Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Justinui Vanagui, pareiškėjų atstovams advokatams Raimundui Moisejevui, Jolitai Rimai Puškorienei ir Ievai Sodeikaitei, atsakovės atstovams Daumantui Grikiniui ir Linai Strikauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Ministerium“ ir VšĮ „Media medis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ „TV Europa“  dėl sprendimo panaikinimo,

nustatė:

Konkurencijos taryba 2015-11-05 nutarimu pripažino VšĮ „Media medis“ pažeidusia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir už tai paskyrė 15 700 Eur baudą. Taip pat pripažino, kad UAB „Ministerium“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, ir už tai jai paskyrė 8 800 eurų baudą.

Pareiškėja VšĮ „Media medis“ teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 2S-15/2015 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas). Nustačius, kad pareiškėja VšĮ „Media medis“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, ir nepanaikinus Konkurencijos tarybos 2015-11-05 nutarimo Nr. 2S-15/2015, sumažinti VšĮ „Media medis“ paskirtą 15 700 eurų dydžio baudą.

Pareiškėja UAB „Ministerium“ prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015-11-05 nutarimo Nr. 2S‑15/2015 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kurioje pripažinta, kad UAB „Ministerium“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, ir rezoliucinės dalies 3.1 punktą, kuriuo UAB „Ministerium“ skirta 8 800 eurų bauda.

Skunde pareiškėjos paaiškino, kad Konkurencijos taryba tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis, reikšminga teismų praktika, dėl to nepagrįstai konstatavo Konkurencijos įstatymo pažeidimą bei netinkamai apskaičiavo skirtos baudos dydį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis Konkurencijos taryba neturėjo vadovautis, nes jie surinkti ne atsakovės, bet kitos institucijos - Specialiųjų tyrimų tarnybos - atlikto ikiteisminio tyrimo metu, o tokių įrodymų panaudojimas atsakovės tyrime reiškia Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

VšĮ „Media medis“ nuomone, Nutarime nebuvo ištirtos visos faktinės aplinkybės, būtinos objektyviam, visapusiškam ir išsamiam tyrimui. Konkurencijos taryba klaidingai nurodo faktines aplinkybes, nes pareiškėja nebuvo apklausta Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog VšĮ „Media medis“ vadovas Justinas Vanagas būtų kam nors pažadėjęs patvirtinti, kad jis buvo apklaustas Aplinkos ministerijos specialistų. Bendraudamas su Andriumi Mironovskiu ir Pauliumi Paulaičiu  Justinas Vanagas veikė kaip privatus asmuo ir neatstovavo VšĮ „Media medis“. Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime VšĮ „Media medis“ konkursinio pasiūlymo nepateikė ir dėl to nebuvo sudarytas susitarimas. Konkurencija viešajame pirkime buvo iškreipta dėl perkančiosios organizacijos atliktų nesąžiningų veiksmų, o ne dėl VšĮ „Media medis“ ir UAB „Nebūk briedis“ sudaryto tariamo susitarimo. Pareiškėja taip pat remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus tyrimo skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ ir nurodo, kad Aplinkos ministerijos darbuotojai galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, todėl negali būti taikomas Konkurencijos įstatymas.

Skunde VšĮ „Media medis“ nurodo, kad Konkurencijos tarybai nepateikus įtikinamų įrodymų, kad pareiškėja sudarė draudžiamą susitarimą dalyvaudama 2013 m. Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime, tai turėtų būti vertinama bendrovės naudai ir pripažįstama, kad pareiškėja nepažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio. Nutarimu skirta bauda apskaičiuota netinkamai, jos dydis neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų. VšĮ „Media medis“ nuomone, Konkurencijos taryba netinkamai nustatė su pažeidimu susijusias pajamas, taikė per didelį dydį už pavojingumą, nepagrįstai netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.  Konkurencijos taryba nepagrįstai taikė 30 proc. už pavojingumą. Pareiškėjos vaidmuo buvo pasyvus ir bauda turėtų būti sumažinta atsižvelgus į tai, kad VšĮ „Media medis“ neatliko aktyvaus vaidmens sudarant draudžiamą susitarimą, o draudžiamo susitarimo organizatoriai buvo UAB „Nebūk briedis“ ir Aplinkos ministerijos darbuotojai.

Konkurencijos taryba Nutarime klaidingai vertino UAB „Ministerium“ veiksmus ir neteisingai taikė Konkurencijos įstatymo nuostatas, taip pat suklydo paskirdama UAB „Ministerium“ baudą. UAB „Ministerium“ neturėjo ketinimo ir neišreiškė bendros valios su kitais tiekėjais elgtis nurodytu būdu, o fiktyvią viešojo pirkimo procedūrą lėmė susitarimas tarp perkančiosios organizacijos ir UAB „Nebūk briedis“. UAB „Ministerium“ nurodo, kad bendrovės direktorė Aušrinė Jurgelionytė bendravo su Justinu Vanagu ir UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi Andriumi Mironovskiu išimtinai kaip su informacinių technologijų srities specialistais, o ne suvokdama juos kaip konkurentus. Pareiškėja pažymi, kad dalyvaudama viešajame pirkime siekė laimėti konkursą ir įgyvendinti projektą savo vardu, taip uždirbdama papildomų pajamų. Pareiškėja teigia, kad teismų praktikoje konkurencijos teisės pažeidimais įtariamiems ūkio subjektams yra įtvirtinta teisė savęs neinkriminuoti. Kadangi pareiškėja neveikia informacinių paslaugų teikimo rinkoje, bauda neteisingai apskaičiuota nuo bendrųjų pajamų, kurios nesusijusios su tariamu pažeidimu. Dėl šių priežasčių ir Konkurencijos taryba UAB „Ministerium“ turėjo skirti tik simbolinę baudą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimuose į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Nutarimas yra teisėtas, konkurentų susitarimo faktą konstatavo įvertinusi daugybę nustatytų aplinkybių, gautų iš įvairių šaltinių.  Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad UAB „Nebūk briedis“ kartu su VšĮ „Media medis“, dalyvaudamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime, veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus bei iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją, ir taip sudarė konkurenciją ribojantį pagal tikslą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Pareiškėjos VšĮ „Media medis“ pateikti argumentai nepaneigia išvados dėl draudžiamo susitarimo buvimo. Nėra pagrindo teigti, kad VšĮ „Media medis“ direktorius Justinas Vanagas, bendraudamas su UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi ir Aplinkos ministerijos darbuotoju, veikė kaip privatus asmuo, kadangi savo konkurentui - UAB „Nebūk briedis“ - nusiuntė VšĮ „Media medis“ rekvizitus ir nurodė ją kaip ūkio subjektą, kuri neva dalyvaus Aplinkos ministerijos viešajame pirkime. Aplinkybė, kad VšĮ „Media medis“ nepateikė konkursinio pasiūlymo, nepaneigia šio ūkio subjekto dalyvavimo susitarime su UAB „Nebūk briedis“ dėl konkursinių pasiūlymų ir jų pateikimo derinimo, ypač įvertinus tai, kad pagal susitarimą VšĮ „Media medis“ ir neturėjo pateikti komercinio pasiūlymo ir taip sudarytų sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“. Nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų VšĮ „Media medis“ turėjo visas galimybes savarankiškai pateikti komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu konkuruoti viešajame pirkime. Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos taryba tinkamai nustatė su pažeidimu susijusias pajamas ir nėra pagrindo taikyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat VšĮ „Media medis“  vaidmuo nebuvo pasyvus, o padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį laikomas vienu iš pavojingiausių konkurencijos taisyklių pažeidimų, pareiškėjai VšĮ „Media medis“ skirta sankcija yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad UAB „Ministerium“ kartu su VšĮ „TV Europa“ ir UAB „Nebūk briedis“ VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto organizuotame viešajame pirkime, veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus bei iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją ir taip sudarė konkurenciją ribojantį pagal tikslą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Atsižvelgus į 2013 m. rugpjūčio 1 - 5 d. el. susirašinėjimą bei jų metu persiųstus priedus, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Ministerium“ direktorė Aušrinė Jurgelionytė su Justinu Vanagu ir UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi Andriumi Mironovskiu bendravo išimtai tik kaip su specialistais. Nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų UAB „Ministerium“ turėjo visas galimybes savarankiškai pateikti komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu konkuruoti viešajame pirkime, o ne derinti komercinį pasiūlymą su konkurentais viešajame pirkime. Konkurencijos taryba galėjo remtis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija ir surinkti įrodymai yra pakankami daryti išvadas, kad  UAB „Ministerium“ padarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Konkurencijos taryba skirdama baudą vadovavosi nacionaliniais teisės aktais ir pagrįstai skaičiavo baudą nuo UAB „Ministerium“ bendrųjų pajamų. Atsižvelgus į tai, jog UAB „Ministerium“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų pagal savo pobūdį, ir į tai, kad UAB „Ministerium“ pati atliko aktyvius veiksmus, nėra pagrindo mažinti Nutarimu paskirtą baudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „TV Europa“  atsiliepime į skundą paaiškino, kad sutinka su skundo argumentais.

Paaiškino, kad priešingai negu išvadas padarė Konkurencijos taryba, VšĮ „TV Europa“ nei su UAB „Nebūk briedis“, nei UAB „Ministerium“ nesitarė dėl kainų pasiūlymų VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto 2013 m. liepos mėn. organizuotam viešajam pirkimui. Trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „TV Europa“ iki pranešimo apie perkančiosios organizacijos VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto susipažinimą su elektroniniais pasiūlymais nebuvo žinoma įmonė UAB „Celence“ (šiuo metu UAB „Nebūk briedis“), taip pat yra nepažįstami šios įmonės buvęs vadovas Andrius Mironovskis ir esamas vadovas Justinas Vanagas. 2013-12-10 kaip įtariamasis apklaustas Justinas Vanagas apie jokius susitarimus su VšĮ „TV Europa“ nekalbėjo. Nė vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų nepatvirtino, jog UAB „Nebūk briedis“ (jos atstovai) būtų taręsi su VšĮ „TV Europa“ dėl kainų pasiūlymų paminėtam viešajam pirkimui.  

Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši VšĮ „TV Europa“ pasiūlymo kaina būtų buvusi sutarta su kitais pirkimo dalyviais. VšĮ „TV Europa“ pasiūlymą pirkimui parengė pati. Nei viename ikiteisminio tyrimo metu paimtame UAB „Nebūk briedis“ kompiuteryje nebuvo rasta jokių VšĮ „TV Europa“ pasiūlymo dokumentų. Tai, kad pasiūlymo kaina sutampa su paminėtų asmenų kompiuteriuose rasto VšĮ „Public media“ pasiūlymo projekto kaina, yra visiškas atsitiktinumas.

VšĮ „Media medis“ skundas tenkintinas iš dalies, UAB „Ministerium“ skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos   2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 2S-15/2015 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, minėti konkurentų susitarimai visais atvejais yra laikomi ribojančiais konkurenciją.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį susitarimu yra laikomi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ar pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

SESV 101 straipsnio 1 dalis kaip nesuderinamus su vidaus rinka draudžia visus įmonių susitarimus, įmonių asociacijų sprendimus ir suderintus veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje. Šio straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad draudžiami susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos.

Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka SESV 101 straipsnio (anksčiau – Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį atitinkamai vadovaujamasi SESV 101 straipsnio taikymo praktika.

Dėl VšĮ „Media medis“

Skundžiamame 2015 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 2S-15/2015 Konkurencijos taryba konstatavo, kad VšĮ „Media medis“ dalyvaudama Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir už Nutarimo rezoliucinės dalies  2 punkte nurodytą pažeidimą Konkurencijos taryba skyrė  VšĮ „Media medis“ 15 700 eurų baudą.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalis susitarimą apibrėžia kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytas sutartis arba ūkio subjektų suderintus veiksmus, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. LVAT bei ESTT praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų sudarytas susitarimas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, pakanka nustatyti šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Be to, šalių valia gali išplaukti tiek iš sutarties sąlygų, tiek iš šalių elgesio, nes susitarimais taip pat pripažįstami ne tik formalūs, rašytiniai susitarimai (rašytinės sutarties sudarymas), bet ir žodiniai susitarimai ar net teisiškai neįpareigojantys dokumentai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad suderinti veiksmai yra ūkio subjektų tarpusavio koordinavimo forma, kuri, nors ir neišsivystė iki sutarties sudarymo tiesiogine prasme, tačiau sąmoningai leidžia pakeisti su konkurencija susijusią riziką praktiniu bendradarbiavimu. Taip pat pažymėtina, kad, vertinant ūkio subjektų elgesį (suderintus veiksmus), nereikalaujama, kad šalys būtų parengusios realų veiksmų planą, tačiau vienareikšmiškai pripažįstama, kad, pagal konkurencijos sampratą, kiekvienas ūkio subjektas privalo savarankiškai nustatyti bendrojoje rinkoje įgyvendinamą politiką ir sąlygas, kurias jis ketina siūlyti savo klientams. Šis savarankiškumo reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės sumaniai prisitaikyti prie esamo ar numanomo jų konkurentų elgesio, tačiau jis griežtai draudžia bet kokius tiesioginius ar netiesioginius šių subjektų ryšius, kurių tikslas ar poveikis yra tokių konkurencijos sąlygų, kurios neatitinka įprastų nagrinėjamos rinkos sąlygų, sukūrimas.

Vertinant, ar buvo derinami tarpusavio veiksmai, pakanka nustatyti, kad atskleisdamas savo ketinimus konkurentas turėjo eliminuoti ar bent jau žymiai sumažinti netikrumą dėl jo paties elgesio rinkoje. Jei ūkio subjektai, kurie derino savo veiksmus, ir toliau vykdė aktyvią veiklą rinkoje, yra preziumuojama, kad šie ūkio subjektai, pasirinkdami savo veiklos kryptį rinkoje, atsižvelgia į informaciją, kuria keitėsi su savo konkurentais.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė pakankamai aplinkybių, kurios leido daryti išvadas dėl VšĮ „Media medis“ dalyvavo  draudžiamame susitarime.

Pareiškėja teigia, kad VšĮ „Media medis“ direktorius Justinas Vanagas tiek apklausose, tiek Konkurencijos tarybai pateiktoje nuomonėje dėl tyrimo išvadų, tiek Konkurencijos tarybos posėdyje pažymėjo, kad netvirtino, jog sakys, kad buvo apklaustas Aplinkos ministerijos darbuotojų, teigia, kad jis nesutiko su Andriaus Mironovskio teiginiais, ir nuosekliai tvirtino, kad susitikęs su Pauliumi Paulaičiu nesuderino su juo, kad Aplinkos ministerija infografikus pirktų iš UAB „Nebūk briedis“.

Konkurencijos taryba tyrimo metu konstatavo, kad VšĮ „Media medis“ ir UAB „Nebūk briedis“ bendravo tarpusavyje dėl Aplinkos ministerijos viešojo pirkimo. Be to, tarp šių bendrovių vyko el. susirašinėjimas. Justinas Vanagas siuntė laišką UAB „Nebūk briedis“ vadovui Andriui Mironovskiui su savo įmonės VšĮ „Media medis“ rekvizitais tam, kad šis pateiktų informaciją apie apklausoje neva dalyvausiančius ūkio subjektus perkančiajai organizacijai. Nors VšĮ „Media medis“ vadovas apklausose teigė, jog pirkime dalyvauti jis neketino ir nemanė, kad jame dalyvauja, tačiau, nepaisant to, savo konkurentui - UAB „Nebūk briedis“ - nusiuntė VšĮ „Media medis“ rekvizitus ir nurodė ją kaip ūkio subjektą, kuri neva dalyvaus Aplinkos ministerijos viešajame pirkime. 2013 m. rugsėjo 23 d. tarp Aplinkos ministerijos darbuotojo ir UAB „Nebūk briedis“ vadovo Andriaus Mironovskio įvyko pokalbis, kurio metu Aplinkos ministerijos darbuotojas informavo, kad UAB „Nebūk briedis“, VšĮ „Media medis“ ir UAB „Lukrecijos reklama“ nebuvo apklaustos dėl konkursinių pasiūlymų pateikimo, tačiau Andrius Mironovskis turėtų šių ūkio subjektų vadovus informuoti, kad jie turėtų patvirtinti, jog buvo apklausti Aplinkos ministerijos darbuotojų, tačiau komercinių pasiūlymų nepateikė. UAB „Nebūk briedis“ vadovas Andrius Mironovskis perdavė šią informaciją VšĮ „Media medis“ vadovui Justinui Vanagui.

Taigi, atmestini VšĮ „Media medis“ skundo argumentai, kad J. Vanagas bendravo su A. Mironovskiu kaip privatus asmuo neatstovaudamas bendrovės VšĮ „Media medis“ interesams ir teikė A. Mironovskiui savo profesionalius patarimus.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad nors VšĮ „Media medis“ nurodo, jog Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime VšĮ „Media medis“ konkursinio pasiūlymo nepateikė, tačiau draudžiami susitarimai apima ne tik tuos atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir juos pateikia perkančiajai organizacijai, bet ir tokius atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje susitaria, kad tik vienas iš susitarusių dalyvaus viešajame pirkime, o kitas nepateiks pasiūlymo.

Nagrinėjamu atveju buvo sutarta sąlyga, kad kiti ūkio subjektai nepateiks pasiūlymo, kad viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Nebūk briedis“. Be to, kaip matyti iš elektroninio susirašinėjimo, VšĮ „Media medis“ vadovas Justinas Vanagas padėjo parengti viešojo pirkimo technines sąlygas, taip pat nurodė UAB „Nebūk briedis“ vadovui Andriui Mironovskiui kitus ūkio subjektus, kurie galėtų dalyvauti viešajame pirkime. Aplinkybė, kad VšĮ „Media medis“ nepateikė konkursinio pasiūlymo, nepaneigia šio ūkio subjekto dalyvavimo susitarime su UAB „Nebūk briedis“ dėl konkursinių pasiūlymų ir jų pateikimo derinimo, ypač įvertinus tai, kad pagal susitarimą VšĮ „Media medis“ ir neturėjo pateikti komercinio pasiūlymo ir taip sudaryti sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytas draudimas ūkio subjektams sudaryti susitarimus, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainą arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, taip pat pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu. O pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas, todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. LVAT yra pažymėjęs, jog komercinių pasiūlymų turinio derinimo (informacijos, įskaitant kainą, apie būsimų komercinių pasiūlymų turinį atskleidimo konkurentui) prieš juos pateikiant perkančiajai organizacijai praktika traktuotina kaip prieštaraujanti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto suderina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, akivaizdu, jog viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas. Taigi tokiais atvejais komercinių pasiūlymų turinio derinimo pasekmė yra ta, jog sudaromos sąlygos viešuosius pirkimus laimėti iš anksto žinomam ūkio subjektui, todėl pati viešųjų pirkimų procedūra tampa fiktyvi ir praranda savo prasmę.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo atveju, viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas dėl pasiūlymų pateikimo ar nepateikimo tam tikroje viešojo pirkimo procedūroje, dėl to pirkimo laimėtojas yra žinomas iš anksto, o tai leidžia jam nustatyti didžiausią kainą ar kitas blogesnes pirkimo sąlygas. Taigi, Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, jog UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ „Media medis“ dalyvaudami 2013 m. Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime dėl veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugų pirkimo veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją ir taip sudarė susitarimą dėl rinkos pasidalijimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų tiekėjas turėjo visas galimybes savarankiškai pateikti komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu konkuruoti viešajame pirkime. Tuo tarpu VšĮ „Media medis“ apskritai komercinio pasiūlymo nepateikė. Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju VšĮ „Media medis“ atliktiems veiksmams taikytinas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis.

VšĮ „Media medis“ nurodo, kad tariamai sudarytas draudžiamas susitarimas netenkina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijose keliamų reikalavimų viešuosiuose pirkimuose sudaromiems draudžiamiems susitarimams. Kadangi Konkurencijos taryba vertino VšĮ „Media medis“ veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, o ne minėtų rekomendacijų reikalavimams, todėl tai, jog pareiškėjos ir kitų ūkio subjektų veiksmai neatitiko nurodytų rekomendacijose pateiktų pavyzdžių, nepaneigia pareiškėjos padaryto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo ir nepanaikina atsakomybės už minėtą pažeidimą.

Teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad
UAB „Nebūk briedis“ kartu su VšĮ „Media medis“, dalyvaudami Aplinkos ministerijos
organizuotame viešajame pirkime, veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus bei
iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją ir taip sudarė konkurenciją ribojantį pagal tikslą
susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Konkurencijos taryba atliko ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, vertinimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Kaip matyti iš Nutarimo 2.2 ir 5 dalių, Konkurencijos taryba nustatė ir įvardijo visas faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, kad buvo sudaryti draudžiami susitarimai, ribojantys konkurenciją pagal tikslą. Skundžiamame 2015 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 2S-15/2015 Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad VšĮ „Media medis“ dalyvaudama Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nutarimo teisėtumui neturi įtakos tai, kad Nutarimo 59 punkte nurodyta, jog Aplinkos ministerijos viešajame pirkime buvo apklausta VšĮ „Media medis“, nes per teismo posėdį atsakovės atstovė paaiškino, kad ši informacija buvo nurodyta pagal viešojo pirkimo pažymą.

Pareiškėja VšĮ „Media medis“ skunde nurodo, kad Nutarimu skirta bauda apskaičiuota
netinkamai, jos dydis neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų. VšĮ „Media medis“ nuomone, Konkurencijos taryba netinkamai nustatė su pažeidimu susijusias pajamas, taikė per didelį dydį už pavojingumą, nepagrįstai netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 4 punktą už draudžiamą susitarimą ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmiausia apskaičiuojamas bazinis baudos dydis, vėliau bazinis baudos dydis tikslinamas - didinamas arba mažinamas. Šis aprašo punktas taip pat nustato, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę.

UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ „Media medis“, dalyvaudami Aplinkos ministerijos viešajame pirkime, sudarė draudžiamą susitarimą dėl veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugų teikimo. O, kaip nurodyta Nutarimo 1.4 dalyje, VšĮ „Media medis“ veikla – informacinių paslaugų veikla, reklama, leidyba, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, konsultacinė verslo ir valdymo veikla, renginių organizavimas, socialiniai projektai, rinkodara, strateginis konsultavimas. Atsakovė pagrįstai teigia, kad visos bendrovės teikiamos paslaugos apima veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugas, išskyrus informacines paslaugas. Gautos dotacijos yra bendrovės gautos pajamos, tik iš skirtingų šaltinių, todėl nėra pagrindo į su pažeidimu susijusias pajamas neįtraukti gautų dotacijų.

Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino VšĮ „Media medis“ 2013 m. gautas pajamas tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis.

Pareiškėja teigia, kad baudos dydis už pavojingumą neturėtų viršyti 20 proc., kadangi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. nutarime nurodyta, kad nebuvo nustatyti jokie objektyvūs duomenys, kad dėl įtariamųjų veiksmų galėjo atsirasti didelė žala.

Pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 10 punktą baudos dydis už pažeidimo pavojingumą apskaičiuojamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo. Baudų dydžio nustatymo aprašo 11 punkte nurodyta, jog draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo atvejais baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis sudaro nuo 20 iki 30 procentų nustatytos pardavimų vertės. Horizontalūs kainų nustatymo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose pirkimuose, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. Nagrinėjamu atveju tiriami ūkio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą - sudarė kartelinius susitarimus. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Atsakovė pagrįstai teigia, kad laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose.

Ikiteisminio tyrimo metu veiksmai ir žala buvo vertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį. Tai, jog nebuvo padaryta žala pagal Baudžiamąjį kodeksą, nereiškia, kad pažeidimas negali būti laikomas pavojingu Konkurencijos įstatymo prasme. VšĮ „Media medis“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą ir savaime laikomas vienais pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, dėl to nėra pagrindo nustatyti mažesnį nei 30 proc. dydį už pavojingumą.

VšĮ „Media medis“ teigia, jog nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba skirdama sankciją turėjo taikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų.

Pagal teismų praktiką išvadą, kad ūkio subjektas neturėjo jokios veikimo laisvės ir jo antikonkurencinis elgesys buvo nulemtas valdžios veiksmų, galima daryti tada, kai paaiškėja, jog remiantis objektyviais, nuosekliais ir svariais įrodymais, toks antikonkurencinis elgesys buvo vienašališkai primetamas valdžios institucijų, panaudojant didelį spaudimą, pvz., sukeliant grėsmę sulaukti sankcijų (iš valstybinių subjektų), dėl to atitinkamam ūkio subjektui atsirastų didelių nuostolių. Įvertinus Nutarimo 2.2 dalyje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad VšĮ „Media medis“ veiksmai buvo nulemti valdžios institucijų, ypač įvertinus tai, kad pati pareiškėja nepateikė komercinio pasiūlymo viešajame pirkime, siekdama, kad viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Nebūk briedis“. Taigi, nėra pagrindo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskirtą baudą sumažinti. Taip pat byloje nenustatyta jokių kitų lengvinančių aplinkybių.

VšĮ „Media medis“ aktyviai bendravo tiek su UAB „Nebūk briedis“, tiek su Aplinkos ministerijos darbuotojais, kad įvyktų viešasis pirkimas bei jį laimėtų UAB „Nebūk briedis“, todėl nėra pagrindo teigti, kad VšĮ „Media medis“ vaidmuo buvo pasyvus, ir dėl to mažinti paskirtą baudą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Konkurencijos taryba skirdama sankciją VšĮ „Media medis“ pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi pareiškėjai nustatė 30 proc. dydį už pavojingumą, o kitoms bendrovėms nustatė 5 proc. dydį už pavojingumą.

Iš Nutarimo turinio matyti, kad  UAB „Ministerium“, VšĮ „TV Europa“ 2013 m. negavo pajamų iš kompiuterinių (informacinių) paslaugų teikimo veiklos, t. y. nebuvo gavusios pajamų, kurios gali būti laikomos su pažeidimu susijusiomis pajamomis. Kaip nurodyta Nutarimo (191) pastraipoje, nors UAB „Nebūk briedis“ 2015 m. lapkričio 2 d. pateikė kelias papildomas sąskaitas faktūras, kurios, bendrovės nuomone, patvirtina, kad buvo gauta pajamų iš dizaino ir informacinių technologijų (programavimo) paslaugų teikimo, tačiau šios naujai pateiktos informacijos nepakanka ūkio subjekto pardavimų vertei nustatyti, be to, pateikta informacija laikytina nepatikima, atsižvelgus į tai, kad sąskaitos faktūros nėra patvirtintos. Taigi, kadangi nebuvo nustatyta su pažeidimu susijusių pajamų, Konkurencijos taryba pagrįstai šioms bendrovėms skirtinas baudas turėjo skaičiuoti nuo paskutiniais metais gautų ūkio subjektų bendrųjų pajamų.

Baudų dydžio nustatymo aprašo 16 punkte įtvirtinti atvejai, kai baudos dydis skaičiuojamas pagal ūkio subjektų bendrąsias pajamas. Bazinis baudos dydis lygus ūkio subjektų bendrųjų pajamų dalies, apskaičiuotos įvertinus pažeidimo pavojingumą, ir pažeidimo trukmės metais sandaugai. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į Aprašo 10 ir 11 punktuose nurodytas ir kitas aplinkybes, kiek tai būtina pažeidimo pavojingumui tinkamai įvertinti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Bazinis baudos dydis negali viršyti 10 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Kaip matyti iš Nutarimo 8 dalies, atitinkamai Konkurencijos taryba UAB „Nebūk briedis“, UAB „Ministerium“ ir VšĮ „TV Europa“ skirtinas baudas turėjo apskaičiuoti vadovaudamasi Baudų dydžio nustatymo aprašo 16 punktu. Tuo tarpu skirtingai nei minėtų bendrovių, VšĮ „Media medis“ su pažeidimu susijusias pajamas buvo galima identifikuoti ir pareiškėjai baudos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis kitais Baudų dydžio nustatymo aprašo punktais.

Taigi atsakovė pagrįstai teigia, kad skiriasi VšĮ „Media medis“ ir kitų bendrovių situacija, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas.

Teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba nustatė pakankamai aplinkybių, kurios leido daryti išvadą dėl UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ „Media medis“ draudžiamo susitarimo buvimo, tinkamai nustatė su pažeidimu susijusias pajamas ir nėra pagrindo taikyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to,  pareiškėjos vaidmuo nebuvo pasyvus.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad, atsižvelgusi į pareiškėjos VšĮ „Media medis“ argumentus ir patikrinusi Nutarimu paskirtą baudą, pastebėjo, kad, nustatant bazinį baudos dydį pareiškėjai, nebuvo pritaikytas vienas iš Baudos dydžio nustatyto aprašo punktų, o tai lėmė netikslų galutinės baudos dydį. Konkurencijos taryba pateikė teismui paaiškinimus dėl skirtinos baudos perskaičiavimo.

Pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 4 punktą bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę.

Baudų dydžio nustatymo aprašo 5 punktas nustato, kad pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienu ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Šis punktas taip pat nustato, kad jeigu ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpis trumpesnis nei vieneri ūkiniai metai, pardavimų vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, kurias ūkio subjektas gavo per dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį.

Konkurencijos taryba nustatė, kad VšĮ „Media medis“ draudžiamas susitarimas buvo sudarytas viešajame pirkime. VšĮ „Media medis“ draudžiamame susitarime dalyvavo vieną mėnesį, todėl bazinis baudos dydis skaičiuojamas, remiantis 1/12 VšĮ „Media medis“ pajamų, gautų 2013 m. dalimi (111 837,06 Eur * 1/12 = 9 319,75 Eur). Toliau pagal Baudų dydžio nustatymo aprašo 10 punktą nustatytinas dydis už pažeidimo pavojingumą. Toliau pagal Baudų dydžio nustatymo aprašą, bazinis baudos dydis yra tikslinamas. Teismas daro išvadą, kad atsakovės vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašu atsiliepime patikslintas perskaičiuotas baudos dydis – 4 200 Eur  neviršija Konkurencijos įstatyme 36 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos, t. y. 10 proc. bendrųjų VšĮ „Media medis“ pajamų, gautų 2014 m., todėl remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos VšĮ „Media medis“ skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai VšĮ „Media medis“ Konkurencijos tarybos 2015-11-05 nutarimu Nr. 2S-15/2015 paskirta 15 700 eurų dydžio bauda sumažinama iki 4 200 eurų.

Dėl UAB „Ministerium“

Skundžiamame 2015 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 2S-15/2015 Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Ministerium“, dalyvaudama VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto organizuotame viešajame pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir už Nutarimo rezoliucinės dalies  1 punkte nurodytą pažeidimą skyrė  VšĮ „Media medis“ 8 800 eurų baudą.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalis susitarimą apibrėžia kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytas sutartis arba ūkio subjektų suderintus veiksmus, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų sudarytas susitarimas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Be to, šalių valia gali išplaukti tiek iš sutarties sąlygų, tiek iš šalių elgesio, nes susitarimais taip pat pripažįstami ne tik formalūs, rašytiniai susitarimai (rašytinės sutarties sudarymas), bet ir žodiniai susitarimai ar net teisiškai neįpareigojantys dokumentai. Suderinti veiksmai yra ūkio subjektų tarpusavio koordinavimo forma, kuri, nors ir neišsivystė iki sutarties sudarymo tiesiogine prasme, tačiau sąmoningai leidžia pakeisti su konkurencija susijusią riziką praktiniu bendradarbiavimu. Vertinant ūkio subjektų elgesį (suderintus veiksmus), vienareikšmiškai pripažįstama, kad pagal konkurencijos sampratą, kiekvienas ūkio subjektas privalo savarankiškai nustatyti bendrojoje rinkoje įgyvendinamą politiką ir sąlygas, kurias jis ketina siūlyti savo klientams. Šis savarankiškumo reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės prisitaikyti prie esamo ar numanomo jų konkurentų elgesio, tačiau jis griežtai draudžia bet kokius tiesioginius ar netiesioginius šių subjektų ryšius, kurių tikslas ar poveikis yra tokių konkurencijos sąlygų, kurios neatitinka įprastų nagrinėjamos rinkos sąlygų, sukūrimas. Vertinant, ar buvo derinami tarpusavio veiksmai, pakanka nustatyti, kad atskleisdamas savo ketinimus konkurentas turėjo eliminuoti ar bent jau žymiai sumažinti netikrumą dėl jo paties elgesio rinkoje. Jei ūkio subjektai, kurie derino savo veiksmus, ir toliau vykdė aktyvią veiklą rinkoje, yra preziumuojama, kad šie ūkio subjektai, pasirinkdami savo veiklos kryptį rinkoje, atsižvelgia į informaciją, kuria keitėsi su savo konkurentais.

Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Ministerium“ 2013 m. rugpjūčio mėn. bendravo su UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ „TV Europa“. Vertinant, ar yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių draudžiamo susitarimo sudarymą, pažymėtina, kad ESTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog išvadą apie antikonkurencinių veiksmų egzistavimą galima daryti remiantis tam tikru skaičiumi sutapimų ir požymių, kurie, vertinami kartu, kai nėra kitokio logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.

Pareiškėja UAB „Ministerium“ nurodo, kad bendrovės direktorė Aušrinė Jurgelionytė bendravo su Justinu Vanagu ir UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi Andriumi Mironovskiu išimtinai kaip su informacinių technologijų srities specialistais, o ne suvokdama juos kaip konkurentus, tačiau iš el. susirašinėjimo nėra pagrindo daryti tokias išvadas. Susirašinėjimas vyko tarp UAB „Ministerium“ ir Justino Vanago, Justino Vanago ir UAB „Nebūk briedis“, taip pat UAB „Ministerium“ ir UAB „Nebūk briedis“. UAB „Ministerium“ persiuntė Justinui Vanagui UAB „Ministerium“ ir UAB „Public media“ rekvizitus, kuriuos Justinas Vanagas persiuntė UAB „Nebūk briedis“ direktoriui Andriui Mironovskiui. Be to, tą pačią dieną UAB „Nebūk briedis“ direktorius el. laiške UAB „Ministerium“ ne tik informavo plačiau apie vykdomą viešąjį pirkimą, tačiau iš laiško priedų matyti, kad persiuntė UAB „Ministerium“ tiekėjo ir sąžiningumo deklaracijas. Atsižvelgus į vykusį el. susirašinėjimą, akivaizdu, kad UAB „Ministerium“ direktorė su Justinu Vanagu ir UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi bendravo ne kaip su profesionalais, kurie apskaičiuotų darbų kainą. Be to, aplinkybę, kad susitarimu buvo siekiama sudaryti sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“, patvirtino ir kiti asmenys.

Byloje nustatyta, kad UAB „Ministerium“ siuntė savo bendrovės rekvizitus Justinui Vanagui, taip pat derino komercinį pasiūlymą su UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju UAB „Ministerium“ atliktiems veiksmams taikytinas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis.

Pareiškėja teigia, kad dalyvaudama viešajame pirkime siekė laimėti konkursą ir įgyvendinti projektą savo vardu, taip užsidirbdama papildomų pajamų. UAB „Ministerium“ skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Pareiškėja nurodo, kad pateikė UAB „Nebūk briedis“ apskaičiuotą kainą, kadangi patys tokios veiklos nevykdo. Kaip matyti iš UAB „Ministerium“ direktorės teiktų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, jeigu UAB „Ministerium“ būtų laimėjusi viešąjį pirkimą, kaip partnerį būtų pasitelkę UAB „Nebūk briedis“,  jeigu UAB „Nebūk briedis“ apskaičiuota kaina būtų vertintina kaip būsimo projekto partnerio, kuriam apskaičiuotą sumą turėtų sumokėti pati UAB „Ministerium“, paskaičiuota suma laikytina UAB „Nebūk briedis“ darbų kaina, jeigu užsakymą UAB „Ministerium“ atliktų kartu su UAB „Nebūk briedis“. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, UAB „Ministerium“ pateikta pasiūlymų kaina centų tikslumu sutampa su UAB „Nebūk briedis“ direktoriaus parengta darbų kaina. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, kad UAB „Ministerium“ direktorė nežinojo, jog viešajame pirkime dalyvaus ir UAB „Nebūk briedis“. Taigi įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės tyrimo metu nebuvo nustatytos, atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Ministerium“, dalyvaudama VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto organizuotame 2013 m. liepos mėn. viešajame pirkime, nesielgė savarankiškai. Dėl šių priežasčių Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino UAB „Ministerium“ kartu su VšĮ „TV Europa“ ir UAB „Nebūk briedis“ sudarius konkurenciją ribojantį susitarimą.

Pareiškėja teigia, kad teismų praktikoje konkurencijos teisės pažeidimais įtariamiems ūkio subjektams yra įtvirtinta teisė savęs neinkriminuoti, nurodo, kuriais UAB „Ministerium“ vadovės Aušrinės Jurgelionytės duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu Konkurencijos taryba negalėjo remtis, kadangi ji buvo apklausta kaip liudininkė, o ne kaip įtariamoji.

Teisės neduoti parodymų prieš save apimtis konkurencijos teisės pažeidimo tyrimo procedūroje yra siauresnė negu baudžiamajame procese. Tiriamas ūkio subjektas negali atsisakyti suteikti informacijos motyvuodamas tuo, jog ji yra kaltinanti, t. y. gali būti naudojama, konstatuojant konkurencijos teisės pažeidimą. Tačiau Konkurencijos taryba savo klausimais negali piktybiškai versti tiriamų ūkio subjektų pripažinti pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju apklausas ikiteisminio tyrimo metu atliko STT, o ne Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad  UAB „Ministerium“ direktorė būtų verčiama prisipažinti, kad sudarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiantį konkurenciją ribojantį susitarimą. Teisės nebūti verčiamam prisipažinti dėl pažeidimo padarymo turinys nėra absoliutus - šio principo turinys ir rėmimasis juo yra išskirtinai susijęs su įtariamo pažeidimo sudėtimi bei su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir kontekstu. Taigi, nors nagrinėjamu atveju STT apklausų metu UAB „Ministerium“ vadovei buvo užduoti klausimai, susiję su veiksmais, kuriuos vertino ir Konkurencijos taryba skundžiamame Nutarime, atsakovė pagrįstai teigia, kad  turi teisę naudoti šiuos UAB „Ministerium“ vadovės pateiktus atsakymus į užduotus klausimus, kadangi klausimai, kurie užduodami ne konkurencijos teisės pažeidimo kontekste, negali būti laikomi verčiančiais save apkaltinti konkurencijos teisės pažeidimu.

Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Ministerium“ direktorė bendravo su Justinu Vanagu ir UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi Andriumi Mironovskiu išimtinai tik kaip su IT specialistais. Be to, 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Ministerium“ direktorė persiuntė Justinui Vanagui UAB „Ministerium“ ir UAB „Public media“ rekvizitus, kuriuos Justinas Vanagas persiuntė UAB „Nebūk briedis“ direktoriui Andriui Mironovskiui. Be to, tą pačią dieną UAB „Nebūk briedis“ direktorius el. laiške UAB „Ministerium“ ne tik informavo plačiau apie vykdomą viešąjį pirkimą, tačiau iš laiško priedų matyti, kad persiuntė UAB „Ministerium“ tiekėjo ir sąžiningumo deklaracijas.

Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Ministerium“ susitarė su kitais susitarimo dalyviais, kad atsiims pateiktą komercinį pasiūlymą, tačiau tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Ministerium“, dalyvaudama viešajame pirkime, nesielgė savarankiškai ir derino komercinį pasiūlymą su UAB „Nebūk briedis“. Taigi Konkurencijos taryba turėjo teisę remtis STT surinkta ikiteisminio tyrimo metu informacija, tyrimo metu buvo nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, kurios leido daryti išvadas, kad UAB „Ministerium“ sudarė draudžiamą susitarimą. UAB „Ministerium“ dalyvaudama viešajame pirkime nesielgė savarankiškai, dėl to pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.

Pareiškėja UAB „Ministerium“ teigia, kad nebūtų gavusi naudos iš susitarimo, nes UAB „Nebūk briedis“ planuojamas pelnas turėjo būti padalytas UAB „Nebūk briedis“, UAB „Lexita web“ ir perkančiajai organizacijai, todėl draudžiamas susitarimas neturi prasmės.

Siekiant nustatyti, ar padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, nėra būtina nustatyti, ar ūkio subjektas gavo ar galėjo iš susitarimo tiesioginės finansinės naudos. Tam, kad būtų sudarytas susitarimas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme, pakanka nustatyti šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės.

Teismas daro išvadą, kad surinkti įrodymai yra pakankami nustatytis, kad UAB „Ministerium“ padarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, Nutarime padarytos išvados yra pagrįstos.

Pareiškėja teigia, kad Nutarimu paskirtos sankcijos dydis yra nepagrįstai didelis, neproporcingas ir neteisingas, baudos skaičiavimas nuo bendrųjų pajamų prieštarauja ES institucijų praktikai, kuria Konkurencijos taryba privalo vadovautis.

Konkurencijos taryba teigia, kad,  skirdama UAB „Ministerium“ baudą, pagrįstai rėmėsi Baudų dydžio nustatymo aprašu.

Aplinkybė, kad UAB „Ministerium“ pažeidimo padarymo metu neveikė atitinkamoje rinkoje, nesudaro pagrindo skirti tik simbolinę baudą ir nukrypti nuo Baudų dydžio nustatymo aprašo. Simbolinės baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus yra skiriamos tik išimtiniais atvejais.  Skiriamos baudos turi turėti atgrasomąjį poveikį. LVAT yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto suderina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, akivaizdu, jog viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas. Taigi tokiais atvejais komercinių pasiūlymų turinio derinimo pasekmė yra ta, jog sudaromos sąlygos viešuosius pirkimus laimėti iš anksto žinomam ūkio subjektui, todėl pati viešųjų pirkimų procedūra tampa fiktyvi ir praranda savo prasmę. Todėl jeigu būtų skiriama tik simbolinė bauda ar ji visai nebūtų skirta, ūkio subjektai galėtų išvengti atsakomybės už veiksmus, ribojančius konkurenciją, be kita ko, bauda nebūtų pakankamai atgrasanti. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo skirti tik simbolinę baudą.

Konkurencijos taryba Nutarime pagrįstai konstatavo, kad UAB „Ministerium“ padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą - sudarė kartelinį susitarimą. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius.

UAB „Ministerium“ dalyvaudama viešajame pirkime nesielgė savarankiškai. Kaip pagrįstai Konkurencijos taryba nustatė tyrimo metu, UAB „Ministerium“ siuntė savo rekvizitus Justinui Vanagui, kuris šiuos persiuntė UAB „Nebūk briedis“. UAB „Nebūk briedis“ persiuntė UAB „Ministerium“ pastarosios sąžiningumo ir tiekėjo deklaracijas. Aplinkybė, kad pareiškėja nebuvo susitarimo organizatorius ar iniciatorius, nesudaro pagrindo teigti, jog vaidmuo buvo tik pasyvus, ir dėl to sumažinti baudą.

Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba įvertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes.

Teismas daro išvadą, kad įvertinus tai, jog baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus yra skiriamos nuo ūkio subjekto gautų pajamų, Konkurencijos taryba, apskaičiuodama baudą nuo UAB „Ministerium“ bendrųjų pajamų ir skirdama jai 8 800 Eur baudą, nepažeidė proporcingumo ir teisingumo principų.  O kadangi pareiškėjos padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų pagal savo pobūdį ir UAB „Ministerium“ pati atliko aktyvius veiksmus, nėra pagrindo mažinti jai Nutarimu paskirtą baudą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos UAB „Ministerium“ skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2  p., 127 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos VšĮ „Media medis“ skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjai VšĮ „Media medis“ Konkurencijos tarybos 2015-11-05 nutarimu Nr. 2S-15/2015 paskirtą 15 700 eurų dydžio baudą sumažinti iki 4 200 eurų.

Kitą pareiškėjos VšĮ „Media medis“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos UAB „Ministerium“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus  apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Irena Paulauskienė

Margarita Stambrauskaitė

Liudmila Zaborovska