Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams

Atgal

Administracinė byla Nr. eA-1625-502/2019
Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

2019 m. lapkričio 27 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „NT partneriai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Karolinos turas“) dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT partneriai“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba, KT) 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 2S-6(2016) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas), skirti UAB „NT partneriai“ minimalią baudą pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 24 straipsnį.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Konkurencijos taryba Nutarimu pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais skleista projekto „Karolinos parkas“ reklama, susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, buvo klaidinanti ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Nutarimu Taryba skyrė 8 688 Eur baudą UAB „Karolinos turas“ ir tokio pačio dydžio baudą UAB „NT partneriai“. Priimdama Nutarimą, Taryba vadovavosi 2017 m. rugpjūčio 1 d. Tarybos nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus pranešimu „Apie atiliktą tyrimą dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo reikalavimams“ Nr. 5S-12(2017) (toliau – ir Pranešimas).

3.       Pareiškėjas teigė, jog Nutarimas grindžiamas netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu, nemotyvuotas bei nepagrįstas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme. Taip pat Taryba nepagrįstai vertino UAB „Karolinos turas“ esant reklamos davėju Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 p. prasme, t. y., nurodydama, kad UAB „NT partneriai“ (laikantis save reklamos davėju) reklamą apie projektą skleidė UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais, netinkamai vertino aplinkybes bei turimus duomenis. Taryba nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad projektas yra susijęs su UAB „Karolinos turas“ komercine veikla ir tai sudaro pagrindą vertinti, jog UAB „Karolinos turas“ yra reklamos davėjas. UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ 2014 m. rudenį sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria už numatytą atlygį UAB „NT partneriai“ įsipareigojo sudaryti pardavimų marketingo planą bei kainodarą ir vykdyti projekto patalpų pirkėjų paiešką, o UAB „Karolinos turas“ - atsiskaityti už teikiamas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Taigi UAB „Karolinos turas“ sutartimi iš UAB „NT partneriai“ užsisakė ne reklamos paslaugas, o kitas paslaugas. Priešingai nei teigia Taryba, remiantis tarpininkavimo sutartimi UAB „NT partneriai“ siekdama ekonominės naudos sau ne tik tarpininkavo parduodant projekto patalpas, bet vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus - rasti pirkėjus, užsakė, gamino bei skleidė informaciją apie projekto patalpų pardavimą, t. y., UAB „NT partneriai“ savo iniciatyva pasirinko reklamą, kaip pirkėjų paieškos būdą. Aplinkybė, jog informacija apie projektą yra susijusi su UAB „Karolinos turas“ ūkine komercine veikla tėra netiesioginis ryšys, kadangi tiesioginę naudą pagal tarpininkavimo sutartį iš reklamos užsakymo ir skleidimo gavo UAB „NT partneriai“, t. y., buvo suinteresuotas reklamos skleidimu ir platinimu siekiant rasti pirkėjus. Dėl to, UAB „NT partneriai“ ėmėsi iniciatyvos skleisti informaciją apie projekto objektų pardavimą įvairiomis sklaidos priemonėmis. Pareiškėjas pažymėjo, jog UAB „NT partneriai“ Tarybos atliekamo tyrimo metu pripažino esą reklamos davėjais, o Taryba nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip neturinčią reikšmės, nepagrįstai konstatavo, jog UAB „NT partneriai“ yra reklamos tiekėjai/tarpininkai. Priešingai nei teigė Taryba, UAB „Karolinos turas“ neskleidė reklamos apie projektą, o nebūdamas reklamos davėju neturėjo pareigos įrodyti, jog pardavinėjo gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Priešingai, UAB „Karolinos turas“ visą projekto patalpų pardavimo laikotarpį teigė parduodantis negyvenamosios paskirties (viešbučių ir komercines) patalpas bei įsipareigoja ateityje pakeisti šių patalpų tikslinę paskirtį. Tai patvirtina preliminarios bei pagrindinės pirkimo- pardavimo sutartys. Aplinkybę, jog klaidinančią reklamą pateikė bei skleidė pripažino pati reklamos davėja, t. y., UAB „NT partneriai“. Būtent faktiniam reklamos davėjui - UAB „NT partneriai“ tenka pareiga įrodyti reklamos pagrįstumą.

4.       Pareiškėjo vertinimu, Tarybos išvada, kad klaidinanti reklama galėjo paveikti ekonominį elgesį grindžiama išimtinai prielaidomis bei netinkamu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo vertinimu. Nutarimas grindžiamas tik prielaidomis, vartojama leksika: „vartotojai gali patirti“, „tikėtina, kad dalis vartotojų <...> nebūtų toliau domėjęsi“ ir pan. Nei vienas iš šių teiginių nėra pagrįstas jokiais duomenimis, o Taryba neįvertino aplinkybės, kad nei vienas asmuo, įsigijęs patalpas projekte, nepateikė pretenzijų ar skundų dėl projekto reklamos. Be to, Nutarime išvis nevertintas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo specifikos santykis su vidutiniu vartotoju. Projekto patalpų pirkimo-pardavimo sutartys buvo patvirtintos, todėl logiška teigti, jog sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai yra teisėti, nepadarė žalos nei juos sudariusiems asmenims, nei visuomenei. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškėjas nurodė, kad Taryba be pagrindo atsisakė vertinti minėtas lengvinančias aplinkybes.

5.       Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Taryba UAB „NT partneriai“ ir UAB „Karolinos turas“ skyrė maksimalias 8 688 Eur baudas, nors savo Nutarime konstatavo neesant nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, tai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Karolinos turas“ nėra nei reklamos davėjas, nei reklamos tiekėjas, remiantis Reklamos įstatymo 24 straipsniu jam negalėjo būti paskirta bauda.

6.       Pareiškėjas UAB „Karolinos turas“ su skundu taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. spalio 25 d. nutarimą „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ Nr. 2S-6(2016) kaip nepagrįstą. Nenustačius pagrindo panaikinti Nutarimą, jis prašė pakeisti ir skirti UAB „Karolinos turas“ minimalią baudą pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnį.

7.       Pareiškėjo UAB „Karolinos turas“ skunde išdėstyti argumentai iš esmės sutapo su UAB „NT partneriai“ skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėta, jog būtent UAB „NT parteriai“ buvo sudaręs sutartį su nekilnojamojo turto skelbimų paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kreipėsi į jas dėl projekto reklamos ir šios įmonės teikė bei skleidė reklamos sklaidos paslaugas UAB „NT partneriai“. Taigi UAB „Karolinos turas“ nebuvo reklamos davėjas. Priešingai nei teigė Taryba, UAB „Karolinos turas“ neskleidė reklamos apie projektą, o nebūdamas reklamos davėju neturėjo pareigos įrodyti, jog pardavinėjo gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, jog informacija apie projektą yra susijusi su pareiškėjo ūkine komercine veikla tėra netiesioginis ryšys, kadangi tiesioginę naudą pagal tarpininkavimo sutartį iš reklamos užsakymo ir skleidimo gavo UAB „NT partneriai“. Aplinkybę, jog klaidinančią reklamą pateikė bei skleidė pripažino pats reklamos davėjas, t. y., UAB „NT partneriai“. Be to, visiškai nevertintas liko faktas, jog UAB „NT partneriai“, kaip reklamos davėjas, atsižvelgdamas į Tarybos pradėtą tyrimą tikslino projekto reklamą bei tinkamai išviešino faktą, jog parduodamos patalpos - negyvenamosios paskirties, o pardavėjas įsipareigoja jų paskirtį pakeisti į gyvenamųjų. Taryba neįvertino, kad nei vienas asmuo, įsigijęs patalpas projekte, nepateikė pretenzijų ir / ar skundų dėl projekto reklamos, pretenzijų ir / ar skundų nereiškė ir nekilnojamojo turto pardavimu besiverčiantys subjektai (konkurentai). Taip pat nevertina aplinkybė, jog UAB „NT partneriai“ pripažino esą reklamos davėjais bei pažeidę Reklamos įstatymą, iš kart ėmėsi veiksmų pažeidimui šalinti - koregavo bei stabdė reklamos sklaidą. Šios aplinkybės vertintinos kaip lengvinančios Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 d. prasme.

8.       Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

9.       Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, kad UAB „Karolinos Turas“ nelaikytina reklamos davėju Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostatos prasme, o reklamos davėju laikytina UAB „NT partneriai“. Reklama buvo susijusi su UAB „Karolinos Turas“ vykdoma ūkine veikla, todėl Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostatos prasme būtent UAB „Karolinos Turas“ pripažintina reklamos davėju. UAB „NT partneriai“ reklamą skleidė UAB „Karolinos Turas“ interesais, todėl būtent jis, o ne UAB „NT partneriai“, laikytina reklamos davėju. Tarpininkavimo sutartis su UAB „NT partneriai“ taip pat buvo sudaryta būtent UAB „Karolinos Turas“ iniciatyva ir interesais, siekiant parduoti UAB „Karolinos Turas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. UAB „Karolinos Turas“ neįrodė, kad jis negalėjo kontroliuoti įgyvendinamo reklamos projekto, todėl vadovaujantis Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, būtent reklamos davėjas atsako už įstatymų neatitinkančios reklamos naudojimą. 

10.       Reklama buvo vertinama ne tik teisingumo, tačiau ir pateikimo būdo kriterijaus atžvilgiu, t. y., kaip reklamą suvokia vidutinis vartotojas. Tyrimo metu buvo priimta išvada, kad reklamą vartotojas galėjo suprasti taip, kad reklamuojamas būtent gyvenamosios paskirties būstas. Nors reklamos dalyje, kuri vertinta pateikimo aspektu, sąvoka butas nebuvo naudojama, tačiau informacija buvo pateikta tokiu būdu, kad vidutinis, protingas, informuotas vartotojas galėjo suprasti, kad reklamose pateikiama informacija apie nekilnojamąjį turtą, kuris yra būtent gyvenamosios paskirties, o tai galėjo suklaidinti vartotojus.

11.       Tam, kad reklama būtų pripažinta klaidinančia, nereikia fakto, kad vartotojas priėmė sprendimą ir įsigijo prekę paveiktas reklamos, šiuo atveju pakanka tik nustatyti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę. Konkurencijos taryba nustačiusi, kad reklama klaidinanti, neturi pareigos įrodyti, kad tokia reklama faktiškai suklaidino vartotojus. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentus, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl reklamos klaidinančio pobūdžio paremtos tik prielaidomis, atsakovas laikė nepagrįstais.

12.       Dėl paskirtos baudos dydžio nurodė, kad skiriant baudą UAB „Karolinos turas“ buvo atžvelgta į skleistos reklamos pobūdį, nustatydama, kad reklama neatitiko teisingumo ir pateikimo kriterijų. Taip pat nusprendė, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama labai ilgą laikotarpį, skleistos reklamos mastą įvertino kaip didelį. Nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių buvo skirta Reklamos įstatyme nustatyta nuobauda. Skiriant nuobaudą Taryba rėmėsi tik tomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios yra įtvirtintos Reklamos įstatyme, o tokios nebuvo nustatytos. Kadangi lengvinančių aplinkybių skiriant baudą nebuvo nustatyta, o tai, kad UAB „NT partneriai“ ėmėsi veiksmų, koregavo bei stabdė reklamos sklaidą, tokie veiksmai nevertinami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi sujungė bylas pagal pareiškėjų UAB „NT partneriai“ ir UAB „Karolinos turas“ skundus.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjų UAB „NT partneriai“ ir UAB „Karolinos turas“ skundus atmetė.

15.       Teismas nustatė, kad tyrimas dėl projekto „Karolinos parkas“ skleistos reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams buvo pradėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimo pagrindu. Pranešime nurodyta, kad Tarnyboje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad skyriuje buvo gautas viešosios įstaigos skundas, jog interneto svetainėje www.karolinosparkas.lt skelbiama galimai klaidinanti informacija apie statomus ir parduodamus butus, adresu (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodoma, kad parduodami butai (gyvenamosios paskirties butai), nors Tarnybos duomenimis, vartotojams parduodamos negyvenamosios paskirties – vienbučių patalpos. Taryba, atlikusi tyrimą, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais skleista Reklama Nr. 1 (Nutarimo (13) p. (b) (iii), (c) – (h)) neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisingumo kriterijaus, o Reklama Nr. 2 (Nutarimo (13) p. (a), (b) (i) ir (b)(ii)) neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto pateikimo kriterijaus. Skundžiamu Nutarymu Taryba pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais skleista projekto reklama, susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, buvo klaidinanti ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Už klaidinančios reklamos naudojimą UAB „Karolinos Turas“ skirta 8 688 Eur bauda ir UAB „NT partneriai“ skirta 8 688 Eur bauda.

16.       UAB „Karolinos turas“ nuo 2014 m. vystė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), projektą „Karolinos parkas“. Tarp UAB „Karolinos Turas“ (tarpininkavimo sutartyje įvardintas kaip užsakovas) ir UAB „NT partneriai“ (tarpininkavimo sutartyje įvardintas kaip vykdytojas) 2014 m. spalio 3 d. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis Nr. 2014-10/1, kuria UAB „NT partneriai“ įsipareigojo sudaryti projekto objektų pardavimų marketingo planą, vykdyti projekto patalpų pirkėjų paiešką. Šios sutarties pagrindu UAB „Karolinos Turas“ įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Pagal tarpininkavimo sutarties 3.2.3. punktą UAB „Karolinos Turas“ įsipareigojo pagal abiejų šalių suderintą objekto (-ų) (parduodamos patalpos, butai) pardavimo marketingo planą bei investicijas, finansuoti objektų pardavimo reklaminę kampaniją. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas nurodė, kad UAB „NT partneriai“ veikė būtent UAB „Karolinos Turas“ vykdomos ūkinės komercinės veiklos (Projekto vystymas) tikslais. Minėtos tarpininkavimo sutarties pagrindu UAB „NT partneriai“ įsipareigojo sudaryti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo marketingą bei reklamuojant projektą ieškoti pirkėjų ir tai tik patvirtina, kad UAB „NT partneriai“ veikė UAB „Karolinos turas“, kaip labiausiai suinteresuotos visais įmanomais būdais paveikti vartotoją, kad jis įsigytų vystomo projekto objektus, iniciatyva ir interesais. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Taryba pagrįstai nustatė, kad būtent UAB „Karolinos Turas“, o ne UAB „NT partneriai“ yra reklamos davėjas.

17.       Teismas sutiko su Tarybos argumentais, kad pagrindinis atsakomybės už klaidinančios reklamos naudojimą subjektas taip pat yra reklamos davėjas – UAB „Karolinos Turas“. Pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. Teismo vertinimu, tam, kad reklamos davėjas (šiuo atveju UAB „Karolinos turas“) galėtų būti atleistas nuo atsakomybės, jis turėtų įrodyti, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės. Kaip skunde akcentuoja UAB „Karolinos turas“, jis negali būti subjektas, kuriam tektų atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą, nes jis su UAB „NT partneriai“ tarpininkavimo sutartį buvo sudaręs dėl kitų, tačiau ne dėl reklamos teikimo paslaugų. Tuo tarpu UAB „NT partneriai“ savo iniciatyva buvo sudaręs sutartis su nekilnojamojo turto skelbimų paslaugas teikiančiomis įmonėmis į kurias kreipėsi dėl projekto reklamos, o tai reiškia, kad tokiu būdu UAB „NT partneriai“ pati savo iniciatyva pasirinko reklamą, kaip pirkėjų paieškos būdą.

18.       Tarpininkavimo sutarties nuostatos patvirtino, kad sutarties šalys sutarė, kad parduodami objektai bus reklamuojami, o UAB „Karolinos Turas“ sutartimi įsipareigojo finansuoti objektų pardavimo reklaminę kampaniją (tarpininkavimo sutarties 3.2.3. punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus vertino UAB „Karolinos Turas“ teiginius dėl UAB „NT partneriai“ pačios savo iniciatyva pasirinkto pirkėjų paieškos būdo – reklamuoti parduodamus objektus. Abejonė dėl UAB „Karolinos Turas“, kaip reklamos davėjo, atsakomybės galėtų būti svarstytina tuo atveju, jei UAB „Karolinos Turas“ į bylą būtų pateikusi įrodymus, kad jis matydamas ir žinodamas jo valdomus objektus reklamuojančios reklamos turinį, jos apimtį, būtų kreipęsis į UAB „NT partneriai“ su įpareigojimu (prašymu) pataisyti (patikslinti) skleidžiamos reklamos duomenis, kad reklama atitiktų teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, ar tai, kad UAB „Karolinos Turas“ būtų atsisakęs finansuoti objektų pardavimo reklamos kampaniją dėl to, kad reklama neatitiko Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų. Tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta, todėl teismas preziumavo, kad UAB „Karolinos Turas“ su ginčo reklamos turiniu sutiko ir jam pritarė. Byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios UAB „Karolinos Turas“ galėjo trukdyti kontroliuoti UAB „NT partneriai“ skleidžiamos reklamos turinį, ar tai, kad UAB „NT partneriai“ savo iniciatyva, nors tokiai oficialiai būtų prieštaravęs UAB „Karolinos Turas“, būtų atlikęs veiksmus, kurie vėliau projekto vystytojai būtų sukėlę neigiamas teisines pasekmes. Teismas sprendė, jog nenustačius aukščiau aptartų išimtinių aplinkybių, kurios, kaip minėta, galėtų būtų vertinamos UAB „Karolinos Turas“ naudai, UAB „Karolinos Turas“ pagrįstai pripažinta subjektu, kuriam tenka atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą. Aplinkybė, kad UAB „NT partneriai“ pripažino, kad yra reklamos davėja, kuriai ir tenka pagrįsti reklamos teisingumą, aptartų aplinkybių kontekste, UAB „Karolinos turas“ teisinės padėties nekeičia.

19.       Proceso šalys neginčijo, kad UAB „NT partneriai“ buvo sudaręs sutartis su bendrovėmis, kurios nekilnojamojo turto interneto svetainėse publikavo skelbimus apie projektą, platino lankstinukus. Taip pat nustatyta, kad tarpininkavimo sutarties pagrindu UAB „NT partneriai“ projekto reklamą skleidė UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir tikslais (parduoti objektus), todėl Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte įtvirtinto apibrėžimo prasme UAB „NT partneriai“ pagrįstai laikyta projekto reklamos paslaugų teikėju, o ne reklamos davėju.

20.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su Tarybos išvadomis, kad susipažinę su reklamoje pateikta informacija vartotojai pagrįstai galėjo tikėtis, kad jie įsigis gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, t. y., turtą, kuriame galės nuolat gyventi. Būtent remdamiesi tokia informacija vartotojai galėjo priimti sprendimą domėtis paskleista reklama, pavyzdžiui, skambinti reklamose nurodytam kontaktiniam asmeniui, tartis dėl nekilnojamojo turto apžiūros ir kt. Taigi nurodžius reklamoje neteisingą informaciją apie parduodamo nekilnojamojo turto paskirtį, vartotojų ekonominis elgesys galėjo būti paveiktas, nes vartotojai galėjo būti paskatinti domėtis reklama, ieškoti papildomos informacijos, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu. Teismo vertinimu, Taryba pagrįstai nustatė, jog vidutinis vartotojas, susipažinęs su ginčo reklama, galėjo būti suklaidintas, o tai yra pagrindas pripažinti, kad reklamos pateikimo būdas ar forma buvo tokie, kad reklamos vartotojas (-ai) galėjo suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.). Be to, iš Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, kad įstatymas nenumato, kad tam, jog būtų konstatuotas pažeidimas, turi būti nustatytas konkretaus vartotojo suklaidinimo faktas, todėl teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad Nutarimas pagrįstas tik prielaidomis.

21.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva priimdama motyvuotą nutarimą (Konkurencijos įstatymo 24 str. 2 d.), todėl net ir vartotojo ar konkuruojančio ūkio subjekto skundo nebuvimas nebūtų pagrindas pripažinti, kad Konkurencijos tarybos vykdytas tyrimas buvo nepagrįstas, svarbu tai, ar tyrimas pradėtas motyvuotai, vykdomas remiantis objektyviais duomenimis, pagrįstai leidžiančiais konstatuoti pažeidimo buvimo ar nebuvimo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-806/2010). Todėl aplinkybės, kad dėl projekto objektų pardavimo nebuvo gautas nei vienas skundas, teismo vertinimu, teisiškai nėra reikšmingos.

22.       Teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodytos neįvertintos lengvinančios aplinkybės nepatenka į Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytų lengvinančių aplinkybių apimtį, todėl Taryba pagrįstai jų nevertino kaip lengvinančių. Nors, kaip nurodė UAB „NT partneriai“, ji iš karto ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą, stabdė reklamos sklaidą, tačiau Tarybai nustačius, kad esminė vartotojui naudinga informacija buvo pakeista ne pagrindiniame puslapyje, be to, reklamoje ir toliau buvo naudojama sąvoka butai, Taryba pagrįstai šių pareiškėjos veiksmų nevertino kaip turinčių reikšmės Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos prasme.

23.       Skundžiamu Nutarimu paskirtos baudos dydis yra motyvuotas ir individualizuotas pagal nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant reklamos įstatymo 24 straipsnio reikalavimus. Teismas sprendė, kad Taryba, skirdama baudas, Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeidė, skirtinos baudos dydį nustatė įvertinusi visas esmines aplinkybes, kurias turėjo įvertinti pagal Reklamos 24 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjams skirtos ekonominės sankcijos, teismo vertinimu, proporcingos padarytam pažeidimui.

III.

24.       Pareiškėjai UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundus.

25.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime atkartodamas Konkurencijos tarybos Nutarimo bei procesinio dokumento argumentus, nepagrįstai pritarė atsakovo išvadai, kad UAB „Karolinos turas“ laikytina reklamos davėja, o UAB „NT partneriai“ – reklamos teikėja. Pareiškėjų teigimu, tai yra klaidingas teisinių santykių kvalifikavimas Reklamos įstatymo bei Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – NKVVDĮ) prasme, todėl teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu.

26.       Tarpininkavimo sutartimi buvo susitarta ne dėl reklamos, o dėl marketingo (t. y. rinkodaros) paslaugų. Pareiškėjų teigimu, nei teismas, nei Konkurencijos taryba nevertino aplinkybės, kad ne tik negalima tapatinti Reklamos įstatyme apibrėžtos sąvokos „reklama“ su „rinkodara“ („marketingas“), bet ir su vienu iš rinkodaros elementų – pardavimų skatinimu. Be to, nevertinta ir tarpininkavimo sutarties šalių – ūkio subjektų, verslo praktika. Pasak pareiškėjų, išplėtotas tarpininkavimo sutarties tekstas, kuriame pateikiama ne tik „marketingo“ (t. y. rinkodaros) sąvoka, bet ir išvardijami keli jos elementai (kainos nustatymas – „kainodara“, pardavimų skatinimas – „pirkėjo paieška“), aiškiai patvirtina, kad tarpininkavimo sutartimi buvo sutarta būtent dėl rinkodaros paslaugų UAB „Karolinos turas“ teikimo.

27.       Teismas ir Konkurencijos taryba nepagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip tarpininkavimo teikiant reklamos paslaugas. Pareiškėjų nuomone, nei teismas, nei Konkurencijos taryba neįvertino aplinkybės, jog UAB „NT partneriai“ teikia paslaugas, susijusias su nekilnojamuoju turtu, t. y., rinkodaros, pirkėjų paieškos bei kitas paslaugas, dėl ko akivaizdu, kad sudarydama tarpininkavimo sutartį su UAB „Karolinos turas“ ir veikdama jos naudai UAB „NT partneriai“ veikė kaip ūkinės – komercinės veiklos subjektas NKVVDĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme. Pasak pareiškėjų, UAB „NT partneriai“, teikdama rinkodaros paslaugas, savo rizika, savo naudai ir interesais vykdė komercinę veiklą (teikė marketingo paslaugas), pasinaudodama reklama, kaip vienu iš rinkodaros elementų – pardavimo skatinimui, todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai teigė, jog reklama, t. y., rinkodaros paslaugų dalis, buvo vykdoma UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais, o UAB „NT partneriai“ nepripažintina reklamos davėju.

28.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pati Konkurencijos taryba nuo tyrimo pradžios UAB „NT partneriai“ vertino ne kaip reklamos teikėją/skleidėją, bet kaip reklamos davėją, o teismas apskritai nevertino šių duomenų, dėl Konkurencijos tarybos tyrimo eigos nepasisakė ir pritarė Konkurencijos tarybos atsiliepime į skundą nurodytiems nepagrįstiems nei faktu, nei teise teiginiams, todėl ne tik tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, bet ir nesilaikė pareigos būti aktyviu proceso metu, betarpiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus.

29.       Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat nurodo, kad Konkurencijos taryba neskyrė baudos Projekto reklamą skleidusiems UAB „Capital Real Estate“, UAB „City24“, UAB „Diginet LTU“, UAB „Capital Reality“ ir kitiems.

30.       Taryba neįvertino aplinkybių, kad tarp šalių sudaryta sutartis nėra neatlygintinė bei, kad sutartimi UAB „Karolinos turas“ įsipareigojo apmokėti už papildomas galimai kilsiančias išlaidas teikiant rinkodaros paslaugas.

31.       Kadangi UAB „Karolinos turas“ nėra nei reklaminės veiklos subjektas, nei reklamos tiekėjas, nei reklamos davėja, jam negalėjo būti paskirta bauda. Pareiškėjai nurodo, kad teismas, pritardamas Tarybos nuomonei dėl lengvinančių aplinkybių nebuvimo, neatsižvelgė tai, kad: 1) reali žala vartotojams nebuvo padaryta; 2) „Karolinos parkas“ objekto pirkimo-pardavimo sutartyse įtvirtinta papildoma sąlyga – UAB „Karolinos turas“ įsipareigojimas pakeisti negyvenamųjų patalpų paskirtį į gyvenamosios; 3) Taryba nepagrindė nei didelio klaidinančios reklamos masto, ne ilgo jos termino; 4) Taryba Nutarime nurodė nesant nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, jog Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog lengvinančia aplinkybe laikytinas nuostolių atlyginimas, bei padarytos žalos šalinimas - protinga teigti, jog realiai žalai neatsiradus, byloje konstatavus tik grėsmę šiai žalai atsirasti - nėra objektyvaus pagrindo nukrypti nuo Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyto baudos vidurkio bei skirti maksimalią sankciją. Be to, pirmos instancijos teismas cituodamas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalį nepagrįstai atsisakė vertinti nesant lengvinančių aplinkybių. Nuo pat tyrimo pradžios tiek UAB „Karolinos turas“, tiek UAB „NT partneriai“ bendradarbiavo su Taryba, teikė jai būtiną informaciją. 

32.       Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Taryba neatsižvelgė į UAB „Karolinos turas“ sudaromų pirkimo-pardavimo sutarčių punktą dėl įsipareigojimo pakeisti patalpų paskirtį į gyvenamųjų. Tai reiškia, jog UAB „NT partneriai“ užsakydamas, gamindamas ir pateikdamas reklamą platinimui iš esmės nenorėjo ir jo veiksmai nebuvo nukreipti į vartotojo klaidinimą. Nors teismas ir Taryba teigė, kad UAB „NT partneriai: nuo sutarties sudarymo momento žinojo arba turėjo žinoti, jog patalpų paskirtis yra negyvenamoji. Tai, jog UAB „Karolinos turas“ nesiekė suklaidinti vartotojų patvirtina ir Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos atsisakymas pradėti tyrimą dėl UAB „Karolinos turas“ veiksmų atitikties NKVVDĮ nuostatoms. Be to, teismo sprendime bei Nutarime nurodoma, jog Taryba nustatė didelį reklamos mastą bei laikotarpį, tačiau byloje nėra įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes.

33.       Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad UAB „Karolinos turas“ nepagrįstai pripažintas reklamos davėja. Taryba tyrimo metu nustatė, kad UAB „Karolinos turas“ užsiėmė patalpų objekte pardavimu. Be to, patys pareiškėjai skunduose nurodė, kad informacija apie projektą yra susijusi su UAB „Karolinos turas“ ūkine komercine veikla. Atsižvelgiant į tai, Taryba pagrįstai pripažino, jog informacija apie projektą, taip pat informacija apie projektą bei jame esančius butus yra susijusi su UAB „Karolinos turas“ ūkine komercine veikla. UAB „Karolinos turas“, sudarydama tarpininkavimo sutartį, veikė kaip užsakovas, kuris užsakė UAB „NT partneriai“ tarpininkavimo paslaugas, parduodant UAB „Karolinos turas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu UAB „NT partneriai“ įvairiomis sklaidos priemonėmis skleidė informaciją apie nurodyto nekilnojamojo turto pardavimą. Įvertinusi tai, Taryba pagrįstai konstatavo, kad reklama buvo skleista būtent UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais, todėl būtent UAB „Karolinos turas“ yra laikytina projekto „Karolinos parkas“ reklamos davėju Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme.

35.       Iš Tarpininkavimo sutarties nuostatų matyti, kad UAB „Karolinos turas“ pavedė UAB „NT partneriai“ sudaryti UAB „Karolinos turas“ priklausančių patalpų pardavimų marketingo planą bei kainodarą ir vykdyti pirkėjų paiešką, o už šias tarpininkavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti UAB „NT partneriai“ sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Be to, UAB „Karolinos turas“ įsipareigojo finansuoti objektų pardavimo reklaminę kampaniją. Atsakovo teigimu, pareiškėjų svarstymai, kas yra „marketingas“ („rinkodara“) neturi reikšmės, kadangi iš pačios sutarties aiškiai matyti, kad pagal tarpininkavimo sutartį UAB „NT partneriai“ be objektų pardavimų marketingo plano bei kainodaros sudarymo taip pat turėjo ieškoti ir pirkėjų. Projekto reklamos skleidimas bei tarpininkavimas ją skleidžiant buvo kaip būdas, skirtas šiai pirkėjų paieškai įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų argumentai, kad tarpininkavimo sutartimi buvo užsakytos ne reklamos, o kitos paslaugos, laikytini nepagrįstais.

36.       Nors pareiškėjai apeliaciniame skunde ir nurodo, kad UAB „NT partneriai“, teikdama rinkodaros paslaugas, savo rizika, savo naudai ir interesais vykdė komercinę veiklą (teikė marketingo paslaugas), pasinaudodama reklama, kaip vienu iš rinkodaros elementų, pardavimų skatinimui, nėra pagrindo teigti, kad tokie UAB „NT partneriai“ nurodyti veiksmai laikytini jos iniciatyva, vertinant, kas yra šiuo atveju reklamos davėjas. UAB „Karolinos turas“ turėjo iniciatyvą parduoti savo vystomus nekilnojamojo turto objektus, todėl ir buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, o UAB „NT partneriai“ tik vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal minėtą sutartį. Šios aplinkybės pagrindžia, jog projekto „Karolinos parkas“ reklama buvo skleista būtent UAB „Karolinos turas“ iniciatyva bei susijusi būtent su UAB „Karolinos turas“ interesais – jos ūkine komercine veikla. Atsižvelgus į tai, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Taryba pagrįstai UAB „Karolinos turas“ pripažino reklamos davėja.

37.       Dėl pareiškėjų argumentų, kad Taryba nuo pat pradžių UAB „NT partneriai“ vertino kaip reklamos davėją, nes pirmiausia kreipėsi į UAB „NT partneriai, atsakovas pažymėjo, jog Konkurencijos taryba vertina, kas yra reklamos davėjas pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į konkrečias tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, į kurį ūkio subjektą Konkurencijos taryba pirmiausia kreipėsi, siekdama išsiaiškinti tyrimui reikalingą informaciją, ar vien kurio nors ūkio subjekto nuomonė, kas šiuo atveju yra reklamos davėjas, nepaneigia Konkurencijos tarybos Nutarime padarytų išvadų pagrįstumo. Šiuo atveju nebuvo pagrįstų duomenų bei argumentų, kurie leistų teigti, kad UAB „NT partneriai“ laikytina reklamos davėju, tuo tarpu nustatytos aplinkybės rodo, kad Projekto reklama buvo skleista būtent UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais.

38.       Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos bendrovės projekto reklamą skleidė būtent UAB „NT partneriai“ užsakymu, t. y., UAB „NT partneriai“, siekdama parduoti UAB „Karolinos turas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, tarpininkavo užsakant projekto reklamos skleidimo paslaugas.

39.       UAB „Karolinos turas“ tarpininkavimo sutartimi įsipareigojo finansuoti objektų pardavimo reklaminę kompaniją. Nors sutartyje nėra nurodyta konkreti reklaminės kampanijos paslaugų suma ar kiti konkretūs atsiskaitymo už tokias paslaugas dydžiai, tačiau sutartyje buvo aiškiai įvardinta, kad UAB „Karolinos turas“ už objektų pardavimo reklaminę kampaniją atsiskaitys pagal vėliaus su UAB „NT partneriai“ suderintą marketingo planą, kuris prie sutarties pridėtas kaip priedas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, jog tarpininkavimo sutartimi UAB „Karolinos turas“ įsipareigojo apmokėti už papildomas galimai kilsiančias išlaidas teikiant reklaminės kampanijos (pareiškėjų teigimu – rinkodaros) paslaugas, kadangi tarpininkavimo sutarties nuostatos patvirtina, kad UAB „Karolinos Turas“ ne tik užsisakė iš UAB „NT partneriai“ objektų pardavimų marketingo plano, kainodaros sudarymo ir Objektų pirkėjų paieškos paslaugas, bet ir įsipareigojo finansuoti objektų pardavimo reklaminę kampaniją.

40.       Pareiškėjams skirtinos maksimaliomis 8688 Eur dydžio baudos buvo nustatytos atsižvelgus į visas konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, atlikus išsamų jų vertinimą ir vadovaujantis visais Reklamos įstatyme nustatytais reikalavimais. Konkurencijos taryba, apibendrinusi tyrimo metu nustatytus projekto „Karolinos parkas“ reklamos sklaidos laikotarpius pagrįstai sprendė, kad projekto „Karolinos parkas“ reklama buvo skleista nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d., t. y., ilgiau nei 2 metus, o tai sudarė aiškų pagrindą pareiškėjų padaryto pažeidimo trukmę Konkurencijos tarybai vertinti kaip labai ilgą.

41.       Nors pareiškėjai nurodo, kad teismas, pritardamas Tarybos nuomonei dėl lengvinančių aplinkybių nebuvimo neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta reali žala vartotojams, tačiau tokia aplinkybė nėra numatyta Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, reglamentuojančioje atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką duomenų apie paveiktus vartotojus nebuvimas taip pat nėra laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat atsakovas pažymi, kad bendradarbiavimas su Konkurencijos taryba, būtinos informacijos jai teikimas ir šaltinių nurodymas tyrimo metu nėra vertintinos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

42.       Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su tuo, kad UAB „NT partneriai“ nesiekė suklaidinti vartotojus, atsakovas nurodė, jog tyčios nebuvimas nėra nei atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nei apskritai būtina atsakomybės sąlyga pagal Reklamos įstatymą.

43.       Pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta nė viena iš Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje išvardintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vien tai, kad, pareiškėjų nuomone, tam tikros aplinkybės turėtų būti įvertintos jų naudai ir paskiriama mažesnė bauda, nereiškia, kad toks baudos dydžio už Reklamos įstatymo pažeidimą skaičiavimas yra teisingas ir turėtų būti pasirenkamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

44.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2017 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 2S-6(2016) „Dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, kuriuo UAV „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais skleista projekto „Karolinos parkas“ reklama buvo pripažinta prieštaraujanti Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, o už padarytus pažeidimus pareiškėjams UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ buvo skirtos 8 688 Eur baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

45.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė. Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pritarė atsakovo išvadai, jog UAB „Karolinos turas“ laikytina reklamos davėja, o UAB „NT partneriai“ – reklamos teikėja. Taip pat teismas ir Konkurencijos taryba nepagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip tarpininkavimo teikiant reklamos paslaugas. Be to, teismas, cituodamas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalį, nepagrįstai atsisakė atitinkamas aplinkybes vertinti lengvinančiomis atsakomybę.

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47.       Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį klaidinanti reklama, tai reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Taigi vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, siekiant reklamą pripažinti klaidinančia, reikia nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį; 2) ar reklama klaidina ar gali suklaidinti vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ar kuriuos pasiekia; 3) ar klaidinanti reklama gali paveikti reklamos vartotojo ekonominį elgesį.

48.       Byloje nustatyta, kad Konkurencijos taryba gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimą dėl skleidžiamos reklamos, kuriame buvo nurodyta, jog interneto svetainėje www.karolinosparkas.lt skelbiama klaidinanti informacija apie projekte parduodamo nekilnojamojo turto paskirtį. 2016 m. lapkričio 18 d. Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl projekto „Karolinos parkas“ reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 12 d. UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais skleista „Karolinos parkas“ reklama klaidino vartotojus ir galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį, todėl ji laikytina klaidinančia reklama. Taip pat buvo konstatuota, kad UAB „Karolinos turas“ yra atsakingas už projekto „Karolinos parkas“ reklamos naudojimą, nes yra šios reklamos davėjas, o UAB „NT partneriai“, būdamas reklamos paslaugų teikėju, yra atsakingas už projekto reklamos naudojimą, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad naudojama Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama.

49.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog Konkurencijos taryba ir teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad UAB „Karolinos turas“ laikytina reklamos davėju, o UAB „NT partneriai“ – reklamos teikėju. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį reklamos davėju laikytinas asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Byloje nustatyta ir šios aplinkybės neginčija pareiškėjai, jog UAB „Karolinos turas“ yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavėjas, kuris 2014 m. sausio 3 d. sudarė tarpininkavimo sutartį su UAB „NT partneriai“, kuria UAB „NT partneriai“ įsipareigojo sudaryti projekto pardavimų marketingo planą, vykdyti projekto patalpų pirkėjų paiešką, o UAB „Karolinos turas“ įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas bei finansuoti objekto pardavimo reklaminę kampaniją. Taigi minėta tarpininkavimo sutartimi UAB „NT partneriai“ įsipareigojo veikti UAB „Karolinos turas“ naudai – sudaryti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo marketingą bei reklamuojant projektą ieškoti pirkėjų, t. y. veikė UAB „Karolinos turas“ iniciatyva ir interesais. Tuo tarpu UAB „NT partneriai“ administravo interneto svetainę www.karolinosparkas.lt, publikavo skelbimus apie projektą „Karolinos parkas“ interneto svetainėse, platino lankstinukus bei skelbimus apie projektą, todėl UAB „NT partneriai“ laikytinas reklamos paslaugų teikėju Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies prasme. Pareiškėjų argumentai dėl marketingo paslaugų teikimo laikytini nepagrįstais, nes pagal tarpininkavimo sutartį UAB „NT partneriai“ be marketingo plano bei kainodaros sudarymo taip pat turėjo ieškoti pirkėjų reklamuodami patį projektą bei tarpininkaudami skleidžiant projekto reklamą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek Konkurencijos taryba, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju UAB „Karolinos turas“ laikytinas reklamos davėju, o UAB „NT partneriai“ – reklamos paslaugų teikėju.

50.       Reklamos įstatymo 23 straipsnis nustato atsakomybę už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą. Reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės (Reklamos įstatymo 23 str. 1 d.). Be to, pagal Reklamos įstatymą už įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą taip pat atsako ir reklamos paslaugų teikėjas, tačiau tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją) (Reklamos įstatymo 23 str. 2 d.). Kadangi šiuo atveju UAB „Karolinos turas“ pagrįstai pripažintas reklamos davėju, jis neįrodė, kad klaidinanti reklama buvo naudojama ne dėl jo kaltės, o UAB „NT partneriai“ laikytinas reklamos paslaugų teikėju, todėl pagrįstai UAB „Karolinos turas“ ir UAB „NT partneriai“ pripažinti atsakingais už klaidinančios reklamos naudojimą.

51.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, kad vartotojai nėra pateikę pretenzijų pareiškėjams ar Konkurencijos tarybai, nėra reikšmingas, nes ta aplinkybė, kad nėra duomenų apie paveiktus vartotojus, nereiškia, kad pastarieji ir nebuvo paveikti, be to, ši aplinkybė nėra laikytina atsakomybę lengvinančia. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vartotojo skundas yra pagrindas laikyti, kad reklama sukėlė tam tikras pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį byloje Nr. A502-1884/2008), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant vartotojams padarytos žalos realumą, galima atsižvelgti ne tik į atvejus, kai yra aiškiai identifikuota žala (pavyzdžiui, esamas vartotojo skundas), bet taip pat kiekvienu atveju būtina įvertinti reklama daromą poveikį, sietiną su potencialia didelės žalos vartotojams tikimybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant pažeidimo mastą buvo tinkamai atsižvelgta į potencialų atitinkamos reklamos poveikį vartotojams. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos, nustatančios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nenumato pareiškėjo nurodytos aplinkybės.

52.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nesutina su baudos dydžiu. Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1189 redakcija) 1 dalį už įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 8 688 Eur. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą (Reklamos įstatymo 24 str. 7 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, skirdamas baudą įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, atsižvelgė ir įvertino pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, taip pat atsižvelgė tai, kad pateikta informacija galėjo ne tik suformuoti neteisingus vartotojų lūkesčius apie reklamuojamą nekilnojamąjį turą, bet ir paveikti klaidinančios projekto „Karolinos parkas“ reklamos vartojai galėjo patirti ir finansinių nuostolių, todėl pareiškėjams paskyrė ne per didelę, t. y. proporcingą baudą padarytam pažeidimui, ir jos mažinti nėra pagrindo.

53.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino reikšmingas ginčo faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas, laikėsi proceso reikalavimų, pagrįstai pripažino nustatytą Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir pareiškėjų skundus atmetė, dėl ko apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „NT partneriai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė