ir įrodymus, kurie pakeistų Konkurencijos tarybos išvadas dėl draudžiamo susitarimo buvimo, nebuvo apribotos. Tiek Konkurencijos tarybos 2014 m. spalio 14 d. posėdžio metu žodžiu, tiek raštu UAB „Baltic Transport Service“ galėjo teikti paaiškinimus bei įrodymus, kurie galėtų pakeisti ar paneigti Konkurencijos tarybos išvadas dėl draudžiamo susitarimo buvimo.

7. Atsakovas nesutinka su apeliantų argumentais dėl skirtų baudų dydžių nepagrįstumo ir palaiko savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus.

Dėl UAB „Gedarta“ argumentų dėl baudos mažinimo, atsakovas atkreipia dėmesį į Bendrojo Teismo praktiką, kuris vertindamas Europos Komisijos skirtos baudos pagrįstumo klausimą, vertina ne tik Europos Komisijos paskirtą baudą, tačiau visas su pažeidimu susijusias ir baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes (2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-422/10, Trafilerie Meridionali SpA prieš Europos Komisiją; 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-398/10, Fapricela – Industria de Trefilar?a, SA prieš Europos Komisiją). Taigi, ir nagrinėjamu atveju, jeigu teismas vis dėlto nuspręstų mažinti Nutarimu paskirtas baudas, turėtų atsižvelgti į Baudų dydžio nustatymo apraše nustatytus kriterijus baudai skaičiuoti. Atitinkamai teismas perskaičiuodamas baudą, turėtų atsižvelgti ir į Baudų dydžio nustatymo aprašo 13 punktą, nes nagrinėjamu atveju buvo sudaryti konkurentų draudžiami susitarimai dėl kainų nustatymo.

Konkurencijos taryba teigia, kad vadovaudamasi teisės aktais, tinkamai nustatė bazinį baudos dydį, įvertinusi pažeidimų pobūdį, pagrįstai padidino baudą siekiant atgrasymo, o taip pat tinkamai įvertino, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

8. Dėl prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, nei teikdamas paaiškinimus Konkurencijos tarybai, nei savo skunde, nei apeliaciniame skunde teismui, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios parodytų, jo nuomone, egzistuojantį prejudicinį ryšį. Vien tik abstraktaus pobūdžio apelianto teiginys, kad jo atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, nesudaro galimybių įvertinti ir atitinkamai nepagrindžia prejudicinio ryšio tarp šių bylų. Bendro pobūdžio UAB „Convertus“ teiginiai apie galimai tokius pačius įrodymus naudojamus abejose bylose taip pat savaime neparodo ir nepagrindžia būtinybės stabdyti šią administracinę bylą. Be to, nors Konkurencijos tarybos bylos medžiagos dalį sudaro iš FNTT gauta medžiaga, jos pagrindu buvo nagrinėjamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Todėl, net jei tie patys įrodymai būtų nagrinėjami baudžiamojoje byloje siekiant įvertinti, ar buvo padarytos atitinkamos Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos, jų vertinimas baudžiamosios bylos kontekste savaime negalėtų nulemti Konkurencijos tarybos Nutarime padarytų išvadų dėl padaryto Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Esant skirtingiems teisės pažeidimams, skirtingai pažeidimų sudėčiai, bei skirtingai įrodymų visumai, akivaizdu, jog bet kuriuo atveju Konkurencijos tarybos nustatytos aplinkybės, nepriklausomai nuo informacijos šaltinių (šiuo atveju dalis informacijos gauta iš FNTT), turėtų būti vertinamos tik Konkurencijos įstatymo pažeidimo kontekste pagal tokiems pažeidimams taikomą įrodymų vertinimo praktiką.

UAB „Convertus“ prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą taip pat siejamas su tariamu non bis in idem principo pažeidimu. Atsakydamas į šį argumentą, atsakovas nurodo, kad ne dėl visų bendrovių, kurios pripažintos pažeidusiomis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, vyksta baudžiamasis procesas. Ši aplinkybė rodo, jog nėra veiksmų, nagrinėjamų baudžiamojoje byloje, tapatumo laike ir erdvėje veiksmams, nagrinėjamiems Konkurencijos tarybos byloje. Atsižvelgus į tai nėra pažeidžiamas non bis in idem principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 2S-13/2014 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant ir organizuojant viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas UAB „Baltic Transport Service“ skunde prašė panaikinti Nutarimo dalį, kuria jis pripažintas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus; pareiškėjas UAB „Convertus“ prašė panaikinti Nutarimo dalį, kuria jis pripažintas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei jam skirtą baudą už inkriminuojamą pažeidimą, o teismui konstatavus, kad UAB „Convertus“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, paskirtą baudą sumažinti; pareiškėjas UAB „Gedarta“ prašė panaikinti Nutarimą, o nustačius, kad UAB „Gedarta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir nepanaikinus Nutarimo, sumažinti šiai bendrovei paskirtą 20 800 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad Konkurencijos tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 2S-13/2014 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ar keisti.

Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus. Pareiškėjai teigia, kad Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, neišsamiai ištyrė įrodymus, nevertino, kurių asmenų veiksmai lėmė pažeidimą, paviešino ikiteisminio tyrimo medžiagą be prokuroro sutikimo, pažeidė nekaltumo prezumpciją, non bis in idem principą, be to, tiek Konkurencijos taryba, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymų dėl liudytojų kvietimo, proceso sustabdymo, iki kol bus išspręsta baudžiamoji byla, UAB „Convertus“ ir UAB „Gedarta“ taip pat nesutinka su skirtos baudos dydžiu.

Iš Konkurencijos tarybos Nutarimo matyti, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nustatęs, kad UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“, dalyvaudami 2011 m. viešajame pirkime, bei UAB „Baltic Transport Service“, UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“, dalyvaudami 2012 m. viešajame pirkime, tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas, siekdamos sudaryti sąlygas konkretiems ūkio subjektams laimėti viešuosius pirkimus, ir tokiu būdu sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus.

Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir pagrįstą ginčo draudžiamo susitarimo turinio ir su juo susijusių aplinkybių tyrimą, t. y. kad UAB „Baltic Transport Service“ ir pirkimo dalyviai tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas; 2011 m. viešajame pirkime dalyvavę UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“, būdami konkurentais, veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus; 2012 m. viešajame pirkime dalyvavę ūkio subjektai UAB „Aestus“, UAB „Aketus“ ir UAB „Gedarta“, būdami konkurentais, taip pat veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus; 2011 m. ir 2012 m. viešųjų pirkimų organizatorė UAB „Baltic Transport Service“ atliko aktyvius veiksmus, skatinančius susitarimų tarp minėtuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių ūkio subjektų sudarymą; tiek UAB „Baltic Transport Service“, tiek tiekėjų veiksmais buvo siekiama sudaryti sąlygas konkrečiam ūkio subjektui laimėti viešąjį pirkimą: 2011 m. viešajame pirkime dalyvavusios bendrovės UAB „Convertus“ ir UAB „Ugna“ kartu su UAB „Baltic Transport Service“ suderintais veiksmais siekė, kad 2011 m. viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Convertus“, o 2012 m. viešajame pirkime dalyvavusios bendrovės UAB „Aketus“, UAB „Aestus“ ir UAB „Gedarta“ kartu su UAB „Baltic Transport Service“ suderintais veiksmais siekė, kad 2012 m. viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Aketus“.

Iš pareiškėjų skundų bei apeliacinių skundų turinio darytina išvada, kad pareiškėjai neginčija atskirų Konkurencijos tarybos konstatuotų faktinių aplinkybių (dėl tarpusavio susirašinėjimo ir susitarimų sudarymo), o nesutikimą su Nutarimu iš esmės sieja su, jų teigimu, Konkurencijos tarybos atliekant tyrimą padarytais procedūriniais pažeidimais.

Visų pirma pažymėtina, jog Europos žmogaus teisių teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendime byloje Menarini Diagnostics S. R. L. prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43509/08) konstatavo, jog Konvencijos 6 straipsnio nuostatos taikytinos ir konkurencijos bylose. Konvencijos 6 straipsnio taikymą konkurencijos bylose yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-253/2014). Tokia pozicija reiškia, kad pareiškėjams turi būti suteiktos Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos garantijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016).

Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus (6 str. 1 d.). Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą (6 str. 2 d.). Kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: a) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus; b) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai; d) kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams; e) kad jis galėtų nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba (6 str. 3 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad nagrinėjamu atveju šios pareiškėjų teisės būtų pažeistos.

Pareiškėjai akcentuoja, kad dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių priimtas šioje byloje ginčijamas Nutarimas, yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla (Nr. 06-1-11001-13), tačiau pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad dėl to, jog tyrimo Konkurencijos taryboje metu atsakovas naudojosi tam tikrais ikiteisminio tyrimo duomenimis, šiuo atveju buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog Konkurencijos taryba bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir susitarimų, numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka. Taigi tam, kad būtų tinkamai atliktas tyrimas dėl galimo konkurencijos normų pažeidimo, Konkurencijos taryba gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, be kita ko, gautas bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, taigi ir remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis.

Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad atsakovas neturėjo leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga – byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys 2014 m. kovo 27 d. tokį leidimą Konkurencijos tarybai suteikė (Konkurencijos byla, t. I, b. l. 24, 25), o 2014 m. spalio 3 d. buvo suteiktas leidimas Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėjai Eglei Pažėraitei naudoti ikiteisminio tyrimo duomenis (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštas Nr. 17.2-11694, Konkurencijos byla, t. 9, b. l. 7).

Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo duomenys yra reikšmingi ir naudojant juos ne tam tikrų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui, bet Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymui. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne baudžiamojo proceso požiūriu, o pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti administraciniame procese pateikti įrodymai. Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinkti duomenys administracinio teismo gali būti vertinami tik kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių įrodomoji vertė turėtų būti papildomai tikrinama ir nustatoma kartu su kitais administracinėje byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Konkurencijos taryba ikiteisminio tyrimo duomenimis rėmėsi kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, juos vertindama surinktų duomenų visumoje, ir šiuos duomenis atsakovas vertino Konkurencijos įstatymo pažeidimo, o ne baudžiamajame įstatyme uždraustų nusikalstamų veikų nustatymo prasme, todėl, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti nekaltumo prezumpcijos pažeidimą.

Be to, vien tik aplinkybė, kad be Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla (Nr. 06-1-11001-13), nereiškia ir non bis in idem principo pažeidimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-2651/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-2619/2011).

Iš į bylą pateikto Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 17 d. kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11001-13 dalies (IV t., b. l. 72–84), taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šioje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-209/2017, be kitų asmenų, UAB „Baltic Transport Service“ bei UAB „Convertus“, taip pat fiziniai asmenys, dirbę šiose bendrovėse, kaltinami padarę Baudžiamajame kodekse numatytas veikas (tikrų dokumentų suklastojimas, netikrų dokumentų pagaminimas, svetimo turto įgijimas, pasisavinimas, apgaulingas, aplaidus apskaitos tvarkymas). Tuo tarpu šioje administracinėje byloje vertinamas Konkurencijos tarybos Nutarimas, priimtas konstatavus Konkurencijos įstatymo pažeidimą, t. y. sudarius konkurenciją ribojančius susitarimus. Taigi veikos, dėl kurių nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-37-209/2017, nėra tapačios pažeidimams, dėl kurių priimtas Nutarimas, t. y. Nutarime pareiškėjai nėra kaltinami padarę Baudžiamajame kodekse įtvirtintas nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla nėra siejama su konkurencijos normų pažeidimu.

Non bis in idem principo pažeidimas negali būti konstatuojamas, jeigu asmuo nubaudžiamas už skirtingus pažeidimus. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjai būtų baudžiami du kartus už tapatų pažeidimą.

Be to, pareiškėjai non bis in idem principo pažeidimą sieja ir su tuo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl tų pačių aplinkybių jau yra skyrusi sankciją pareiškėjui UAB „Baltic Transport Service“. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. SKP-110 nusprendė susigrąžinti dalį UAB „Baltic Ttransport Service“ išmokėtos paramos (I t., b. l. 113–115). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Konkurencijos taryba Nutarimu baudas skyrė UAB „Covertus“, UAB „Ugna“, UAB „Aestus“, UAB „Gedarta“, o pareiškėjui UAB „Baltic Transport Service“ bauda nebuvo skirta. Todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti dvigubą nubaudimą.

Pareiškėjai taip pat nesutinka su Nutarimu tuo aspektu, kad, jų teigimu, atsakovas nevertino, kieno iniciatyva buvo sudarytas draudžiamas susitarimas, be to, nepasisakė dėl konkrečių asmenų veiksmų, nulėmusių pažeidimo buvimą.

Pareiškėjas UAB „Gedarta“ tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde laikosi nuostatos, kad šiuo atveju buvo reikšminga aplinkybė, jog jis tik prisidėjo prie pažeidimo, o konkurencija buvo iškreipta būtent dėl UAB „Baltic Transport Service“ veiksmų, tačiau Konkurencijos taryba šios aplinkybės neįvertino.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d.) įtvirtinta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.

Susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas labai plačiai, nekeliant esminių reikalavimų jo išraiškos būdui ar formai. Kvalifikuojant susitarimą šiuo teisiniu pagrindu, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-2577/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apskritai įtvirtinant prezumpciją, jog susitarimas dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo pats savaime riboja konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.), pirmiausia siekiama apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus konkurentus ar vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą bei kartu pačią konkurenciją, kaip visuotines vertybes, garantuojančias inter alia konstitucinę ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-294/2011).

Nagrinėjamu atveju UAB „Gedarta“ neneigia Konkurencijos tarybos Nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių, kad ji derino savo pasiūlymus su kitomis viešajame pirkime dalyvavusiomis bendrovėmis. Taigi pareiškėjas neneigia, kad jis dalyvavo draudžiamame susitarime. Todėl vien tai, kad šiame draudžiamame susitarime dalyvavo ir perkančioji organizacija, t. y., UAB „Baltic Transport Service“, nepaneigia pareiškėjo UAB „Gedarta“ padaryto Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kad perkančiosios organizacijos vaidmuo draudžiamame susitarime nepašalina kitų ūkio subjektų, dalyvavusių sudarant tokį susitarimą, atsakomybės, pareiškėjo teiginiai, kad Konkurencijos taryba negalėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kuriose nebuvo nustatytas perkančiosios organizacijos dalyvavimas draudžiamame susitarime, nėra pagrįsti.

Be to, atsižvelgiant į minėtas Konkurencijos įstatymo normas, darytina išvada, jog šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus siejamas būtent su ūkio subjektais, o ne atskirais šių ūkio subjektų darbuotojais. Todėl aplinkybės, kokius konkrečius veiksmus atliko konkretūs fiziniai asmenys, nėra reikšmingos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju UAB „Convertus“, kad Nutarimas nepagrįstas dėl to, kad jame nebuvo pasisakyta dėl konkrečių asmenų veiksmų, nulėmusių pažeidimą.

Pareiškėjai taip pat nesutinka su jiems skirtomis baudomis. Pareiškėjų UAB „Convertus“ ir UAB „Gedarta“ teigimu, baudos yra per didelės ir neteisingai apskaičiuotos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 str., 35 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (žr. 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Analogiškos pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (žr., pvz., 2005 m. birželio 28 d. sprendimo Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją, C-189/02 P, 172 p.). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pavyzdžiui, baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 str. 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-634/2013, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016).

Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 str. 1 d.).

Vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 4 punktu, už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais. Pirmiausia, vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę. Vėliau, vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas.

UAB „Gedarta“ teigimu, apskaičiuojant bazinį baudos dydį, neturėjo būti įtrauktos gautos pajamos iš statybos prekių pardavimo veiklos, tačiau, pažymėtina, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nuo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų. Todėl nėra pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo teiginiu.

UAB „Gedarta“ taip pat teigia, kad baudos dydis jai turėjo būti mažinamas, atsižvelgiant į pasyvų jos vaidmenį, tai, kad pažeidimą sąlygojo ne UAB „Gedarta“, o UAB ‚Baltic Transport Service“ veiksmai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (žr., pvz., 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1433/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-1301/2012). Nagrinėjamu atveju tai, kad UAB „Baltic Transport Service“ prisidėjo prie sudarytų konkurentų susitarimų, nepaneigia, kad ir pats pareiškėjas UAB „Gedarta“ dalyvavo tokiame draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba Nutarime, paneigdama UAB „Gedarta“ teiginį dėl jos pasyvaus vaidmens, įvertino ir šios bendrovės direktoriaus atliktus veiksmus viešajame pirkime – šių aplinkybių pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti išskirtinių ar specifinių aplinkybių, susijusių su UAB „Gedarta“ pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti sumažinta.

Be to, nors UAB „Gedarta“ teigia, kad tai, jog bendrovės vadovas bendradarbiavo su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei Konkurencijos taryba, turėtų būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vien tik tai, jog pareiškėjas vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė reikiamą informaciją, savaime nėra pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip padėjimą Konkurencijos tarybai tyrimo metu (žr. 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1702/2010, 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁸²²-2818/2012, 2015 m. gruodžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tyrimo metu tik vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba, nelaikydama šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo diskrecijos ribų neperžengė.

Taip pat pažymėtina, jog, nors Nutarime ir nebuvo tiesiogiai įvardinta Baudų dydžio apskaičiavimo aprašo 13 punkto norma, iš Nutarime nurodytų pareiškėjams skirtų baudų dydžio, taip pat atsakovo paaiškinimų atsiliepime į skundą matyti, kad ši norma nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta ir UAB „Convertus“ bei UAB „Gedarta“ prie baudos dydžio buvo pridėtas 15 proc. nuo su pažeidimu susijusių pajamų atgrasomasis dydis. Pažymėtina, jog UAB „Convertus“ ir UAB „Gedarta“ apeliaciniuose skunduose nenurodo jokių argumentų, kodėl jiems neturėjo būti taikomas Baudų dydžio apskaičiavimo aprašo 13 punktas. Jų teigimu, neįvardijus šios normos Nutarime, jiems paskirta bauda turėtų būti atitinkamai mažinama. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši techninė klaida nepaneigia šios normos taikymo pagrįstumo nagrinėjamu atveju, todėl sutikti su pareiškėjų teiginiais nėra pagrindo.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus dėl Konkurencijos tarybos jiems paskirtos baudos.

Pareiškėjai apeliacinius skundus taip pat grindžia teiginiais, kad tiek Nutarime, tiek pirmosios instancijos teisme remiamasi liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie nebuvo apklausti nei Konkurencijos tarybos nei teismo, be to, byla turėtų būti sustabdyta, iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla (proceso Nr. 1-06-1-11001-2013-7). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nei savo skunduose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniuose skunduose neginčija jokių Konkurencijos tarybos Nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių. Pareiškėjai nurodo tik apibendrintą motyvą, kad Konkurencijos taryba ir teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau nereiškia nesutikimo su šiuose parodymuose esančia informacija, nenurodo, kad liudytojai ikiteisminio tyrimo metu būtų teikę neteisingus parodymus, taip pat neįvardija, kokias papildomas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjant šią administracinę bylą, šie liudytojai būtų galėję nurodyti Konkurencijos taryboje ar teisme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai šioje byloje neginčija faktinių padaryto pažeidimo aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, sustabdyti šią administracinę bylą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, nebuvo jokio pagrindo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁶⁰²-259/2012, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-815-438/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė, ką būtent galėtų patvirtinti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Nutarimo teisėtumo yra pagrįsta ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės požiūriu, ginčas išnagrinėtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, išaiškinus ir pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjų apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisingumo ir pagrįstumo. Todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai netenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Convertus“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transport Service“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gedarta“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė