Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

Dėl akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams

Atgal

Administracinė byla Nr. A-2287-629/2020
Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

2020 m. birželio 10 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „GV Group“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „GV Group“, Bendrovė) 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 2S-2(2019) „Dėl akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) ir nagrinėjimo procedūrą Bendrovės atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Taryba Nutarimu pripažino Bendrovės interneto svetainėje www.elektromarkt.lt laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. skleistą reklamą „Velykinis išpardavimas“ klaidinančia reklama bei skyrė 3 600 Eur baudą. Pareiškėjo manymu, Nutarimas priimtas Tarybai neteisingai įvertinus Bendrovės skleistos reklamos faktinį turinį bei sklaidos aplinkybes, neteisingai įvertinus reklamos pobūdį, trukmę ir mastą. Taryba nesistemiškai, tendencingai selektyviai ir neobjektyviai vertino faktines Bendrovei priskiriamos veikos aplinkybes, Bendrovės pateiktą informaciją ir įrodymus. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrovės atsakomybei priskiriamas pažeidimas padarė kokią nors žalą įstatymu saugomiems interesams. Nutarimu Bendrovei neteisingai ir nepagrįstai sukeliamos nepalankios pasekmės, akivaizdžiai neproporcingos mažareikšmei veikai.

3.       Pareiškėjo įsitikinimu, tiek skunde, pagal kurį pradėta nagrinėjimo procedūra, nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo, tiek Tarybos užfiksuotos aplinkybės, Bendrovės pateikta informacija akivaizdžiai sudarė pagrindą konstatuoti, kad faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo saugomiems interesams. Šią poziciją pareiškėjas grindė Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1S-134 „Dėl paaiškinimų dėl mažareikšmiškumo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bylose patvirtinimo“ patvirtintų Paaiškinimų dėl mažareikšmiškumo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bylose (toliau – ir Paaiškinimai) nuostatomis. Paaiškinimų 4 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, Taryba kiekvienu atveju turi atlikti konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą vadovaudamasi mažareikšmiškumo požymiais. Pagal Paaiškinimų 5 punktą, nors nė vienas iš mažareikšmiškumo požymių neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Tarybos sprendimui dėl pranešime (skunde) nurodytų faktų pripažinimo mažareikšmiais, tačiau gali pakakti nustatyti tik vieną iš mažareikšmiškumo požymių, kad faktai būtų pripažinti mažareikšmiais. Paaiškinimų sąlygų visuma suponuoja išvadą, kad Taryba neturėjo teisės neatsižvelgti į aplinkybes, reikšmingas faktų mažareikšmiškumo vertinimui. Pareiškėjo įsitikinimu, egzistuojant ir pačios Tarybos pripažintiems mažareikšmiškumo požymiams, Nutarimu neteisėtai konstatuotas tariamas įstatymo pažeidimas bei Bendrovei nepagrįstai paskirta sankcija, kuri negali būti laikoma proporcinga akivaizdžiai mažareikšmei veikai. Reklamos sklaida lokalioje Bendrovės valdomoje interneto svetainėje nesudaro pagrindo konstatuoti bent kiek reikšmingą reklamos sklaidos mastą, o įvertinant tik priskiriamą bendro pobūdžio ir logiškai neklaidingą teiginį dėl nuolaidų taikymo „iki“ nurodytos reikšmės bei betarpiškai pateiktą konkrečių prekių pasiūlymo objektyviai teisingą turinį, vartotojų suklaidinimo tikimybė nykstamai menka. Objektyviai egzistuojant bent keliems mažareikšmiškumo požymiams, Taryba nepagrįstai nekvalifikavo veikos mažareikšme.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad neegzistuoja nei viena iš Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (kriterijų), kurie sudarytų pagrindą konstatuoti vidutinio reklamos vartotojo suklaidinimo galimybę. Prie kiekvienos prekės taikomos nuolaidos dydis nurodytas aiškiai, tiek absoliučia, tiek procentine išraiška. Nebuvo pagrindo spręsti, kad Bendrovės reklamoje pateikti teiginiai yra neteisingi: logiškai nėra klaidingas teiginys dėl nuolaidų „iki“ nurodytos santykinės reikšmės taikymo; aiški, išsami ir teisinga informacija apie konkrečioms prekėms taikomas nuolaidas pateikta prie kiekvienos iš siūlytų akcijos prekių, šia konkrečia informacija vadovavosi ir Taryba, jos teisingumas nėra ginčijamas. Informacija apie kiekvienai iš akcijos prekių taikomos nuolaidos dydį pateikta aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, pateikta visa esminė informacija. Todėl nėra pagrindo teigti, kad vidutinis vartotojas galėjo būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

5.       Logiškai prieštaringas, teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika nepagrįstas Tarybos teiginys neva iš reklaminių pasiūlymų vidutinis reklamos vartotojas galėjo tikėtis, kad jis galės įsigyti reikšmingą kiekį akcijos prekių su maksimaliomis nuolaidomis. Sprendimus dėl sandorio vidutiniškai apdairus ir protingas vartotojas priima ne vadovaudamasis bendraisiais reklaminiais pasiūlymais, o sprendžia pagal konkrečios prekės pasiūlymo sąlygas (pagal konkrečios prekės kainą ir taikomos nuolaidos dydį). Vidutiniškai apdairus ir protingas reklamos vartotojas negalėjo tikėtis, kad pagal bendrąjį nuolaidos pasiūlymą „iki“ nurodytos santykinės reikšmės jis gaus dominuojantį asortimento aspektu maksimalios nuolaidos prekių pasiūlymą.

6.       Pareiškėjo manymu, negali būti laikoma reikšmingais ir esminiais pagrindais spręsti dėl Bendrovės atsakomybės Tarybos nurodoma praktika dėl maksimalios skelbiamos nuolaidos taikymo reikšmingam prekių kiekiui bei negalima sutikti su teiginiu, kad 5,88 proc. bendro laikrodžių su nuolaida pasiūlymo dalis negali būti vertinama kaip reikšminga. Bendrovės skelbiama informacija apie bendrus nuolaidų dydžius tam tikroms prekių grupėms kreipė į aiškius prekių sąrašus, kur prie kiekvienos prekės aiškiai nurodyti kainos dydis bei nuolaidos dydis tiek absoliučia, tiek santykine išraiška. Prekių sąrašas su aiškiai nurodytais nuolaidų dydžiais buvo pateikiamas betarpiškai aktyvavus bendrąją reklaminę nuorodą. Bendrovė aiškios informacijos prie kiekvienos siūlomos prekės informacijos apie taikomą nuolaidą pavidalu suteikė teisingą ir byloje neginčijamą informaciją apie realią naudą vartotojams. Todėl Tarybos teiginiai dėl poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui negali būti pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad nėra ginčo, jog Bendrovė akcijos laikotarpiu taikė reklamoje skelbiamas konkrečias nuolaidas konkrečioms prekėms. Tarybos atliktas tyrimas, vertinant tik bendrojo pobūdžio reklaminius teiginius, kurie vartotojui svarbią išraišką įgavo tik konkrečios informacijos ties kiekvienu konkrečios prekės pasiūlymu, vertintinas kaip spekuliatyviai ir dirbtinai selektyvus. Informacija apie teikiamas nuolaidas vartotojui galėtų būti laikoma svarbia tik konkrečios vartotojui rūpimos prekės ir konkrečios taikomos nuolaidos aspektais. Vidutiniškai informuotas, protingas ir atidus bei apdairus vartotojas iš reklamos teiginių dėl nuolaidų iki tam tikros santykinės reikšmės dydžių taikymo tikrai nesitiki ir negali tikėtis, kad maksimalaus santykinio dydžio nuolaida bus taikoma kiekvienai prekei iš nurodytų prekių grupių. Vartotojo pasirinkimui (ir atitinkamai vartotojo ekonominį elgesį) gali lemti tik informacija apie konkrečios prekės kainos dydį bei konkrečiai prekei taikomos nuolaidos dydį.

8.       Taip pat nėra reikšmingos Tarybos nurodytos aplinkybės dėl reklaminių teiginių sąsajų su prekių kainomis: šioje situacijoje nėra ginčo dėl Bendrovės reklamoje nurodytų konkrečių prekių kainų ir taikomų nuolaidų dydžių. Todėl Tarybos teiginiai dėl informacijos, susijusios su prekių kainomis, ypatingo reikšmingumo bei ribotos informacijos yra spekuliatyvūs ir dirbtinai „pritempti“ prie ginčo faktinių aplinkybių. Nepagrįstas Tarybos teiginys, kad vartotojų ekonominis elgesys galėjo būti paveiktas dėl nurodytos maksimalios nuolaidos. Vidutiniškai apdairus ir protingas vartotojas negalėjo tikėtis, kad nurodytos nuolaidos „iki“ dydis bus taikomas dideliam prekių kiekiui, o Tarybos nurodytas kriterijus „reikšmingas kiekis“ nėra pagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu, todėl iš šio teiginio negali būti kildinama Bendrovės atsakomybė už priskiriamą pažeidimą. Taryba nepagrįstai plečiamai aiškino ir sprendimo dėl sandorio sąvoką, iš esmės sprendimams dėl sandorio priskirdama bet kokį vartotojo domėjimąsi prekių kainomis ir taikomomis nuolaidomis. Toks vartotojo elgesys, nesant konkrečių ketinimų dėl prekių įsigijimo, negali būti laikomas sprendimu dėl sandorio, nes sprendimus dėl sandorio vartotojai priima tik konkrečių rūpimų prekių atžvilgiu, dėl kurių Bendrovės informacija pateikta aiškiai ir jokia apimtimi negali būti vertinama, kaip klaidinanti. Ydingas aiškinimas akivaizdus ir iš Nutarime pateiktų sprendimų dėl sandorių pavyzdžių: aktualiu atveju neegzistuoja net teorinės prielaidos pasireikšti tokioms vartotojams nepalankioms pasekmėms, kaip, pvz., dėl suklaidinimo priimtas sprendimas vykti į parduotuvę ar pan.

9.       Pareiškėjo manymu, Taryba, parinkdama sankciją, pažeidė įstatymo reikalavimus: neteisingai vertino tariamo pažeidimo pobūdį bei mastą bei už akivaizdžiai mažareikšmį priskiriamą pažeidimą nepagrįstai skyrė Bendrovei neproporcingai didelę baudą. Taryba iš esmės neteisingai vertino priskiriamo pažeidimo pobūdį, nepagrįstai darydama išvadą dėl priskiriamos veikos ypatingo poveikio vartotojų elgesiui. Taryba iš esmės neteisingai įvertino ir reklamos sklaidos laikotarpį kaip vidutinį. Reklama skleista tik 11 dienų, toks laikotarpis protingai galėjo būti vertinamas tik kaip trumpas. Reklamos sklaidos mastas Bendrovės interneto svetainėje su 6 809 unikalių apsilankymų Tarybos kvalifikuotas vidutiniu. Pareiškėjo manymu, aktualios reklamos sklaidos mastas objektyviai turėjo būti vertinamas kaip mažas.

10.       Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad, atliekant tyrimą, Bendrovė sąžiningai bendradarbiavo su Taryba, pateikė Tarybai prašomą informaciją, atrinko, sistemino, parengė bei pateikė Tarybai didelės apimties duomenis, bei tam skyrė didelę darbo ir organizacinių resursų dalį, atitraukdama šiuos resursus iš tiesioginės veiklos, dėl to nukenčiant Bendrovės ekonominės veiklos konkurencingumui.

11.       Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime (b. l. 22–28) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12.       Atsakovas akcentavo, kad, vadovaujantis Reklamos įstatymo reikalavimais, reklama turi būti vertinama vidutinio vartotojo požiūriu, atsižvelgiant į konkrečios reklamos vertinimui reikšmingas aplinkybes. Kaip nurodyta Nutarime, Taryba nustatė, kad Bendrovės vykdomos akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje, skleistoje interneto svetainėje www.elektromarkt.lt, buvo nurodoma, kad kavos aparatams, kompiuteriams ir planšetėms taikomos nuolaidos iki 30 proc. Tokie reklaminiai pasiūlymai buvo pateikiami kaip aktyvios nuorodos, kurias aktyvavus, buvo atidaromas naujas langas, kuriame buvo nurodomas teiginys „Prekės su šia akcija“, o po juo nurodomos prekės, kurioms šios akcijos metu taikomos nuolaidos. Taryba, įvertinusi skleistų akcijų reklamų turinį vidutinio vartotojo požiūriu, sprendė, kad pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus vidutinis vartotojas, pamatęs tokius Bendrovės interneto svetainėje www.elektromarkt.lt pateiktus reklaminius pasiūlymus, galėjo pagrįstai tikėtis, kad nurodoma nauda yra tikra ir jis galės įsigyti reikšmingą kiekį nurodytų prekių su akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje nurodytomis maksimaliomis 30 proc. nuolaidomis. Kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, jog minėtuose reklaminiuose pasiūlymuose nurodyta maksimali 30 proc. nuolaida nebuvo taikyta nė vienam kavos aparatui, kompiuteriui ar planšetei, o pareiškėjo, kaip reklamos davėjo, tyrimo metu pateikti duomenys nepagrindė skleistų reklaminių teiginių teisingumo, tai leido Tarybai pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo skleistos akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje pateikti teiginiai neatitiko reklamos teisingumo kriterijaus. Pareiškėjas skunde nepaneigė tokių išvadų pagrįstumo, o jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad logiškai nėra klaidingas teiginys dėl nuolaidų „iki“ nurodytos santykinės reikšmės taikymo, be to, kad aiški, išsami ir teisinga informacija apie konkrečioms prekėms taikomas nuolaidas buvo pateikta prie kiekvienos iš siūlytų akcijos „Velykinis išpardavimas“ prekių, šiuo atveju niekaip nepatvirtina fakto, kad maksimali 30 proc. nuolaida kavos aparatams, kompiuteriams ar planšetėms buvo taikyta.

13.       Atsakovo teigimu, Taryba pagrįstai sprendė, kad vienas laikrodis iš viso vartotojams siūlomo pažymėtų prekių asortimento, negali būti vertinamas kaip reikšmingas kiekis, iš kurio vartotojai galėjo rinktis, siekdami įsigyti prekių su maksimalia akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje nurodyta nuolaida, atsižvelgus į tai, kad likusioms šios kategorijos prekėms buvo taikytos žymiai mažesnės už maksimalią nuolaidos. Tai, koks prekių kiekis yra pripažįstamas reikšmingu, yra sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas „Pigu“ byloje yra patvirtinęs Tarybos išvadas dėl reikšmingo prekių kiekio taisyklės taikymo.

14.       Taryba, vertindama pareiškėjo skleistos reklamos poveikį vartotojo ekonominiam elgesiui, atsižvelgė į tai, kad interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleista akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklama, kuri kvietė prekes įsigyti iki 40 proc. pigiau ir buvo pateikiama kaip aktyvus reklaminis skydelis, skatino vartotoją jį aktyvuoti ir pasidomėti detalesniais šios akcijos pasiūlymais. Atidarytame naujame informaciniame lange vartotojui buvo aiškiai nurodyta, kad taikomos iki 30 proc. dydžio nuolaidos kavos aparatams, kompiuteriams ir planšetėms, taip pat iki 40 proc. dydžio nuolaidos laikrodžiams, todėl tokios skelbiamos žinutės vartotojui formavo lūkesčius apie galimybę įsigyti reikšmingą prekių kiekį būtent su maksimaliomis 30 ir 40 proc. dydžio nuolaidomis. Kadangi jokios papildomos informacijos apie konkrečioje prekių kategorijoje nurodomas prekes vartotojui nebuvo pateikta, Taryba sprendė, kad vartotojo ekonominis elgesys galėjo būti paveiktas tokiu būdu, kad būtent paskatintas minėto lūkesčio ir tikėdamasis minėtose prekių kategorijose rasti reikšmingą prekių kiekį su maksimaliomis 30 ir 40 proc. nuolaidomis bei palankiomis sąlygomis įsigyti norimas prekes, vartotojas galėjo „įeiti“ į konkrečios prekių grupės puslapį. Kaip Taryba pabrėžė Nutarime, tikėtina, kad nesant skatinamojo akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamos poveikio ir vartotojui žinant, kad prekių su maksimalia nuolaida nėra ar jų nėra reikšmingas kiekis, jis būtų priėmęs kitokius sprendimus dėl sandorio. Taigi, Taryba sprendė, kad vartotojo ekonominis elgesys galėjo būti paveiktas dar prieš jam susipažįstant su konkrečiai prekių (kavos aparatų, kompiuterių ir planšečių ar laikrodžių) kategorijai priskirtų prekių pasiūlymais. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad neva sprendimus dėl sandorio vidutinis vartotojas priima pagal konkrečios prekės pasiūlymo sąlygas, dėl ko vidutinis vartotojas negalėjo tikėtis gauti būtent maksimalios nuolaidos prekių pasiūlymą, bei tai, kad šiuo atveju prekių sąrašas su aiškiai nurodytais prekių kainų bei nuolaidų dydžiais buvo pateikiamas betarpiškai aktyvavus bendrąją reklaminę nuorodą, nėra reikšmingi bei niekaip nepaneigia tokios Tarybos išvados pagrįstumo. Tokia Tarybos išvada visiškai atitinka „Pigu“ byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

15.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde pateikė prieštaringą savo skleistos reklamos poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui vertinimą, kadangi vienais atvejais nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad reklama paveikė ar galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį, o kitais nurodo, jog reklamos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui buvo, tačiau mažareikšmio pobūdžio. Tokie prieštaringi pareiškėjo teiginiai tik dar labiau patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo teiginiai dėl skleistos akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamos klaidinančio pobūdžio nėra nuoseklūs, pagrįsti bei teisingi.

16.       Vadovaujantis Reklamos įstatymo nuostatomis, būtent Tarybai yra suteikta diskrecijos teisė nustatyti ūkio subjektui už pažeidimą skiriamos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta 3 600 Eur dydžio bauda nustatyta, atsižvelgus į visas konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, atlikus išsamų jų vertinimą ir vadovaujantis visais Reklamos įstatyme nustatytais reikalavimais. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad 11 dienų trukmė turėtų būti vertintina kaip trumpa, o ne vidutinė, nesudaro pagrindo teigti, kad Tarybos pareiškėjui paskirta 3 600 Eur dydžio bauda nėra pagrįsta. Pareiškėjo argumentai dėl lengvinančių aplinkybių nėra pagrįsti, nes pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą Taryba turi teisę prašyti informacijos iš ūkio subjekto, o ūkio subjektas turi pareigą pateikti tokią informaciją, t. y. ūkio subjekto informacijos teikimas nepriklauso nuo jo valios, noro tokią informaciją teikti. Tuo labiau, kad pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį už prašomos informacijos neteikimą reklaminės veiklos subjektui gali būti skiriama bauda. Taigi, informacijos teikimas, t. y. bendradarbiavimas su Taryba, nėra laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 

II.

17.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu (b. l. 37–49) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18.       Teismas nustatė, kad:

18.1.       Taryboje 2018 m. kovo 28 d. gautas vartotojo pranešimas (skundas) dėl interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleidžiamos informacijos apie vykdomą akciją „Velykinis išpardavimas“, kurioje teigiama: „Kiečiausias velykinis išpardavimas! Nuolaidos iki 40 %!“. Vartotojas skunde nurodė, kad aktyvavus minėtą teiginį, buvo atidaromas naujas langas, kuriame, be kita ko, buvo nurodoma, jog kavos aparatams, kompiuteriams ir planšetėms taikomos nuolaidos iki 30 proc., dulkių siurbliams – iki 35 proc., o laikrodžiams – iki 40 proc. Tačiau aktyvavus nuorodas, kuriose nurodomi prekėms taikomi nuolaidų dydžiai, vartotojas pastebėjo, kad nėra nei vieno kavos aparato, kuriam būtų taikoma 30 proc. nuolaida, taip pat nei vieno kompiuterio, planšetės, dulkių siurblio ar laikrodžio su reklamose nurodomomis maksimaliomis nuolaidomis.

18.2.       Taryba 2018 m. kovo 29 d. surašė faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolą, kuriuo buvo užfiksuotos interneto svetainėje www.elektromarkt.lt vykdyto velykinio išpardavimo kopijos.

18.3.       Tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyrius parengė 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimą Nr. 6S-17 (2018) „Apie įtariamą pažeidimą tyrime „Dėl akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, kuris, be kita ko, buvo išsiųstas pareiškėjui susipažinti su siūlymu pateikti nuomonę dėl tyrimo išvadų. Pranešime padaryta išvada, kad Bendrovės iniciatyva ir interesais laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleista akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklama, kurioje buvo nurodoma, jog kavos aparatams, kompiuteriams ir planšetėms taikomos nuolaidos – iki 30 proc., o laikrodžiams – iki 40 proc., buvo neteisinga, o jos pateikimo būdas klaidinantis. Dėl šių priežasčių nagrinėta reklama galėjo suklaidinti vartotojus ir paveikti jų ekonominį elgesį, todėl yra pagrindas pripažinti, kad Bendrovės skleista akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklama pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Pranešime pasiūlyta, be kita ko, pripažinti UAB „GV Group“ nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleistą akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamą, kurioje buvo nurodoma, jog kavos aparatams, kompiuteriams ir planšetėms taikomos nuolaidos iki 30 proc., o laikrodžiams – iki 40 proc., klaidinančia reklama bei skirti Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją už klaidinančios reklamos naudojimą.

18.4.       Taryba 2019 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 2S-2(2019) pripažino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. interneto svetainėje www.elektromarkt.lt UAB „GV Group“ iniciatyva ir interesais skleista akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklama, kurioje buvo pateikiama reklamos teisingumo bei pateikimo kriterijų neatitinkanti informacija apie kavos aparatams, kompiuteriams ir planšetėms bei laikrodžiams taikomas nuolaidas, buvo klaidinanti ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus bei skyrė 3 600 Eur baudą.

19.       Teismas pažymėjo, kad byla, be kita ko, yra susijusi su tuo, kaip reklama buvo pateikiama vartotojams, todėl svarbu įvertinti, kaip šias reklamas galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Taip pat svarbu atskleisti reklamos objektą, t. y. informaciją, į kurią nukreiptos vidutinio vartotojo akys, jo teisingumą (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.) bei jo atitikimą vidutinio vartotojo akimis realiai situacijai (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.). 

20.       Dėl reklamos teisingumo teismas nurodė, kad Taryba, įvertinusi skleistų akcijų reklamų turinį vidutinio vartotojo požiūriu, sprendė, jog pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus vidutinis vartotojas, pamatęs tokius Bendrovės interneto svetainėje www.elektromarkt.lt pateiktus reklaminius pasiūlymus, galėjo pagrįstai tikėtis, kad nurodoma nauda yra tikra ir jis galės įsigyti reikšmingą kiekį aukščiau nurodytų prekių su akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje nurodytomis maksimaliomis 30 proc. nuolaidomis. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog minėtuose reklaminiuose pasiūlymuose nurodyta maksimali 30 proc. nuolaida nebuvo taikyta nė vienam kavos aparatui, kompiuteriui ar planšetei, o pareiškėjo, kaip reklamos davėjo, tyrimo metu pateikti duomenys nepagrindė skleistų reklaminių teiginių teisingumo, tai leido Tarybai pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo skleistos akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje pateikti teiginiai neatitiko reklamos teisingumo kriterijaus. Teismo vertinimu, apskritai nesant nė vienam kavos aparatui, kompiuteriui ar planšetei su maksimalia 30 proc. nuolaida, nors reklamos davėjas tai deklaravo, yra pagrįsta teigti, kad yra pateikta neteisinga, neatitinkanti tikrovės informacija.

21.       Dėl reklamos pateikimo teismas nurodė, kad pareiškėjo interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleistoje akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje buvo nurodoma tik konkreti prekių (laikrodžių) kategorija bei akcentuojamas maksimalus nuolaidos dydis (40 proc.), tačiau nebuvo pateikta jokios kitos papildomos informacijos, todėl Taryba taip pat sprendė, kad vidutinis vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, jog maksimali 40 proc. dydžio nuolaida bus pritaikyta būtent reikšmingam prekių (laikrodžių) kiekiui. Kitaip tariant, akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje informacija buvo pateikta tokiu būdu, kad vidutinis vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad iš viso laikrodžių asortimento maksimali 40 proc. dydžio nuolaida bus taikoma ne vienam laikrodžiui, o reikšmingai jų daliai. Nors tyrimo metu Taryba nustatė, kad vienam iš 17 akcijoje „Velykinis išpardavimas“ dalyvavusių laikrodžių buvo taikoma didesnė nei akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje nurodyta maksimali nuolaida, t. y. 50 proc., tačiau tokio prekių kiekio ir šiuo atveju Taryba neturėjo pagrindo laikyti reikšmingu, kadangi vienas laikrodis su didesne nei 40 proc. nuolaida sudarė tik 5,88 proc. iš viso interneto svetainėje www.elektromarkt.lt vartotojams siūlyto konkrečioje prekių kategorijoje pažymėtų 17 laikrodžių asortimento. Be to, vertinant prekių kiekio reikšmingumą nagrinėjamu atveju taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad 7 laikrodžiams iš 17 buvo taikoma tik 13 proc., 3 laikrodžiams – 20 proc., 4 laikrodžiams – 17 proc., 1 laikrodžiui – 15 proc. ir 1 laikrodžiui – 14 proc. nuolaida. Teismo vertinimu, iš šių tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumos Taryba pagrįstai sprendė, kad vienas laikrodis iš viso vartotojams siūlomo pažymėtų prekių asortimento negali būti vertinamas kaip reikšmingas kiekis, iš kurio vartotojai galėjo rinktis, siekdami įsigyti prekių su maksimalia akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamoje nurodyta nuolaida, atsižvelgus į tai, kad likusioms šios kategorijos prekėms buvo taikytos žymiai mažesnės už maksimalią nuolaidos. Teismas darė išvadą, kad tokia reklama turėjo būti pagrįstai vertinama kaip klaidinanti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma prasme.

22.       Teismas vertino, kad skleidžiama reklama, neatitikdama Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimų, taip pat padarė poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, nes buvo reklamuojama per Velykų laikotarpį (kai vidutinis vartotojas savaime tikisi nuolaidų), buvo siūlomos reikšmingos 30 proc. ir 40 proc. nuolaidos (o kaina savaime daro didelę įtaką vartotojų elgesiui), tokios skelbiamos žinutės vartotojams formavo lūkesčius apie galimybę įsigyti reikšmingą prekių kiekį būtent su maksimaliomis 30 ir 40 proc. dydžio nuolaidomis. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui nustatymas nereikalauja įrodyti fakto, kad vartotojas priėmė sprendimą ir įgijo prekę paveiktas reklamos, pakanka nustatyti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę.

23.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad paskirta 3 600 Eur bauda yra neproporcinga bei kaip lengvinanti aplinkybė turėjo būti įvertinta tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Taryba. Teismas nurodė, kad pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad reklamos skleidimo trukmė (11 dienų) gali būti laikoma vidutine, ypač atsižvelgiant į tą faktą, jog buvo Velykų laikotarpis, formuojantis vartotojams lūkesčius apie galimai mažesnes prekių kainas, pateikiamas su realiomis nuolaidomis. Teismas, įvertinęs Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad Tarybos nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos teikimas negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje paskyrus mažesnę negu baudos vidurkis baudą, jos keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

24.       Pareiškėjo skundą atmetęs, pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.

III.

25.       Pareiškėjas UAB „GV Group“ apeliaciniame skunde (b. l. 54–56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarybos Nutarimą ir nagrinėjimo procedūrą Bendrovės atžvilgiu nutraukti.

26.       Bendrovė laikosi pozicijos, kad tiek Taryba, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Bendrovės reklamos turinį, pobūdį, trukmę, be pagrindo sprendė, kad Bendrovės atsakomybei priskiriama veika padarė žalą įstatymu saugomiems interesams. Nutarimu Bendrovei neteisingai ir nepagrįstai sukeliamos esmingai nepalankios pasekmės, akivaizdžiai neproporcingos mažareikšmei veikai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Bendrovės skunde išdėstytus motyvus, nekritiškai vertino Bendrovės atsakomybės kildinimą iš įstatymais neįtvirtintų pagrindų, nepagrįstai pritarė Tarybos plečiamam teisės normų aiškinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė iš dalies prielaidomis, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

27.       Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad Tarybos užfiksuotos aplinkybės, Bendrovės pateikta informacija sudarė pagrindą konstatauoti, jog faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos Reklamos saugomiems interesams. Pareiškėjo manymu, objektyviai egzistuojant bent keliems mažareikšmiškumo požymiams, Taryba nepagrįstai nekvalifikavo veikos mažareikšme, o pirmosios instancijos teismas dėl šių motyvų Sprendime iš esmės nepasisakė. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovės reklamoje pateikti teiginiai nėra neteisingi: logiškai nėra klaidingas teiginys dėl nuolaidų „iki“ nurodytos santykinės reikšmės taikymo, o aiški, išsami ir teisinga informacija apie konkrečioms prekėms taikomas nuolaidas pateikta prie kiekvienos iš siūlytų akcijos prekių, šios informacijos teisingumas neginčijamas. Apie kiekvienai akcijos prekių taikomos nuolaidos dydį Bendrovės nurodyta aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai. Ginčo situacijoje nėra pagrindo teigti, kad vidutinis vartotojas galėjo būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Nėra Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje aprašyto reklamai kvalifikuoti klaidinančia būtino požymio – galimo poveikio asmens ekonominiam elgesiui. Pirmosios instancijos teismo teiginys neva poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui pagrindžia reklamos sklaidos Velykų laikotarpiu aplinkybė, akivaizdžiai parodo, kad dėl Bendrovės atsakomybės spręsta remiantis prielaidomis. 

28.       Pareiškėjo teigimu, negali būti laikoma reikšmingais ir esminiais pagrindais spręsti dėl Bendrovės atsakomybės pačios Tarybos praktika dėl maksimalios skelbiamos nuolaidos taikymo reikšmingam prekių kiekiui bei pačios Tarybos nustatytais įstatymų normomis nepagrįstais kriterijais tokio „reikšmingo kiekio“ vertinimui. Teismui visiškai nekritiškai pritariant formuojamoms tokioms įstatyminiu reguliavimu nepagrįstoms taisyklėms, sukuriama teisinio netikrumo aplinka bei su teisinės valstybės principais nesuderinama padėtis, kai baudžiamosioms sankcijoms prilygintina atsakomybė taikoma, laisvai interpetuojant ir dirbtinai plečiant atsakomybės taikymo pagrindus.

29.       Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Taryba, parinkdama sankciją, neteisingai vertino priskiriamo pažeidimo pobūdį bei trukmę ir už akivaizdžiai mažareikšmę veiką nepagrįstai Bendrovei skyrė neproporcingai didelę baudą. Reklama skleista tik 11 dienų, toks laikotarpis, pareiškėjo manymu, galėjo būti vertinamas kaip trumpas. Pirmosios instancijos teismas dėl to visai nepasisakė.

30.       Pareiškėjo teigimu, nepripažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodyto pagalbos priežiūros institucijoms tyrimo metu pagrindo paneigia įstatymų leidėjo valią dėl atsakomybės vertinimui svarbių kriterijų taikymo.

31.       Atsakovas Taryba atsiliepime (b. l. 63–70) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32.       Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl reklamos teisingumo ir pateikimo būdo, dėl poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui. Atsakovo manymu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tyrimo metu nustatytų aplinkybių, pareiškėjo argumentai yra tik subjektyvaus pobūdžio pamąstymai. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra iš esmės analogiška situacija „Pigu“ byloje, kadangi interneto svetainės www.elektromarkt.lt lange vartotojui taip pat buvo nurodyta tik tai, kad taikomos iki tam tikro proc. dydžio nuolaidos prekėms, o informacija, kuri leistų išvengti vartotojų klaidinimo, nebuvo pateikta. Tarybos vertinimas Nutarime atitinka „Pigu“ byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktiems išaiškinimams. 

33.       Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad šiuo atveju egzistuoja net keli reklamos mažareikšmiškumo požymiai (nežymus reklamos sklaidos mastas, labai trumpa reklamos sklaidos trukmė, nežymus reklamos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui), nurodo, kad reklama net keliais aspektais buvo klaidinanti (pagal teisingumo ir pateikimo kriterijus); klaidinanti informacija buvo susijusi su kainomis (taigi, esmine informacija vartotojui); reklama, tikėtina, galėjo paveikti vartotojų ekonominį elgesį; reklamos trukmė nebuvo trumpa, todėl nėra pagrindo teigti, kad Taryba turėjo vertinti faktus kaip mažareikšmius.

34.       Pareiškėjui paskirta 3 600 Eur dydžio bauda buvo nustatyta, atsižvelgus į visas konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, atlikus išsamų jų vertinimą ir vadovaujantis visais Reklamos įstatyme nustatytais reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo, jog pažeidimo mastas buvo mažas, byloje nėra, teismas įvertino ir pobūdį bei trukmę. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl baudos dydžiui reikšmingų aplinkybių yra akivaizdžiai nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, nereiškia, kad teismas aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad informacijos teikimas, t .y. bendradarbiavimas su Taryba nėra laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjui skirta 3 600 Eur dydžio bauda yra mažesnė nei vidurkis ir nėra pagrindo teigti, kad bauda turėtų būti dar mažesnė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

35.       Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 2S-2(2019) „Dėl akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.

36.       Taryba skundžiamame Nutarime pripažino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. interneto svetainėje www.elektromarkt.lt UAB „GV Group“ iniciatyva ir interesais skleista akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklama, kurioje buvo pateikiama reklamos teisingumo bei pateikimo kriterijų neatitinkanti informacija apie kavos aparatams, kompiuteriams ir planšetėms bei laikrodžiams taikomas nuolaidas, buvo klaidinanti ir pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Už nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą UAB „GV Group“ skyrė 3 600 Eur baudą.

37.       Pareiškėjas UAB „GV Group“ skundą pirmosios instancijos teismui grindė aplinkybėmis, kad nustatyti faktai yra mažareikšmiai ir paskirta bauda neproporcingai didelė.

38.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reklamos teisingumo ir pateikimo kriterijus, skleistos reklamos turinį, sprendė, kad skleista reklama pagrįstai pripažinta kaip klaidinanti, padariusi poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, nes buvo reklamuojama per Velykų laikotarpį, buvo siūlomos reikšmingos nuolaidos, tokios skelbiamos žinutės vartotojams formavo lūkesčius apie galimybę įsigyti reikšmingą prekių kiekį būtent su maksimaliomis 30 ir 40 proc. dydžio nuolaidomis. Teismas nurodė, kad paskyrus mažesnę negu baudos vidurkis baudą, jos keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

39.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus ir nepagrįstai pritarė Tarybos plečiamam teisės normų aiškinimui. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad nustatyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams ir paskirta bauda yra neproporcinga, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių motyvų iš esmės nepasisakė, dėl Bendrovės atsakomybės sprendė, remdamasis prielaidomis.

40.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas (redakcija, galiojusi 2018 m. liepos 1 d.–2019 m. gegužės 1 d., t. y. ginčijamo Nutarimo priėmimo metu). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį klaidinanti reklama, tai reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu (5 str. 2 d. 1 p.); reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (5 str. 2 d. 3 p.). Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo (5 str. 7 d.).

42.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų vidutinio reklamos vartotojo požiūriu. Vidutiniu vartotoju laikytinas protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas. Protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą privalu atsižvelgti į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Taigi ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-735-502/2017).

43.       Byloje nustatyta, kad Bendrovės iniciatyva ir interesais laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. (11 dienų) interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleista akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklama, kurioje buvo nurodoma, kad kavos aparatams, kompiuteriams ir planšetėms taikomos nuolaidos – iki 30 proc., o laikrodžiams – iki 40 proc. Patikrinus minėtų prekių detalesnius sąrašus, pastebėta, kad kavos aparatų, kuriems būtų taikoma 30 proc. nuolaida, nėra; taip pat su maksimalia 30 proc. nuolaida nėra ir kompiuterių bei planšečių; be to, vienam laikrodžiui taikoma didesnė nei 40 proc. nuolaida (laikrodžiui SLD 3200 T Trevi buvo taikoma 50 proc. nuolaida), o kitoms šios kategorijos prekėms (16 laikrodžių) taikoma ne didesnė nei 20 proc. nuolaida (3 laikrodžiams buvo taikoma 20 proc. nuolaida, 4 laikrodžiams 17 proc., 1 laikrodžiui 15 proc., 1 laikrodžiui 14 proc. ir 7 laikrodžiams 13 proc. nuolaida) (Nutarimo 3 p.). Interneto svetainėje www.elektromarkt.lt skleista akcijos „Velykinis išpardavimas“ reklama, kuri kvietė prekes įsigyti iki 40 proc. pigiau, buvo pateikiama kaip aktyvus reklaminis skydelis, skatino vartotoją ji aktyvuoti ir pasidomėti detalesniais šios akcijos pasiūlymais. Atidarytame naujame informaciniame lange vartotojui buvo pateikiami konkrečių prekių kategorijų pasiūlymai, tarp kurių ir pasiūlymai įsigyti kavos aparatus, kompiuterius ir planšetes su nuolaidomis iki 30 proc., o laikrodžius – iki 40 proc. Kadangi papildomos informacijos apie konkrečioje prekių kategorijoje nurodomas prekes vartotojui nebuvo pateikiama, vartotojas, norėdamas susipažinti su tokiomis prekėmis bei joms taikomomis konkrečiomis nuolaidomis, turėjo dar kartą spustelti aktyvų konkrečios prekių kategorijos skydelį, kurį aktyvavus, atidarytame naujame lange buvo nurodomas teiginys „Prekės su šia akcija“ bei žemiau pateikiamos prekės, kurioms akcijos metu taikytos nuolaidos (Nutarimo 56 p.). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad maksimali 30 proc. nuolaida reklamos skleidimo metu nebuvo taikyta nė vienam kavos aparatui, kompiuteriui ar planšetei, pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais, sutiktina su Tarybos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtino teisingumo kriterijaus, todėl pagrįstai pripažinta klaidinanti. Vertinant reklamą, kurioje nurodoma, kad laikrodžiams taikoma iki 40 proc. dydžio nuolaida, pažymėtina, kad informacija apie paslaugos kainą yra esminė, daranti įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui. Taigi, skleidžiamoje reklamoje nesant jokios papildomos informacijos apie prekių kiekį, kuriam tokia nuolaida taikoma, vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, kad ši nuolaida bus taikoma tam tikram prekių kiekiui, t. y. daugiau nei vienai prekei. Teisėjų kolegija sutinka su Tarybos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tokia reklama pagrįstai pripažinta klaidinanti. Šio vertinimo nepaneigia ir aplinkybė, kad 1 iš 17 konkrečioje prekių kategorijoje pažymėtų laikrodžių buvo taikoma didesnė nei „Velykinis išpardavimas“ reklamoje nurodyta maksimali nuolaida (taikyta 50 proc. nuolaida), nes vienas laikrodis su didesne nuolaida sudarė tik 5,88 proc. viso konkrečioje prekių kategorijoje siūlomo laikrodžių asortimento, o likusioms šios kategorijos prekėms buvo taikytos žymiai mažesnės už maksimalią nuolaidos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Taryba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo skleista reklama, neatitikdama Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimų, galėjo paveikti vartotojo ekonominį elgesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateiktas ir realiai minėtos reklamos suklaidinto vartotojo skundas Tarybai (Tarybos tyrimo bylos II t., b. l. 1–2), kuris tik patvirtina, kad skleista reklama skatino vartotojus apsilankyti interneto svetainėje www.elektromarkt.lt, siekiant įsigyti atitinkamas prekes su nuolaida.

45.       Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju Reklamos įstatymo pažeidimu nebuvo padaryta žala įstatymų saugomiems interesams, nėra pagrįsti: kaip jau minėta, klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti, todėl aplinkybė, kad skundą Tarybai padavęs asmuo skunde nurodytų prekių (kavos aparatų, kompiuterių, planšečių, laikrodžių ir kt.) nagrinėjamu atveju neįsigijo, nėra reikšminga sprendžiant, ar pareiškėjo reklama yra klaidinanti. Kita vertus, pareiškėjas nei nurodė, nei pateikė įrodymų, kad tokia reklama žala vartotojams nebuvo padaryta. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vartotojo skundas yra pagrindas laikyti, kad reklama sukėlė tam tikras pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1884-2008). Pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis tiek dėl reklamos skleidimo masto (reklamos skleidimo trukmė 11 dienų, interneto svetainę www.elektromarkt.lt reklamos sklaidos laikotarpiu vidutiniškai aplankė 6 809 unikalūs vartotojai (Nutarimo 65 p.)), tiek dėl byloje esančio vartotojo skundo (Tarybos tyrimo bylos II t., b. l. 1–2).

46.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Tarybos tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba konkurencijos institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-709/2007, 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-97-858/2016). Taigi, vien tik tai, jog pareiškėjas vykdė Tarybos nurodymus ir teikė reikiamą informaciją, savaime nėra pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip padėjimą Tarybai tyrimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1702/2010, 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2818/2012, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo informacijos teikimas (bendradarbiavimas su Taryba) nėra laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

47.       Vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, už šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 eurų iki 8 688 eurų. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą (24 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui skirta 3 600 Eur bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, byloje nėra duomenų, leidžiančių prieiti priešingos išvados, todėl nėra pagrindo paskirtos baudos mažinti.

48.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai nustatytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), sutiko su Tarybos nustatyto pažeidimo faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad anksčiau minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

49.       Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GV Group“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė