Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Nijolės Šidagienės,

sekretoriaujant Nijolei Kerpauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Andriulevičiūtei,

atsakovo atstovei Jurgitai Brėskytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Porektus“ skundą atsakovui LR konkurencijos tarybai dėl 2004-04-29 nutarimo Nr.2S-4 panaikinimo,

Pareiškėjas skundu (b.1.3-9) prašė panaikinti LR konkurencijos- tarybos (toliau vadinama-Taryba) 2004-04-29 nutarimą Nr.2S-4 (toliau vadinama-Nutarimas), kuriuo; atsakovas nutarė pripažinti, kad UAB „Porektus“ (toliau vadinama-Bendrovė) pažeidė Reklamos įstatymo 5 str.1, 2 d., kadangi skelbta Margaritos Drozd metodo antsvoriui numesti reklama yra klaidinanti, ir įpareigojo nedelsiant nutraukti jos naudojimą, įpareigojo Įmonę nurodytu būdu per nustatytą terminą paneigti klaidinančią reklamą, už klaidinančios reklamos naudojimą skyrė 30 tūkst. litų baudą (b.1.12-16).

Nurodė, kad Bendrovė atsakovo 2004-04-29 nutarimą Nr.2S-4 gavo 2004-05-17. Skundą teismui pateikė 2004-06-07, t.y. per 20 dienų nuo įteikimo dienos. Mano, kad tai atitinka Konkurencijos įstatymo 38 str.2 d. nuostatas ir termino skundui paduoti nepraleido. Tačiau tuo atveju, jei teismas manytų, kad terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“, prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad įstatymas tiksliai nenustato kaip skaičiuojamas terminas. „Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“, kuriame buvo paskelbta ginčijamo nutarimo rezoliucinė dalis, išėjo 2003-05-14 (penktadienį). Su juo Bendrovė susipažino 2003-05-19. Kadangi „Valstybės žiniose“ skelbiama tik rezoliucinė nutarimo dalis, todėl net ir tuo atveju, jei su „Informaciniuose pranešimuose” paskelbta nutarimo dalimi Bendrovė būtų susipažinusi 2003-05-14, jai nebūtų buvę žinomi atsakovo nutarimo motyvai, kurie reikalingi rengiant skundą teismui. Be to nuo nutarimo paskelbimo iki jo įteikimo Bendrovei praėjo tik dvi dienos ir jos buvo nedarbo dienos.

Nurodė, kad LR konkurencijos tarybos 2003-04-29 nutarimas Nr:2S-4 nepagrįstas, neteisėtas dėl šių motyvų:

l. UAB „Porektus“, kuri priklauso Prancūzijoje įsikūrusiai tarptautinei PADEL FRANCE COMMUMSAIION (P.R.C.) grupei, Lietuvos Respublikoje vykdo komercinės prekybos paštu veiklą. Informacijos, susijusios su komerciniais produktais, pateikimą reglamentuoja Europos Tarybos 1984-09-10 direktyva 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitu teisės aktų dėl klaidinančios reklamos suderinimo. Ši Direktyva taikoma kiekvienai į Europos Bendriją įeinančiai valstybei (Direktyvos 84/450/EEB 8 str.). Bendrijos normatyvai dėl prekybos ir pramonės laisvės Bendrijos Valstybių narių institucijose taikomi tiesiogiai, t.y. jais gali būti remiamasi net ir tuo atveju, jei valstybių narių teisės aktai nesuderinti su Bendrijos teise. Direktyvos l ir 2 straipsniuose pateikiami reklamos ir klaidinančios reklamos apibrėžimas, pateikti klaidinančios reklamos kriterijai. Mano, kad nagrinėjamu atveju reikia remtis ir Bendrijos teisės šaltiniais.

2. Nurodė, kad Bendrovės skelbtos reklamos objektas - lieknėjimo metodas yra pagrįstas Šiuolaikiniais medicinos duomenimis ir pažangiausiais mitybos principais (produktų derinimas; diuretikų, tokių, kaip žalioji arbata vartojimas). Produktų derinimo principo pagrindas yra gliucidų (angliavandenių), lipidų (riebalų) ir proteinų (baltymų) atskyrimas. Šis atskyrimas, jei jo laikomasi, organizme pradeda biologinį procesą, kuris tiesiogiai sąlygoja svorio netekimą. Žaliajai arbatai budingas natūralus diuretinis poveikis, kuris leidžia greitai šalinti toksinus ir tai palengvina pagreitina svorio netekimą. Siūlomas metodas įrodė savo efektyvumą. Jis pagrįstas neabejotini rezultatais. Principai, kuriais remiasi metodas, yra pagrįsti moksliniais tyrimais bei klinikiniai stebėjimais. Bendrove turi su minėtu principu susijusius klinikinius tyrimus bei publikacijas. Metodas pristatomas knygos pavidalu. Ji šiuo metu parduodama daugelyje Bendrijos valstybių ir už jos ribų.

Dėl reklamos teiginių nurodant prarandamus kūno svorio kilogramus per nurodyta laiko tarpą paaiškino, kad Lietuvos vartotojams siūlomas reklaminis tekstas nurodo, kad šio metodo naudojimas leidžia numesti nuo 3iki 5 kg svorio per savaite pirmąjį mėnesį ir nuo 2 iki; 3 kg svorio per savaite kitais mėnesiais. Atkreipė dėmesį, kad šie reklamos teiginiai yra metodą vartojusių asmenų patikimų liudijimų pakartojimas. Sutinka, jog skaitant reklaminį tekstą, galima susidaryti nuomonę, jog svorio netekimas, apie kurį kalbama reklamoje, yra bendroji taisyklė. Šiuo atveju tai nėra tiesa, o agresyvioji reklama, kuri neprieštarauja Europos Bendrijos teisei, leidžiančiai hiperbolizuojantį reklamoje naudojamų žodžių pobūdį. Vidutinis vartotojas privalo sugebėti atskirti savo asmeninį atvejį nuo to, kas pateikiama kaip bendroji taisyklė. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog produktų derinimo principo bei žaliosios arbatos teigiamos savybės yra neabejotinos, šis metodas realiai yra veiksmingas, kritikuojama reklama yra pagrįsta tikrais liudijimais, Europos Bendrijos teisė leidžia agresyvaus pobūdžio reklamą, galima daryti išvadą, jog Bendrijos reklama neprieštarauja Europos Bendrijos įstatymams.

Nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į metodo reklamoje Bendrovės 2004 m. kovo mėn. padarytus pakeitimus.

Teigė, kad atsakovas neatsižvelgė į gydytojos dietologės A.Vylovos paliudijimą, nors dėl gydytojos kvalifikacijos nebuvo ginčijamasi. Atsakovas neatliko ekspertizės bei tyrimo, galinčio įrodyti, jog minėtos gydytojos darbai turėtų būti vertinami kritiškai. Neatsižvelgė į daugybę liudijimų kuriuos siūlėsi pateikti Bendrovė, ir įtai, kad visame pasaulyje parduota; šimtai tūkstančių prekių, kas rodo, jog metodas iš tikrųjų yra veiksmingas. Todėl mano, kad atsižvelgiant į Lietuvos įstatymus, taip pat ir į Bendrijos teisės nuostatas, skundžiamas nutarimas negali būti vertinamas kaip teisiškai pagrįstas.

Dėl nutarimo teiginių, kad reklamoje neminima, kad metodas tai - knyga, ir kad be knygos, vartotojui dar siūloma pirkti žaliosios arbatos kapsulių, nurodė kad kiekvienas vartotojas, užsisakęs metodą, gauna 100 puslapių knygą, kurioje nurodoma, kaip įgyvendint? reklamoje siūlomą metodą. Klientai už tam tikrą mokestį gauna, kokybišką rašytinę informaciją, o ne abejotinos kokybės ir pateiktą be jokio paaiškinimo prekę. Todėl mano, kad negalima bausti Bendrovę už tai, kad ji nusiunčia klientui kokybišką knygą. Metode aiškinama, jog žalioji arbata yra vienas iš elementų, padedančių pasiekti didesnį efektą per trumpesnį laiko tarpą, pateikiami receptai, leidžiantys pasiekti norimą rezultatą. Siūlymas pirkti žaliąją arbatą nėra primygtinio pobūdžio.

Mano, kad atsakovas nepakankamai atsižvelgia į vidutinį vartotoją, kuris gali sveikai spręsti pasirinkdamas jam tinkančią prekę. Yra perdaug griežtas suaugusių ir pakankamai protingų, galinčių laisvai vertinti prekes, vartotojų atžvilgiu. Teigti, jog tam tikra visuomenės dalis turi būti ginama, reiškia, jog kita visuomenės dalis yra viršesnė už ginamąja.

Nurodė, kad atsakovas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į tai, kad reklama buvo skleista labai plačiu mastu, skleista ir tyrimo metu, buvo skirta jautrių žmonių grupei, nėra atsakomybę lengvinančią aplinkybių.

Mano, kad paskelbdama reklamą. Bendrovė nepadarė esminės žalos vartotojų interesams. Reklamoje aiškiai ir nedviprasmiškai, nurodytu būdu (pašto perlaida) yra garantuojama vartotojui, kad jei jis bus nepatenkintas rezultatais, jam bus grąžinta visa sumokėta: suma be jokių atskaitymų. Atsakovas šios aplinkybės lengvinančia nepripažino. Rėmėsi LR ūkio ministro 2001-08-17 įsakymu Nr.258 „Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones“ kurio 1.6 p, nurodyta, kad vartotojas turi teise atsisakyti sutarties, ir tokiu ;atveju jam turi būti grąžinami sumokėti pinigai. Tačiau Konkurencijos taryba neatsižvelgė į tai, kad minėtame įsakyme taip pat nustatyta, kad vartotojas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį tik tuomet, jeigu pirktas daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė. Minėtame įsakyme yra nurodyti vartotojo teisės atsisakyti sutarties bei .daikto grąžinimo terminai. Bendrovė metodo reklamoje nurodė, kad vartotojas gali grąžinti tiek knygą, tiek žaliosios arbatos ekstrakto pradėtą ar netgi tuščią pakuotę (t.y. sugadintą prekę), neribojo grąžinimo terminų. Taip Bendrovė vartotojui suteikė didesnes garantijas negu numatytos norminiuose aktuose. Pažymėjo, kad iš gautų 6000 užsakymų, pinigų grąžinimas vartotojams yra mažesnis negu 2 procentai.

Nurodė, kad nesutinka ir su atsakovo teiginiais, kad reklama buvo paskleista plačiu mastu ir buvo skleidžiama tyrimo metu. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nebuvo įpareigojusi Bendrovės nutraukti reklamos skelbimą kol vyksta tyrimas. LR reklamos įstatymas nenumato tokios pareigos reklamos skleidėjui, jei nėra specialaus Konkurencijos tarybos nurodymo. Todėl atsakovas šiuo pagrindu nepagrįstai taiko griežtesnę sankciją.

Skirdama baudą Konkurencijos taryba konstatavo, kad nėra Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau neatsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kad nebuvo gauta vartotojų skundų dėl reklamuojamo metodo. Todėl mano, kad Bendrovei buvo skirta per daug griežta sankcija.

Pareiškėjo atstovė tesime skundą ir jame išdėstytus motyvus palaikė. Akcentavo, kad Bendrovė atsakovo nutarimą ginčija iš esmės, tačiau, jei tesimas pripažintų, jog Bendrovė pažeidė įstatymus, prašė spręsti dėl švelnesnės sankcijos.

Atsakovas su pareiškėjo skundu ir prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime (b.1.37-40) nurodė šiuos pareiškėjo skundo nepagrįstumo motyvus:

Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, nesilaikė skundo padavimo terminų. Vadovaujantis reklamos įstatymo 23 str. 1 d., Konkurencijos įstatymo 38 str. 2 d., skundas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo turi būti paduotas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose”. Skundžiamo nutarimo rezoliucinė dalis buvo paskelbta 2004-05-14 „Valstybės žinių” priede „Informaciniai pranešimai” Nr.36-409. Todėl laikytina, kad būtent šią dieną, pareiškėjas turėjo sužinoti apie priimtą nutarimą ir apie tai, kad galėjo būti pažeistos įstatymų ginamos jo teisės. Kadangi 2004-05-14 atsirado pareiškėjui pagrindas skųsti Konkurencijos tarybos nutarimą teismui, todėl paskutinė diena skundui paduoti laikytina 2004-06-03, o ne 2004-06-07, kaip teigia pareiškėjas, skaičiuodamas skundo padavimo terminą nuo nutarimo įteikimo dienos (2004-05-I7), Kadangi pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir nepateikė įrodymų, kad yra svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, prašė šio termino neatnaujinti ir bylą nutraukti LR ABTĮ 101 str.l d.6 p. numatytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų esmės nesutiko nurodydamas šiuos motyvus:

1. Konkurencijos taryba, priimdama pareiškėjo ginčijamą sprendimą, nesirėmė ir neturėjo remtis . pareiškėjo nurodytais teisės aktais, šaltiniais, nuorodomis (Direktyva Nr. 84/450/EEB, EB Teisingumo teismo praktika, Prancūzijos teismų praktika ir kt.). Mano, kad teismas taip pat neturi jų vertinti ir jais remtis. 1984-09-10 m. Tarybos direktyva Nr. 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl klaidinančios reklamos suderinimo nustato minimalius reikalavimus klaidinančiai reklamai, kuriuos valstybės narės privalo perkelti į nacionalinę teisę. Tačiau ši Direktyva, kaip nustatyta jos 7 str., neužkerta kelio valstybėms narėms priimti griežtesnius reikalavimus, užtikrinančius didesnę vartotojų apsaugą. Vertinant klaidinančią reklamą Lietuvoje ir taikant atsakomybę už ją, vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, t.y. Reklamos įstatymu, kuris yra suderintas su minėtąja Tarybos direktyva ir tai įtvirtinta Reklamos įstatymo priede. Pareiškėjo ;skunde minimi Prancūzijos pareigūnų pasisakymai1 ar nuorodos į Europos Bendrijų Teisingumo teismo teisinius tekstus (o ne į priimtus sprendimus konkrečioje byloje) neturi jokios privalomosios reikšmės, vertinant nagrinėjamą reklamą, bei dėl jos priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą. Be to, skundo dalyje dėl bendrojo teisinio .konteksto išdėstyti pasvarstymai visai nesiejami su Konkurencijos tarybos nagrinėta reklama ir neturi nieko bendro su nagrinėjama byla.

2. Dėl reklamos teiginių, susijusiu su svorio netekimu, išreikštu kilogramais per tam tikrą laiko tarpą nurodė, kad pareiškėjas teigia, kad reklamos teiginiai, kad metodas leidžia numesti nuo 3 iki 5 kg per savaitę pirmąsias 4 savaites, o paskui nuo 2 iki 3 kg per kitas savaites, yra amonių, naudojusių šį metodą, liudijimų atkartojimas. Vertinant reklamą atkreipiamas dėmesys ne tik į joje naudojamus teiginius, bet atsižvelgiama ir j visą reklamos kontekstą, jos pateikimo būdą ir formą (Reklamos įstatymo 5 str.), be to, sprendžiant ar reklama yra klaidinanti, ypatingai svarbu yra tai, kokia nuomonę susidaro paprastas vartotojas (Reklamos įstatymo 5 str. 4 d.). Todėl nepagrįsta teigti, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra liudytojų nuomonė. Reklamoje šie teiginiai pateikiami tokia forma, netgi garantuojamas metodo poveikis visiems vartotojams, kas pagrįstai leidžia vidutiniam vartotojui susidaryti nuomone, kad tai yra bendrataisyklė. Tokią išvadą pripažįsta ir pats pareiškėjas savo skunde ir kartu patvirtina, kad šis reklamos teiginys nėra teisingas.

3. Dėl teiginio, kad Taryba neatsižvelgė į 2004 m. kovo mėn. spausdintą; pakoreguotą reklamos tekstą nurodė, kad Taryba vertino pareiškėjo 2004 m. sausio - vasario mėn. skelbtą reklamą, dėl kurios ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Pareiškėjo minimos pakoreguotos reklamos įrodymų Tarybai pateikta nebuvo, todėl ji šios aplinkybės nevertino.

4. Dėl gydytojos A. Vylovos paliudijimo vertinimo nurodė, kad Taryba, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, gydytojos A.Vylovos pažymos nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio teiginių apie svorio netekimo, išreikšto kilogramais per savaitę, teisingumo. Pažymoje A.Vylova teigia, kad metodas yra efektyvus, leidžiantis žymiai sumažinti kūno masę, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčijamą teiginį. Konkurencijos taryba netyrė metodo efektyvumo, o tik reklamoje naudotus teiginius, dėl kurių gydytojos pažymoje nebuvo pateikta jokių įrodymų.

5. Nurodė, kad tyrimo metu nagrinėtuose straipsniuose, reklamuojančiuose metodą antsvoriui numesti, visai neužsimenama apie žaliąją arbatą. Tik gavęs reklamuojamą metodą vartotojas sužino, kad į metodą įeina ir žaliosios arbatos kapsulės, už kurias reikia papildomai mokėti 69 Lt arba 99 Lt, priklausomai nuo žaliosios arbatos kiekio. Pareiškėjas teigia, kad žaliosios arbatos kapsulės nėra primygtinai siūlomos. Tačiau tik iš knygos, gautos įsigijus metodą, paaiškėja kad reklamuojamas žymus ir greitas svorio netekimas yra pasiekiamas kartu naudojant ir žaliosios arbatos kapsules, kurioms, paties pareiškėjo teigimu, būdingas natūralus diuretinis poveikis, leidžiantis greitai pašalinti toksinus ir tai palengvina bei pagreitina svorio netekimą“. Vartotojas, perskaitęs reklamą, visai pagrįstai susidarytu nuomonę, kad reklamuojami rezultatai yrą pasiekiami vien metodo (kurio turinys reklamoje visai neatskleidžiamas) pagalba ir kurio kaina yra 61,40 Lt , Tačiau tik gavęs preke, vartotojas sužino, kad metodo sudėtinė i dalis yra ir žaliosios arbatos •kapsulės* kurias reikia-pirkti atskirai ir, norėdamas pasiekti reklamuojamą rezultatą jis už metodą turi mokėti ne 61,40 Lt. kaip yra reklamuojama, o 61,40 Lt + 69 Lt (arba 99 Lt t.y. 130, 40 Lt. (arba 160,40 Lt). Tokios informacijos praleidimas klaidina vartotoją.

6. Dėl paskiros sankcijos nurodė, kad Reklamos įstatymo 22 str. 12d. pateikiamas baigtinis sunkinančių aplinkybių sąrašas. Viena iš tokiu aplinkybių - žala, padaryta vartotojams ar kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju Taryba sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl ir bauda buvo skirta tose ribose, kai nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Tai, kad reklama buvo skleidžiama ir tyrimo metu, parodo reklamos skleidimo, trukmė. Kadangi Taryba nebuvo įpareigojusi nutraukti reklamą, šios aplinkybės nevertino kaip sunkinančios atsakomybę.

7. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Porektus“ reklama pažeidė Reklamos įstatymo 5 str. Reklamoje buvo skelbiami neteisingi teiginiai. Ji buvo neišsami. Tai klaidino vartotojus ir tuo buvo padaryta žala Reklamos įstatymu saugomoms vertybėms. Klaidinančios reklamos konstatavimui nebūtini vartotojų skundai. Užtenka nustatyti, kad reklama galėjo paveikti: vartotojo ekonominį elgesį. Tai, kad dalis vartotojų grąžino metodą, parodo, kad nagrinėjama reklama ne tik galėjo paveikti, bet ir paveikė vartotojų elgesį. Skiriant baudą buvo atsižvelgta į reklamos skleidimo mastą. Nagrinėjama reklama buvo skelbiama didžiausiuose šalies dienraščiuose, kurių tiražai siekia nuo 180 tūkst. Iki 300 tūkst. Be to, reklaminiai tekstai buvo didelio formato-A2. Per trumpą 2 mėnesių laiką 6 tūkst. Vartotojų užsisakė reklamos metodą. Tai rodo, kad didelė vartotojų dalis buvo paveikta klaidinančios reklamos. Skiriant baudą buvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes. Mano, kad sankcija taikyta teisingai.

Atsakovo atstovė teisme skundą prašė atmesti. Atsiliepime išdėstytus motyvus palaikė.

Skundas netenkintinas.

Kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė nepražeidęs įstatymu nustatyto termino, todėl nėra pagrindo taikyti LR ABTĮ 101 str.1 d.6 p. nuostatas. Reklamos įstatymo 23 str. 1 d. nurodyta, kad Konkurencijos tarybos priimti nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimų skundžiami Konkurencijos įstatyme nustatyta tvarka. Šio įstatymo 37 str. l nurodyta, kad Konkurencijos tarybos nutarimas arba jo išrašas įteikiamas proceso šalims. Minėtos įstatymo normos 2 dalyje sakoma, kad nutarimų, priimtų pagal šio įstatymo 36 straipsnį, rezoliucinė dalis skelbiama „Valstybės žiniose“. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad įstatymo leidėjas Konkurencijos tarybą įpareigojo nutarimą įteikti proceso šalims, įstatymu nustatytais atvejais paskelbti viešai, tačiau nenustatė termino per kiek laiko tai turi būti padaryta. Konkurencijos įstatymo 38 straipsnis nustato, kad Konkurencijos tarybos nutarimus priimtus pagal šio įstatymo 36 straipsnį, proceso šalys turi teisę raštu apskųsti teismui. Skundas, paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“. Kadangi įstatymo nuostata, kad Konkurencijos tarybos nutarimas arba jo išrašas įteikiamas proceso šalims, yra imperatyvi, todėl laikytina, kad pareiškėjas skaičiuodamas skundo padavimo terminą nuo skundžiamo nutarimo įteikimo dienos, konkurencijos įstatymo 38 str.2 d. nustatyto skundo teismui padavimo termino nepraleido.

Ginčo santykius reglamentuoja LR reklamos įstatymas VIII-1871 (byloje aktuali 2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1212 redakcija). Reklamos įstatymo l str. 6 d. nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede, t.y. su pareiškėjo nurodyta 1984-09-10 Tarybos direktyva Nr. 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su klaidinančia reklama, derinimo, o taip pat 1997-10-06 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr,97/55/EB, iš dalies pakeičiančia ir papildančia direktyvą Nr. 84/450/EEB. Todėl pareiškėjo teiginiai, dėl būtinumo remtis Direktyvos Nr. 84/450/EEB 2 straipsnyje pateikta reklamos, klaidinančios reklamos samprata, klaidinančios reklamos nustatymo kriterijais, skundo nagrinėjimui nėra reikšmingi. Reklamos įstatymo pareiškėjai taikymo laiku šio įstatymo nuostatos dėl klaidinančios reklamos jau buvo suderintos su Direktyva Nr. 84/450/EEB, kurios 7 straipsnyje nurodyta, kad ši direktyva neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti ar priimti nuostatas, siekiant užtikrinti dar didesnę vartotojų, prekybos, verslo, amatų ar kita profesine veikla užsiimančių asmenų ir plačiosios visuomenės apsaugą. Atsakovas pareiškėjo ginčijamą nutarimą priėmė 2004-04-29, t.y. iki Lietuvos Respublika pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir tapo šios Sąjungos valstybe nare, todėl pagrįstai, rėmėsi Lietuvos Respublikos teisės normomis, kurios byloje aktualioje klaidinančios reklamos srityje minėtu laiku jau buvo suderintos su Europos Sąjungos teise.

Byloje nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2004-01-15 nutarimu savo iniciatyva pradėjo ir atliko tyrimą dėl 2004-01-10 dienraščio „Respublika“ priede „TV publika“, 2004-01-08 žurnale „TV gidas“ bei 2004-02-14 dienraštyje „Lietuvos rytas“ UAB „Porektus“ užsakymu paskelbtos Margaritos Drozd antsvorio numetimo metodo reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsniui (KT tyrimo bylos 1-91 lapai). Iš tyrimo medžiagos matyti, kad metodas reklamos vartotojams buvo pateiktas išspausdinant minėtuose spaudos leidiniuose reklaminį tekstą ir šalia jo paskelbiant metodo užsakymo kuponą, kuriame pakartoti kai kurie reklaminio teksto teiginiai. Pareiškėjas metodą pardavinėjo vykdydamas prekybą paštu. Perkantieji metodą turėjo užpildyti kuponą, sumokėti pašte 49 Lt. už metodą ir 12,40 Lt pašto išlaidų ir išsiųsti kuponą pareiškėjui. Užsisakiusieji reklamuojamą metodą vartotojai pašto siuntoje gaudavo 100 puslapių knygą „Malgožatos Drozd metodas arba kaip sulieknėti be dietų“, 8 pakelius specialių prieskonių (Tyrimo bylos 14,63 lapai) ir padedančios lieknėti priemonės užsakymo kuponą (Tyrimo bylos 64 lapas), kuriuo įsigiję minėtą metodą ir norintys pasiekti laukiamų rezultatų vartotojai skatinami pirkti papildomai už 69 Lt (14 dienų) arba 99 Lt (28 dienoms) žaliosios arbatos kapsules, kurios metodo reklamoje nebuvo minimos. Vartotojas apie jas, kaip apie įsigyto metodo sudėtinę dalį, sužino tik įsigijęs metodais minėtos knygos bei užsakymo kupono (Tyrimo bylos 2,14,64 lapai).

Metodo reklamoje teigiama, kad: <...metodas neturi nieko bendra su dieta...><... nėra jokių apribojimų...>, < Margarita Drozd nerizikuotų savo garsios aktorės reputacija, garantuodama savo metodą, jei ji nebūtų visiškai tikra, jog jūs sulieknėsite. Ji jums garantuoją , jog numesite 3-5 kilogramus per savaitę pirmąsias 4 savaites ir paskui po 2-3 kg per savaite, kol jūsų svoris taps idealus ir jūs būsite liekna.…>Kartu su metodo reklama skelbtame jo užsakymo kupone įrašyta, jog < Yra aišku, kad 1. Aš turiu numesti 3-5 kg per pirmąją savaitę. 2. Aš turiu numesti 2-3 kg per sekančias savaites, kol atsikratysiu nepageidaujamo antsvorio. 3. Turiu sulieknėti ir toliau valgydama tai, ką mėgstu ir kiek noriu ,5. Margaritos Drozd metodas nėra dieta...>.

Konkurencijos taryba, ištyrusi minėtus reklamos teiginius, 2004-04-29 nutarimu Nr.2S-4 (b.1.12-16) pripažino, jog UAB „Porektus“ skelbta Margaritos Drozd metodo antsvoriui numesti reklama yra klaidinanti, įpareigojo atsakovą nedelsiant nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą nenaudojant reklamos tekste minėtų teiginių (Nutarimo 2.1 p.), papildyti reklamą trūkstama informacija, reikalinga vartotojų suklaidinimui išvengti, t.y. nurodyti, kad reklamuojama prekė yra 100 puslapių knyga; kad metodo sudėtinė dalis yra žaliosios arbatos ekstrakto kapsulės už kurias reikia papildomai mokėti ir nurodyti jų kainą, atskleisti pagrindinius reklamuojamojo metodo principus (maisto produktų derinimas, reguliarus maitinimasis tam tikrais laiko intervalais (Nutarimo 2 punktas). Taip pat įpareigojo pareiškėją per 14 dienų nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paneigti klaidinančią reklamą leidiniuose, kuriuose ji buvo skelbta (Nutarimo 3 punktas). Už klaidinančios reklamos naudojimą skyrė 30 tūkst. litų baudą (Nutarimo 4 punktas). Pareiškėjas 2004-06-10 raštu atsakovui pranešė, kad Nutarimo 1,3,4 punktus įvykdė (KT tyrimo byla, 86-91 lapai).

Pagal Reklamosįstatymo 2 straipsnį reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis, skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (RĮ 2 str.7 d.), o klaidinanti reklama - reklama- kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (RĮ2 str.4 d.).

Vienas iš reklamos principų yra jos teisingumas (RĮ 3 str.). Naudoti klaidinančią reklamą įstatymas draudžia (Rį 5 str.) ir nustato kriterijus, kuriais remiantis kiekvienu konkrečiu atveju ,sprendžiama ar reklama yra klaidinanti. Reklamos įstatymo 5 str. l d. nurodyta, kad sprendžiant ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Taip pat turi būti atsižvelgiama į joje esančią informaciją apie reklamos davėją ar kitą asmenį, reklamuojamų prekių ar paslaugų vartojamąsias ir kitas savybes (RĮ 5 str. 3 d.). Pagal minėto įstatymo 5 str. 4 d. nuostatas, sprendžiant ar reklama yra klaidinanti orientuojamasi į paprasta reklamos vartotoją, t.y. asmenį, neturintį specialių žinių iš reklamoje paskleistos informacijos sričių. Todėl sprendžiant ar reklama yra klaidinanti jos teiginiai turi būti vertinami atitikties teisingumo, išsamumo, patikimumo kriterijams aspektu orientuojantis į paprastą reklamos vartotoją.

Reklamos įstatymo 5 str.1 d.1 p. nurodyta, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas metodo reklamos teiginių, kuriais garantuojama, jog kūno masė per nurodytą laiką sumažės nurodytu skaičiumi kilogramų kol svoris taps idealus ir tai vartotojas pasieks nesilaikydamas dietos, apribojimų, teisingumo pagrindimo įrodymu Konkurencijos tarybai pateikė (Tyrimo byla, 1.3,7-14,16,20-27) gydytojos A.Vylovos 2000-01-01 pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog ji šiuo dokumentu patvirtina, kad kartu su M.Drozd yra sukūrusi metodą, leidžiantį žymiai sumažinti kūno svorį (Tyrimo byla, 1.20-27).Pažymėjime nurodyti tik bendro pobūdžio teiginiai, kad metodas pagrįstas šiuolaikiniais medicinos ir pažangiausius mitybos srities duomenimis, klinikiniais stebėjimais ir laikantis šio metodo, taikant jo principus, prarandama atitinkama svorio dalis. Pažymėjime minimi moksliniai duomenys nepateikti nei pažymėjime, nei kituose dokumentuose. Remiantis bendro pobūdžio informacija reklamos davėjo (pareiškėjo) metodo reklamoje pateikti teiginiai apie konkrečius metodo efektyvumo rezultatus (3-5 kg. svorio per savaitę pirmąsias 4 savaites ir paskui po 2-3 kg per savaitę netekimas) negali būti laikomi teisingais. Reklamos teiginių teisingumą, pagrindžiančius įrodymus reklamos davėjas turi turėti skelbdamas reklamą. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Pagal Reklamos įstatymo 5 str.2 d.l p. nuostatas reklamoje pateikiami teiginiai laikomi neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Todėl konstatuotina, kad atsakovas minėtos abstraktaus pobūdžio informacijos pagrįstai nepripažino pagrindžiančia minėtų pareiškėjo skelbtų reklaminių teiginių teisingumą. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad reklamos teiginiai dėl reklamoje nurodyto kūno svorio netekimo per atitinkamai trumpą laiką yra perdėti, siekiant sugundyti vartotoją, ir. teigia, kad vidutinis vartotojas privalo sugebėti pasirinkti. Tačiau reklamos davėjas, siekdamas reklamos patrauklumo, neturi pažeisti jos teisingumo išsamumo principų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad metodo reklamoje skelbti teiginiai, jog metodas nesusijęs su dieta ir vartotojas neturės savęs varžyti jokiais apribojimais, taip pat neatitinka teisingumo kriterijaus ir klaidina vartotoją, kadangi tik užsisakę metodą ir gavę knygoje pateiktą jo aprašymą vartotojai sužino, jog metodas efektyvus tik laikantis atitinkamų maisto vartojimo taisyklių ir apribojimų (maitinimosi režimas laikantis 2-7 val. intervalo; produktų derinimas; nurodymas neužkandžiauti tarp valgymų; pakeisti pyragaičius, šokoladą, saldainius baltymų turinčiais produktais ir kt.). Nepateikimas reklamoje informacijos apie metodo principus, kurių jis turės laikytis siekdamas reklamuojamo rezultato, klaidina paprastą reklamos vartotoją.

Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad minėti reklamos teiginiai neatitinka reklamos teisingumo kriterijui.

Reklamos įstatymo 5 str1 d.2 p. nurodyta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Byloje ištirti įrodymai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo skelbta reklama neatitinka ir reklamos išsamumo kriterijaus. Iš pareiškėjo skelbtos metodo reklamos (KT tyrimo byla, 1.2) akivaizdu, kad reklamos, davėjas (pareiškėjas) nepateikė vartotojams informacijos apie tai, kad siūloma prekė yra metodo aprašymo knygą, kurioje aprašyti atitinkami mitybos metodai ir taisyklės, kad metodo efektyvumo sudėtinė dalis yra žaliosios arbatos ekstrakto vartojimas nenurodė šio ekstrakto kapsulių kairios, kuri yra didesnė ( 69Lt arba 99 Lt) už metodo kainą(61,40 Lt). Vartotojai tai sužinodavo tik iš reklamos davėjo atsiųsto metodo aprašymo (knygos) ir prie jos pridėto padedančios lieknėti priemonės užsakymo kupono (Tyrimo bylos 64 lapas). Neišsami informacija apie metodą bei faktinę jo kainą klaidino vartotoją. Būdama neišsami metodo reklama klaidino vartotoją ir dėl galimybių be apribojimų vartoti, maistą ir dėl metodo kainos, kuri yra svarbus veiksnys, nulemiantis reklamos vartotojo ekonominį elgesį.

Pripažinimui, kad reklama yra klaidinanti, nebūtina nustatyti, kad ji neatitinka visų Reklamos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų. Pakanka nustatyti, kad ji yra klaidinanti pagal kurį nors vieną iš paminėtų kriterijų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skelbta metodo reklama yra ir neteisinga ir neišsami.

Iš LR reklamos įstatymo 2 str. 4 d. turinio seka, kad pripažinimui, jog reklama yra klaidinanti ar gali būti klaidinanti, atitinkamų pasekmių reklamos vartotojui nebūtinas. Pakanka nustatyti, kad reklama gali suklaidinti vartotoją. Iš Konkurencijos tarybas tyrimo bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skelbta reklama ne tik galėjo suklaidinti vartotojus, bet ir suklaidino, kadangi dalis jų metodo atsisakė. Vadovaujantis minėta įstatymo norma, konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog reklama nepadarė esminės žalos vartotojams ir jiems buvo suteiktos galimybės grąžinti metodą bei žaliosios arbatos ekstrakto kapsules (net pradėtą ar tuščią pakelį) nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas skelbė klaidinančią reklamą.

Remiantis paminėtais byloje ištirtais įrodymais bei išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjo skelbtą metodo reklamą pagrįstai pripažino klaidinančia reklama, kadangi ji neatitinka reklamos teisingumo, išsamumo kriterijų, klaidino arba galėjo suklaidinti paprastą reklamos vartotojo, dėl klaidinančio pobūdžio galėjo paveikti jų ekonominį elgesį priimant atitinkamus sprendimus. Todėl LR konkurencijos tarybos 2004-04-29 nutarimas Nr.2S-4, kurį atsakovas priėmė veikdamas pagal įstatymo suteiktus įgaliojimus ( LR reklamos įstatymo 17,19 str.) yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl paliktinas galioti, o pareiškėjo skundas dėl šio nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ( LR ABTĮ 88 str.1 p.).

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, taikydamas Bendrovei sankciją už Reklamos įstatymo 5 str. 1,2 d. pažeidimą, neatsižvelgė į kurias nors reikšmingas aplinkybes (Reklamos įstatymo 19-22 str.), ir tai turėjo įtakos skiriant sankciją ar nustatant skiriamos baudos dydį, ir byloje tokių įrodymų nenustatyta. Keisti taikytą sankciją pagrindų nenustatyta.

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 44, 85-87 str., 88 str. l p.,127 str.,

Pareiškėjo UAB „Porektus“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Laima Baltrūnaitė

Mefodija Povilaitienė

Nijolė Šidagienė