BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo Nr. 1-1606 „Dėl baseino S. Nėries g. 45a perdavimo valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešajai įstaigai „Sveikas miestas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams

Atgal

Administracinė byla Nr. eA-527-629/2021
Procesinio sprendimo kategorija 11.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

2021 m. sausio 27 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Sveikas maistas“) dėl nutarimo panaikinimo / pakeitimo.

-

Teisėjų kolegija

nustatė:

 

I.

  1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti arba pakeisti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba) 2019 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 1S-67 (2019) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-1606 „Dėl baseino S. Nėries g. 45A perdavimo valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešajai įstaigai „Sveikas miestas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).
  2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1606 (toliau – Sprendimas), kurio pagrindu Savivaldybės lėšomis pastatytas ir jai nuosavybės teise priklausantis baseinas, adresu S. Nėries g. 45A, buvo 20 m. perduotas valdyti ir naudoti patikėjimo teise VšĮ „Sveikas miestas“ (toliau – Įstaiga). Dėl Sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas, Įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams Taryboje buvo pradėtas tyrimas. Tyrimo išvados buvo išdėstytos Tarybos Viešųjų subjektų priežiūros grupės 2019 m. vasario 19 d. pranešime Nr. 6S-3 (2019) (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, jog yra pagrindas pripažinti Sprendimą prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, kadangi Sprendimas buvo priimtas neįvykdžius konkurso ar kitos konkurencingos procedūros, nors rinkoje yra ne vienas baseino valdymo / priežiūros, sporto klubo paslaugas galintis teikti subjektas. Pranešimu taip pat pasiūlyta Savivaldybei skirti baudą už galimai padarytą pažeidimą, įpareigoti Savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo Tarybos nutarimo paskelbimo panaikinti Sprendimą, taip pat konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseiną ir teiksiančius susijusias paslaugas. Savivaldybė 2019 m. kovo 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad su Pranešime nurodytomis išvadomis ir pasiūlymais nesutinka, kadangi Įstaigos vykdoma baseino paslaugų ir sporto klubų veikla laikytina viešosiomis paslaugomis, o ne ūkine veikla, kuriai taikomi Įstatymo 4 straipsnio ribojimai. Taryba 2019 m. birželio 4 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo pripažino Sprendimą pažeidžiančiu Įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, Savivaldybei paskyrė 31 500 Eur baudą, įpareigojo Savivaldybę panaikinti Sprendimą ir atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseino S. Nėries g. 45A infrastruktūrą ir teiksiančius susijusias paslaugas.
  3. Pareiškėjas teigė, kad Taryba Nutarime nevertino ir neanalizavo, ar veikla, kurią vykdo VšĮ „Sveikas maistas“, perėmęs valdyti baseiną patikėjimo teise, gali būti laikoma ūkine veikla pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 9 straipsnio 2 dalį. Nutarimo 35–36 punktuose tik deklaratyviai nurodoma, kad Savivaldybė perdavė VšĮ „Sveikas maistas“ infrastruktūros valdybą ir nustatė baseine teikiamų paslaugų įkainius, kas, Tarybos teigimu, laikytina pavedimu vykdyti ūkinę veiklą, tačiau visiškai nevertinama, kokią veiklą faktiškai vykdo VšĮ „Sveikas maistas“. Baseinas VšĮ „Sveikas miestas“ buvo perduotas valdyti ir naudotis patikėjimo teise nustatant aiškų jo naudojimo tikslą – savivaldybės funkcijoms (o ne ūkinei veiklai vykdyti) įgyvendinti ir didžiąja dalimi baseinas yra naudojamas ne komercinei veiklai, o viešųjų paslaugų teikimui –  nemokamam vaikų ir jaunimo plaukimui. Į bylą pateikti duomenys patvirtino, kad baseino komercijai skirtas darbo laikas sudaro tik apytiksliai 20 proc. jo darbo laiko. Šiuo atveju atlygintinos paslaugos, kurių įkainius nustatė Savivaldybė, gali būti teikiamos tik laisvu nuo vaikų ir jaunimo užsiėmimų metu arba kartu su teikiamomis viešosiomis paslaugomis, t. y. šių paslaugų teikimas nėra VšĮ „Sveikas miestas“ pagrindinė vykdoma veikla baseine, o tik tam tikra dalis teikiamų viešųjų paslaugų. Todėl, pareiškėjo teigimu, jos neabejotinai patenka į Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo sritį ir, remiantis nustatytu reglamentavimu, laikytinos tik viešąsias paslaugas papildančiomis paslaugomis ir negali būti laikomos ūkine veikla, kuriai taikomi iš konkurencijos teisės kylantys apribojimai. Tarybos teiginys, kad net potenciali tikimybė neūkinės veiklos vykdymo išlaidas iš pajamų, gautų vykdant ūkinę veiklą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ūkinė veikla sudarys reikšmingą visos baseino veiklos, pareiškėjo nuomone, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat, pareiškėjo įsitikinimu, Nutarime nevertinta ir tai, ar VšĮ „Sveikas maistas“ vykdo viešųjų paslaugų administravimo funkciją, o tai leidžia teigti, kad Nutarime išvados padarytos visapusiškai neišnagrinėjus visos situacijos ir yra nepagrįstos. Konkurencijos taryba neįrodė Įstatymo 4 straipsnio pažeidimo, kadangi Sprendimu nebuvo pavesta VšĮ „Sveikas miestas“ vykdyti ūkine veiklą, kas ir yra Įstatymo 4 straipsnio draudimų taikymo pagrindas.
  4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba tyrimo veiksmus pradeda tik tuo atveju, jeigu yra kilęs socialinis konfliktas dėl galimų konkurencijos teisės pažeidimų yra plataus masto. Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu apklausti tiriamų rinkų (baseinų valdymo ir sporto klubų valdymo) rinkų dalyviai nurodė, kad būtų suinteresuoti dalyvauti konkurse dėl baseino valdymo paslaugų teikimo bei pajėgūs teikti atitinkamas paslaugas ir konkurencingos procedūros nevykdymas tokiu būdu diskriminavo minėtus subjektus. Tačiau Nutarime nėra pateiktas joks vertinimas, ar minėti subjektai faktiškai būtų pajėgūs valdyti baseiną. Nei vienas iš minėtų subjektų nepateikė Tarybai konkrečių įrodymų apie savo pajėgumus, patirtį ir pan. Atsižvelgus į tai, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad galimas Sprendimu padarytas pažeidimas yra plataus masto, dėl ko Konkurencijos taryba galėjo pradėti tyrimą. Taip pat Taryba nevertino ir neturėjo duomenų apie tai, ar nors vienas iš minimų subjektų būtų ketinęs dalyvauti konkurencingoje procedūroje dėl baseino valdymo. Be to, Nutarime nėra nurodoma, kokį viešąjį interesą šiame ginče gina pati Konkurencijos taryba.
  5. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir VSTVDĮ) nenumato pareigos Savivaldybei kiekvieną kartą sprendžiant dėl turto valdymo organizuoti konkurencingą procedūrą. Todėl Savivaldybė turi teisę, laikydamasi VSTVDĮ reikalavimų, perduoti turtą valdyti kitam asmeniui ir neorganizuojant konkurencingos procedūros. Todėl Tarybos teiginys, jog joks teisės aktas nenumato Savivaldybės pareigos pavesti turto valdymą neorganizuojant konkurencingos procedūros teisiškai yra visiškai nepagrįstas. Baseino perdavimas VšĮ „Sveikas miestas“ valdyti patikėjimo teise nėra draudžiamas įstatymo ir atitinka tiek Savivaldybės poreikius, tiek visuomenės interesą gauti kokybiškas viešąsias paslaugas.
  6. Pareiškėjo vertinimu, paskirta bauda buvo nepakankamai motyvuota. Pareiškėjas teigė, jog Nutarime yra teisingai nurodoma, kad maksimalus skirtinos baudos dydis yra 60 000 Eur (pagal Konkurencijos įstatymo 36 str. 7 d., Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64 (toliau – Aprašas) 24.1 p.), tačiau Taryba, skaičiuodama bazinį galimos baudos dydį, netinkamai taikė Aprašo 24.2 ir 24.3 punktų reikalavimus. Nors Konkurencijos taryba Nutarime nurodė, kad pažeidimo geografinis plotas Lietuvos mastu yra nedidelis (t. y. apėmė tik vieno miesto teritoriją), pradinis bazinis galimos baudos dydis nebuvo sumažintas. Taryba taip pat nevertino, kad baseinas komercinei veiklai yra naudojamas tik 20 proc. savo darbo laiko. Pareiškėjo nuomone, Nutarime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad pažeidimas truko ilgiau nei 6 mėn.
  7. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  8. Atsakovas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis numato, jog šiuo įstatymu yra siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. Taigi aiškinant ūkinės veiklos sąvoką, apibrėžtą Konkurencijos įstatyme, vadovaujamasi ne Savivaldos įstatymo nuostatomis, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, kurioje taip pat aptariama ūkinės veiklos samprata. ESTT praktikoje ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos, o ūkio subjektu laikomas bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas, vykdantis ūkinę veiklą, nepriklausomai nuo to, ar jis siekia pelno. Subjektas, kuris vykdo tiek ūkinę, tiek neūkinę veiklą, laikomas ūkio subjektu ta apimtimi, kiek jis vykdo ūkinę veiklą. Nutarime konstatuota, kad Savivaldybė Sprendimu pavedė savo valdomam ūkio subjektui VšĮ „Sveikas miestas“ valdyti ir naudoti baseino infrastruktūrą. Infrastruktūros valdymas tais atvejais, kai jis yra naudojama ūkinei veiklai vykdyti, laikytinas ūkine veikla. Faktiškai pavedimas valdyti baseiną apima ir paslaugų (treniruoklių salės, pirčių, nardymo, suaugusiųjų plaukimo paslaugos ir kt.) teikimą, kurios laikytinos ūkine veikla. Atitinkamai, ūkine veikla laikytinas ir baseino infrastruktūros valdymas. Argumentas, kad naudojantis baseino infrastruktūra kartu vykdoma ir neūkinė veikla, nepaneigia kitų ūkinių veiklų vykdymo fakto. Savivaldybė nepagrindė, kad kitos baseine vykdomos veiklos, gali būti laikomos neūkinėmis veiklomis. Savivaldybė skunde nurodė, kad buvo pateikti duomenys, jog faktiškai baseino komercijai skirtas laikas sudaro tik apie 20 proc. jo darbo laiko. Atsakovas pažymėjo, kad Savivaldybė turi omenyje plaukimo takelių užimtumą, tačiau nekalba apie kitų baseine vykdomų veiklų pobūdį, t. y. net neįrodinėja, kad kitos veiklos (tokios kaip pirties paslaugos, treniruoklių salės paslaugos, trenerių paslaugos ir kt.) yra neūkinės. Atsakovas Savivaldybės argumentą, kad Konkurencijos įstatyme įtvirtinta ūkinės veiklos sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į Savivaldos įstatymo nuostatas, laikė nepagrįstu ir nurodė, jog Nutarimu konstatuotas būtent Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, todėl turi būti taikoma ūkinės veiklos sąvoka, kuri įtvirtinta Konkurencijos įstatyme. Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies paskirtis yra apibrėžti, kuomet turi būti kreipiamasi į Konkurencijos tarybą dėl jos sutikimo, norint vykdyti naują ūkinę veiklą. Ši nuostata nenustato, kada viešųjų paslaugų teikėjams nėra taikomas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Tai, kad VšĮ „Sveikas miestas“ sudaro naudojimosi baseino takeliais tvarkaraščius, organizuoja sporto renginius ir panašiai, nekeičia situacijos vertinimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio kontekste. Atliktas tyrimas parodė, kad Savivaldybės valdomas ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą. Atitinkamai nustačius, kad Savivaldybės valdomas subjektas vykdo ūkinę veiklą, nėra būtinybės vertinti, kokias papildomas veiklas vykdys atitinkamas ūkio subjektas.
  9. Atsakovo įsitikinimu, Savivaldybė klaidingai nurodo, kad Taryba neturėjo teisės atlikti tyrimo pagal Viešojo ir privataus sektorių partnerystės asociacijos ir viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ skundus. Konkurencijos įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad Taryba turi teisę pradėti tyrimą tiek esant skundui, tiek ir jo nesant (savo iniciatyva). Kad Konkurencijos taryba pradėtų tyrimą pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, neturi būti kilęs socialinis konfliktas. Vertinant, ar buvo ūkio subjektų privilegijavimas ar diskriminavimas bei skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas, nėra būtina įrodyti konkrečius konkurencijos sąlygų skirtumus, o pakanka nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti. Šiuo atveju Taryba nustatė, kad buvo ūkio subjektų, galėjusių ir norėjusių teikti tokias paslaugas, kurių teikimas buvo pavestas VšĮ „Sveikas miestas“. Tik suorganizavusi konkurencingą procedūrą Savivaldybė galėtų sužinoti, ar minėti ūkio subjektai realiai dalyvautų konkurencingoje procedūroje dėl minėtų paslaugų teikimo. Tai, kad dalis teikiamų paslaugų laikytinos neūkinėmis, nepanaikina Savivaldybės pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją ūkinės veiklos atžvilgiu. Todėl, arba Savivaldybė turėjo atskirti ūkinę ir neūkinę veiklas, savo valdomai įmonei pavesdama teikti tik neformaliojo švietimo paslaugas, arba, jas teikiant kartu, paslaugos teikėjas turėjo būti parinktas konkurencingos procedūros būdu.
  10. Savivaldybė neįrodė, jog, priimdama Sprendimą, ji neturėjo kito pasirinkimo ir vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti baseino valdymo ir sporto klubo valdymo paslaugų teikimą be konkurencingos procedūros ar kitais būdais sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ar galintiems veikti ūkio subjektams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos išimtį (skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus) negalima sutapatinti Savivaldybės teisės įgyvendinimo ir reikalavimo (įpareigojimo) vykdymo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovo nuomone, Savivaldybės argumentai, kad ji negalėtų užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo kontrolės ir efektyvumo, jeigu pirktų baseino operatoriaus paslaugas pagal konkurencingą procedūrą, yra tik teorinės ir nepagrįstos prielaidos.
  11. Atsakovas pažymėjo, kad Nutarimo 8 dalyje detaliai (nurodant Aprašo nuostatas ir baudų dydžius), nuosekliai yra aprašomas visas baudos skaičiavimas: nuo pažeidimo pavojingumo priklausantis baudos dydis, nuo pažeidimo trukmės priklausantis baudos dydis, bazinis baudos dydis. Kaip dar tiksliau galima būtų išdėstyti baudos apskaičiavimą Savivaldybė nepaaiškino. Be to, Savivaldybė nenurodė, kokie konkretūs baudų dydžių paskaičiavimai buvo nepaaiškinti Nutarime, nenurodė, kas konkrečiai baudos skaičiavime buvo neaišku. Nutarime įvertinta, kad pažeidimas apėmė ne visą Lietuvos Respublikos teritoriją, o tik vienos savivaldybės teritoriją – Vilniaus miestą, todėl pažeidimo geografinis plotas Lietuvos atžvilgiu nėra didelis. Kartu vertindama aplinkybes dėl pavojingumo nustatymo, Taryba pagrįstai nusprendė, kad baudos pavojingumo aplinkybės viena kitą kompensuoja ir nelieka būtinybės nei didinti, nei mažinti nustatyto pradinio baudos dydžio. Tai, kad Savivaldybė nurodė, kad toks pažeidimas yra vienkartinis, negali sumažinti pažeidimo pavojingumo, nes pažeidimo pakartotinumas laikomas sunkinančia aplinkybe (šiuo atveju nesant pakartotinumo negali būti sumažintas pažeidimo pavojingumas). Savivaldybė vykdė ūkinę veiklą ne tik dėl baseino takelių, bet vykdė ir kitą ūkinę veiklą kaip treniruoklių salės paslaugos, nardymas, pirtis, suaugusiųjų mokymas plaukti, todėl Savivaldybės teiginiai, kad Konkurencijos taryba nevertino, jog baseinas komerciniai veiklai yra naudojamas tik 20 proc. savo darbo laiko, yra nepagrįsti. Sprendimą priėmus 2018 m. liepos 4 d., buvo aiškiai išreikšta Savivaldybės valia atiduoti jį valdyti ir naudoti savo valdomai įmonei, o ne privatiems ūkio subjektams. Nuo Sprendimo priėmimo momento privatūs ūkio subjektai nebeteko galimybės pretenduoti į baseino valdymą. Atitinkamai pagal Aprašo 24.3 punktą Nutarime tinkamai buvo įvertinta pažeidimo trukmė kaip 1 metai ir tinkamai taikytas 5 proc. nuo pažeidimo trukmės priklausantis baudos dydis.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad Savivaldybė Sprendimu perdavė Įstaigai savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms – ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas bei kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas – įgyvendinti 20 m. patikėjimo teise valdyti ir naudoti Savivaldybės lėšomis statomą objektą – baseiną. Taryba 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (2.11-35) 6V-2129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo“ informavo Savivaldybę, jog yra gautas skundas, kuriame teigiama, jog priimdama Sprendimą ji nesilaikė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje ir Savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taryba 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu
    Nr. 1S-138(2018) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimo
    Nr. 1-1606 „Dėl baseino S. Nėries g. 45A perdavimo valdyti ir naudoti patikėjimo teise Viešajai įstaigai „Sveikas miestas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ pradėjo tyrimą dėl baseino perdavimo Įstaigai atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. 2019 m. birželio 4 d. buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, kuriuo Taryba nutarė Sprendimą pripažinti pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, Savivaldybei skirti 31 500 Eur baudą, įpareigoti panaikinti Sprendimą, taip pat atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseino infrastruktūrą ir teiksiančius susijusias paslaugas.
  3. Teismas pažymėjo, jog ginčo byloje dėl to, kad baseine buvo vykdoma, be kita ko, ir komercine veikla, nėra. Kadangi baseine buvo vykdoma ir komercinė (ūkinė) veikla, tai ir pats baseino valdymas, teismo vertinimu, yra ūkinė veikla. Tarybos atliktas tyrimas parodė, kad Savivaldybės valdomas ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą, todėl Taryba tinkamai kvalifikavo baseino valdymo veiklą, o visi kiti pareiškėjo argumentai apie minėtos veiklos vertinimą, kad atsakovas, esą, nesurinko daug visokių įrodymų, kad jų nevertino ir neanalizavo, šioje administracinėje byloje negali būti laikomi teisiškai reikšmingais.
  4. Teismo vertinimu, Savivaldybė klaidingai nurodė, kad Taryba neturėjo teisės atlikti tyrimo pagal Viešojo ir privataus sektorių partnerystės asociacijos ir viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ skundus. Konkurencijos įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą tiek esant skundui, tiek ir jo nesant (savo iniciatyva), todėl nebūtina kilti socialiniam konfliktui, kaip kad nurodė pareiškėjas. Vertinant, ar buvo ūkio subjektų privilegijavimas ar diskriminavimas bei skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas, nėra būtina įrodyti konkrečius konkurencijos sąlygų skirtumus, o pakanka nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti. Taryba Nutarime nustatė, kad buvo ūkio subjektų, galėjusių ir norėjusių teikti tokias paslaugas, kurių teikimas buvo pavestas VšĮ „Sveikas miestas“: tik suorganizavusi konkurencingą procedūrą Savivaldybė galėtų sužinoti, ar minėti ūkio subjektai realiai dalyvautų konkurencingoje procedūroje dėl minėtų paslaugų teikimo. Todėl teismas darė išvadą ir pritarė Tarybai, kad Savivaldybė, be konkurenciją užtikrinančios procedūros priimdama Sprendimą ir tokiu būdu VšĮ „Sveikas miestas“ suteikdama teisę teikti baseinų valdymo paslaugas ir sporto klubų valdymo paslaugas (kiek šios paslaugos yra ūkinė veikla), privilegijavo VšĮ „Sveikas miestas“ kitų potencialių šių paslaugų teikėjų atžvilgiu. Dėl tokio Savivaldybės Sprendimo buvo sudarytos iš esmės skirtingos konkurencijos sąlygos esamiems bei potencialiems konkurentams, o VšĮ „Sveikas miestas“ buvo privilegijuota, nes be konkurencingos procedūros įgijo teises veikti atitinkamoje rinkoje, nepatirdama konkurencinio spaudimo iš kitų ūkio subjektų.
  5. Teismo vertinimu, Savivaldybė neįrodė, jog, priimdama Sprendimą, ji neturėjo kito pasirinkimo ir vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti baseino valdymo ir sporto klubo valdymo paslaugų teikimą be konkurencingos procedūros ar kitais būdais sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ar galintiems veikti ūkio subjektams. Taigi, ir šia apimtimi pareiškėjo skundą teismas nelaikė pagrįstu. Baseino valdymo ir sporto klubo valdymo paslaugų didelė dalis yra ūkinė veikla (dėl to nėra ginčo), todėl Savivaldybė turi pareigą užtikrinti, kad organizuojant tokią veiklą nebūtų diskriminuojami kiti ūkio subjektai ir nebūtų iškraipoma konkurencija.
  6. Teismas atkreipė dėmesį, jog Nutarimo 8 dalyje detaliai (nurodant Aprašo nuostatas ir baudų dydžius), nuosekliai yra aprašomas visas baudos skaičiavimas: nuo pažeidimo pavojingumo priklausantis baudos dydis, nuo pažeidimo trukmės priklausantis baudos dydis, bazinis baudos dydis. Kaip dar tiksliau galima būtų išdėstyti baudos apskaičiavimą Savivaldybė nepaaiškino. Be to, Savivaldybė nenurodė, kokie konkretūs baudų dydžių paskaičiavimai buvo nepaaiškinti Nutarime, nenurodė, kas konkrečiai baudos skaičiavime buvo neaišku. Taip pat Nutarime pateikti detalūs argumentai dėl baudos pavojingumo. Teismo vertinimu, teisinis reguliavimas niekaip negalėjo suklaidinti Savivaldybės, nes jis pakankamai aiškus. Savivaldybė tiesiog nevykdė konkurencingos procedūros pavedant teikti baseino valdymo ir sporto klubo valdymo paslaugas, todėl tokia Savivaldybės nurodyta aplinkybė negali sumažinti baudos pavojingumo. Tai, kad Savivaldybė nurodė, kad toks pažeidimas yra vienkartinis, negali sumažinti pažeidimo pavojingumo, nes pažeidimo pakartotinumas laikomas sunkinančia aplinkybe (šiuo atveju nesant pakartotinumo negali būti sumažintas pažeidimo pavojingumas). Savivaldybė vykdė ūkinę veiklą ne tik dėl baseino takelių (be to, pasak atsakovo, baseino takelių užimtumas ir naudojimas neūkinei veiklai per dieną sudaro mažiau nei 50 proc.), bet vykdė ir kitą ūkinę veiklą kaip treniruoklių salės paslaugos, nardymas, pirtis, suaugusiųjų mokymas plaukti. Teismas pažymėjo, jog konkurencijos apribojimui nėra svarbus turto perdavimo momentas. Sprendimą priėmus 2018 m. liepos 4 d., buvo aiškiai išreikšta Savivaldybės valia atiduoti jį valdyti ir naudoti savo valdomai įmonei, o ne privatiems ūkio subjektams. Nuo Sprendimo priėmimo momento privatūs ūkio subjektai nebeteko galimybės pretenduoti į baseino valdymą. Atitinkamai pagal Aprašo 24.3 punktą Nutarime tinkamai buvo įvertinta pažeidimo trukmė kaip 1 metai ir tinkamai taikytas 5 proc. nuo pažeidimo trukmės priklausantis baudos dydis.
  7. Teismo vertinimu, ūkinės veiklos reglamentavimas yra aiškus, t. y. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimams taikoma ūkinė veiklos sąvoka esanti Konkurencijos įstatyme ir jame nenumatyta jokia išimtis, taikant ūkinės veiklos sąvoką. Teismų ir Konkurencijos tarybos praktika dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo yra susiformavusi ir neprieštaringa. Taip pat Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis taikoma ne Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, o Savivaldos įstatyme reglamentuotam atvejui, numatytam 91 straipsnyje (kurio vykdymas ar nevykdymas nelemia Nutarimo teisėtumo), kuomet sprendžiama, ar kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl leidimo gavimo.
  8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas negali būti laikomas pagrįstu, todėl skundžiamo Nutarimo nėra teisinio pagrindo keisti, juolab, naikinti.

 

III.

 

  1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
  2. Pareiškėjas pažymi, kad byloje kilo klausimas dėl kompleksinio Konkurencijos įstatymo, Savivaldos įstatymo ir VSTVDĮ normų taikymo, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė. Nors Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis leido savivaldybėms perduoti viešųjų paslaugų teikimą savo valdomiems subjektams net ir tuo atveju, kai viešųjų paslaugų teikimą papildo kitos, komercinio pobūdžio paslaugos, tiek atsakovas, teik teismas nepagrįstai netyrė šių nuostatų kartu su VSTVDĮ nuostatomis, reglamentuojančioms savivaldybių teisę perduoti turtą patikėjimo teise kitiems subjektams, įskaitant savivaldybių įstaigas.
  3. Teismas, formaliai cituodamas ESTT praktiką dėl ūkinės veiklos sampratos, pateikė išaiškinimą, pagal kurį viešųjų paslaugų teikimas ir komercinės veiklos vykdymas vienu metu visais atvejais yra ūkinė veikla. Pareiškėjo teigimu, toks aiškinimas paneigia Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo praktikoje galimybę, nors įstatymų leidėjo valia būtent ir buvo išskirti specialų ir tik savivaldybių veiklą reglamentuojantį atvejį, kuomet savivaldybės valdomas subjektas galėtų teikti tiek viešąsias paslaugas, tiek kitas, jas papildančias atlygintinas paslaugas, nelaikant to ūkine veikla ir netaikant Konkurencijos įstatymo ribojimų. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, todėl visa VšĮ „Sveikas miestas“ baseine vykdoma veikla nėra laikytina ūkine ir jai nėra taikomi iš konkurencijos teisės kylantis įpareigojimai, įskaitant pareigą vykdyti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą, kas savaime reiškia, kad jokie privatūs ūkio subjektai, priimant Sprendimą, diskriminuojami nebuvo. Tai, kad Savivaldybė pasirinko tokį, įstatymo leidžiamą viešosios paslaugos teikimo modelį pagal Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, apimantį ir papildomų komercinių paslaugų teikimą, negali savaime reikšti ūkinės veiklos vykdymo. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba neįrodė ir negalėjo įrodyti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo, kadangi Sprendimu nebuvo pavesta VšĮ „Sveikas miestas“ vykdyti ūkinę veiklą.
  4. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pakeitimams, skundžiamo Nutarimo vykdymas (Tarybos įpareigojimas atlikti konkurencingą procedūrą) neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, kadangi savivaldybėms yra suteikta teisė pačioms apsispręsti, kokiu būdu vykdyti viešųjų paslaugų teikimą (net ir laikant jas ūkine veikla), nevykdant konkurencingos procedūros ir nesiekiant pasitelkti tokių paslaugų teikimui privačių asmenų.
  5. Pareiškėjo įsitikinimu, ne Savivaldybė, o atsakovas privalėjo pateikti tikslų, teisės aktus atitinkantį baudos apskaičiavimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino baudos dydžio pagrįstumo ir iš esmės, formaliai palaikė atsakovo poziciją, nereiškia baudos dydžio įrodinėjimo pareigos perkėlimo Savivaldybei. Nutarime yra teisingai nurodoma, kad maksimalus skirtinos baudos dydis yra 60 000 Eur (pagal Konkurencijos įstatymo 36 str. 7 d., Aprašo 24.1 p.), tačiau, pareiškėjo teigimu, Taryba, skaičiuodama bazinį galimos baudos dydį, netinkamai taikė Aprašo 24.2 ir 24.3 punktų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, paskirta bauda yra nepagrįsta ir teismo mažintina.
  6. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
  7. Atsakovas pažymi, kad Savivaldybės Sprendimo priėmimo pagrindas (priešingai nei nurodė ji pati) yra ne Savivaldos įstatymas. Be to, teismas tinkamai identifikavo, kad Savivaldybės skundo kertinis argumentas buvo tai, kad baseino valdymo veikla nėra ūkinė veikla Konkurencijos įstatymo nuostatų prasme ir analizavo Savivaldos įstatymo nuostatas, taip pat įvertino Savivaldybės nurodytą aplinkybę, kad tik 20 proc. veiklos baseine yra komercinė (ši aplinkybė Tarybos vertinimu yra nepagrįsta). Teismas taip pat pagrįstai nesutiko su Savivaldybės argumentu, kad baseino valdymo veikla nėra ūkinė veikla, nes tiek Savivaldybė, tiek Taryba sutiko, kad vis dėlto dalis ūkinės veiklos buvo komercinė veikla. Pagal ESTT praktiką ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos, o ūkio subjektu laikomas bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas, vykdantis ūkinę veiklą, nepriklausomai nuo to, ar jis siekia pelno. Subjektas, kuris vykdo tiek ūkinę, tiek neūkinę veiklą, laikomas ūkio subjektu ta apimtimi, kiek jis vykdo ūkinę veiklą. Vadinasi, kadangi baseine buvo vykdoma ir komercinė (ūkinė) veikla, tai ir pats baseino valdymas yra ūkinė veikla. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Tarybos atliktas tyrimas parodė, jog Savivaldybės valdomas ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad Taryba tinkamai kvalifikavo baseino valdymo veiklą, o visi kiti Savivaldybės argumentai apie minėtos veiklos vertinimą, jog Taryba, esą, nesurinko daug visokių įrodymų, kad jų nevertino ir neanalizavo, šioje administracinėje byloje negali būti laikomi teisiškai reikšmingais.
  8. Argumentas, kad naudojantis baseino infrastruktūra kartu vykdoma ir neūkinė veikla, nepaneigia kitų ūkinių veiklų vykdymo fakto. Nors valstybinis švietimas, organizuojamas pagal nacionalinę švietimo sistemą, kurią finansuoja ir prižiūri valstybė, gali būti laikomas neekonomine veikla, Savivaldybė nepagrindė, jog kitos baseine vykdomos veiklos yra neūkinė veikla. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio požiūriu, ūkio subjekto privilegijavimas gali būti konstatuojamas ta apimtimi, kiek privilegijuojamas subjektas vykdo ūkinę veiklą, nepriklausomai nuo neūkinės veiklos vykdymo.
  9. Savivaldybė apeliaciniame skunde niekaip neįrodo, jog teismo sprendime minėta ESTT praktika yra neteisinga ir buvo blogai pritaikyta Nutarime. Teismas nurodė, kad „subjektas, kuris vykdo tiek ūkinę, tiek neūkinę veiklą, laikomas ūkio subjektu ta apimtimi, kiek jis vykdo ūkinę veiklą“. Todėl Savivaldybės teiginiai, jog teismas sprendime nurodė, kad viešųjų paslaugų teikimas ir komercinės veiklos vykdymas vienu metu visais atvejais yra ūkinė veikla, yra neteisingi. Be to, akivaizdu, kad Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d.) paskirtis yra apibrėžti, kuomet turi būti kreipiamasi į Tarybą dėl jos sutikimo, norint vykdyti naują ūkinę veiklą (Savivaldybė neįrodė kuo remiantis ji teigia, jog šios nuostatos paskirtis yra netaikyti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio). Savivaldybė, siekdama gauti Tarybos sutikimą, privalo vykdyti konkurencingą procedūrą pagal Savivaldos įstatymo 9straipsnio 4 dalį, turi įsitikinti, kad kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi ir pan. (Savivaldos įstatymo 91str. 1 d.). Tai reiškia, kad prieš kreipiantis į Konkurencijos tarybą sutikimo, savivaldybė iš esmės turi atlikti konkurencingą procedūrą. Todėl Savivaldybės teiginiai, kad įstatymų leidėjo valia dėl Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies taikymo buvo išskirti specialų ir tik savivaldybių veiklą reglamentuojantį atvejį, kuomet savivaldybės valdomas subjektas galėtų teikti tiek viešąsias paslaugas, tiek teikti kitas, jas papildančias atlygintinas paslaugas, nelaikant to ūkine veikla ir netaikant Konkurencijos įstatymo ribojimų, yra nepagrįsti. Be to, teismas įvertino Savivaldybės argumentą dėl Konkurencijos įstatymo ir Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d.) santykio. Tai, kad teismas nepritarė Savivaldybės pozicijai, nereiškia, jog šis argumentas nebuvo vertintas.
  10. Nurodydama apie 20 proc. baseino užimtumą Savivaldybė turi omenyje plaukimo takelių užimtumą, tačiau nekalba apie kitų baseine vykdomų veiklų pobūdį, t. y. Savivaldybė net neįrodinėjo, kad kitos veiklos (tokios kaip pirties paslaugos, treniruoklių salės paslaugos, trenerių paslaugos ir kt.) yra neūkinės. Net jeigu Savivaldybės skaičiavimai būtų teisingi, tai niekaip nepaneigtų Nutarimo pagrįstumo, nes bet kuriuo atveju, ir pati Savivaldybė pripažįsta, jog dalis baseine vykdomos veiklos yra ūkinė veikla.
  11. Vertinant, ar buvo ūkio subjektų privilegijavimas ar diskriminavimas bei skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas, nėra būtina įrodyti konkrečius konkurencijos sąlygų skirtumus, o pakanka nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti. Taryba nustatė, kad buvo ūkio subjektų, galėjusių ir norėjusių teikti tokias paslaugas, kurių teikimas buvo pavestas VšĮ „Sveikas miestas“. Akivaizdu, jog tik suorganizavusi konkurencingą procedūrą Savivaldybė galėtų sužinoti, ar minėti ūkio subjektai realiai dalyvautų konkurencingoje procedūroje dėl minėtų paslaugų teikimo. Tai, kad dalis teikiamų paslaugų laikytinos neūkinėmis, nepanaikina Savivaldybės pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją ūkinės veiklos atžvilgiu.
  12. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime buvo atsakyta į Savivaldybės argumentus dėl VSTVDĮ nuostatų. Be to, Savivaldybė neįrodė, jog, priimdama Sprendimą, ji neturėjo kito pasirinkimo ir vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti baseino valdymo ir sporto klubo valdymo paslaugų teikimą be konkurencingos procedūros ar kitais būdais sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems ar galintiems veikti ūkio subjektams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos išimtį (skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus) negalima sutapatinti Savivaldybės teisės įgyvendinimo ir reikalavimo (įpareigojimo) vykdymo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme.
  13. Savivaldybės nurodyti Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pakeitimai, įsigalioję nuo 2019 m. gruodžio 31 d., negali keisti Savivaldybės veiksmų kaip pažeidimo vertinimo ir atitinkamai nulemti Nutarimo panaikinimo, kadangi turi būti vertinamas Nutarimo priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Be to, Savivaldybė niekaip nepagrindė, kad pagal naują Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2019 m. gruodžio 31 d., galėtų būti kitaip vertinami jos veiksmai ir Tarybos įpareigojimas atlikti konkurencingą procedūrą būtų laikytinas nebeaktualiu. Atsakovas pažymi, jog pasikeitęs Savivaldos įstatymo reguliavimas neįtvirtina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai yra nebetaikomi. Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis (įsigaliojusi nuo 2019 m. gruodžio 31 d.) nurodo, jog šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų išimčių atveju netaikomi Savivaldos įstatymo reikalavimai kreiptis į Konkurencijos tarybą pagal Savivaldos įstatymo 91 straipsnį, o ne kad netaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Taigi, Nutarime suformuluotas įpareigojimas išlieka aktualus bei vykdytinas ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui.
  14. Atsakovo nuomone, teismas teisingai įvertino, jog Nutarimo 8 dalyje detaliai (nurodant Aprašo nuostatas ir baudų dydžius), buvo aprašytas visas baudos skaičiavimas: nuo pažeidimo pavojingumo priklausantis baudos dydis, nuo pažeidimo trukmės priklausantis baudos dydis, bazinis baudos dydis, atsakyta į argumentus dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir galutinis baudos dydis. Savivaldybė nenurodė, kokie konkretūs baudų dydžių apskaičiavimai nebuvo paaiškinti Nutarime, kas konkrečiai baudos skaičiavime buvo neaišku. Atsakovo vertinimu, jei Savivaldybė teigia, kad yra kokios nors išskirtinės aplinkybės dėl ko teismas turėtų pagrindą mažinti baudą, ji turi pagrįsti tokį teiginį. Tačiau Savivaldybė neįvardino konkrečių aplinkybių (ir nepateikė argumentų) dėl kurių teismas turėtų mažinti baudą.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 1S-67 (2019) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-1606 „Dėl baseino S. Nėries g. 45A perdavimo valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešajai įstaigai „Sveikas miestas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes konstatavo, kad pareiškėjo prašymas negali būti laikomas pagrįstu, todėl skundžiamo Nutarimo nėra teisinio pagrindo keisti, juolab, naikinti, ir pareiškėjo skundą atmetė.
  3. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad turėjo būti kompleksiškai vertinamos Konkurencijos įstatymo, Savivaldos įstatymo ir VSTVDĮ normos. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, todėl visa VšĮ „Sveikas miestas“ baseine vykdoma veikla nėra laikytina ūkine ir jai nėra taikomi iš konkurencijos teisės kylantys įpareigojimai, įskaitant pareigą vykdyti konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą. Be to, pareiškėjas akcentuoja nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusius Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pakeitimus. Pareiškėjas taip pat nesutinka su jam paskirta bauda ir teigia, kad ji turi būti mažinama.
  4. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
  5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame  skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.
  6. Nustatyta, kad Savivaldybė 2018 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 1-1606 „Dėl baseino S. Nėries g. 45A perdavimo valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešajai įstaigai „Sveikas miestas“  perdavė Įstaigai savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms – ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas bei kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas – įgyvendinti 20 metų patikėjimo teise valdyti ir naudoti Savivaldybės lėšomis statomą objektą – baseiną S. Nėries g. 45A.
  7. Šioje byloje ginčijamu Nutarimu Konkurencijos Taryba nutarė: 1) Sprendimą pripažinti pažeidžiančiu KĮ 4 straipsnio reikalavimus; 2) už nurodytą pažeidimą skirti Savivaldybei 31 500 Eur baudą; 3) įpareigoti Savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo Nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje panaikinti Sprendimą, taip pat konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseino S. Neries 45A infrastruktūrą ir teiksiančius susijusias paslaugas; 4) įpareigoti Savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo baudos sumokėjimo ir įpareigojimų įvykdymo apie tai informuoti Tarybą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.
  8. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 d.). Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (2 d.).
  9. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo pažeisti KĮ 4 straipsnio reikalavimų, kadangi ginčo atveju baseino vykdoma veikla nėra ūkinė veikla. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju buvo teikiamos viešosios paslaugos, todėl ginčo atveju aktualios VSTVDĮ, nenumatančio pareigos Savivaldybei kiekvieną kartą sprendžiant dėl turto valdymo organizuoti konkurencingą procedūrą, bei Savivaldos įstatymo, leidžiančio savivaldybėms perduoti viešųjų paslaugų teikimą savo valdomiems subjektams, normos.
  10. Savivaldos įstatymo 9 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę (1 d.). Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams geros kokybės ir už mažesnę kainą. Tais atvejais, kai viešąją paslaugą teikia ne savivaldybės biudžetinė įstaiga ir viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ūkine veikla nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga (2 d.).
  11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad savivaldybė (vietos savivaldos institucijos, pareigūnai), įgyvendindama teisę pasirinkti, kaip bus teikiamos viešosios paslaugos, privalo užtikrinti, jog sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymą pavesti savo įsteigtam paslaugų teikėjui nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės, kurią įstatymo lygmenyje, be kita ko, atspindi ir yra skirtas ją užtikrinti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Konstitucinis reikalavimas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai ribojantis minėtą savivaldybių (vietos savivaldos institucijų) diskreciją. Vietos savivaldos įstatyme ir Konkurencijos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą reikia taikyti sistemiškai. Vietos savivaldos įstatymas įtvirtino tik abstrakčią, bendro pobūdžio savivaldybės galimybę (subjektinę teisę kaip abstraktų elgesio modelį) pasirinkti keletą skirtingų būdų, kaip bus užtikrinamas viešųjų paslaugų teikimas. Tačiau Konkurencijos įstatymas nustatė šios galimybės (teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2563/2011; kt.).
  12. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 punkte apibrėžta, kad ūkinė veikla – tai gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
  13. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad ginčo atveju valdant ir naudojant baseiną S. Neries 45A, nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Nors iš dalies baseinas buvo naudojamas nemokamam vaikų ir jaunimo plaukimui, tačiau reikšminga viso baseino komplekso veiklos dalis yra komercinė veikla, t. y. yra parduodamos paslaugos: treniruoklių salės, pirčių, nardymo, suaugusiųjų plaukimo paslaugos ir kt. Nėra pagrindo laikyti, kad šios parduodamos paslaugos tik papildo teikiamas viešąsias paslaugas. Todėl vien tas faktas, kad baseine, be kita ko, teikiamos viešosios paslaugos, nepaneigia, fakto, kad jame taip pat vykdoma ūkinė veikla, kuriai taikomi Konkurencijos įstatyme nustatyti konkurencijos apsaugos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad vien dėl tam tikra apimtimi egzistuojančios savivaldybių diskrecijos teisės (įtvirtintos VSTVDĮ, Savivaldos įstatyme), ginčo atveju neturėtų būti taikoma KĮ 4 straipsnio norma.
  14. Nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusios redakcijos Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai: 1) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos arba 2) teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose, arba 3) pagal šio įstatymo 91 straipsnį steigiant naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti šios viešosios paslaugos teikimą, kuris yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas.
  15. Tačiau pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl nuo 2019 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusių Savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pakeitimų nagrinėjamam ginčui dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra aktualūs, kadangi vadovaujamasi būtent ginčijamo Nutarimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu.
  16. Vis dėlto taip pat pažymėtina, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu buvo nutarta įpareigoti Savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo Nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje panaikinti Sprendimą, taip pat konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseino S. Neries 45A infrastruktūrą ir teiksiančius susijusias paslaugas.
  17. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose 2020 m. gruodžio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą Nr. 1-539 „Dėl baseino S. Nėries g. 45A perdavimo valdyti ir naudoti patikėjimo teise VšĮ „Sveikas miestas“ ir įpareigojimo sudaryti vidaus sandorį su VšĮ „Sveikas miestas“ dėl viešųjų paslaugų baseine S. Nėries g. 45A teikimo“, šis sprendimas atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 31 d. galiojančias Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. VšĮ „Sveikas miestas“ atitinka visas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje numatytos sąlygas.
  18. Konkurencijos taryba savo 2020 m. gruodžio 28 d. teismui pateiktoje pozicijoje sutiko, jog dėl nuo 2019 m. gruodžio 31 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo, Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto pareiškėjas neprivalo vykdyti.
  19. Atsižvelgiant į tai, pasikeitus teisiniam reglamentavimui Nutarimo 3 punktas tapo nebeaktualus, todėl būtent ši Nutarimo dalis, t. y. dėl įpareigojimo konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseino S. Neries 45A infrastruktūrą ir teiksiančius susijusias paslaugas, yra naikinama.
  20. Tačiau pasikeitęs teisinis reglamentavimas nepaneigia Nutarimo esmės, t. y. nustatyto Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo ir atitinkamai baudos skyrimo, todėl kitos Nutarimo dalys paliekamos galioti.
  21. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, su šiais pareiškėjo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Įvertinus ginčo atveju nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir Nutarimo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta bauda – 31 500 Eur – yra pagrįsta ir teisėta.
  22. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių eurų. Pagal Aprašo 23 punktą už Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą viešojo administravimo subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas dviem etapais: pirmuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 24 punktu, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis; antruoju etapu, vadovaujantis Aprašo 25 punktu, bazinis baudos dydis tikslinamas – didinamas arba mažinamas.
  23. Nagrinėjamu atveju Nutarime detaliai ir aiškiai buvo aprašytas baudos apskaičiavimas, išsamiai ir tinkamai įvertintas pažeidimo pavojingumas bei trukmė ir atitinkamai skirtas bazinis baudos dydis, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
  24. Vadovaujantis KĮ 37 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad: 1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; 2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu; 3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atlygino padarytą žalą; 4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai savo valia nutraukė pažeidimą; 5) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų; 6) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą; 7) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes; 8) ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai; 9) ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki. Pažymėtina, kad nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, pareiškėjo deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.
  25. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl šiuo metu pasikeitusio teisinio reglamentavimo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas dėl įpareigojimo konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseino S. Neries 45A infrastruktūrą ir teiksiančius susijusias paslaugas, yra nebeaktualus, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas, panaikinant šią Nutarimo dalį.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 1S-67 (2019) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-1606 „Dėl baseino S. Nėries g. 45A perdavimo valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešajai įstaigai „Sveikas miestas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3 punktą dėl įpareigojimo konkurencingos procedūros būdu atrinkti ūkio subjektą ar ūkio subjektus, valdysiančius baseino S. Neries 45A infrastruktūrą ir teiksiančius susijusias paslaugas.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                               Ramūnas Gadliauskas

 

 

                                                                                                           Milda Vainienė

 

 

                                                                                                           Dalia Višinskienė