BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams

Atgal

Administracinė byla Nr. eI-254-171/2018
Procesinio sprendimo kategorija 11.4; 55.1

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2018 m. birželio 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Ramūnui Audzevičiui, advokato padėjėjui Henrikui Stelmokaičiui,

atsakovės atstovams J. M. ir E. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Vievio paukštynas“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja AB „Kauno grūdai“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovė) 2017 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2S-3 (2017) „Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams“. Taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad atsakovė skundžiamame nutarime konstatavo, kad AB „Kauno grūdai“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį, kadangi 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo apie 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų ir dėl to įgijo galimybę paskirti valdybos narių daugumą, kuri turėjo galimybę priimti sprendimus dėl BAB „Vievio paukštynas“ aukščiausio lygio vadovų paskyrimo, įmonės veiklos strategijos ir turto valdymo.

Pažymi, kad 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir VAT) nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6072-258/2011 BAB „Vievio paukštynas“ buvo iškelta bankroto byla. 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – ir Apeliacinis teismas) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2261/2011 paliko 2011 m. birželio 30 d. VAT teismo nutartį nepakeistą.

Skundžiamame nutarime buvo padaryta išvada, kad, pradėjus BAB „Vievio paukštynas“ bankroto procedūrą, AB „Kauno grūdai“ išlaikė kontrolę ir turėjo teisę sumokėti BAB „Vievio paukštynas“ skolas ir sudaryti taikos sutartį. Tokią išvadą atsakovė padarė remdamasi tik 2014 m. spalio 15 d. Apeliacinio teismo ir 2015 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) civilinėje byloje priimtomis nutartimis, kuriose konstatuota, kad AB „Kauno grūdai“ 2011 m. balandžio 12 d. sutarčių pagrindu dėl 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų įsigijimo įgijo kontrolę ir apie tai nepranešė atsakovei. Atsakovė pati jokio savarankiško tyrimo neatliko. AB „Kauno grūdai“ teigimu, skundžiamame nutarime atsakovė sau palankiai perinterpretavo teismų išvadas civilinėje byloje ir dėl to nepagrįstai konstatavo AB „Kauno grūdai“ kontrolės egzistavimo faktą BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu.

Atsakovė neturėjo jokio įstatymais nustatyto pagrindo civilinėje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių interpretuoti plačiau, nei jos yra tiesiogiai parašytos teismų sprendimuose. Civilinėje byloje priimtuose galutiniuose procesiniuose sprendimuose nebuvo konstatuota, kad AB „Kauno grūdai“ sutarčių sudarymo dieną įgijo 51 proc. balsavimo teisių BAB „Vievio paukštynas“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisių įgijimo ir jų perleidimo klausimas byloje net nebuvo nagrinėtas. Todėl, civilinėje byloje nesant nustatyto fakto, kad nuo 2011 m. balandžio 12 d. ar bet kuriuo kitu vėlesniu laikotarpiu AB „Kauno grūdai“ turėjo ir buvo įgijusi kontrolinę daugumą BAB „Vievio paukštynas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kontrolė šios bendrovės atžvilgiu galėjo būti nustatyta tik atlikus detalų kokybiniais kriterijais grįstą tyrimą ir įrodžius de facto (faktiškai, iš tikrųjų)kontrolės egzistavimą, laikantis baudžiamojo lygio įrodinėjimo pareigos standarto.

Pažymi, kad skundžiamas nutarimas priimtas atsakovei neįvykdžius įstatyme nustatytos įrodinėjimo pareigos. Nutarime nesant teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti AB „Kauno grūdai“ įgytą de jure (teisiškai) kontrolę BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu, atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad AB „Kauno grūdai“ de facto vienašališkai galėjo įgyvendinti sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties, komercinės strategijos. Šiuos faktus atsakovė turėjo pagrįsti taip, kad dėl jų egzistavimo nekiltų jokių abejonių. Tačiau atsakovė skundžiamame nutarime nepagrįstai preziumuoja civilinėje byloje nurodytų aplinkybių prejudicialumą, taip pažeisdama pareigą motyvuoti individualų administracinį aktą. Egzistuojantys įrodinėjimo standartų skirtumai civiliniame ir administraciniame procese neleidžia atsakovei tiesiog preziumuoti atitinkamų faktų atliekamame specialaus pobūdžio ir savarankiškas tyrimo ribas turinčiame KĮ pažeidimo tyrime. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis administracinės procedūros metu, nes civiliniame procese faktui nustatyti taikytinas gerokai mažesnis įrodinėjimo standartas, t. y. teismui pakanka civilinėje byloje nustatyti, kad įrodymai leidžia labiau tikėti, kad konkretus faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. faktas nustatomas net jeigu ir egzistuoja tam tikrų abejonių dėl jo buvimo (nebuvimo). O administraciniame procese yra reikalaujama viešojo administravimo subjekto įrodyti pažeidimą, dėl kurio nekiltų abejonių. Pačios atsakovės pozicijos pagrindu bendrosios kompetencijos teismai yra suformavę aiškią ir nuoseklią poziciją, kad tik atsakovės atliktas tyrimas gali būti laikomas išsamiu ir pakankamu pažeidimo konstatavimo ir atsakomybės taikymo pagrindu.

Nagrinėjamu atveju bankroto proceso įtaka AB „Kauno grūdai“ kontrolei atsakovės yra kvalifikuota netinkamai. AB „Kauno grūdai“ teigimu, po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2011 m. rugsėjo 1 d.) AB „Kauno grūdai“ pagal įstatymą prarado visas pirmines teises, iš kurių atsakovė kildino kontrolę. Taigi, net jeigu ir būtų galima sutikti su pirmine atsakovės išvada, kad AB „Kauno grūdai“ įgijo kontrolę 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, remiantis įstatymu, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. ta kontrolė buvo panaikinta. Įmonės kontrolę bankroto procese turi būtent bankrutuojančios įmonės kreditoriai ir bankroto administratorius, turintys teisę spręsti esminius įmonės likimo klausimus. Atsakovės akcentuojama AB „Kauno grūdai“ teisė įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį yra būdas ir priemonė kontrolei įgyti, tampant naujuoju skolininko kreditoriumi, tačiau ne priemonė išlaikyti kontrolę po bankroto bylos iškėlimo. Imperatyvus bankroto proceso pobūdis riboja prievolės už trečiąjį asmenį vykdymą privalomu kreditorių susitikimu. Taigi bankroto proceso metu yra neleidžiama be pirminio kreditoriaus sutikimo padengti egzistuojančius kreditorių reikalavimus. Faktiniai veiksmai, kuriuos BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriai (potencialūs AB „Kauno grūdai“ konkurentai) atliko bankroto proceso metu, patvirtina, kad jokios įtakos AB „Kauno grūdai“ bankroto proceso metu neturėjo. Nurodo, kad kontrolę per akcijas turėjęs akcininkas kontroliuojamos bendrovės bankroto proceso metu atsiduria de facto toje pačioje padėtyje, kurioje buvo prieš įsigydamas akcijas, t. y. padėtyje, kurioje neturi bankrutuojančios bendrovės kontrolės, bet gali ją įgyti sudarydamas taikos sutartį su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais. Tokio dvišalio sandorio sudarymo galimybė negali būti kvalifikuojama kaip egzistuojanti ir reali vienvaldė kontrolė ūkio subjekto atžvilgiu. Atsakovė, argumentuodama skundžiamą nutarimą dėl bankroto įtakos kontrolės egzistavimui, pati nepastebėjo, kaip akivaizdžiai pripažino, kad po bankroto bylos iškėlimo egzistavo objektyvios kliūtys AB „Kauno grūdai“ tariamai kontrolei įgyvendinti. Pagal atsakovės logiką, galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjektui jau turi ūkio subjektai, dar tik norintys įsigyti jo vienvaldę kontrolę, nes atsakovė jau vien galimybę įsigyti tokią kontrolę laiko tokios kontrolės turėjimu.

Teigia, kad skundžiamame nutarime neįrodyta, kad AB „Kauno grūdai“ įgijo ilgalaikę BAB „Vievio paukštyno“ kontrolę, o tai yra būtinas KĮ 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties elementas. Atkreiptinas dėmesys, kad koncentracija gali būti laikomas ne bet koks kontrolės įgijimas, o tik toks, kuris trunka pakankamai ilgą laikotarpį. Šiuo atveju, net jei būtų galima laikyti, kad AB „Kauno grūdai“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis įgijo BAB „Vievio paukštynas“ kontrolę, atsakovė neįrodė, kad tokia kontrolė truko pakankamai ilgą laikotarpį, kad galėtų būti traktuojama kaip koncentracija.

Atkreipia dėmesį, kad senaties (naikinamasis) terminas atsakomybei už šį pažeidimą taikyti yra pasibaigęs. AB „Kauno grūdai“ veiksmams taikytinas 3 metų senaties terminas, kadangi AB „Kauno grūdai“ inkriminuotam pažeidimui turi būti taikoma būtent sutarčių sudarymo dieną galiojusi 2011 m. balandžio 12 d. KĮ redakcija. Atsakovė sieja AB „Kauno grūdai“ inkriminuojamo pažeidimo pasibaigimą su momentu, kai AB „Kauno grūdai“ neteko galimybės daryti lemiamą įtaką BAB „Vievio paukštynas“ veiklai, o šį momentą klaidingai sieja su 2015 m. gruodžio 29 d., kai įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 14 d. VAT nutartis pripažinti BAB „Vievio paukštynas“ bankrutavusia ir likviduojama įmone. Net jeigu būtų laikoma, kad AB „Kauno grūdai“ 2011 m. balandžio 12 d. įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką BAB „Vievio paukštynas“, tokią galimybę AB „Kauno grūdai“ prarado 2011 m. rugsėjo 1 d., kai buvo iškelta bendrovės bankroto byla. Taigi, net jei galima būtų skaičiuoti 3 metų senaties terminą nuo momento, kai AB „Kauno grūdai“ prarado tariamai įgytą galimybę daryti BAB „Vievio paukštynas“ lemiamą įtaką, šis senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., o jo pabaiga būtų 2014 m. rugsėjo 1 d. Pažymi, kad 2011 m. balandžio 12 d. galiojusioje KĮ 40 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta, kad ūkio subjektai už KĮ pažeidimus gali būti patraukti atsakomybėn ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Nagrinėjamu atveju buvo tiriamas tik vienas AB „Kauno grūdai“ inkriminuojamas aktyvus veiksmas – sutarčių sudarymas 2011 m. balandžio 12 d. Po šios dienos jokie aktyvūs veiksmai ir juo labiau vienarūšiai veiksmai, galintys pažeisti KĮ, nebuvo atliekami. Todėl jei AB „Kauno grūdai“ inkriminuojamą pažeidimą būtų galima laikyti tęstiniu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo vienintelio ir paskutinio AB „Kauno grūdai“ veiksmo, už kurį AB „Kauno grūdai“ norima taikyti atsakomybę, atlikimo dienos, t. y. nuo 2011 m. balandžio 12 d. Skundžiamame nutarime be pagrindo remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-1668/2012, kurioje akivaizdžiai buvo supainiotos tęstinio ir trunkamojo teisės pažeidimo sąvokos, dėl to klaidingai išaiškinta, kad koncentracijos įgyvendinimas be atsakovės leidimo yra tęstinis pažeidimas. Šiuo atveju koncentracijos įgyvendinimas be atsakovės leidimo savo esme yra artimesnis trunkamajam pažeidimui, kadangi jis daromas neveikimu (nepateikiant pranešimo apie koncentraciją) ir daromas nepertraukiamai tol, kol išlaikoma kontrolė. Tačiau 2011 m. balandžio 12 d. galiojusi KĮ redakcija nenustatė, nuo kada skaičiuojamas senaties terminas trunkamojo KĮ pažeidimo atveju. Taigi šiuo atveju turėtų būti taikomas baudžiamojoje ir administracinėje teisėje galiojantis principas, kad visos abejonės turi būti aiškinamos AB „Kauno grūdai“ naudai, KĮ normos dėl atsakomybės už KĮ pažeidimus taikymo gali būti aiškinamos plečiamai tik tuo atveju, jei toks aiškinimas lengvintų AB „Kauno grūdai“ padėtį. Atsakovė klaidingai nustatė senaties termino skaičiavimo pradžios momentą ir dėl to klaidingai nurodžiusi, kad 3 metų senaties terminas nėra praleistas, baudą AB „Kauno grūdai“ skyrė neteisėtai.

Taip pat skunde teigiama, kad paskirtos baudos dydis yra neteisėtas, o sankcijos taikymas pažeidžia objektyvumo ir proporcingumo principus. Atsakovės išvados dėl baudos dydžio ir skirtinos sankcijos pagrįstumo yra spekuliatyvios, išdėstytos be jokios duomenimis pagrįstos lyginamosios analizės, taip pažeidžiant pareigą motyvuoti išvadas bei jas pagrįsti objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju net jei ir būtų pagrindas konstatuoti, kad AB „Kauno grūdai“ įgijo BAB „Vievio paukštynas“ kontrolę nuo 2011 m. balandžio 12 d., kontrolė truko ne ilgiau nei 4 su puse mėnesio (vietoje atsakovės nurodytų 5 metų), iki 2011 m. rugsėjo 1 d. (kai buvo iškelta bendrovės bankroto byla), todėl pažeidimo trukmė nustatyta netinkamai, o tai yra savarankiškas pagrindas sumažinti baudą. Atsakovė AB „Kauno grūdai“ poziciją nepripažinti padaryto pažeidimo nepagrįstai kvalifikavo kaip padaryto pažeidimo slėpimą, o kartu laikė sunkinančia aplinkybe.

Teismo posėdyje AB „Kauno grūdai“ atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Taryba atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje konstatuota, kad AB „Kauno grūdai“ įgijo 944 037 vnt. BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, sudariusių apie 51 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Atsakovė, remdamasi šiuo prejudiciniu faktu, įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis apie BAB „Vievio paukštynas“ akcininkų kiekį ir struktūrą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, pagrįstai konstatavo, kad AB „Kauno grūdai“ įgijo galimybę paskirti daugumą, t. y. bent 3 iš 5 valdybos narių, bei galėjo priimti strateginę reikšmę turinčius sprendimus dėl BAB „Vievio paukštynas“ ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ir personalo sudėties, todėl įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką BAB „Vievio paukštynas“ – įgijo pastarosios įmonės kontrolę ir įgyvendino koncentraciją.

Atkreipia dėmesį, kad koncentracijos įgyvendinimas savo turiniu apima realios galimybės realizuoti kontrolę įgijimą. Jeigu iš sutarčių, įstatymų ar kitų aplinkybių matyti, kad tokia galimybė sudaryta ir yra reali, koncentracijų kontrolės prasme nėra svarbu, kokios subjektyvios, objektyvios, šalutinės, tiesioginės ar netiesioginės aplinkybės galėjo sutrukdyti tokią galimybę faktiškai realizuoti. Kadangi AB „Kauno grūdai“ neįgijo balsavimo teisių BAB „Vievio paukštynas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, nes neįregistravo akcijų nuosavybės perleidimo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, nedarė įtakos statytinių balsavimo rezultatams visuotiniame akcininkų susirinkime, BAB „Vievio paukštynas“ bankroto proceso metu neatsiskaitė su BAB „Vievio paukštynas“ kreditoriais ar nesudarė taikos sutarties su kreditoriais, nepaneigia, kad, nepriklausomai nuo tam tikrų akcininko teisių suvaržymų, AB „Kauno grūdai“, buvusi apie 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcininkė, turėjo galimybę realizuoti kontrolę. Tai, kaip AB „Kauno grūdai“ realizavo kontrolę ir ar nusprendė ją apskritai realizuoti, nekeičia atsakovės išvadų dėl koncentracijos įgyvendinimo.

Pabrėžia, kad civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant administracinę bylą, todėl atsakovė, remdamasi tokiais prejudiciniais faktais, nepažeidė jai nustatyto įrodinėjimo standarto, pagrindė ir įrodė AB „Kauno grūdai“ atžvilgiu konstatuotą pažeidimą. AB „Kauno grūdai“ nepateikė konkrečių argumentų, paneigiančių atsakovės išvadas.

Taryba nepraleido senaties termino AB „Kauno grūdai“ atsakomybei taikyti. Kadangi šiuo atveju taikytina KĮ redakcija, pažeidimo pabaigos dieną numatė 5 m. patraukimo atsakomybėn terminą.

Atsiliepime teigiama, kad atsakovė pagrįstai AB „Kauno grūdai“ už padarytą pažeidimą skyrė baudą, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais nustatė ir įvertino baudai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes ir kriterijus, pagrindė nustatytos baudos dydį. Aplinkybė, kad AB „Kauno grūdai“ nesutinka su baudos dydžiu, nesudaro pagrindo teigti, kad bauda neteisėta ar nepagrįsta.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „Vievio paukštynas“ atsiliepime į AB „Kauno grūdai“ skundą nurodo teismui ginčą spręsti savo nuožiūra.

Paaiškina, kad yra priimti ir įsiteisėję keturi teismo sprendimai, kurie patvirtina AB „Kauno grūdai“ neteisėtos veiklos mąstą ir neteisėtas veiklos schemas, susijusias su BAB „Vievio paukštynas“, taip pat AB „Kauno grūdai“ vykdytą BAB „Vievio paukštynas“ kontrolę ir lemiamą įtaką buvusio atstatydinto BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro sprendimams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2017 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2S-3 (2017) „Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VAT 2014 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-342-258/14 nustatė:

1) 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG perleido AB „Kauno grūdai“ 444 252 vnt. (24 proc.) BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų;

2) 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG ir G. B. perleido R. P. 259 148 vnt. (apie 13,99 proc.) BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų;

3) 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG perleido A. K. 240 637 vnt. (apie 13 proc.) BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų.

Teismas šiuo sprendimu pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG ir G. B. bei R. P., kuria TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG perleido R. P. 209 148 vnt. BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, o G. B. perleido R. P. 50 000 vnt. BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, taip pat 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG ir A. K., kuria TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG perleido A. K. 240 637 vnt. BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, ir taikyti restituciją bei grąžinti akcijas TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG ir G. B..

Sprendime buvo nurodyta, kad R. P. bei A. K. akcijas įsigijo kaip AB „Kauno grūdai“ statytiniai, todėl minėti sandoriai laikytini apsimestiniais ir faktiniu šių akcijų skaičiumi AB „Kauno grūdai“ įgijo teisę kontroliuoti BAB „Vievio paukštynas“ veiklą. Teismas konstatavo, kad šios akcijų pirkimo–pardavimo sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes AB „Kauno grūdai“ iniciatyva ir interesais buvo siekiama nuslėpti tikrąją sandorių šalį – akcijų įgijėją. Šiais sandoriais AB „Kauno grūdai“, kaip tikroji sandorio šalis, buvo nuslėpta siekiant išvengti KĮ nustatytų imperatyvių teisės normų, reguliuojančių koncentracijos kontrolę, galiojimo.

Apeliacinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1295/2014 pakeitė VAT 2014 m. vasario 7 d. sprendimą. Nutartyje teismas konstatavo, kad VAT pagrįstai nusprendė, kad R. P. ir A. K. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų 2011 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sandoriuose yra statytiniai, t. y. kad su šiais asmenims įformintos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestinės. Taigi teismas nutarė visų BAB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkėja pagal minėtas sutartis pripažinti AB „Kauno grūdai“ ir pripažinti šias sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei ir taikyti restituciją.

Nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad 2011 m. balandžio 12 d. AB „Kauno grūdai“ realiai nupirkus iš viso 944 037 vnt. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų (visas BAB „Vievio paukštynas“ įstatinis kapitalas padalytas į 1 851 053 akcijų), AB „Kauno grūdai“ įgijo 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų. Po šio sandorio AB „Kauno grūdai“ tapo patronuojančiąja BAB „Vievio paukštynas“ įmone, įgijo daugiau kaip pusę šios įmonės dalyvių balsavimo teisių, įgijo teisę rinkti ir atšaukti įmonės vadovą, valdymo ir priežiūros organų narius, t. y. įgijo galimybę daryti tiesioginį lemiamą poveikį kitai įmonei. Pagal konkurencijos teisę, AB „Kauno grūdai“ tapo kontroliuojančiu BAB „Vievio paukštynas“ asmeniu, kadangi įgijo šio juridinio asmens kontrolę – galimybę daryti lemiamą įtaką kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinei veiklai, kontroliuojamos įmonės sprendimams bei personalo sudėčiai.

Taryba, vadovaudamasi Apeliacinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, 2015 m. balandžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-39/2015 „Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams tyrimo pradėjimo“ pradėti tyrimą dėl AB „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties KĮ 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Apie šio tyrimo pradėjimą AB „Kauno grūdai“ buvo informuota 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos raštu Nr. (2.1-34)6V-936.

LAT 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015, kuria panaikino Apeliacinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei 2011 m. balandžio 12 d. 944 037 vnt. BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutartis su AB „Kauno grūdai“ bei taikyta restitucija, ir dėl šios dalies ieškinį paliko nenagrinėtą.

Nutarties dalį, kuria pripažintos R. P. su TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG bei G. B. ir A. K. su TE SO TEN ELSEN GMBH & CO 2011 m. balandžio 12 d. sudarytos BAB „Vievio paukštynas“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų pirkimo–pardavimo sutartys apsimestinėmis ir negaliojančiomis, paliko nepakeistą ir 944 037 vnt. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų įgijėja nutarė laikyti AB „Kauno grūdai“. Nutartyje LAT atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant kasacinę bylą Taryba nėra priėmusi nutarimų dėl AB „Kauno grūdai“ veiksmų įsigyjant BAB „Vievio paukštynas“ akcijas, tačiau šiuo klausimu atlieka tyrimą. Sandorių negaliojimas, kaip KĮ padarinys, taikytinas tik po to, kai priimamas kompetentingos institucijos – Tarybos – nutarimas neleisti vykdyti koncentracijos. Dėl šios priežasties, Tarybai užbaigus tyrimą dėl koncentracijos, gali būti konstatuotas koncentracijų kontrolę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir esant reikalui taikoma įstatyme nustatyta sankcija.

Taryba 2017 m. birželio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-3(2017) „Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams“, kuriuo pripažino, kad AB „Kauno grūdai“, įgijusi apie 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų, nepranešusi apie tai Tarybai ir negavusi Tarybos leidimo, pažeidė KĮ 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už šį pažeidimą AB „Kauno grūdai“ buvo skirta 947 700 Eur bauda.

Ginčo teisinius santykius nagrinėjamu atveju reglamentuoja KĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.).

Pagal KĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, koncentracija įvardijama kaip kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą (išskyrus atvejus, kai toks naujas ūkio subjektas neatlieka autonomiško ūkio subjekto funkcijų) arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu.

KĮ 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kontrolė – tai visokios iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto (1 punktas); kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai (2 punktas). Pagal KĮ 3 straipsnio 10 dalį, kontroliuojančiu asmeniu laikomas juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę. KĮ 3 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad lemiama įtaka – tai padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties.

Teismui pateiktame skunde AB „Kauno grūdai“ nurodo, kad atsakovė skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatavo AB „Kauno grūdai“ kontrolę BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu. Sprendimas priimtas neįvykdžius įrodinėjimo pareigos. Teigia, kad civilinėje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis administracinės procedūros metu.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje yra pripažinta, kad AB „Kauno grūdai“ 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų. Šiuo teismų nustatytu faktu rėmėsi atsakovė priimdama skundžiamą nutarimą, kuriuo buvo konstatuota AB „Kauno grūdai“ kontrolė BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad teismo sprendimo prejudicinė galia turi subjektines ribas – ji taikoma tik asmenims, dalyvavusiems nagrinėjant ankstesnę bylą. Išimtį sudaro tik teismo sprendimai dėl pripažinimo, nes jų res judicata taikoma visiems asmenims.

Konstatuotina, kad šiuo atveju įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose civilinėje byloje pripažintas faktas, jog AB „Kauno grūdai“ įgijo 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų, taikytinas visiems, o ne tik byloje dalyvavusiems asmenims, yra privalomas ir iš naujo neįrodinėjamas. Todėl atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi šia teismų nustatyta aplinkybe.

LVAT yra pažymėjęs, kad Taryba, esant ginčui dėl pažeidimo egzistavimo konkurencijos teisės srityje, privalo įrodyti savo konstatuotus pažeidimus ir pateikti įrodymus, kurie teisės požiūriu pakankamai patvirtintų pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą (LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1516/2012). Tam ji turi pateikti gana tikslius ir neprieštaringus įrodymus, patvirtinančius, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas (LVAT 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015).

Iš skundžiamo nutarimo turinio nustatyta, kad atsakovė, konstatuodama AB „Kauno grūdai“ kontrolę BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu, vadovavosi ne tik minėtu civilinėje byloje teismų nustatytu faktu, bet ir pati analizavo AB „Kauno grūdai“ galimybę priimti BAB „Vievio paukštynas“ veiklai strateginę reikšmę turinčius sprendimus. Buvo nustatyta, kad AB „Kauno grūdai“, įgijusi apie 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijomis suteikiamų balsų, įgijo galimybę paskirti daugumą, t. y. bent tris iš penkių valdybos narių. BAB „Vievio paukštynas“ visuotiniame akcininkų susirinkime iš viso buvo 1 851 053 balsai. Renkant valdybos narius, AB „Kauno grūdai“ po sutarčių dėl 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų 2011 m. balandžio 12 d. turėjo 944 037 vnt. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų ir iš viso įgijo 4 720 185 balsus visuotiniame akcininkų susirinkime. Kiti BAB „Vievio paukštynas“ akcininkai iš viso turėjo 907 016 vnt. akcijų ir 4 535 080 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. AB „Kauno grūdai“, paskirstę savo balsus trims kandidatams į valdybos narius po lygiai, kiekvienam iš jų turėjo galimybę skirti po 1 573 395 balsus, o kiti akcininkai, siekdami į valdybą išrinkti savo kandidatus, tokiems kandidatams turėtų skirti bent 1 balsu daugiau, t. y. bent po 1 573 396 balsus. Kiti BAB „Vievio paukštynas“ akcininkai, veikdami visi kartu, turėtų galimybę į valdybą išrinkti daugiausiai 2 narius, nes kitiems nariams liktų mažiau balsų, nei AB „Kauno grūdai“ galėtų skirti savo kandidatams, t. y. tik 1 388 288 balsai (4 535 080 – 3 146 792). AB „Kauno grūdai“, turėdama galimybę paskirstyti daugumą narių BAB „Vievio paukštynas“ valdyboje, įgijo galimybę priimti tokius sprendimus, kaip, pavyzdžiui, paskirti valdybos pirmininką, skirti ir atšaukti bendrovės vadovą, tvirtinti bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos strategijos, spręsti dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo įsigijimo, perleidimo, nuomos ir kitokio disponavimo juo. Įvertinusi šias nurodytas aplinkybes, Taryba padarė išvadą, jog AB „Kauno grūdai“ galėjo įgyvendinti strateginę reikšmę turinčius sprendimus dėl BAB „Vievio paukštynas“ ūkinės veiklos, organų sprendimų ir personalo sudėties, todėl laikytina, jog įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką bendrovei.

Atsakovė AB „Kauno grūdų“ kontrolės įgijimą ir lemiamą įtaką BAB „Vievio paukštynas“ konstatavo pagrįstai, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, sudarius akcijų perleidimo sutartis balsavimo teisių įgijimo ir jų perleidimo klausimas nebuvo nagrinėtas, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad įmonei iškėlus bankroto bylą jos valdymo organai neteko įgaliojimų, nes iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad AB „Kauno grūdai“, 2011 m. balandžio 12 d. tapusi 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcininke, turėjo galimybę realizuoti kontrolę, o tai, ar ji šią galimybę realizavo, ar dėl kokių nors aplinkybių nerealizavo, neturi teisinės reikšmės.

Taigi atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įgyvendino jai nustatytą įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai konstatavo, jog AB „Kauno grūdai“ nuo 2011 m. balandžio 12 d. įgijo BAB „Vievio paukštynas“ kontrolę, todėl AB „Kauno grūdai“ skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal KĮ 8 straipsnį, apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu keturiolika milijonų penki šimtai tūkstančių eurųir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu vienas milijonas keturi šimtai penkiasdešimt tūkstančių eurų.

KĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pranešimą apie koncentraciją šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais teikia kontroliuojantys asmenys, kitais atvejais – bendrai visi koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Pranešimas apie koncentraciją pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas apie koncentraciją gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį arba pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas. Taryba nustato tipinę pranešimo apie koncentraciją formą.

KĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad koncentracijoje, apie kurią privaloma pranešti, dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos tol, kol bus priimtas Tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus.

LVAT praktikoje išskiriamos šios atsakomybės už koncentracijos įgyvendinimą be Tarybos leidimo sąlygos: 1) konkrečiais ūkio subjekto (ūkio subjektų) veiksmais įgyvendinta koncentracija; 2) koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais viršija KĮ nustatytas ribas; 3) pranešimas apie koncentraciją Tarybai nebuvo pateiktas iki koncentracijos įgyvendinimo (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A899-858/2017).

Nagrinėjamu atveju Taryba konstatavo, jog AB „Kauno grūdai“ pažeidė KĮ 9 straipsnio 2 dalį bei 10 straipsnio 1 dalį, kadangi prieš įgyvendindama koncentraciją BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu nepranešė atsakovei ir negavo jos leidimo. Teismas neturi pagrindo abejoti šia atsakovės išvada, kadangi byloje nėra duomenų, jog AB „Kauno grūdai“ būtų pranešusi atsakovei apie planuojamą įgyti kontrolę BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu.

KĮ 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeidimo pradžia laikytina 2011 m. balandžio 12 d., kai AB „Kauno grūdai“, įgydama 51 proc. BAB „Vievio paukštynas“ akcijų, įgijo šios bendrovės kontrolę, o pabaiga – 2015 m. gruodžio 29 d., kai įsiteisėjo VAT nutartis, kuria BAB „Vievio paukštynas“ buvo pripažinta bankrutavusia. AB „Kauno grūdai“ teismui pateiktame skunde teigiama, kad šiuo atveju pažeidimo pabaiga turėtų būti laikoma ne 2015 m. gruodžio 29 d., o 2011 m. rugsėjo 1 d., kai įsiteisėjo VAT nutartis dėl bankroto bylos BAB „Vievio paukštynas“ iškėlimo, kadangi būtent nuo šios dienos AB „Kauno grūdai“ kontrolė BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu baigėsi.

Teismas atmeta šiuos AB „Kauno grūdai“ skundo argumentus, kadangi nagrinėjamu atveju AB „Kauno grūdai“ atsakomybė taikytina už pareigos neįvykdymą Tarybai pranešti apie koncentraciją, o aplinkybė, jog, įsiteisėjus VAT nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, AB „Kauno grūdai“ kontrolė BAB „Vievio paukštynas“ atžvilgiu pasibaigė, teisinės reikšmės ginčui byloje neturi. Įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė pagrįstai pažeidimo laikotarpio pabaigą sieja su BAB „Vievio paukštynas“ bankrutavimo data, t. y. su 2015 m. gruodžio 29 d., kadangi iki pat šios dienos AB „Kauno grūdai“ nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pranešti Tarybai apie koncentraciją. Pažymėtina, kad nustačius, jog paskutinė pažeidimo diena laikytina 2015 m. gruodžio 29 d., būtent nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti senaties terminas sankcijai už padaryta pažeidimą paskirti. Nagrinėjamu atveju AB „Kauno grūdai“ bauda skirta 2017 m. birželio 9 d., todėl senaties terminas nėra praleistas.

Skundžiamu Tarybos nutarimu AB „Kauno grūdai“ už KĮ 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus skirta 947 700 Eur bauda. Baudos dydis nustatytas įvertinus pažeidimo pavojingumą bei trukmę, taip pat sunkinančią aplinkybę, jog AB „Kauno grūdai“ slėpė padarytą pažeidimą, kuri buvo nustatyta atsižvelgus į tai, jog civilinėje byloje teismai konstatavo, kad AB „Kauno grūdai“ per statytinius sudarinėjo apsimestinius sandorius dėl BAB „Vievio paukštynas“ akcijų įsigijimo, taip siekdama išvengti koncentracijų priežiūros, o ne, kaip teigia AB „Kauno grūdai“, į tai, jog ji nepripažino padaryto pažeidimo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat baudos apskaičiavimą, pateiktą skundžiamame sprendime, teismas daro išvadą, jog AB „Kauno grūdai“ skirta bauda už padarytą KĮ pažeidimą laikytina proporcinga ir teisinga, jos mažinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tarybos 2017 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 2S-3 (2017) „Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o AB „Kauno grūdai“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

AB „Kauno grūdai“ skunde taip pat prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne AB „Kauno grūdai“ naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Bronius Januška

Arūnas Kaminskas

Irena Paulauskienė