Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Mantui Armaliui

atsakovo atstovėms Jūratei Šovienei, Elenai Navickaitei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2004-09-30 nutarimą Nr. 2S-11, kuriuo įmonei paskirta 30000 litų bauda už klaidinančio reklaminio teiginio „Be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“ naudojimą ir pareiškėja įpareigota nedelsiant nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, informuojant Konkurencijos tarybą apie nutarimo įvykdymą ( b.l. 28-29). Pareiškėja paaiškino, kad bauda buvo paskirta atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t.y. Konkurencijos Tarybos 2003-03-27 nutarimo Nr. 2S-6 nevykdymą. Pareiškėjos teigimu, pažeidimo tęstinumas šiuo atveju neįrodytas, nes vykdant 2003-03-27 Konkurencijos Tarybos nutarimą nuo 2003-04-15 visos pagal naują užsakymą pagamintos ir naudotos naujo pavyzdžio etiketės buvo be užrašo „Be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“. Pareiškėjos manymu, nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos 2004-03-12 raštu Nr. 18 inicijuotas tyrimas yra nepagrįstas, nes atsakovas, priimdamas 2004-09-30 nutarimą Nr. 2S-11, nepateikė pareiškėjos kaltę rodančių daiktinių ar rašytinių įrodymų, tik išvardijo neva užfiksuotus faktus, kurių pagrindu padarė prielaidą, kad pažeidimas tęsiamas ir pažeidimo tęstinumo laikotarpiui nustatyti atskaitos tašku pasirinko produkcijos pagaminimo datą, kurią nustatė iš realizacijos datos, nurodytos ant konkurentų pastangomis surasto butelio, atimdamas 6 mėnesių nuo pagaminimo datos laikymo trukmę, nustatytą pagal pareiškėjos standartus. Šiuo principu nustatyta duonos giros pagaminimo data buvo 2004 03 29, tačiau šiuo laikotarpiu (tai įrodo pareiškėjos pateikti faktai) duonos gira nebuvo gaminama iš viso ( gėrimų gamintojo gamybos žiniaraštis). Pareiškėjos teigimu, įrodymai yra nepatikimi ir nepakankami jos kaltei pagrįsti, o tai patvirtina, kad gėrimai su senomis etiketėmis iš viso nebuvo gaminami ir platinami.

Atsakovė atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti (b.l. 48-49). Jos nuomone, Konkurencijos tarybos nutarimas teisingas, priimtas tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, tyrimo metu surinkti duomenys leido konstatuoti, kad UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, nepaisydama Konkurencijos tarybos 2003-03-27 nutarimu Nr. 2S-6 nustatytų įpareigojimų nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, toliau tęsė veiksmus, pažeidžiančius Reklamos įstatymo 5 straipsnį (toliau prekiavo gaiviaisiais gėrimais, ant kurių etikečių buvo klaidinančiu pripažintas teiginys „be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“). Atsakovė nurodė, jog minėti faktai užfiksuoti Konkurencijos tarybos 2004 m, balandžio 27 d. akte bei prie jo pridėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje. Atsakovė pažymėjo, jog Konkurencijos tarybai nėra svarbu, iki kurios datos buvo gaminamos etiketės su klaidinančiu užrašu, svarbiausia yra tai, kad UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ tinkamai vykdytų Konkurencijos tarybos įpareigojimus ir neprekiautų gėrimais, kurių etiketėse yra klaidinantis užrašas. Gamintojas, vykdydamas Konkurencijos tarybos nutarimą, privalėjo iš prekybos išimti visą produkciją, ant kurios yra užrašas „be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“. Pareiškėja Konkurencijos tarybos įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarimo paskelbimo neįvykdė, todėl jos veiksmai pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalį laikytini padarytais sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsakovė paaiškino, jog renkant įrodymus tyrimui ir fiksuojant faktą, kad parduotuvėje „Rimi“ buvo prekiauta UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ produkcija su aukščiau minėtu klaidinančiu teiginiu, Konkurencijos tarybos tyrėjas surašė 2004-03-19 aktą, kurį parašu patvirtino parduotuvės „Rimi“ skyriaus vedėja R.Svarauskienė, prie akto pridėtoje sąskaitoje-faktūroje užfiksuojant, kad gėrimų pardavėja yra UAB „Žemaitijos pienas“, o pareiškėja yra  dukterinė UAB „Žemaitijos pieno“ bendrovė (tai patvirtino ir bendrovės 2004-04-30 raštas Nr. 5).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė gėrimų gamintojų asociacija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti ( b.l. 45), nurodydama, kad baudos dydis yra teisingas, nes limonadas ir gira su klaidinančiu užrašu buvo pardavinėjami nuo 2002 m. birželio mėn. iki 2004 m. rugsėjo mėn. 1 d., todėl šalies vaisvandenius gaminančių įmonių nuostoliai yra žymiai didesni nei paskirtoji bauda. Atsiliepime pažymėta, kad prie pareiškimo inicijuoti tyrimą pateiktas plastikinis limonado „Gaja“ butelis, kurio etiketėje buvo klaidinantis reklaminis teiginys, bei šio butelio pirkimo parduotuvėje „Rimi“ kvitas, tuo tarpu pareiškėjo pateiktas žiniaraštis yra neobjektyvus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 21 d. sprendimu skundą patenkino. Teismas nurodė, jog reklamos naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, o šio įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja be kitų įgaliotų institucijų ir Konkurencijos Taryba. Reklamos įstatymo 2 straipsnis nustato, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti. Konkurencijos tarybos darbo tvarką ir jos nagrinėjamų bylų proceso taisykles nustato Konkurencijos tarybos priimtas reglamentas (toliau – Reglamentas). Bylų dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Reglamento V skirsnis, kurio 37 straipsnis nustato, kad bylos dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjamos Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje. Reglamento 47 straipsnis nustato pareigą posėdžio pirmininkui išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Duomenų apie tai, kad nagrinėjant bylą 2004-09-30 proceso dalyviams buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, 2004-10-05 protokole Nr. 4S-12 nėra. Taip pat protokole nėra duomenų, kad nutarimas ar jo rezoliucinė dalis buvo paskelbta grįžus iš pasitarimo kambario tuoj pat po jo priėmimo, nors tai įpareigoja padaryti Reglamento 52 straipsnis. Teismas nurodė, jog Konkurencijos įstatymo 40 straipsnis nustato ūkio subjektams sankcijas už įvykdytus nusižengimus, o šio straipsnio 1 dalies 1 punktas  numato Konkurencijos tarybos teisę įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus ir pan., taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas. Skundžiamu nutarimu pareiškėja įpareigota nedelsiant atlikti veiksmus ir nedelsiant pranešti apie jų atlikimą, tačiau toks įpareigojimas neaiškus ir jo įvykdymo būdas nesuprantamas. Teismas pažymėjo, jog Konkurencijos Tarybos nutarimai turi būti objektyvūs, aiškūs ir suprantami subjektams, kurių atžvilgiu jie priimti. Be to, teismo konstatavimu, pareiškimą inicijuoti tyrimą pasirašė neįgaliotas asmuo (Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos vykdančioji direktorė), nepateikusi asociacijos generalinio direktoriaus įgaliojimo ar kito, patvirtinančio įgalinimą paduoti pareiškimą, dokumento. Tokiu būdu, tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad ji parduotuvėje „Rimi Lietuva“ tarp gėrimų rado butelį su etikete, kurioje esanti reklama buvo pripažinta klaidinančia, šis butelis buvo nupirktas ir pateiktas Konkurencijos Tarybai. Tačiau teismas pažymėjo, jog akte, surašytame Konkurencijos Tarybos vyriausiosios specialistės 2004-03-19, t.y. iki tyrimo pradėjimo, nėra duomenų, kad visi gėrimo „Gaja“ buteliai su klaidinančiomis etiketėmis buvo gauti parduotuvėje „Rimi Lietuva“ (nei PVM sąskaitoje-faktūroje, nei akte tokių duomenų nėra, akte aprašytas vienas butelis). Pradėjus tyrimą, Konkurencijos Tarybos specialistė surašė 2004-03-27 aktą, kuriame nurodė, kad parduotuvėje „Rimi Lietuva“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija GED Nr. 0848046 gauta duonos gira, kurios butelio etiketėje yra klaidinanti reklama. Tačiau pareiškėja į bylą pateikė gėrimų gamintojo gamybos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad Konkurencijos Tarybos nustatytu laikotarpiu duonos gira iš viso nebuvo gaminama. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos Taryba nutarimą pagrindė ne nustatytais ir įrodytais faktais, bet abejonėmis. Pareiškėjas nurodė, kad klaidinančią reklamą nutraukė ir tam pagrįsti pateikė UAB „Garsų pasaulis“ pažymą, įmonės direktoriaus 2003-06-20 įsakymą Nr. 103 bei pažymėjo, jog nutarime nėra nuorodos, kaip ir kokiu būdu nutraukti reklamą. Teismas pažymėjo, jog Konkurencijos Taryba savo veikloje turi vadovautis demokratinio valstybės administravimo principais, tame tarpe objektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnis), individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Teismo konstatavimu, skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant nurodytų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Konkurencijos tarybos nuomone, teismo sprendime išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir šališki, peržengia skundo ribas, teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, pažeidė šalių teisės į gynybą ir šalių lygybės prieš įstatymą bei teismą principus.  Atsakovė pažymi atsiliepime į skundą turėjusi galimybę pasisakyti tik dėl tų pareiškėjos argumentų, kurie buvo išdėstyti skunde ir lietė ginčijamą nutarimą. Jos nuomone, teismo posėdyje turėjo būti nagrinėjamas tik Konkurencijos tarybos 2004-09-31 nutarimo Nr. 2S-11, kuriuo paskirta bauda ir įpareigojimai, teisėtumo klausimas, o ne Konkurencijos tarybos 2004-04-01 nutarimas Nr. 1S-52 dėl tyrimo pradėjimo. Atsakovė nurodo, jog 2004-04-01 nutarimą Nr. 1S-52 pareiškėja turėjo teisę per 20 dienų skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Konkurencijos įstatymo 38 straipsnis), tačiau šia teise nepasinaudojo. Nutarimo dėl tyrimo pradėjimo teisėtumo klausimas nebuvo keliamas ir teismo posėdyje. Taigi, šios administracinės bylos nagrinėjimo ribose Konkurencijos tarybos 2004-04-01 nutarimo Nr. 1S-52 aplinkybės iš viso negalėjo būti nagrinėjamos, buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 82 straipsnio 6 dalies bei 6 straipsnio nuostatos. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad įgaliojimų inicijuoti tyrimą klausimo teismas teismo posėdžio metu nekėlė, todėl Konkurencijos taryba neturėjo galimybės dėl jo pasisakyti. Mano, kad Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos vykdančiosios direktorės Z.Pagirskienės įgaliojimai pagal Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos įstatų 4.4.2 punktą buvo pakankami prašymui pradėti tyrimą pateikti. Be to, Konkurencijos tarybos 2004-04-01 nutarimas Nr. 1S-52 pradėti tyrimą rėmėsi Konkurencijos tarybos specialistų nustatytais duomenimis, kurie patvirtino Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos prašyme pradėti tyrimą nurodytus faktus. Tokiu būdu, net ir pašymą pripažinus neatitinkančiu Konkurencijos tarybos darbo reglamento 70 punkto reikalavimų, pagrindas pradėti tyrimą buvo.

Apeliantė pažymi, kad pareiškėja savo skunde nenurodė, kad Konkurencijos tarybos posėdyje jai nebuvo išaiškintos jos teisės ir pareigos bei kad nutarimas ar jo rezoliucinė dalis nebuvo paskelbta. Ūkio subjektų teisių, išvardintų Konkurencijos įstatymo 34 straipsnyje (teisė būti išklausytam, duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu bet kuriuo tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu), pareiškėja negalėjo nežinoti, be to, ji šia teise pasinaudojo teikdama paaiškinimus į Konkurencijos tarybos paklausimus tyrimo metu, teikdama atsiliepimus dėl tyrimo išvadų, dalyvaudama bylų nagrinėjimo posėdyje Konkurencijos taryboje. Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu pareiškėjai buvo suteikta teisė pasisakyti, užduoti bei atsakyti į klausimus,  replikos teisė, todėl teigti, kad buvo pažeistos jos teisės, yra nepagrįsta. Be to, pareiškėja gavo ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą paštu, jo rezoliucinė dalis buvo skelbta Valstybės žiniose. Apeliantės manymu to, kad bylų nagrinėjimo protokole nėra užfiksuota, jog Konkurencijos tarybos pirmininkas supažindino proceso dalyvius su jų teisėmis ir pareigomis bei paskelbė nutarimo rezoliucinę dalį, neužtenka įrodyti, kad buvo pažeistos UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ teisės ir bendrovė posėdžio metu negavo minėtos informacijos. Apeliantė pažymi, kad Konkurencijos tarybos darbo reglamente (2004-09-16 redakcija) nėra nurodyta, kad posėdžio protokole turi būti užfiksuota informacija apie proceso šalių teisių ir pareigų išaiškinimą, apie nutarimo ar jo rezoliucinės dalies paskelbimą. Be to, visiškai neaišku, kaip tai pažeidė ar galėjo pažeisti pareiškėjos teisę būti išklausytai, teisę į gynybą ir įtakoti visų aplinkybių įvertinimą bei Konkurencijos tarybos nutarimo pagrįstumą.

Apeliantė nurodo, kad pagal Konkurencijos įstatymo, kuris laikytinas specialiu Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu, 36 straipsnio 2 dalį  bei šeštąjį skirsnį nėra pagrindo teigti, kad nutarime nenurodžius ūkio subjekto teisės apskųsti nutarimą, pažeista UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ teisė į gynybą. To neteigia ir pati pareiškėja savo skunde.

Apeliantė atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-07-11 nutartį byloje Nr. A⁴-562-03 ir nurodo, kad iš Konkurencijos tarybos 2003-03-27 nutarimo Nr. 2S-6 matyti, jog tam, kad įvykdyti Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinėje dalyje suformuluota įpareigojimą, bendrovė privalėjo pašalinti Reklamos įstatymo nuostatas pažeidžiančią reklamą taip, kad ja nebūtų galimybės suklaidinti reklamos vartotoją. Konkurencijos taryba, jos manymu, neprivalėjo įmonei nurodyti, kokiu būdu tai turėtų būti padaryta. Konkurencijos tarybos įpareigojimas turėjo būti interpretuojamas vienareikšmiškai -bendrovė privalėjo atlikti aktyvius veiksmus, kad vartotojo nepasiektų klaidinančia pripažinta reklama. Tokiu būdu, įpareigojimas skundžiamame 2004-09-31 nutarime Nr. 2S-11 yra aiškus. Be to, šios aplinkybės pareiškėja neskundžia.

Skunde nurodoma, jog tyrimo metu surinkti duomenys leido Konkurencijos tarybai konstatuoti, kad UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, nepaisydama Konkurencijos tarybos 2003 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 2S-6 nustatytų įpareigojimų nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, toliau tęsė veiksmus, pažeidžiančius Reklamos įstatymo 5 straipsnį - toliau prekiavo gaiviaisiais gėrimais, ant kurių etikečių buvo klaidinančiu pripažintas teiginys „be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“. Teismas minėto nutarimo sustabdęs nebuvo, todėl pareiškėja privalėjo nuo 2003-04-20 nutraukti įstatymą pažeidžiančius veiksmus. Tačiau pareiškėja pati patvirtina, kad vykdyti nutarimą ėmėsi tik nuo 2003-06-20 (bendrovės 2004-09-13 raštas Nr.12). Be to, įstatymą pažeidžiančius veiksmus Konkurencijos taryba užfiksavo 2004 m. kovo 19 d., 2004 m. balandžio 27 d. aktuose, tai liudija ir byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, pačios pareiškėjos raštai (minėtas ir 2004-04-30 Nr.5).

Apeliantės teigimu, teismas sprendime neargumentavo, kodėl valstybės institucijos surašyti aktai, pasirašyti pareigūno, atlikusio tyrimą, ir UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvės gėrimų skyriaus vedėjos, turi mažesnę įrodomąją reikšmę nei UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ pateikti dokumentai. Juo labiau, kad tyrimo metu pati UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ Konkurencijos tarybai pripažino, kad reklamą skleidė, prekes pardavinėjo, tai patvirtina Konkurencijos tarybos pareigūnų surašyti aktai, UAB „Rimi Lietuva“, Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos liudijimai. Teismas neįvertino rašto, kuriame bendrovė nurodė, kiek per tam tikrą laikotarpį pardavė butelių su klaidinančia reklama pripažintu užrašu, nors kiti tos pačios bendrovės pateikti dokumentai laikomi įrodančiais faktus. Atkreipiamas dėmesys, kad Konkurencijos tarybos surašytuose aktuose aiškiai užfiksuota, kad 2004 m. kovo mėn. 15 d. UAB „Rimi Lietuva“ gavo nealkoholinio gazuoto gėrimo „Gaja“ su citrina (1,5 l) 96 butelius ir nealkoholinio gazuoto gėrimo „Gaja“ su apelsinais (1,5 l) 96 butelius, aprašyta, kaip atrodo šios partijos tipiškas butelis, kad ant jo etiketes, be kita ko, yra klaidinančiu pripažintas užrašas „be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“, kad 2004 m. balandžio mėn. 14 d. gauta duonos gira 1,5 l talpos buteliuose (324 vnt.), ant kurių etiketės, be kita ko, buvo nurodyta „be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“ (prie aktų pridėtos iš UAB „Rimi Lietuva“ gautos sąskaitų faktūrų kopijos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Reklamos įstatymą nesvarbu, kada pagamintas produktas bei ar jis parduodamas jau praėjus produkto galiojimo laikui, svarbu  kada klaidinanti reklama pasiekė ar galėjo pasiekti vartotoją. Apeliantė pažymi, jog pažeidimo tęstinumas yra tik sunkinanti atsakomybę aplinkybė (Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalis), teismas neįvertino to, kad pats pažeidimas buvo padarytas - klaidinanti reklama buvo naudota. Jeigu teismo manymu Konkurencijos taryba neįrodė tęstinumo, teismas privalėjo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ padarytą pažeidimą perkvalifikuoti į pažeidimą, padarytą pakartotinai per metus nuo Reklamos įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime, pažeidžiant ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, nenurodytas Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo pagrindas.

UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais nesutinkanti. Pareiškėja nurodo, jog Konkurencijos tarybos darbo reglamento ir Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimai sąlygojo šališkus, neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompaniją“. Teismas, jos nuomone, aiškiai įvardijo sprendimo pagrindus ir motyvus. Bendrovė pažymi, jog nors Nacionalinė gėrimų asociacija tvirtina, kad pateikiant 2004-03-12 raštą Nr. 18 buvo pateiktas ir neva rastas butelis su klaidinančia reklama, Konkurencijos tarybos vykdomo tyrimo metu (šio tyrimo pasėkoje 2004-09-30 priimtas nutarimas Nr. 2S-11) ir iki šiol šis butelis kaip daiktinis įrodymas nebuvo pateiktas. Tyrimas negalėjo būti pradėtas, nes pareiškimas neatitiko Konkurencijos tarybos darbo reglamento VII skirsnio nuostatų, nebuvo pateikti įrodymai, kokiu pagrindu veikia Z. Pagirskienė. Pareiškėjos manymu, pateiktos sąskaitos faktūros gali įrodyti tik pirkimo-pardavimo ar paslaugų suteikimo faktą, tačiau neturi jokios įrodomosios galios įrodinėjant tai, kad buvo pardavinėjami buteliai su klaidinančiu reklaminiu užrašu. Pareiškėjos teigimu, tarybos pareigūnai nesankcionuotai (be Konkurencijos tarybos nutarimo) atliko tyrimo veiksmus ir pasirinkę vienintelę parduotuvę „Rimi“ 2004-03-19 neteisėtai bei vienašališkai užfiksavo „pažeidimą“ (surašytas aktas, tačiau šiems veiksmas atlikti buvo būtinas Konkurencijos tarybos atitinkamas nutarimas, kuris buvo priimtas tik 2004-04-01). Pareiškėja mano, kad šiomis aplinkybėmis 2004-03-19 akto įrodomoji galia yra niekinė, o teismas tinkamai įvertino susiklosčiusių aplinkybių visumą bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimas pakeičiamas.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo Konkurencijos tarybai priimant 2004-09-30 nutarimą

Administracinių sprendimų priėmimo procedūrą reglamentuojančios teisės normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes priimto sprendimo teisėtumui. Vienų procedūrinių taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su priimto administracinio sprendimo neteisėtumu, prie šių normų, pavyzdžiui, priskirtina Reklamos įstatymo 22 straipsnio 13 dalies nuostata, kad bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo reklamos skleidimo paskutinės dienos. Kitų procedūrinių taisyklių pažeidimų įtaka priimto administracinio sprendimo teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas LR ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendime konstatuoti skundžiamo atsakovo nutarimo  priėmimo tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu.

Pareiškėjas neskundė atsakovo nutarimo tuo pagrindu, kad jį priimant buvo esminiai suvaržytos jo procesinės teisės. Nežiūrint to, kad atsakovo posėdžio protokole nėra įrašyta, kad pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, iš tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas šiomis teisėmis naudojosi netrukdomai, t.y. teikė paaiškinimus, įrodymus, apskundė atsakovo nutarimą ir pan. Aplinkybės, kad nebuvo paskelbta priimto nutarimo rezoliucinė dalis ir nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka galėtų būti aktualios pareiškėjui teigiant, kad tai jam sutrukdė pasinaudoti teise neginčyti priimtą nutarimą, tačiau jos esminiai neįtakoja priimto nutarimo teisėtumo.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pradėjo tyrimą pagal neįgalioto asmens pareiškimą. Iš atsakovo pateiktų „Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos įstatų“ 4.4.2 punkto matyti, kad vykdantysis direktorius turi įgaliojimus pasirašyti visus einamuosius ir finansinius dokumentus. Taigi, asociacijos vykdančioji direktorė turėjo teisę pateikti pareiškimą Konkurencijos tarybai, ir atsakovo tyrimas pradėtas teisėtai.

Dėl Reklamos įstatymo pažeidimo fakto

Atsakovas skundžiamu nutarimu pripažino, kad pareiškėjas pažeidė draudimą naudoti klaidinančią reklamą gamindamas ir realizuodamas limonadą „Gaja“ ir duonos girą.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad klaidinančios reklamos panaudojimo faktai neįrodyti, kadangi atsakovo surinkti įrodymai prieštaringi ir nepakankami įstatymo pažeidimo faktui konstatuoti.

Įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismo išvada yra pagrįsta dalyje dėl kaltinimų pareiškėjui naudojus klaidinamą reklamą gaminant ir realizuojant duonos girą. Konkurencijos taryba skundžiamo nutarimo teiginį, kad UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ po 2004-03-27 nutarimu paskirto įpareigojimo nutraukti klaidinančio reklamos naudojimą įsigaliojimo toliau gamino ir realizavo duonos girą pagrindė 2004-04-04 PVM sąskaita-faktūra (nutarime numeris nenurodytas) ir įmonės standarto ĮST4176353-03:2000 nuostatomis. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų tyrimo bylos dokumentų, tarp jų nėra PVM sąskaitos- faktūros, išrašytos 2000-04-04, tačiau vertinant pateiktus rašytinius įrodymus sistemiškai, galima daryti prielaidą, kad atsakovas remiasi prie 2004-04-27 surašyto akto pridėtos PVM sąskaitos-faktūros Nr.0848046, išrašytos 2004-004-14 duomenimis, dėl rašymo apsirikimo nutarime nurodydamas klaidingą datą. Vienok, nei atsakovo pareigūnės surašytame akte apie duonos giros apžiūrėjimą UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvėje, nei nurodytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas UAB „Baltijos mineraliniai vandenys“ kokiu nors būdu yra susiję su apžiūrėtais gėrimais, jų pardavėju yra nurodyta AB „Žemaitijos pienas“. Skundžiamame nutarime atsakovas nenurodo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad šiuos gėrimus gamino ir realizavo pareiškėjas, bylos medžiagoje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas neigia nutarime nurodytu laiku gaminęs ir realizavęs donos girą. Atsakovo atstovės paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui, kad UAB „ UAB „Baltijos mineraliniai vandenys“ yra AB „Žemaitijos pienas“ dukterinė įmonė, todėl šios įmonės yra vienas subjektas Konkurencijos įstatymo prasme ir vienodai atsako už vienos jų vardu atliktus veiksmus, nepagrįstas ir atmestinas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, AB „Žemaitijos pienas“ yra UAB „Baltijos mineraliniai vandenys“ 100 procentų savininkė, tačiau nėra įstatymo normos, kurioje būtų nustatyta, kad dukterinė įmonė atsako už savo savininko veiksmus konkurencijos ar reklamos srityje. Taigi, atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina skundžiamo nutarimo išvados, kad UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ pažeidė Konkurencijos tarybos skirtą įpareigojimą nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą gamindama ir realizuodama duonos girą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl klaidinančios reklamos naudojimo pareiškėjui gaminant ir realizuojant limonadą „Gaja“ neįrodytumo yra klaidinga, todėl šioje dalyje teismo sprendimas pakeičiamas, paliekant galioti atitinkamą Konkurencijos tarybos 2004-09-30 nutarimo dalį. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas neįvertino visumos jo surinktų įrodymų, sprendimą šioje dalyje motyvuodamas vieninteliu argumentu- kad atsakovo pareigūnės 2004-03-19 surašytas limonado „Gaja“ apžiūrėjimo aktas nepatvirtina, kad visi gėrimai, gauti pagal nurodytą PVM sąskaitą- faktūrą , buvo pažymėti užrašu, pripažintu klaidinančia reklama, kadangi jame aprašytas tik vienas gėrimo butelis. Argumentų, kodėl vieno butelio su klaidinančia reklama gamyba ir realizavimas nėra Reklamos įstatymo pažeidimas, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė. Iš atsakovo pateikto 2004-03-19 akto, surašyto UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvėje, turinio matyti, kad jame aprašyta gėrimų „Gaja“ siunta, gauta pagal 2004-03-15 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GED 7564422: 96 buteliai gėrimo su citrina ir 96 buteliai gėrimo su apelsinais, nurodant kiekvienos rūšies gėrimo etiketės ir kamštelių užrašus. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo pareigūnė surado parduotuvėje tik vieną limonado „Gaja“ butelį. Šiame akte taip pat konstatuojama, kad ant abiejų rūšių gėrimų kamštelių yra nurodyta, jog juos pagamino UAB „ Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, ant etikečių nurodytas gėrimų laikymo terminas ir įmonės standarto ĮST4176353-03:2000 sąlygose nustatytas šių gėrimų tinkamumo naudoti terminas leidžia daryti išvadą, kad jie buvo pagaminti 2003 m. gruodžio mėnesį. Iš tyrimo medžiagoje esančio UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ direktoriaus 2004-04-30 rašto Nr.5, surašyto atsakant į atsakovo reikalavimą pateikti tyrimui reikalingą informaciją, turinio matyti, kad pareiškėjas nurodė nuo 2003-04-05  iki 2004-03-31 realizavęs gėrimus „Gaja“ su klaidinančia reklama pripažintu užrašu „Be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių. Vėlesnis pareiškėjo pareiškimas, kad nurodyta informacija buvo pateikta per klaidą, atmestinas, kadangi nepagrįstas patikimais duomenimis. Iš tyrimo medžiagos dokumentų matyti, kad pareiškėjui buvo išsiųstas 2004-04-01 nutarimo pradėti tyrimą nuorašas bei reikalavimas pateikti informaciją, susijusią su jam keliamais įtarimais pažeidus Reklamos įstatymą, todėl  pateikdamas nurodytą informaciją pareiškėjas žinojo jos reikšmę ir galimas neigiamas pateikiamų duomenų įvertinimo pasekmes.

Konkurencijos tarybos 2003-03-27 nutarimu Nr.2S-6 nustatytas įpareigojimas pareiškėjui nutraukti klaidinančia reklama pripažinto teiginio „Be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“ naudojimą įsigaliojo šį nutarimą paskelbus „Valstybės žiniose“ – 2003-04-05.

Taigi visuma nurodytų įrodymų patvirtina, kad įsigaliojus įpareigojimui nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą- po 2003-04-05- pareiškėjas gamino ir realizavo gėrimus „Gaja“ su etiketėmis, ant kurių buvo užrašytas klaidinančia reklama pripažintu teiginys „Be žmogaus sveikatai nerekomenduotinų saldiklių“.

Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad  reklamos davėjas atsako už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šis įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės. Pareiškėjas gamino ir realizavo limonadą „Gaja“, paženklintą klaidinančia reklama, todėl laikytinas reklamos davėju ir reklaminės veiklos subjektu Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 ir 11 dalies prasme (reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama; reklaminės veiklos subjektas - reklamos davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas). Nurodytų įstatymo normų pagrindu pareiškėjas laikytinas tinkamu atsakomybės už nurodytą Reklamos įstatymo pažeidimą subjektu.

Administracinių nuobaudų taikymo už pareiškėjo padarytą pažeidimą taisykles nustato Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis:

„ 1. Už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje išvardyti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą - įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.“

Skundžiamu nutarimu Konkurencijos taryba paskyrė pareiškėjui 30000Lt baudą. Baudos dydis motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo veiksmuose yra Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje numatyta sunkinanti aplinkybė – reklaminės veiklos subjektas  tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, pažeidimo trukme ir mastu.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta sunkinančių atsakomybę aplinkybių sudėtis: „atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame Įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo. Jungtukas „jei“ lietuvių kalboje naudojamas prijungti teiginiui, nustatančiam pagrindinio teiginio sąlygą, taigi lingvistiniu būdu aiškinant nurodytos normos turinį darytina išvada, kad tam, jog pažeidimo tęsimas nepaisant įpareigojimo jį nutraukti būtų kvalifikuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra būtina sąlyga - žalos padarymas reklamos vartotojams ar kitiems asmenims. Šios sąlygos buvimas atsakovo neįrodytas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmai turi būti kvalifikuojamas kaip reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, įvykdytas nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų sankcijos ribų akivaizdu, kad įstatymu leidėjas pagrindiniu kriterijumi, pagal kurį turi būti nustatytas skirtinos baudos dydis, pripažino reklamos subjekto bendrųjų metinių pajamų sumą, t.y. rodiklį kuris netiesioginiai apsprendžia klaidinančios ar neleistinos reklamos naudojimo mastą ir tuo padarytą žalą visuomenės interesams. Kaip matyti, įstatymų leidėjas atskirai nurodė sankcijos ribas už pažeidimus padarytus nesant sunkinančių aplinkybių: bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų ir už pažeidimus padarytus sunkinančiomis aplinkybėmis: bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų. Už lengvesnius įstatymo pažeidimus negali būti nustatyta griežtesnė atsakomybė negu už sunkesnius pažeidimus, todėl sistemiškai aiškinant įstatymo 22 straipsnio 1 dalies normą darytina išvada, kad reklamos subjektui už klaidinančios ar neleistinos reklamos naudojimą jokiu atveju negali būti paskirta bauda, viršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų sumą.

Byloje esanti UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ pažyma rodo, kad pareiškėjo bendrosios metinės pajamos už 2003 metus sudarė 163 730Lt. Taigi maksimali pareiškėjui skirtina bauda būtų 4911,90Lt. Įvertinusi tai, kad byloje nėra nustatyta sunkinančių

ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių bei paties pareiškėjo pripažintą įstatymą pažeidžiančių veiksmų trukmę bei mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui skirtina 3000 Lt bauda, o skundžiamas atsakovo nutarimas atitinkamai keistinas.

Reklamos įstatymo 19 straipsnio („Konkurencijos tarybos teisės ir pareigos kontroliuojant reklamą“) 2 dalies 3 punkte yra nustatyta atsakovo teisė „įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas“.

Konkurencijos taryba 2004-09-30 nutarimo 2 punktu nutarė „įpareigoti UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ nedelsiant nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą“; 3 punktu - „įpareigoti UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ nedelsiant informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo įvykdymą“.

Šie atsakovo skirti įpareigojimai neatitinka nurodytų Reklamos įstatymo reikalavimų, kadangi atsakovas nenurodė jų įvykdymo sąlygų ir termino. Toks viešojo administravimo subjekto sprendimas neatitinka ir bendrųjų administraciniams sprendimas keliamų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje – aiškiai suformuluoti administraciniu sprendimu nustatytas arba suteikiamas teises ir pareigas. Kadangi nėra aiški reikalavimų įvykdymo tvarka (sąlygos) bei terminas, pareiškėjas neturi galimybės tinkamai įvykdyti atsakovo nutarimo ir pasirinkti elgesio būdą, leidžiantį išvengti sankcijų taikymo už jo nevykdymą.

Dėl nurodytų aplinkybių šioje dalyje byla grąžintina iš naujo nagrinėti Konkurencijos tarybai, kad būtų tinkamai suformuluoti pareiškėjui nustatomi įpareigojimai.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti.

Palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2004-09-30 nutarimas dalyje dėl klaidinančios reklamos naudojimo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanijai“ gaminant ir realizuojant duonos girą.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2004-09-30 nutarimo 1 punktą pakeisti, sumažinant UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ paskirtą baudą iki 3000Lt.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2004-09-30 nutarimo 2 punktą, kuriuo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ įpareigota nedelsiant nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, ir 3 punktą, kuriuo UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“ įpareigota nedelsiant informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo įvykdymą, panaikinti ir grąžinti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai.

 

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Gintaras Kryževičius

Nijolė Piškinaitė

Sigita Rudėnaitė