Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams Gintarei Šukienei ir Justui Margeniui,

  viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos Turas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „NT partneriai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Karolinos Turas“).

Teismas

n u s t a t ė:

  Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba) 2017 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 2S-6(2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas), nutarė pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Karolinos Turas“ iniciatyva ir interesais skleista projekto „Karolinos parkas“ reklama, susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, buvo klaidinant ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą UAB „Karolinos Turas“ skirta 8 688 Eur piniginė bauda bei UAB „NT partneriai“ taip pat skirta 8 688 Eur piniginė bauda.

  Pareiškėjos nesutikdamos su paskirtomis baudomis, su skundais kreipėsi į teismą.

  Pareiškėja UAB „Karolinos Turas“, kuri byloje taip pat įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, prašė panaikinti Nutarimą kaip nepagrįstą. Nenustačius pagrindo panaikinti Nutarimą, prašė Nutarimą pakeisti ir skirti UAB „Karolinos turas“ minimalią baudą pagal Reklamos įstatymas 24 straipsnio nuostatas.

  Pareiškėja UAB „NT partneriai“, byloje kartu įtraukta ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu, prašė pakeisti Nutarimą ir skirti minimalią baudą remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 24 straipsnio nuostatomis.

  Pažymėdamos faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad UAB „Karolinos Turas“ nuo 2014 m. vystė nekilnojamojo turto, esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje projektą „Karolinos parkas“ (toliau – ir Projektas). UAB „Karolinos Turas“ 2014 m. spalio 3 d. su UAB „NT partneriai“ sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014-10/1 (toliau – ir Tarpininkavimo sutartis), kuria pavedė UAB „NT partneriai“ sudaryti ir įgyvendinti Projekto pardavimų marketingo planą bei kainodarą ir vykdyti pirkėjų paiešką.

  Konkurencijos taryba 2016 m. spalio 20 d. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pranešimą dėl skleidžiamos reklamos. Tarnyba nurodė, kad interneto svetainėje www.karolinosparkas.lt skelbiama galimai klaidinanti reklama apie parduodamus butus vystomame Projekte, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 21 d. UAB „Karolinos Turas“ išduotame leidime Nr. LNS-01-150421-00428 rekonstruoti statinį numatyta būsima paskirtis – viešbučių (negyvenamosios paskirties pastatai). Tarnyba pranešime nurodė, kad UAB „Karolinos Turas“ pardavė Projekte esančias komercines patalpas, tačiau jokių butų nepardavinėjo. Taip pat nurodė, kad UAB „Karolinos Turas“ neužsiėmė Projekto patalpų pardavimo reklama bei reklamos neužsakinėjo. Reklamą užsakinėjo ir skleidė UAB „NT partneriai“ tarpininkavimo sutarties pagrindu. Tarnyba priėmė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Karolinos Turas“ iniciatyva ir interesais įvairiose sklaidos priemonėse skleista Projekto reklama klaidino vartotojus ir galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį, todėl ji laikytina klaidinančia reklama.

  Konkurencijos taryba priimdama Nutarimą rėmėsi 2017 m. rugpjūčio 1 d. nesąžiningos konkurencinės veiklos tyrimo skyriaus pranešimu „Apie atliktą tyrimą dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ Nr. 5S-12(2017) (toliau – ir Pranešimas), kuriame konstatuota, kad UAB „Karolinos Turas“ yra atsakinga už Projekto reklamos naudojimą, nes yra šios reklamos davėja, o UAB „NT partneriai“, būdama reklamos paslaugų teikėja, yra atsakinga už Projekto reklamos naudojimą, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama reklama Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinka. Remiantis Pranešimu pareiškėjoms buvo skirtos piniginės baudos.

  Pareiškėjos nurodė, kad Nutarimas nepagrįstas, nes grindžiamas tik prielaidomis bei išvedžiojimais, taip pat nemotyvuotas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos prasme. Prieštaravo, kad pagal tarpininkavimo sutartį UAB „Karolinos Turas“ iš UAB „NT partneriai“ užsisakė kitas, tačiau ne reklamos paslaugas, todėl kitos paslaugos nepagrįstai buvo prilygintos reklamai. Pažymėjo, UAB „Karolinos Turas“ Tarybos nepagrįstai buvo įvertinta, kaip reklamos davėja. Būtent UAB „NT partneriai“ buvo sudariusi sutartį su nekilnojamojo turto skelbimų paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kreipėsi į jas dėl Projekto reklamos ir šios įmonės teikė bei skleidė reklamos sklaidos paslaugas UAB „NT partneriai“. Taigi UAB „Karolinos turas“ nebuvo reklamos davėja. UAB „NT partneriai“ siekiantys ekonominės naudos sau, t. y. vykdant sutartinius įsipareigojimus – rasti klientus, pati reklamą pasirinko kaip pirkėjų paieškos būdą. Pabrėžė, kad Nutarime ši aplinkybė buvo paneigta nepagrįstai, o UAB „NT partneriai“ nepagrįstai buvo įvertinta, kad yra reklamos tiekėja/tarpininkė. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Karolinos Turas“ neskleidė reklamos apie Projektą, o nebūdama reklamos davėja, ji neturėjo pareigos įrodyti, jog pardavinėjo gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.

  Pabrėžė, kad UAB „Karolinos Turas“ visą pardavimo laikotarpį teigė, kad pardavinėjo negyvenamas patalpas. Tai patvirtina ir pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys. Šiuo atveju pati UAB „NT partneriai“ pripažino, kad yra reklamos davėja, tačiau Nutarime ši aplinkybė nebuvo įvertinta. Pažymėjo, jog atsakovė nevertino, kad nebuvo gauta jokių vartotojų skundų, kas reikštų, kad vartotojų ekonominis elgesys nebuvo paveiktas, taip pat nebuvo padaryta jokia žala. Taip pat prieštaravo dėl skirtų maksimalių baudų, kurų skyrimas Nutarime nepagrįstas.

  Nurodė, kad Konkurencijos taryba netinkamai nustatė reklamos davėją, nepagrįstai nurodė UAB „Karolinos Turas“ įrodyti reklamos tinkamumą Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, todėl darė išvadą, kad Nutarimas nemotyvuotas ir grindžiamas šališkomis prielaidomis.

  Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos UAB „Karolinos turas“ skundą atmesti.  

  Nesutiko su skundo argumentais, kad UAB „Karolinos Turas“ nelaikytina reklamos davėja Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostatos prasme, o reklamos davėja laikytina UAB „NT partneriai“. Pažymėjo, kad reklama susijusi su UAB „Karolinos Turas“ vykdoma ūkine veikla, todėl Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostatos prasme būtent UAB „Karolinos Turas“ pripažintina reklamos davėja. UAB „NT partneriai“ reklamą skleidė UAB „Karolinos Turas“ interesais, todėl būtent ji, o ne UAB „NT partneriai“, laikytina reklamos davėja. Tarpininkavimo sutartis su UAB „NT partneriai“ taip pat buvo sudaryta būtent UAB „Karolinos Turas“ iniciatyva ir interesais, siekiant parduoti UAB „Karolinos Turas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. UAB „Karolinos Turas“ neįrodė, kad ji negalėjo kontroliuoti įgyvendinamo reklamos projekto, todėl vadovaujantis Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, būtent reklamos davėjas atsako už įstatymų neatitinkančios reklamos naudojimą.

  Nurodė, kad reklama taip pat buvo vertinama ne tik teisingumo, tačiau ir pateikimo būdo kriterijaus, atžvilgiu, t. y., kaip reklamą suvokia vidutinis vartotojas. Pažymėjo, kad tyrimo metu buvo priimta išvada, kad reklamą vartotojas galėjo suprasti taip, kad reklamuojamas būtent gyvenamosios paskirties būstas. Nors reklamos dalyje, kuri vertinta pateikimo aspektu, sąvoka butas nebuvo naudojama, tačiau informacija buvo pateikta tokiu būdu, kad vidutinis, protingas, informuotas vartotojas galėjo suprasti, kad reklamose pateikiama informacija apie nekilnojamąjį turtą, kuris yra būtent gyvenamosios paskirties, o tai galėjo suklaidinti vartotojus.

  Pažymėjo, kad tam, kad reklama būtų pripažinta klaidinančia, nereikia fakto, kad vartotojas priėmė sprendimą ir įsigijo prekę paveiktas reklamos, šiuo atveju pakanka tik nustatyti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę. Konkurencijos taryba nustačiusi, kad reklama klaidinanti, neturi pareigos įrodyti, kad tokia reklama faktiškai suklaidino vartotojus. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentus, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl reklamos klaidinančio pobūdžio paremtos tik prielaidomis, vertino nepagrįstais.

  Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, kad skiriant baudą UAB „Karolinos turas“ buvo atžvelgta į skleistos reklamos pobūdį, nustatydama, kad reklama neatitiko teisingumo ir pateikimo kriterijų. Taip pat nusprendė, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama labai ilgą laikotarpį, skleistos reklamos mastą įvertino kaip didelį. Nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių buvo skirta Reklamos įstatyme nustatyta nuobauda. Pažymėjo, kad skiriant nuobaudą rėmėsi tik tomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios yra įtvirtintos Reklamos įstatyme, o tokios nebuvo nustatytos.

  Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepimo argumentais taip pat prašė atmesti ir pareiškėjos UAB „NT partneriai“ skundą. Nurodė, kad būtent UAB „Karolinos Turas“ iniciatyva ir interesais veikė UAB „NT partneriai“, todėl būtent UAB „Karolinos Turas“ yra reklamos davėja, o ne UAB „NT partneriai“. Dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio nurodė, kad lengvinančių aplinkybių skiriant baudą nebuvo nustatyta, o tai, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų, koregavo bei stabdė reklamos sklaidą, tokie veiksmai nevertinami kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

  Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepimų argumentus, prašė skundus atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

  Byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2017 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 2S-6(2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

  Bylos medžiaga nustatyta, kad tyrimas dėl projekto „Karolinos parkas“ skleistos reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams buvo pradėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimo pagrindu. Pranešime nurodyta, kad Tarnyboje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad skyriuje buvo gautas viešosios įstaigos skundas, jog interneto svetainėje www.karolinosparkas.lt skelbiama galimai klaidinanti informacija apie statomus ir parduodamus butus, adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje. Skelbime nurodoma, kad parduodami butai (gyvenamosios paskirties butai), nors Tarnybos duomenimis, vartotojams parduodamos negyvenamosios paskirties – vienbučių patalpos (Tarybos byla, b. l. 1–27).

  Taryba atlikusi tyrimą nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Karolinos Turas“ iniciatyva ir interesais skleista Reklama Nr. 1 (Nutarimo (13) p. (b) (iii), (c) – (h)) neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisingumo kriterijaus, o Reklama Nr. 2 (Nutarimo (13) p. (a), (b) (i) ir (b)(ii)) neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto pateikimo kriterijaus.

  Taryba 2017 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 2S-6(2017) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Karolinos Turas“ iniciatyva ir interesais skleista Projekto reklama, susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, buvo klaidinanti ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Už klaidinančios reklamos naudojimą UAB „Karolinos Turas“ skirta 8 688 Eur bauda, UAB „NT partneriai“ skirta 8 688 Eur bauda (b. l. 9–25).

  Pareiškėjos nesutikdamos su Nutarimo argumentais, su skundu kreipėsi į teismą.

  Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. skleista „Karolinos parkas“ reklama neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisingumo kriterijaus, tačiau pareiškėjos skundo argumentais nesutiko, kad reklama galėjo paveikti ekonominį vartotojo elgesį ir tuo buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas reklamos pateikimo kriterijus. Byloje taip pat keliamas ginčas dėl reklamos davėjo tinkamumo bei paskirtų baudos dydžių pagrįstumo. Pareiškėjų teigimu, šių esminių aplinkybių netinkamas ištyrimas, ar neištyrimas sudaro pagrindą Nutarimą vertinti kaip nepagrįstą.

  Dėl subjekto už padarytą pažeidimą tinkamo nustatymo ir jo atsakomybės

  Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nagrinėjamu atveju nustato Reklamos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 1 straipsnio 2 dalis). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktas reklamos davėjo apibrėžimas – tai asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama.

  Iš bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja UAB „Karolinos Turas“ nuo 2014 m. vystė nekilnojamojo turto, esančio Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, projektą „Karolinos parkas“. Tarp UAB „Karolinos Turas“ (Tarpininkavimo sutartyje įvardinta kaip užsakovas) ir UAB „NT partneriai“ (Tarpininkavimo sutartyje įvardinta kaip vykdytojas) 2014 m. spalio 3 d. buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis Nr. 2014-10/1 (Tarybos bylos 5 t., b. l. 3), kuria UAB „NT partneriai“ įsipareigojo sudaryti Projekto objektų pardavimų marketingo planą, vykdyti Projekto patalpų pirkėjų paiešką. Šios sutarties pagrindu UAB „Karolinos Turas“ įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Pagal Tarpininkavimo sutarties 3.2.3. punktą, UAB „Karolinos Turas“ įsipareigojo pagal abiejų šalių suderintą Objekto (-ų) (parduodamos patalpos, butai) pardavimo marketingo planą bei investicijas, finansuoti Objektų pardavimo reklaminę kampaniją. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių aiškiai matyti, kad UAB „NT partneriai“ veikė būtent UAB „Karolinos Turas“ vykdomos ūkinės komercinės veiklos (Projekto vystymas) tikslais. Minėtos Tarpininkavimo sutarties pagrindu UAB „NT partneriai“ įsipareigojo sudaryti patalpų, esančių Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, pardavimo marketingą bei reklamuojant Projektą ieškoti pirkėjų ir tai tik patvirtina, kad UAB „NT partneriai“ veikė UAB „Karolinos Turas“, kaip labiausiai suinteresuotos visais įmanomais būdais paveikti vartotoją, kad jis įsigytų vystomo Projekto Objektus, iniciatyva ir interesais. Darytina išvada, kad Taryba pagrįstai nustatė, kad būtent UAB „Karolinos Turas“, o ne UAB „NT partneriai“ yra reklamos davėja.

  Sutiktina su Tarybos argumentais, kad, nagrinėjamu atveju, pagrindinis atsakomybės už klaidinančios reklamos naudojimą subjektas taip pat yra reklamos davėjas – UAB „Karolinos Turas“. Pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. Taigi, tam, kad reklamos davėjas (šiuo atveju UAB „Karolinos Turas“) galėtų būti atleistas nuo atsakomybės, jis turėtų įrodyti, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. Kaip skunde akcentuoja UAB „Karolinos Turas“, ji negali būti subjektas, kuriai tektų atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą, nes ji su UAB „NT partneriai“ Tarpininkavimo sutartį buvo sudariusi dėl kitų, tačiau ne dėl reklamos teikimo paslaugų. Tuo tarpu UAB „NT partneriai“ savo iniciatyva buvo sudariusi sutartis su nekilnojamojo turto skelbimų paslaugas teikiančiomis įmonėmis į kurias kreipėsi dėl Projekto reklamos, o tai reiškia, kad tokiu būdu UAB „NT partneriai“ pati savo iniciatyva pasirinko reklamą, kaip pirkėjų paieškos būdą.

  Tarpininkavimo sutarties nuostatos tvirtina, kad sutarties šalys sutarė, kad parduodami objektai bus reklamuojami, o UAB „Karolinos Turas“ sutartimi įsipareigojo finansuoti objektų pardavimo reklaminę kampaniją (Tarpininkavimo sutarties 3.2.3. punktas). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertintini UAB „Karolinos Turas“ teiginiai dėl UAB „NT partneriai“ pačios savo iniciatyva pasirinkto pirkėjų paieškos būdo – reklamuoti parduodamus Objektus. Pažymėtina, kad esamoje situacijoje abejonė dėl UAB „Karolinos Turas“, kaip reklamos davėjos, atsakomybės galėtų būti svarstytina tuo atveju, jei UAB „Karolinos Turas“ į bylą būtų pateikusi įrodymus, kad ji matydama ir žinodama jos valdomus objektus reklamuojančios reklamos turinį, jos apimtį, būtų kreipusis į UAB „NT partneriai“ su įpareigojimu (prašymu) pataisyti (patikslinti) skleidžiamos reklamos duomenis, kad reklama atitiktų teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, ar tai, kad UAB „Karolinos Turas“ būtų atsisakiusi finansuoti Objektų pardavimo reklamos kampaniją dėl to, kad reklama neatitiko Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų. Tokių duomenų į bylą nėra pateikta, todėl preziumuojama, kad UAB „Karolinos Turas“ su ginčo reklamos turiniu sutiko ir jam pritarė. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kurios UAB „Karolinos Turas“ galėjo trukdyti kontroliuoti UAB „NT partneriai“ skleidžiamos reklamos turinį, ar tai, kad UAB „NT partneriai“ savo iniciatyva, nors tokiai oficialiai būtų prieštaravusi UAB „Karolinos Turas“, būtų atlikusi veiksmus, kurie vėliau Projekto vystytojai būtų sukėlę neigiamas teisines pasekmes. Darytina išvada, kad, kaip teisingai nustatė Taryba, nenustačius aukščiau aptartų išimtinių aplinkybių, kurios, kaip minėta, galėtų būtų vertinamos UAB „Karolinos Turas“ naudai, UAB „Karolinos Turas“ pagrįstai pripažinta

subjektu, kuriam tenka atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą. Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad reklama, su kurios turiniui UAB „Karolinos Turas“ sutiko, buvo skleista UAB „Karolinos Turas“ interesais ir susijusi su jos vykdoma ūkine komercine veikla, t. y. tikslu parduoti UAB „Karolinos Turas“ priklausančius Objektus. Aplinkybė, kad UAB „NT partneriai“ pati pripažino, kad ji yra reklamos davėja, kuriai ir tenka pagrįsti reklamos teisingumą, aptartų aplinkybių kontekste, UAB „Karolinos Turas“ teisinės padėties nekeičia.

  Dėl UAB „NT partneriai“ pripažinimo reklamos teikėja pagrįstumo ir jos atsakomybės

  Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad reklamos paslaugų teikėjas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantys reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas. Šio straipsnio 15 punkte nustatyta, kad reklamos skleidėjas tai reklamos paslaugų teikėjas, skleidžiantis reklamą bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis.

  Proceso šalys neginčija, kad UAB „NT partneriai“ buvo sudariusi sutartis su bendrovėmis, kurios nekilnojamojo turto interneto svetainėse publikavo skelbimus apie Projektą, platino lankstinukus. Aukščiau aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad Tarpininkavimo sutarties pagrindu UAB „NT partneriai“ Projekto reklamą skleidė UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir tikslais (parduoti Objektus), todėl Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte įtvirtinto apibrėžimo prasme UAB „NT partneriai“ pagrįstai laikyta Projekto reklamos paslaugų teikėja, o ne reklamos davėja.

  Pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, reklamos paslaugų teikėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją). Nagrinėjamu atveju UAB „NT partneriai“ save įvardindama kaip reklamos davėja ir prašydama sumažinti Nutarimu paskirtą baudą, jai kilusios atsakomybės už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą neginčija. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta sąlygų, kurios, Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos prasme, sudarytų pagrindą reklamos teikėjui netaikyti baudos už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą. Darytina išvada, kad Taryba pagrįstai pripažino, kad UAB „NT partneriai“ turi atsakyti už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos teikimą kaip reklamos teikėja.

  Dėl Projekto reklamos poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Dėl lengvinančių aplinkybių buvimo/nebuvimo

  Pareiškėjų teigimu, Nutarimas grindžiamas tik prielaidomis, kaip tai, kad: „vartotojai gali patirti“, „tikėtina, kad dalis vartotojų (...) nebūtų toliau domėjęsi“ ir t. t. Klientai įsigiję patalpas Projekte nepareiškė jokių pretenzijų/skundų ir tai tik patvirtina, kad pirkėjai nebuvo suklaidinti, nebuvo paveiktas jų ekonominis elgesys.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta klaidinanti reklama – tai reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

  Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą dėl klaidinančios reklamos, vadovaudamasi objektyviais duomenimis, yra kompetentinga spręsti, ar reklama yra klaidinanti, ir įvertinti ją vidutinio vartotojo atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-931/2005), t. y. vertinti bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvairiose interneto svetainėse skleistoje reklamoje apie Projektą vartotojams buvo siūloma įsigyti butus, nors iš tiesų buvo pardavinėjamos negyvenamojo pobūdžio patalpos. Reklamoje buvo pateikiama gyvenamojo namo vizualizacija, gyvenamojo namo vaizdas parko fone, taip pat buvo nurodyti atitinkami teiginiai: „išmaniųjų namų galimybė“, „gyvendami Karolinos parke“, „gyvendami vokiškų standartų name“ ir t. t., žodžiai: „naujakuriams“, „namo gyventojai“. Sutiktina su Tarybos išvadomis, kad susipažinę su reklamoje pateikta informacija vartotojai pagrįstai galėjo tikėtis, kad jie įsigis gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, t. y. turtą, kuriame galės nuolat gyventi. Būtent remdamiesi tokia informacija vartotojai galėjo priimti sprendimą domėtis paskleista reklama, pavyzdžiui, skambinti reklamose nurodytam kontaktiniam asmeniui, tartis dėl nekilnojamojo turto apžiūros ir kt. Taigi nurodžius reklamoje neteisingą informaciją apie parduodamo nekilnojamojo turto paskirtį, vartotojų ekonominis elgesys galėjo būti paveiktas, nes vartotojai galėjo būti paskatinti domėtis reklama, ieškoti papildomos informacijos, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu. Darytina išvada, kad Taryba pagrįstai nustatė, jog vidutinis vartotojas, susipažinęs su ginčo reklama, galėjo būti suklaidintas, o tai yra pagrindas pripažinti, kad reklamos pateikimo būdas ar forma buvo tokie, kad reklamos vartotojas (-ai) galėjo suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

  Iš Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, kad įstatymas nenumato, kad tam, jog būtų konstatuotas pažeidimas, turi būti nustatytas konkretaus vartotojo suklaidinimo faktas, todėl pareiškėjų teiginiai, kad Nutarimas pagrįstas tik prielaidomis vertintini nepagrįstai.

  Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis), todėl net ir vartotojo ar konkuruojančio ūkio subjekto skundo nebuvimas nebūtų pagrindas pripažinti, kad Konkurencijos tarybos vykdytas tyrimas buvo nepagrįstas, svarbu tai, ar tyrimas pradėtas motyvuotai, vykdomas remiantis objektyviais duomenimis, pagrįstai leidžiančiais konstatuoti pažeidimo buvimo ar nebuvimo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-806/2010). Taigi aplinkybės, kad dėl Projekto objektų pardavimo nebuvo gautas nei vienas skundas, teisiškai nėra reikšmingos.

  Pareiškėjų nuomone, tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų apie padarytą žalą pirkėjams, todėl ši aplinkybė nepagrįstai neįvertinta kaip lengvinanti. Pareiškėjos taip pat akcentavo, kad Projekto objektų pirkimo-pardavimo sutartys buvo patvirtintos notaro, atitinkamai sandoriai laikytini teisėtais ir jais nebuvo padaryta žala nei juos sudariusiems asmenims, nei valstybei. Šią aplinkybę taip pat įvardino kaip lengvinančią.

  Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalis).

  Pareiškėjų nurodytos neįvertintos lengvinančios aplinkybės nepatenka į Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytų lengvinančių aplinkybių apimtį, todėl Taryba pagrįstai jų nevertino kaip lengvinančių. Nors, kaip nurodė UAB „NT partneriai“, ji iš karto ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą, stabdė reklamos sklaidą, tačiau Tarybai nustačius, kad esminė vartotojui naudinga informacija buvo pakeista ne pagrindiniame puslapyje, be to, reklamoje ir toliau buvo naudojama sąvoka butai, Taryba pagrįstai šių pareiškėjos veiksmų nevertino kaip turinčių reikšmės Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos prasme.

Dėl baudos dydžio pagrįstumo

  Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už klaidinančios reklamos skleidimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalis).

  Kiekvienas Reklamos įstatymo pažeidimo atvejis yra individualus, todėl priežiūros institucija, konstatavusi atitinkamą šio įstatymo pažeidimą, nutarime dėl įstatymo pažeidimo atitinkamo dydžio baudos paskyrimą turi motyvuotai pagrįsti pagal nustatytų aplinkybių visumą ir Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatų reikalavimus.

  Byloje nustatyta, kad skundžiamu Nutarimu paskirtos baudos dydis yra motyvuotas ir individualizuotas pagal nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant reklamos įstatymo 24 straipsnio reikalavimus. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimų prasme, Nutarime aiškiai nurodyta, kad atsakovė, vertindama pažeidimo pobūdį nenustatė nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsakovė skirdama baudas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (skleista reklama neatitiko teisingumo ir pateikimo kriterijų), t. y. reklamoje pateikta neteisinga informacija apie parduodamų Objektų paskirtį, o tai, kaip jau minėta, galėjo suklaidinti vartotoją suteikiant jam nepagrįstus lūkesčius, kad galės įsigyti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Taryba taip pat įvertino skleidžiamos reklamos laikotarpį, kurį pagrįstai įvertino, kaip labai ilgą (nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d.), taip pat pagrįstai įvertino, kad skleidžiamos klaidinančios reklamos mastas didelis (14 internetinių svetainių, kurių lankomumas yra itin didelis (pvz. www.alio.lt vidutinis vartotojų skaičius per parą – 30 000, www.skelbimai.lt vidutinis vartotojų skaičius per parą – 4 596, www.aruodas.lt vidutinis vartotojų skaičius per parą – 14 194), reklama skelbta socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, leidinyje „Capital“, lankstinukuose, kurių išplatinta iki 5400 vnt.

  Darytina išvada, kad atsakovė skirdama baudas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeidė, skirtinos baudos dydį nustatė įvertinusi visas esmines aplinkybes, kurias turėjo įvertinti pagal Reklamos 24 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjoms skirtos ekonominės sankcijos, ypač atsižvelgiant į ilgą pažeidimo trukmę, didelį mastą, taip pat į tai, kad, pareiškėja UAB „NT partneriai“ net ir šalindama pažeidimą jo tinkamai nepašalino (aktuali informacija buvo pateikta ne tituliniame puslapyje, toliau buvo vartojama sąvoka butai), vertintinos kaip proporcingos padarytam pažeidimui.

  Byloje nustatytas aplinkybes įvertinus aukščiau pateikto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad Tarnyba tinkamai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei Nutarimu pareiškėjoms paskyrė adekvačias bei proporcingas ekonomines sankcijas. Teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti Nutarimą ar jį pakeisti ir paskirti mažesnes, nei jame nustatyta, baudas, todėl pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a:

  Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ skundus atmesti kaip nepagrįstus.

  Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai

Tomas Blinstrubis

Bronius Januška

Irena Paulauskienė