Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Rovaltra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje

pagal pareiškėjų UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ skundus atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ kreipėsi į teismą su skundais, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 2S-15/2016 „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas); 2) nustačius, kad pareiškėjas UAB „Rovaltra“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus – sumažinti UAB „Rovaltra“ paskirtą 70 400 Eur baudą; 3) nustačius, kad pareiškėjas UAB „Žagarės inžinerija“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus – sumažinti UAB „Žagarės inžinerija“ paskirtą 33 400 Eur baudą.

1.1. Pareiškėjai skunduose nurodė, kad siekdama objektyviai išnagrinėti bylą, Konkurencijos taryba turėjo išsamiai apklausti pirkimo komisijos narius A. V. ir M. V.. Taip pat, Konkurencijos taryba turėjo išsiaiškinti ar 2014 metų UAB „Fontas LT“ organizuotame biomasės smulkintuvo su manipuliatoriumi pirkime (toliau – ir Pirkimas Nr. 1) nedalyvavo kiti konsultantai be S. Š., kurie buvo atsakingi už tiekėjų pasiūlymų formų užpildymą. Nustatęs, kad yra ir kitų konsultantų, Konkurencijos taryba turėjo apklausti kitus konsultantus. Konkurencijos taryba 2016 m. liepos 18 d. netinkamai apklausė pirkimo komisijos pirmininką G. B., kadangi G. B. paaiškinimų protokole esama daug neaiškumų ir neatitikimų kitų liudytojų (S. Š. ir D. A.) parodymų atžvilgiu. Konkurencijos taryba turėjo apklausti kitus pirkimo komisijos narius M. V. ir A. V., kurie, anot G. B., kartu su konsultantu ruošdavo dokumentus, taip pat, ir Pirkimo Nr. 1 dokumentus.

1.2. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog G. B. 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. spalio 28 d. raštuose Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pripažino, kad tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose esantys neatitikimai atsirado dėl UAB „Fontas LT“ darbuotojų veiksmų arba galimai dėl UAB „Fontas LT“ konsultantų veiksmų, o ne dėl UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ veiksmų derinimo. Pareiškėjų įsitikinimu Konkurencijos taryba neišsamiai apklausė G. B. ir neišsiaiškino 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. spalio 28 d. raštų rengimo aplinkybių. M. V. apklausa vyko netinkamai, kadangi nebuvo nurodyta, kokie klausimai jam buvo užduodami. Apklausa buvo užrašyta kaip minčių srautas. Pareiškėjams neaišku, kodėl M. V. apklausą atliko tik du Konkurencijos tarybos darbuotojai, nors kitus liudytojus apklausė trys Konkurencijos tarybos darbuotojai. D. A. paaiškinimų protokole esama daug neaiškumų bei neatitikimų kitų liudytojų (G. B. ir S. Š.) paaiškinimams. Konkurencijos taryba netinkamai atliko S. Š. apklausą, kadangi parodymuose esama prieštaravimų kitų liudytojų parodymams. Skirtingus liudytojus apklausė skirtingi Konkurencijos tarybos tyrėjai, todėl buvo neužtikrinta vieninga liudytojų apklausa ir nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų. Nepaisant tam tikrų sutapimų tiekėjų pasiūlymuose, UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ kiekvienas savarankiškai nurodė pasiūlymo kainą Pirkime Nr. 1. Pareiškėjų teigimu, Konkurencijos taryba nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad bendrovės tarpusavyje suderino pateiktų pasiūlymų kainas. Konkurencijos taryba nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Rovaltra“ sudarė susitarimą nurodyti didesnę pasiūlymo kainą nei UAB „Žagarės inžinerija“. Pareiškėjai teigė, kad jie dalyvaudami UAB „Fontas LT“ organizuotame Pirkime Nr. 1 tarpusavyje nederino veiksmų ir pasiūlymų turinio.

1.3. Pareiškėjai nurodo, jog tiekėjai 2014 metų balandžio mėnesį neturėjo galimybės derinti savo veiksmų, kadangi UAB „Fontas LT“ dar nebuvo priėmęs sprendimo, kad Pirkimas Nr. 1 įvyks. Konkurencijos tarybos aptariamas susirašinėjimas tarp UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ vyko 2014 metų balandžio 22–29 dienomis, o UAB „Fontas LT“ Pirkimą Nr. 1 paskelbė 2014 m. birželio 27 d. Konkurencijos taryba nenustatė faktinių aplinkybių, kad UAB „Žagarės inžinerija“ Pirkime Nr. 1 pateiktas pasiūlymas būtų parengtas ir suderintas su UAB „Rovaltra“ iki atitinkamo viešojo pirkimo. UAB „Rovaltra“ 2014 metų balandžio mėnesį neturėjo informacijos apie tai, kad UAB „Žagarės inžinerija“ gali nuspręsti dalyvauti UAB „Fontas LT“ organizuotame Pirkime Nr. 1, kuris vyko 2014 m. birželio 27 d. UAB „Rovaltra“ nustatė Pirkime Nr. 1 savo kainą, atsižvelgdama į savo parduodamos analogiškos produkcijos atitinkamais metais kainą. Be to, UAB „Rovaltra“ papildomai pridėjo savo vidutinį antkainį, kuris vidutiniškai siekia 11–17 proc. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Rovaltra“ neprekiauja smulkintuvais, jis nustatė smulkintuvo kainą atsižvelgdamas į vidutinę tokios pat rūšies smulkintuvo kainą. Todėl, pareiškėjų vertinimu Konkurencijos taryba neteisingai nurodė, jog 2014 m. balandžio 22 d. vykęs D. K. susirašinėjimas su First Opportunity OU gamybos direktoriumi buvo dėl Pirkimo Nr. 1, kadangi 2014 m. balandžio 22 d. dar nebuvo paskelbtas konkursas dėl Pirkime Nr. 1 nurodytos technikos pardavimo. UAB „Žagarės inžinerija“ negalėjo kreiptis į First Opportunity OU konkrečiai dėl Pirkime Nr. 1 nurodytos technikos pardavimo. First Opportunity OU nepateikė komercinio pasiūlymo dėl traktoriaus Valtra įsigijimo UAB „Žagrės inžinerija“. UAB „Žagarės inžinerija“ laimėjusi Pirkimą Nr. 1, įsigijo traktorių Valtra iš Latvijos bendrovės „Positive Latvija“ SIA. Taigi, bendrovės First Opportunity OU ar / ir UAB „Rovaltra“ neturėjo galimybių sužinoti už kokią kainą UAB „Žagarės inžinerija“ įsigijo bei vėliau parduos traktorių Pirkime Nr. 1.

1.4. Konkurencijos tarybos nutarimo 164 punkte nurodyta jog „First Opportunity OU gamybos direktoriui N. N. priklausančiame kompiuteryje buvo rastas dokumentas „Fontas.xls“, kuriame nurodytos su Pirkimu Nr. 1 susijusios detalės, pasiūlymus derinę asmenys ir kainos. Lentelės stulpelyje „Derino“ antroje eilutėje “Kesla C645“ yra įrašas „D. / Trainaitis / N.“, trečioje eilutėje „Valtra T193H“ yra įrašas „D. / T.“, todėl Konkurencijos taryba darė išvadą, jog už komercinių pasiūlymų derinimą buvo atsakingi UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. ir UAB „Rovaltra“ komercijos direktorius J. T.. Pareiškėjų vertinimu ši išvada nepagrįsta dėl to, jog atitinkamoje lentelėje nurodomos smulkintuvo kainos neatitinka kainų, kurias UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ nustatė dalyvaudami Pirkime Nr. L Vertinant lentelę nėra aišku su kokiu konkrečiu pirkimu yra susijusi joje pateikiama informacija. Pagal elektroninio dokumento metriką dokumentas „Fontas.xls“ sukurtas 2014 m. spalio 1 d., o Pirkimas Nr. 1 buvo paskelbtas 2014 m. birželio 27 d., taigi, jeigu dokumentas būtų skirtas veiksmų derinimui, jis būtų sukurtas iki 2014 m. birželio 27 d. Be to, nesusijusios trečiosios šalies First Opportunity OU turimi užrašai negali būti laikomi tinkamu įrodymu, galinčiu pagrįsti UAB „Žagarės inžinerija“ sudarytą draudžiamą susitarimą.

1.5. Pirkimui skirtas dokumentas buvo rengiamas UAB „Fontas LT“ konsultantų prašymu. Dokumentas, kurį prašyta parengti, tai UAB „Rovaltra“ parduodamų traktorių ir savaeigių krautuvų aprašymas. Toks dokumento derinimas negali būti prilygintas tiekėjų veiksmų derinimui. Susirašinėjimas tarp UAB „Fontas LT“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ negalėjo įtakoti UAB „Fontas LT“ organizuoto Pirkimo Nr. 1 rezultato. Po konkurso vykęs pasikeitimas nereikšminga informacija negali būti laikomas bendrovių tarpusavio valios suderinimu dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

1.6. Konkurencijos taryba remėsi iš esmės prieštaringais liudytojų parodymais. Bauda pareiškėjams buvo paskirta nepagrįstai, be to netinkamai paskaičiuota, o jos dydis akivaizdžiai neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Draudžiamas susitarimas nevyko trijų mėnesių laikotarpiu, o UAB „Žagarės inžinerija“ tariamai įvykdyto pažeidimo negalima pripažinti pavojingu ar sukėlusiu didelę žalą, kadangi po Pirkimo Nr. 1 Nacionalinėje mokėjimų agentūroje buvo sušaukta komisija, kuri patikrino pirkime nustatytų kainų pagrįstumą ir pripažino, kad kainos buvo nustatytos tinkamai, be to, tariamą draudžiamą susitarimą sudariusios bendrovės yra nedidelės ir užima labai nedidelę rinkos dalį, o tariamo pažeidimo geografinis plotas buvo labai nedidelis. UAB „Žagarės inžinerija“ pateikė išsamius parodymus Konkurencijos tarybai apie 2014 metais vykusį viešąjį pirkimą. D. K. geranoriškai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba. Taip pat, UAB „Rovaltra“ visą laiką geranoriškai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad UAB „Žagarės inžinerija“ neatliko aktyvaus vaidmens sudarant tariamai draudžiamą susitarimą. Konkurencijos taryba nepateikė įrodymų, jog UAB „Žagarės inžinerija“ būtų draudžiamo susitarimo iniciatorius.

2. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad Konkurencijos taryba nustatė pakankamai faktinių aplinkybių, kurios leido daryti išvadas dėl konkurenciją ribojančio susitarimo buvimo. Paaiškino, kad pasiūlymų formos sutapimai yra tik dalis įrodymų, kuriais remiantis daromos išvados dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimo buvimo. Tyrimo metu buvo nustatytos ir kitos reikšmingos aplinkybės: 1) UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ bendravo dėl UAB „Fontas LT“ 2014 m. birželio 27 d. organizuoto pirkimo biomasės smulkintuvui su manipuliatoriumi pirkti elektroniniais laiškais dar iki Pirkimo Nr. l paskelbimo; 2) bendrovės bendravo vėliau po Pirkimo Nr. 1 dėl dokumentų rengimo atgaline data; 3) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarybos tyrimo metu surinka medžiaga; 4) N. N. kompiuteryje rasta 7 lentele.

2.2. Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į UAB „Žagarės inžinerija“ nurodytas aplinkybes, atliko papildomą tyrimą, kurio metu kiti su pirkimo organizavimu susiję asmenys pateikė paaiškinimus, be to, Konkurencijos taryba ištyrė papildomas aplinkybes. Konkurencijos tarybos pareiga rinkti objektyvius duomenis, galinčius patvirtinti arba paneigti pažeidimo faktą, o ne nustatyti hipotetiškai galimai egzistuojančias aplinkybes, dėl kurių buvimo nėra jokių duomenų ir kurių negali pateikti pareiškėjai. Tai, jog nebuvo aiškios tam tikros su Pirkimu Nr. 1 susijusios aplinkybės, apklaustų asmenų paaiškinimai / atsakymai nebuvo identiški, nesutapo ar netenkino pareiškėjų lūkesčių, nesudarė pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Asmenų paaiškinimai tiesiogiai nepatvirtino pažeidimo buvimo, tačiau asmenų paaiškinimai nepaneigė kitų reikšmingų aplinkybių.

2.3. Atsakovas nurodė, kad Konkurencijos taryba neprivalo visais atvejais užfiksuoti pateiktus asmenų paaiškinimus žodžiu tik klausimų – atsakymų forma. Konkurencijos taryba gali užfiksuoti pateiktus asmenų paaiškinimus žodžiu ir pateikti informaciją tekstu. Nagrinėjamu atveju buvo surašytas faktinių aplinkybių protokolas apie tai, jog M. V. atvyko į Konkurencijos tarybą bei paaiškino apie UAB „Fontas LT“ vykdytą pirkimą bei pirkimo komisijos nario funkcijas. Užfiksuotos aplinkybės yra aiškios ir suprantamos, apie jas pareiškėjai buvo informuoti, dėl jų galėjo pasisakyti Konkurencijos tarybos 2016 m. lapkričio 15 d. posėdyje. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Konkurencijos įstatymas ir Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 1S-139 neįpareigoja, kad privalomai trys Konkurencijos darbuotojai turi surašyti faktinių aplinkybių nustatymo protokolą ar atliktų apklausas. S. Š. Konkurencijos tarybai patvirtino, jog neruošė UAB „Fontas LT“ tiekėjo pasiūlymo dėl prekių, paslaugų ar darbų formos, nebuvo tarpininku tarp UAB „Fontas LT“ ir tiekėjų Pirkime Nr. 1, nepildė UAB „Bjoras“, UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ pasiūlymų formų Pirkime Nr. 1. UAB „Fontas LT“ vadovai nenurodė, kad S. Š. prisidėjo rengiant UAB „Fontas LT“ tiekėjo pasiūlymo dėl prekių, paslaugų ar darbų formą. Tai, kad S. Š. neprisidėjo prie pasiūlymo formų pildymo, patvirtina ir tai, kad jo rengta ir UAB „Fontas LT“ pateikta pasiūlymo formos nesutampa. Tyrimo metu kitų konsultantų, dalyvavusių Pirkime Nr. 1, nustatyta nebuvo.

2.4. Atsakovas nurodė, kad iš UAB „Žagarės inžinerija“ direktoriaus D. K. ir UAB „Rovaltra“ komercijos direktoriaus J. T. susirašinėjimų matyti, kad UAB „Žagarės inžinerija“ paprašė UAB „Rovaltra“ pateikti ne tik vieną pasiūlymą, bet ir nurodė traktoriaus bei smulkintuvo kainas, kurios turėtų būti įrašytos indikaciniame pasiūlyme. UAB „Žagarės inžinerija“ nurodė UAB „Rovaltra“ traktoriaus kainą, nors traktoriais prekiauja pati UAB „Rovaltra“. UAB „Žagarės inžinerija“ buvo suinteresuota indikacinio pasiūlymo pateikimu, UAB „Žagarės inžinerija“ nesidomėjo ir neklausė UAB „Rovaltra“ apie traktoriaus kainas, tačiau pati UAB „Žagarės inžinerija“ nurodė, kokią traktoriaus kainą įrašyti įmonei, kuri prekiauja traktoriais. UAB „Žagarės inžinerija“ nurodė bendrą Pirkimo Nr. 1 orientacinę kainą, tuo pačiu informuodamas apie būsimo pirkimo biudžetą. Tai, kad bendrovės tarpusavyje derino UAB „Fontas LT“ teikiamas komercinių pasiūlymų kainas, patvirtino tai, kad jiems buvo žinoma koks tiksliai pirkimas yra planuojamas vykdyti, kokias tikslias prekes ir kokiomis kainomis galės įsigyti perkančioji organizacija. Be to, bendrovių apklausos metu jie patys patvirtino, kad 2014 metų balandžio mėnesio elektroninis susirašinėjimas buvo susijęs su Pirkimu Nr. 1. UAB „Rovaltra“, teikdamas komercinį pasiūlymą nesielgė savarankiškai. UAB „Rovaltra“ nurodė, kad teikdamas komercinį pasiūlymą atskirai dėl smulkintuvo su manipuliatoriumi pirkimo į produkcijos tiekėjus nesikreipė, nors pats UAB „Rovaltra“ tokių medienos smulkintuvų neturi.

2.5. Atsakovas pažymi, jog UAB „Rovaltra“ atstovė 2016 m. birželio 15 d. Konkurencijos taryboje vykusio posėdžio metu nurodė, kad UAB „Rovaltra“ apskaičiavo Pirkime Nr. 1 teiktiną smulkintuvo ir manipuliatoriaus kainą, atsižvelgdamas į tai, kad rinkoje smulkintuvą įmonė galėjo įsigyti už 369 104 Lt be PVM, pridėjo jos vidutinį 13 proc. dydžio antkainį. Pasak atsakovo, ši aplinkybė patvirtino tai, jog UAB „Rovaltra“, teikdamas komercinį pasiūlymą, vadovavosi 2014 m. balandžio 29 d. elektroniniame laiške UAB „Žagarės inžinerija“ pateikta smulkintuvo kaina (369 140 Lt be PVM). Aplinkybė, jog UAB „Rovaltra“ pasiūlyme nurodė kitokią traktoriaus kainą, nepaneigia susitarimo buvimo, nes UAB „Rovaltra“ žinojo apie orientacinį Pirkimo Nr. 1 biudžetą, ir apie tai žinodamas, pateikė pasiūlymą su žymiai didesne kaina.

2.6. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos įstatymas neriboja Konkurencijos tarybos, jog negalima gauti įrodomosios reikšmės informacijos iš kitų ūkio subjektų ar asmenų, kaip šiuo atveju First Opportunity Ou darbuotojo N. N. kompiuteryje rasta lentele. Nurodė, kad siekiant nustatyti pažeidimą, yra vertinama aplinkybių visuma, todėl vėlesnis susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp bendrovių vertinamas kartu su kitais įrodymais, gali būti pripažįstamas kaip patvirtinantis konkurenciją ribojančio susitarimo buvimą.

2.7. Atsakomybė už konkurencijos taisyklių pažeidimus taikoma nepriklausomai nuo kaltės formos. Atsakovas pažymėjo, kad 2014 metų balandžio mėnesio susirašinėjimas pagrįstai laikytinas kaip susijęs su Pirkimu Nr. 1, taigi, nagrinėjamo pažeidimo pradžia yra 2014 m. balandžio 23 d. Nagrinėjamu atveju ūkio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – sudarė kartelinius susitarimus. UAB „Rovaltra“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą ir savaime laikomas vienu pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Institucijų nurodymų vykdymas nėra savaime kvalifikuojamas kaip pagalba institucijoms. Pareiškėjai vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus, tačiau papildomos informacijos ar veiksmų, kurie turėjo ar galėjo padėti Konkurencijos tarybai atliekamo tyrimo metu nepateikė ir neatliko. UAB „Žagarės inžinerija“ nurodė UAB „Rovaltra“ teiktinas traktoriaus ir medienos smulkintuvo bei manipuliatoriaus kainas. Be to, jau įvykus pirkimui, būtent UAB „Žagarės inžinerija“ rinko Pirkimui Nr. 1 reikalingus dokumentus atgaline data, šios aplinkybės rodo aktyvius UAB „Žagarės inžinerija“ veiksmus. UAB „Rovaltra“ žinojo apie orientacinį Pirkimo Nr. 1 biudžetą, be kita ko, teikė pasiūlymą su ženkliai didesne kaina, taigi UAB „Rovaltra“ dalyvavo Pirkime Nr. 1, nesiekdamas konkuruoti ir žinodamas, kad su didesne kaina Pirkimo Nr. 1 nelaimės.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 2S-15(2016) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo, be kita ko, pripažinta, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, dalyvaudamos 2014 metais UAB „Fontas LT“ organizuotame biomasės smulkintuvo su manipuliatoriumi pirkime, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir už šio pažeidimo padarymą UAB „Rovaltra“ paskirta 70 400 Eur bauda, o UAB „Žagarės inžinerija“ – 33 400 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjai Konkurencijos tarybos Nutarimo Nr. 2S-15(2016) neteisėtumą grindžia tuo, jog Konkurencijos taryba neišsamiai ir netinkamai apklausė liudytojus, be to, ne visi reikšmingus parodymus galėję duoti liudytojai buvo apklausti. Iš liudytojų parodymų neaišku, kurie konkrečiai asmenys (tiek UAB „Fontas LT“ darbuotojai, tiek galimi konsultantai) buvo atsakingi už Pirkimą Nr. 1.

6. Iš UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ pateiktų pasiūlymų formų, teismas nustatė, kad pasiūlymų datos rašymo formatas yra vienodas: metai, mėnuo, diena yra rašomi per brūkšnelį, nėra naudojamas kitas datos sutrumpinimo rašymo skaitmenimis būdas arba datos rašymas ilguoju būdu. UAB „Fontas LT“ pateikta Tiekėjo pasiūlymo forma reikalauja, kad datą įrašytų pats tiekėjas – konkretus rašymo formatas nėra nurodomas. Šių bendrovių pateiktuose pasiūlymuose daromas vienodas teksto formatavimo netikslumas: UAB „Fontas LT“ pateiktoje Tiekėjo pasiūlymo formoje įrašas „(data)“ yra po brūkšneliu, skirtu datai įrašyti, t. y. kairėje eilutės pusėje, tačiau UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ pasiūlymuose žodis „(data)“ perkeliamas po brūkšneliu, skirtu pasiūlymo numeriui įrašyti, t. y. į dešiniąją eilutės pusę. Minėtų tiekėjų pasiūlymuose identiškai nurodyti dienraščio, kuriame buvo išspausdintas skelbimas, pavadinimai ir data. Tuo tarpu UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose minėtas eiliškumas identiškai pakeistas. Teismas, įvertinęs pareiškėjų teiktų pasiūlymų formas nustatė, kad jie užpildyti iš esmės identiškai. Atžvelgiant į tai, teismas pasisakė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 8 d. pateiktų UAB „Fontas LT“ komercinių pasiūlymų forma ir turinys sutampa.

7. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendrovių atstovai susirašinėjo elektroniniais laiškais dar iki UAB „Fontas LT“ Pirkimo Nr. 1 paskelbimo. UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. UAB „Rovaltra“ komercijos direktoriui J. T. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašoma: „ok siuskit pasiūlymą tokiam traktoriui, adresuotą UAB Fontas LT“ sumai 339 000 lt + PVM“ (Konkurencijos tarybos bylos t. VIII, b. 1. 68). Be to, UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. išsiuntė laišką UAB „Rovaltra“ komercijos direktoriui J. T., kuriame rašoma: „Ar galite su savo traktoriumi šita sumergeinti I viena ir padaryti pasiūlymą kaip vieno“ (Konkurencijos tarybos bylos t. IX, b. 1. 6). Prie šios žinutės buvo prisegtas 2014 m. balandžio 18 d. UAB „Domingos prekyba“ komercinis pasiūlymas, kuriame yra nurodomos medienos smulkintuvo Kesla C645S ant vienaašio vežimėlio ir manipuliatorius Kesla 500T techniniai parametrai ir pardavimo kaina – 106 900 Eur (369 104,32 Lt). Šio komercinio pasiūlymo gavėjas yra nurodytas UAB „Fontas LT“ (Konkurencijos tarybos bylos t. VIII, b. 1. 53). Teismas nustatė, jog jau šiame etape bendrovės suderino UAB „Fontas LT“ Pirkime Nr. 1 teikiamų komercinių pasiūlymų orientacines kainas. UAB „Žagarės inžinerija“ elektroniniame laiške, adresuotame UAB „Rovaltra“, nurodė tikslias Pirkimui Nr. 1 skirtos produkcijos kainas, taip pat, kad traktoriumi papildytas pasiūlymas turi būti adresuotas UAB „Fontas LT“. Šios aplinkybės rodė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ nurodė bendrą Pirkimo Nr. 1 orientacinę kainą (339 000 + 369 104,32 = 708 104,32 Lt), tuo pačiu informuodama apie būsimo Pirkimo Nr. 1 biudžetą. Teismas pasisakė, jog tai, kad bendrovės tarpusavyje derino UAB „Fontas LT“ teikiamas komercinių pasiūlymų kainas, rodė, kad jiems buvo žinoma, koks tiksliai pirkimas yra planuojamas vykdyti, kokias tiksliai prekes ir kokiomis kainomis galės įsigyti perkančioji organizacija – UAB „Fontas LT“ biudžetas Pirkimui Nr. 1 buvo 708 104,32 Lt. Be to, bendrovės apklausos metu patys patvirtino, kad 2014 metų balandžio mėnesio elektroninis susirašinėjimas buvo susijęs su Pirkimu Nr. 1 (Konkurencijos tarybos bylos t. V, b. 1. 20–29, 103–109, Konkurencijos tarybos bylos t. VIII, b. 1. 41–52, 107–115).

8. Teismas nustatė, kad UAB „Rovaltra“ teikdamas komercinį pasiūlymą nesielgė savarankiškai. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Rovaltra“ atstovė advokatė Konkurencijos tarybos 2016 m. birželio 15 d. posėdžio metu nurodė, kad UAB „Rovaltra“ apskaičiavo Pirkime Nr. 1 teiktiną smulkintuvo ir manipuliatoriaus kainą, atsižvelgdamas į tai, kad rinkoje smulkintuvą įmonė galėjo įsigyti už 369 104 Lt be PVM, pridėjo prie jo vidutinį 13 proc. dydžio antkainį. Ši aplinkybė patvirtino, kad UAB „Rovaltra“, teikdamas komercinį pasiūlymą, vadovavosi 2014 m. balandžio 29 d. elektroniniame laiške UAB „Žagarės inžinerija“ pateikta smulkintuvo kaina (369 104 Lt be PVM).

9. Aplinkybė, jog UAB „Rovaltra“ pasiūlyme nurodė kitokią traktoriaus kainą, teismo vertinimu, nepaneigė susitarimo buvimo, nes UAB „Rovaltra“ žinojo apie orientacinį Pirkimo Nr. 1 biudžetą. Taigi, UAB „Rovaltra“, žinodamas orientacinį biudžetą ir teikdamas komercinį pasiūlymą su ženkliai didesne kaina, negalėjo nežinoti, kad su tokiu pasiūlymu Pirkime Nr. 1 nelaimės.

10. Teismas pasisakė, kad jei neįrodyta priešingai, preziumuojama, kad įmonės, dalyvaujančios suderintuose veiksmuose ir toliau veikiančios toje rinkoje, atsižvelgia į informaciją, kuria buvo apsikeista su konkurentais, kai sprendžia dėl elgesio rinkoje. Be to, suderintais veiksmais gali būti laikomas ir toks elgesys, kai viena įmonė atskleidžia strateginę informaciją konkurentui(-ams), o tas konkurentas(-ai) ją priima. Informacija gali būti atskleidžiama, pavyzdžiui, paštu, elektroniniu paštu, telefonu, per susitikimą ir tokiu atveju nesvarbu, ar tik viena įmonė vienašališkai informuoja konkurentus apie planuojamą elgesį rinkoje, ar visos dalyvaujančios įmonės viena kitą informuoja apie atitinkamus svarstymus ir ketinimus. Jei viena įmonė atskleidžia konkurentams strateginę su savo būsima komercine politika susijusią informaciją, sumažėja visų susijusių konkurentų strateginis netikrumas dėl rinkos veikimo ateityje ir padidėja rizika, kad sumažės konkurencija ir bus imtasi slaptų veiksmų. Taigi, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog UAB „Rovaltra“ komercijos direktorius galimai neatsakė į UAB „Žagarės inžinerija“ elektroninį laišką, nepaneigia susitarimo buvimo (UAB „Rovaltra“ buvo žinomos tikslios prekių kainos bei planuojamas Pirkimo Nr. 1 biudžetas).

11. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, jog negalima remtis N. N. kompiuteryje rasta lentele. Atkreipė dėmesį, jog vien dokumento pavadinimas rodo, kad ši lentelė yra susijusi su Pirkimu Nr. 1, be to, sutampa pirkimo objektas, kainos (tik viena iš jų skyrėsi 10 Eur), pirkimus derinę asmenys. Aplinkybė, jog dokumentas buvo sukurtas vėliau nei vyko Pirkimas Nr. 1, niekaip nepaneigia to, kad galima remtis lentele kaip įrodymu. Konkurencijos įstatymas neriboja Konkurencijos tarybos draudimu, jog negalima gauti įrodomosios reikšmės informacijos iš kitų ūkio subjektų ar asmenų. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 12 dalis suteikia teisę Konkurencijos tarybai gauti duomenis iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų, be kita ko, suteikia teisę tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ir nagrinėjimų metu. Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti pažeidimą, yra vertinama aplinkybių visuma, todėl vėlesnis susirašinėjimas tarp bendrovių vertinamas kartu su kitais įrodymais gali būti pripažįstamas kaip patvirtinantis konkurenciją ribojančio susitarimo buvimą.

12. Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. balandžio 28 d. 17:35 val. kavinėje „Atelier Grill“ vykusio pokalbio tarp D. G. ir D. J. metu D. J. papasakojo, kad su savo partneriu (D. K.) įkūrę daug įmonių ir „dirba su europine parama“. D. J. paaiškino, kad D. G. prieš porą savaičių buvo apsilankęs jo partnerio įmonėje „Žagarės inžinerija“, bet labiausiai dėl ko jaudinasi D. J. ir D. K. yra jų partneriai UAB „Rovaltra“, nes pastarasis „yra ne prie ko visoj toj schemoj, toj veikloj“. Kalbėdamas apie Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ atžvilgiu, D. J. pasvarstė, kad ten jo manymu nelabai ką galima rasti, nes vienintelis dalykas ko ten buvo galima ieškoti tai susirašinėjimas elektroniniu paštu. D. G. paklausius: „Tai prie esmės?“, D. J. nurodė, kad pirmasis tikslas yra „ištraukti“ UAB „Rovaltra“, o antrasis „ištraukti“ UAB „Žagarės inžinerija“, nurodė, kad UAB „Bionovus“ galima bausti arba galima bausti „Žagarės inžineriją“ dešimties procentų sankcija. D. J. patikslino, kad „numeris vienas yra UAB „Rovaltra“. D. J. nerimą kėlė tai, kad UAB „Rovaltra“ turi didžiausią apyvartą ir jis su partneriu jaučiasi atsakingi už jos įtraukimą, nes patys prašė, kad UAB „Rovaltra“ pateiktų komercinį pasiūlymą. Todėl, jei Konkurencijos taryba skirtų baudą UAB „Rovaltra“ ją sumokėti tektų D. J. su partneriu (Konkurencijos tarybos bylos t. XVII, b. 1. 7-13). Teismas pasisakė, kad iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2015 m. gegužės 8 d. protokolo Nr. 18-14-10 akivaizdu, jog minėti asmenys D. G. ir D. J. kalbėjo apie UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ viešo pirkimo metu sudarytą draudžiamą susitarimą.

13. Apibendrindamas byloje surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad Konkurencijos taryba taikė aukštą įrodinėjimo standartą, surinko pakankamai įrodymų, apie tai, kad UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ bendravo dėl UAB „Fontas LT“ 2014 m. birželio 27 d. organizuoto pirkimo biomasės smulkintuvui su manipuliatoriumi pirkti elektroniniais laiškais dar iki Pirkimo Nr. 1 paskelbimo, bendrovės taip pat bendravo vėliau po Pirkimo Nr. 1 dėl dokumentų rengimo atgaline data, rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarybos tyrimo metu surinkta medžiaga, N. N. kompiuteryje rasta 7 lentele, taip pat atlikusi papildomą tyrimą kurio metu buvo apklausti kiti su pirkimo organizavimo susiję asmenys pateikė paaiškinimus, teisėtai ir pagrįstai padarė išvadas dėl konkurenciją ribojančio susitarimo buvimo.

14. Dėl pareiškėjų paaiškinimo, kad jie neturėjo motyvo sudaryti konkurenciją ribojančio susitarimo, teismas pažymėjo, kad kvalifikuojant susitarimą, subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės, be to, atsakomybė už konkurencijos taisyklių pažeidimus taikoma nepriklausomai nuo kaltės formos.

15. Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba ginčijamame sprendime nustatė ir įvardino visas faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, kad buvo sudarytas susitarimas, ribojantis konkurenciją, todėl pagrįstai paskyrė pareiškėjams baudą. Iš 2014 metų balandžio mėnesio susirašinėjimo matyti, kad UAB „Žagarės inžinerija“ elektroniniame laiške, adresuotame UAB „Rovaltra“ nurodė, kad pasiūlymas turi būti adresuotas UAB „Fontas LT“. Tai, kad bendrovės tarpusavyje derino UAB „Fontas LT“ teikiamas komercinių pasiūlymų kainas, rodo, kad joms buvo žinoma, koks tiksliai pirkimas yra planuojamas vykdyti, kokias tiksliai prekes ir kokiomis kainomis galės įsigyti perkančioji organizacija. Be to, bendrovės apklausos metu pačios patvirtino, kad 2014 metų balandžio mėnesio elektroninis susirašinėjimas buvo susijęs su Pirkimu Nr. 1. Teismas remdamasis tuo, kas nustatyta, sprendė, kad 2014 metų balandžio mėnesio elektroninis susirašinėjimas pagrįstai laikytinas kaip susijęs su Pirkimu Nr. 1, be kita ko, pagrįstai laikytina, jog nagrinėjamo pažeidimo pradžia yra 2014 m. balandžio 23 d.

16. Teismas įvertinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus ginčui aktualiais klausimais nustatė, kad liudytojų apklausos metu teismui nebuvo pateikta svarių argumentų, ar nurodyta aplinkybių, kuriomis remiantis teismas galėtų daryti priešingas, nei ginčijamame sprendime nustatė Konkurencijos taryba, išvadas dėl UAB „ Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ sudaryto kartelinio susitarimo.

17. Teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju tiriami ūkio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – sudarė kartelinius susitarimus. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Remiantis Baudų dydžio nustatymo aprašu, o taip pat laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad kainos buvo nustatytos tinkamai ir nebuvo padaryta žala, teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidimas negali būti laikomas pavojingu Konkurencijos įstatymo prasme. Teismas pasisakė, kad UAB „Rovaltra“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą ir savaime laikomas vienu pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų. Nors bendrovės sudariusios susitarimą, ir galimai nėra itin didelės, vis dėlto, pareiškėjų pažeidimai pagal savo pobūdį savaime yra laikomi pavojingiausiu konkurencijos taisyklių pažeidimu, dėl ko, teismo vertinimu, nėra pagrindo nustatyti mažesnį nei 30 proc. dydį už pavojingumą. Teismas, vertindamas ar pareiškėjams gali būti taikoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė pažymėjo, kad institucijų nurodymų vykdymas nėra savaime kvalifikuojamas kaip pagalba institucijoms. Teismas nustatė, kad pareiškėjai vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus, tuo tarpu papildomos informacijos ar veiksmų, kurie turėjo ar ­galėjo padėti Konkurencijos tarybai atliekamo tyrimo metu, nepateikė ir neatliko. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir mažinti paskirtos baudos dydį.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjų nuomone, kad jų vaidmuo buvo pasyvus, dėl ko bauda turėtų būti sumažinta. Teismas atkreipė dėmesį, kad baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusią nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo teigti, kad pareiškėjos buvo pasyvios. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Rovaltra“ žinojo apie orientacinį Pirkimo Nr. 1 biudžetą, be kita ko, teikė pasiūlymą su ženkliai didesne kaina. Taigi, UAB „Rovaltra“ dalyvavo Pirkime Nr. 1, nesiekdamas konkuruoti ir žinodamas, kad su didesne kaina Pirkimo Nr. 1 nelaimės. UAB „Žagarės inžinerija“ nurodė UAB „Rovaltra“ teiktinas traktoriaus, medienos smulkintuvo ir manipuliatoriaus kainas, jau įvykus pirkimui, rinko Pirkimui Nr. 1 reikalingus dokumentus atgaline data. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėjų vaidmuo buvo pasyvus ir dėl to gali būti mažintina paskirta bauda.

19. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjams skirta bauda neturi būti mažinama. Atsižvelgdamas į šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 2S-15(2016) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, dalyvaudami 2014 metais UAB „Fontas LT“ organizuotame Pirkime Nr. 1 biomasės smulkintuvo su manipuliatoriumi pirkti, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir už šio pažeidimo padarymą teisėtai ir pagrįstai UAB „Rovaltra“ paskyrė 70 400 Eur baudą, o UAB „Žagarės inžinerija“ – 33 400 Eur baudą.

III.

20. Pareiškėjas UAB „Rovaltra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Rovaltra“ skundą visiškai tenkinti, t. y. panaikinti Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 2S-15/2016 rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pripažinta, kad UAB „Rovaltra“, dalyvaudamas 2014 m. UAB „Fontas LT“ organizuotame Pirkime Nr. 1, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nustačius, kad UAB „Rovaltra“ vis dėlto pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, ir nepanaikinus Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 2S-15/2016 – sumažinti UAB „Rovaltra“ paskirtą 70 400 Eur dydžio baudą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias nesutikimo su Nutarimu aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, padaręs išvadą, kad atsakovo priimtas ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į Konkurencijos tarybos padarytus teisės normų pažeidimus, nesivadovavo administraciniam ginčui reikšminga teismų jurisprudencija ir pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

20.2. Pirmos instancijos teismas iš esmės neįvertino apelianto 2016 m. gruodžio 27 d. skundo motyvų ir argumentų, bylą išnagrinėjo formaliai ir iš esmės atkartojo atsakovo poziciją, išsakytą teismui.

20.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Konkurencijos taryba neišsamiai ištyrė šios bylos aplinkybes ir neapklausė visų asmenų, kuriuos buvo būtina apklausti, siekiant išsiaiškinti bylos aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu Konkurencijos taryba atlikto papildomo tyrimo metu neatliko išsamaus tyrimo, netinkamai vykdė liudytojų apklausas ir nesugebėjo pašalinti daugelio byloje esančių prieštaravimų. Konkurencijos taryba turėjo išsamiai apklausti Pirkimo komisijos narius A. V. ir M. V.. Taip pat Konkurencijos taryba turėjo išsiaiškinti ar Pirkime Nr. 1 nedalyvavo kokie nors kiti konsultantai be konsultanto S. Š., kurie buvo atsakingi už Tiekėjų pasiūlymo formų užpildymą. Nustačius, kad esama kitų konsultantų be S. Š., Konkurencijos taryba turėjo apklausti ir kitus konsultantus. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neatsižvelgė į apelianto nurodytas pastabas dėl Konkurencijos tarybos netinkamai atlikto tyrimo ir neatitikimų tarp apklaustų asmenų parodymų. Apelianto nuomone Konkurencijos taryba ir teismas privalėjo apklausti konsultantę J. Ž..

20.4. Apeliantas nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ derino savo veiksmus 2014 metais UAB „Fontas LT“ organizuotame Pirkime Nr. 1 ir pateikė suderintus komercinius pasiūlymus. Apeliantas teigia, kad pasiūlymų turinio ir formos panašumai bei klaidos atsirado, nes didelę dalį informacijos tiekėjų pasiūlymuose užpildė UAB „Fontas LT“ bendrovės darbuotojai, o taip pat šios bendrovės konsultantai. Be to, UAB „Fontas LT“ 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. spalio 28 d. raštuose Nacionalinei mokėjimo agentūrai pripažįstama, kad tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose esantys neatitikimai/sutapimai atsirado dėl UAB „Fontas LT“ darbuotojų veiksmų arba galimai dėl UAB „Fontas LT“ konsultantų veiksmų, o ne dėl veiksmų derinimo tarp UAB „Žagarės inžinerijos“ ir UAB „Rovaltra“. Pirkimo Nr. 1 komisijos narys M. V. Vilniaus apygardos teisme vykusios apklausos metu paminėjo konsultantę J. Ž. kaip galėjusią pildyti Pirkimo Nr. 1 dokumentus. Atsižvelgiant į šiuos parodymus apelianto atstovas pateikė paklausimą konsultantei J. Ž.. Pažymėtina, kad J. Ž. pateikė atsakymą į apelianto atstovo klausimus, iš kurių galima daryti prielaidą, kad J. Ž. ir buvo ta konsultantė, kuri galimai padarė klaidas UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ pirkimo dokumentuose. Apelianto vertinimu, tai paaiškina iš kur atsirado sutapimai UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ pirkimo dokumentuose. Atitinkamai turėtų būti pripažinta, kad UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ nesudarė draudžiamo susitarimo.

20.5. Konkurencijos tarybos pareigūnų vykdytos apklausos metu buvo pažeista: Konkurencijos tarybos darbo reglamentas; Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos 41, 47–48 straipsniai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, procesinės šalių lygybės principas ir rungtyniško proceso principas; Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai ir Lietuvos Respublikos teismų praktika. Konkurencijos tarybos pareigūnų vykdytų apklausų metu buvo pažeistas Konkurencijos tarybos darbo reglamentas. Apeliantas negalėjo susipažinti su apklausų turiniu, be to, Konkurencijos tarybos pareigūnai tyčia vengė suteikti paaiškinimus apeliantui. Apeliantas siekia, kad būtų nustatyta ar Konkurencijos tarybos pareigūnai tyrimo apklausų metu darė garso įrašus. Apeliantui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su visais Konkurencijos tarybos surinktais įrodymais, todėl buvo pažeistas įrodymų atskleidimo principas, rungtyniško proceso principas, šalių lygybės principas, apelianto teisė į gynybą. Liudytojas M. V. buvo apklausiamas nesilaikant teisės aktų, nebuvo daromas garso įrašas, taip pat nesutapo L. K. (Konkurencijos tarybos administracijos darbuotoja, fiksavusi M. V. nurodytas aplinkybes) ir M. V. apklausos apibūdinimas ir jos nurodyta trukmė (čia nurodyti nauji nesutikimo su Nutarimu argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirminiame skunde).

20.6. Teismui pripažinus, kad buvo atliktas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, apeliantui paskirta bauda turi būti mažinama, nes ji akivaizdžiai yra neprotinga ir neproporcinga. UAB „Rovaltra“ tariamai įvykdyto pažeidimo negalima pripažinti pavojingu ar sukėlusiu didelę žalą. Konkurencijos taryba nusprendė apeliantui skirti maksimalią baudą už pažeidimo pavojingumą – 30 procentų pagal Baudų dydžio nustatymo aprašą nustatytos pardavimų vertės. Pareiškėjo vertinimu, toks sprendimas yra neteisingas, kadangi apelianto veiksmai nesąlygojo tariamai sudaryto draudžiamojo susitarimo pavojingumo, be to pareiškėjo veiksmai buvo pasyvūs. Apelianto manymu, jam skiriama bauda neturėtų viršyti 20 procentų pagal Baudų dydžio nustatymo aprašą nustatytos pardavimų vertės.

21. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo faktines aplinkybes bei dėsto tuos pačius nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus kaip pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime papildomai nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

21.1. Tyrimo metu paaiškinimus davė G. B., kuris dirbo UAB „Fontas LT“ direktoriumi. Jis nurodė, jog vienintelis konsultantas, kuris teikė paslaugas UAB „Fontas LT“ buvo S. Š., kuris Konkurencijos tarybai patvirtino, kad neruošė UAB „Fontas LT“ tiekėjo pasiūlymo dėl prekių, paslaugų ar darbų formos, nebuvo tarpininku tarp UAB „Fontas LT“ ir tiekėjų pirkime, nepildė UAB „Bjoras“, UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ pasiūlymų formų pirkime. Įvertinus UAB „Fontas LT“ darbuotojų ir S. Š. paaiškinimus, nebuvo pagrindo spręsti, jog pirkimo pasiūlymų formas galėjo užpildyti konsultantai.

21.2. Iš apelianto, kartu su apeliaciniu skundu teiktu J. Ž. atsakymu atsiųstu el. paštu, matyti, kad nei A. K., nei J. Ž. nenurodė, kad jos rengė pirkimo dokumentus, todėl apelianto argumentas, jog sutapimai pasiūlymų formose atsirado dėl šių konsultančių kaltės, yra nepagrįstas. E to, pažymėtina, jog sutapimai pasiūlymų formose yra tik vienas iš įrodymų.

21.3. Apeliantas nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra įtvirtintas draudimas sunaikinti garso įrašus, kurie yra daromi protokolo surašymo tikslais, tačiau apeliantas nurodo tik abstrakčius teiginius apie draudimą naikinti garso įrašus, daromus protokolo surašymo tikslais, tačiau nenurodo nei vieno teisės akto, kuriame būtų įtvirtintas šis draudimas. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojai, vadovaudamiesi minėta nuostata, paaiškinimus užfiksavo rašytiniuose paaiškinimų protokoluose. Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojai informavo, jog yra daromas garso įrašas, buvo surašyti paaiškinimų protokolai, su kuriais asmenys susipažino, pasirašė, nebuvo sudaryta jokių kliūčių susipažinti su paaiškinimų protokolais ir reikšti dėl jų pastabas. Iš paaiškinimų protokolų matyti, kad asmenys, teikę paaiškinimus pastabų nepateikė.

21.4. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus gali būti skundžiami Konkurencijos tarybai, tačiau į Konkurencijos tarybą dėl netinkamo Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojų pareigų atlikimo, surašant paaiškinimų protokolus, nebuvo kreiptasi.

21.5. Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 48 straipsniai, atsakovas paaiškina, kad nei tyrime, nei Nutarime nebuvo remiamasi garso įrašais, darytais apklausų metu, garso įrašai nėra tyrimo bylos medžiagos dalis, nes tyrimo bylos medžiagą sudaro pasirašyti paaiškinimų protokolai ir Nutarime kaip įrodymais būtent remiamasi paaiškinimų protokolais. Taip pat pažymi, jog apeliantas nenurodo, kaip aplinkybė, kad paaiškinimų protokoluose nebuvo nurodyta, jog buvo daromi garso įrašai, pažeidžia teisę į gynybą. Be to, nors apeliantas ir nurodo, kad Konkurencijos taryba selektyviai užfiksavo paaiškinimus, tačiau taip ir nedetalizuoja, kokia informacija nebuvo nurodyta paaiškinimų protokoluose.

21.6. Atsakovas atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad M. V. buvo apklausiamas nesilaikant teisės aktų, paaiškina, kad M. V. buvo pakviestas į Konkurencijos tarybą ne duoti paaiškinimus, o nurodyti jam žinomas aplinkybes. Faktinių aplinkybių fiksavimo protokole yra nurodytas M. V. paaiškinimas apie jam žinomas aplinkybes. Surašius faktinių aplinkybių fiksavimo protokolą, M. V. turėjo teisę su juo susipažinti ir teikti pastabas, tačiau pastabų nepateikė.

21.7. Atsakovas atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas konkurencijos teisės pažeidimų bylas prilygina baudžiamosioms, pažymi, jog tai nereiškia, kad tokiais atvejais turėtų būti taikomos baudžiamąjį ar civilinį procesą reglamentuojančios nacionalinės teisės normos, nes toks bylų skirstymas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje tėra daromas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo tikslais. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis Baudžiamojo proceso kodeksu taikant teisės analogiją. Pažymėtina, jog teisė susipažinti su bylos medžiaga reglamentuojama Konkurencijos įstatyme bei Konkurencijos tarybos Darbo reglamente, patvirtintame Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos Darbo reglamento“, todėl nėra jokio teisinio pagrindo remtis Baudžiamojo proceso kodeksu.

21.8. Kiekvienoje byloje baudos yra nustatomos pagal individualias tos bylos aplinkybes, vadovaujantis teisės aktais, todėl ankstesnė Europos Komisijos praktika nesaisto Konkurencijos tarybos. Apeliantas padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – sudarė kartelinį susitarimą. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius, todėl už tokius pažeidimus turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė 30 proc. dydį už pavojingumą.

21.9. Dėl lengvinančių aplinkybių, atsakovas pasisako, kad institucijų nurodymų vykdymas nėra savaime kvalifikuojamas kaip pagalba institucijoms. Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos bylos medžiagos, UAB „Rovaltra“ vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus, tuo tarpu papildomos informacijos ar veiksmų, kurie turėjo ar galėjo padėti Konkurencijos tarybai atliekamo tyrimo metu, nepateikė ir neatliko. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir mažinti paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju apeliantas žinojo apie orientacinį Pirkimo biudžetą, todėl, teikdamas pasiūlymą žymiai didesne kaina nei Pirkimo biudžetas, dalyvavo Pirkime, nesiekdamas konkuruoti, o tik tam, jog sudarytų konkurencingos procedūros įspūdį, todėl negalima apelianto vaidmens draudžiamame susitarime vertinti kaip pasyvaus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 2S-15(2016) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo, be kita ko, pripažinta, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, dalyvaudamos 2014 metais UAB „Fontas LT“ organizuotame biomasės smulkintuvo su manipuliatoriumi pirkime (Pirkimas Nr. 1), pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir už šio pažeidimo padarymą UAB „Rovaltra“ paskirta 70 400,00 Eur bauda, o UAB „Žagarės inžinerija“ - 33 400,00 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pareiškėjos UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ kreipėsi į teismą su skundais, kuriais prašė panaikinti 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 2S-15/2016; nustačius, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai - sumažinti paskirtas baudas.

25. Pareiškėjas UAB „Rovaltra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ta apimtimi, kuria bendrovė pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują sprendimą– UAB „Rovaltra“ skundą visiškai tenkinti, t. y. panaikinti Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 2S-15/2016 rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pripažinta, kad UAB „Rovaltra“, dalyvaudamas 2014 m. UAB „Fontas LT“ organizuotame Pirkime Nr. 1, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nustačius, kad UAB „Rovaltra“ vis dėlto pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, ir nepanaikinus Konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 2S-15/2016 – sumažinti UAB „Rovaltra“ paskirtą 70 400 Eur dydžio baudą.

26. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl teisinio reguliavimo

27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl konkurencijos teisės pažeidimo, kylančio iš draudimo sudaryti konkurenciją ribojančius ar galinčius riboti susitarimus (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).

28. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Iš esmės analogiškas draudimas įtvirtintas ir SESV 101 straipsnio 1 dalies a punkte: kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalį susitarimu yra laikomi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ar pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

29. Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka SESV 101 straipsnio nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį atitinkamai vadovaujamasi SESV 101 straipsnio taikymo praktika.

30. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinį, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas (žr. pvz., 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵?2577/2011, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-294/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką bei įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos teisinės garantijos, būtinos efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d. nutarimus). Viena iš teisinių garantijų, būtinų efektyviam rinkos ūkio funkcionavimui, yra tai, kad įstatymų leidėjas yra konstituciškai įpareigotas išleisti įstatymus, kurie saugotų sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi remiantis oficialios konstitucinės doktrinos nuostatomis galima teigti, jog sąžiningos konkurencijos laisvė – konstitucinė vertybė, kadangi, Konstitucinio Teismo teigimu, sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

31. Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Kaip minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-686/2006, 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸?294/2011; 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017) taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio loginė konstrukcija bei šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas leidžia išskirti dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurenciją, ir susitarimus, kurių priešingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi būti nustatytas ir įrodytas. Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se (lot. savaime) ribojantys konkurenciją susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas. Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama (analogiškai žr., pvz., 1998 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo sprendimą European Night Services (ENS) ir kiti prieš Europos Komisiją, sujungtose bylose T?374/94, 375/94, 384?388/94, EU:T:1998:198, 136 p.).

32. Taigi kvalifikuojant susitarimą pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs ūkio subjektų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo (fiksavimo) pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą. Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytą tokio susitarimo reikšmę ir prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²?2016/2012).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad komercinių pasiūlymų turinio derinimo (informacijos, įskaitant kainą, apie būsimų komercinių pasiūlymų turinį atskleidimo konkurentui) prieš juos pateikiant perkančiajai organizacijai praktika traktuotina kaip prieštaraujanti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui (LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-293/2012, 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²–2016/2012). Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto suderina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, akivaizdu, jog viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas. Taigi tokiais atvejais komercinių pasiūlymų turinio derinimo pasekmė yra ta, jog sudaromos sąlygos viešuosius pirkimus laimėti iš anksto žinomam ūkio subjektui, todėl pati viešųjų pirkimų procedūra tampa fiktyvi ir praranda savo prasmę (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-293/2012).

Dėl konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo

34. Ginčijamu Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 2S-15(2016) nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ 2014 m. vykusiame Pirkime Nr. 1 veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino veiksmus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją. Tokiais veiksmais minėti ūkio subjektai sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ nusiuntė UAB „Rovaltra“ elektroninį laišką, kuriame nurodė, kokios yra orientacinės kainos nagrinėjamame Pirkime Nr. 1. UAB „Rovaltra“ vadovavosi UAB „Žagarės inžinerija“ atsiųstomis kainomis – pati savarankiškai į rinkos dalyvius dėl smulkintuvo su manipuliatoriumi kainų nesikreipė, nors pati tokia produkcija neprekiauja. Žinodama nustatytas orientacines kainas Pirkime Nr. 1, UAB „Rovaltra“ pateikė ženkliai didesnę sumą, taip sudarydama sąlygas laimėti UAB „Žagarės inžinerija“. Taigi UAB „Rovaltra“ žinojo Pirkimo Nr. 1 orientacinį biudžetą ir pateikė komercinį pasiūlymą su didesne bendra traktoriaus ir smulkintuvo su manipuliatoriumi kaina. Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad siekiant konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, šiuo atveju užtenka nustatyto fakto, jog esant vieninteliam pasiūlymų vertinimo kriterijui – kainai, pirkime dalyvavusios įmonės derino paruoštus komercinius pasiūlymus ir žinojo, jog UAB „Rovaltra“ pateikiama kaina buvo didesnė nei Pirkimą Nr. 1 turėjusios laimėti įmonės. Konkurencijos taryba laikosi nuostatos, kad suderintų pasiūlymų faktą patvirtina ir pateiktų pasiūlymų turinio ir formos panašumai bei identiški teksto, nurodyto UAB „Fontas LT“ tiekėjo pasiūlymo formoje, pakeitimai, taip pat STT pateikta medžiaga. Šiuo atveju Konkurencijos taryba nustatė, kad pirkime dalyvavusi įmonė UAB „Rovaltra“ iš anksto žinodama, jog viešojo pirkimo ji nelaimės, pateikė perkančiajai organizacijai komercinį pasiūlymą su aukštesne pasiūlymo kaina nei UAB „Žagarės inžinerija“.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba taikė aukštą įrodinėjimo standartą, surinko pakankamai įrodymų, apie tai, kad UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ bendravo dėl UAB „Fontas LT“ 2014 m. birželio 27 d. organizuoto pirkimo biomasės smulkintuvui su manipuliatoriumi pirkti elektroniniais laiškais dar iki Pirkimo Nr. 1 paskelbimo, bendrovės taip pat bendravo vėliau po Pirkimo Nr. 1 dėl dokumentų rengimo atgaline data, rėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo metu surinkta medžiaga, N. N. kompiuteryje rasta 7 lentele, taip pat atlikusi papildomą tyrimą, kurio metu buvo apklausti kiti su pirkimo organizavimo susiję asmenys, teisėtai ir pagrįstai padarė išvadas dėl konkurenciją ribojančio susitarimo buvimo. Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad Konkurencijos taryba ginčijamame sprendime nustatė ir įvardino visas faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, kad buvo sudarytas susitarimas, ribojantis konkurenciją, todėl pagrįstai paskyrė pareiškėjams baudą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, iš 2014 metų balandžio mėnesio susirašinėjimo matyti, kad UAB „Žagarės inžinerija“ elektroniniame laiške, adresuotame UAB „Rovaltra“ nurodė, kad pasiūlymas turi būti adresuotas UAB „Fontas LT“, o tai, kad bendrovės tarpusavyje derino UAB „Fontas LT“ teikiamas komercinių pasiūlymų kainas, rodo, kad joms buvo žinoma, koks tiksliai pirkimas yra planuojamas vykdyti, kokias tiksliai prekes ir kokiomis kainomis galės įsigyti perkančioji organizacija. Be to, bendrovės apklausos metu pačios patvirtino, kad 2014 metų balandžio mėnesio elektroninis susirašinėjimas buvo susijęs su Pirkimu Nr. 1, 2014 metų balandžio mėnesio elektroninis susirašinėjimas pagrįstai laikytinas kaip susijęs su Pirkimu Nr. 1, be kita ko, pagrįstai laikytina, jog nagrinėjamo pažeidimo pradžia yra 2014 m. balandžio 23 d.

36. Pareiškėjas UAB „Rovaltra“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į Konkurencijos tarybos padarytus teisės normų pažeidimus, nesivadovavo administraciniam ginčui reikšminga teismų jurisprudencija ir pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmos instancijos teismas iš esmės neįvertino apelianto 2016 m. gruodžio 27 d. skundo motyvų ir argumentų, bylą išnagrinėjo formaliai ir iš esmės atkartojo atsakovo poziciją, išsakytą teismui.

37. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, kad draudžiamą susitarimą konkrečiu atveju įrodo: a) susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriais buvo suderintas pirkimo biudžetas; (b) susirašinėjimas elektroniniais laiškais po Pirkimo; (c) identiški sutapimai pasiūlymų formose, kurias pateikė apeliantas ir UAB „Žagarės inžinerija“; (d) ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl bandymo papirkti Konkurencijos tarybos administracijos darbuotoją ir (e) N. N. kompiuteryje rasta lentelė, kurioje atsispindi istoriniai kainų derinimo duomenys.

Dėl susirašinėjimo elektroniniais laiškais

38. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ atstovai susirašinėjo elektroniniais laiškais dar iki UAB „Fontas LT“ Pirkimo Nr. 1 paskelbimo. UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. UAB „Rovaltra“ komercijos direktoriui J. T. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašoma: „ok siuskit pasiulyma tokiam traktoriui, adresuota UAB “Fontas LT” sumai 339000 LTL + PVM“. Be to, UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. išsiuntė laišką UAB „Rovaltra“ komercijos direktoriui J. T., kuriame rašoma: „Ar galite su savo traktoriumi sita sumergeinti I viena ir padaryti pasiulyma kaip vieno“. Prie šios žinutės buvo prisegtas 2014-04-18 UAB „Domingos prekyba“ komercinis pasiūlymas, kuriame yra nurodomos prekės techniniai parametrai ir pardavimo kaina - 106 900,00 Eur (369 104,32 Lt). Šio komercinio pasiūlymo gavėjas yra nurodytas UAB „Fontas LT“ (Konkurencijos tarybos bylos t. VIII, b. 1. 53). Minėti faktai išdėstyti ginčijamo Nutarimo 159 punkte. Pabrėžtina tai, kad paties susirašinėjimo elektroniniais laiškais UAB „Rovaltra“ ir neneigia, tačiau nesutinka su tuo, kad išdėstytas susirašinėjimas sudaro veiksmų derinimą tarp bendrovių Pirkimo Nr. 1 klausimu.

39. Vis tik iš bylos medžiagos pagrįstai nustatyta, jog jau šiame etape bendrovės suderino UAB „Fontas LT“ Pirkime Nr. 1 teikiamų komercinių pasiūlymų orientacines kainas. UAB „Žagarės inžinerija“ elektroniniame laiške, adresuotame UAB „Rovaltra“, nurodė tikslias Pirkimui Nr. 1 skirtos produkcijos kainas, taip pat, kad traktoriumi papildytas pasiūlymas turi būti adresuotas UAB „Fontas LT“. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Žagarės inžinerija“ nurodė bendrą Pirkimo Nr. 1 orientacinę kainą (339 000,00+369 104,32=708 104,32 Lt), tuo pačiu informuodama apie būsimo Pirkimo Nr. 1 biudžetą. Bendrovės apklausos metu pačios patvirtino, kad 2014 metų balandžio mėnesio elektroninis susirašinėjimas buvo susijęs su Pirkimu Nr. 1 (Konkurencijos tarybos bylos t. V, b. 1. 20-29, 103-109, Konkurencijos tarybos bylos t. VIII, b. 1. 41-52, 107-115)

40. UAB „Rovaltra“, teikdama komercinį pasiūlymą, vadovavosi 2014 m. balandžio 29 d. elektroniniame laiške UAB „Žagarės inžinerija“ pateikta smulkintuvo kaina (369 104,00 Lt be PVM), nes UAB „Rovaltra“ nurodė, jog apskaičiavo Pirkime Nr. 1 teiktiną smulkintuvo ir manipuliatoriaus kainą, atsižvelgdama į tai, kad rinkoje smulkintuvą įmonė galėjo įsigyti už 369 104,00 Lt be PVM, pridėjo priėjo vidutinį antkainį.

Dėl pateiktų pasiūlymų turinio ir formos panašumo

41. Apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 12-14 punktai) teigiama, kad sutapimus komerciniuose pasiūlymuose sąlygojo trečiųjų asmenų veiksmai, o ne UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ tarpusavio veiksmų derinimas, iš esmės nesutinkama su ginčijamo Nutarimo 180 punkte padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra identiški skundo teismui argumentams, išdėstytiems skundo teismui 42-44 punktuose. Ginčijamo Nutarimo 180 punkte padaryta išvada, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta įrodymų, kuriais remiantis konkursinių pasiūlymų formos ir turinio panašumą būtų galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu, aukščiau išdėstyti UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ pasiūlymų formos sutapimai, elektroninis susirašinėjimas bei kitos tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ derino savo veiksmus 2014 m. UAB „Fontas LT“ organizuotame Pirkime Nr. 1 ir pateikė suderintus komercinius pasiūlymus.

42. Taigi Konkurencijos taryba tyrimo metu nustatė, kad Pirkime dalyvavusios įmonės UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ pateikė pasiūlymus, kuriuose yra analogiškos nuostatos bei komercinių pasiūlymų formų užpildymo sutapimai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų teiktų pasiūlymų formas, nustatė, kad jos užpildytos iš esmės identiškai, kas lemia tai, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. liepos 8 d. pateiktų UAB „Fontas LT“ komercinių pasiūlymų forma ir turinys sutampa. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad sutapimai pasiūlymų formose yra tik vienas iš įrodymų, kad UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ sudarė draudžiamą susitarimą.

43. Apeliacinio skundo argumentas, kad pasiūlymų formas pildė ne bendrovės, bet konsultantai, kurie taip ir nebuvo atskleisti tyrimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu yra apelianto gynybinė pozicija, nes ir Konkurencijos taryba, ir pirmosios instancijos teismas apklausė susijusius asmenis, kurie paneigė apelianto poziciją (UAB „Fontas LT“ direktorius G. B. nurodė, jog vienintelis konsultantas, kuris teikė paslaugas UAB „Fontas LT“, buvo S. Š.; S. Š. tyrimo metu patvirtino, kad neruošė UAB „Fontas LT“ tiekėjo pasiūlymo dėl prekių, paslaugų ar darbų formos, nebuvo tarpininku tarp UAB „Fontas LT“ ir tiekėjų Pirkime, nepildė UAB „Bjoras“, UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ pasiūlymų formų Pirkime; konsultantė A. K. yra nurodžiusi, kad pačių pasiūlymų niekada nėra rengusi ir pildžiusi tiekėjų vardu, nes tai daro patys tiekėjai; konsultantė J. Ž. yra nurodžiusi, kad konkrečių pasiūlymų nerengė, kainų nepildė ir su tiekėjais nebendravo). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad pasiūlymų formas pildė konsultantai, bet ne pačios bendrovės, tačiau nėra paaiškintos priežastys, dėl kurių konkrečiu atveju pačios bendrovės nepildė minėtų pasiūlymų formų, o taip pat nėra nurodyti asmenys, kurie turėjo UAB „Rovaltra“ įgaliojimus užpildyti aptariamas pasiūlymų formas.

Dėl konsultantės J. Ž. pripažinimo, kad ji galėjo parengti Pirkimo Nr. 1 dokumentus

44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš konsultantės J. Ž. 2017 m. gegužės 26 d. atsakymo darytina išvada, kad ji ir buvo ta konsultantė, kuri galimai padarė klaidas pirkimo dokumentuose. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad minėta konsultantė, kaip ji pati ir teigė (žr. Nutarties 43 p.), nerengė konkrečių pasiūlymų, kainų nepildė ir su tiekėjais nebendravo. Kritiškai vertintina apelianto pozicija, kai UAB „Rovaltra“ net ir apeliacinio proceso metu teigia, kad jam nėra žinoma, kas užpildė pasiūlymų formas.

Dėl UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ susirašinėjimo elektroniniu paštu ir bendravimo iki UAB „Fontas LT“ Pirkimo Nr. 1 paskelbimo

45. Apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 18-29 punktai) nurodoma kad UAB „Rovaltra“ į UAB „Žagarės inžinerija“ elektroninius laiškus neatsakė ir negalėjo žinoti, ar UAB „Žagarės inžinerija“ dalyvaus Pirkime, atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. balandžio mėn. dar nebuvo žinoma, ar bus paskelbtas konkursas, UAB „Rovaltra“ nesivadovavo UAB „Žagarės inžinerija“ elektroniniame laiške nurodytomis kainomis, iš esmės nesutinkama su ginčijamo Nutarimo 159 ir 161 punktuose padarytomis išvadomis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra identiški skundo teismui argumentams, išdėstytiems skundo teismui 45-51 punktuose.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo fakto pirmiausia pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra sprendęs, jog sąvokos „susitarimas“, „įmonių asociacijų sprendimai“ ir „suderinti veiksmai“ subjektyviu požiūriu suvokiamos kaip tokio paties pobūdžio susitarimai, kurie skiriasi tik savo intensyvumu ir formomis (1999 m. liepos 8 d. ESTT sprendimo byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Anic Partecipazioni SpA, C?49/92 P, EU:C:1999:356, 131 p.). Todėl kriterijai, kurie buvo nustatyti Teisingumo Teismo praktikoje siekiant įvertinti, ar elgesys turi tikslą ar poveikį trukdyti, riboti arba iškraipyti konkurenciją, taikomi neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie susitarimą, sprendimą arba suderintus veiksmus (2009 m. birželio 4 d. ESTT sprendimo byloje T?Mobile Netherlands BV ir kiti, C?8/08, EU:C:2009:343, 23–24 p.). Be to, Teisingumo Teismo praktikoje susitarimais konkurencijos teisės prasme taip pat pripažįstami ne tik formalūs, rašytiniai susitarimai (rašytinės sutarties sudarymas), bet ir žodiniai susitarimai ar net teisiškai neįpareigojantys dokumentai (pvz., 1970 m. liepos 15 d. sprendimas ACF Chemiefarma NV prieš Europos Komisiją, 41-69, EU:C:1970:71).

47. Analizuojant suderintų veiksmų sąvoką pasakytina, kad SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme apima tam tikrą veiksmų koordinavimo tarp įmonių formą, kuri, nors nėra pasiekusi stadijos, kai visiškai sudaromas susitarimas, žinomai pakeičia konkurencijos rizikas praktiniu bendradarbiavimu tarp jų (pvz., Teisingumo Teismo 1975 m. gruodžio 16 d. sprendimo Suiker Unie UA prieš Europos Komisiją sujungtose bylose nuo 40/73 iki 48/73, 50/73, nuo 54/73 iki 56/73, 111/73, 113/73, 114/73, EU:C:1975:174, 26 p., jau minėto sprendimo Ahlström Osakeyhtiö ir kiti prieš Europos Komisiją 63 p.).

48. Derinimo ir bendradarbiavimo kriterijai, kurie būtini siekiant nustatyti, ar veiksmai yra suderinti, ir kuriais tikrai nereikalaujama, kad būtų parengtas realus planas, turi būti suprantami atsižvelgiant į konkurencijos sampratą, kylančią iš SESV nuostatų, pagal kurią ekonominis vienetas privalo nepriklausomai nuspręsti dėl strategijos, kurią jis ketina įgyvendinti bendroje rinkoje (pvz., Teisingumo Teismo jau minėto sprendimo Suiker Unie UA ir kiti prieš Europos Komisiją, 173 p.; 1981 m. liepos 14 d. sprendimo Züchner prieš Bayerische Vereinsbank AG, 172/80, EU:C:1981:178, 13 p.; jau minėto sprendimo Ahlström Osakeyhtiö ir kiti prieš Europos Komisiją 63 p., 1998 m. gegužės 28 d. sprendimo Deere prieš Europos Komisiją, 7/95 P, EU:C:1998:256, 86 p.). Šis autonomijos reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės protingai prisiderinti prie konstatuoto ar numanomo savo konkurentų elgesio, tačiau jis griežtai prieštarauja bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių ūkio subjektų, kuris gali turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio nuspręsta ar numatoma imtis šioje rinkoje, jei šių kontaktų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje. Labai koncentruotoje oligopolinėje rinkoje pasikeitimas informacija gali suteikti įmonėms galimybę susipažinti su pozicijomis rinkoje bei konkurentų komercine strategija ir labai pakeisti esančią ūkio subjektų konkurenciją (1998 m. gegužės 28 d. ESTT sprendimo byloje John Deere Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, C-7/95 P, EU:C:1998:256, 87 – 88 p.). Iš to matyti, kad konkurentų pasikeitimas informacija gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, jeigu jis sumažina ar panaikina netikrumą dėl atitinkamos rinkos veikimo ir todėl riboja įmonių konkurenciją (2003 m. spalio 2 d. ESTT sprendimo Thyssen Stahl prieš Komisiją, C 194/99 P, EU:C:2003:527, 81 p.).

49. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų draudžiamų susitarimų specifiškumą teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad konkrečiu atveju buvo tiesioginiai kontaktai tarp UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, kurie galėjo turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio nuspręsta ar numatoma imtis šioje rinkoje, o konkrečiu atveju šių kontaktų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje. Teisėjų kolegija sutinka su Konkurencijos tarybos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad šiame etape bendrovės suderino UAB „Fontas LT“ Pirkime Nr. 1 teikiamų komercinių pasiūlymų orientacines kainas. UAB „Žagarės inžinerija“ elektroniniame laiške, adresuotame būtent UAB „Rovaltra“, nurodė tikslias Pirkimui Nr. 1 skirtos produkcijos kainas, taip pat, kad traktoriumi papildytas pasiūlymas turi būti adresuotas UAB „Fontas LT“. Tai reiškia, kad UAB „Žagarės inžinerija“ nurodė bendrą Pirkimo Nr. 1 orientacinę kainą, tuo pačiu informuodama apie būsimo Pirkimo Nr. 1 biudžetą. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad bendrovės tarpusavyje derino UAB „Fontas LT“ teikiamas komercinių pasiūlymų kainas, joms buvo žinoma, koks tiksliai pirkimas yra planuojamas vykdyti, kokias tiksliai prekes ir kokiomis kainomis galės įsigyti perkančioji organizacija – UAB „Fontas LT“ biudžetas Pirkimui Nr. 1 buvo 708 104,32 Lt. Bendrovės apklausos metu pačios patvirtino, kad 2014 m. balandžio mėn. elektroninis susirašinėjimas buvo susijęs su Pirkimu Nr. 1. Apeliacinio skundo argumentas, kad 2014 m. balandžio mėn. elektroninis susirašinėjimas nėra susijęs su Pirkimu Nr. 1, nes pastarasis pirkimas dar nebuvo paskelbtas, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad UAB „Rovaltra“, teikdama komercinį pasiūlymą, vadovavosi 2014 m. balandžio 29 d. elektroniniame laiške UAB „Žagarės inžinerija“ pateikta kaina.

Dėl kitų motyvų

50. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo kainos fiksavimo UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ (apeliacinio skundo 30-33) taip pat neapgrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra identiški skundo teismui argumentams, išdėstytiems skundo teismui 57-60 punktuose. Atsižvelgiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų draudžiamų susitarimų specifiškumą teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad konkrečiu atveju buvo tiesioginiai kontaktai tarp UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, kurie galėjo turėti įtakos esamam ar potencialiam konkurento elgesiui rinkoje arba atskleisti tokiam konkurentui elgesį, kurio nuspręsta ar numatoma imtis šioje rinkoje, o konkrečiu atveju šių kontaktų tikslas ir poveikis – sukurti konkurencines sąlygas, kurios, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį, įmonių dydį bei skaičių ir šios rinkos apimtį, neatitinka normalių sąlygų nagrinėjamoje rinkoje (plačiau žr. Nutarties 46-49 punktuose išdėstytus motyvus).

51. Apeliacinio skundo argumentai dėl First Opportunity OU dokumentų (apeliacinio skundo 34-40 punktai), kurie, anot apelianto, nėra patikimi ir sukurti po Pirkimo. Remiantis bylos duomenimis yra nustatyta, kad First Opportunity OU gamybos direktoriui N. N. priklausančiame kompiuteryje rastas dokumentas „Fontas.xls“, kuriame yra nurodytos su Pirkimu susijusios detalės: pasiūlymus derinę asmenys ir kainos. Lentelės stulpelyje „Derino“ antroje eilutėje „Kesla C645“ yra įrašas „D./T./N.“, trečioje eilutėje „Valtra T193H“ yra įrašas „D./T.“. Konkurencijos tarybos nuomone, šie įrašai patvirtina, kad už komercinių pasiūlymų teikimą (jų derinimą) buvo atsakingi UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. ir Apelianto komercijos direktorius J. T.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra identiški skundo teismui argumentams, išdėstytiems skundo teismui 61-68 punktuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Konkurencijos tarybos išvadomis. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog negalima remtis 7 lentele, kadangi dokumentas buvo sukurtas vėliau nei vyko Pirkimas.

52. Dėl Konkurencijos tarybos nepagrįstai nustatyto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo Pirkime Nr. 1 apeliaciniame skunde teigiama, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai Nutarimo 191 , 195, 193 punktuose nustatė ginčo draudžiamą susitarimą, UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ nederino komercinių pasiūlymų Pirkime Nr. 1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra identiški skundo teismui argumentams, išdėstytiems skundo teismui 76-79 punktuose. Teisėjų kolegija nekartos argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas ir Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė ginčo draudžiamą susitarimą. Apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Rovaltra“ nebuvo informuota apie tai, kokią kainą nustatys UAB „Žagarės inžinerija“, vertintinas kritiškai, kartu prisimintina ir tai, kad bendrovės apklausos metu pačios yra patvirtinę, kad 2014 metų balandžio mėnesį elektroniniu būdu susirašinėjo tarpusavyje ir šis susirašinėjimas buvo susijęs su Pirkimu Nr. 1.

53. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad Konkurencijos tarybos vykdytų apklausų metu buvo pažeistas Konkurencijos tarybos darbo reglamentas, Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis (apeliacinio skundo 52-96 punktai), teisėjų kolegija pažymi, kad šių argumentų grupė nebuvo kelta skunde teismui, pirmosios instancijos teismas minėtų argumentų nenagrinėjo ir jie yra naujai keliami klausimai nagrinėjamoje byloje, taigi jie nepatenka į apeliacinio nagrinėjimo ribas. Todėl tariami pažeidimai nebus išsamiai nagrinėjamai apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teisme yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, administracinės bylos nagrinėjimo ribos nubrėžiamos pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai neleidžia spręsti apie tai, kad Konkurencijos taryba, fiksuodama paaiškinimus paaiškinimų protokoluose, nelaikė teisės aktų reikalavimų, apeliaciniame skunde nenurodoma, kaip aplinkybė, kad paaiškinimų protokoluose nebuvo nurodyta, jog buvo daromi garso įrašai, pažeidžia teisę į gynybą. Be to, nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad Konkurencijos taryba selektyviai užfiksavo paaiškinimus, tačiau taip ir nedetalizuoja, kokia informacija nebuvo nurodyta paaiškinimų protokoluose ir kaip tai pakenkė gynybai. Darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta įtikinančių argumentų dėl to, kad UAB „Rovaltra“ teisė į gynybą proceso Konkurencijos taryboje metu buvo apribota.

54. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčijamu Nutarimu paskirta bauda yra per didelė, kadangi pažeidimas nėra pavojingas; Konkurencijos taryba nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių (apeliacinio skundo 102-126 punktai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra identiški skundo teismui argumentams, išdėstytiems skundo teismui 85-109 punktuose. Remiantis Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10 punktu, baudos dydis už pažeidimo pavojingumą apskaičiuojamas atsižvelgiant į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, tokias kaip pažeidimo pobūdis, visų pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis, pažeidimo geografinis plotas, ir kitas aplinkybes. Šių aplinkybių svarba ir jų vertinimo poreikis priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo. Baudų dydžio nustatymo aprašo 11 punkte nurodyta, jog draudžiamų konkurentų susitarimų dėl kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo, gamybos ar pardavimų kiekių ribojimo atvejais baziniam baudos dydžiui apskaičiuoti naudojama pardavimų vertės dalis sudaro nuo 20 iki 30 procentų nustatytos pardavimų vertės. UAB „Rovaltra“ sudarė draudžiamą susitarimą, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė 30 proc. dydį už pavojingumą.

55. Apeliaciniame skunde remiamasi Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodoma, kad UAB „Rovaltra“ tyrimo metu visą laiką geranoriškai bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, todėl turėtų būti taikoma atitinkama atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad institucijų nurodymų vykdymas nėra savaime kvalifikuojamas kaip pagalba institucijoms. Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos bylos medžiagos, UAB „Rovaltra“ vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus, tuo tarpu papildomos informacijos ar veiksmų, kurie turėjo ar galėjo padėti Konkurencijos tarybai atliekamo tyrimo metu, nepateikė ir neatliko. Todėl nėra pagrindo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir mažinti paskirtos baudos dydį.

56. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pabrėžtina, kad subjektyvūs apelianto UAB „Rovaltra“ motyvai neturėjo reikšmės sprendžiant, ar buvo sudarytas draudžiamas susitarimas.

57. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) ir kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-3555/2011 ir kt.).

58. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo UAB „Rovaltra“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Rovaltra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė