Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Media medis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ministerium“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Media medis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ministerium“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Nebūk briedis“ ir viešajai įstaigai „TV Europa“ dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Media medis“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 2S-15/2015 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas). Nustačius, kad pareiškėjas VšĮ „Media medis“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus,  pareiškėjas prašė sumažinti VšĮ „Media medis“ paskirtą 15 700 Eur dydžio baudą.

Pareiškėjo teigimu, Taryba neturėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nes jie surinkti ne atsakovo, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto ikiteisminio tyrimo metu. VšĮ „Media medis“ pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime VšĮ „Media medis“ konkursinio pasiūlymo neteikė ir dėl to nebuvo sudarytas susitarimas. Konkurencija viešajame pirkime buvo iškreipta dėl perkančiosios organizacijos atliktų nesąžiningų veiksmų, o ne dėl VšĮ „Media medis“ ir UAB „Nebūk briedis“ sudaryto tariamo susitarimo. Pareiškėjas VšĮ „Media medis“ rėmėsi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus tyrimo skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ ir nurodė, kad Aplinkos ministerijos darbuotojai galėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, todėl negali būti taikomas Konkurencijos įstatymas. VšĮ „Media medis“ teigimu, Tarybai nepateikus įtikinamų įrodymų, kad pareiškėjas sudarė draudžiamą susitarimą, tai turėtų būti vertinama bendrovės naudai. VšĮ „Media medis“ taip pat akcentavo, kad Nutarimu skirta bauda apskaičiuota netinkamai, jos dydis neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų, Taryba netinkamai nustatė su pažeidimu susijusias pajamas, taikė per didelį dydį už pavojingumą, nepagrįstai netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nepagrįstai taikė 30 proc. už pavojingumą. VšĮ „Media medis“ teigimu, jo vaidmuo buvo pasyvus, todėl bauda turėtų būti sumažinta, be to, draudžiamo susitarimo organizatoriai buvo UAB „Nebūk briedis“ ir Aplinkos ministerijos darbuotojai.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ministerium“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kurioje pripažinta, kad UAB „Ministerium“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, ir Nutarimo rezoliucinės dalies 3.1 punktą, kuriuo UAB „Ministerium“ skirta 8 800 Eur bauda.

Pareiškėjo teigimu, Taryba neturėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nes jie surinkti ne atsakovo, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto ikiteisminio tyrimo metu. UAB „Ministerium“ manymu, Taryba Nutarime klaidingai vertino jo veiksmus ir neteisingai taikė Konkurencijos įstatymo nuostatas, taip pat suklydo paskirdama baudą. UAB „Ministerium“ pabrėžė, kad neturėjo ketinimo ir neišreiškė bendros valios su kitais tiekėjais elgtis nurodytu būdu, o fiktyvią viešojo pirkimo procedūrą lėmė susitarimas tarp perkančiosios organizacijos ir UAB „Nebūk briedis“. Kadangi UAB „Ministerium“ neveikia informacinių paslaugų teikimo rinkoje, pareiškėjo nuomone, bauda neteisingai apskaičiuota nuo bendrųjų pajamų, kurios nesusijusios su tariamu pažeidimu, todėl Taryba UAB „Ministerium“ turėjo skirti tik simbolinę baudą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas paaiškino, kad konkurentų susitarimo faktą konstatavo įvertinęs daugybę nustatytų aplinkybių, gautų iš įvairių šaltinių. UAB „Nebūk briedis“ kartu su VšĮ „Media medis“, dalyvaudami viešajame pirkime, veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus bei iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją ir taip sudarė konkurenciją ribojantį pagal tikslą susitarimą. Atsakovo manymu, VšĮ „Media medis“ pateikti argumentai nepaneigia išvados dėl draudžiamo susitarimo buvimo, taip pat nėra pagrindo teigti, kad VšĮ „Media medis“ direktorius, bendraudamas su UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi ir Aplinkos ministerijos darbuotoju, veikė kaip privatus asmuo, kadangi savo konkurentui – UAB „Nebūk briedis“, nusiuntė VšĮ „Media medis“ rekvizitus ir nurodė jį kaip ūkio subjektą, kuris neva dalyvaus Aplinkos ministerijos viešajame pirkime. Aplinkybė, kad VšĮ „Media medis“ nepateikė konkursinio pasiūlymo, atsakovo nuomone, nepaneigia šio ūkio subjekto dalyvavimo susitarime su UAB „Nebūk briedis“ dėl konkursinių pasiūlymų ir jų pateikimo derinimo, ypač įvertinus tai, kad pagal susitarimą VšĮ „Media medis“ neturėjo pateikti komercinio pasiūlymo ir taip sudaryti sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų VšĮ „Media medis“ turėjo visas galimybes savarankiškai pateikti komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu konkuruoti viešajame pirkime. Atsižvelgęs į tai, kad Taryba tinkamai nustatė su pažeidimu susijusias pajamas ir nėra pagrindo taikyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat VšĮ „Media medis“ vaidmuo nebuvo pasyvus, o padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį laikomas vienu iš pavojingiausių konkurencijos taisyklių pažeidimų, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui VšĮ „Media medis“ skirta sankcija yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Atsakovas nurodė, kad Taryba pagrįstai konstatavo, jog UAB „Ministerium“ kartu su VšĮ „TV Europa“ ir UAB „Nebūk briedis“ viešajame pirkime veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus bei iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją ir taip sudarė konkurenciją ribojantį pagal tikslą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Atsižvelgęs į 2013 m. rugpjūčio 1-5 d. elektroninį susirašinėjimą bei jo metu persiųstus priedus, atsakovas neturėjo pagrindo teigti, kad UAB „Ministerium“ direktorė A. J. su J. V. ir UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi A. M. bendravo išimtinai tik kaip su specialistais. Atsakovo vertinimu, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų UAB „Ministerium“ turėjo visas galimybes savarankiškai pateikti komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu konkuruoti viešajame pirkime, o ne derinti komercinį pasiūlymą su konkurentais viešajame pirkime. Atsakovo manymu, Taryba galėjo remtis Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija. Atsakovas paaiškino, kad Taryba, skirdama baudą, vadovavosi nacionaliniais teisės aktais ir pagrįstai skaičiavo baudą nuo UAB „Ministerium“ bendrųjų pajamų. Atsižvelgęs į tai, jog UAB „Ministerium“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų pagal savo pobūdį, ir į tai, kad UAB „Ministerium“ pats atliko aktyvius veiksmus, atsakovas nurodė neturėjęs pagrindo mažinti Nutarimu paskirtą baudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „TV Europa“ atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Ministerium“ skundą prašė skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis nei su UAB „Nebūk briedis“, nei su UAB „Ministerium“ nesitarė dėl kainų pasiūlymų viešajam pirkimui. Trečiajam suinteresuotam asmeniui iki pranešimo apie perkančiosios organizacijos susipažinimą su elektroniniais pasiūlymais nebuvo žinoma įmonė UAB „Celence“ (šiuo metu UAB „Nebūk briedis“), taip pat yra nepažįstami šios įmonės buvęs vadovas A. M. ir esamas vadovas J. V.. 2013 m. gruodžio 10 d. kaip įtariamasis apklaustas J. V. apie jokius susitarimus su VšĮ „TV Europa“ nekalbėjo. Nė vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų nepatvirtino, jog UAB „Nebūk briedis“ (jos atstovai) būtų taręsi su VšĮ „TV Europa“ dėl kainų pasiūlymų paminėtam viešajam pirkimui. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši VšĮ „TV Europa“ pasiūlymo kaina būtų buvusi sutarta su kitais pirkimo dalyviais. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad VšĮ „TV Europa“ pasiūlymą pirkimui parengė pats. Nei viename ikiteisminio tyrimo metu paimtame UAB „Nebūk briedis“ kompiuteryje nebuvo rasta jokių VšĮ „TV Europa“ pasiūlymo dokumentų. Tai, kad pasiūlymo kaina sutampa su paminėtų asmenų kompiuteriuose rasto VšĮ „Public media“ pasiūlymo projekto kaina, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, yra atsitiktinumas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Media medis“ skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui VšĮ „Media medis“ Tarybos Nutarimu paskirtą 15 700 Eur dydžio baudą sumažino iki 4 200 Eur. Kitą pareiškėjo VšĮ „Media medis“ skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo UAB „Ministerium“ skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nurodė, kad tyrimo metu Taryba nustatė pakankamai aplinkybių, kurios leido daryti išvadas dėl VšĮ „Media medis“ dalyvavimo draudžiamame susitarime. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors VšĮ „Media medis“ vadovas apklausose teigė, jog pirkime dalyvauti jis neketino ir nemanė, kad jame dalyvauja, tačiau, nepaisant to, savo konkurentui UAB „Nebūk briedis“ nusiuntė VšĮ „Media medis“ rekvizitus ir nurodė jį kaip ūkio subjektą, kuris neva dalyvaus Aplinkos ministerijos viešajame pirkime. 2013 m. rugsėjo 23 d. tarp Aplinkos ministerijos darbuotojo ir UAB „Nebūk briedis“ vadovo įvyko pokalbis, kurio metu Aplinkos ministerijos darbuotojas informavo, jog UAB „Nebūk briedis“, VšĮ „Media medis“ ir UAB „Lukrecijos reklama“ nebuvo apklausti dėl konkursinių pasiūlymų pateikimo, tačiau A. M. turėtų šių ūkio subjektų vadovus informuoti, kad jie turėtų patvirtinti, jog buvo apklausti Aplinkos ministerijos darbuotojų, tačiau komercinių pasiūlymų nepateikė. UAB „Nebūk briedis“ vadovas A. M. perdavė šią informaciją VšĮ „Media medis“ vadovui J. V.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atmetė VšĮ „Media medis“ skundo argumentus, kad J. V. bendravo su A. M. kaip privatus asmuo, neatstovaudamas VšĮ „Media medis“ interesams, ir teikė A. M. savo profesionalius patarimus. Teismas pažymėjo, kad draudžiami susitarimai apima ne tik tuos atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir juos pateikia perkančiajai organizacijai, bet ir tokius atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje susitaria, jog tik vienas iš susitarusių dalyvaus viešajame pirkime, o kitas nepateiks pasiūlymo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo sutarta sąlyga, jog kiti ūkio subjektai nepateiks pasiūlymo, kad viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Nebūk briedis“. Teismas nurodė, kad iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog VšĮ „Media medis“ vadovas J. V. padėjo parengti viešojo pirkimo technines sąlygas, taip pat nurodė UAB „Nebūk briedis“ vadovui kitus ūkio subjektus, kurie galėtų dalyvauti viešajame pirkime. Aplinkybė, kad VšĮ „Media medis“ nepateikė konkursinio pasiūlymo, teismo vertinimu, nepaneigia šio ūkio subjekto dalyvavimo susitarime su UAB „Nebūk briedis“ dėl konkursinių pasiūlymų ir jų pateikimo derinimo, ypač įvertinus tai, kad pagal susitarimą VšĮ „Media medis“ neturėjo pateikti komercinio pasiūlymo ir taip sudaryti sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“.

Teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, ir darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai.

Teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo atveju viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas dėl pasiūlymų pateikimo ar nepateikimo tam tikroje viešojo pirkimo procedūroje, dėl to pirkimo laimėtojas yra žinomas iš anksto, o tai leidžia jam nustatyti didžiausią kainą ar kitas blogesnes pirkimo sąlygas. Teismas darė išvadą, kad Taryba pagrįstai pripažino, jog UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ „Media medis“, dalyvaudami 2013 m. Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime dėl veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugų pirkimo, veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją ir taip sudarė susitarimą dėl rinkos pasidalijimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų tiekėjas turėjo visas galimybes savarankiškai pateikti komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu konkuruoti viešajame pirkime. VšĮ „Media medis“ komercinio pasiūlymo nepateikė. Teismas darė išvadą, kad Taryba pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju VšĮ „Media medis“ atliktiems veiksmams taikytinas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis.

Teismo vertinimu, Taryba pagrįstai konstatavo, jog UAB „Nebūk briedis“ kartu su VšĮ „Media medis“, dalyvaudami Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime, veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus bei iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją ir taip sudarė konkurenciją ribojantį pagal tikslą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Teismas nurodė, kad Taryba atliko ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, vertinimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, nustatė ir įvardijo visas faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, jog buvo sudaryti draudžiami susitarimai, ribojantys konkurenciją pagal tikslą. Teismas darė išvadą, kad Nutarime Taryba pagrįstai konstatavo, jog VšĮ „Media medis“, dalyvaudamas viešajame pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Nutarimo teisėtumui neturi įtakos tai, jog Nutarimo 59 punkte nurodyta, kad Aplinkos ministerijos viešajame pirkime buvo apklausta VšĮ „Media medis“, nes per teismo posėdį atsakovo atstovė paaiškino, jog ši informacija buvo nurodyta pagal viešojo pirkimo pažymą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktu, nurodė, kad UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ „Media medis“, dalyvaudami Aplinkos ministerijos viešajame pirkime, sudarė draudžiamą susitarimą dėl veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugų teikimo. Teismas sutiko su atsakovu, kad visos VšĮ „Media medis“ teikiamos paslaugos apima veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugas, išskyrus informacines paslaugas. Gautos dotacijos yra šios bendrovės gautos pajamos, tik iš skirtingų šaltinių, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo į su pažeidimu susijusias pajamas neįtraukti gautų dotacijų. Teismas darė išvadą, kad Taryba pagrįstai pripažino VšĮ „Media medis“ 2013 m. gautas pajamas tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusiomis pajamomis.

Teismas rėmėsi Aprašo 10, 11 punktais, nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiriami ūkio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – sudarė kartelinius susitarimus. Teismas pabrėžė, kad tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Teismas sutiko su atsakovu, kad, laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose.

Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu veiksmai ir žala buvo vertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnį. Tai, jog nebuvo padaryta žala pagal Baudžiamąjį kodeksą, teismo vertinimu, nereiškia, kad pažeidimas negali būti laikomas pavojingu pagal Konkurencijos įstatymą. Teismas pabrėžė, kad VšĮ „Media medis“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą ir savaime laikomas vienu pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, dėl to nebuvo pagrindo nustatyti mažesnį nei 30 proc. dydį už pavojingumą.

Įvertinęs Nutarimo 2.2 dalyje nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad VšĮ „Media medis“ veiksmai buvo nulemti valdžios institucijų, ypač įvertinus tai, kad pats pareiškėjas nepateikė komercinio pasiūlymo viešajame pirkime, siekdamas, jog viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Nebūk briedis“. Teismas darė išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskirtą baudą sumažinti. Taip pat teismas byloje nenustatė jokių kitų lengvinančių aplinkybių.

Teismas atkreipė dėmesį, kad VšĮ „Media medis“ aktyviai bendravo tiek su UAB „Nebūk briedis“, tiek su Aplinkos ministerijos darbuotojais, kad įvyktų viešasis pirkimas bei jį laimėtų UAB „Nebūk briedis“, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad VšĮ „Media medis“ vaidmuo buvo pasyvus, ir dėl to mažinti paskirtą baudą.

Teismas nustatė, kad UAB „Ministerium“, VšĮ „TV Europa“ 2013 m. negavo pajamų iš kompiuterinių (informacinių) paslaugų teikimo veiklos, t. y. nebuvo gavusios pajamų, kurios gali būti laikomos su pažeidimu susijusiomis pajamomis. Kadangi nebuvo nustatyta su pažeidimu susijusių pajamų, teismo vertinimu, Taryba pagrįstai šioms bendrovėms skirtinas baudas turėjo skaičiuoti nuo paskutiniais metais gautų ūkio subjektų bendrųjų pajamų.

Teismas rėmėsi Aprašo 16 punktu ir pažymėjo, kad Taryba UAB „Nebūk briedis“, UAB „Ministerium“ ir VšĮ „TV Europa“ skirtinas baudas turėjo apskaičiuoti vadovaudamasi Aprašo 16 punktu. Teismas pažymėjo, kad, skirtingai nei minėtų bendrovių, VšĮ „Media medis“ su pažeidimu susijusias pajamas buvo galima identifikuoti ir šiam pareiškėjui baudos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis kitais Aprašo punktais. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog skiriasi VšĮ „Media medis“ ir kitų bendrovių situacija, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog, atsižvelgęs į pareiškėjo VšĮ „Media medis“ argumentus ir patikrinęs Nutarimu paskirtą baudą, pastebėjo, jog, nustatant bazinį baudos dydį šiam pareiškėjui, nebuvo pritaikytas vienas iš Aprašo punktų, o tai lėmė netikslų galutinės baudos dydį, Taryba pateikė teismui paaiškinimus dėl skirtinos baudos perskaičiavimo. Teismas rėmėsi Aprašo 4, 5 punktais ir darė išvadą, kad atsakovo, vadovaujantis Aprašu, atsiliepime patikslintas perskaičiuotas baudos dydis – 4 200 Eur, neviršija Konkurencijos įstatyme 36 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos, t. y. 10 proc. bendrųjų VšĮ „Media medis“ pajamų, gautų 2014 m., todėl teismas pareiškėjo VšĮ „Media medis“ skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui VšĮ „Media medis“ Tarybos Nutarimu paskirtą 15 700 Eur dydžio baudą sumažino iki 4 200 Eur.

Pasisakydamas dėl UAB „Ministerium“ skundo, teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Teismas atsižvelgė į byloje esantį elektroninį susirašinėjimą ir darė išvadą, kad UAB „Ministerium“ direktorė su J. V. ir UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi bendravo ne vien tik kaip su profesionalais, kurie apskaičiuotų darbų kainą. Be to, teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog susitarimu buvo siekiama sudaryti sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“, patvirtino ir kiti asmenys. Teismas nustatė, kad UAB „Ministerium“ siuntė savo bendrovės rekvizitus J. V., taip pat derino komercinį pasiūlymą su UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi, todėl darė išvadą, kad Taryba pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju UAB „Ministerium“ atliktiems veiksmams taikytinas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog dalyvaudamas viešajame pirkime jis siekė laimėti konkursą ir įgyvendinti projektą savo vardu, prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Ministerium“ pateikta pasiūlymų kaina centų tikslumu sutampa su UAB „Nebūk briedis“ direktoriaus parengta darbų kaina. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog UAB „Ministerium“ direktorė nežinojo, kad viešajame pirkime dalyvaus ir UAB „Nebūk briedis“. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Ministerium“, dalyvaudamas viešajame pirkime, nesielgė savarankiškai, todėl Taryba pagrįstai pripažino UAB „Ministerium“ kartu su VšĮ „TV Europa“ ir UAB „Nebūk briedis“ sudarius konkurenciją ribojantį susitarimą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju apklausas ikiteisminio tyrimo metu atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, o ne Konkurencijos taryba. Teismas nenustatė, kad UAB „Ministerium“ direktorė būtų verčiama prisipažinti, jog sudarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiantį konkurenciją ribojantį susitarimą. Nors nagrinėjamu atveju Specialiųjų tyrimų tarnybos apklausų metu UAB „Ministerium“ vadovei buvo užduoti klausimai, susiję su veiksmais, kuriuos vertino ir Taryba skundžiamame Nutarime, teismo teigimu, atsakovas pagrįstai naudojo šiuos UAB „Ministerium“ vadovės pateiktus atsakymus į užduotus klausimus, kadangi klausimai, kurie užduodami ne konkurencijos teisės pažeidimo kontekste, negali būti laikomi verčiančiais save apkaltinti konkurencijos teisės pažeidimu.

Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Ministerium“ direktorė bendravo su J. V. ir UAB „Nebūk briedis“ direktoriumi A. M. išimtinai tik kaip su informacinių technologijų specialistais. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Ministerium“ direktorė persiuntė J. V. UAB „Ministerium“ ir UAB „Public media“ rekvizitus, kuriuos J. V. persiuntė UAB „Nebūk briedis“ direktoriui A. M.. Tą pačią dieną UAB „Nebūk briedis“ direktorius elektroniniame laiške UAB „Ministerium“ ne tik informavo plačiau apie vykdomą viešąjį pirkimą, tačiau persiuntė UAB „Ministerium“ tiekėjo ir sąžiningumo deklaracijas.

Teismas pažymėjo, kad, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Ministerium“ susitarė su kitais susitarimo dalyviais, kad atsiims pateiktą komercinį pasiūlymą, tačiau tyrimo metu nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog UAB „Ministerium“, dalyvaudamas viešajame pirkime, nesielgė savarankiškai ir derino komercinį pasiūlymą su UAB „Nebūk briedis“. Teismas darė išvadą, kad Taryba turėjo teisę remtis Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija, tyrimo metu buvo nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, kurios leido daryti išvadas, jog UAB „Ministerium“ sudarė draudžiamą susitarimą.

Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, nėra būtina nustatyti, ar ūkio subjektas gavo ar galėjo gauti iš susitarimo tiesioginės finansinės naudos. Tam, kad būtų sudarytas susitarimas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio prasme, pakanka nustatyti šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Teismas darė išvadą, kad surinkti įrodymai yra pakankami nustatyti, jog UAB „Ministerium“ padarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, Nutarime padarytos išvados yra pagrįstos.

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Ministerium“ pažeidimo padarymo metu neveikė atitinkamoje rinkoje, nesudaro pagrindo skirti tik simbolinę baudą ir nukrypti nuo Aprašo. Teismas pabrėžė, kad simbolinės baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus yra skiriamos tik išimtiniais atvejais. Teismas nurodė, kad Taryba Nutarime pagrįstai konstatavo, jog UAB „Ministerium“ padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – sudarė kartelinį susitarimą. UAB „Ministerium“, dalyvaudamas viešajame pirkime, nesielgė savarankiškai, siuntė savo rekvizitus J. V., kuris šiuos persiuntė UAB „Nebūk briedis“. UAB „Nebūk briedis“ persiuntė UAB „Ministerium“ pastarosios sąžiningumo ir tiekėjo deklaracijas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo susitarimo organizatorius ar iniciatorius, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog jo vaidmuo buvo tik pasyvus, ir dėl to mažinti baudą.

Teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Taryba įvertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad Taryba, apskaičiuodama baudą nuo UAB „Ministerium“ bendrųjų pajamų ir skirdama jai 8 800 Eur baudą, nepažeidė proporcingumo ir teisingumo principų. Kadangi pareiškėjo padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų pagal savo pobūdį ir UAB „Ministerium“ pats atliko aktyvius veiksmus, teismas neturėjo pagrindo mažinti jam Nutarimu paskirtą baudą.

III.

Pareiškėjas VšĮ „Media medis“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą ta apimtimi, kuria pripažinta, kad VšĮ „Media medis“, dalyvaudamas Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 4.2 punktą ta apimtimi, kuria VšĮ „Media medis“ skirta bauda. Nustačius, kad VšĮ „Media medis“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, ir nepanaikinus Nutarimo, pareiškėjas prašė sumažinti jam paskirtą 4 200 Eur dydžio baudą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nesiuntė UAB „Nebūk briedis“ VšĮ „Media medis“ rekvizitų, bet tik nurodė santrumpą DIC, reiškiančią VšĮ „Demokratinių iniciatyvų centras“ (ankstesnis VšĮ „Media medis“ pavadinimas). Be to, VšĮ „Media medis“ direktorius nenurodė šios įstaigos kaip subjekto, kuris dalyvaus viešajame pirkime, o tik nurodė, kad ši įstaiga teoriškai galėtų dalyvauti viešajame pirkime. Pareiškėjas pažymi, kad tariamai A. M. perduota informacija J. V., net jei ji ir buvo perduota, negalėjo sukelti draudžiamo susitarimo sudarymo, nes informacija galėjo būti perduota tik po įvykusio viešojo pirkimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju buvo sutarta sąlyga, kad kiti ūkio subjektai nepateiks pasiūlymo, jog viešąjį pirkimą laimėtų UAB „Nebūk briedis“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad A. M. pažinojo P. P., todėl J. V. tarpininkavimas tarp šių asmenų nebuvo reikalingas. Pareiškėjo manymu, teismas neįvertino liudytojų A. M. bei P. P. parodymų, patvirtinančių, kad VšĮ „Media medis“ nesudarė draudžiamo susitarimo, o J. V. vaidmuo šiame pažeidime buvo pasyvus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pati perkančioji organizacija galimai atliko eilę nesąžiningų veiksmų, todėl konkurencija viešajame pirkime buvo iškreipta dėl pačios perkančiosios organizacijos veiksmų, bet ne dėl VšĮ „Media medis“ ir UAB „Nebūk briedis“ tariamai sudaryto susitarimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog viešojo pirkimo laimėtoją iš anksto nustatė P. P., L. S. ir A. M., tačiau VšĮ „Media medis“ veiksmai realiai nesudarė galimybės laimėti viešojo pirkimo konkurso UAB „Nebūk briedis“. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog viešasis pirkimas buvo organizuotas J. V. iniciatyva, todėl nėra pagrindo jam priskirti pagrindinės atsakomybės už tariamo draudžiamo susitarimo sudarymą. Pareiškėjas pabrėžia, kad A. M. bendravo su J. V. kaip su privačiu asmeniu, kuris turi išsamias žinias apie „infografikų“ ir techninių specifikacijų kūrimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad techninė specifikacija yra kiekvieno viešojo pirkimo viešas dokumentas, todėl tai, kad techninė specifikacija buvo derinama su tiekėju, nereiškia, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad J. V. nusiuntė A. M. laišką su informacija, kokios bendrovės teoriškai galėtų dalyvauti apklausoje, nesuteikia pagrindo išvadai, jog UAB „Nebūk briedis“ sudarė draudžiamą susitarimą su VšĮ „Media medis“. Pareiškėjo teigimu, VšĮ „Media medis“ negali būti laikomas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kadangi nepateikė komercinio pasiūlymo perkančiajai organizacijai. Pareiškėjas tvirtina, kad jam nebuvo žinoma apie Aplinkos ministerijoje vykdomą apklausą. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo pripažinti, jog VšĮ „Media medis“ ir UAB „Nebūk briedis“ veikė kaip konkurentai viešajame pirkime. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros išvada papildomai patvirtina, jog VšĮ „Media medis“ neplanavo dalyvauti ir nedalyvavo viešųjų pirkimų konkurse, prokuratūra nenustatė, kad VšĮ „Media medis“ būtų gavęs kokią nors informaciją apie atliekamas apklausas. Pareiškėjas pažymi, kad, prokuratūros manymu, Aplinkos ministerijos darbuotojai galėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, be to, Aplinkos ministerijoje neįvyko viešasis pirkimas, o jo rezultatai galimai buvo suklastoti, todėl nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo, bet ne Konkurencijos įstatymo reikalavimai. Pareiškėjas remiasi Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir daro išvadą, kad jam paskirta bauda buvo ne tik nepagrįstai skirta, bet ir netinkamai paskaičiuota, jos dydis neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Pareiškėjas nesutinka su Tarybos ir teismo teiginiu, jog visos VšĮ „Media medis“ teikiamos paslaugos apima veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugas, išskyrus informacines paslaugas. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Aprašo 4.1 punktu, VšĮ „Media medis“ bazinis baudos dydis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis 2013 metais gautomis pajamomis iš reklamos. Taryba neteisingai perskaičiavo baudą, nes neteisingai nustatė bazinį baudos dydį. Pareiškėjas pažymi, kad VšĮ „Media medis“ tariamai įvykdyto pažeidimo negalima pripažinti pavojingu ar sukėlusiu didelę žalą, nes prokuratūra nenustatė duomenų, jog dėl įtariamųjų veiksmų galėjo atsirasti didelė žala, tariamai draudžiamą susitarimą sudariusios bendrovės yra nedidelės, užima nedidelę rinkos dalį, be to, pažeidimo geografinis plotas buvo labai nedidelis. Pareiškėjas pabrėžia, kad VšĮ „Media medis“ veiksmai nesąlygojo tariamai sudaryto draudžiamo susitarimo pavojingumo, todėl jam skiriama bauda neturėtų viršyti 20 procentų pagal Aprašą nustatytos pardavimų vertės. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo vaidmuo, tariamai sudarant draudžiamą susitarimą, buvo pasyvus, J. V. geranoriškai bendradarbiavo su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vilniaus apygardos prokuratūra ir Taryba, galimai pažeidimą sudarantį elgesį tiesiogiai įtakojo valdžios institucijų veiksmai. Pareiškėjo manymu, Taryba nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, nes, skirdama baudas UAB „Nebūk briedis“, UAB „Ministerium“ ir VšĮ „TV Europa“ už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, nustatė tik 5 proc. dydį nuo ūkio subjekto pajamų, o VšĮ „Media medis“ buvo nustatytas 30 proc. dydis.

Pareiškėjas UAB „Ministerium“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto dalį, kuria pripažinta, jog UAB „Ministerium“, dalyvaudama VšĮ „Kelių ir transporto tyrimo instituto“ organizuotame viešajame pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, taip pat panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 3.1 punktą, kuriuo UAB „Ministerium“ skirta 8 800 Eur bauda.

Pareiškėjas pabrėžia, kad neturėjo ketinimo ir neišreiškė bendros valios su kitais viešojo pirkimo dalyviais pateikti suderintus komercinius pasiūlymus ir vėliau juos atsiimti, tokiu būdu sudarant sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“. Pareiškėjo manymu, konkurenciją viešajame pirkime iškreipęs susitarimas buvo sudarytas tarp UAB „Nebūk briedis“ ir pačios perkančiosios organizacijos. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam nebuvo žinoma apie UAB „Nebūk briedis“ ir perkančiosios organizacijos sudarytą susitarimą. Pareiškėjo manymu, UAB „Ministerium“ įtraukimas į dalyvavimą viešajame pirkime J. V. buvo reikalingas, kad viešojo pirkimo procedūra būtų laikoma įvykusia. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad J. V. veikė UAB „Nebūk briedis“ naudai. Pareiškėjas paaiškina, kad patarimo į VšĮ „Media medis“ buvo kreiptasi todėl, jog UAB „Ministerium“ veikla neapima programinės įrangos kūrimo paslaugų, bendrovė neturi savo informacinių technologijų specialistų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo tik tai, jog A. M. bei J. V. turėjo bendrą planą kaip pasiekti UAB „Nebūk briedis“ laimėjimą viešajame pirkime ir buvo numatę savo plano įgyvendinimui pasinaudoti kitomis įmonėmis, tačiau UAB „Ministerium“ šis planas nebuvo žinomas, pareiškėjas nenumanė, kad UAB „Nebūk briedis“ dalyvaus viešajame pirkime. Pareiškėjas pabrėžia, kad A. J. bendravo su J. V. ir A. M. išimtinai kaip su informacinių technologijų srities specialistais, o ne suvokdama juos kaip konkurentus. Pareiškėjas pabrėžia, kad konkurse dalyvavo siekdamas teisėtų tikslų, t. y. jį laimėti bei įgyvendinti projektą savo vardu. Pareiškėjas daro išvadą, kad neturėjo ir neišreiškė bendros valios (vienodų ketinimų) su kitais viešojo pirkimo dalyviais sudaryti sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“. Pareiškėjas pabrėžia, kad teisės aktai nedraudžia tiekėjui, ketinančiam dalyvauti viešajame pirkime, konsultuotis su ekspertais ar specialistais. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad UAB „Nebūk briedis“ taip pat dalyvaus konkurse, o Taryba neįrodė priešingai. Pareiškėjas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei Tarybos tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Ministerium“ dalyvavo draudžiamame susitarime. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje surinkti įrodymai liudija, jog draudžiami susitarimai buvo sudaryti tarp visai kitų ūkio subjektų, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių UAB „Ministerium“ susitarimą su kitais viešojo pirkimo dalyviais sudaryti sąlygas pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“. Pareiškėjas pabrėžia, kad bet kokios abejonės turi būti aiškinamos pažeidimu kaltinamo asmens naudai. Pareiškėjo teigimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog UAB „Ministerium“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio ekonominio suinteresuotumo sudaryti sąlygas viešąjį pirkimą laimėti UAB „Nebūk briedis“. Pareiškėjas remiasi Aprašo 4, 4.1 punktais ir teigia, kad baudos skaičiavimas nuo jo bendrųjų pajamų šiuo atveju nėra pagrįstas, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, Europos Sąjungos baudų skyrimo praktikos. Pareiškėjas pabrėžia, kad veikla, iš kurios buvo gautos pajamos, neturi nieko bendro su Tarybos nagrinėta kompiuterinių (informacinių) paslaugų teikimo veikla. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad baudos skaičiavimas nuo bendrųjų pajamų prieštarauja Europos Sąjungos baudų skyrimo praktikai. Bauda, apskaičiuota nuo su pažeidimu nesusijusių pajamų, nėra proporcinga. Pareiškėjas daro išvadą, kad Taryba turėjo apsiriboti simboline bauda, nes pareiškėjo situacija sudaro išimtinį atvejį. Pareiškėjo teigimu, jis šioje situacijoje buvo suklaidintas, juo buvo pasinaudota vien tam, kad UAB „Nebūk briedis“ ir perkančioji organizacija galėtų įgyvendinti savo antikonkurencinį susitarimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas ir teismas pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes perskaičiavo VšĮ „Media medis“ bazinį baudos dydį remiantis šios bendrovės dalyvavimo pažeidime laikotarpiu, o UAB „Ministerium“ bazinio baudos dydžio remiantis dalyvavimo tariamame pažeidime laikotarpiu neperskaičiavo. Pareiškėjas nurodo, kad taip pat prašė perskaičiuoti jo bazinį baudos dydį, remiantis Aprašo 5 punktu, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Skaičiuojant bazinį UAB „Ministerium“ skirtos baudos dydį buvo imamos visos (metinės) 2014 m. UAB „Ministerium“ pajamos, nevertinant jo dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpio. Pareiškėjo manymu, vien dėl to, kad VšĮ „Media medis“ ir UAB „Ministerium“ bendrosios pajamos yra skirtingai kvalifikuojamos Aprašo taikymo prasme, yra neteisinga, kad šiems ūkio subjektams skiriama bauda skaičiuojama taikant skirtingus principus. Pareiškėjas pažymi, kad turėjo būti atsižvelgiama į jo dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį, kuris yra tik 8 dienos. Pareiškėjas remiasi Aprašo 8 punktu, nurodo, kad visų inkriminuojamo pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis yra lygi nuliui. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 18 punktu, Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ir nurodo, kad Taryba, skirdama sankciją, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo vaidmuo sukuriant tariamą kartelį buvo mažareikšmis. Pareiškėjas pabrėžia, kad Taryba turėjo apsiriboti simboline bauda, o ne taikyti daugiau nei dvigubai didesnę baudą nei pačiam pažeidimo iniciatoriui, kas prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad Nutarime buvo pateikta pakankamai aplinkybių, leidusių daryti išvadą, jog UAB „Ministerium“ kartu su VšĮ „TV Europa“ ir UAB „Nebūk briedis“ viešajame pirkime veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus bei iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją ir tokiu būdu sudarė konkurenciją ribojantį pagal tikslą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pati UAB „Ministerium“ direktorė siuntė J. V. savo įmonės rekvizitus, A. M. persiuntė UAB „Ministerium“ direktorei parengtas tiekėjo ir sąžiningumo deklaracijas. UAB „Ministerium“ priėmė komercinį pasiūlymą, nors jau buvo žinoma, kad bendrovė viešojo pirkimo nelaimėjo. Atsakovas paaiškina, kad Nutarime išvados dėl UAB „Ministerium“ sudaryto draudžiamo susitarimo buvimo yra padarytos atsižvelgus į aplinkybių, išdėstytų Nutarimo 2.1 punkte, visumą. Atsakovo manymu, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų UAB „Ministerium“ turėjo galimybę savarankiškai pateikti komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu konkuruoti viešajame pirkime, o ne derinti komercinį pasiūlymą su konkurentais. Atsakovo vertinimu, UAB „Ministerium“ padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą įrodančios faktinės aplinkybės yra pakankamos ir nėra abejonių, kad bendrovė pagrįstai pripažinta padariusia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Atsakovo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad J. V. nežinojo ir nesuprato, jog VšĮ „Media medis“ dalyvauja viešajame pirkime. Tarybos nuomone, liudytojų A. M. ir P. P. duoti paaiškinimai vertintini kritiškai. Atsakovas pabrėžia, kad draudžiami susitarimai apima ne tik tuo atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir juos pateikia perkančiajai organizacijai, bet ir tokius atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje susitaria, kad tik vienas iš susitarusių dalyvaus viešajame pirkime, o kitas nepateiks pasiūlymo. Atsakovas daro išvadą, kad aplinkybė, jog VšĮ „Media medis“ nepateikė konkursinio pasiūlymo, nepaneigia šio ūkio subjekto dalyvavimo susitarime su UAB „Nebūk briedis“ dėl konkursinių pasiūlymų ir jų pateikimo derinimo. Atsakovas nurodo, kad Taryba, skirdama baudą UAB „Ministerium“, pagrįstai vadovavosi ne Europos Komisijos gairėmis, bet nacionaliniais teisės aktais. UAB „Ministerium“ neturėjo pajamų iš su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, todėl Taryba pagrįstai UAB „Ministerium“ baudą skaičiavo nuo bendrovės bendrųjų pajamų. Atsakovas paaiškina, kad Aprašas numato skirtingus atvejus ir principus, kai yra galimybė nustatyti pardavimų vertę ir kai to nėra galimybės padaryti. Nagrinėjamu atveju pagal pažeidimo pobūdį visos VšĮ „Media medis“ pajamos laikytos su pažeidimu susijusiomis pajamomis, todėl baudos dydis buvo skaičiuojamas pagal kitus Aprašo punktus. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad skiriasi abiejų pareiškėjų situacija, nesudaro pagrindo teigti, jog bauda UAB „Ministerium“ apskaičiuota netinkamai ir turėtų būti perskaičiuojama. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai sprendime VšĮ „Media medis“ skirtą baudą perskaičiavo ne mažesnę nei 4 200 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai išnagrinėti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.

Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 2S-15/2015, kuriuo pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti buvo pripažinti pažeidusiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir jiems skirtos baudos,  teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo VšĮ „Media medis“ skundą tenkino iš dalies ir sumažino jam skirtą baudą, o UAB „Ministerium“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pripažino, kad pareiškėjai 2013 metais sudarė draudžiamą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme susitarimą dėl rinkos pasidalijimo ir yra pagrįstai nubausti. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, apskaičiuodamas bazinį baudos dydį VšĮ „Media medis“, netinkamai taikė Aprašo nuostatas, todėl perskaičiavo šiam pareiškėjui paskirtą baudą, ją sumažindamas iki 4200 Eur.

Apelianto VšĮ „Media medis“ apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir be pakankamo pagrindo laikė, jog VšĮ „Media medis“ sudarė susitarimą su UAB „Nebūk briedis“, nes apeliantas visiškai neteikė komercinio pasiūlymo viešajam pirkimui. Šio apelianto nuomone, ydingas viešojo pirkimo procedūras sąlygojo Aplinkos ministerijos, t.y. valdžios institucijų  darbuotojų veiksmai.

Apeliantas UAB „Ministerium“ akcentuoja nežinojęs apie susitarimą tarp UAB „Nebūk briedis“ ir VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto darbuotojų, neturėjo ketinimo dalyvauti viešajame pirkime, nes neteikia paslaugų šioje srityje.

Be to, abu apeliantai nesutinka su jiems paskirtų baudų apskaičiavimu ir dydžiu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-706/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, susijusiems su pareiškėjų veiksmų vertinimu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

Dėl VšĮ „Media medis“ ir UAB „Ministerium“ veiksmų vertinimo

Konkurencijos įstatymo5 straipsnio 1 dalis numato, kad  visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:

1) susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas;

2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu;

3) susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas;

4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;

5) susitarimą iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies turinį, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (žr. pvz., 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵‑2577/2011, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-294/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką bei įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Kaip minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir SESV 101 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-686/2006, Administracinių teismų praktika, 2007, Nr. 9, p. 107–137; 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸‑294/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012) taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se (lot. savaime) ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama (analogiškai žr., pvz., 1998 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo sprendimą European Night Services (ENS) ir kiti prieš Europos Komisiją, sujungtose bylose T‑374/94, 375/94, 384‑388/94, EU:T:1998:198, 136 p.).

Teismų praktikoje susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas labai plačiai, nekeliant esminių reikalavimų jo išraiškos būdui ar formai. Kvalifikuojant susitarimą šiuo teisiniu pagrindu, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (žr. pvz.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011). Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²‑2016/2012).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šioje byloje Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje  ir SESV  101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus draudimus ūkio subjektams sudaryti susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją,  įskaitant susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas prekybos sąlygas, pasidalinti prekės rinką.

Iš Tarybos Nutarimo matyti, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nustatęs, kad UAB „Nebūk briedis“ (pažeidimo metu UAB „Celence“), UAB „Ministerium“ ir  VšĮ „TV Europa“, 2013 m. rugpjūčio mėn. dalyvaudami VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto organizuotame viešajame pirkime taikomajai programinei įrangai įsigyti , o UAB „Nebūk briedis“ ir  VšĮ „ Media medis“ ( pažeidimo metu – VšĮ „Demokratinių iniciatyvų centras), dalyvaudami 2013 m.  rugsėjo mėnesį Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms įsigyti, tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas, siekdamos sudaryti sąlygas konkretiems ūkio subjektams laimėti viešuosius pirkimus, ir tokiu būdu sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus.

Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir detalų ginčo draudžiamų susitarimų turinio ir su juo susijusių aplinkybių tyrimą, t. y. kad minėti viešojo pirkimo procedūrų dalyviai tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino tiek komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas, tiek ir tolesnius savo veiksmus, įskaitant kai kurių komercinių pasiūlymų atsiėmimą:  VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto organizuotame viešajame pirkime dalyvavę UAB „Nebūk briedis“, UAB „Ministerium“ ir  VšĮ „TV Europa“, būdami konkurentais, veikė ne savarankiškai, o pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus, o vėliau UAB „Nebūk briedis“ iniciatyva UAB „Ministerium“ ir  VšĮ „TV Europa“ atsiėmė pateiktus komercinius pasiūlymus; Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime dalyvavę ūkio subjektai UAB „Nebūk briedis“ ir  VšĮ „Media medis“, būdami konkurentais, taip pat veikė ne savarankiškai, o iš anksto su Aplinkos ministerijos darbuotoju derino viešojo pirkimo objektą, technines specifikacijas, organizavimo sąlygas, vėliau susitarė nekonkuruoti tarpusavyje, VšĮ „Media medis“ neteikiant komercinio pasiūlymo.

Apeliacinių skundų argumentai, liečiantys tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino minėtų ūkio subjektų darbuotojų, kaip specialistų,  bendravimo pobūdį, nėra pagrįsti, nes iš teismo vertintų susirašinėjimų e.paštu, liudytojų A. M., J. V., A. J. parodymų turinio matyti, kad  šie asmenys bendravo ne kaip privatūs asmenys ar informacinių technologijų specialistai, o kaip verslo subjektų, kuriuose dirbo, atstovai ir veikė išimtinai šių verslo subjektų interesais. Šių asmenų veiksmų seka leidžia padaryti kategorišką išvadą, kad apeliantai bei tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ „TV Europa“ neveikė savarankiškai, o derino veiksmus tarpusavyje bei su perkančiųjų organizacijų darbuotojais, taip įtakodami galimus viešųjų pirkimų laimėtojus ir pasidalindami rinką minėtų viešųjų pirkimų atveju.

Taigi tokiam draudžiamam susitarimui konstatuoti nėra svarbi ūkio subjektų realiai gauta finansinė nauda, ekonominis suinteresuotumas ar kitokie specialūs ūkio subjektų ketinimai, tam nėra būtina ir nustatyti, ar ūkio subjektai sutarė dėl visų  susitarimo sąlygų, pasekmių, galimų veiksmų ir pan. Nors apeliantai teigia, kad Konkurencijos teisės pažeidimą sąlygojo valdžios institucijų, t.y. perkančiųjų organizacijų veiksmai, tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia padaryti tokios išvados. Tiek VšĮ „Media medis“, tiek ir UAB „Ministerium“ nepriklausomai nuo Aplinkos ministerijos ar VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto darbuotojų veiksmų turėjo galimybę laisvai elgtis, konkuruoti su kitais ūkio subjektais, savarankiškai teikti komercinius pasiūlymus arba nedalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau pasirinko elgesio variantą, kuris prieštaravo Konkurencijos įstatymo 5 straipsniui. Perkančiosios organizacijos vaidmuo draudžiamame susitarime nepašalina kitų ūkio subjektų, dalyvavusių sudarant tokį susitarimą, atsakomybės. Draudžiamo susitarimo konstatavimui esminės įtakos neturi ir susitarimo dalyvių iniciatyvumas, elgesio aktyvumas, tokios nustatytos aplinkybės kai kuriais atvejais gali turėti įtakos tik taikomų baudų dydžiui.

Pasisakydama dėl apeliantų argumentų, susijusių su įrodymų leistinumu, teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam draudžiamam susitarimui konstatuoti dėl pažeidimo specifikos įrodinėjimo pobūdis yra pakankamai platus, todėl tai lemia ir įrodymų vertinimą. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog Konkurencijos taryba bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir susitarimų, numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka. Tam, kad būtų tinkamai atliktas tyrimas dėl galimo konkurencijos normų pažeidimo, Taryba gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, be kita ko, gautas bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, taigi ir remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad Tarybai atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo duomenys yra reikšmingi ir naudojant juos ne tam tikrų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui, bet Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymui. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne asmenų kaltės baudžiamojo proceso požiūriu nustatymui, o pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti administraciniame procese pateikti įrodymai. Vėliau, ginčui persikėlus į teismą, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinkti duomenys administracinio teismo vertinami tik kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių įrodomoji vertė turėtų būti papildomai tikrinama ir nustatoma kartu su kitais administracinėje byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Taryba ir pirmosios instancijos teismas,  pagrįstai  ikiteisminio tyrimo duomenimis rėmėsi kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, juos vertindami kartu su kitais būdais surinktais duomenimis. Tokių duomenų visumą nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Konkurencijos įstatymo pažeidimo nustatymo prasme ir laikė ją pakankama pripažinti, jog apeliantai sudarė jau vien pagal savo tikslą konkurenciją ribojančius susitarimus.

Dėl šios priežasties atmestini apeliantų argumentai, susiję su byloje surinktų įrodymų leistinumu ir pakankamumu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjų dalyvavimas konkurencijos teisę pažeidžiančiuose susitarimuose yra įrodytas ir tinkamai kvalifikuotas Tarybos nutarime.

Dėl pareiškėjams skirtų baudų pagrįstumo

Apeliantai taip pat ginčija jiems paskirtų baudų apskaičiavimą ir pagrįstumą, VšĮ „Media medis“ akcentuoja netinkamą  pardavimų vertės dalies apskaičiavimą, itin didelio pavojingumo koeficiento taikymą, UAB „Ministerium“ teigia, kad jos atžvilgiu buvo neatsižvelgta į itin trumpą pažeidimo laikotarpį, jai skirta neproporcingai didelė bauda.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 str., 35 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (žr. 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Visa tai lemia, kad Taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Kita vertus, tai nereiškia, kad Taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos (pavyzdžiui, baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 str. 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-634/2013, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016).

Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 str. 1 d.).

Vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo 4 punktu, už draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais. Pirmiausia, vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo III ir IV skyriais, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme. Jeigu ūkio subjektas neturi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas pagal ūkio subjekto paskutiniais ūkiniais metais gautas bendrąsias pajamas ir pažeidimo trukmę. Vėliau, vadovaujantis Baudų dydžio nustatymo aprašo V skyriumi, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas.

Atsakovas yra pripažinęs, jog  Nutarime apskaičiuojant  VšĮ „Media medis“ bazinį baudos dydį ir pardavimų vertę, nebuvo atsižvelgta į Aprašo 5 punkto nuostatą, jog tais atvejais, kai ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpis trumpesnis nei vieneri metai,  pardavimų vertės dydžiui turi įtakos ir dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpis, t.y.  skaičiuojamos tik tos pardavimų pajamos, kurios gautos iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimų susijusių prekių pardavimų per dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį. Tokiu būdu VšĮ „Media medis“ pardavimų vertė, atsižvelgiant į tai, jog šis ūkio subjektas dalyvavo pažeidime aštuonias dienas, turėjo būti sumažinta iki 1/12  su pažeidimų susijusių  prekių pardavimų pajamų per 2013 metus, atitinkamai mažinant ir bazinį baudos dydį. Pirmosios instancijos teismas pripažino tokį pardavimų vertės ir bazinio baudos dydžio perskaičiavimą teisingu ir savo sprendimu pakoregavo VšĮ „Media medis“ skirtą baudą.

Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes apskaičiuojant pardavimų vertę minėtam pareiškėjui, buvo būtina atsižvelgti į  Aprašo 5 punkte išdėstytas taisykles.

VšĮ „Media medis“ teigimu, apskaičiuojant bazinį baudos dydį, turėjo būti įtrauktos tik gautos pajamos iš reklamos, tačiau pažymėtina, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nuo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų. Visos VšĮ „Media medis“ 2013 metais gautos pajamos buvo gautos iš veiklos viešinimo ir komunikavimo  srities paslaugų ir yra bent netiesiogiai susijusios su pažeidimu. Todėl nėra pagrindo sutikti su tokiu apelianto teiginiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (žr., pvz., 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1301/2012).

Nagrinėjamu atveju apelianto VšĮ „Media medis“ skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jos elgesio pasyvumu, maža rinkos dalimi, realios žalos padarymu ir panašiai, nelaikytinos išskirtinėmis ar specifinėmis, kurios leistų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pakoreguota bauda turėtų būti dar labiau mažinama.

Draudžiamame susitarime dalyvavę verslo subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą, Taryba ir pirmosios instancijos teismas apskaičiuodami bazinį baudos dydį, tinkamai įvertino pažeidimo pavojingumą ir trukmę, VšĮ „Media medis“ vaidmenį susitarime, jos gautas pajamas. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nustatytu 30 proc. dydžio už pavojingumą nustatymu ir neturi pagrindo jo mažinti. Paskirtos sankcijos turi turėti pakankamą atgrasomąjį poveikį tiek susitarimų dalyviams, tiek ir kitiems verslo subjektams, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo dar labiau mažinti VšĮ „Media medis“ paskirtą baudą, kuri sudaro tik apie 2,6 procento bendrųjų pajamų, šio verslo subjekto gautų 2014 metais.

Pasisakydama dėl baudos, skirtos UAB „Ministerium“, teisėjų kolegija pažymi, kad apskaičiuojant  UAB „Ministerium“ pardavimų vertę ir bazinį baudos dydį, Aprašo 5 punktas nebuvo taikytas, motyvuojant tuo, jog šis ūkio subjektas neturėjo pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu prekių pardavimų. Tokiu būdu UAB „Ministerium“ baziniam baudos dydžiui dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpis įtakos nebeturėjo, ir bazinis baudos dydis buvo skaičiuojamas pagal UAB „Ministerium“ visų 2014 metų bendrąsias pajamas, taikant vien Aprašo 16 punktą, t.y. paimta bendrųjų visų metų pajamų dalis įvertinus pažeidimo pavojingumą ( šiuo atveju 5 proc.) ir padauginta iš pažeidimo trukmės metais ( 0,5 ).

Toks skaičiavimas nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes trumpai – iki pusės metų – trunkančio pažeidimo atveju neleidžia šiuo aspektu vienodai traktuoti pažeidimą padariusių subjektų, neišskiriant tų, kurie turi pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu prekių pardavimų.

Turint omenyje tai, kad UAB „Ministerium“ tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamų neturėjo, nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ar aktyvus dalyvis, o pats konkurencijos teisės pažeidimas truko tik aštuonias dienas, nustatant galutinį baudos dydį šiam subjektui būtų teisinga kaip ir VšĮ „Media medis“ atveju panašiai atsižvelgti į dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį, ir UAB „Ministerium“ skundžiamu nutarimu paskirtą baudą sumažinti iki 4000 Eurų. Toks baudos dydis nebūtų simbolinis, turėtų pakankamą atgrasomąjį poveikį, ir kartu būtų proporcingas UAB „Ministerium“ vaidmeniui draudžiamame susitarime.

Taigi, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo Tarybos UAB „Ministerium“ paskirtą baudą , todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinį ginčą išnagrinėjo teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tik dėl UAB „Ministerium“ paskirtos baudos dydžio, ją mažinant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Media medis“ apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ministerium“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti Konkurencijos tarybos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 2S-15/2015 UAB „Ministerium“ paskirtą 8800 Eurų baudą sumažinti iki 4000 Eurų.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė