Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pradėti tyrimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A. R. valymo įrenginiai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 1S-37(2017) „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Šakių rajono savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu savivaldybės teritorijoje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Tarybą pradėti tyrimą dėl Šakių rajono savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu savivaldybės teritorijoje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šakių rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsisako sudaryti galimybę nuotekas iš centralizuoto nuotekų nuvedimo tinklo nuvesti iki pareiškėjo valymo įrenginių, todėl pareiškėjas faktiškai nebegali teikti nuotekų tvarkymo paslaugų Savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas išnaudojo visas teisines priemones, siekdamas atnaujinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą Savivaldybės teritorijoje, bendravo su Savivaldybe, pateikė reikalaujamus dokumentus, tačiau Savivaldybė, remdamasi išimtinai formaliais argumentais, atmetė pareiškėjo prašymus, nenurodydama jokių priežasčių, kodėl pareiškėjas negali įgyvendinti teisės aktuose nustatytos teisės.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Taryba, atsisakydama pradėti tyrimą dėl Savivaldybės veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Tokie Tarybos veiksmai neatitiko atsakingo valdymo, gero administravimo ir lygybės prieš įstatymą principų. Taryba netinkamai įvertino ginčo faktinę situaciją, nepagrįstai nusprendė, kad Tarybos įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai bei reikšmingai daliai vartotojų, todėl nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu Savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjo vertinimu, Tarybos tyrimas dėl Savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu Savivaldybės teritorijoje, turėtų strateginę reikšmę.

4. Atsakovas Taryba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pateikė Tarybai pareiškimą, tačiau tai savaime nereiškia, jog Taryba turėjo pradėti tyrimą ar suteikė pareiškėjui lūkesčius dėl tyrimo pradėjimo. Taryba turi pradėti tyrimą ir atlikti išsamų vertinimą ne dėl kiekvieno pateikto pareiškimo ar galimo žalos patyrimo, o tik tais atvejais, kai yra pagrįstas pagrindas įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Tam, jog būtų galima preliminariai įvertinti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, pareiškėjo pateiktas pareiškimas turi atitikti Konkurencijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018) patvirtintame Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamente (toliau – ir Darbo reglamentas) nustatytus reikalavimus. 2015 m. raštu Tarybos skyrių vedėjai informavo pareiškėją apie tai, kad pateiktas pareiškimas neatitinka Konkurencijos įstatyme ir Darbo reglamente nustatytų reikalavimų, todėl klausimas dėl tyrimo pradėjimo nebus teikiamas svarstyti Tarybos posėdyje. Atsakovas pažymėjo, kad minėta išvada buvo padaryta atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nebuvo pateikęs viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar kito sprendimo, kuris teiktų privilegijas arba diskriminuotų atskirus ūkio subjektus ar jų grupes.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Taryba įvertino pareiškėjo vėliau pateiktą pareiškimą, todėl šiuo klausimu priėmė Nutarimą. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su Nutarimu, nėra pagrindas ginčyti Tarybos veiksmus. Sprendimą dėl konkretaus tyrimo atitikties Tarybos veiklos prioritetui kolegialiai priima Taryba. Pareiškėjo teiginiai, jog jau 2015 m. Tarybos darbuotojai galėjo informuoti pareiškėją apie tyrimo neatitikimą Konkurencijos tarybos veiklos prioritetui, nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškimo išnagrinėjimas per ilgesnį nei 30 dienų laikotarpį lėmė nepagrįsto ar neteisėto Nutarimo priėmimą. Taryba išsamiai įvertino situacijos aplinkybes, rinko bei įvertino informaciją iš kitų subjektų, todėl nėra pagrindo teigti, jog priimtas nepagrįstas Nutarimas.

7. Atsakovas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą nuotekų tvarkymo (valymo) paslaugas, kai nuotekos surenkamos centralizuotais nuotekų surinkimo tinklais, gali teikti tik viešieji subjektai (bendra taisyklė), o privačių ūkio subjektų veikimas šiame sektoriuje yra išimtis. Nurodė, kad pareiškėjas yra vienintelis ne viešasis paslaugų teikėjas, turintis teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Todėl atsakovas pagrįstai nutarė, jog Tarybos įsikišimas ir ginčo tarp pareiškėjo ir Savivaldybės sprendimas tokioje situacijoje neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, reikšmingai daliai vartotojų ir neturėtų precedentinio poveikio, o galimam tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Atsakovas pažymėjo, kad tik tyrimo atlikimo metu yra sprendžiama dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Nutarimo motyvai leidžia daryti išvadą apie galimą Savivaldybės veiksmų prieštaravimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, yra nepagrįsti. Atsakovas akcentavo, kad Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, siekė užtikrinti, jog atliekami tyrimai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir didesnės vartotojų gerovės.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „A. R. valymo įrenginiai“ skundą tenkino iš dalies. Panaikino Tarybos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 1S-37(2017) „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Šakių rajono savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu savivaldybės teritorijoje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. Įpareigojo Tarybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimą Nr. 160825 „Dėl Šakių rajono savivaldybės veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.

9. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog Savivaldybė su pareiškėju 2000 m. kovo 1 d. sudarė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo atlygintinai teikti nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugas (I t., b. l. 49–50). Savivaldybė 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. S-2501 „Dėl neketinimo pratęsti nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutarties Nr. 01 bei jos pasibaigimo“ informavo pareiškėją apie Sutarties pabaigą nuo 2012 m. balandžio 11 d. (I t., b. l. 56–57). UAB „Šakių vandenys“ 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-282 „Dėl nuotekų tvarkymo Gelgaudiškyje“ informavo pareiškėją, jog Gelgaudiškio mieste pastačius naujus nuotekų valymo įrenginius, nuo 2015 m. birželio 30 d. nuotekos bus baigtos tiekti į pareiškėjui priklausančius nuotekų valymo įrenginius (I t., b. l. 58). Savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-179 „Dėl UAB „Šakių vandenys“ paskyrimo viešuoju geriamo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju“ viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju buvo paskirta UAB „Šakių vandenys“, pavedant šiai bendrovei vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje (sprendimas skelbiamas viešai). Pareiškėjas dėl Savivaldybės veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams teikė pareiškimą Tarybai (I t., b. l. 34–42). Taryba Nutarimu nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (I t., b. l. 13–17).

10. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos duomenų matyti, kad Taryba skundžiamu Nutarimu atsisakė pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo ribos yra skundžiamo Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. vertinimas, ar Taryba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo nurodytu pagrindu.

11. Nagrinėjamu atveju Taryba, atlikusi preliminarų pareiškime nurodytų aplinkybių vertinimą, nurodė, jog nėra pagrindo įtarti, jog Savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas ir organizuodama geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų suteikimą visoje Savivaldybės teritorijoje savo veiksmais (neveikimu) gali daryti tiesioginį poveikį nuotekų tvarkymo paslaugas siekiančiam teikti ūkio subjektui. Taryba Nutarime pažymėjo, kad pareiškėjas yra vienintelis ne viešasis ūkio subjektas, turintis teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, Konkurencijos įstatymo 18 straipsniu, 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad iš Tarybos nagrinėjamoje byloje surinktos medžiagos matyti, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nutarė, kad, pradėjus tyrimą dėl Šakių rajono savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu Savivaldybės teritorijoje, jis būtų susijęs tik su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis. Taryba nutarė, kad jos įsikišimas ir ginčo tarp pareiškėjo ir Savivaldybės sprendimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, reikšmingai daliai vartotojų ir neturėtų precedentinio poveikio. Atsakovas skundžiamą Nutarimą grindė aplinkybe, jog tyrimas būtų susijęs tik su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis, bet ne su vartotojų apsauga ar konkurencinės aplinkos gerinimu.

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 129 patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos prioriteto aprašo (toliau – ir Aprašas) 8, 10 ir 14 punktų nuostatomis, teismas pažymėjo, kad svarbu įvertinti Nutarimo motyvų, susijusių su tuo, kad pareiškėjas yra vienintelis privatus ūkio subjektas, teikiantis nuotekų valymo paslaugas, teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. birželio 26 d. išdavė pareiškėjui nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-NT-01 (I t., b. l. 77). Ginčo dėl aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje nėra išduota licencijų kitiems ūkio subjektams (ne viešiesiems paslaugų teikėjams) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, nėra. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jis yra vienintelis ne viešasis paslaugų teikėjas, turintis teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.

14. Teismas vadovavosi Įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir pažymėjo, kad iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai nustato galimybę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas ne viešiesiems subjektams. Minėti subjektai, norėdami teikti nurodytas paslaugas, turi atitikti Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

15. Teismas akcentavo, kad Taryba Nutarime iš esmės įvertino tai, jog šiuo metu kiti subjektai neturi licencijos teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau nevertino aplinkybių, ar pradėjus tyrimą ir įvertinus Šakių rajono savivaldybės veiksmus, susijusius su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu, rinkoje susidarytų sąlygos, dėl kurių ir kiti ne viešieji ūkio subjektai siektų teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog šiuo metu pareiškėjas yra vienintelis ne viešasis ūkio subjektas, kuriam Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka išduota licencija teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, savaime nesuponuoja išvados, jog tyrimo atlikimas bus reikšmingas tik pareiškėjo subjektinėms teisėms. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas šiuo metu yra vienintelis ne viešasis ūkio subjektas, turintis licenciją teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau vien šis pagrindas savaime negali būti pakankamas atsisakyti pradėti tyrimą. Atsisakymas atlikti tyrimą vien šiuo pagrindu galėtų daryti neigiamą įtaką kitų ne viešųjų ūkio subjektų atsiradimui šių paslaugų teikimo sferoje.

16. Taryba atsiliepime taip pat dėstė argumentus dėl galimo pažeidimo masto, tačiau minėti argumentai nebuvo vertinti Nutarime. Teismas pažymėjo, kad Tarybos atsiliepimas administracinėje byloje nėra ginčijamo Nutarimo sudėtinė dalis, todėl atsiliepime pateikti papildomi argumentai dėl galimo pažeidimo masto šioje administracinėje byloje nenagrinėtini.

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismas kitus skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo atliktomis investicijos į nuotekų tvarkymo (valymo) įrenginius, laikė nepagrįstais. Šie argumentai priskirti ne teisiniams, o ekonominiams ir politiniams argumentams, kuriuos pagal savo kompetenciją turėtų vertinti įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia.

18. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad Tarybos sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas. Sprendimo motyvai buvo nepakankami atsisakyti pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimo, todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo pareiškimą. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame netinkamai išdėstyti jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-120/2014).

III.

19. Atsakovas Taryba (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Nutarimo dalis ir Taryba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą, ir priimti naują sprendimą – pripažinti Nutarimą teisėtu ir pagrįstu. Apeliaciniame skunde atsakovas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neatsižvelgęs į nagrinėjamo nuotekų valymo sektoriaus specifiką ir įstatyminį reguliavimą. Vadovaudamasis Europos Komisijos 2004 m. gegužės 14 d. Baltosios knygos dėl bendrojo intereso paslaugų (KOM (2004) 374) 3.7 punkto ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – ir Direktyva) 17 straipsniu, atsakovas pažymi, kad pagal Europos Sąjungos teisę valstybės narės nėra įpareigojamos bendro ekonominio intereso paslaugas atverti konkurencijai, ir prie bendro ekonominio intereso paslaugų, kurioms netaikomas Europos Sąjungos laisvės teikti paslaugas principas, priskiriamos ir nuotekų tvarkymo paslaugos. Iš Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio 33, 34 ir 36 dalių matyti, jog nuotekų tvarkymo paslaugos, kai nuotekos surenkamos centralizuotais nuotekų surinkimo tinklais, išimtinai priskiriamos viešiesiems subjektams, veikiantiems viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, o konkurencija šių paslaugų teikimo sektoriuje nėra galima. Tokios paslaugos pagal Įstatymą laikomos monopolinėmis bendrojo intereso paslaugomis. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalis įtvirtina išimtį, pagal kurią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo pasaugas gali teikti ir kiti (ne viešieji) subjektai, jeigu yra tenkinamos Įstatyme nustatytos sąlygos. Viena iš sąlygų riboja naujų kitų (ne viešųjų) subjektų atsiradimą nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriuje, aiškiai įtvirtindama, jog šiame specifiniame nuotekų tvarkymo sektoriuje pagal išimtį gali veikti tik iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo veikę ūkio subjektai. Tai užkerta kelią naujų kitų (ne viešųjų) subjektų atsiradimui. Faktiškai Lietuvos Respublikoje, be pareiškėjo, nėra kitų ne viešųjų subjektų, kurie galėtų teikti nagrinėjamas nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Taryba nevertino kitų (ne viešųjų) subjektų atsiradimo šiame sektoriuje galimybių, nes naujų kitų (ne viešųjų) subjektų atsiradimas šiame monopoliniame sektoriuje nėra galimas.

19.2. Dėl Tarybos teisės atsisakyti pradėti tyrimą atsakovas vadovaujasi Aprašo 4, 5, 6, 8, 10 ir 14 punktų nuostatomis ir pažymi, kad Taryba reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes vertino dviejų principų – įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo – kontekste bei įvertino galimo tyrimo precedentinį poveikį. Buvo padaryta išvada, kad Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies taikymas yra susijęs tik su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjas yra vienintelis subjektas, kuris turi teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje kaip ne viešasis paslaugų teikėjas. Galimam tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Galimu tyrimu nebūtų atverta konkurencija. Anot atsakovo, Nutarime esančių motyvų visiškai pakako tam, kad būtų galima atsisakyti pradėti tyrimą pagal Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 8 punktą.

19.3. Atsakovas papildomai pažymi, kad Nutarimas nereiškia, jog viešojo administravimo subjekto sprendimai negali pažeisti Konkurencijos 4 straipsnio reikalavimų.

20. Pareiškėjas UAB „A. R. valymo įrenginiai“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas pažymi, kad, priešingai nei nurodo Taryba, nuotekų tvarkymo paslauga negali būti laikoma monopoline. Lietuvoje egzistuoja teisinės ir faktinės prielaidos nuotekų tvarkymo paslaugas teikti ir kitiems (ne viešiesiems) nuotekų tvarkytojams, dėl ko savaime nėra pagrindo konstatuoti šių paslaugų monopolinį pobūdį. Įstatymas nesuteikia viešiesiems nuotekų tvarkytojams ir (ar) geriamojo vandens tiekėjams monopolinių (išimtinių) teisių teikti šias paslaugas savivaldybių teritorijose. Įstatyme nedviprasmiškai nurodyta kitų (ne viešųjų) nuotekų tvarkytojų ir geriamojo vandens tiekėjų teisė teikti šias paslaugas, esant atitinkamoms Įstatyme aiškiai numatytoms sąlygoms. Monopolinė padėtis Šakių rajono savivaldybėje yra susidariusi ne dėl įstatyminio reguliavimo, o dėl neteisėtų Šakių rajono savivaldybės veiksmų, šias paslaugas nepagrįstai pavedant teikti išimtinai tik UAB „Šakių vandenys“ ir išstumiant pareiškėją iš atitinkamos rinkos, neatsižvelgiant, kad jis atitinka visas Įstatyme įtvirtintas sąlygas.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad vien tik aplinkybė, jog pareiškėjas yra vienintelis kitas (ne viešasis) ūkio subjektas, turintis licenciją verstis nuotekų tvarkymo veikla, nereiškia, kad ateityje tokia veikla negalėtų verstis kiti ūkio subjektai, kurie atitinka Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus. Svarstant Įstatymo pakeitimo projektą, Taryba buvo pateikusi pastabas, jog tuomet (2012 m.) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikė virš 200 privačių ūkio subjektų. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau, iki viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų nustatymo, šias paslaugas be pareiškėjo teikė ir kur kas daugiau privačių ūkio subjektų, kurie šią dieną vis dar valdo reikiamą infrastruktūrą arba gali į ją investuoti ir gauti reikiamą licenciją, akivaizdu, kad Tarybos tyrimas prisidėtų ne tik prie pareiškėjo subjektinių teisių apsaugos, bet ir prie visų kitų potencialių privačių nuotekų tvarkytojų interesų užtikrinimo. Be to, Tarybos tyrimo rezultatai būtų aktualūs ne tik pareiškėjui, kitiems potencialiems nuotekų tvarkytojams, bet ir privatiems geriamojo vandens tiekėjams.

23. Pareiškėjas pažymi, kad Taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą faktiškai jau atlikusi tam tikrus tyrimo veiksmus. Panaši situacija buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016. Pareiškėjas akcentuoja kad Tarybos tyrimas neprieštarautų racionalaus išteklių naudojimo principui, nes Taryba jau yra surinkusi reikšmingą kiekį medžiagos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Šakių rajono savivaldybės veiksmų, susijusių su nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimu savivaldybės teritorijoje, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Tarybą pradėti tyrimą dėl galimų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimų.

25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte įtvirtinta Tarybos teisė priimti nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus. Konkurencijos tarybos veiklos prioritetą atskleidžia Konkurencijos tarybos 2012 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 1S-89 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos, atliekant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas dėl veiklos prioriteto). Nutarimo dėl veiklos prioriteto 1 punkte įtvirtinta, kad Tarybos veiklos (t. y. valstybinės konkurencijos politikos vykdymo bei priežiūros, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, toliau – Veikla) prioritetas – įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Šio nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas Tarybos Veiklos prioriteto įgyvendinimo principų aprašas, kuriame nurodytais principais vadovaudamasi Taryba įgyvendina savo Veiklos prioritetą (3 p.)

27. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Taryba, spręsdama, ar tyrimai atitinka Veiklos prioritetą, vadovaujasi šiais principais: įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei, strateginės reikšmės ir racionalaus išteklių naudojimo. Pagal Aprašo 5 punktą nei vienas iš principų neturi lemiamos įtakos sprendimui dėl tyrimo atlikimo, tačiau Konkurencijos tarybai gali pakakti įvertinti tyrimą pagal vieną iš principų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tyrimo tikslingumo ir apimties. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas pradėti tyrimą, vadovavosi įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principais. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad tikėtinos tyrimo įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei vertinimas paprastai apima, bet nebūtinai apsiriboja, galimo pažeidimo pobūdžio, masto ir su galimu pažeidimu susijusių prekių vertinimu. Aprašo 10 punkte nurodyta, jog paprastai didžiausią neigiamą įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei gali daryti galimi pažeidimai, pasireiškiantys viešojo administravimo subjektų veiksmais, kuriais, be kita ko, tiesiogiai daroma įtaka reikšmingai daliai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų ar vartotojų. Racionalaus išteklių panaudojimo principą reglamentuoja Aprašo 14–15 punktai, pagal kuriuos Taryba siekia atlikti tyrimus, kuriems reikalingi Tarybos ištekliai būtų proporcingi tikėtiniems tyrimų rezultatams. Taryba, be kita ko, vertina konkretaus tyrimo tikslus bei tikimybę juos pasiekti, tyrimui atlikti reikalingą laiką, o taip pat būtinus bei turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ar dėl tyrimui atlikti reikalingų Tarybos išteklių dydžio nebus pakenkta kitiems tyrimams ir Tarybos strateginiuose planuose numatytų uždavinių vykdymui. Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad Tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka Tarybos veiklos prioriteto, nereiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatos, susijęs su Konkurencijos tarybos teise nustatyti veiklos prioritetus bei šių prioritetų taikymu praktikoje, atitinka Europos Sąjungos teisės nuostatas. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas veiksmingai užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas numatytas iki 2021 m. vasario 4 d., 4 straipsnio, kuris skirtas nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų nepriklausomumo garantavimui taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, 5 dalyje nustatyta, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turi įgaliojimus nustatyti savo su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusių užduočių, nurodytų šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje, vykdymo prioritetus; tiek, kiek nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos privalo nagrinėti oficialius skundus, tos institucijos turi įgaliojimus atmesti tokius skundus remdamosi tuo, kad jos tokio skundo nelaiko prioritetu; tai nedaro poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimams atmesti skundus remiantis kitais nacionalinėje teisėje apibrėžtais pagrindais. Minėtos direktyvos preambulės 23 punkte nustatyta, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti nustatyti savo procedūrų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu, prioritetus, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, kuriuo iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui; šiuo tikslu jos turėtų galėti atmesti skundus remdamosi tuo, kad jie nėra prioritetas, išskyrus skundus, kuriuos pateikia viešosios institucijos, kurios SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo srityje dalijasi kompetencija su nacionaline administracine konkurencijos institucija, kai taikytina; tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų teisei atmesti skundus kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl kompetencijos trūkumo, arba nuspręsti, kad nėra pagrindo imtis veiksmų iš jų pusės; oficialiai pateiktų skundų atvejais tokiems atmetimams turėtų būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės pagal nacionalinę teisę; nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimai nustatyti savo vykdymo užtikrinimo procedūrų prioritetus nedaro poveikio valstybės narės Vyriausybės teisei nacionalinėms administracinėms konkurencijos institucijoms pateikti bendras politikos taisykles ar prioritetines gaires, kurios nėra susijusios su sektorių tyrimais ar konkrečiomis procedūromis, susijusiomis su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu.

29. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamą atsakovo Nutarimą, pažymi, kad Taryba konkrečiu atveju nagrinėjo reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes – nuotekų tvarkymo paslaugų išskirtinį (monopolinį) pobūdį, aplinkybę, kad pareiškėjas yra vienintelis kitas (ne viešasis) subjektas, turintis licenciją Lietuvoje teikti nagrinėjamas nuotekų tvarkymo paslaugas – vertino dviejų principų, t. y. įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo, kontekste bei įvertino galimo tyrimo precedentinį poveikį. Buvo padaryta išvada, jog Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies taikymas būtų susijęs tik su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis, kadangi pareiškėjas yra vienintelis subjektas, kuris turi teisę teikti nuotekų tvarkymo paslaugas Lietuvos Respublikoje kaip ne viešasis paslaugų teikėjas, todėl Tarybos įsikišimas ir ginčo tarp pareiškėjo ir Savivaldybės sprendimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, reikšmingai daliai vartotojų ir neturėtų precedentinio poveikio. Atitinkamai, galimam tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams (Nutarimo 26 pastraipa), o galimas Tarybos tyrimas neatitiktų Tarybos veiklos prioriteto atlikti tyrimus, kurie galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad vien tik aplinkybė, jog pareiškėjas yra vienintelis kitas (ne viešasis) ūkio subjektas, turintis licenciją verstis nuotekų tvarkymo veikla, nereiškia, kad ateityje tokia veikla negalėtų verstis kiti ūkio subjektai, kurie atitinka Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, todėl Tarybos tyrimo rezultatai būtų aktualūs ne tik pareiškėjui, kitiems potencialiems nuotekų tvarkytojams, bet ir privatiems geriamojo vandens tiekėjams. Šiems argumentams pritarė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai paanalizuos nurodytas aplinkybes bei aptars aktualų teisinį reguliavimą.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. X-764; remiamasi ginčo santykių metu galiojusia redakcija) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis), o jo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

32. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016).

33. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdo viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Įstatymo 3 straipsnio 36 dalis viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją apibrėžia kaip šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtą plotą, kuriame savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Viešasis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas suprantamas kaip geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje ir (arba) viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione (Įstatymo 3 straipsnio 34 dalis). Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Įstatyme apibrėžiamas kaip valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė (Įstatymo 3 straipsnio 33 dalis).

34. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui (16 straipsnio 6 dalis), jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (16 straipsnio 8 dalis). Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jis turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą pagal šio įstatymo 27 straipsnio reikalavimus (13 straipsnis 4 dalis).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad kitas (ne viešasis) subjektas galėtų tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nagrinėjamas nuotekų tvarkymo paslaugas ir būtų taikoma Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, būtinas visų trijų Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų nustatymas. Pirmoji sąlyga – jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo – savaime riboja naujų kitų (ne viešųjų) subjektų atsiradimą nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriuje, aiškiai įtvirtindama, jog šiame specifiniame nuotekų tvarkymo sektoriuje pagal išimtį gali veikti tik iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo veikę ūkio subjektai, o tai užkerta kelią naujų kitų (ne viešųjų) subjektų atsiradimui. Tiek reikalavimas nustatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją, kurioje veiktų viešasis paslaugų teikėjas (Įstatymo 3 straipsnio 36 dalis, 12 straipsnis), tiek išskirtinis (monopolinis) nuotekų tvarkymo paslaugų pobūdis (Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis) buvo įtvirtinti Įstatymo pakeitimuose, įsigaliojusiuose 2014 m. lapkričio 1 d. Be to, kaip nurodyta Nutarimo 10 pastraipoje, o ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, faktiškai šiuo metu Lietuvoje, be pareiškėjo, nėra kitų ne viešųjų subjektų, kurie galėtų teikti nagrinėjamas nuotekų tvarkymo paslaugas.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi sprendimo 26–35 punktuose išdėstytu teisiniu reglamentavimu, suformuota teismine praktika bei nustatytomis aplinkybėmis, kad naujų kitų (ne viešųjų) subjektų atsiradimo galimybės aptariamame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje yra labai ribotos, o šiuo metu Lietuvoje, be pareiškėjo, nėra kitų ne viešųjų subjektų, kurie galėtų teikti nagrinėjamas nuotekų tvarkymo paslaugas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarybos tyrimas prisidėtų ne tik prie pareiškėjo subjektinių teisių apsaugos, bet ir prie visų kitų potencialių privačių nuotekų tvarkytojų interesų užtikrinimo, o atsakovas šios aplinkybės skundžiamame Nutarime nevertino. Aplinkybė, kad anksčiau, iki viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų nustatymo, šias paslaugas be pareiškėjo teikė ir kur kas daugiau privačių ūkio subjektų, kurie šią dieną vis dar valdo reikiamą infrastruktūrą arba gali į ją investuoti ir gauti reikiamą licenciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja išvados, kad tyrimo rezultatai būtų aktualūs ne tik pareiškėjui, kitiems potencialiems nuotekų tvarkytojams, bet ir privatiems geriamojo vandens tiekėjams, nes, kaip minėta, Įstatymas išimtinai šias paslaugas priskiria viešiesiems paslaugų teikėjams, veikiantiems viešojo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, su ribotomis kitų (ne viešųjų) subjektų atsiradimo galimybėmis, kitų veikiančių šiame sektoriuje subjektų nenustatyta, todėl ginčas tarp pareiškėjo ir Savivaldybės dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti prisijungimo sąlygas prie nuotekų transportavimo infrastruktūros Gelgaudiškio mieste savaime yra subjektyvaus pobūdžio ir Tarybos įsikišimas į jį neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, reikšmingai daliai vartotojų ir neturėtų precedentinio poveikio.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad siekiamu tyrimu iš esmės būtų sprendžiamas subjektyvaus pobūdžio ginčas tarp pareiškėjo ir Savivaldybės dėl galimybės veikti nagrinėjamame nuotekų tvarkymo sektoriuje, juo nebūtų atverta konkurencija šių paslaugų teikimo sferoje, šio tyrimo išvadomis negalėtų pasinaudoti kiti ūkio subjektai, bei pagrįstai nusprendė, kad galimas tyrimas neatitiktų Tarybos veiklos prioriteto – reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę, o galimam tyrimui reikalingi ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams.

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Tarybos Nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas minėtas Nutarimas ir įpareigota Taryba pareiškėjo pareiškimą nagrinėti iš naujo, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „A. R. valymo įrenginiai“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė