BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugoms pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams

Atgal

Administracinė byla Nr. eA-489-822/2019
Procesinio sprendimo kategorija 11.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

2019 m. spalio 14 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ekoaplinka“) dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marijampolės švara“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 2S-16(2016) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugoms pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2.3 punktą, kuriuo UAB „Marijampolės švara“ skirta 48 500 Eur bauda, ir tyrimą UAB „Marijampolės švara“ atžvilgiu nutraukti; 2) nustačius, kad nėra pagrindo tyrimą nutraukti, pakeisti Nutarimo 2.3 punktą ir sumažinti paskirtą baudą.

2. Pareiškėjas UAB „Ecoservice“ kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, kuriuo prašė pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2.2 punktą, sumažinti UAB „Ecoservice“ paskirtą baudą iki ne didesnės kaip 23 846,25 Eur.

3. Administracinės bylos pagal pareiškėjų UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Ecoservice“ skundus sujungtos į vieną administracinę bylą, kuriai suteiktas Nr. eI-1901-426/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04925-2016-2).

4. UAB „Marijampolės švara“ skunde nurodė, kad Nutarimu buvo pripažinta, jog įmonė, dalyvaudama 2015 metų UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ organizuotame viešajame mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų pirkime, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl jai buvo skirta 48 500 Eur bauda. UAB „Marijampolės švara“ pabrėžė, kad jos veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams. Pažeidimu reali ekonominė žala nebuvo padaryta. Nors dalyvaudama viešajame konkurse įmonė sudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamą susitarimą, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad sutarimu ji sukėlė ar siekė sukelti neigiamų pasekmių perkančiajai organizacijai. Sudarytas susitarimas neapsunkino perkančiosios organizacijos pastangų įsigyti paslaugas mažiausiomis kainomis, nes bet kuris kitas ūkio subjektas turėjo galimybę teikti pasiūlymus ir konkuruoti dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo perkančiajai organizacijai, o pastaroji turėjo galimybę rinktis geriausią pasiūlymą pateikusį paslaugų teikėją. UAB „Marijampolės švara“ ir jos partnerių pasiūlymas nebuvo pripažintas laimėjusiu, pasiūlymų eilėje buvo tik trečias. Net ir pripažinus, kad UAB „Marijampolės švara“, dalyvaudama viešajame pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, reikėtų konstatuoti, kad nei UAB „Marijampolės švara“, nei jos partneriai iš neteisėtais pripažintų veiksmų negavo jokios papildomos naudos, o kiti rinkos dalyviai dėl to nepatyrė jokios žalos. Veiksmų mastas nebuvo didelis, sudarytas tariamai neteisėtas susitarimas apėmė nedidelę atitinkamos rinkos dalį, o veiksmai tęsėsi pakankamai trumpą laiką. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-762-381/2016 konstatavo UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ parengtų pirkimo sąlygų neaiškumą ir dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą jų turinio suvokimą ir taikymą, pripažino pirkimo sąlygas neteisėtomis ir nusprendė pirkimo procedūras nutraukti. Po šio sprendimo įsiteisėjimo pirkime dalyvavusių subjektų veiksmai, susiję su minėtu konkursu, tapo visiškai nereikšmingi ir neimplikuojantys jokių padarinių nei tuos veiksmus atlikusių subjektų, nei kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Skunde UAB „Marijampolės švara“ papildomai pažymėjo, jog nutraukė darbo santykius su generaliniu direktoriumi, vadovavusiu įmonei ginčo viešojo pirkimo metu, bei jo pavaduotoju, taip pat ėmėsi priemonių šviesti darbuotojus, supažindinti juos su sąžiningos konkurencijos principus įtvirtinančiu teisiniu reglamentavimu.

5. UAB „Ecoservice“ skunde nurodė, kad Taryba nepagrįstai su pažeidimu susijusiomis pajamomis pripažino visas įmonės gautas pajamas iš atliekų tvarkymo veiklos Lietuvoje, nors pažeidimas susijęs tik su jos veikla Marijampolės regione. UAB „Ecoservice“ pažeidimas niekaip negalėjo daryti įtakos jos pajamoms kituose Lietuvos regionuose dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo specifikos ir skirtingų paslaugos teikimo sąlygų kiekvienoje savivaldybėje. Kiekvienos savivaldybės teritorija, kurioje įmonė veikia, pasižymi skirtingomis veiklos sąlygomis ir konkurencine aplinka. Apskaičiuodama baudą Taryba nepagrįstai nustatė maksimalų dydį už pažeidimo pavojingumą, nes pažeidimas truko labai trumpą laiką, susitarimas praktikoje nebuvo įgyvendintas ir nesukėlė jokios žalos, veiksmai buvo lokalūs, apėmė tik nedidelę Lietuvos teritoriją. Faktinės pažeidimo aplinkybės leidžia nustatyti mažesnį baudos dydį, t. y. ne daugiau kaip 20 proc. nuo bazinį baudos dydį sudarančių pajamų. Tyrimo metu nenustatyta, kad susitarimu buvo siekiama dirbtinai sukelti kainas ar kitaip neigiamai paveikti paslaugų kainas – skirtumai tarp pasiūlymų buvo minimalūs, o tai lemia mažesnį pažeidimo pavojingumo laipsnį. UAB „Ecoservice“ veiksmai nedarė lemiamos įtakos konkurso rezultatams, be to, pastarieji buvo panaikinti teismo sprendimu dėl su identifikuotu draudžiamu susitarimu visiškai nesusijusių priežasčių. Veiksmų derinimas tarp draudžiamo susitarimo dalyvių vyko epizodiškai, bendradarbiavimas nebuvo intensyvus. Šios aplinkybės leidžia pažeidimą vertinti kaip mažiau pavojingą. UAB „Ecoservice“ taip pat nurodė, jog nesuprato, kad jos veiksmai sąlygos Konkurencijos įstatymo pažeidimą, o sužinojusi apie tai, visokeriopai bendradarbiavo su Taryba, siekė padėti visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Į tai turėjo būti atsižvelgta sprendžiant apie pažeidimo pavojingumą. Taryba neteisingai apskaičiavo dėl lengvinančių aplinkybių mažintiną baudos dydį. Taryba turėjo pareigą baudą už besąlygišką tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių pripažinimą bei bendradarbiavimą mažinti ne 19, bet 20 proc.

6. Atsakovas Taryba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti.

7. Atsiliepimuose Taryba nurodė, kad:

7.1. Nutarime pagrįstai konstatuota, jog buvo netenkintos būtinosios sąlygos, t. y. nėra pagrindo teigti, kad nebuvo padaryta esminė žala įstatymų saugomiems interesams ir kad pažeidimas buvo nutrauktas pačių ūkio subjektų geranoriška valia. Pirkimo, kuriame buvo nustatytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, procedūras įpareigojo nutraukti Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-762- 381/2016. Teismo nustatytas pirkimo sąlygų neaiškumas ar dviprasmiškumas nepaneigia ir negali paneigti ar pateisinti pareiškėjų su UAB „Ekopalinka“ sudaryto draudžiamo susitarimo, kurio sudarymas nėra priemonė spręsti pirkimo procedūrų netinkamumą, o procedūrų nutraukimas, ypač teismui įpareigojus tai padaryti, nereiškia, kad draudžiamas susitarimas nebuvo sudarytas. Tai, kad UAB „Marijampolės švara“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Ekoaplinka“ draudžiamo susitarimo tęsimui kliūtis galėjo sudaryti teisme dėl pirkimo procedūrų teisėtumo kilęs ginčas, nėra pagrindas teigti, jog draudžiamo susitarimo sudarymo faktas yra nereikšmingas, o pareiškėjų veiksmai nelaikytini ribojančiais konkurenciją ir kad dėl jų neturėtų būti taikoma atsakomybė.

7.2. UAB „Marijampolės švara“ nepateikė argumentų dėl to, kad būtent ji būtų atsiribojusi ar nutraukusi veiksmus ir tokiu būdu išsprendusi konkurencijos laisvės problemą. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ nutraukti pirkimo procedūras, kaip tik pagrindžia, jog UAB „Marijampolės švara“ pati nesiėmė jokių veiksmų, siekdama nutraukti draudžiamą susitarimą ar kitaip pašalinti ir išvengti draudžiamo susitarimo padarinių.

7.3. Nėra pagrindo teigti, jog UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ draudžiamas kainų nustatymo susitarimas neturėjo jokios įtakos pirkime dalyvavusiems kitiems tiekėjams ar perkančiajai organizacijai. Nepriklausomai nuo to, ar buvo kitos aplinkybės, kurios turėjo ar galėjo turėti tam tikros įtakos pirkimo procedūros eigai, Nutarime nustatytais ūkio subjektų veiksmais buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio draudimas ir paneigta viešųjų pirkimų esmė – sąžininga tiekėjų konkurencija teikiant nepriklausomus pasiūlymus, iš kurių UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras” išsirinktų geriausią. Aplinkybė, kad po kelių mėnesių nuo pasiūlymų eilės pirkime sudarymo Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ nutraukti pirkimo procedūras, nereiškia, jog konkurencijos laisvės problema buvo galutinai išspręsta. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas pirkimo sąlygas pripažino neteisėtomis, kad pirkime galėjo dalyvauti ir draudžiamo susitarimo nesudariusios įmonės, taip pat tai, jog UAB „Marijampolės švara“ po draudžiamo susitarimo sudarymo atleido pirkime dalyvavusius savo darbuotojus, nereiškia, jog nebuvo padaryta esminė žala būtent Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams. Argumentai, kad Taryba turėjo atlikti pažeidimo ekonominį vertinimą yra nepagrįsti, kadangi Tarnyba ir neatlikusi tokio tyrimo, galėjo įvertinti ir įvertino esminės žalos įstatymo saugomiems interesams kriterijų. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo pirkime vien jau pagal savo tikslą laikytinas ribojančiu konkurenciją ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi visais atvejais pripažįstamas ribojančiu konkurenciją, nepriklausomai nuo to, ar tokie veiksmai buvo įgyvendinti, ir nuo faktinio tokių veiksmų poveikio konkurencijai, t. y. toks poveikis neįrodinėjamas. Nagrinėjamu atveju nustatytas horizontalusis konkurentų susitarimas dėl kainų viešajame pirkime, o toks susitarimas visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją.

7.4. Esminės žalos Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams vertinimas nėra tapatus susitarimų poveikio konkurencijai vertinimui. Taryba neturi pareigos palyginti faktinę padėtį su padėtimi, kuri būtų buvusi, jeigu nebūtų buvę draudžiamo susitarimo. Nesant UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ draudžiamo susitarimo pirkime, šios įmonės būtų galėjusios dalyvauti savarankiškai, nesudarydamos jungtinės veiklos sutarčių, ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Net ir nenustačius konkrečių UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ konkurentų ar vartotojų, kuriems buvo padaryta žala, ar tokios žalos dydžio, akivaizdu, kad buvo padaryta žala konkurencingai rinkos struktūrai, skaidriai ir veiksmingai konkurencijai, efektyviam išteklių naudojimui viešajame pirkime. Nors pirkimo laimėtoju nebuvo pripažinta UAB „Marijampolės švara“, tačiau juo buvo pripažintas kitas draudžiamo susitarimo dalyvis – UAB „Ekopalinka“. Dėl tokio susitarimo pirkime nevyko sąžininga konkurencija, o kiti tiekėjai būtų turėję konkuruoti su draudžiamą susitarimą sudariusiomis UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog susitarimas nebuvo įgyvendintas.

7.5. UAB „Marijampolės švara“ nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų ir patvirtintų, jog Taryba turėjo nuspręsti tyrimą dėl UAB „Marijampolės švara“ nutraukti pagal Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą. UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ veiksmai, sudarant draudžiamą kainų nustatymo susitarimą pirkime, padarė esminės žalos Konkurencijos saugomiems interesams, be to, šie veiksmai nebuvo geranoriškai nutraukti, todėl bendrovei pagrįstai taikyta atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymą. Vertindama pažeidimą ir skirdama baudą, Taryba tinkamai atsižvelgė į faktines aplinkybes. Nepriklausomai nuo to, kokie buvo subjektyvūs pareiškėjų siekiai pirkime, UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ draudžiamu susitarimu buvo siekiama riboti konkurenciją. UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, teikdamos komercinius pasiūlymus, sąžiningai nekonkuravo, siekė sau palankių pirkimo rezultatų – iš anksto užsitikrinti laimėtoją.

7.6. UAB „Marijampolės švara“ draudžiamame susitarime dalyvavo nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. tris mėnesius, todėl Nutarimo 7.1.2 dalyje skaičiuojant bazinį baudos dydį pažeidimo trukmė baudos dydžio nustatymo tikslu pagrįstai nustatyta kaip pusė metų. Aplinkybė, jog pažeidimas truko tik apie tris mėnesius, buvo įvertinta ir tuo aspektu, kad skaičiuojant bazinį baudos dydį, buvo remiamasi tik 3/12 UAB „Marijampolės švara“ pajamų, gautų iš mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo veiklos 2015 metais. Vertindama padaryto pažeidimo pavojingumą, Taryba atsižvelgė į tai, kad horizontalūs kainų nustatymo susitarimai dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. UAB „Marijampolės švara“ nurodytos aplinkybės dėl darbuotojų atleidimo ar mokymų rengimo nėra Konkurencijos įstatyme nustatytos atsakomybę lengvinančios ar naikinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog UAB „Marijampolės švara“ atsakomybės dydis už padarytą pažeidimą turėtų būti mažinamas, nes bendrovė sieks nedaryti pažeidimų ateityje, kai tokią pareigą jai jau ir taip įtvirtina Konkurencijos bei kiti įstatymai. Bauda UAB „Marijampolės švara“ skirta vadovaujantis Konkurencijos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimais, tinkamai įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga.

7.7. Aprašas nenustato, jog tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimo pajamos turėtų būti tik iš pažeidimo gautos pajamos pažeidimo geografinėje teritorijoje, jeigu tokia nustatyta, ar apibrėžtoje atitinkamoje geografinėje rinkoje ūkio subjekto gautos pajamos. Nagrinėjamu atveju pirkimo objektu buvusi komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl vertinami ūkio subjektai negavo pajamų, tiesiogiai susijusių su pažeidimu; tačiau ūkio subjektų pajamos, gautos iš tų pačių paslaugų teikimo, t. y. mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo, laikomos netiesiogiai susijusiomis su pažeidimu, nes būtent dėl šių paslaugų teikimo vyko pirkimas. UAB „Ecoservice“ atžvilgiu nustatytas 30 proc. dydis nuo 3/12 pajamų, gautų iš mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo veiklos 2015 metais atitinka Aprašo reikalavimus. Draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo atveju baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis turi būti bent nuo 20 proc. Pažeidimo trukmė buvo tinkamai įvertinta nustatant bazinį baudos dydį. Nėra pagrindo teigti, jog Taryba šį aspektą ar draudžiamo susitarimo įrodymų kiekį turėtų vertinti kaip draudžiamo susitarimo pirkime pavojingumą mažinantį elementą.

7.8. UAB „Ecoservice“ tik besąlygiškai pripažino tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, t. y. pripažino Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta numatyti mažesnį bazinio baudos dydžio mažinimo procentą nei tuo atveju, kai bazinis baudos dydis mažinamas nuo 20 iki 50 proc. už tai, jog ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo susitarimo dalyvis, pateikia draudžiamo susitarimo įrodymus, kurių neturi Taryba ir kurie yra reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą. UAB „Ecoservice“ bendradarbiavimas su Taryba pateikiant papildomus paaiškinimus buvo papildomai įvertintas pripažinus, kad bendrovė padėjo Tarybai tyrimo metu, todėl nustatytas baudos dydis buvo sumažintas dar 5 proc.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ skundus atmetė.

9. Dėl UAB „Marijampolės švara“ skundo reikalavimo nutraukti tyrimą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Taryba neprivalėjo atlikti tyrimo ir konkrečiai nustatyti, kokia reali ekonominė žala buvo padaryta draudžiamu susitarimu. Taip pat nebuvo būtina nustatyti, ar dėl draudžiamo susitarimo kilo realios neigiamos pasekmės UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“. Vertinant, ar buvo padaryta esminė žala, pakako konstatuoti, kad draudžiamu susitarimu buvo pažeisti įstatymo saugomi interesai ir dėl to kilo potencialus konkurencijos pavojus. Todėl teismas sprendė, jog UAB „Marijampolės švara“ yra neteisi teigdama, kad atsakovas, remdamasis vien Konkurencijos įstatymo pažeidimu, negalėjo konstatuoti esminės žalos padarymo fakto. Teismas taip pat akcentavo, kad aplinkybė, jog pirkimo sąlygos buvo pripažintos neteisėtomis, nėra pagrindas teigti, kad sudaryto draudžiamo susitarimo faktas, kuriuo pažeistas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tapo nereikšmingas ir kad UAB „Marijampolės švara“ neturėtų būti taikoma atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Marijampolės švara“ geranoriškai nutraukė savo neteisėtus veiksmus, nes tai atliko teismas, nuspręsdamas pirkimo procedūras nutraukti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nutraukti tyrimą dėl UAB „Marijampolės švara“ veiksmų, kadangi ji netenkina Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintų abiejų nustatytų sąlygų.

10. Vertindamas pareiškėjų teiginius dėl Tarybos jiems skirtų baudų pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 1 dalies 1–5 punktais ir 2–3 dalimis, taip pat Aprašo 4.1, 4.2, 5, 10–12, 17 punktais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad su pažeidimu susijusių pajamų sąvoka negali būti pernelyg susiaurinama. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Taryba pagrįstai pripažino visas UAB „Ecoservice“ gautas pajamas iš vykdomos mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo veiklos Lietuvoje, o ne tik tas, kurios gautos iš veiklos Marijampolės rajone. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimai yra vieni sunkiausių ir žalingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Vien draudžiamo susitarimo, kuris tiesiogiai susijęs su kainų nustatymu, sudarymas daro žalą konkurencijos procesui ir savaime jį apriboja, todėl teismas, įvertinęs tai, kad draudžiamo susitarimo šalys ne tik suderino pasiūlymų kainas, bet ir pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus, sprendė, kad Taryba skundžiamame Nutarime pagrįstai baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti nustatė maksimalų dydį už pažeidimo pavojingumą, t. y. 30 proc.

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė argumentus, kad, spręsdama dėl to, koks gautų pajamų dydis reikalingas baudos baziniam dydžiui apskaičiuoti, Taryba turėjo atsižvelgti į pažeidimo trukmę. Teismas pabrėžė, jog pažeidimo trukmė ir pavojingumas yra du skirtingi kriterijai, į kuriuos, sprendžiant dėl ūkio subjektui skirtinos baudos dydžio, atsižvelgiama atskirai. Nagrinėjamoje situacijoje Taryba įvertino pažeidimo trukmę vadovaudamasi Aprašo 12 punktu ir konstatavo, kad pažeidimo trukmė baudos dydžio nustatymo tikslu yra pusė metų, kadangi pažeidimas truko 3 mėn. Tokį vertinimą teismas laikė tinkamu ir teisingu.

12. Nepagrįstais pirmosios instancijos teismas pripažino ir teiginius, esą aplinkybės, kad susitarimo dalyvių veiksmai apėmė tik nedidelę Lietuvos dalį, praktikoje susitarimas nebuvo įgyvendintas ir nesukėlė jokios žalos, mažina šio susitarimo pavojingumą. Konkurencijos 5 straipsnio pažeidimai yra laikomi vienais sunkiausių, todėl vien tik susitarimo, kuriuo pažeidžiamas minėtas straipsnis, sudarymas laikomas žalingu. Faktas, jog pažeidimas apėmė tik nedidelę Lietuvos dalį, nėra laikomas esmine aplinkybe kitų nustatytų pažeidimo didelį pavojingumą rodančių aplinkybių kontekste.

13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Aprašo 22 punkto normą, nurodė, kad tais atvejais, kai draudžiamo susitarimo dalyvis tik pripažįsta padarytą pažeidimą, jo bauda gali būti mažinama iki 20 proc. Nutarime Taryba, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Ecoservice“ besąlygiškai pripažino padarytą pažeidimą, taip pat įvertinusi tai, kad UAB „Ecoservice“ atsakovui papildomai pateikė paaiškinimus dėl to, kaip konkrečiai pasiektas draudžiamas susitarimas, jo logiką ir ekonominę prasmę bei kitas dalyvavimo sudarant susitarimą aplinkybes, kurios atsakovui nebuvo tiksliai žinomos po tyrimo baigimo, baudos dydį sumažino 19 proc. Prie apskaičiuoto baudos bazinio dydžio, pagal Aprašo 13 straipsnį pridėtą 15 proc. pardavimų vertę, Taryba baudos dydį sumažino 5 proc. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Ecoservice“ bendradarbiavimas su atsakovu atitinka Aprašo 22 punkto nuostatą, dėl to jai skirtos baudos dydis gali būti mažinamas nuo 20 iki 50 proc., kadangi bendrovė Tarybai pateikė tik paaiškinimus, o ne konkrečius įrodymus apie sudarytą draudžiamą susitarimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Taryba, atsižvelgdama į bendrovės pastangas ir bendradarbiavimą, prie apskaičiuoto baudos bazinio dydžio pridėtą 15 proc. pardavimų vertę ir taip sumažino 5 proc., nors teisės aktai jai nenustatė pareigos dar labiau sumažinti skirtos baudos dydį. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti UAB „Ecoservice“ reikalavimą sumažinti jai skundžiamu Nutarimu paskirtą baudą.

14. Vertindamas UAB „Marijampolės švara“ paskirtos baudos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Nutarime, vadovaujantis Aprašo 5 punktu, UAB „Marijampolės švara“ bazinis baudos dydis apskaičiuotas remiantis jos pajamomis, gautomis iš mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo veiklos 2015 metais. Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo pavojingumą, bendrovės baudos dydžiui apskaičiuoti buvo nustatyta 30 proc. nuo gautų pajamų. Pažeidimo trukmė, skaičiuojant baudos dydį, buvo nustatyta pusė metų, kadangi pažeidimas truko nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. 3 mėn. Prie apskaičiuoto bazinio dydžio, vadovaujantis Aprašo 13 punktu, buvo pridėta 15 proc. nustatytos pardavimų vertės. UAB „Marijampolės švara“ besąlygiškai pripažino tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, t. y. pripažino Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, todėl baudos dydis jai sumažintas iki 19 proc. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti Tarybos UAB „Marijampolės švara“ apskaičiuotos baudos dydžiu, jį laikė tinkamu.

III.

15. Pareiškėjas UAB „Ecoservice“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir UAB „Ecoservice“ skundą tenkinti.

16. Apeliaciniame skunde UAB „Ecoservice“ nurodo, kad:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė su pažeidimu susijusias bendrovės pajamas, nes neatsižvelgė į tai, jog nustatytas pažeidimas yra regioninis, susijęs tik su bendrovės veiksmais Marijampolės regione, o kituose regionuose bendrovės veikla yra teisėta. Bendrovė pateikė argumentus ir įrodymus, kad Nutarimu nustatytas pažeidimas negalėjo turėti įtakos bendrovės pajamoms Vilniaus mieste ir kitose savivaldybėse, nes jose vyko savarankiški konkursai dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Šie konkursai su UAB „Marijampolės atliekų tvarkymo centras“ organizuotu konkursu nesutapo nei sąlygomis, nei terminais, nei dalyvių sudėtimi. Bendrovė taip pat pateikė įrodymus, kad jos veikla iš esmės yra sukoncentruota Vilniaus rajone – net 83 proc. bendrovės pajamų yra gaunamos iš veiklos Vilniaus savivaldybėje, kurioje draudžiamo susitarimo dalyviai UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Ekoaplinka“ veiklos nevykdo. Proporcingumo principas reikalauja, kad su pažeidimu susijusiomis pajamomis būtų laikomos bendrovės pajamos iš veiklos Marijampolės regione, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog tiek UAB „Ecoservice“, tiek UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Ekoaplinka“ vykdė veiklą šioje teritorijoje. Šių argumentų nepaneigia teismo argumentai, kad konkursas, kuriame buvo nustatytas pažeidimas, buvo nutrauktas ir bendrovė tiesioginių pajamų iš neteisėtos veiklos negavo. Su pažeidimu susijusių pajamų nustatymo tikslas yra proporcingos pažeidimo mastui baudos nustatymas, todėl svarbu įvertinti, kokias pajamas bendrovė būtų gavusi, jei konkursas būtų įvykęs. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl su pažeidimu susijusių pajamų prieštarauja tarptautinei praktikai – Europos Komisijos išaiškinimams (Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės 2006/C 210/02 – toliau ir Baudų apskaičiavimo gairės), kad su pažeidimu susijusios pajamos yra siejamos su atitinkama geografine teritorija, kurioje buvo daromas pažeidimas. Be to, ir pati Taryba anksčiau yra atsižvelgusi į pažeidimo apimamą teritoriją ir su pažeidimu susijusias pajamas apibrėžusi siauriau.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nepakeistą maksimalų galimą baudos dydį už pažeidimo pavojingumą, netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Teisės aktai įtvirtina galimybę, net ir nustačius Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, nustatyti mažesnį nei maksimalų procentinį dydį už pažeidimo pavojingumą. Apraše aiškiai nustatyta, kad pardavimų vertės dydis gali būti 20 proc. Todėl išvadai, kad turi būti taikomas maksimalus dydis, nepakanka paties pažeidimo pobūdžio ar fakto, jog susitarimas buvo horizontalus bei apima kainų nustatymą. Nustačius šias aplinkybes, vis tiek reikia įvertinti pažeidimo pavojingumą atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (pvz., kad ginčo pažeidimas nesukėlė jokio faktinio neigiamo poveikio rinkai ar konkurencijai, pirkimas buvo nutrauktas ne dėl bendrovės veiksmų, pažeidimas buvo trumpalaikis, susitarimu konkurencija apribota sąlyginai nedidelėje teritorijoje). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika taip pat nėra pagrindo teigti, kad bendrovei turi būti nustatytas maksimalus dydis už pažeidimo pavojingumą, o ir pačios Tarybos praktika analogiškose bylose rodo, jog nagrinėjamu atveju Taryba per griežtai vertino bendrovės veiksmus, nes Taryba ne kartą už viešųjų pirkimų metu sudarytus draudžiamus susitarimus yra nustačiusi 5 proc. pavojingumo dydį. Be to, vienam iš draudžiamo susitarimo dalyvių – UAB „Ekoaplinka“ Taryba nustatė daug mažesnį dydį (5 proc.) už pažeidimo pavojingumą.

16.3. Teismas netinkamai vertino bendrovės veiksmus nustatant dėl lengvinančių aplinkybių mažintiną baudos dydį, netinkamai aiškino Aprašo nuostatas, nustatančias galimybę sumažinti baudos dydį, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Bendrovė pripažino esmines tyrimo metu Tarybos nustatytas aplinkybes, tačiau į tai buvo nepakankamai atsižvelgta mažinant jai skirtą baudą, nors ankstesnėje savo praktikoje Taryba į tokias aplinkybes atsižvelgdavo ir baudą mažindavo 20 proc., o ne 19 proc., dydžiu. Nagrinėjamu atveju bendrovė padėjo Tarybai tyrimo metu, jos bendradarbiavimas buvo maksimalus – bendrovė Tarybai pateikė paaiškinimus, kaip konkrečiai buvo pasiektas draudžiamas susitarimas, pateikė visus turimus įrodymus, nurodė platesnį, nei nustatė Taryba, dalyvių ratą, nurodė asmenis, galinčius paliudyti jos nurodytas aplinkybes. Tai, kad Taryba panaudojo ne visą bendrovės pateiktą informaciją, nemažina bendradarbiavimo masto.

17. Pareiškėjas UAB „Marijampolės švara“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Marijampolės švara“ skundas, ir priimti naują sprendimą – UAB „Marijampolės švara“ skundą tenkinti.

18. UAB „Marijampolės švara“ apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Taryba skundžiamame Nutarime žalos vertinimą atliko formaliai, rėmėsi tik tuo, kad buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimai, tačiau nepagrįstai atsiejo padarytą pažeidimą nuo ekonominio tyrimo konteksto, neatsižvelgė į realų ir į potencialų pažeidimo poveikį konkurencijai. Esminės žalos saugomiems interesams padarymas yra vertinamoji sąlyga, jos buvimas turi būti konstatuojamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į aplinkybes. Nagrinėjamu atveju esminė žala įstatymų saugomiems interesams nebuvo padaryta, kadangi sudarytas draudžiamas susitarimas neapsunkino perkančiosios organizacijos pastangų įsigyti paslaugas mažiausiomis kainomis – bet kuris kitas ūkio subjektas turėjo galimybę teikti pasiūlymus ir konkuruoti dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo perkančiajai organizacijai, o pastaroji turėjo galimybę rinktis geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją. Nei UAB „Marijampolės švara“, nei jos partneriai iš neteisėtais pripažintų veiksmų negavo jokios papildomos naudos, o kiti rinkos dalyviai nepatyrė jokios žalos. Padėtis rinkoje nepasikeitė, o draudžiami susitarimai apskritai nebuvo įgyvendinti. UAB „Marijampolės švara“ teigimu, veiksmų mastas nebuvo didelis, veiksmai buvo trumpi. Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto nėra pagrindo taikyti, nes nebuvo UAB „Marijampolės švara“ geranoriškų veiksmų nutraukimo, yra formali. Teismas ignoravo faktinės situacijos esmę, t. y. tai, kad įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-762-381/2016, UAB „Marijampolės švara“ net ir norėdama nebegalėjo atlikti jokių pažeidimą šalinančių veiksmų.

19. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

20. Atsiliepime Taryba palaiko pirmosios instancijos teismui teiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų skundus išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, kad:

20.1. Apeliantai nepagrįstai menkina savo padaryto pažeidimo pavojingumą, nes draudžiamas susitarimas buvo vykdomas. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad su pažeidimu susijusių prekių pardavimų sąvoka turėtų būti siaurinama pagal tam tikrus regionus ar kad Taryba netinkamai nustatė skiriamų baudų dydį. Pagrįsta ir proporcinga vertinti, jog analogiškos prekės (paslaugos), toms prekėms (paslaugoms), dėl kurių kainų nustatymo buvo sudarytas draudžiamas susitarimas, laikytinos tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiomis prekėmis (paslaugomis) ir jų pardavimo pajamos turėtų būti vertinamos nustatant pardavimų vertę baudos skaičiavimo tikslais. Geografinės rinkos apibrėžimas ir veiklos teritorijos vertinimas nėra išimtinis kriterijus vertinant su pažeidimu susijusias pajamas. Nagrinėjamu atveju konkurenciją ribojantis susitarimas įvyko pirkime dėl paslaugų penkiose Marijampolės regiono savivaldybėse, o UAB „Ecoservice“ aiškinimu, pardavimų vertę turėtų sudaryti tik jos pajamos iš dviejų šio regiono savivaldybių. Toks vertinimas nėra proporcingas. Aprašas nenustato, kad pajamos turi būti gaunamos tik iš pažeidimo. Bazinis baudos dydis skaičiuojamas pagal ūkio subjekto pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių (paslaugų), tokios pajamos leidžia įvertinti ir paskirti proporcingą baudą už pažeidimą. Susijusių pajamų nustatymas priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo, o Tarybos ir Europos Komisijos praktika kitose pažeidimų bylose ar vykdant kitas joms priskirtas funkcijas savaime nelemia tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimo pajamų nustatymo šiuo atveju.

20.2. UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“ konkurenciją ribojantis susitarimas dėl kainų nustatymo padarė esminę žalą Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams, šie veiksmai buvo nutraukti Lietuvos apeliacinio teismo, o ne geranoriška ūkio subjektų valia. Pažeidimo trukmė ir pavojingumas yra atskiri kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama konkrečiame baudos skyrimo etape, todėl nėra pagrindo juos vertinti kartu. Nagrinėjamu atveju pažeidimo trukmė buvo tinkamai įvertinta nustatant bazinį baudos dydį ir nėra pagrindo teigti, jog Taryba šį aspektą turėjo vertinti ir kaip pažeidimo pavojingumą mažinantį elementą.

20.3. Susitarimas riboti konkurenciją savaime yra laikomas vienu pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų ir neabejotinai laikomas žalingu, todėl ūkio subjektų užimama rinkos dalis ar susitarimo užimtas atitinkamos rinkos plotas nėra pagrindas teigti, kad tokio pobūdžio susitarimas neturėtų būti laikomas pavojingu. Apeliaciniuose skunduose nurodytų Tarybos skirtų baudų atvejai iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, kadangi juose draudžiami susitarimai buvo ne viešuosiuose pirkimuose arba bauda buvo skaičiuojama remiantis bendrosiomis ūkio subjekto pajamomis. UAB „Ekoaplinka“ situacija taip pat nebuvo analogiška apeliantų padėčiai, kadangi UAB „Ekoaplinka“ 2015 metais negavo pajamų iš mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų teikimo veiklos, todėl jai baudos dydis buvo skaičiuojamas nuo bendrųjų pajamų, o ne nuo su pažeidimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių pajamų.

20.4. Lengvinančia aplinkybe Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies požiūriu yra laikomi ne bet kokie ūkio subjektų veiksmai ar informacijos teikimas, o tik tokie, kurie padeda Tarybai tyrimo metu.

20.5. Taryba ir neatlikusi pažeidimo ekonominio vertinimo galėjo įvertinti ir įvertino esminės žalos įstatymo saugomiems interesams kriterijų. Nagrinėjamu atveju buvo padaryta neigiama įtaka konkurencijai pirkime, įskaitant ir kitam jame dalyvavusiam tiekėjui, kuris turėjo varžytis su kartelį sudariusiomis įmonėmis, ir perkančiajai organizacijai, kuri negalėjo pasinaudoti viešojo pirkimo teikiama nauda. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Taryba neturėjo pagrindo nutraukti tyrimo dėl UAB „Marijampolės švara“ veiksmų. Bendrovė nepateikė į rodymų, kad būtent ji nutraukė pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21. Ginčas šioje byloje kilo dėl Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 2S-16(2016), kuriuo Konkurencijos taryba pripažino, kad UAB „Ekoaplinka“, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Marijampolės švara“, dalyvaudamos 2015 m. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro organizuotame viešajame mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir skyrė UAB „Ecoservice“ 601 700 Eur, o UAB „Marijampolės švara“ – 45 500 Eur baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė. Teismas nusprendė, kad netenkinus Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto sąlygų, nebuvo pagrindo nutraukti tyrimą, o baudos dydžio skaičiavimas Tarybos buvo atliktas tinkamai. Pareiškėjas UAB „Marijampolės švara“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir apeliaciniame skunde nurodė, kad Taryba bendrovės atžvilgiu turėjo nutraukti tyrimą Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, o nesant pagrindo taikyti šį punktą – sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Pareiškėjas „Ecoservice“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog su pažeidimu susijusios UAB „Ecoservice“ pajamos yra visos iš komunalinių atliekų tvarkymo veiklos gautos pajamos Lietuvoje, be to, turėjo būti nustatytas mažesnis nei maksimalus baudos dydis, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, ir įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Dėl tyrimo nutraukimo pagal Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą

23. Pareiškėjas UAB „Marijampolės švara“ apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir Tarybos tyrimą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pozicija neva suponuoja tai, kad teismas vienodai vertina bet kokius Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimus, neatsižvelgdamas į jokias svarbias aplinkybes (pavyzdžiui, pažeidimo laipsnį, mastą, trukmę ir pan.), o konkrečiu atveju faktines aplinkybes vertino pernelyg formaliai.

24. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir todėl atmeta tokius pareiškėjo UAB „Marijampolės švara“ argumentus. Pirmiausia pabrėžtina, kad Konkurencijos taryba yra valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokio turinio nutarimus dėl atliekamų tyrimų gali priimti Taryba, o 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodoma teisė Konkurencijos tarybai nutraukti tyrimą, jei veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje.

25. Kaip savo praktikoje dėl tyrimo nutraukimo Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu reikšmės jau yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė teikti įsipareigojimus neatlikti atitinkamų veiksmų nėra savitikslė. Ji sietina su abipuse nauda, kurią gali gauti tiek ūkio subjektas, kuris įsipareigodamas nebevykdyti konkurencijai priešingos veiklos, gali išvengti dar didesnių sąnaudų, kurias jis patirtų dėl Konkurencijos tarybos tyrimo, tiek Konkurencijos taryba, kuri išsprendžia konkurencijos problemą anksčiau, neturėdama priimti galutinio nutarimo. Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu tyrimas nutraukiamas tik tada, jei yra visos šios sąlygos: 1) ūkio subjekto, įtariamo pažeidus įstatymą, veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams; 2) ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, geranoriškai nutraukė veiksmus; 3) ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą, pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-143-624/2018). Pabrėžtina, kad visų normoje nurodytų sąlygų buvimo visuma yra įsipareigojimų vertinimo prielaida. Todėl negalima vertinti įsipareigojimų pagrįstumo, jei bent viena iš sąlygų nėra nustatyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3075-822/2017).

26. Spręsdama dėl pirmosios Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos tenkinimo Taryba turėjo įvertinti tai, ar pareiškėjo veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant esminės žalos įstatymo saugomiems interesams sąvoką sprendžiant klausimą dėl tyrimo nutraukimo, nurodoma, kad esminės žalos įstatymo saugomiems interesams padarymas yra vertinamoji sąlyga ir jos buvimas turi būti konstatuojamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-783/2006, 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2018 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-143-624/2018). Pareiškėjas UAB „Marijampolės švara“ apeliaciniame skunde nurodo, kad tam, jog būtų galima konstatuoti esminės žalos padarymą, negalima apsiriboti tik Konkurencijos įstatymo pažeidimo nustatymu, o taip pat būtina nustatyti ir tai, kokia reali ekonominė žala buvo padaryta.

27. Teisėjų kolegija tokį pareiškėjo argumentą dėl būtinybės nustatyti realios ekonominės žalos padarymą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje jau yra išaiškinęs, kad atliekant tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, tinkamas Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų taikymas nėra išimtinai sietinas su būtinybe nustatyti, kad draudžiamu susitarimu konkurencija atitinkamoje rinkoje buvo apribota, t. y. draudžiamo susitarimo pasekmes: tiek pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, tiek pagal SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatas visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami. Taigi, atskirais atvejais tam, kad būtų konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies arba SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas, pakanka nustatyti, jog susitarimu konkurencija ribojama potencialiai, todėl tokiu atveju, aiškinant, kad Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto tinkamam taikymui nepakanka nustatyti galimą konkurencijos ribojimą, t. y. visada būtina nustatyti, ar susitarimu konkurencija atitinkamoje rinkoje buvo / nebuvo apribota, kadangi tik tada galima įvertinti, ar veiksmai padarė esminę žalą įstatymų saugomiems interesams, susidaro šių teisės normų taikymo požiūriu nepriimtina situacija: tam, kad būtų tinkamai kvalifikuotas ir konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies arba SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas, atitinkamai – ir priimtas Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas nutarimas taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, Konkurencijos tarybai nėra būtina nustatyti, ar susitarimu konkurencija atitinkamoje rinkoje buvo apribota, t. y. pakanka nustatyti, kad konkurencija gali būti ribojama, tačiau tam, kad būtų priimtas sprendimas tyrimą dėl jo (pažeidimo) nutraukti, tokią aplinkybę, t. y. ar susitarimu konkurencija atitinkamoje rinkoje buvo apribota, nustatyti jau būtina. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016). Papildomai pažymėtina, kad Tarybos pareiga neapima būtinybės kiekvienu atveju atlikti visapusišką analizę, nes tyrimo nutraukimas, tvirtinant ūkio subjekto įsipareigojimus, yra priemonė, pirmiausiai skirta efektyviai išspręsti kilusią problemą rinkoje, bet ne atlikti visapusišką tyrimą, pritaikant poveikio priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-706/2013). Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją; jų neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama (analogiškai žr., pvz., 1998 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą European Night Services (ENS) ir kiti prieš Europos Komisiją (sujungtos bylos T-374/94, 375/94, 384-388/94, Rink., p. II-03141, 136 punktą, kuriame susitarime esantis kainų nustatymas traktuojamas kaip akivaizdus konkurencijos ribojimas). Pastebėtina ir tai, kad apskritai įtvirtinant prezumpciją, jog susitarimas dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo pats savaime riboja konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.), pirmiausia siekiama apsaugoti ne tik atitinkamoje rinkoje dalyvaujančius kitus konkurentus ar vartotojų interesus, bet ir rinkos struktūrą bei kartu pačią konkurenciją kaip visuotines vertybes, garantuojančias inter alia konstitucinę ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Laisvas konkuravimas kainomis yra viena iš pagrindinių sąžiningos konkurencijos formų, o kainų fiksavimas tiesiogiai įsiterpia ir kliudo formuotis konkurencingų procesų rezultatams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1704/2012).

28. Papildomai pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką suderinti veiksmai patenka į SESV 101 straipsnio 1 dalies reguliavimą net tais atvejais, kai nekyla antikonkurencinis poveikis rinkai. Iš šios nuostatos teksto išplaukia tai, kad, kaip ir įmonių susitarimų, įmonių asociacijų sprendimų atveju, suderinti veiksmai yra draudžiami, neatsižvelgiant į jokį poveikį, kai jų tikslas yra antikonkurencinis. Be to, nors pati suderintų veiksmų sąvoka suponuoja dalyvaujančių įmonių veiksmus rinkoje, tai nebūtinai reiškia, kad šis elgesys privalo sukelti specifinį poveikį, kuriuo būtų ribojama, kliudoma ar iškraipoma konkurencija (pvz., Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Europos Komisija prieš Anic Partecipazioni, 49/92 P, EU:C:1999:356, 122–124 p., 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Hüls AG prieš Europos Komisiją, 199/92 P, EU:C:1999:358, 123–125 p.) eA-169-822/2017.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyrimo metu pagrįstai nenustatyta, kad UAB „Marijampolės švara“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams: nagrinėjamu atveju konkurentų buvo susitarta dėl kainų nustatymo viešajame pirkime, o tokie veiksmai vien jau pagal savo tikslą laikytini ribojančiais konkurenciją; vertintinas ne realios ekonominės žalos, o žalos įstatymų saugomiems interesams padarymas, todėl, priešingai nei nurodo UAB „Marijampolės švara“, Taryba nėra įpareigota nustatyti realios ekonominės žalos padarymo faktą, nes, kaip jau minėta anksčiau, esminės žalos įstatymų saugomiems interesams nepadarymas nėra išimtinai siejamas su draudžiamo susitarimo sukeltomis pasekmėmis ar jų nebuvimu.

30. Kadangi pareiškėjas UAB „Marijampolės švara“ netenkino pirmosios iš trijų kumuliatyvių Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo sąlygų, atitikties kitoms sąlygoms vertinimas minėtos įstatymo normos taikymo tikslu neturi prasmės. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo UAB „Marijampolės švara“ argumentus ir konstatuoja, jog Tarybai nebuvo pagrindo nutraukti vykdytą tyrimą Konkurencijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl baudos skaičiavimo

31. Pareiškėjai nesutiko su Tarybos atliktu baudų dydžių apskaičiavimu. UAB „Ecoservice“ apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo nepagrįstai nuspręsta, jog su pažeidimu susijusios UAB „Ecoservice“ pajamos yra visos iš komunalinių atliekų tvarkymo veiklos gautos pajamos Lietuvoje, be to, turėjo būti nustatytas mažesnis nei maksimalus baudos dydis, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, ir įvertintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

32. Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Visa tai lemia, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją (žr., pagal analogiją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Dansk Rørindustri prieš Europos Komisiją, C-189/02 P, ECLI:EU:C:2005:408, 172 punktą). Kita vertus, tai nereiškia, kad Konkurencijos taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto tiek bendrieji teisės principai (pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimo), tiek specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos. Teismas turi įgaliojimus patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi šių teisės reikalavimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtų baudų ar jų dydžių nepagrįstumą, turi pateikti duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2016/2012, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudų skyrimo tvarką pagal Aprašą išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismas, todėl detali baudų apskaičiavimo metodika apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nebus atkartojama. Pareiškėjas UAB „Ecoservice“ siekia įrodyti, kad Tarybos pasirinktas baudos skaičiavimas, pagal kurį netiesiogiai su pažeidimo padarymu susijusiomis pajamomis pripažintos visos pareiškėjo iš komunalinių atliekų tvarkymo veiklos gautos pajamos Lietuvoje, o ne tik Marijampolės regione, yra neteisingas. Šiam pareiškėjo argumentui pritarti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

34. Pirmiausia pažymėtina tai, jog Aprašo 4.1. papunktyje nurodyta, kad bazinis baudos dydis apskaičiuojamas remiantis ūkio subjekto tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis ir pažeidimo trukme, o pagal Aprašo 5 punktą pardavimų vertė paprastai nustatoma pagal paskutinių vienerių ūkio subjekto dalyvavimo darant pažeidimą ūkinių metų pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Ecoservice“ neginčija pajamų, nuo kurių buvo skaičiuota Tarybos skirta bauda, rūšies (t. y. neprieštarauja, jog nesant tiesioginių su pažeidimu susijusių pajamų, Taryba, remdamasi Aprašo nuostatomis, turėjo atsižvelgti į netiesiogines pajamas, kuriomis laikė – ir pareiškėjas to neginčijo – viešojo pirkimo objektu buvusių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pagrindu gautas pajamas), tačiau siekia tokių pajamų apimtį susiaurinti iki tų bendrovės pajamų, kurios buvo gautos vien tik iš veiklos Marijampolės regione.

35. Kaip matyti iš Aprašo nuostatų, pardavimų vertės nustatymui geografinės teritorijos kriterijaus taikymas nėra nurodytas (Aprašo 5­­–7 p.) – vertė nustatoma pagal pardavimų pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų, o inter alia į pažeidimo geografinį plotą gali būti atsižvelgta jau vertinant pažeidimo pavojingumą (Aprašo 10 p.). Taigi, pagrindinis kriterijus nustatant minėtas pajamas yra tai, ar jos tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su Tarybos ūkio subjektui inkriminuojamu pažeidimu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pardavimo vertės sąvoka neturi būti taip išplėsta, kad apimtų įmonės pardavimus, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai neapima jai inkriminuojamas kartelis, vis dėlto būtų pakenkta šia nuostata siekiamam tikslui, jeigu ši sąvoka būtų aiškinama kaip apimanti tik apyvartą, gautą vien iš tų pardavimų, kuriuos, kaip nustatyta, realiai paveikė kartelis (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Dole Food Company, Inc., Dole Fresh Fruit Europe prieš Europos Komisiją, C?286/13 P, EU:C:2015:184, 148 p.; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo LG Display Co. Ltd, LG Display Taiwan Co. Ltd prieš Europos Komisiją, C- 227/14 P, ECLI:EU:C:2015:258, 56, 63 p.). Be to, ūkio subjektų prašymai tam tikra apimtimi sumažinti pajamas, nuo kurių skaičiuojama bauda, fragmentuojant jas, pavyzdžiui, pagal vykdomos veiklos sektorių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra akceptuojami, nes bazinis baudos dydis apskaičiuojamas nuo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su pažeidimu susijusių pajamų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-417-822/2017, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje eA-909-552/2017). Analogiškai teismų praktikoje pagrįstais nepripažinti ir savo pobūdžiu panašūs prašymai nepranešimo apie koncentraciją atveju įsigytų objektų pajamų skaidymo atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Taigi, Taryba, apibrėžusi atitinkamą rinką (ginčijamo Nutarimo 115 p. atitinkama rinka apibrėžta kaip mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius Lietuvos Respublikos teritorijoje rinka), ją apribojusi visos Lietuvos Respublikos teritorija, nustačiusi, kurios ūkio subjekto pajamos laikytinos tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių pardavimų pajamomis, neprivalėjo papildomai išskirti atitinkamos pažeidimo vykdymo teritorijos, kaip to pageidauja pareiškėjas UAB „Ecoservice“.

36. Pareiškėjas UAB „Ecoservice“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl su pažeidimu susijusių pajamų prieštarauja Europos Komisijos Baudų apskaičiavimo gairėms, kadangi su pažeidimu susijusios pajamos turi būti siejamos su atitinkama geografine teritorija, kurioje buvo daromas pažeidimas. Šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi minėtose gairėse nurodytas pardavimų vertės atitinkamame geografiniame Europos ekonominės erdvės teritorijos sektoriuje vertinimas, susijęs su ūkio subjektų vykdomų pažeidimų eksteritorialumu, galinčiu peržengti ir pačios Sąjungos ribas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ir su nacionalinio masto pažeidimu susijusiomis pajamomis turėtų būti laikomos dar siauresnės nei Tarybos nustatyta geografinė rinka pajamos. Kaip jau minėta anksčiau, Aprašas nenumato geografinio ploto kaip vertinamojo kriterijaus pardavimų vertei nustatyti. Tuo tarpu tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, Taryba anksčiau savo praktikoje yra ribojusi pačią rinką kaip regioninę ir dėl to su pažeidimu susijusiomis pajamomis laikė tik tame regione gautas pajamas, per se nereiškia, kad ir šiuo atveju turėjo būti pasielgta analogiškai, nes kiekvieną atvejį Taryba sprendžia naudodamasi jai suteikta diskrecija, atsižvelgdama į visas konkrečios situacijos aplinkybes, be to, pareiškėjo nurodytu atveju, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, pati atitinkama geografinė rinka buvo apibrėžta kaip regioninė, todėl ir atitinkamos susijusios pajamos buvo skaičiuojamos to regiono ribose.

37. Pareiškėjas UAB „Ecoservice“ nesutinka ir su maksimaliu galimu baudos dydžiu už nustatytą pažeidimo pavojingumą.

38. Ginčijamame Nutarime nurodyta, kad nuosekli Konkurencijos tarybos praktika patvirtina, jog visais draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose atvejais nustatant bazinį baudos dydį buvo atsižvelgiama į 30 proc. pardavimų vertės dydį (Nutarimo 191 p.) ir tiek UAB „Ecoservice“, tiek UAB „Marijampolės švara“ nustatė 30 proc. bazinį baudos dydį nuo nurodytų susijusių pajamų.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarybos skirtos baudos vertintinos visų faktinių aplinkybių kontekste jų teisėtumo ir pagrįstumo atžvilgiu. Kaip nurodyta Aprašo 10 punkte, baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis, atsižvelgiant į Aprašo 9 punkte numatytą ribą, nustatoma pagal pažeidimo pavojingumą. Pažeidimo pavojingumas įvertinamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo. Pagal Aprašo 11 punktą draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo atvejais baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis sudaro nuo 20 iki 30 proc. pagal Aprašo III skyrių nustatytos pardavimų vertės.

40. Atsižvelgdama į šią Apraše pateiktą metodiką, Taryba nustatė, kad horizontalūs kainų nustatymo ir rinkos pasidalijimo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose pirkimuose, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. Kaip pažymėta Nutarime, aptariami ūkio subjektai sudarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – kartelį; tokie susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Tik esant sąžiningai konkurencijai gali būti pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti valstybės lėšas (Nutarimo 190 p.). Nors sutiktina su UAB „Ecoservice“ argumentais, jog vertinant baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes reikia atsižvelgti į pažeidimo pavojingumą bei trukmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nei pareiškėjo kaltė, nei pažeidimo sukeltos pasekmės nėra įrodinėtinos bei vertintinos aplinkybės remiantis Nutarties 27–28 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika. Tiek pačiame Nutarime, tiek šios Nutarties 27–28 punktuose yra nurodyta, kodėl pažeidimas laikytinas labai pavojingu netgi nepaisant to, kokių padarinių jis sukėlė, taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Taryba neperžengė savo diskrecijos ribų, įvertindama pareiškėjo padarytą pažeidimą kaip pavojingą. Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas UAB „Ecoservice“ siekia pripažinti pažeidimą kaip mažiau pavojingą dėl jo sąlyginai neilgos trukmės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau yra pažymėta, kad bauda gali būti diferencijuojama atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir į pažeidimo pavojingumą, taigi šie du kriterijai – trukmė ir pavojingumas – yra kokybiškai skirtingi kriterijai, pagal kuriuos vertintinas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3003/2012) ir kaip vien tai, kad pažeidimas truko ilgai, nėra pagrindas pripažinti, kad jis buvo pavojingas, taip ir vien ta aplinkybė, jog pažeidimas truko sąlyginai trumpai, nėra pagrindas diferencijuoti jį kaip mažiau pavojingą. Dėl pareiškėjo argumento, jog turėjo būti atsižvelgta į tai, kad susitarimu konkurencija galėjo būti apribota sąlyginai nedidelėje teritorijoje (Marijampolės regione), pažymėtina, kad pažeidimo geografinis plotas yra tik viena iš aplinkybių, aktualių vertinant pažeidimo pavojingumą, o šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo pobūdis, kaip tai nurodyta Aprašo 10 punkte, priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo. Nustačiusi, kad atitinkama geografinė rinka yra Lietuvos Respublikos teritorija, taip pat įvertinusi pažeidimo pavojingumą suponuojantį pažeidimo pobūdį, Taryba pagrįstai ir neperžengdama jai suteiktos diskrecijos ribų sprendė, kad nustatytinas 30 proc. bazinis baudos dydis.

41. Pareiškėjas UAB „Ecoservice“ nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo aiškinimais, susijusiais su lengvinančių aplinkybių mažinant baudos dydį nustatymu. Pareiškėjas teigia pripažinęs esmines tyrimo metu Tarybos nustatytas aplinkybes, tačiau, nepaisant to, pareiškėjui paskirta bauda buvo sumažinta nepakankamai – vietoj galimų 20 proc., tik 19 proc., o pirmosios instancijos teismas tokį sumažinimą laikė pagrįstu. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad jo bendradarbiavimas su Taryba buvo maksimalus, o aplinkybė, kad Taryba kaip įrodymus byloje panaudojo ne visą pareiškėjo suteiktą informaciją, nemažina pareiškėjo bendradarbiavimo masto.

42. Teisėjų kolegija primena, jog nustačius bazinį baudų dydį, jis, vadovaujantis Aprašo V skyriumi, yra tikslinamas, atsižvelgiant į individualias aplinkybes (atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių buvimą, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai). Taigi, vadovaujantis baudų už konkurencijos teisės pažeidimus nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, individualizuojant baudą, be kita ko, būtina vertinti, ar ūkio subjektų veiksmuose yra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant baudą turi būti atsižvelgta į baudos individualizavimo tikslus, tai reiškia, kad baudos dydis turi priklausyti ir nuo baudos skyrimo metu esančių aplinkybių, pažeidėjo finansinės padėties ir kt. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-337/2010).

43. Kaip sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Taryba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas besąlygiškai pripažino padarytą pažeidimą, baudos dydį sumažino 19 proc. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas Tarybai papildomai pateikė paaiškinimus dėl to, kaip konkrečiai pasiektas draudžiamas susitarimas, jo logiką ir ekonominę prasmę bei kitas dalyvavimo sudarant susitarimą aplinkybes, kurios Tarybai nebuvo tiksliais žinomos po tyrimo baigimo, prie apskaičiuoto bazinio baudos dydžio pagal Aprašo 13 punktą pridėtą 15 proc. pardavimų vertę sumažino dar 5 proc., taip įvertindama pareiškėjo dedamas pastangas bendradarbiauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra susiję ne su klaidingai pirmosios instancijos teismo atliktu teisinio reguliavimo nuostatų aiškinimu bei taikymu, bet su pareiškėjo subjektyviu aplinkybių vertinimu, siekiant jas interpretuoti pareiškėjui palankiu būdu.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai juose nurodytais motyvais netenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė